Tai 12-oji R. Kauniečio sudaryta ir parengta Laisvės kovotojų prisiminimų knyga. Joje Pilėnų tėvūnijos, Žaliosios rinktinės, Prisikėlimo, Žemaičių, Algimanto, Vyčio, Vytauto, Didžiosios Kovos, Dainavos, Tauro apygardų partizanų, ryšininkų, rėmėjų ir rezistentų prisiminimai, straipsniai iš archyvų bei kitų leidinių, 181 nuotrauka.
Knygą galite atsisiųsti arba atsiversti kitame lange sekančiais formatais:
GEN. POVILAS PLECHAVIČIUS labai veikliai reiškėsi Lietuvos nepriklausomybės pradžioje. Jau 19l8 Žemaitijoje organizavo savo dalinius, partizanus. Tik jo dideliu ryžtu Žemaitija buvo apvalyta nuo banditų, plėšikų, buvo išvyti įsiskverbę bolševikai. Savanoriu stojo į Lietuvos kariuomenę ir sėkmingai kariavo lenkų, bolševikų frontuose, prieš bermontininkus. Po nepriklausomybės karų, būdamas Lietuvos kariuomenėje, ėjo įvairias pareigas, organizavo ir tobulino Lietuvos kavaleriją, buvo gen. štabo viršininku. 1927 gruodžio 17 perversmo vykdytojas ir vadas. Antrojo pasaulinio karo metu, vokiečiams okupavus Lietuvą, jis buvo Vietinės Rinktinės vadas, sugebėjęs pasipriešinti vokiečių dideliam spaudimui. Vietinė Rinktinė nepateko į frontą, bet generolą ir jo štabą vokiečiai suėmė ir įkalino koncentracijos lageryje. Pokario metais gyveno Vokietijoje. Paskui atvyko į Ameriką. Čia įkūrė Lietuvių Veteranų Sąjungą Ramovę ir ilgai jai vadovavo. Gen. P. Plechavičius virto mūsų kovų dėl laisvės, ryžtingumo, ištvermės ir karingumo simboliu. Ši knyga ir skiriama jam pagerbti.
GEN. POVILAS PLECHAVIČIUS labai veikliai reiškėsi Lietuvos nepriklausomybės pradžioje. Jau 19l8 Žemaitijoje organizavo savo dalinius, partizanus. Tik jo dideliu ryžtu Žemaitija buvo apvalyta nuo banditų, plėšikų, buvo išvyti įsiskverbę bolševikai. Savanoriu stojo į Lietuvos kariuomenę ir sėkmingai kariavo lenkų, bolševikų frontuose, prieš bermontininkus.
Po nepriklausomybės karų, būdamas Lietuvos kariuomenėje, ėjo įvairias pareigas, organizavo ir tobulino Lietuvos kavaleriją, buvo gen. štabo viršininku. 1927 gruodžio 17 perversmo vykdytojas ir vadas.
Antrojo pasaulinio karo metu, vokiečiams okupavus Lietuvą, jis buvo Vietinės Rinktinės vadas, sugebėjęs pasipriešinti vokiečių dideliam spaudimui. Vietinė Rinktinė nepateko į frontą, bet generolą ir jo štabą vokiečiai suėmė ir įkalino koncentracijos lageryje.
Pokario metais gyveno Vokietijoje. Paskui atvyko į Ameriką. Čia įkūrė Lietuvių Veteranų Sąjungą Ramovę ir ilgai jai vadovavo.
Gen. P. Plechavičius virto mūsų kovų dėl laisvės, ryžtingumo, ištvermės ir karingumo simboliu. Ši knyga ir skiriama jam pagerbti.
Šioje, devintoje, „Laisvės kovotojų prisiminimų“ knygoje publikuojama trijų Lietuvos regionų – Žemaitijos, Aukštaitijos ir Suvalkijos – pokario kovų medžiaga. visa tai sudaro Žemaičių apygardos Kardo (Kardų) rinktinės kovotojų, keletas Aukštaitijos krašto – Panevėžio, Radviliškio ir Pakruojo apylinkių – buvusių partizanų ryšininkų ir rėmėjų bei Tauro apygardos – Prienų, Garliavos, Pakuonio ir kt. Užnemunės apylinkių – Geležinio vilko bei Žalgirio rinktinės laisvės kovotojų prisiminimai. Ši, kaip ir kitos serijos knygos, gausiai iliustruota archyvinėmis nuotraukomis (149 vnt.), pateikiama išsami asmenvardžių rodyklė..
Knygą galite atsisiųsti arba atsiversti kitame lange sekančiais formatais:
Šioje - aštuntoje - dalyje pateikiami Siaurės — Rytų Lietuvos regione - Zarasų, Ignalinos, Švenčionių, Utenos, Molėtų, Biržų, Rokiškio - veikusių laisvės kovotojų prisiminimai, pateikiama archyvinės medžiagos apie MGB agentų smogikų veiklą.
Kadangi pokario metais Vytauto apygarda ir Pilėnų tėvūnija buvo sti priausios ir aktyviausios Rytų Lietuvoje, šioje knygoje daug vietos skiriama jų įkūrimui, veiklai, nemažai atsiminimų apie Antazavės šilo ir Kiauneliškio mūšius.
Ši, kaip ir kitos serijos knygos, gausiai iliustruota archyvinėmis nuotraukomis (253 vnt.), pateikiama išsami asmenvardžių rodyklė.
Knygą galite atsisiųsti arba atsiversti kitame lange sekančiais formatais:
Šią – septintąją dalį – sudaro dvi knygos, į kurias sudėti skirtingo laikmečio ir įvairių kategorijų laisvės kovotojų prisiminimai. Jose skirta vietos ir neginkluoto antisovietinio pasipriešinimo dalyvių prisiminimams,
yra pasakojimų iš lagerių gyvenimo. Be to, šiose knygose savo prisiminimus publikuoja Aukštaitijos, Žemaitijos, Dzūkijos ir Suvalkijos laisvės kovotojai. Šioje dalyje plačiau nušviečiama ne tik laisvės kovotojų, bet ir sovietinių okupacinių struktūrų veikla, pateikiama dalis archyvinės medžiagos apie MGB agentų, agentų smogikų veiklą įvairiuose Lietuvos regionuose. Tad šias knygas dėl įvairaus jų turinio teko pavadinti „Laisvės kovotojų prisiminimai“, nors jos – serijos „Aukštaitijos partizanų prisiminimai“ tęsinys.
Knygą galite atsisiųsti arba atsiversti kitame lange sekančiais formatais:
Apybraižomis, dokumentais, prisiminimais, liudijimais autorius atskleidžia 1944-1947 m. įvykius Suvalkijos krašte, Geležinio Vilko rinktinės bei kitų Tauro apygardos partizanų kovos ir pasiaukojimo istoriją.
Knygą galite atsisiųsti arba atsiversti kitame lange sekančiais formatais:
Web - html
PDF
PDF Asmenvardžiai
PRC (reader'iams bei mobil. įrengimiams)
Knyga taip pat publikuojama scribd.com svetainėje:
Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje, 1919 metais, Paryžiaus Versalyje įvyko valstybių - karo nugalėtojų atstovų konferencija. Svarstytas Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento Vinstono Vilsono pasiūlytas Tautų apsisprendimo teisės principas: pripažinti iš buvusių Austrijos-Vengrijos, Prūsijos ir Rusijos imperijų jungo išsivadavusių Vidurio ir Rytų Europos tautų teisę atkurti nepriklausomas valstybes, sujungiant visas tautos etninių grupių žemes.
Versalio konferencijos dalyviai, 1918 metų vasario 18 dieną atkurtos Lietuvos ir pasaulio lietuvių politinių organizacijų pasiuntiniai, reikalavo: Lietuvos valstybės ribas nustatyti nuo Gardino iki Karaliaučiaus, garantuoti priėjimą prie Baltijos jūros, pripažinus Lietuvai Klaipėdos uostą.
Mažosios Lietuvos reikalų tarybos nario, klasikinės filologijos magistro Romualdo Apanavičiaus teigimu, šiam siekiui ypač pasipriešino Lenkijos delegatai. Raseinių apskrities Pilsudų dvaro valdytojas, lietuvių kilmės plikbajoris (jo motina Bilevičiūtė - žemaičių bajorų duktė) Juozapas Giniotas siekė Lietuvos valstybę atkurti buvusios Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės ribose. Tačiau lenkų bajoru Jozefu Pilsudskiu „pakrikštyto“ puslenkio Juozapo Ginioto manymu, atkurti valstybę nuo Baltijos iki Juodosios jūros buvo realu tik sąjungoje su Lenkija. Šią Pilsudskio idėją palaikė ir Versalio sutarties nutarimu Klaipėdos kraštą valdanti Prancūzija ir Anglija.
Siekdami užimti visą Lietuvą ir Klaipėdą, Lenkijos valstybės atkūrėju pripažinto maršalo Jozefo Pilsudskio palaiminti, lenkų generalinio štabo karininkai 1918 metų pavasarį sukūrė lenkų karinę organizaciją „Polska Organizacija Wojskova“ (POW).
Nuo pat partizaninio karo pradžios, kai dar nestokojo štabų pareigūnų, J. Žemaitis pasižymėjo blaiviu politiniu mąstymu, tvirtu charakteriu, pareigos jausmu, atsidavimu laisvės kovai. Šios savybės išskyrė jį iš kitų ir nuvedė į aukščiausių postų — Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio - organizacijos, kurių jis pats sukūrė ir kuri apėmė visų besipriešinančių okupacijai Lietuvą, — vadovo. Todėl ši knyga —tai kukli padėka tūkstančiams žuvusių partizanų už tai, kad mes turime iš ko semtis stiprybės. Bet kartu ją norėčiau skirti jau nepriklausomoje Lietuvoje gimusiai kartai vildamasi, kad laikas jai bus gailestingesnis.
Skiriama Jono Žemaičio 90-osioms gimimo metinėms ir Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio 50-mečiui
Įvadas
Nelengva rašyti biografiją žmogaus, kurį pažinojusių asmenų beveik nebėra tarp gyvųjų. Dar prisimenami epizodai jau gerokai laiko dulkių užtemdyti. Tačiau kartu tas metas tebėra toks artimas, skaudus, persmelktas subjektyvių emocijų. Išlikusi archyvinė medžiaga biografo darbo beveik nepalengvina. MGB dokumentai, parašyti specifiniu žargonu, greičiau ne pateikia istorinius faktus, o byloja apie jų pasitelkimą sovietinės ideologijos tarnybai. Išlikę partizanų dokumentai, ypač parengtieji Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) tarybos prezidiumo pirmininko Jono Žemaičio, parašyti sausa dalykine kalba, neleidžiančia pajusti gyvo, jautraus žmogaus. Epistoliarinis J. Žemaičio palikimas negausus: laiškų sūnui, asmeninių užrašų neišliko, o laiškai kovos broliams — santūrūs ir dalykiški.
Kita vertus, iki šiol nėra parašyta biografijų net ir tų partizaninio karo didžiavyrių, kurie yra palikę dienoraščius, atsiminimus (pvz., Liongino Baliukevičiaus, Justino Lelešiaus, Adolfo Ramanausko, Juozo Lukšos ir kt.).
1997 m. pasirodžiusi Liūto Mockūno knyga „Pavargęs herojus“ skirta Jonui Deksniui, kuris, neatlaikęs jam tekusių išbandymų, liko tik „pavargusiu“ herojumi, neįstengusiu išsaugoti jaunystės idealų ir net paprasto padorumo.
1997 m. išėjo ir Viktoro Ašmensko knyga „Generolas Vėtra“, skirta Lietuvių tautinės tarybos įkūrėjui Jonui Noreikai. Mozaikiškos struktūros knyga, pagrįsta baudžiamosios bylos medžiaga, nors ir atskleidė taurų J. Noreikos patriotizmą, tačiau labiau išryškino ne jo asmenybę, o Lietuvių tautinės tarybos veiklą. Be to, J. Noreika, pasirinkęs Generolo Vėtros slapyvardį, buvo suimtas pačioje veiklos pradžioje, nespėjęs užmegzti glaudesnių kontaktų su partizanais.
Šią – septintąją dalį – sudaro dvi knygos, į kurias sudėti skirtingo laikmečio ir įvairių kategorijų laisvės kovotojų prisiminimai. Jose skirta vietos ir neginkluoto antisovietinio pasipriešinimo dalyvių prisiminimams, yra pasakojimų iš lagerių gyvenimo. Be to, šiose knygose savo prisiminimus publikuoja Aukštaitijos, Žemaitijos, Dzūkijos ir Suvalkijos laisvės kovotojai. Šioje dalyje plačiau nušviečiama ne tik laisvės kovotojų, bet ir sovietinių okupacinių struktūrų veikla, pateikiama dalis archyvinės medžiagos apie MGB agentų, agentų smogikų veiklą įvairiuose Lietuvos regionuose. Tad šias knygas dėl įvairaus jų turinio teko pavadinti „Laisvės kovotojų prisiminimai“, nors jos – serijos „Aukštaitijos partizanų prisiminimai“ tęsinys.
Knygą galite atsisiųsti arba atsiversti kitame lange sekančiais formatais:
Lietuvos Laisvės Kovų Sąjūdžio Gynybos pajėgų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas rašė: „Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdis iki paskutinės išsilaisvinimo kovos veikia slaptai, karo padėtyje. Dėl šios priežasties išlaikyti paslaptį yra vienas iš pagrindinių reikalavimų, kurio turi būti laikomasi net ir kiekvieno paskiro partizano gyvenime ir veikloje. Tuo būdu kiekvieno partizano įneštas indėlis Lietuvos laisvinimo kovon su to partizano išgyvenimais partizanavimo laikotarpiu sudaro atskirą paslaptingą istoriją. Tos paslaptingos istorijos lapai, kuriuose įrašyti kiekvieno partizano nuveikti darbai, nueitas nepaprastai sunkus laisvės kovos kelias ir legalų gyvenimą gyvenančiam žmogui dažnai net neįsivaizduojami ir neįtikėtini išgyvenimai, - o jie bemaž be išimties pabaigoje užantspauduojami to paties partizano krauju ir gyvybe, - yra nusinešami amžinybėn, iš kurios jie nebus visiškai visi sugrąžinti..." (iš A. Ramanausko-Vanago knygos ,,Daugel krito sūnų.")
Knygą galite atsisiųsti arba atsiversti kitame lange sekančiais formatais:
Web - html
PDF
PRC (reader'iams bei mobil. įrengimiams)
Knyga taip pat publikuojama scribd.com svetainėje:
Knygoje spausdinami Vytauto apygardos partizanų, ryšininkų, rėmėjų, veikusių daugiausia tuometinių Utenos, Švenčionių, Zarasų ir Rokiškio apskričių miškuose, prisiminimai, kuriuos autorius rinko ir užrašinėjo apie dvidešimt metų. Taip pat spausdinama nemaža archyvinių dokumentų, papildančių prisiminimų detales, bei keliasdešimt unikalių nuotraukų.<.p>
Knygą galite atsisiųsti arba atsiversti kitame lange sekančiais formatais:
Tai Juozo Daumanto, tikroji pavardė Juozas Lukša, atsiminimų knyga, trečiojo pataisyto ir papildyto leidimo, išleisto 1984 m. Čikagoje Į Laisvę fondo lietuviškai kultūrai ugdyti, fotografuotinis variantas.
Publicistinėse apybraižose įamžinti beletrizuoti pokario rezistentu paveikslai iš įvairių Lietuvos vietovių. Knyga nėra istorinis veikalas nei kraštotyrinė studija, tačiau joje atsispindi autentiški skaudžios mūsų praeities fragmentai. Knygos stilius vaizdingas, pasakojimas lakoniškas, todėl ji lengvai skaitoma.
Tai knyga apie Didžiosios Kovos apygardos partizanus. Medžiaga paremta archyviniais dokumentais, partizanų jų rėmėjų pasakojimais. Sudaryta plati svarbiausių DKA įvykių kronika, skelbiama vadovybės struktūra nuo bataliono iki apygardos vadų taip pat apie 4000 partizanų ir laisvės kovų dalyvių sąrašas su trumpais kovotojų biografiniais duomenimis. Pasakojama apie šiandieninį tų įvykių atminimo įamžinimą Ukmergės, Trakų, Kaišiadorių, Širvintų, Jonavos ir kitų rajonų teritorijose.
LAISVĖS VYTIS LIETUVOS LAISVĖS ARMIJOS KARIAI VAKARŲ LIETUVOJE (Kęstučio apygarda)
Kaunas 1999 m.
Markuckytė, Elena, Pilkauskas, Donatas
Kovoję už brangią Tėvynę: Algimanto apygardos partizanų istorija Panevėžys, 2008. Algimanto apygarda - žymiausia, bet trumpiausiai Aukštaitijoje gyvavusi (1947-1950 m.) Rytų Lietuvos (Karaliaus Mindaugo) srities partizanų apygarda. Jos kovotojai pasižymėjo ypač aktyvia partizanine veikla. Išliekamąją istorinę vertę turinčiame albume skaitytojai supažindinami su apygardos struktūra ir žymesnių vadų biografijomis. Atskirus apygardos partizanų kovos ir jų atminimo įamžinimo epizodus iliustruoja privačių asmenų ir muziejų archyvuose išlikusios nuotraukos ir dokumentai.
Kęstutis Remeika (vyr. redaktorius), Geistautas Gečiauskas, Vidas Grigoraitis, prof. dr. Tomas Remeikis
Ne taip paprasta iškilaus Laisvės Karžygio - Juozo Lukšos - istoriją pateikti naujai, kadangi manoma, jog čia viskas žinoma. Jo talentingai parašyta knyga „Partizanai", pasirodžiusi Atgimimo laiku, apstulbino didingais laisvės kovos vaizdais ir ne vieną ragino detaliau gilintis į tą erdvę, kurioje gimė ir užaugo Juozas Lukša bei jo garbingi broliai ir pažinti šeimą, kurios tragiški aspektai atspindi visos Lietuvos dalią.
Vilnius 2006 Leidinyje rašoma apie partizano Antano Kraujelio-Siaubūno (1928-1965) gyvenimą ir veiklą. Be to, knygoje atskleistas gausios Kraujelių šeimos likimas sovietinio genocido ir pasipriešinimo jam sąlygomis, įtraukti partizano artimųjų bei bendraamžių prisiminimai bei pateikta bibliografinė rodyklė apie paskutinį Aukštaitijos kovotoją, kuris iki gyvenimo pabaigos nepalūžo, nepasidavė, nepakluso raginimams legalizuotis.
KAUNAS 1992Tai vieno aktyviausių rezistencijos pradininkų Žemaitijoje ir Rytų Lietuvoje prisiminimų knyga. Pirma jos dalis — vaikystės, jaunystės prisiminimai, o antra, pasak autoriaus,— metraštis išgyvenimų, kuriuos jis patyrė per dvylika metų „mušamas per tardymus, stumdomas po kalėjimus ir lagerius".
Autorius, buvęs tremtinys, surinko pokario rezistencijos įvykiu dalyvių pasakojimus, nutapė kai kurių žymesnių partizanų paveikslus, atvėrė baisias bolševizmo gelmes, kur žmonės dingdavo be pėdsakų.
Knygą sudaro dvi dalys, savaip pakartodamos dviejų žmonių - brolio Prano ir sesers Irenos Runų - gyvenimus: pirmoje dalyje sesuo Irena pasakoja apie brolio Prano, narsaus ir tauraus partizano, kovą su okupantais ir mirtį, antroje - per eilėraščius atsiskleidžia pačios autorės prabėgę dešimtmečiai.
Tai partizano ir politinio kalinio A. Lisausko prisiminimai, straipsniai ir kalbos.
STUDENTŲ BYLA
Knygoje spausdinami 1950-1955 m. Lietuvoje veikusios Vilniaus ir Kauno studentų pogrindinės organizacijos "VIENINGOJI DARBO SĄJUNGA" (VDS) veikėjų prisiminimai.
VILNIUS 1990 Sudarė ir parengė VYTAUTAS LEDAS HENRIKAS RIMKUS „Sušaudytos dainos" tai Lietuvos partizanų dainos, surinktos Dzūkijoje. Jose atsispindi pokario metų rezistencija, o ypač su ja susijusių žmonių jausmai ir svajonės. Dainų rinktinė sudaryta iš įvairių šaltinių: iš asmeninių dainininkų archyvų, iš sodžiuose dainuojamų ir pastaruoju metu užrašytų dainų, taip pat perspausdinami pačių partizanų išleisti ir iki šiol išsaugoti dainų sąsiuviniai.
1939-45 metų Antrasis pasaulinis karas ir pokaris žmonijai kainavo 35 milijonus gyvybių. Tai yra pasibaisėtinas skaičius. Bet jis pasidaro mums dar baisesnis ir skaudesnis, kai dabar vis daugiau aiškėja, kad dviejų sovietinių okupacijų metais KGB "genocidu buvo sunaikinta apie pusė milijono, tai yra 473,175 Lietuvos gyventojų. Tas sudaro apie septyniasdešimtąją dalį visų pasaulyje karo metu žuvusiųjų ir 15,136% visų Lietuvos gyventojų. Prie to dar pridėjus 210.000 nacių okupacijos aukų, t. y. 6,81% visų Lietuvos gyventojų, Lietuvai atitenka penkiasdešimt ketvirtoji dalis visų karo aukų. Tie visi 683.175 žuvusiųjų sudaro 22,17% visų Lietuvos gyventojų.
Studijoje „Kruvinos žemės“ Timothy Snyderis pasakoja tris neatsiejamai susipynusias istorijas: apie Stalino terorą, Hitlerio holokaustą ir ne žydų tautybės žmonių bei karo belaisvių marinimą badu „kruvinose žemėse“. Žemės nuo Vidurio Lenkijos iki Vakarų Rusijos - Ukraina, Baltarusija ir Baltijos šalys -tapo siaubingų įvykių arena, neregėto istorijoje masinio smurto teritorija.
Dalia Grinkevičiūtė gimė 1927.V.28 inteligentų šeimoje. Mirė šešiasdešimties metų 1987.XII.25. Kaune gimė, jame ir palaidota. 1941 m. Dalia su motina ir broliu (tėvas, Lietuvos banko valiutų komisijos reikalų vedėjas, gimnazijos matematikos mokytojas, nuo šeimos buvo atskirtas, Šiaurės Uralo lageryje mirė iš bado) ištremta į Altajaus kraštą, 1942 m. - į Užpoliarę, prie Laptevų jūros. 1948-aisiais išvežama į Kangalaso anglies kasyklas. Po metų pabėga į Lietuvą - didžiausias noras išgelbėti silpstančią motiną, kurią neilgai trukus slapta palaidoja tėvų namų rūsyje. Vėl suimama (Unžlagas, Jakutija). Atkaklumu, reiklumu pasiekia galimybę mokytis, įstoja į Omsko medicinos institutą (baigia studijas jau Kaune). 1960-aisiais paskiriama gydytoja į Laukuvą, į mažą senovinį Žemaitijos bažnytkaimį. Nuolat sekama ir trikdoma saugumo, 1974-aisiais atleidžiama iš darbo... Siūloma pakeisti gyvenamąją vietą, bet neišleidžiama iš Tarybų Sąjungos. Atsakymas - labiau sau, savo orumui, kurį reikėjo iš paskutiniųjų ginti: „Aš vaikštau po Lietuvos žemę, po savo protėvių žemę, o ne po partijos komiteto žemę. Jų kraujas susigėrė į šią žemę, tai duoda man teisę joje gyventi“ Pirmojo tremties teksto centras yra žiauri 1942-1943 metų žiema tundroje. Konkretūs, detalizuoti baisaus, nužmoginto gyvenimo vaizdai. Mirštantys kančiose, išsekę, utėlėti. Lavonai, su kuriais apsiprantama. Dalios Grinkevičiūtės stilistika artima Balio Sruogos „Dievų miškui“. Apie žmogaus protą pranokstančius dalykus tegalima kalbėti iš tam tikro atokumo, prisidengiant; lyg vyktų ne tai, kas vyksta iš tiesų. Kai kurias scenas (aprašymų, net dialogų) galima lyginti: jei ir ne meistrystės, tai artimos stilistikos pamatu. Kad ir šį Dalios aprašą lageriui laukiant sanitarinės komisijos: „Duobė solidi - 20x15 metrų ir 2 metrai gilumo. Kazokai skuba. Jei laiku suspės sukišti į duobę visą štabelį styrančių lavonų, gaus po 30 rublių už parą. Tai laimikis. Grūsti į duobę lavonus lengviau, nei malkas vežti. Pagaliau iškala. Lavonai švilpdami skrenda į duobę. Švytruoja rankos, kojos, liesi kūnai. Rankos šlykščiai styro. Alkanų baltųjų lapių apgraužtos kojos, rankos, veidai be nosių. Lavonai balti, kiaurai peršalę, taukši kaip pagaliai. Kai kurie stovi atsirėmę į gulinčius krūvoj. Pianistas Ah., Lėjos Charašaitės sužieduotinis, stovi nuogas, atsirėmęs į kažkieno plikas kojas. Klingmanienei pragraužtas pilvas, matyti sušalusios žarnos, bet baltosioms lapėms apetito ji aiškiai nesukėlė. Jos rankos išskėstos į šalis, akys išverstos, blizga mėnulio šviesoje“
Vienas iš didžiausių trėmimų Lietuvoje, okupacinės valdžios represinės struktūros MGB dokumentuose užkoduotas ,,Pavasario"(Becнa) pavadinimu, vyko 1948 m. gegužės 22 d. Tų metų trėmimo pati šiauriausia Sibiro Užpoliarės tremties vieta buvo Igarka. Kiek į Igarkos miestą ir jo apylinkes pateko tremtinių, niekas nenustatė. Tremtiniai tokių duomenų irgi neturi: vieni teigia, kad į Igarką buvo nuvežta aštuoni su puse tūkstančio, kiti tvirtina, kad dešimt - dvylika tūkstančių žmonių.
Pranute, kad galėtumėt geriau kartu su mumis jausti, mąstyti ir garbinti Viešpatį, siunčiame šią knygutę Lionė G. padarė ją, Valė Ber. piešė, Levutė Viz. įklijavo, o aš rašiau. 1953 II 16 Ad.
Dangau, palaiminki vargo diena.
Išaušo sunki darbo diena. Šv. Trejybe, noriu Tave pagarbinti kantrybe ir pagarba savo bendradarbiams. Duoki mums išminties ir jėgos ramiai iškęsti visus nesusipratimus, panieką ir neapykantą, palaiminki mano mylimuosius ir visą mano Tautą, o ypač Tėvynės gynėjus, našlaičius ir visus kenčiančius už Tiesą. Sujunki mus visus vienybėn gyvu tikėjimu, nepalaužiama viltimi ir nežinančia ribų meile. Amen.
Mūsų Tautos Kankiniai, išmelskite stiprybės, sumanumo ir vienybės mūsų Tautos darbuotojams, išmelskite tikrai šviesų amžinąjį poilsį galvą paguldžiusiems už savo žemę. Amen.
Angele Sarge, Šv. Globėja, Šv. Antanai ir visos palaimintosios Dvasios, saugokite, lydėkite ir išlaikykite mane šiandieną laisvą nuo viso pikto. Amen.
Šv. Dvasia, nušvieski mano ir mano Tautos kelius į laimingą ateitį, Šv. Dvasia, laiminki mūsų pasiryžimus. Amen.
Šv. Teresėle, misijų Globėja, suteiki mums apaštališkos dvasios, padėki man savo gražiu elgesiu laimėti Viešpačiui sielų. Amen.
Viešpatie, laiminki mano miegą
Diena užsimerkė, mano akis nuovargis merkia, jausmai išblėso, jėgos išseko... Viešpatie, dėkoju už visas šios dienos malones: už sveikatą, jėgas, už sielos ir kūno maistą, už kiekvieną gerą žodį, už kiekvieną malonumą, už viltį, už savo gimtąją kalbą, kurią svečioj šaly girdžiu... Dėkoju ir už skausmą, neapykantą, už visus trūkumus, kuriais mane bandei. Viešpatie, maldauju ramaus poilsio sau ir saviškiams. Amen.
Šv. Šeima, saugoki ir globoki mūsų namų skaistumą ir globoki mūsų veržimąsi į tikrąją Tiesą, apsaugoki mūsų Tautos rūmą nuo visokio blogio, o mums, vargo vaikams, leiski nors sapne pabuvoti Tėvynės žemėje su savaisiais. Amen.
Marija, Tavo gailestingumo šaukiuos... Marija, nuliūdusiųjų linksmintoja, paguoski krauju ir ašaromis apšlakstytos žemės vaikus, paguoski tremtinius, paguoski ir mūsų širdis, pilnas ilgesio, kančios ir vargo. Marija, maldauju pagalbos Tėvynės gynėjams, maldauju tikro poilsio gyvybę paguldžiusiems už savo žemę, maldauju taikos ir ramybės savo kraštui ir išvargusiam pasauliui.
Marija, keliu savo nuvargusias rankas į Tave ir maldauju atleidimo savo ir saviškių ydų, klaidų, netobulumų ir nuodėmių. Amen. Viskas Jėzui diena ir naktis
Taip jau atsitinka, kad neramiais Tėvynės laikais atsiranda drąsių, linkusių jai tarnauti žmonių, kurie, nebodami pavojų, ryžtasi imtis rizikingo, visuomet teisingai įvertinamo ir suprantamo darbo. Labai dažnai tautos likimas sunkiu momentu yra sprendžiamas šių pasiryžėlių sugebėjimų aukotis net tuomet, kai nutyla patrankos.
Kontržvalgybos tarybų kūrimasis Lietuvoje - kaip ir turi būti - sutapo su Nepriklausomybės įtvirtinimu. Tai vyko prieš 70 metų, tačiau dabartinė Lietuvos padėtis atkartoja tuos, per tris žmonių kartas nutolusius laikus. Tuo šios knygos pasirodymas Lietuvos skaitytojui yra aktualus, intriguojantis savo tematika. Tačiau ne vien tuo - atsiminimų autoriaus kelias turbūt įdomus visiems, kurie dabar imasi sunkios, bet garbingos Tėvynės sargo profesijos, nes atgimstančios Lietuvos valstybės priešų veikla turi tą patį tikslą, kaip ir prieš 70 metų.
Dieve Ramintojau, ateik į neramias, išvargusias mūsų širdis, pripildyk jas savo rimtim,išsklaidyk abejones ir netikrumą, pašalink baimę. Dieve Pašventintojau, pašvęsk mūsų darbą ir nemigo naktis, mūs kančią ir sielvartus, mūs viltis ir ilgesius.
Dieve, didžioji Šviesa, nuskaidrink mūs mintis ir jausmus, apvalyk mus nuo pikto.
Dieve, mūsų Vienytojau, laikyk mus viename būry, derink mūsų nuotaikas, lygink mūsų pažiūras, glausk mus vienus su kitais savo didžiosios meilės ryšiais.
Dieve, išminties Davėjau, mokyk mus tikro gyvenimo kelio, kurstyk mumyse norą pažinti tiesą, padėk teisingai suprasti vieniems kitus.
Dieve,tiesos Liudytojau, duok, kad ir mes išpažintume tiesą savo žodžiu ir gyvenimu, išpažintume drąsiai ir be baimės.
Dieve, valių Stiprintojau, grūdink dvasines mūsų galias, didink mūsų valios ryžtą, ugdyk mumyse norą pamėgti Tavo tvarką.
Dieve, meilės Liepsna, kurstyk geruosius mūsų pasiryžimus, skaidrink mūs papročius. Amen.
Knygą galite atsisiųsti arba atsiversti kitame lange sekančiais formatais:
Web - html
PDF
PDF - fotografinė kopija
PRC (reader'iams bei mobil. įrengimiams)
Knyga taip pat publikuojama scribd.com svetainėje:
Be anksčiau išleistų įvairių leidinių, šiemet, aštuntus metus vesdami žiaurią pasipriešinimu ginklu, spauda ir gyvu žodžiu, kovą prieš pavergėjus ir savo krašto išdavikus, išleidžiame „Laisvės kovų aidai“ pirmąją dalį.
„Laisvės kovų aidai“ — dainos ir eilėraščiai, sukurti brolių ir sesių žengiančių pro mirtį ir kurstančių Laisvės Aukurą savo gyvybėmis ir krauju. Šiose kukliose dainose įpintos partizanų kovos ir žygiai, kalinių kančios ir ašaros, tremtinių dejavimai, motinų skausmas ir liūdesys. Šio leidinio tikslas — duoti jaunimui daugiau dainų apie dabartines kovas ir kančias, užkirsti kelią okupantų atneštoms ir mūsų parsidavėlių rašytojų sukurtoms, tautiečių dvasią nuodijančioms, dainoms.
Tenka pažymėti, kad dabartiniu laikotarpiu dainų ir eilėraščių esame surinkę labai daug. Tačiau dėl sunkių sąlygų, kokiose tenka dirbti ir laiko stokos, negalime jų visų išleisti. Bet, kiek tai leis sąlygos, stengsimės jas dalimis išleisti ir paskleisti tautiečiams.
Daugelį šių dainų autorių pridengė krauju garuojanti mūsų tėvų žemė. Jų kūnus priešai išniekinę užkasė nežinomose vietose. Daugelis jų liks Nežinomais Partizanais. Tačiau jų sukurtos dainos amžiams liks gyvos. Jos šiandien plaukia iš kovojančio lietuvio lūpų, jos uždega ne vieno lietuvio krūtinę Tėvynės laisvės ilgesiu. Jos primena lietuviui, kad kova nebaigta, kad Lietuva gyva, nenugalima tol, kol yra kam už Jos laisvę kovoti. Dainose įpinta tarp žaliuojančių girių, vingiuotų upių, blizgančių ežerų ir pakelėj rymančių smūtkelių graži Tėvynė. Jos skatina lietuvį išlaikyti tautiškumo raktą savo rankose.
Kiek caras nepajėgė užstoti kelio iš Prūsų gabenamam lietuviškam raštui, tiek šiandien tūkstantinės azijatų gaujos nepajėgs užkirsti kelio lietuviškam žodžiui ir raštui, plintančiam iš miškų ir požemių. Veltui jų stūgavimai! Veltui jų pastangos palaužti lietuvio dvasią saviems tikslams.
Lietuvis bus ir liks nepalaužiamas, nes jo dvasia kietesnė už granitą. Jo troškimai, įpinti dainoje, vėjo sparnais skrenda per Žemaitijos kalnus, Suvalkijos lygumas, jie atsispindi blizgančiuose ežeruose ir lietuvių širdyse.
Daina šiandien lydi girių brolius kovon, ji ramina juos audringą rudens naktį niūniuojant prie laužo. Daina lydės iškovojus laisvę grįžtančius į gimtą sodžių, kada nukris grandinės nuo kalinių rankų, kada nebebus niekinami partizanų kūnai.
Daina primins lietuviui kovų dėl laisvės vaizdus ir liks pavyzdžiu priaugančioms kartoms.