LIETUVOS KOVŲ IR KANČIŲ ISTORIJA

Pasaulio lietuvių bendruomenė

UDK 947.45.083
Li 304

Lietuvos partizanų kovos ir jų slopinimas MVD - MGB dokumentuose 1944-1953 metais

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga
KAUNAS 1996

Sudarė:

Nijolė GAŠKAITĖ
Algis KAŠĖTA
Juozas STARKAUSKAS

© Lietuvos

politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, 1996

© Pasaulio lietuvių bendruomenė, 1996

ISBN-9986-577-18-7

LIETUVOS PARTIZANŲ KOVOS IR JŲ SLOPINIMAS MVD-MGB DOKUMENTUOSE 1944-53 METAIS

TURINYS

Įvadas ............................................................7

Knygoje vartotų terminų žodynėlis ................104

Trumpinimai ................................................110

Dokumentų sąrašas ......................................113

Dokumentai..................................................128

Išplėstinė asmenvardžių rodyklė ...................658

ĮVADAS

Žlugus Sovietų Sąjungai, Lietuvoje, lyginant su kitomis okupuotomis Baltijos šalimis, išliko gausiausias SSRS KGB padalinio archyvas. Nors 1988-1991m., ruošiantis galimam Sovietų Sąjungos subyrėjimui šis archyvas buvo gerokai ištuštintas - dalis dokumentų išvežta į Rusiją, dalis, pakeitus saugojimo terminus ar skubotai 1991 m. rugpjūtyje traukiantis iš pastato, sunaikinta - tačiau vis tik šiame archyve išliko apie ketvirtis milijono bylų. Didžioji jų dauguma buvo rašytos partizaninio karo metais. Okupuotų kraštų gyvenimas "geležine uždanga" buvo slepiamas nuo laisvojo pasaulio, o dar budriau saugotos represinių tarnybų veiklos paslaptys. Ši informacija (iki tol niekur neskelbta, rašyta vidaus reikmėms ir prieinama tik labai siauram ratui tų pačių represinių tarnybų darbuotojų) tapo Nepriklausomos Lietuvos Respublikos nuosavybe. Iš šių dokumentų galima susidaryti vaizdą apie tai, ką išgyveno žmonės, tautos ir valstybės "blogio imperijoje", koks buvo to blogio realizavimo mechanizmas, kas ir kokiomis priemonėmis stiprino šią totalitarinę sistemą, kaip po dešimties metų žūtbūtinio pasipriešinimo jai pavyko užgniaužti ne tik partizaninį karą, bet ir paveikti visuomenės sąmonę tiek, kad šis karas būtų beveik pamirštas.

Ištobulinta biurokratinė represinė mašina kasdien kruopščiai fiksavo popieriuje įvykius, datas, skaičius, pavardes, vietoves. Nors dažnai iškreiptoje, tačiau čekistų pedantiškai rašomoje kronikoje galima rasti faktų, kurie gyvų liudininkų atmintyje jau yra išblėsę. Juos papildę išlikusiais partizanų dokumentais ar liudininkų prisiminimais, nesunkiai atstatysime netolimos istorinės dramos vyksmą, besipriešinančių okupacijai ir ją diegiančių jėgų santykį, suvoksime partizanų gyvenimo ir kovos sąlygas, represinių žinybų pasiskirstymą vaidmenimis ir jų taikytus provokacinius antihumaniškus pasipriešinimo slopinimo metodus, taip pat paneigsime sovietinės propagandos skleistus mitus apie klasių kovą, pilietinį karą ar partizanų žvėriškumus. Tokiu būdu šis leidinys pasitarnautų netolimos, bet taip iškreiptai traktuotos Lietuvos istorijos objektyvesniam suvokimui ir būtų duomenų baze ateities tyrinėjimams.

Šiame leidinyje pateiktų dokumentų kalba yra specifinio čekistų valdiško žargono pavyzdys. MVD-MGB raštvedybos terminologijoje bet kokia pasipriešinimo forma vadinama "antisovietiniu" arba "kontrrevoliuciniu" veiksmu. Pagal komunistinės ideologijos stereotipinę schemą ginkluotas lietuvių pasipriešinimas traktuojamas kaip "politinis banditizmas", o laisvės kovotojai partizanai vadinami "banditais". Partizanų talkininkai (ryšininkai ir rėmėjai) - "banditų pagalbininkais", neginkluoto pogrindžio nariai - "nacionalistinio" arba "antisovietinio" pogrindžio dalyviais. Lietuvos gyventojai, pademonstravę pilietinį pasipriešinimą - nepaklusę svetimos valstybės primestai valiai ir nevykdę okupacinio režimo karinių, politinių ir ekonominių reikalavimų, buvo vadinami "antisovietiniu elementu". Šią etiketę prisegė vengiantiems tarnauti okupacinėje kariuomenėje, sabotavusiems įvairias prievoles, atsisakiusiems stoti į kolūkius ir pan.

Dar sausesnė, primityvesnė čekistų planų kalba. Čia jau nėra gyvų žmonių ir likimų. Yra tik totalitarinė mašina, pajungta bolševikinio 1917m. Spalio perversmo, vadinamo "revoliucija", ekspansijai visame pasaulyje. Todėl vietoje sakinio: "Nužudyti besipriešinančius okupacijai gyventojus" dokumentuose rašoma: "Išvalyti teritoriją nuo kontrrevoliucinių elementų". Tokiame kontekste sadistiškiausi kankinimai vadinami "aktyviu tardymu" ar "fizinio poveikio priemonėmis".

Ši specifinė kalba savotiškai formavo ją vartojančiojo požiūrį. Taip 1945 07 14 Rokiškio apskrities Kurkliečių km. NKVD kareivis, sumetęs į padegtą trobą du gyvus Petro Mateikio vaikučius, pasiteisindamas sakė: "Tėvai žuvo - kur dėsis vaikai..." "Valant teritoriją" baudėjams tai buvo visai įprastas dalykas.

Kol kas tarp tyrinėtų buvusio LSSR KGB archyvo dokumentų falsifikatų nerasta. Dokumentai buvo rašomi savai žinybai slaptam vidiniam naudojimui, absoliučiai įsitikinus, kad jie niekada nebus prieinami visuomenei. Todėl sąmoningai suklastotų, dezinformuojančių, specialiai paliktų tyrinėtojams dokumentų archyve nėra. Tačiau juose neišvengta visai sovietinei sistemai būdingo faktų "pritempimo", pagražinimo ir "planų viršijimo" klastočių. Todėl statistinėse suvestinėse apstu padidintų ar sumažintų skaičių. Dažname kautynių aprašyme, norėdami pasigirti "žygdarbiais", čekistai sumažindavo savų žuvusiųjų ir padidindavo nukautų partizanų skaičių. Prie partizanų būdavo priskiriami ir neginkluoti, kartais net atsitiktinai nušauti žmonės. Tuo tarpu rašydami apie partizanų nubaustus asmenis, norėdami pagrįsti atkakliai formuojamą "bandito" įvaizdį, šį skaičių padidindavo: daugelis žuvusių kariškių ir stribų būdavo priskiriami prie civilių asmenų.

Kiti dokumentų netikslumai susiję su specifiniu čekistų žargonu. Jau 1943m. gruodžio 16d. SSRS NKVD komisaro I.Serovo direktyvoje Nr. 1612 buvo nurodyta į štabą siunčiamuose naikintojų batalionų dokumentuose neminėti žodžio "sunaikinimas". Duomenys apie nužudymus turėjo būti užšifruoti. Tokia pat rezoliucija yra užrašyta ir ant šiame leidinyje pateikto dokumento apie specialiųjų grupių užduotis (Dok. Nr. 123). Čekistų naudojami žalojantys cheminiai preparatai, agentai-žudikai ar nuosprendžius vykdantys kareiviai būdavo įvardijami žodeliu "specialios"- "spec. priemonės", "spec. grupės", "spec. užduotys". Todėl sovietinių represinių žinybų dokumentuose niekur nerasime tiesiogiai įvardinto žudymo ar kankinimo. Dažniausiai tiek nužudymas, tiek suėmimas buvo vadinamas "likvidavimu".

Besimėgaudami savo visagalybe ir nebaudžiamumu, represijų vykdytojai tuo pačiu metu bijojo, kad dokumentai neatsigręžtų prieš juos pačius ir netaptų nusikaltimus įrodančiais įkalčiais, todėl maskavo žodžiais: "nušautas bandant pabėgti", "mirė plyšus širdžiai" ir pan.

Dokumentuose yra netikslumų nurodant nužudytųjų amžių. Jei čekistai nužudydavo nepilnametį, dokumentuose jį užrašydavo vyresniu.

Tačiau gretinant keletą įvairių tą patį įvykį atspindinčių dokumentų, žinant specifinę čekistų frazeologiją ir kanceliarinio darbo ypatumus, visiškai įmanoma atstatyti tikrąjį vaizdą.

Šiai knygai buvo atrinkti charakteringiausi, kiek galima išsamiau atskleidžiantys temą - sovietų vykdytą genocidą ir lietuvių ginkluoto pasipriešinimo slopinimą - dokumentai.

Publikuojant sovietų represinių žinybų (MVD-MGB) veiklos pobūdį nusakančius dokumentus, buvo stengiamasi pateikti viso partizaninio karo laikotarpio (1944-1953m.) vaizdą. Buvo atsižvelgta į dokumentuose esamos informacijos reikšmingumą, atskleidžiamos problemos ar įvykio aprašymo išsamumą. Leidinyje stengtasi plačiau nušviesti ypatingai įslaptintą nusikalstamą okupacinių represinių žinybų veiklą: provokacijas, agentų verbavimą, antihumaniškus partizaninio pasipriešinimo slopinimo metodus.

Rinkinį sudaro 201 dokumentai, kurie suskirstyti į 3 sąlyginius skyrius pagal siekiamas atskleisti temas. Antrasis skyrius suskirstytas ir poskyriais, atspindinčiais atskirą potemę. Skyriuose ir poskyriuose dokumentai pateikiami chronologine tvarka. Kiekvieno skyriaus dokumentai tam tikra prasme papildo kitą skyrių. Dokumentai, liečiantys kelias temas, įdėti į tą skyrių, kurio tema silpniau nušviesta dėl dokumentų trūkumo. Į rinkinį pateko tokie dokumentai: direktyvos, nurodymai, planai, ataskaitos, pranešimai, statistinės suvestinės, pažymos.

Pateikiami dokumentai surinkti iš buvusio Lietuvos SSR Valstybės saugumo komiteto (Buv. LSSR VSKA) ir Lietuvos valstybinio visuomenės organizacijų (LVVOA) archyvų.

Dokumentams sudalyta redakcinė antraštė ir dokumento legenda.

Redakcinėje antraštėje nurodytas dokumento eilės numeris, dokumento autorius, dokumento rūšis ir adresatas, dokumento sudarymo data ir vieta bei tarnybinis numeris (jei jis nurodytas). Jei dokumente data ir vieta nenurodyta ir ją nustatė leidinio sudarytojai, ji rašoma laužtiniuose skliaustuose ir žymima žvaigždute ir potekstinėje pastaboje aptariant, kuo remiantis ji nustatyta. Tais atvejais, kai dokumento data ar sudarymo vieta aiški iš paties dokumento konteksto, pastaba nerašoma.

Visose redakcinėse antraštėse palikti to meto įstaigų ir jų struktūrinių padalinių pavadinimai ir autorių bei adresatų pareigos. Siekiant išsaugoti publikuojamų dokumentų autentiškumą, buvo stengtasi išsaugoti stilistines ypatybes, paliekama didžiųjų raidžių rašyba ir jos įvairuojančios formos. Datos rašomos pagal dabartines lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos taisykles. Akivaizdžios, dokumentų minčiai įtakos neturinčios rašybos ir skyrybos klaidos ištaisytos be kokių nors aptarimų. Dažnesni ir dabartinėje rašyboje naudojami sutrumpinimai palikti neiššifruoti. Sąrašas visų dokumentuose esančių sutrumpinimų su jų iššifravimu pateikiamas prieš dokumentus. Dokumentų tekstuose leidinio sudarytojų atkurti sutrumpinimai pažymėti laužtiniais skliaustais. Dėl kokių nors techninių pažeidimų neįskaitomos dokumentų teksto vietos žymimos daugtaškiu skliaustuose ir žvaigždute, potekstinėje pastaboje nurodant neįskaitomų žodžių kiekį.

Dauguma į rinkinį įeinančių dokumentų pateikiami be sutrumpinimų. Kai publikuojama tik dokumento dalis, redakcinėje antraštėje rašoma "...Iš..." ir nurodoma, kokiu klausimu į i yra. Dokumentuose esančios rezoliucijos spausdinamos po dokumentų autoriaus parašu chronologine tvarka.

Dokumento legendoje sutrumpintai nurodomas dokumento šifras. Buvusio Lietuvos SSR Valstybės saugumo komiteto (Buv. LSSR VSKA) archyve - fondo, bylos ir lapo numeriai (atitinka dar seną archyvo numeraciją, kadangi leidinio sudarymo metu šis archyvas nebuvo galutinai aprašytas ir įtrauktas į Lietuvos valstybinio archyvo sistemą) Lietuvos valstybinio visuomenės organizacijų archyvo (LVVOA) - fondo, apyrašo, bylos, lapo numeriai.

Legendoje taip pat nurodomas dokumento originalumas ir jo pagaminimo būdas. Kadangi beveik visi tekstai versti iš rusų kalbos, nuorodų į kalbą nėra. Jei dokumento pagaminimo būdas nenurodytas, vadinasi tekstas rašytas mašinėle. Legendoje nurodytas dokumento publikavimas kituose šaltiniuose.

Leidinio prieduose pateikiama: 1) knygoje vartojamos santrumpos; 2) terminų žodynėlis; 3) asmenvardžių rodyklė; 4) dokumentų sąrašas.
Asmenvardžių rodyklėje pateikiami tik žymesnių partizanų vadų, aukštesniojo rango represijų vykdytojų trumpi biografiniai duomenys.

LIETUVA 1944- 1953 METAIS.

PARTIZANŲ KOVOS IR JŲ SLOPINIMAS

Krašto sovietinimas

1944m., iš naujo įžengę į Lietuvą, okupantai tęsė 1940m. pradėtą Lietuvos sovietizaciją. Tai buvo sudėtingas daugialypis procesas, kuriuo siekta ištrinti bet kokius Lietuvos valstybingumo požymius, paversti žmones - jei ne iš įsitikinimo, tai nors iš baimės - paklusniais okupacinės valdžios pavaldiniais. Okupantai stengėsi pakirsti Lietuvos ekonominį ir dvasinį savitumą.

Šis procesas apėmė visas visuomenės gyvenimo sritis. Buvo kuriamos okupacinės valdžios struktūros ir vykdomas okupantams nepaklūstančios visuomenės dalies fizinis naikinimas. Lygiagrečiai griaunama privačia nuosavybe pagrįsta ekonomika, laužomi nusistovėję ūkiniai santykiai, atiminėjamas ir grobiamas turtas, kolonizuojamas kraštas. Dar baisesnės buvo dvasinio genocido apraiškos: rusinimas ir tautinio nihilizmo ugdymas, arši kova prieš religiją ir tikėjimą, komunistinės ideologijos diegimas per švietimo sistemą ir kultūrą, per tradicinių krikščioniškosios moralės normų laužymą. Takoskyra tarp viena kitą neigiančių ideologijų ir įsitikinimų ėjo vos ne per kiekvieno Lietuvos žmogaus širdį. Komunistinė marionetinė Lietuvos valdžia vagystėmis, girtuokliavimu, kyšininkavimu, pataikavimu, beveik visuotine kagėbizacija, t.y. skundimu ir šnipinėjimu, demoralizavo žmones, vertė juos paklusniais komunistų partijos valios vykdytojais. Į miestus gausiai plūdo rusų kolonistai, ir greitai rusakalbiai sudarė net 45 proc. didžiųjų miestų gyventojų. Valstybei monopolizavus gamybą ir aptarnavimo sferą, miesto žmogus tapo visapusiškai priklausomas nuo darbdavio -okupacinės valdžios, į vadovaujančius postus paskyrusios savo politrukus ir čekistus, sukūrusios totalią visuomenės sekimo sistemą miestuose.

Miestuose prieš okupantus aktyviausiai veikė moksleiviai ir studentai, būręsi į gausias pogrindžio organizacijas, dažniausiai turėjusias ryšį su partizanais.

Lietuvos kaimą okupantams buvo sunkiau sovietizuoti. Privati žemės nuosavybė leido žmonėms nors iš dalies jaustis laisvesniems. Lietuviškas, besiremiantis krikščioniškomis tiesomis, pakankamai patriotiškai nusiteikęs, turintis maisto kaimas tapo pagrindiniu partizanų rėmėju. Dėl šios priežasties duoklėmis ir prievolėmis didintas ekonominis spaudimas kaimui, skubinta kurti kolchozus. Nors tai okupantams ekonomiškai nebuvo naudinga, bet, antra vertus, skurstantis kolchozninkas vargu ar galės remti maistu laisvės kovotojus, o suvarius į gyvenvietes pamiškių viensėdžius keleto šnipų užteks kontroliuoti dešimčių šeimų gyvenimus.

Okupantų represinių struktūrų pareigūnai nuolat analizavo politinę padėtį Lietuvoje (gyventojų sluoksnių nuotaikas ir pan.) ir pateikdavo ataskaitas LKP CK biurui bei savo vadovybei Maskvoje. Vilniaus oper. sektoriaus viršininkas I.Rudyka savo pranešime (Dok. Nr. 17) pripažino, kad nepaisant didelių čekistų pastangų "nacionalistinis pogrindis" 1945m. rudenį persiorganizavo, pakeitė veiklos formas ir metodus ir vėl sėkmingai kovoja prieš sovietų valdžią. Tuo metu okupantai neturėjo beveik jokios vietinių gyventojų paramos.

Plk. Rudyka taikliai charakterizavo tuos, kurie sudarė sovietų valdžios atramą, vadinamą sovietinį - partinį aktyvą. Anot jo, tai vagys arba girtuokliai (tokie - visi 37 apylinkių pirmininkai Trakų apskrityje), be to, dar dideli bailiai, nes iš 200 Alytaus apskrities ginkluotų sovietinių - partinių aktyvistų, tik 26 dalyvauja operacijose prieš partizanus. Plk. Rudyka atliko gana objektyvią 1945 metų Lietuvos politinės situacijos analizę bei parodė visišką okupantus palaikančių kolaborantų nuosmukį: nedorumą, palaidumą. Nors Rudyka, analizuodamas padėtį, ieškojo priežasčių, trukdančių įtvirtinti sovietų valdžią, bet jo išvados ribojosi kaltinimu partiniams organams (blogai parenka kadrus, nepadeda kovoti su nacionalistiniu pogrindžiu ir t.t.).

1945m. pabaigoje kai kurie okupacinės valdžios atstovai jau suprato, kad jų laukia ilgas karas su Lietuvos žmonėmis. Šiame kare okupantai nevengė jokių, net pačių drastiškiausių priemonių.

Mobilizacija į Raudonąją armiją

1944m. liepos 13d. Raudonoji armija užėmė Vilnių. Nors dar nebuvo mobilizacijos įsakymo, bet už dviejų savaičių, liepos 26d., buvo pradėta vykdyti nuo 18 - 45m. amžiaus vyrų mobilizacija į okupacinę kariuomenę (Dok. Nr. 1).

Okupantų noras mobilizuoti visus jaunesnius krašto vyrus turėjo du tikslus: pirma, frontui nuolat trūko "patrankų mėsos", o tam labai tiko nepatikimi neslaviškų kraštų gyventojai, antra, savo fronto užnugaryje okupacinė valdžia nenorėjo tokio potencialaus kovotojų prieš okupaciją rezervo.

Vykdydama mobilizaciją, Sovietų Sąjunga pažeidė 1907 10 18 pasirašytą Hagos "Konvenciją įstatymams ir papročiams karo srityse gerbti", privalomą tiek ją ratifikavusioms, tiek neratifikavusioms šalims.

Pagal ją okupuoto krašto gyventojus draudžiama versti tarnauti okupacinėje armijoje. Ši nuostata buvo pakartota 1949 08 12 priimtoje Ženevos konvencijoje.

Tačiau Sovietų Sąjunga nepaisė tarptautinių teisinių aktų. Okupavus Lietuvą, iš karto buvo paskelbta privaloma gyventojų registracija, miestuose vyko siautimai ir dokumentų tikrinimas.

Nesuregistravus krašto gyventojų, įvykdyti mobilizaciją buvo nerealu. Todėl okupacinė valdžia kiek pakeitė mobilizacijos tvarką: nutarė šaukti į kariuomenę tik jaunesnius nei 35m. amžiaus vyrus, o mobilizaciją įsakė pradėti vykdyti nuo rugpjūčio 7d. 1944m. spalio 1l d. mobilizacijos įsakas buvo pakartotas.

Užimtose apskrityse prasidėjo vyrų gaudynės. Mobilizacinius sąrašus sudaryti buvo įpareigota vietinė valdžia - vykdomieji komitetai ir apylinkių pirmininkai. Tačiau taip greitai suformuoti vietinius civilinės valdžios organus nepavyko. Daugelis gyventojų atsisakinėjo siūlomų pareigų, juolab, kad partizanai perspėjo nedirbti okupacinės valdžios administracijoje. Nepaisantys partizanų draudimo buvo baudžiami mirtimi. Nesuformavus valdžios organų vykdyti mobilizacijos įsaką buvo labai sunku. Štai Vilniuje iki 1944m. rugpjūčio 14d. užsiregistravo tik 2,5 tūkst. gyventojų, todėl miesto gatvėse nuolat vyko gaudynės. Jų metu okupacinė kariuomenė, apsupusi kvartalus, tikrino dokumentus, vertė žmonės registruotis, ieškojo karo prievolininkų. Iš rugpjūčio 14d. sugaudytų 430 žmonių 238 pasirodė esą prievolininkai1, ir tuojau buvo nugabenti į karinius komisariatus. Tačiau iš ten vyrai stengėsi ištrūkti. 1944 07 28, vokiečiams bombarduojant Vilnių, iš surinkimo punkto pabėgo 127 mobilizuotieji2.

Dar sunkiau mobilizacija vyko kaimo vietovėse. Jos eiga 1944m. liepos - rugpjūčio mėnesiais atsispindi NKVD komisaro J.Bartašiūno suvestinėje (Dok. Nr. 1). Neturint gyventojų sąrašų, šauktinių skaičius buvo nustatytas "iš akies" - po 5 - 8 tūkst. apskričiai. Iš 35 tūkst. šauktinių vyrų įsakui pakluso tik 14 proc. Kiti pradėjo slapstytis, ieškoti pažymų, atidedančių šaukimą ar atleidžiančių nuo karinės tarnybos. LSSR NKVD ministrui J.Bartašiūnui pradėjus skelbti raginimus registruotis, besislapstančius vyrus pradėta traktuoti kaip "banditus", o jų šeimas imta tremti į Sibirą.

Tačiau tiek besislapstančių, tiek mobilizuotų vyrų likimas buvo tragiškas. Dalis jaunuolių žūdavo net nepasiekę surinkimo punktų. Taip Ukmergės NKVD viršininkas Zacharovas iš atėjusių šauktinių atsirinko septynis jaunuolius ir ėmė juos tardyti, ar nesą partizanai. Peiliu pjaustė gyvus žmones, o nusibodus kankinti juos nušovė ir sumetė į pakelės griovį3.

Panašus, tik gal dar klastingesnis įvykis nutiko netoli Giedraičių (Dok. Nr. 4): 16 jaunų vyrų buvo raudonarmiečių nužudyti, o NKGB komisaro pavaduotojas Kapralovas nurodė, kad tirti šių žudynių nėra reikalo.

Per 1944 - 1945m., sovietinių šaltinių duomenimis, Lietuvos teritorijoje buvo mobilizuota 108.4 tūkst. asmenų (turėjo būti pašaukta 168,7 tūkst.). Net 42,8 tūkst. asmenų buvo "broniruoti", t.y. įsitaisė dirbti geležinkelyje, mokytojauti ar dirbo tokiose pramonės šakose, iš kurių nebuvo šaukiama į kariuomenę. Į 108,4 tūkst. pašauktinių skaičių įėjo ne tik Lietuvos gyventojai, bet ir Lietuvos teritorijoje atsidūrę Raudonosios armijos kareiviai, gydęsi ligoninėse ar patekę į nelaisvę, kitų tautybių Sovietų Sąjungos piliečiai, lenkai ir kt. Lietuvių mobilizavo 82 tūkst. vyrų4. Daugiau nei pusė šių vyrų buvo paimti prievarta, sugaudyti miškuose ir kaimuose. Dalis jų dėl sveikatos karinei tarnybai netiko.

Mobilizuoti Lietuvos gyventojai, po trumpo apmokymo dar nesuprantantys rusiškų komandų, prastai ginkluoti, buvo siunčiami į frontą, ir ten daugelis jų žuvo.

Dalis Lietuvos vyrų nusprendė geriau žūti gimtinės laukuose, negu svetimuose frontuose. Kaip vokiečiams nepavyko sukurti lietuviškos SS divizijos, taip ne ką lengviau sekėsi mobilizuoti lietuvius į sovietinę kariuomenę.

Prievarta sugaudyti rekrūtai bėgdavo iš surinkimo punktų ir net kariuomenės dalinių, o pabėgę slapstydavosi miškuose, gimtosiose apylinkėse. 1944m. rudenį Utenos NKVD viršininkas Česnokovas rašė: "Mobilizacija į Raudonąją armiją spalio mėnesį vyksta operatyvinių karinių operacijų, siautimų, vietovės šukavimų dėka. Pagal karinio komisariato šaukimus piliečiai, kuriuos liečia mobilizacija, neatvyksta. Rezultatų nedavė ir aiškinamasis darbas tarp gyventojų, todėl šiuo metu vyksta čekistinės - karinės operacijos, sulaikant vengiančius karinės tarnybos"5.

Šios karinės operacijos buvo neregėtai žiaurios. 1944 - 1945m. tokių gaudynių metu Lietuvoje buvo nukauta daug beginklių vyrų.

Tokios represijos paskatino besislapstančius nuo karinės tarnybos vyrus stoti į partizanų gretas ir su ginklu rankose priešintis baudėjams. Nors partizanų judėjimas jau blėso, tačiau net 1950m. apie 300 jaunuolių atsisakė tarnauti okupacinėje kariuomenėje (Dok. Nr. 29). Kaip atsakas į tai - nurodymas imtis represijų prieš tokių jaunuolių šeimas (Dok. Nr. 31). Nors grėsė persekiojimai, tačiau ne vienas jaunuolis atmetė šią okupantų siūlomą išlikimo galimybę. Taip jau 1952m. iš surinkimo punkto Šiauliuose pabėgo dvidešimtmetis A.Ikamas. Jį netrukus surado ir nusiuntė į bausmės batalioną, iš ten jis vėl pabėgo ir tapo Pilėnų tėvūnijos partizanu. 1954m., nė metų neišpartizanavęs, žuvo6.

Toks likimas būdingas daugumai atsisakiusiųjų tarnauti okupacinėje armijoje. Tačiau negalima suabsoliutinti šio fakto kaip pagrindinės apsisprendimo partizanauti priežasties. Tarp 1951 - 1953m. žuvusių partizanų tik 12 proc. sudaro vyrai, tapę partizanais dėl gresiančios mobilizacijos Į Raudonąją armiją7. Pagrindinis išėjimo į laisvės kovų kelią motyvas buvo tėvynės meilė ir siekis apginti jos valstybingumą. Dėl tos pačios priežasties - patriotizmo - vyrai nėjo ir į Raudonąją armiją.

1   NKVD komisaro pavaduotojo Krastino raštas LKP CK sekretoriui A.Sniečkui ir LKT pirmininkui M.Gedvilui// Buv. LSSR VSKA. F.3. B.16/9. L.17-32.
2  Ten pat.
3    LVVOA. F.1771. Ap.8. B.183. L.118.
4   A.Anušauskas. Lietuvių tautos sovietinis naikinimas 1940-1958 metais. V.1996. P.263.
5   Utenos NKVD viršininko Česnokovo pranešimas// Buv. LSSR VSKA. F.3. B.6/3. L.116.
6   Pandėlio MVD operatyvinio įgaliotinio Žiaunio pažyma ir aktas // Buv. LSSR VSKA. Oper.b.f. B.1353. L.5-26.
7   Buv. LSSR VSKA. F.3. B.60/7. L.4; B.56/43. T.l. L.28, 122.

 

Suėmimai, tardymai ir teismai

Jau pirmoji sovietinė okupacija parodė, kad naujieji Lietuvos šeimininkai pasistengs izoliuoti ir sunaikinti visus pilietiškai mąstančius gyventojus. Rusijoje formuojamas represinis LSSR aparatas nuo 1942-1943m. "tvarkė" evakuotus iš Lietuvos archyvinius dokumentus ir NKVD bylas, sudarinėjo nelojalių sovietinei santvarkai piliečių sąrašus. Raudonajai armijai įžengus į Lietuvą, šį sąrašą nuolat papildydavo buvusių Lietuvos politinių partijų ir visuomeninių organizacijų veikėjai, karininkai, šauliai, mokytojai, dvasininkai, 1941m. sukilimo dalyviai ir antinacinės rezistencijos dalyviai, Vietinės rinktinės savanoriai, savisaugos dalinių kariai ir kt. Lietuvos gyventojai. Visi šie asmenys buvo kaltinami tėvynės išdavimu, visai nepaisant to, kad jie niekada nebuvo SSRS piliečiai ir negalėjo išduoti svetimos "tėvynės".

Kitą ieškomų asmenų kategoriją sudarė prasidėjusio partizaninio karo dalyviai bei nepaklūstantys naujos valdžios įsakymams asmenys.

Masiniai Lietuvos miestų ir kaimų "šukavimai" buvo skirti visų šių "nelojalių" Sovietų Sąjungai asmenų paieškai ir sulaikymui. Nuo 1944m. liepos iki 1945m. gruodžio mėn. (NKVD - NKGB duomenimis) karinių - čekistinių operacijų metu buvo sulaikyta apie 133 tūkst. asmenų8. Jie visi patekdavo į skubotai miestų ir miestelių rūsiuose įrengtas areštines, kur beraščiai girti tardytojai stengėsi išgauti iš jų "nusikalstamos veiklos" įrodymus. Okupantai nekreipė dėmesio į įstatymo nuorodą per porą parų pateikti kaltinimus arba sulaikytąjį paleisti. Jokių kaltinimų nepateikę, daugelį areštuotųjų išlaikydavo po keliasdešimt parų. Kalėjimai buvo perpildyti, nebeužteko tardytojų sulaikytiesiems apklausti. Tokia padėtis - visoje Sovietų Sąjungoje, todėl jau nuo 1943m. spalio mėn. SSRS NKVD komisaro įsakymu Nr.494/94 leista suimtuosius tolimesniam "spec.tardymui" siųsti į NKVD konclagerius, kuriuose jiems per metus - dvejus būdavo sudaromos bylos ir Ypatingojo pasitarimo (OSO) prie SSRS NKVD sprendimu "už akių" (t.y. teisiamajam nedalyvaujant) skelbiamas nuosprendis. Per dvejus metus iš Lietuvos be teismo į lagerius buvo išvežta virš 20 000 žmonių9. Ten pražūtingomis sąlygomis jie buvo verčiami sunkiai dirbti (anglies kasyklose ir pan.), todėl greitai visiškai išsekdavo. Daugelis nuo bado, šalčio ir ligų mirė taip ir nesulaukę bylos sudarymo ir nuosprendžio. Iš suimtų antisovie-tinio pasipriešinimo dalyvių tardytojams rūpėjo kuo greičiau išgauti parodymus apie kitus, dar nesuimtus pogrindžio narius. Todėl 1945m. sausio 10d. LSSR NKVD įsaku Nr.0010/004 visuose NKVD padaliniuose buvo įkurti tardymo skyriai. Šių skyrių tardytojai, stengdamiesi įvykdyti ir viršyti iš Maskvos siunčiamus "priešų" sunaikinimo planus, per baisų prievartos ir kankinimų filtrą leido tūkstančius Lietuvos gyventojų.

Visišką jokių teisinių normų nepaisymą iliustruoja LSSR prokuroro M. Baliasnikovo ir SSRS NKVD-NKGB įgaliotinio Lietuvai I.Tkačenkos direktyva suiminėti žmones tik pagal įtarimą, neturint jokių konkrečių kaltinimų (Dok. Nr. 44). Pakako vien represinių žinybų darbuotojų "asmeninio pastebėjimo" - ir žmogus galėjo būti sulaikytas, o tada gauja sadistų tardytojų per kelias dienas dažniausiai išgaudavo kokį tik nori "prisipažinimą".

Apie tai liudija kartais prasiveržusios pačių enkavedistų užuominos apie "revoliucinio teisėtumo" pažeidimus (Dok. Nr. 13). Tokiais užmaskuotais terminais represinių žinybų raštuose buvo vadinami žiauriausi kankinimai ir žmonių žudymai. Šiame dokumente minimas sulaikytojo Rudėno ir penkių Dieveniškių valsč. ūkininkų nužudymas, paklususio legalizacijai Jankausko nukankinimas ir kiti šiurpūs įvykiai, atsitiktinai iškilę viešumon. O kiek panašių atvejų niekada nesužinosime? Ypač tragiškas šešiolikmetės moksleivės Onutės Preilauskaitės nukankinimas. Eržvilko enkavedistai, kaip buvo įpratę, nukankintą mergaitę įmetė į ežerą, tikėdamiesi, kad ši paslaptis niekada neišaiškės. Akte nurodė visai kitą mirties priežastį - širdies plyšimą. Tai buvo tokia pat ciniška įprastinė enkavedistų standartinė formuluotė, kaip ir kitos panašios: "nušautas bandant pabėgti" arba "pabaigė gyvenimą savižudybe" ir pan. Šiomis formuluotėmis, tarsi bijodami galimo atpildo, čekistai slėpdavo savo nusikaltimus. Formaliai tokie iškilę viešumon (daugiausiai - enkavedistams skundžiant vieniems kitus) įvykiai būdavo tiriami. "Nusižengusius" enkavedistus įpareigodavo laikytis "revoliucinio teisėtumo", bet iš tikrųjų NKVD-NKGB turėjo specialius nurodymus, aprobuotus dar 1937m. SSRS VKP(b) CK, leidžiančius kankinti suimtuosius10. Apie tai byloj a ir čekistų dokumentai: "kai kuriais atvejais tardant suimtuosius (...) buvo leidžiama taikyti fizinio poveikio priemones". Dar daugiau - apie suimtųjų kankinimą buvo puikiai informuotas LKP(b) CK sekretorius A. Sniečkus (Dok. Nr. 58) ir kiti kompartijos šulai.

Oficialiai naudoti "fizinio poveikio metodą" buvo galima tik gavus iš represinių žinybų vadovų ar jų pavaduotojų leidimus, tačiau praktiškai žmones masiškai kankino be jokių leidimų. Paprastai žemesniųjų grandžių NKVD-NKGB darbuotojai būdavo perspėjami ar baudžiami drausminėmis nuobaudomis ne už nesankcionuotus kankinimus, o už tai, kad net kankindami nesugebėdavo išgauti "nusikalstamos" veiklos įrodymų ir sulaikytąjį tekdavo paleisti. Tada išaiškėdavo tardymo "technologija". Tačiau tai reti atvejai: 1944-1945m. iš daugiau kaip 100 tūkst. sulaikytųjų buvo paleisti į laisvę vos 5 tūkst. asmenų; likusieji buvo nuteisti, pakliuvo į filtracinius lagerius ar kariuomenę11.

Jei suimtuosius teisdavo Karinis tribunolas, dažnas jo metu pasiskųsdavo davęs melagingus parodymus, nes tardant buvęs kankinamas. Šiuos skundus tirdavo prie LSSR MGB kadrų skyriaus veikianti Ypatingoji inspekcija. Beveik visi tokie skundai būdavo pripažįstami nepagrįstais ir nuosprendžio nesušvelnindavo, o kartais juos net kvalifikuodavo kaip naują nusikaltimą - sovietinės tikrovės šmeižimą.

Bausmės "nusižengusiems" čekistams būdavo juokingai švelnios. Pagarsėjęs budelis, Panevėžio apskr. MGB skyriaus viršininkas Čachava (Dok. Nr. 50) 1948m. buvo perspėtas "baigti panašius neteisėtumus". Nepaisant to, sėkmingai kopė čekisto karjeros laiptais ir tapo LSSR MGB 2-N valdybos viršininku.

Išaiškėjus Marijampolės MGB apskr. skyriuje vykdytiems kankinimams ir patyčioms, nusikaltėliai buvo tik įspėti apskrities partijos komitete nurodant, kad jie yra pasižymėję kovotojai prieš "ginkluotą nacionalistinį pogrindį", "Didžiojo Tėvynės karo dalyviai", o nukentėjusios moterys - partizanų ryšininkės, t.y. nusikaltėlės, kurias reikia suimti (Dok. Nr. 51).

Kankinimas buvo pagrindinis būdas, priverčiantis žmogų kalbėti. Taip Panevėžio pogrindinės organizacijos "Aušros tėvūnija" narys K.Diržys, teismo metu atsisakęs savo parodymų, kankintojams pareiškė:

"Jeigu jūs norite, aš viską pasirašysiu, o jei jūs mane ir toliau mušite, tai aš pasakysiu, kad į organizaciją "Aušros tėvūnija" užverbavau visus Panevėžio miesto gyventojus"12a.

Po Stalino mirties pasmerkus "Stalino kultą", pasipylė nuteistųjų skundai apie tardytojų kankinimus. Deja, nors žodžiais Sovietų Sąjungoje vykdytos represijos buvo pasmerktos, tačiau konkretūs nusikaltimų vykdytojai liko nenubausti. Taip 1953m. lapkričio mėn. iš 32 MGB Ypatingosios inspekcijos tirtų skundų nė vienas nebuvo patenkintas13a. Nepagrįstu pavadintas ir pil.P.Beišio skundas, kuriame jis rašė apie Ariogaloje 1945m. tardymo metu patirtus kankinimus: "staigiai užmesdavo man ant galvos kailinius, vienas sėsdavo ant galvos, kitas ant kojų ir mušdavo iki sąmonės netekimo. Atsibusdavau ant kėdės visas šlapias (...), spardė mane kojomis. Kartą taip spyrė, kad sprogo pleura ir susidarė dvipusė išvarža. Lageryje operavo (...) Veidas buvo mėlynas ir ištinęs, akys pasruvusios krauju(...) Bevardis kairės rankos pirštas sulaužytas durimis. (...) Pistoleto rankena sudaužytas pakaušis (...) Tardant buvo galima atsakyti tik teigiamai, t.y. tardytojo naudai. Jei atsakymas būdavo neigiamas, tai po jo kankindavo tol, kol nepataisydavo atsakymo.(...) Pasiskundus perėmė kitas tardytojas, kuris pasakė: "Jei tu pasakysi prokurorui, kad aš tave mušiau ar atsisakysi nuo to, kas parašyta, naktį tave nušausiu"14a.

Čekistai sąmoningai neskubėdavo įforminti areštų, kad galėtų netrukdomi tyčiotis iš savo aukų. Jei sulaikytąjį mirtinai užkankindavo, nelikdavo jokių pėdsakų apie jo suėmimą ir tardymą. Taigi nėra archyvuose duomenų apie 1946m. Druskininkų MVD požemiuose užmuštą Grūto kaimo (Alytaus apskr. Druskininkų valsč.) mokytoją, Dainavos apygardos partizanų ryšininką Juozą Kalpoką, apie Alytaus MGB nukankintą mokytoją Konstantiną Bajerčių-Garibaldį ir daugelį kitų. Jei sulaikytojo areštas jau būdavo įformintas, budeliai privalėjo fiksuoti mirties atvejį. Čekistų duomenimis, 1944-1952m. areštinėse "mirė" (t.y. buvo nukankinti) 222 asmenys12. Ypač žiauriai kankindavo suimtus gyvus partizanus. 1945m. gruodžio mėn. mūšio lauke suimta Genutė Stulgaitytė sužeista buvo kankinama vietoje: budeliai jai nukirto rankų pirštus13.

Norėdami kuo greičiau eiti "karštais pėdsakais", budeliai kankino ir persišovusį galvą (nes nenorėjo pasiduoti gyvas) Kęstučio apygardos partizaną Juozą Žagarą. Nors Jurbarko MGB specialiame pranešime kankinimai neminimi, tačiau galima įsivaizduoti, ką reiškė ne į ligoninę, o į MGB skyrių atvežto partizano tardymas tais momentais, kai jis atgaudavo sąmonę. Daug kartų sužeistasis kartojo budeliams, kad partizanų neišduos. Vis tik į antrą parą, prieš mirtį, kai jau buvo praėję pakankamai laiko jo kovos draugams pasitraukti į saugesnę vietovę, čekistai privertė J.Žagarą prabilti. Tačiau tie partizano parodymai jokios konkrečios naudos okupantams neatnešė14.

Kankinimai čekistams nebuvo vien tik informacijos išgavimo priemonė. Daugelis iš Sovietų Sąjungos atsiųstų tardytojų buvo praėję tenykštę 1937m. represijų mokyklą, o vietiniai budeliai, tokie kaip Raslanas, Dušanskis, turėjo 1940 - 1941 m. kankinimų patirtį, buvo dalyvavę Rainių žudynėse ir kitose kraupiose akcijose - žmonių kančios jiems keldavo patologinį pasitenkinimą. Kankinimai vykdavo rafinuočiausiais būdais.

1956m. spalio 12d. Kaune buvo suimtas Adolfas Ramanauskas, paskutinis Lietuvos partizanų vadas (čekistai jį medžiojo dešimtį metų), atvežtas į Vilniaus KGB vidaus kalėjimą ir per keletą valandų žiauriausiai nukankintas (Dok. Nr. 194). Anksčiau, partizanų kovų įkarštyje, sadistiškus suimtųjų partizanų kankinimus čekistai motyvuodavo operatyvine būtinybe, bet 1956m. A.Ramanauską kankinti nebuvo jokio reikalo: tuo metu organizuotų partizanų Lietuvoje nebebuvo, LLKS Gynybos pajėgų vadas slapstėsi vien tik su žmona (suimta kartu). Jį suėmė pagarsėję sadistai J.Sinycinas, L.Martavičius, N.Dušanskis ir davė valią savo žvėriškiems instinktams.

Tačiau ir šiame dokumente neminimas kankinimas - įvairiose tuo metu surašytose pažymose teigiama, jog A.Ramanauskas kalėjimo kameroje susižalojęs pats.

Kankinimai - tai ne vienintelis parodymų išgavimo būdas. Nuolat būdavo vykdomos įvairios čekistinės "kombinacijos": kamerų agentų pasiūlymai perduoti į laisvę laiškelį, pokalbių pasiklausymas, provokacijos ir tardymai specialiosiose grupėse (Dok. Nr. 115).

Be to, dažniausiai tardydavo naktimis. Tai irgi buvo vienas iš kankinimo būdų, nes dieną kameroje miegoti būdavo draudžiama. Už menkiausią "prasižengimą" kalinius bausdavo karceriu.

Po pirminio įkalinimo areštinėje ar stribyno rūsyje, kankinimais išgavus kokius nors parodymus, būdavo gaunama prokuroro sankcija suėmimui, ir tada suimtąjį perkeldavo į vidaus kalėjimą.

Į mažytes kameras, skirtas keliems suimtiesiems, sutalpindavo po keliasdešimt kalinių. Pagal normas skiriamo maisto kaliniai paprastai negaudavo, čiužinius ir antklodes išsidalindavo kalėjimo darbuotojai. Pabuvęs pusmetį tokiame kalėjime, nuolat mušamas, naktimis tardomas, žmogus tapdavo gyvu lavonu.

Pabėgimų iš kalėjimo pasitaikydavo nedaug: per 1944 - 1952m., MGB duomenimis, pabėgo 131 kalinys15. Beveik visi didesni pabėgimai įvyko 1946m. (Dok. Nr. 23). Pabėgėliai papildydavo partizanų gretas.

Dauguma laisvės kovotojų būdavo teisiami pagal Rusijos Baudžiamojo kodekso 58-ą straipsnį už kontrrevoliucinę veiklą (58-Ia-tėvynės išdavimas, 58-8 - teroristinė veikla, 58-10 - antisovietinė agitacija, 58-11 - grupinė veikla ir t.t.). Pokaryje Sovietų Sąjungoje "teisingumą" vykdė trijų rūšių institucijos: Kariniai tribunolai, Ypatingasis pasitarimas (OSO) ir Aukščiausiasis teismas.

Nors okupacinė valdžia partizanams nepripažino reguliariosios kariuomenės belaisvių statuso, tačiau apie 60 proc. partizanų buvo nuteisti LSSR MVD ir Pabaltijo karinės apygardos karinių tribunolų16. Tribunole teisiamieji turėjo tik kaltintoją, gynėjo institucijos čia nebuvo. Tačiau pats teisiamasis dalyvaudavo teismo procese, todėl nors išgirsdavo, kuo jį kaltina. Tikra "teisingumo" parodija buvo prie SSRS NKVD 1934m. įkurtas Ypatingasis pasitarimas (OSO), kuris skelbdavo teismo nuosprendį "už akių", t.y. kaltinamajam nedalyvaujant. Tardytojų sufabrikuotą bylą peržiūrėdavo trys NKVD pareigūnai, paskelbdavo nuosprendį ir nusiųsdavo į įkalinimo įstaigą ar lagerį, kur buvo laikomas suimtasis. Šis "išradimas" buvo labai patogus: galima surašyti bet kokius kaltinimus, kurių teisiamasis neturėjo jokios galimybės paneigti. Be to, grupinėje byloje, kurioje kartu su kitais buvo teisiamas išdavikas ar užverbuotas asmuo, tardytojas, siųsdamas bylą Ypatingajam pasitarimui, pridėdavo užklijuotą voką su duomenimis apie vieno ar kito asmens užverbavimą ir nuopelnus okupacinei valdžiai. Į tai atsižvelgdamas Ypatingasis pasitarimas skirdavo išdavikui minimalią bausmę arba jį išteisindavo. Karinio tribunolo ar teismo procese išdaviko vaidmuo būtų išaiškėjęs kitiems teisiamiesiems; čia jis likdavo niekam nežinomas.

Mažą dalį (nuo 1950m. - vos 6,5 proc.) kaltinamųjų kontrrevoliucine veikla teisė LSSR Aukščiausiasis teismas. Teismai buvo uždari -visuomenė juose dalyvauti negalėdavo. Čia vykdavo bylos svarstymas, liudininkų apklausa (buvo kviečiami prieš teisiamąjį liudijantys asmenys), dalyvaudavo MVD-MGB paskirtas gynėjas. Ir tai - tik teisingumo parodija: nebuvo atvejų, kad gynėjo dalyvavimas būtų nors kiek sušvelninęs prokuroro pasiūlytą bausmę.

Retkarčiais propagandiniais tikslais NKVD kariniai tribunolai surengdavo parodomuosius viešus teismus ir į juos suvarydavo vietos gyventojus. Specialiai parinkti "liudininkai" kalbėdavo apie "banditų" žvėriškumą, partinis aktyvas ir vietos kolaborantai reikalaudavo mirties bausmės.

Iki 1947 05 26 aukščiausioji bausmė už "kontrrevoliucinius" nusikaltimus buvo mirties bausmė arba 20 metų katorgos. Nuo 1947 05 26 -įvesta 25 metų griežto režimo lagerių bausmė, mirties bausmė panaikinta, o nuo 1950 01 12 - vėl atnaujinta17.

Teismų nuosprendžiai būdavo daugiausia standartiniai: ketvirtadalis 1944-1952m. nuteistųjų gavo po 25 metus lagerių18. Dešimties metų bausmė dar vadinta "vaikiška". Mirties bausmė būdavo vykdoma sušaudant ar pakariant (Dok. Nr. 32). 1944-1945m. mirties bausme buvo nuteista virš 400 Lietuvos gyventojų, o per visą partizaninio karo laikotarpį (1944-1953m.) -ne mažiau kaip 100019.

Nužudytuosius užkasdavo gyventojams nežinomose ir neprieinamose vietose ir stebėjo, kad jų niekas neišaiškintų (Dok. Nr. 56, 67). Viena iš pagrindinių sušaudytų žmonių užkasimo vietų - buvusio Tuskulėnų dvaro teritorija Vilniaus mieste. Pastaraisiais metais čia jau atkasta apie pusė šimto nužudytųjų Lietuvos patriotų palaikų20.

Pagal sovietų represinių žinybų dokumentus išeitų, kad 1944-1953m. buvo areštuota ir nuteista apie 60 tūkst. antisovietine veikla kaltinamų žmonių (Dok. Nr. 191). Ši apskaita netiksli, nes čia neįtraukti išvežti į lagerius be teismo ir nepristatę pyliavų. Nemažai nuteistų ir suimtų buvo tarp tremtinių Sibire ir tarnaujančių sovietinėje armijoje. Nereikia užmiršti ir netikslios areštų apskaitos. Manome, kad sovietiniai teismai dėl politinių motyvų 1944-1953m. nuteisė apie 100 tūkst. Lietuvos gyventojų21. 1960m. sovietinio saugumo duomenimis, atlikę bausmę į Lietuvą grįžo apie 19 tūkst. žmonių22.

9   A.Kašėta. Kiek buvo suimtų ir įkalintų antisovietinio pasipriešinimo dalyvių Lietuvoje pokario metais// Laisvės kovų archyvas. K.1995. Nr.15. P.66.
10 Gynybos ir valstybės saugumo klausimai SSRS AT komitete // SSRS KGB rinkinys. Maskva. 1990. T.142. P.4.
11 A.Anušauskas. Lietuvių tautos sovietinis naikinimas 1940-1958 metais. P.263-264.
12    A.Kašėta. Kiek buvo suimtųjų... P.76.
12a.    A.Anušauskas. MVD ir MGB tardymo metodai // Lietuvos žmonių genocidas nacių ir sovietų okupacijose. V.-K. 1994.
V.61.
13a.    Buv. LSSR VSKA. F.10. B.13/39. L.12-20.
14a.    N.Gaškaitė. Lietuvos okupacija: suėmimai ir kalėjimai// Laisvės kovų archyvas. K. 1995. Nr. 13. P. 196-197.

13   N.Gaškaitė. Lietuvos okupacija... P.195.
14   Jurbarko MGB viršininko pavaduotojo Gaponenkos 1952.08.07 specpranešimas MGB Kauno srities valdybai // Buv. LSSR VSKA. Oper.b.f. B.6911. T. 1. L.320-321.
15   A.Kašėta. Kiek buvo suimtų... P.73.
16   Ten pat. P.83.
17   A.Kašėta. Kiek buvo suimtų... P.86-87.
18   Ten pat.
19   A.Kašėta. Kiek buvo suimtų... P.86-87.
20   A.Anušauskas. Lietuvių tautos sovietinis naikinimas 1940-1958 metais. P.354.
21   A.Kašėta. Kiek buvo suimtų... P.88.
22   Ten pat.

Civilių gyventojų žudymas ir terorizavimas

Jau pirmosiomis okupacijos dienomis į Lietuvą plūstelėjo įvairiausių okupacinės kariuomenės rūšių ir paskirties daliniai ir pradėjo plėšikauti bei terorizuoti gyventojus. Žygiuojantys į Vakarus fronto daliniai, užnugario apsaugos kariuomenė, daliniai, genantys iš Rytprūsių galvijų bandas, vėliau - grįžtantys iš Vokietijos, - visi žygiavo per Lietuvą, nepripažindami jokių įstatymų ir moralės normų.

Vienoje iš ankstyviausių penkiadienių LSSR NKVD veiklos suvestinių LSSR NKVD komisaras J.Bartašiūnas pranešė SSRS NKVD komisaro pavaduotojui I.Serovui, kad Raudonosios armijos kareiviai grobia iš ūkininkų daiktus ir maino juos į degtinę.

Raudonosios armijos dalinių, dislokuotų Lietuvoje, plėšikavimas nesiliovė ir po Vokietijos kapituliacijos. Taip 1945m. rugsėjo mėn. LSSR MND ministras Bartašiūnas konstatuoja, jog daug lietuvių gyventojų skundžiasi partizanams ir sovietiniams organams dėl okupacinės kariuomenės vykdomo plėšikavimo ir žmogžudysčių (Dok. Nr. 66). (Dok. Nr. 14) smulkiai išvardinti tokie nusikaltimai, įvykdyti Alytaus apskrityje. Vietinius pareigūnus, pasipriešinusius plėšikavimui, kareiviai paprasčiausiai sušaudydavo (Dok. Nr. 65). "Girtų kareivių gyventojai bijo ne mažiau kaip banditų", - rašė pats NKVD - NKGB įgaliotinis Lietuvai I.Tkačenka.

Įdomu tai, kad kiekviena baudėjų žinyba visiškai ignoravo kitas panašia veikla užsiimančias žinybas ar okupacinės valdžios struktūras. Taip Pabaltijo karinės apygardos kariai visai nepaisė miestų kompartijos komitetų, vietinės valdžios, pasienio kariuomenės ar net NKVD. Nesutarimus stengėsi sureguliuoti aukščiausioji institucija - SSRS VKP(b) CK biuras Lietuvai (Dok. Nr. 66). Šiai institucijai siuntė ataskaitas ir pranešimus visos Lietuvoje dislokuotos represinės žinybos. Tiesioginiu komunistų partijos nurodymu buvo vykdomas Lietuvos gyventojų genocidas. Taip LKP(b) CK sekretoriaus A.Sniečkaus ir VKP(b) CK biuro atstovo Lietuvai Ščerbakovo prašymu iš Maskvos buvo gautas pritarimas "įkaitų" ėmimui - partizanų šeimų trėmimui26a. Vietiniai partijos komitetai ne kartą prašė atsiųsti kariuomenės įgulas kaimų terorizavimui ar lokaliniam partizanų šeimų trėmimui vykdyti. Šiuo atveju niekas nežiūrėjo, kad šeimos nariai (ypač - mažamečiai vaikai) niekuo nebuvo nusikaltę sovietinei valdžiai.

Žiaurios represijos prieš civilius gyventojus kaip tik ir buvo vykdomos trėmimų metu. NKVD kareiviai ir stribai dažnai be perspėjimo šaudė bandančius pasislėpti nuo tremties žmones. Apie tai liudija dokumentas (Dok. Nr. 28), kuriame išvardintos 1949m. trėmimo aukos. Tarp jų - Lazdijų valsčiuje peršautas dvylikametis berniukas, nušautas P.Urbanavičius (net nebuvo numatytas tremti), taip pat Zarasų apskrityje nušautas žmogus, kurio pavardės baudėjai nežinojo, tačiau žinojo (?!), kad jis "legalizuotas banditas".

Dokumente nurodoma, kad nušautieji trėmimo metu "bandė bėgti".

26a. E.Grunskis. Lietuvos gyventojų trėmimai // Lietuvos gyventojų trėmimai 1940-1941,1944-1953m. sovietinės okupacinės valdžios dokumentuose. V. 1995. P.64.

Tai - klasikinis čekistų triukas, pridengiantis bet kokį nusikaltimą. Dok. Nr. 28 nurodomi keli tokie nušovimo "bandant pabėgti" atvejai. Dažnai tai būdavo tik priedanga nukankintiems "nurašyti", o kartais sadistai baudėjai patys provokuodavo sulaikytąjį bėgti, norėdami jį nušauti.

Apie tai, kaip skyrėsi MVD-MGB dokumentai ir tikrovė, liudija (Dok. Nr. 67). Tai - ir direktyva dėl nužudytų asmenų apiforminimo, ir nurodymas slaptai užkasti žuvusiųjų kūnus. Jo buvo laikomasi visą laisvės kovų laikotarpį, ir šios paslapties represijų vykdytojai neatskleidžia iki šiol. Dokumente nurodoma būtinai nukautuosius atpažinti ir tuo pretekstu juos atvežti į apskritį. Šis "nekaltas" nurodymas yra ne kas kita, kaip visoje Lietuvoje 1946 - 1949m. plačiausiai praktikuota partizanų niekinimo miestelių aikštėse sankcija. Tokio barbariško elgesio su nukautaisiais tikslas - išlieti savo patologinę neapykantą, įbauginti gyventojus, išaiškinti partizanams prijaučiančius asmenis.

"Banditizmo likvidavimu" pavadinta ir Klepočių, Lizdų, Ryliškių kaimų tragedija (Dok. Nr. 6). Šios akcijos metu vien Merkinės valsčiuje buvo nužudyti ir gyvi sudeginti 62 civiliai gyventojai, 46 - suimti. Atidžiau panagrinėjus dokumentą matyti, kad iš šių "banditų" baudėjai tepaėmė vos dvidešimt įvairių ginklų - dauguma nukankintųjų buvo paprasti ūkininkai.

Likviduodami "nacionalistinį pogrindį" baudėjai nesiskaitė su žmonių gyvybėmis. Įtarę, kad apylinkėse yra partizanų, degino bet kurią sodybą. Taip Lazdijų apskrityje 120 NKVD kareivių ir 20 stribų apsupo Gutauskų sodybą ir sudegino, nušovė 74 metų šeimininkę ir sužeidė 6 šeimos narius, tačiau, deja, "banditų" sodyboje neužtiko (Dok. Nr. 72).

Už tokius nusikaltimus niekas nebuvo baudžiamas. MGB vadovybei rūpėjo tik kuo greičiau surasti "gaują", o nekaltas aukas savo dokumentuose būtinai pavadindavo "banditų" talkininkais.

1948m. Jungtinėse Tautose svarstant Genocido konvenciją, Sovietų Sąjunga, bijodama, kad marksistinė "klasių kovos" teorija gali būti pavadinta genocidu, labai apdairiai pasistengė susiaurinti genocido sąvoką ir išbraukti iš jos politinės grupės kategoriją. Taip pat Konvencijoje nebuvo užsiminta ir apie taip plačiai Sovietų Sąjungoje vykdomą nutautinimo politiką bei kitokias dvasinio genocido apraiškas.

Tarptautinėse institucijose laimėję sau palankią genocido formuluotę, sovietiniai ideologai pasistengė, kad visos represijos būtų vadinarnos terminais, neturinčiais nieko bendra su genocido sąvokos apibrėžimu. Štai 1940-1941 m. baudžiamosiose bylose figūravo tokie kaltinimai, kaip "lietuvių nacionalistas" ar "socialiai pavojingas elementas", o pokario NKVD(MVD) - NKGB(MGB) dokumentuose šie terminai dažnai pakeičiami žodžiais "banditai" ir "antisovietinis elementas". Tokiu būdu laisvės kovotojų veiksmams siekta suteikti kriminalinį ar politinį atspalvį. Didžiumai suimtųjų būdavo inkriminuojamas "politinis banditizmas".

Vis tik dažname dokumente prasprūsta ir tikrasis represijų pavadinimas: "kova su lietuvišku nacionalistiniu pogrindžiu" (Dok. Nr. 197).

Ši formuluotė įgalina apibūdinti okupantų terorą kaip ketinimą sunaikinti tautą, nes "lietuviško nacionalistinio pogrindžio" neįmanoma priskirti politinių grupių kategorijai. Laisvės kova - tai ne kokios politinės partijos ar visuomenės klasės veikla, o visos tautos siekis išlikti savo etninėje žemėje ir valstybėje. Trėmimai, žudymai, suiminėjimai, partizanų naikinimas buvo nukreiptas būtent prieš šį siekį. Represijų mastai rodo, kad tai - pats tikrasis lietuvių tautos genocidas.

Ekonominė prievarta, kolūkiai

Be prievartos, besiremiančios grubia čekistų karine jėga, komunistai naudojo ir rafinuotesnius žmonių pavergimo būdus. Vienas iš jų -kolektyviniai ūkiai. Jų kūrimas Lietuvoje keitė visą kaimo gyvenimo sanklodą, pagrįstą privačia žemės nuosavybe. Ne tik partizanai, bet ir dauguma Lietuvos žmonių gerai suprato kolūkių baisumą, ir į juos savanoriškai beveik niekas nestojo. Bet komunistai turėjo nemažai priemonių ir su jų pagalba, po atkaklaus pasipriešinimo, valstiečius visgi suvarė į kolūkius. Prieš kolūkių įkūrimą okupacinė valdžia plačiai praktikavo atimti dalį ar net visą žemę. 1944-1948m. buvo vykdoma vadinamoji "žemės ūkio reforma". Vykdant šią "reformą" daugiau kaip 19 tūkst. ūkininkų žemė buvo sumažinta nuo 30 iki 20 ha, o 3,7 tūkst. ūkių, kurių savininkai neva talkino vokiečiams, buvo atimta beveik visa žemė, palikta tik po 5 ha27a. Ypač daug ūkių visiškai nusavinta tremiant,

27a. L.Truska. Lietuva 1938-1953 metais. K.1995. P.159. 28. Ten pat.

nes daugumą ištremtųjų iš Lietuvos sudarė valstiečiai. Pokario trėmimuose apie 2/3 žmonių sudarė vadinamieji buožės ir apie 1/3 - partizanų šeimos ir rėmėjai. Per tą 1944-1948m. "žemės ūkio reformą" buvo nusavinta per 1,5 mln. ha žemės28. Šaltinio Jonaičio agentūriniame pranešime (Dok. Nr. 3), beje, rašytame išmanančio agento, dirbusio Marijampolės žemės reformos komisijoje, pateikiama žinių apie tą pirminę žemės ūkio reformą, dėjusią pagrindus kolūkių kūrimui. Iš šio pranešimo matyti, jog daugumas Lietuvos bežemių ir mažažemių suprato, kad dalinant svetimą turtą stengiamasi juos papirkti, padaryti okupantų šalininkais ir supriešinti su kaimynais. Tai matydami, tų "dovanų" stengėsi atsisakyti.

Prieš kolūkių kūrimą ir masinius trėmimus vyko vadinamieji nubuožinimai (Dok. Nr. 18). Šiame dokumente rašoma, kad iš 276 Vilniaus operatyviniame sektoriuje gyvenusių šeimų, kurių nariai partizanauja arba remia partizanus, buvo visiškai ar dalimis paimta 514 ha žemės, t.y. vidutiniškai tik po 2 ha iš ūkio. Iš tokių dokumentų matyti, kad neturtingieji valstiečiai dažniau rėmė partizanus negu pasiturintys. Šie dokumentai griauna sovietinės propagandos mitą, kad Lietuvoje pokario metu vyko klasių kova.

Skurdino valstiečius ir visą Lietuvos ūkį kariškių siautėjimai (Dok. Nr. 14).

Okupacinė valdžia kaimą terorizavo mokesčiais ir pyliavomis. Per du 1946m. mėnesius už pyliavų neatidavimą Lietuvoje buvo areštuoti 563 žmonės. Susidorojimas su politiškai nepatikimais asmenimis, juos apkraunant nepakeliamomis pyliavomis ir mokesčiais, buvo dažnas reiškinys. Tokių politinio susidorojimo aukų ypač pagausėjo 1948-1949m., kai, naudojant smurtą ir ekonominį spaudimą buvo skubama sukurti kolūkius. Siekiant kaimiečius suvaryti į kolūkius, pyliavos ir mokesčiai buvo didinami iki visiško valstiečių ūkio sugriovimo. 1947m. stipresniems ūkiams (okupantų leksika - "buožėms") įvedus mokesčio priedus, 1949m. jie pajėgė sumokėti tik 39 proc. žemės ūkio mokesčių; dėl to dalis valstiečių metė savo ūkius, iš kitų ūkius nusavino valstybė už skolas. Buvo grasinama besipriešinančius suimti ar ištremti. Neretai būdavo pasirašoma stoti į kolūkį po to, kai ūkininkus kelias paras išlaikydavo kur nors uždarytus, arba kai girti stribai, pastatę prie sienos, iš automatų pradėdavo šaudyti virš galvos ir pan.

Masinis kolūkių kūrimas Lietuvoje prasidėjo po to, kai 1948 03 20 LKP(b) CK ir MT priėmė nutarimą "Dėl kolektyvinių ūkių organizavimo LSSR". 1949 01 01 dar tik apie 4 proc. visų ūkių buvo suvaryta į kolūkius, o tų metų gale-jau 62 proc. 1951 10 01 tokių buvo iš viso 89 proc., o 1952m. pradžioje-jau beveik 94 proc.

Kolūkius Lietuvoje skubintasi kurti ir turint tikslą palaužti žmonių pasipriešinimą okupantams. Valstiečiai - pagrindinis partizanų ramstis. Jie rėmė partizanus materialiai, buvo jų ryšininkai, valstiečių sodybose ar greta jų buvo įrengiamos partizanų slėptuvės-bunkeriai, pagaliau ir dauguma partizanų kilę iš valstiečių. Siekiant užgniaužti partizanų pasipriešinimą reikėjo sunaikinti privatinę nuosavybę kaime. Kai žmogus vos gali išmaitinti savo šeimyną, jis ir norėdamas nepajėgs maitinti dar 2-3 vyrų. Ėmus kurti kolūkius, partizanai iš karto pradėjo jausti maisto stygių. Daugėjant kolūkių, maistu buvo apsirūpinama apdedant kolūkius tam tikrais mokesčiais. Dalis kolūkių administratorių nuoširdžiai ar iš baimės padėjo partizanams (Dok. Nr. 30). Jei kolūkio pirmininkas aršiai komunistuojantis (tokių buvo nemažai, nes kolūkių pirmininkais dažniausiai skirdavo nieko neišmanančius, bet politiškai patikimus asmenis, dažnai iš stribų tarpo), partizanai maistą rekvizuodavo iš kolūkio sandėlių ar fermų.

Kolūkių sukūrimas ir masiniai trėmimai pakirto partizanų socialinį pamatą. Viena iš pagrindinių partizanų veiklos krypčių nuo 1948m. Dok. Nr. 165 - kova su kolūkių kūrimu. Po įvairių perspėjimų, partizanų Karo lauko teismui nusprendus, kai kurie aktyvus kolūkių kūrėjai būdavo sušaudomi. Kolūkių pirmininkai būdavo ginkluoti ir dažnai saugomi stribų. Baimė daugelį jų vertė elgtis nuosaikiau. Kurį laiką kai kurie kolūkiai gyvavo tik popieriuje, o valstiečiai ir toliau dirbo savo žemę. Tiek partizanų, tiek pačių valstiečių priešinimasis davė tam tikrų rezultatų - kolūkinis režimas Lietuvoje buvo lengvesnis negu Rusijoje, Baltarusijoje ir kitur. Kaimiečiai turėjo po 60 arų žemės (Rusijoje - 20 ar 30 arų), galėjo laikyti daugiau prieauglio.

Dar vienas būdas žmones apiplėšti ir padaryti juos labiau priklausomus nuo valdžios buvo vos ne kasmet vykdomas "savanoriškas" paskolų pasirašymas. Miestiečiai, dirbę "valdišką" darbą, neturėjo kur dėtis ir "savanoriškai" pasirašydavo paskolas, bet iš valstiečių jas reikėdavo išplėšti jėga, į kaimą siųsdavo dideles sovietinių valdininkų grupes, kurios buvo lydimos čekistų ir stribų būrių. Paskolos būdavo pasirašomos 20-iai metų, ir tai jau rodė, kad nėra ko tikėtis kada nors atgauti savus pinigus. Partizanai, ypač Pietų Lietuvoje, šiam viešam apiplėšimui gana stipriai priešinosi, neretai gausiems aktyvistų bei stribų būriams pastodavo kelią (Dok. Nr. 164).

Kad kaime įvyktų tokie dideli pakitimai, valstiečius pavertę XX amžiaus baudžiauninkais, okupantai turėjo panaudoti didžiules represines jėgas - NKVD-MVD-MGB vidaus kariuomenę bei stribus. Stribai, ne itin veržęsi kovoti su partizanais, labai aktyviai "kariavo" su beginkliais valstiečiais juos išbuožinant, tremiant, išreikalaujant mokesčius ir pyliavas, renkant paskolas, darant kratas. Nemaža dalis mūsų kaimiečių turto pateko į kolaborantų, ypač stribų, rankas.

Valstiečiai, įstumti į beteisių padėtį, ir patys kaip sugebėdami gynėsi, kartais griebdavosi ir drastiškų priemonių, iš kurių dažniausias -kolūkinių pastatų deginimas. MGB bausdavo ir už menkesnius nusikaltimus, netgi už pasisakymus prieš kolūkius. Taip 1950m. "už anti-kolūkinę propagandą ir grasinimą kolūkiečams ir "kolūkiniam aktyvui" buvo paruošta 70 bylų, jose kaltinami 95 žmonės (Dok. Nr. 30). Kolūkių sukūrimą, vienkiemių naikinimą ir prievartinę kolūkinių gyvenviečių statybą lydėjo okupantų smurtas, o jam visomis galiomis priešinosi partizanai.

Rinkimai

Nė vienas komunistų organizuojamų renginių, imituojančių demokratiją, nebuvo toks ciniškas, kaip vadinamieji rinkimai į įvairaus lygio Sąjungos, respublikos, vietines vadinamąsias tarybas - sovietus. Tos tarybos - tai tik priedanga komunistų valdžiai. Visi esminiai reikalai buvo sprendžiami Centro Komitete ir rajkomuose, o tarybos tik "teisiškai" apiformindavo partijos sprendimus. Rinkimai į šiuos nedaug valdžios teturinčius organus - tai savotiška žmonių suniekinimo, jų išprievartavimo procedūra, skirta okupacijos įteisinimo propogandai ir rengiama su nemaža pompastika, savanoriško džiaugsmingo apsisprendimo imitacija. Iš tiesų komunistų partija viską surežisuodavo ir kandidatus numatydavo iš anksto. Pasirinkimo tarp jų - jokio, nes kandidatas - tik vienas.

Iki pat partizaninio karo pabaigos nė vienai sovietų organizuotai priemonei nebuvo taip aršiai priešinamasi, kaip rinkimams. Partizanai, o ir didelė Lietuvos žmonių dalis čia matė dar vieną būdą pririšti Lietuvą prie ją okupavusios šalies - Sovietų Sąjungos, o iš tiesų, kaip žmonės teisingai suprato - prie bolševikiškai imperinės Rusijos. Žeidė ir visiškas žmonių valios nepaisymas. 1946m. partizanų dokumente rašoma: "Kadangi šie rinkimai (kalbama apie 1946 02 10 rinkimus į Sąjungos Aukščiausiąją Tarybą - sud.) nesutampa su demokratizmo principais ir yra pasityčiojimas iš žmogaus teisių, mūsų užduotis yra kaip galima stipriau pakenkti ir trukdyti rinkimų kampanijai23".

Ypač aršiai tiek partizanai, tiek Lietuvos žmonės priešinosi per pirmuosius rinkimus, įvykusius 1946 02 10, kai buvo "renkami" deputatai į Sąjungos Aukščiausiąją Tarybą. Tuo metu laisvės kovotojai buvojau susiorganizavę į stiprias apygardas, rinktines, Lietuvos žmonės dar nebuvo taip okupantų nuvarginti, o rinkimai vyko į okupantų aukščiausiąjį organą, visiškai svetimą Lietuvos žmonėms (Dok. Nr. 25, 151).

Tuose 1946m. rinkimuose okupantai, nors ir kaip klastodami rezultatus, nepajėgė pasiekti jiems įprastų 99proc. balsavusiųjų. O klastota taip: pirma, jau iš anksto į balsuotojų sąrašus nebuvo įtraukiamos tam tikros žmonių kategorijos (areštuotų žmonių šeimos, vadinamieji nubuožintieji ir jų šeimos nariai ir kt.), antra, CK-e vykusiuose pasitarimuose A.Sniečkus ir S.Pupeikis nurodė į sąrašus neįrašyti antisovietiškai nusiteikusių asmenų. Melo viršūnė buvo pasiekta tada, kai CK-e buvo "apiforminami" galutiniai rinkimų rezultatai ir fabrikuojami mažiausiai balsavusiose apskrityse tokie balsavusiųjų procentai: Marijampolės - 75,5proc. (o gen. Vetrovo, kurio žmonės ne tik saugojo rinkimines apylinkes, bet ir dalyvavo balsus skaičiuojant duomenimis, ten balsavo 54proc.), Alytaus - 83,7 proc (Vetrovo duomenimis -32proc.), Lazdijų - 84,5proc. (Vetrovo duomenimis - 38proc.)24. Partizanai teigė, kad jų duomenimis, gautais iš rinkiminėse komisijose dirbusių ir partizanus rėmusių žmonių, Lietuvoje iš viso balsavo apie 40proc. žmonių (Suvalkijoje - tik 17proc., Dzūkijoje - 12proc.).

Iš šių pokaryje vykusių pirmųjų rinkimų komunistai ir čekistai daug ko pasimokė - vėlesniuose rinkimuose be jokių skrupulų trūkstami balsai būdavo prirašomi arba agitatorių sumetami (ypač į nešiojamas urnas). O kad žmonės nesipriešintų okupacinės valdžios rinkimams, buvo didinamas čekistų teroras. Štai 1946m. balsavimo apylinkes numatyta saugoti tik vieną dieną prieš rinkimus, o vėliau ši tvarka pakeista -pradėta saugoti dešimt dienų prieš rinkimus.

Čekistai ir jų vadovaujama kariuomenė - tai pagrindinė jėga, stumianti rinkimus. Kariuomenės per rinkimus buvo priskaičiuojama iki 20 tūkst., kariai, pasiskirstę po 8 - 12, saugojo visas rinkimines apylinkes. Net ir 1951m. rinkimų į LSSR Aukščiausiąją tarybą metu per 13 tūkst. karių saugojo rinkimines apylinkes (Dok. Nr. 76).

Kaip vieną iš svarbiausių sovietinių rinkimų boikotavimo priemonių, partizanai naudojo atsišaukimus į gyventojus. Juose įrodinėjo, kad dalyvaudami rinkimuose žmonės patvirtins rusų užmačias valdyti Lietuvą, ir nevengė grasinimų tiems, kurie savo noru eis balsuoti. Vieno iškiliausių partizanų vadų - J.Lukšos - teigimu, ir šie, ir kitomis progomis skelbiami grasinimai dažniausiai būdavo deklaratyvūs31a. Jie pasitarnavo žmonėms dar ir tuo, kad sudarė galimybę atsilaikyti prieš valdžios spaudimą: negalim balsuoti, nes bijom partizanų keršto... Tačiau kadangi vyko karas, neapsieita ir be aukų. Partizanų karo lauko teismas aiškiai kolaboruojančius, taip pat ir aktyvius rinkiminių komisijų narius (daugiausia - ginkluotus), nuteisdavo mirtimi.

31a, J.Daumantas. Partizanai. V.1990. P. 159-169.

Be atsišaukimų, laikraščių ir įvairiausių lapelių, agituojančių nebalsuoti, partizanai vykdė ir kitas akcijas: prieš rinkimus surinkdavo iš žmonių jų asmens dokumentus, tokiu būdu suteikdami galimybę pasiteisinti prieš valdžią, apšaudydavo ar net ir užpuldavo rinkimines apylinkes, naikindavo sąrašus, "vadų" portretus ir kt. agitacinę medžiagą, rinkimų metu nukirpdavo ryšio laidus, nupjaudavo stulpus.

Partizanų veiklą rinkimų metu sunkino tai, kad visi rinkimai vykdavo sausio - vasario mėnesiais, o žiema buvo itin nepalanki partizanų veiklai ir ypač judėjimui dėl labai paprastos priežasties - paliekami pėdsakai prišaukdavo priešus - kariuomenę ir stribus. Bandydami trukdyti rinkimams, kovotojai neretai rizikavo savo gyvybėmis. Per 1946m. rinkiminę kampaniją, čekistų teigimu, žuvo 667 partizanai. Bet kurį laimėjimą tais pokario metais reikėjo pirkti geriausių vyrų krauju.

23   Žebenkšties rinktinės štabo pareigūno Vacio laiškas būrio vadui Ežeriečiui // Buv. LSSR VSKA. F.3. B.16/95. L.184.
24   NKVD kariuomenės štabo suvestinės// Buv. LSSR VSKA. F.3. B.7/152. L.51, 53; LKP CK 1947 03 ataskaita // LVVOA. F.1771. Ap.9. B.242. L.47.

 

Bažnyčios padėtis

Stiprią Lietuvos katalikų bendruomenę jau buvo bandoma griauti per pirmą okupaciją 1940-1941 m. Tada buvo konfiskuojamas bažnyčios turtas, uždrausta religinės organizacijos spauda, tikybos dėstymas mokyklose, uždaryti vienuolynai ir 3 kunigų seminarijos. Nuo 1944m. Bažnyčios persekiojimas prasidėjo iš naujo.

Norėdami sugriauti Bažnyčią kaip organizaciją, čekistai ėmėsi įvairių priemonių. Dar karo metu NKGB komisaras A.Guzevičius čekistų mokyklų kursantus mokė, kad verbuojamiems žmonėms reikia įteigti, jog tikėjimas ir Bažnyčia yra ne tas pats. Tuo buvo siekiama, kad tikintysis per išpažintį neprisipažintų kunigui esąs agentas. Dar klastingiau saugumiečiai elgėsi Bažnyčią griaudami iš vidaus, bandydami užverbuoti kiek galima daugiau kunigų ir tikinčiųjų. Pradžią šiam darbui davė SSRS NKGB liaudies komisaro pavaduotojo B.Kobulovo 1945 07 10 įsakymas Lietuvoje dirbusiems čekistams (Dok. Nr. 8). Šis B.Kobulovo raštas yra įdomus keliais aspektais. Pirma, jame naudojamasi įprastu čekistams kompromitavimo metodu: mūsų kunigai apšaukiami vokiečių šalininkais ir net gestapo bendradarbiais. Antra, dauguma kunigų skelbiama esą sovietų priešai. Šiuo atveju čekistai buvo iš tiesų netoli tiesos. Skyrėsi tik kunigų taktika: jaunesni, radikalesni buvo nusiteikę atvirai kovoti su okupantais, kiti, atsargesni, - veikti slapčiau. Tik vienas kitas leidosi su okupantais į kompromisus. Trečia, matyti, kad tuo metu saugumiečiai tarp kunigų turėjo labai nedaug agentų, todėl vėliau, 7-9 dešimtmetyje, infiltruodavo savo žmones per kunigų seminariją.

Bažnyčios persekiojimo direktyvas ne kartą yra siuntęs NKVD-NKGB įgaliotinis Lietuvai I.Tkačenka. Jis kelis kartus - 1945 liepos ir du kartus rugpjūčio mėn. - operatyvinių sektorių vadams nurodė stiprinti agentūrinį darbą tarp kunigų, kadangi "žinomas jų vaidmuo nacionalistinio pogrindžio antisovietinėje veikloje ir autoritetas tarp Lietuvos gyventojų".

Čekistai ėmėsi pačių brutaliausių priemonių. Iš esmės Telšių vyskupas V.Borisevičius 1946m. buvo sušaudytas ne tiek už jo ryšius su partizanais, kiek už atsisakymą būti okupantų informatoriumi. Ir vėliau nemažai kunigų buvo teisti vėlgi ne tiek už vadinamąją antisovietinę veiklą, kuri dažniausiai pasireikšdavo savo, kaip tikinčiųjų vadovo pažiūrų, išsakymu, bet būtent už atsisakymą bendradarbiauti su MGB.

Okupantai siekė kuo greičiau pakirsti Lietuvos žmonių tikėjimą, todėl areštuojamų kunigų skaičius augo: 1945m. nuteisti 26 kunigai; 1946m. - 34; 1949m. - 105, o 1950m. - 83.

Nė viena žmonių grupė Lietuvoje nėra taip nukentėjusi nuo okupacinės valdžios, kaip kunigai. Čekistų teigimu, apie 400 kunigų (t.y. kas trečias) yra perėjęs sovietų konclagerius, iš jų negrįžo, "Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos" teigimu, 43 kunigai, tarp jų vyskupas M.Reinys (iš vyskupų kalėjo dar du - T.Matulionis, sovietų kalintas tris kartus, ir P.Ramanauskas). Beveik visi kunigai buvo sekami, jiems užvestos vienokio ar kitokio tipo sekimo bylos. Pavyzdžiui, Alytaus apskrityje 1947m. buvo 24 kunigai, trys iš jų - užverbuoti; įvairaus tipo sekimo bylos užvestos 22 kunigams. Išeitų, kad vienas iš agentų taip pat buvo sekamas. Taip dažnai praktikuota, nes tik maždaug trečdalis užverbuotų agentų okupantams dirbo ištikimai. Kiti - įvairiai laviravo. Dar daugiau laviruojančiųjų buvo tarp užverbuotų kunigų.

Griaudami Bažnyčią, čekistai planavo įkurti vadinamąją nacionalinę bažnyčią, tai yra atskirti Lietuvos katalikų bažnyčią nuo Vatikano ir Popiežiaus. Šį planą komunistai ir čekistai puoselėjo nuo pat 1940 metų, jo įgyvendinimo bandymų buvo kelios bangos, iš kurių viena -1950 metais. Tada pavyko visiškai pajungti savo valiai keletą kunigų -partizanų išdavimas, jų žūtys privertė dėtis su okupantais. Vis dėlto nacionalinės Bažnyčios "įkurti" komunistams nepavyko, nes atvirai šią idėją palaikančių buvo vos keletas kunigų, o tie, kurie laviravo, nedrįso žengti tokio išdavikiško žingsnio. Jei šis planas būtų pavykęs, Lietuvos katalikų bažnyčia būtų pasidariusi tokiu pat valdžios priedėliu, visiškai valdomu komunistų, kokiu tapo stačiatikių bažnyčia Rusijoje.

1946m. gale LSSR MGB ministro D.Jefimovo ir 2 (žvalgybos) skyriaus viršininko I.Počkajaus pasirašytoje pažymoje "Apie Lietuvos Romos katalikų antisovietinę nacionalistinę veiklą" trumpai apžvelgiama Lietuvos katalikų Bažnyčios vyskupysčių, vienuolynų istorija, nurodomi kunigai, kurie aktyviai veikė ar rėmė pogrindį. Tik apie prelatą S.Jakūbauskį, tuometinį Kauno arkivyskupijos valdytoją, sakoma, kad jis "oficialiai į sovietų valdžią žiūri teigiamai". Taip pamalonintas šis prelatas buvo todėl, kad 1945m. kreipėsi su ganytojišku pareiškimu, kuriame partizanus ragino mesti ginkluotą kovą ir išeiti iš miškų. Visi kiti žymesni dvasininkai, čekistų akimis žiūrint - antitarybininkai ir nacionalistai.

Kai kurie ryžtingesni ir jaunesni kunigai iš tikrųjų nesitenkino vien būdami partizanų dvasios tėvais, remdami juos materialiai ir dvasiškai, o ir patys priklausė partizanų organizacinėms struktūroms. Iš jų paminėtini kunigai: Antanas Ylius, Justinas Lelešius, Vaclovas Stirbys, Zigmas Neciunskas ir kiti.

Totalinis sekimas

Sovietų valdžia sukūrė gniuždančią baimės ir įtarumo atmosferą.

Totalinio sekimo pagrindinis įrankis buvo agentai ir informatoriai. Be to, buvo skaitomi asmeniniai laiškai ir telegramos (Dok. Nr. 19). Okupacijos pradžioje, kol čekistai dar neturėjo pakankamai operatyvinių duomenų apie pavienius žmones, tikrino vos ne visus laiškus paeiliui, vėliau - tik sekamų žmonių ir atrankiniu metodu. Cenzūruojami laiškai būdavo arba sulaikomi, arba juose užbraukoma dalis teksto. Įsidėmėtina ne vien cenzorių darbo apimtis (per 1 mėn. patikrinta per 1 mln. laiškų), bet ir jų pastangos savo darbą "gilinti" ieškant "neigiamų pasisakymų ir pasisakymų apie neigiamus faktus"(nusiskundimų dėl sunkių gyvenimo sąlygų, ligų, maisto stygiaus ir t.t.). Net religiniai atvirukai pateko į tikrintojų apskaitą. O kad laiškų cenzoriai, ieškodami antisovietiniu minčių, neprarastų budrumo, jų darbas buvo nuolat tikrinamas.

Norėdami užmaskuoti savo mintis žmonės griebdavosi visokiausių gudrybių. Iš čekistų pranešimų A.Sniečkui matyti, iki kokių smulkmenų buvo informuojamas šis Lietuvos kolaborantas.

Kad sekimas tikrai buvo totalinis, aiškėja iš okupacijos metais sudarytos daugiau nei 750 tūkst. žmonių kartotekos, į kurią buvo įtraukti visi Lietuvos gyventojai, nors kartą parašę ar gavę laiškų iš užsienio (kad ir iš kaimyninės Lenkijos). Buvusiame KGB archyve rastos krūvos laiškų arba jų kserokopijos.

Visą sovietmetį masiškai buvo pasiklausoma telefoninių pokalbių. Kai kurių kategorijų žmonių, pvz., kunigų, taip pat sekamų ar keliančių įtarimą klausytasi daugumos pokalbių. Tokių žmonių butuose ir įstaigose masiškai būdavo įrengiami pasiklausymo aparatai, vadinamosios "blakės". Vadinamuosius "literinius" viešbučius, tokius kaip "Lietuva", "Gintaras" gausiai aprūpindavo pasiklausymo ir net fotografavimo aparatūra. Beje, "literiniai" buvo net kai kurie studentų bendrabučiai, pvz. VVU Čiurlionio gatvėje - mat ten kartais apsistodavo užseniečiai. Buvo stengiamasi sužinoti ne tik apie antisovietinę veiklą, bet ir gauti surinkti kuo daugiau žinių apie asmeninį žmogaus gyvenimą (ir intymų), kad vėliau būtų galima šantažuoti.

Palaipsniui į partijos ir čekistų rankas buvo perimamas aukštųjų mokyklų valdymas. Ypač yra įdomus pranešimas saugumo komisarui A.Guzevičiui apie padėtį Kauno universitete (Dok. Nr. 9). Jame jaučiamas būsimo akademiko, LKP ir LDDP ideologo Minkevičiaus polinkis į analizę, čekistinis - partinis nepakantumas universitete tuo metu vyravusiai "antisovietinei dvasiai".

Čekistams rūpėjo, kaip švenčiamos religinės ir sovietinės šventės (Dok. Nr. 15,16). Prieš kiekvienas šventes būdavo sudaromas represinių struktūrų veikimo planas, kuriame buvo numatomas vaidmuo visiems veikiantiems asmenims - nuo generolo iki smulkaus skundiko.

Žmonės buvo verčiami dalyvauti sovietiniuose "šventiniuose" renginiuose. Tuos, kurie atvirai priešinosi, areštuodavo.

Reikalavimas nuolat deklaruoti ištikimybę sovietinei santvarkai, garbinti partiją ir jos vadus griovė visuomenės moralines nuostatas, vertė prisitaikyti, pakirsdavo pagarbą pačiam sau.

Sovietinės specialiosios tarnybos NKVD (MVD) ir NKGB (MGB, KGB)

Nuo pat 1917m. Sovietų Sąjungoje raudonąjį terorą organizavo ir vykdė stiprios specialiosios tarnybos. F.Dzeržinskio įkurta VČK (Visos Rusijos ypatingoji komisija) perėmė ir ištobulino carinės ochrankos darbo metodus: šnipinėjimą ir politinių priešininkų naikinimą.

Metams bėgant Sovietų Sąjungos specialiosios tarnybos buvo ne kartą perorganizuotos ir keitė pavadinimus. 1934m. Jungtinė Vyriausioji politinė valdyba (OGPU) susijungė su vidaus reikalų liaudies komisariatu (NKVD). Saugumo ir vidaus reikalų žinybos vėliau ne kartą atsiskirdavo ir susijungdavo, tačiau jų darbo esmė ir metodai liko tie patys.

Lietuvoje šios žinybos pradėtos kurti 1940m. birželio 20d., kai Saugumo departamento direktoriumi buvo paskirtas A.Sniečkus. Dar nebuvo įvykusi "liaudies" Seimo rinkimų inscenizacija, o represiniai organai -jau sukurti. Tuojau pat prasidėjo Lietuvos valstybės, visuomeninių organizacijų ir politinių partijų veikėjų persekiojimas: 1940m. liepos 11-12d. suimti pirmieji 200 žmonių.* Vėliau areštai dar suintensyvėjo.

1940 09 18 Saugumo departamentas tapo Vidaus reikalų liaudies komisariatu (NKVD). Nuo 1941 04 01 piliečių persekiojimo funkcijas perėmė LSSR Valstybės saugumo liaudies komisariatas (NKGB).

Prasidėjus karui, besitraukdamos iš Lietuvos šios abi žinybos išžudė šimtus niekuo nekaltų žmonių. Pats VKP(b) CK įgaliotinis Lietuvai N.Pozdniakovas rašė: "Visą naktį kovota su penkta kolona Zarasų apskrity. Tą naktį buvo atliktos operacijos (sušaudyta ... žmonių), Utenos apskrityje operacijos metu (sušaudyta... žmonių), Ukmergės apskrityje operacijos metu (sušaudyta ... žmonių)"25. Pozdniakovas tiksliai nenurodė, kiek tada išžudė žmonių - šito, deja, nežinome ir šiandien. Besitraukdami enkavedistai turėjo nežabotą galią ir kiek norėjo, tiek siautėjo. Manoma, kad tada jie nužudė daugiau negu tūkstantį Lietuvos gyventojų26.

Pasitraukę su frontu į Rusijos gilumą, enkavedistai toliau tęsė savo darbą. Suburti A.Guzevičiaus - vieno iš SSRS NKVD poskyrių viršininkų - jie "įsidarbino" vadinamosiose "operatyvinėse čekistinėse grupėse": tardė evakuotus kalinius, kuriems nebuvo spėta sudaryti bylų, nagrinėjo iš Lietuvos išvežtus operatyvinius dokumentus, tarp evakuotųjų kalinių bei tremtinių lietuvių verbavo naujus agentus, ruošė šnipus, kurie, kaip "raudonieji partizanai", buvo permetami per fronto liniją į Lietuvos teritoriją (Dok. Nr. 39).

1942m. net keturiasdešimt aštuoni Lietuvos enkavedistai baigė kursus prie SSRS NKVD aukštosios mokyklos. Būsimą Lietuvos SSR NKVD branduolį sudarė enkavedistai: Budrikas, Minkevičius, Ligvinavičius, broliai Liniovai ir kt., šiuos kursus baigę 1940-1941m.34a

34a. Mickevičiaus raportas MGB majorui A.Guzevičiui. 1942 07 27 //Buv.LSSR VSKA. F.3. B. 19/108,

1944m. vasarą, frontui atsiritus iki Lietuvos, į Lietuvą atsiunčiamas SSRS NKVD L.Berijos pavaduotojas I.Serovas. Jis ėmėsi koordinuoti kelių frontų užnugario apsaugos NKVD kariuomenės veiklą ir atkurti LSSR represines struktūras. Kadangi vietinių kadrų beveik nebuvo, į Lietuvą iš SSRS atsiunčiama didelė grupė NKVD-NKGB darbuotojų.

1944 07 15 įkuriama Lietuvos SSR NKGB, o liepos 16-ąją Vilniuje pradėjo dirbti devyniolika NKVD-NKGB operatyvinių grupių. Veikė Centrinis aparatas, Vilniaus ir Kauno miestų skyriai ir 22 apskričių skyriai. Valstybės saugumo komisaru buvo paskirtas gen. mjr. A.Guzevičius, o Vidaus reikalų komisaru - surusėjęs gen. mjr. J.Bartašiūnas. SSRS NKVD-NKGB įgaliotiniais Lietuvai paskiriami gen. mjr. Rodionovas, o nuo 1945m. gegužės mėnesio - gen. mjr. I.Tkačenka (pareigas ėjo iki 1947m.). Jie ir buvo tikrieji šių žinybų šeimininkai. Be to, 1945m. gegužės mėn. į Lietuvą atsiunčiami SSRS NKGB ir NKVD liaudies komisarų pavaduotojai B.Kobulovas ir A.Apolonovas kontroliuoti vietoje represinių struktūrų. Būtent šie komisarai pasirašė nurodymus dėl pasipriešinimo slopinimo, agentūrinio darbo stiprinimo bei partizanų šeimų trėmimo (Dok. Nr. 43).

Iki 1945m. pradžios Lietuvoje iš numatytų 9,4 tūkst. NKVD darbuotojų dirbo tik 5 tūkst. - trūko kadrų, {domu tai, kad patys enkavedistai nuolat buvo sekami ir įtarinėjami (Dok. Nr. 40). Jame nurodoma per porą dienų atimti iš NKVD darbuotojų radijo aparatus. Taigi apribojimai gauti informaciją galiojo ne tik civiliams, bet ir represinių žinybų darbuotojams.

Represinių žinybų vadovai pokaryj e buvo ne kartą keičiami. Vidaus reikalų ministrais pabuvojo gen. mjr. J.Bartašiūnas (1944-1953m.), gen. mjr. P.Kondakovas (1953m.), J.Vildžiūnas (1953-1954m.), A.Gailevičius (1954-1968m.). Valstybės saugumo vadovais buvo gen. mjr. Z.Jefimovas (1945-1949m.), gen. ltn. N.Gorlinskis (1949m.), gen. mjr. P.Kapralovas (1949-1953m.), gen. mjr. K.Liaudis (1954-1959m.).

Greta NKVD ir NKGB Lietuvoje veikė ir 1943m. sukurta SSRS gynybos liaudies komisariato Vyriausioji kontržvalgybos valdyba -SMERŠ27. Nuo 1946m. gegužės mėn. ji buvo reorganizuota ir prijungta prie MGB. Si žinyba ne tik persekiojo nelojalius valdžiai kariškius ir piliečius, bet ir tikrino visų NKVD-NKGB kadrų patikimumą.

1946 03 25 komisariatai tapo ministerijomis (MVD, MGB). Be centrinio aparato ir dviejų miestų skyrių veikė 38 apskričių skyriai. Pakeitus administracinį Lietuvos padalinimą, 1950 07 10 įsteigtos keturios sričių valdybos, prie kurių veikėjoms pavaldūs 87 rajonų MGB skyriai. Likvidavus sritis, 1953 07 01 MGB buvo prijungta prie LSSR Vidaus reikalų ministerijos (MVD), o nuo 1954 04 07 vėl atkurtas atskiras padalinys - LSSR Valstybės saugumo komitetas (KGB). KGB poskyriai veikė visuose 44-iuose Lietuvos rajonuose iki 1991m. rugpjūčio mėn., kai oficialiai buvo nutraukta KGB veikla Lietuvoje.

Iki 1946m. partizaninį judėjimą Lietuvoje (kartu su NKGB) slopino NKVD kovos su "banditizmu" skyrius (vėliau - valdyba). Nuo 1946m. šios funkcijos buvo perduotos MGB 2N valdybai (nuo 1953m., susijungus MGB ir MVD, ji tapo MVD 4 valdyba; nuo 1954m. balandžio mėn. - KGB 4-a valdyba).

2N valdyboje buvo trys skyriai, kiekviename iš jų - 2-4 poskyriai. Pirmas skyrius vadovavo "nacionalistinių pogrindinių centrų tyrimui ir partizanų naikinimui", antras - legaliai gyvenančių "nacionalistų" tyrimui ir užsienio žvalgybos agentų išaiškinimui, trečias vadovavo stribams ir tvarkė apskaitą bei informaciją.

1944 12-1946 12 SSRS NKVD-NKGB nurodymu Lietuvos teritorija buvo padalinta į 9 operatyvinius sektorius (iš pradžių - 9, vėliau -7), kurių vieną paprastai aptarnavo NKVD vidaus kariuomenės pulkas, o vadovavo iš Maskvos komandiruotas NKGB pulkininkas ar generolas.

Iš pradžių NKVD-NKGB darbuotojai (beveik be išimčių) buvo atvykę iš Rusijos. Pirmieji vietiniai operatyvininkai buvo ikikarinėje Lietuvoje uždraustos komunistų partijos nariai, kai kurie iš jų - kalinti už priešvalstybinę veiklą ar kriminalinius nusikaltimus. Tai žinomi 1940- 1941 m. budeliai: P.Raslanas, N.Dušanskis, L.Martavičius ir kt. Lietuvių tarp enkavėdistų-emgėbistų buvo labai mažai: 1947m. Raseinių apskrityje iš keturiasdešimties tardytojų ir operatyvininkų vos trys tebuvo lietuviai, taigi Lietuvoje jie tesudarė apie 7 proc. emgėbistų35a. Kadangi emgėbistų suplanuotas operacijas vykdė NKVD kariuomenė, geresniam veiksmų koordinavimui vidaus kariuomenės įgulų viršininkai buvo paskirti apskričių bei valsčių NKVD skyrių viršininkų pavaduotojais. Kiekvienai apskričiai buvo paskirtas rusų tautybės aukšto rango SSRS MVD įgaliotinis.

35a. Buv. LSSR VSKA. F.3. B.20/75. L.42.

1953 05 15 LSSR MVD (buvusioje MGB) dirbo 3430 asmenų (Dok. Nr. 55), tarp jų lietuvių: vadovų - 11 proc., operatyvininkų - 26 proc., administracinių-techninių darbuotojų -14 proc.; iš viso - 19 proc. Okupacinė valdžia visą laiką labai stengėsi "sulietuvinti" represinių struktūrų kadrus (šitaip mėginta "maskuoti" okupacijos faktą), todėl Vilniuje buvo įsteigta MGB mokykla Nr.303. Be to, lietuviai dažnai siunčiami į Minsko MGB mokyklą. Ypač aktyviai "nacionalinių kadrų" politika vykdoma 1953m. - L.Berijos viešpatavimo metu. Apie sunkumus renkant vietinius kadras ir lietuvių nenorą dirbti šiose žinybose liudija (Dok. Nr. 55) Tačiau kaip visada, taip ir šiuo atveju į pagalbą buvo pasitelkiama komunistų partija ir komjaunimas: LKP CK "pagal partinę liniją" siųsdavo dirbti į represinius organus partijos narius ir komjaunuolius.

Po Stalino mirties, o ypač - chruščiovinio "atšilimo" metu - KGB kadrai vis labiau lietuviškėjo, nes visuotinis tautos pasipriešinimas buvo palaužtas, represijos tapo vis rafinuotesnės, vykdomos paslėpta forma, didėjo žmonių prisitaikymas ir kolaboravimas.

Turėdami nežabotą valdžią, būdami menko išsilavinimo ir sadistinių polinkių, enkavedistai nesibodėjo jokio "darbo". Beveik visi nuolatos girtuokliavo. Pagrindinės jų veiklos kryptys buvo dvi: operatyvinių duomenų rinkimas (agentų verbavimas, žmonių persekiojimo organizavimas) ir suimtųjų tardymas. Tiek operatyviniame, tiek tardymo darbe jie nesilaikė jokių moralinių nuostatų. Stalino valdymo metais emgėbistų veiklos niekas nekontroliavo. Nors teoriškai NKVD-NKGB turėjo būti komunistų partijos įrankis, tačiau faktiškai tarp šių dviejų institucijų nuolat vyko savotiška konkurencija ir kova, kurioje dominuodavo tai viena, tai kita pusė. Apie tokią visuomenės kontrolę slaptosioms tarnyboms, kokia turi būti demokratinėse šalyse, Sovietų Sąjungoje negalėjo būti kalbos - bet koks duomenų "nutekėjimas" iš šių "organų" buvo prilyginamas tėvynės išdavimui.

Formaliai prie centrinio MGB aparato funkcionavo Ypatingoji inspekcija, kuri retkarčiais tirdavo skundus. Dažniausiai tokie tyrimai vykdavo tada, kai nuolat vienas kitą sekantys ir tarpusavyje konkuruojantys emgėbistai apskųsdavo vieni kitus. Po Stalino mirties pradėti tirti ir tokie nuteistųjų skundai, kuriuose kalbama apie įkalčių sufabrikavimą bylose ir kankinimus tardymo metu, tačiau dauguma jų buvo pripažinti nepagrįstais. Nors MGB-MVD darbuotojai kasmet įvykdydavo tūkstančius nusikaltimų, tačiau per dešimtmetį (1942-1952) buvo nuteisti tik 1348 LSSR MVD-MGB darbuotojai, o jiems skirtos nuobaudos -labai menkos (Dok. Nr. 57).

"MGB darbuotojų tarpe klesti girtuokliavimas, chuliganizmas ir kt. amoralūs reiškiniai. (...) Komunistai, kaip pvz. kontržvalgybos viršininkas kapitonas Kobzevas, leitenantas Korsakovas ir kt., sistemingai girtauja, o kapitonas Kobzevas, kitų darbuotojų liudijimu, iš viso blaivus nebūna," - rašė 1949m. vieno iš poskyrių kadrų skyriaus viršininkas36a.

36a. MGB 2 poskyrio kadrų skyriaus viršininko pavaduotojo Podječevo 1949 12 20 pranešimas ministro pavaduotojui Gailevičiui // Buv. LSSR VSKA. F.10. B6/8. L.127-131.

 

Štai keletas faktų.

1949m. Liudvinavo valse, operatyvinis įgaliotinis jaun. ltn. Radzivilovas nušovė nekaltą pilietį, už tai nubaustas 10 parų arešto.

1952m. Nemenčinės raj. MVD operatyvinis įgaliotinis Imenickis, apsimetęs partizanu, grasino Cedrovskio šeimai ir išprievartavo jų dukrą Juzefą.

1953m. LSSR MVD papulk. Čeprakovas girtas traukinio vagone šaudė į žmones.

O štai Šiaulių MGB kontržvalgybos skyriaus viršininko mjr. A.Aleksejevo medicininė diagnozė: "Chroniškas alkoholizmas, alkoholinė asmenybės degradacija su ryškiai pasireiškiančiais epileptoidiniais charakterio bruožais"28.

Nors ir turėdami panašias charakteristikas, emgėbistai sovietinėje visuomenėje visada naudojosi išskirtine padėtimi. Jie buvo gerai apmokami ir skatinami dovanomis bei piniginėmis premijomis, aprūpinami butais, kelialapiais į gydyklas ir sanatorijas, nemokamais geležinkelio bilietais, deficitinėmis prekėmis ir pan. Tikros aukso kasyklos jiems tapo žmonių areštai. Nelaukdami teismo sprendimo galėjo nebaudžiami pasisavinti areštuotojo turtą (Dok. Nr. 53). "MGB aparatai daug turto paimdavo. (...) dauguma turto be pėdsakų išnykdavo. Be to, dar buvo praktikuojama areštuotųjų turtą išdalinti darbuotojams iš jų paimant vadinamuosius išsaugojimo raštelius", - rašė šiame dokumente MGB skyriaus viršininkas pplk. P.Grišinas. Noras užvaldyti Lietuvos žmonių turtą sąlygojo daugelį enkavedistų sankcionuotų areštų. Ši praktika plačiausiai buvo taikoma, tiksliau - tapo sistema- 1944-1945 metais29.

NKVD-NKGB skyriai įsikūrė geriausiuose miestelių pastatuose, dažniausiai - suimtųjų ar ištremtųjų nacionalizuotuose namuose. Naktimis šie pastatai virsdavo siaubo ir kančių namais. Skambėdavo girtų emgėbistų orgijų garsai ir kankinamųjų dejonės. Nukankintus žmones dažnai čia pat ir užkasdavo ar įmesdavo į šulinį, išvietę. Čekistų darbas niekada nesustodavo. Nuolat būdavo ieškoma naujų aukų, verbuojami ir suiminėjami žmonės. Enkavedistai dalyvaudavo visose prieš partizanus organizuotose karinėse akcijose, čia pat tardydavo gyvus paimtus partizanus, kankindavo juos, norėdami kuo greičiau išmušti parodymus, pagal kuriuos eidami "karštais pėdsakais" būtų galėję sunaikinti kitus partizanus ar ryšininkus.

Smulkiau enkavedistų užduotys išvardintos 1945m. direktyvose LSSR NKVD-NKGB opersektoriams ir apskričių skyriams (Dok. Nr. 43). Pagrindinis akcentas šiame dokumente suteikiamas agentūros tinklo sukūrimui ir visų nepageidaujamų asmenų suėmimui. Šie žmonės -tai visų pasipriešinimo prieš okupacijas - tiek sovietines, tiek nacių -organizacijų nariai ir "tėvynės išdavikai" (smulkiau nepaaiškinant, kas priklauso šiai kategorijai). Šis dokumentas taip pat liudija, kad nuo pat pirmų okupacijos dienų sovietinė valdžia terorą derino su propaganda. Tuo tikslu į kaimus buvo siunčiami ginkluoti partiniai aktyvistai, o jų organizavimu ir veikla rūpinosi represinės žinybos - NKVD-NKGB.

Vykdydami priešų paieškas, enkavedistai nuolat tikrindavo įvairių įstaigų tarnautojų, studentų, moksleivių ir dėstytojų patikimumą (Dok. Nr. 10). Aptikę "socialiai svetimus elementus", vykdydavo kadrų "valymą".

Žmonių persekiojimui ir tardymui buvo skirti visi MGB skyriai. Centriniame aparate veikė skyriai, užsiiminėjantys specialiomis užduotimis: operatyvinės technikos aptarnavimu ir parūpinimu (tai ir partizanų užmigdymui taikomi specialūs preparatai, chemikalai, padedantys šunims sekti pėdsakais, radijo signalai, pasiklausymo aparatūra ir kt.), dokumentų ekspertize bei jų falsifikavimu ir kt.

Pasibaigus partizaniniam karui KGB veiklos prioritetai šiek tiek pasikeitė. Suaktyvėjus ryšiams su užsieniu, suaktyvėjo ir kontržvalgybinė veikla, tęsėsi Bažnyčios persekiojimas, jaunimo pogrindinių organizacijų išaiškinimas ir kt. Tačiau vienu pagrindinių barų liko "buržuazinių nacionalistų" persekiojimas.

Po kalinių sukilimų SSRS AT komisijai pradėjus peržiūrinėti nuteistųjų bylas ir juos paleisti nebaigus įkalinimo laiko, LKP CK ypatingai priešinosi, kad į Lietuvą negrįžtų partizaninio karo dalyviai. Nors LSSR valdžia pasiekė, kad būtų uždrausta grįžti aktyviems pogrindžio dalyviams bei partizanams, bet vis tik 1955-1956m. į tėvynę grįžo apie 17 tūkst. teistų už "kontrrevoliucinę" veiklą (pagal SSRS Baudžiamojo Kodekso 58-ą straipsnį) asmenų ir apie 30 tūkst. tremtinių. Iš jų - tik 741 buvęs partizanas39a.

39. 1959m. LSSR KGB ataskaita //Buv.LSSR VSKA. F.10. B.38/14. L.5.

Besikeičianti visuomenės situacija reikalavo kvalifikuotesnių KGB kadrų. Tuo tarpu 1956m. LSSR centriniame aparate ir rajoniniuose skyriuose dirbo net 40 proc. asmenų, neturinčių vidurinio išsilavinimo, lietuviškai kalbėjo tik 53 proc., bet net 60 proc. darbuotojų darbo stažą represinėse žinybose turėjo didesnį negu 10 metų. Tai buvo patikimi kadrai, todėl kokių nors žymesnių reformų KGB darbe neįvyko. Jiems paprasčiausiai buvo sudaryta galimybė įsigyti vidurinio ar net aukštojo mokslo diplomus, ir 1959m. nebaigusių vidurinės mokyklos KGB darbuotojų buvo tik 22 proc., lietuvių - jau 46,6 proc.30.

Tipišką Lietuvos SSR kagėbisto biografiją iliustruoja garsaus Rainių budelio N.Dušanskio gyvenimas. N.Dušanskis tik 1956m. baigė vidurinę mokyklą, o 1964m., būdamas 45 metų amžiaus, įsigijo universiteto baigimo diplomą - tokio aukšo rango pareigūnui nepritiko turėti tik NKVD kursų diplomą31.

Tačiau išsilavinimas nevaidino jokio vaidmens profesinei karjerai. 1936-1940m. N.Dušanskis, kalintas už antivalstybinę veiklą ir išlaisvintas užtekėjusios "Stalino saulės", turėjo ypatingą keršto jausmą Lietuvai ir jos žmonėms. Sovietinė valdžia jam suteikė galimybę "tapti viskuo". Porą mėnesių pabuvęs Šiaulių miesto komjaunimo sekretoriumi, jis, partijos pašauktas, nuėjo dirbti į NKVD ir netrukus tapo Telšių apskrities operatyviniu įgaliotiniu. "Pasidarbavęs" Rainių miškelyje, sėkmingai pasitraukė į "plačiąją tėvynę" ir tapo operatyvininku-tardytoju Usollage. Į šį lagerį buvo atvežtų be teismo ir nesudarius bylos lietuvių, tad N.Dušanskiui teko forminti jų bylas ir perduoti jas Ypatingajam pasitarimui, kuris už akių skirdavo bausmę. Tarnyba NKVD apsaugojo N.Dušanskį nuo fronto. Nuo 1944 rugpjūčio mėn. jis jau dirbo operatyviniu įgaliotiniu Kaune, kur netrukus tapo poskyrio, užsiimančio partizanų naikinimu, viršininku. 1943m. gavo leitenanto laipsnį, o karjerą represinėje žinyboje baigė 1971 m., būdamas KGB 5-o skyriaus viršininko pavaduotoju ir turėdamas papulkininkio laipsnį, suteiktą už partizanų vado A.Ramanausko suėmimą ir kankinimą. N.Dušanskis dažnai buvo apdovanojamas dovanomis ir piniginėmis premijomis, nes šis kagėbistas niekada nežinojo ir nejautė pasigailėjimo - tai liudija jo vykdytos antipartizaninės akcijos. Jis buvo apdovanotas Lenino ordinu, o 1977m. (nors niekada netarnavo kariuomenėje) - SSRS Ginkluotųjų pajėgų veterano medaliu. Daugelis čekistų gavo Didžiojo tėvynės karo veteranų vardus už pasipriešinimo okupacijai slopinimą.

1989m. Lietuvoje prasidėjus Atgimimui, KGB nurodymu (kad nebūtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už Rainių žudynes) N.Dušanskis išvažiavo gyventi į Izraelį42.

42. N.Dušanskio specpatikrinimo byla // Buv.LSSR VSKA. Vykstančių į užsienį asmenų specpatikrinimo bylų fondas.

Kiek kitokia, tačiau ne mažiau kraupi kagėbisto S.Šimkaus, buvusio smogikų grupės vado, biografija (Dok. Nr. 59).

Tokie buvo Lietuvos SSR čekistų kadrai.

25   N.Pozdniakovo užrašai apie atsitraukimą iš Lietuvos // LVVOA. F.1771. Ap.2. B.140. L.9
26   A.Anušauskas. Lietuvių tautos sovietinis naikinimas 1940-1958 metais. P. 109-133, 403.
27 Smerš - ("Smert špionam", rusų k.) - mirtis šnipams.
28   Išrašas iš ligos istorijos Nr.10614 // Buv. LSSR VSKA. F.3. B.6/5. L.217.
29   1948 02 02 LSSR MGB A skyriaus viršininko P.Grišino raštas areštuotųjų turto saugojimo, apskaitos, konfiskavimo ir gražinimo brigados vadovui Rabkinui // Buv.LSSR VSKA. F.6. B.20/2. T.l. L.32-35.
30   1959m. LSSR KGB ataskaita //Buv.LSSR VSKA. F.10. B.38/14. L.8-9
31   N.Dušanskio tarnybinė kortelė // Buv.LSSR VSK darbuotojų kartoteka.

 

Stribai

Tai buvo gana specifinė karinė grupuotė, Sovietų Sąjungos įkurta prasidėjus Antrajam pasauliniam karui ir gavusi "istrebitelių" (liet. "naikintojų") batalionų vardą (iš čia sulietuvinti "stribai", "skrebai" ir pan.). Šių batalionų kariai turėjo kovoti su vokiečių diversantais ir šnipais. Pokaryje visuose naujai Rusijos okupuotuose kraštuose - Baltijos šalyse, Vakarų Ukrainoje, Vakarų Baltarusijoje ir Moldavijoje -stribų batalionai buvo įkurti kovai su kylančiu nacionaliniu pasipriešinimu.

Lietuvos CK kompartijos veikėjai, skatinami vietinių politrukų iš apskričių ir valsčių, stribų junginius kūrė kaip partiečių apsaugą, kuri sugebėtų apsaugoti nuo partizanų ir valsčių centrus. Kaip parodė tolesni įvykiai, valsčių centrų be kariuomenės pagalbos nesugebėdavo apginti, ir juo labiau nepajėgė vieni persekioti partizanų, todėl 1946m. pradžioje visuose valsčių centruose buvo įkurtos Vetrovo NKVD 4-os divizijos įgulos. Partizanai sakydavo, kad jei nebūtų šių garnizonų, jie stribus įveiktų per kelias dienas. Okupantų valdžia Lietuvoje laikėsi tik kariuomenės remiama.

Stribų būriai įsteigti LKP(b) CK 1944 07 24 nutarimu. Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose buvo įkurti profesionalių naikintojų batalionai, o kiekvienoje apskrityje - po batalioną neatitraukiant nuo tiesioginio darbo (Dok. Nr. 78). Po to sekė dar keletas vidaus reikalų komisaro J.Bartašiūno ir CK bei Sovnarkomo nutarimų stribų organizavimo klausimu (Dok. Nr. 79, 80). Partizanams stiprėjant ir vis labiau puolant okupantų valdžios struktūras, jau 1945m. gegužės mėn. stribai imami pervedinėti į kareivinių režimą, t.y. jie padaromi profesionalais kariais. Stribų būriai įkuriami kiekviename valsčiuje po 20-30 žmonių, o visoje apskrityje - apie 200-400 žmonių. Nuo rugsėjo l d. jiems bendru CK ir MT nutarimu pradedama mokėti pastovius atlyginimus, kokius gaudavo kaimų milicininkai. Tuoj po to priimamas nutarimas stribus pavadinti "liaudies gynėjais", bet šis terminas prigijo tik sovietų žurnalistų, istorikų ir gal pačių čekistų tarpe.

Stribų būrius bendromis pastangomis kūrė kompartija ir čekistai. Apskričių partinių komitetų biuruose buvo tvirtinamos stribų kandidatūros (vėliau - tik būrių vadų pavaduotojų), o būrių politrukų - net CK. Vietose jiems vadovavo NKVD-MVD apskričių bei valsčių skyrių viršininkai. Nuo 1947m. vasario mėn. stribai priskirti MGB žinybai. Išformuoti stribų junginiai 1954m. liepos 19d. SSRS MT nurodymu, tačiau dalis jų dar buvo išlaikyti iki 1954m. galo (Dok. Nr. 96).

1945-1947m. buvo numatyta 11 tūkst. stribų etatų, 1948-1951m. -8 tūkst., 1952-1953m. - 6 tūkst.32. Tačiau nė vienais metais reikiamo stribų skaičiaus okupacinė valdžia nesurinkdavo, negelbėjo net tai, kad į stribus priimdavo ir iš Rusijos atvykusius perėjūnus. Lietuvoje tiesiog tuo metu nebuvo tiek išdavikų, kurie sutiktų rizikuoti ir savo gyvybe. Tik 1944-1945 metais, kai į stribus buvo stojama norint išvengti karinės tarnybos ir fronto (stribai nuo tarnavimo sovietų armijoje buvo atleisti iki 1950 m.) ir dar gerai nežinota, ką tie stribai turės veikti, jų buvo palyginti gausu - per 9 tūkst. O štai 1946m. gegužės mėn. - 7868, tų pat metų gale - 6943, 1948 sausyje - 6224 ir t.t. Visą laiką trūko apie 20-30 proc. stribų, ir jokie kompartijos raginimai jų būrių iki galo sukomplektuoti nepadėdavo (Dok Nr. 93, 95)

Stribai buvo skirti kovai su "buržuaziniu nacionalistiniu pogrindžiu ir į o ginkluotomis gaujomis", bet po 1945m. susirėmimų ir patirtų nuostolių palaipsniui perėjo į pasyvią gynybą, o su partizanais kovojo reguliariosios kariuomenės daliniai. 1945m. čekistų duomenimis, žuvo apie 700 stribų. Jų teigimu, kovose su partizanais iš viso žuvo apie 2 tūkst stribų. Charakteringas stribų elgesys išryškėja iš tokio atvejo: 20 stribų būrys 1948m. rugpjūčio 26d. buvo apšaudytas Lazdijų valsčiaus Žalbėkių kaime. Tačiau nors ir turėjo pakankamai jėgų pulti, tuoj pat išsikvietė 120 kariškių (Dok. Nr. 72). Pradėjus kurti kolūkius, stribai lydėdavo į kaimus vykstančius valdžios atstovus, dirbo rusams vertėjais, dalyvaudavo trėmimuose, ištremtųjų turto dalybose ir pan. ir tik retkarčiais suruošdavo kovines išvykas. Tuo metu stribų veikla buvo pavojinga ne tiek dėl jų ginklų galios, kiek todėl, kad jie buvo tam tikra šnipelių atmaina, per savo šeimas ir gimines bei pažįstamus surinkdavusi nemažai įvairių žinių. Pažindami vietinius gyventojus ir apylinkes, jie buvo vedliai čekistams ir jų kariuomenei. Tik nuo 1950-1951 m., kai partizanai jau buvo gerokai nuvarginti ir susilpninti šešeris metus trukusio karo su rusų kariuomene, stribus vėl buvo bandoma aktyviau panaudoti kovose prieš partizanus.

Stribai į žmonių atmintį įsirėžė ne tik todėl, kad buvo aktyvūs okupantų talkininkai, padėjo jiems naikinti Lietuvos valstybingumą, bet ir dėl savo kriminalinių polinkių. Tai buvo gerokai palaidi ginkluoti būriai, kurių iki pat jų gyvavimo galo nesudrausmino jokios partijos ir čekistų naudotos priemonės, pvz.: karinio baudžiamojo kodekso taikymas, reguliariosios kariuomenės seržantų skyrimas būrių vadais ir t.t. Girtuokliavo, vagiliavo bei įvairiai savivaliavo stribai dėl kelių priežasčių. Pirma - į stribų būrius daugiausia stojo liumpenizuoti kaimų ir bažnytkaimių gyventojai (čekistų duomenimis, 60-70 proc. visų stribų sudarė bežemiai - vadinasi, varguomenė). Šių žmonių vargą dažniausiai lėmė ne tiek socialinės sąlygos, kiek jų pačių, jų tėvų tingumas ir apsileidimas. Antra - beveik metus stribai negaudavo atlyginimo ir aprangos, todėl įprato viskuo apsirūpinti patys, daugiausiai vogdami kratų metu iš gyventojų. Įpratę taip elgtis, ir algą gaudami nesustojo. Trečia - pati sovietinė sistema, neigdama ir niokodama privačią nuosavybę, stribams davė sektiną pavyzdį, ypač vadinamųjų nubuožinimų, o vėliau trėmimų metu. Ketvirta - dauguma stribų buvo alkoholikai, o geriančiam visuomet trūksta pinigų.

Stribų būriams talkinti buvo sukurtos vadinamosios rėmimo grupės (Dok. Nr. 79), bet jos veikė silpnai. Partizanai neretai jas nuginkluodavo ir šitaip gaudavo ginklų. Sėkmingiau kovoje prieš partizanus okupantai panaudojo vadinamąjį sovietinį-partinį aktyvą - jo apginklavimu rūpinosi tiek J.Stalinas, tiek L.Berija, bet kovotojai iš jų būdavo prasti. 1953 metų gale, silpstant ginkluotam pasipriešinimui, iš daugelio prosovietinių aktyvistų ginklus imta surinkinėti. Ginklai palikti tik tam tikrų kategorijų pareigūnams (Dok. Nr. 94).

Nors stribas turėjo būti begaliniai atsidavęs Lenino-Stalino partijos reikalui, kaip buvo rašoma 1952m. stribų politrukų seminaro tezėse, bet tai nereiškė, kad visi buvo tvirtai prosovietiškai nusiteikę, ypač 1944-1945m., kai į jų gretas įstojo asmenų, norinčių išvengti karinės tarnybos. Partizanai stengdavosi paveikti stribus infiltruodami į jų tarpą savo žmones, veikdavo per gimines, pažįstamus, platindavo specialiai jiems skirtas proklamacijas, grasindavo, o neretai grasinimus ir įvykdydavo. Partizanai dažnai užpuldavo jų būstines. Iš pradžių pasitaikiusiais stribų perėjimo į partizanų pusę atvejais buvo susirūpinusi ir Maskva (Dok. Nr. 83). Kad stribai, bent jau kovų pradžioje, nebuvo visiškai patikima okupantų atrama, rodo 16 stribų perėjimas į partizanų pusę puolant Endriejavo miestelį Kretingos apskrityje, 11 stribų perėjimas pas partizanus Kėdainių apskrityje bei 23-ų - Ukmergės apskrityje (Dok. Nr. 92, 84).

Vėliau, partizaniniam karui tęsiantis, čekistai vis atidžiau rinkosi kandidatus į stribus, iš jų verbavo ir informatorius.

1953m. gegužės mėn. iš tuo metu buvusių 4276 stribų 65,3 proc. buvo lietuvių, 13,4 proc. - vietinių rusų, 14,6 proc. atvykėlių rusų, kiti - lenkų ir kitų tautybių. Pažymėtinas vietinių rusų, daugiausia iš sentikių kaimų (sentikiai vargiai ar besudarė daugiau kaip 1 proc. Lietuvos gyventojų), gausus dalyvavimas stribų būriuose. Dar didesnis rusų procentas buvo Rytų Lietuvoje, Vilniaus srityje, kur 195 lm. jie sudarė 45 proc., o lietuviai - tik 36 proc. stribų. Visi stribų štabų darbuotojai ir būrių vadai buvo rusai, daugelis žemesnių vadų - taip pat rusai.

Kiek iš viso žmonių yra buvę stribais? Į Maskvą išvežta 16 tūkst. stribų asmens bylų. Kadangi jos pradėtos tvarkyti tik nuo 1946m. vidurio, be to, dokumentai kai kuriuose NKVD-MVD-MGB apskričių skyriuose buvo tvarkomi ne itin rūpestingai, pasitelkus liudininkus galima spėti, kad iš viso ilgiau ar trumpiau stribavo apie 20-22 tūkst. žmonių, iš jų apie 17 tūkst. - lietuvių. Kaip matyti iš įvairių dokumentų, kasmet dėl įvairių priežasčių keisdavosi apie 25-30 proc. stribų. Kai kuriems sovietų santvarkos šalininkams stribavimas buvo tarsi pirma pakopa, įrodant savo visišką atsidavimą okupantams. Čekistų teigimu, apie 5 tūkst. stribų per 10 metų buvo paaukštinti - išėjo dirbti į NKVD-MGB organus, miliciją, tapo apylinkių, valsčių, kolūkių pirmininkais ir t.t.44a. LKP CK sekretoriaus A.Sniečkaus pastangų dėka jiems buvo išrūpintas "Didžiojo tėvynės karo dalyvio" statusas.

44a. Buv. LSSR VSKA. F.3. B.112/6. L.54-56.

6-8 dešimtmečio sovietiniai istoriografai ir politrukai stribais pasinaudojo įrodinėdami, kad pokaryje Lietuvoje vyko klasių kova ir kad būtent stribai buvo pagrindinė jėga, sutriuškinusi ginkluotą pogrindį. Vėliau - 9 dešimtmetyje bandyta įdiegti naują teoriją, esą pokario Lietuvoje vyko pilietinis karas ir būtent stribai atstovavo Lietuvos darbininkus bei varginguosius valstiečius. Nors, kaip matyti iš pačių čekistų dokumentų, stribai kovoje prieš Nepriklausomą Lietuvą atstovaujančius partizanus vaidino tik pagalbinį vaidmenį.

32 Pažyma apie LSSR liaudies gynėjų būrių būklę ir operatyvinės tarnybinės veiklos rezultatus // Buv.LSSR VSKA. F.3. B.56/43. T.l. L.89-95.

Vidaus kariuomenė

Pagrindinė jėga, kuri Lietuvoje įtvirtino okupacinės valdžios struktūras ir palaužė beprecedentinį beveik 10 metų trukusį ginkluotą pasipriešinimą, buvo Sovietų Sąjungos vidaus kariuomenė. Retsykiais okupantai kovoje prieš partizanus naudojo ir Raudonąją armiją (toliau -RA), pvz., rinkimų metu, kai rinkiminėms apylinkėms saugoti ir patruliuoti reikėdavo daug karių. Pirmuose po antrosios sovietinės okupacijos organizuotuose rinkimuose į Aukščiausiąją Sovietų Sąjungos Tarybą (1946 02 10) iš maždaug 20 tūkst. rinkimines būstines saugojusių karių per 4 tūkst. buvo RA kariai. Kartais jie dalyvavo ir mūšiuose prieš partizanus bei garsiuose miškų šukavimuose, ypač pradinėje karo su partizanais stadijoje - 1944-1945m. RA daliniai, atitraukti iš fronto, dalyvavo perkratant visą okupuotą kraštą pagal NKVD SSRS vidaus reikalų komisaro Serovo sudarytą planą (1944 09 01-06). Tada jie, kartu su 4 šaulių divizija (ŠD) ir 9 pasieniečių pulkais bei būriais nuo fronto linijos slinkdami į rytus, visą savaitę kratė kiekvieną kaimą, miškus. Panaši operacija dalyvaujant RA dalims buvo pakartota ir tų pat metų gruodžio mėnesį. Kovai su partizanais buvo pasitelkiama ir aviacija bei šarvuoti traukiniai (Dok. Nr. 144).

Bet pagrindinė ginkluota okupantų jėga buvo vidaus kariuomenė. Ši kariuomenė tiek savo sudėtimi, tiek veikimo metodais Lietuvoje pergyveno kelis laikotarpius. Pirmuoju laikotarpiu, 1944-1945m., siautėjo gausūs keturių frontų - III Baltarusijos, I Pabaltijo, I Ukrainos ir Leningrado - užnugario apsaugos NKVD pulkai ir Lietuvos pasienio apygardos pasieniečių būriai. Ir nors tuo metu į Lietuvą jau buvo atkelta garsioji gen. P.Vetrovo vadovaujama NKVD šaulių divizija (ji į Lietuvą atvyko 1944m. rugpjūčio mėn., po to, kai iš Krymo ištrėmė virš 200, o prieš tai iš Čečėnijos - Ingušijos per pusę milijono to krašto žmonių), tačiau didelio vaidmens tuo metu nevaidino. Siautėjo minėtų frontų užnugario apsaugos pulkai. 1945m. antroje pusėje Lietuvoje galėjo būti apie 60-70 tūkst. įvairaus tipo represinių ir kitokių struktūrų karių ir ginkluotų žmonių, kariavusių su partizanais (frontų užnugario apsaugos kariuomenė, pasieniečiai, 4-oji divizija, 14-os geležinkelių divizijos 211 pulkas, konvojinės kariuomenės du pulkai, stribai, milicija, NKVD -NKGB operatyvininkai, ginkluoti aktyvistai ir stribų rėmimo grupės bei kt.). Dokumente (Dok. Nr. 63) nurodoma, kad 1945m. viduryje Lietuvoje buvo per 16 tūkst. NKVD karių, bet jame išvardinta tik dalis dalinių ir junginių.

Šiuo NKVD fronto užnugario apsaugos pulkų siautėjimo laikotarpiu okupantai smarkiais ir žiauriais puolimais tikėjosi palaužti tiek Lietuvos žmonių, tiek Lietuvos ginkluotųjų pajėgų - partizanų pasipriešinimą. Čekistų duomenimis, 1945 metais okupantai nužudė beveik 10 tūkst. partizanų (galima spėti, kad tarp jų buvo nemažai ir nepartizanavusių, tik besislapstančių nuo mobilizacijos į okupantų kariuomenę), t.y. beveik pusę visų žuvusių partizaninio karo metu 1944-1953m.

Frontų užnugario apsaugos NKVD pulkai Lietuvoje nesudarydavo pastovių garnizonų. Jie nuolat buvo kilnojami iš vienos vietos į kitą, suduodavo ir tikrus, ir tariamus smūgius mūsų partizanams, nusiaubdavo kaimus. Taip Leningrado fronto užnugario apsaugos kariai, iš pradžių kovoję su partizanais ir terorizavę vietos gyventojus Rytų Lietuvoje, 1945 07 19 buvo perdislokuoti į Žemaitiją, o iš ten - nuolat kilnojami iš vienų vietovių į kitas. Beje, po gausių karinių operacijų čekistai buvo padarę klaidingą išvadą, kad partizaninis judėjimas Lietuvoje jau sunaikintas ir 1945m. gale išvedė daugelį NKVD dalinių. Pagrindine okupantų jėga liko 4-oji šaulių divizija.

Partizanai, išvedus frontų užnugario apsaugos kariuomenę, labai greitai suaktyvėjo ir naikino okupacinės valdžios struktūras. Stribų įgulos bei NKVD - NKGB operatyvininkai nesugebėjo apginti valsčių centrų. Apskričių partijos komitetų sekretoriai užvertė CK prašymais ir maldavimais įkurti pastovius kariuomenės garnizonus kiekviename valsčiuje. Tai buvo padaryta 1946 03 26 vidaus reikalų ministro J.Bartašiūno 0026 įsakymu išskirstant 4 ŠD 9 šaulių pulkus. Divizija susidėjo iš pulkų, pulkai - paprastai iš 3 batalionų, batalionai - iš 3 kuopų. Šios skirstėsi į būrius, o jie - į skyrius. Pulke būdavo apie 1000 - 1500 karių. 4 ŠD į Lietuvą atvyko turėdama 4 pulkus ir per 4 tūkst. karių, 1945m. gale ji turėjo 5 pulkus, nuo 1946m. pradžios iki 1950 metų - 8-9 pulkus. 1949 12 27 direktyva ši divizija buvo padalinta į dvi divizijas po 4 pulkus. Naujos 2 -osios divizijos štabas įsikūrė Šiauliuose, o 4 ŠD štabas visą laiką buvo Vilniuje. Kaip jau minėta, vidaus kariuomenės jėga priklausė ne vien nuo jos gausumo ir ginkluotės, bet ir mobilumo. Per trumpą laiką, pasinaudojant radiju, telefonu bei mašinomis, į bet kurią vietą galima buvo sutraukti šimtus ir net tūkstančius karių iš įvairių garnizonų.

Per visą kovos su partizanais laiką vidaus kariuomenė tobulino savo veiklos metodus atsižvelgdama į partizanų veikimo būdus. Taip į partizaninio karo pabaigą buvo pradėta ruošti vis daugiau pasalų iš agentų ir informatorių sužinojus kur gali pasirodyti partizanai ar ryšininkai, vis dažniau užpuolami bunkeriai tiksliai nustačius jų buvimo vietą.

Vadinamosiose "operacijose" dalyvaudavo daug karių, jų metu būdavo apsupami dideli kaimų ir miškų plotai, kartais net keliais žiedais apjuosiami. Apsupus ieškojimo plotą, jį pereidavo grandinėmis petys į petį išsidėstę kariai, neretai turėdavo smaigtus žemei badyti bunkerių paieškoms ir pėdsekius šunis. Taip kratydavo miško kvartalą po kvartalo. Kai kurios operacijos trukdavo ilgai ir jose dalyvaudavo dideli kariuomenės junginiai. Kazlų Rūdos miškuose J.Lukšos-Skirmanto buvo ieškoma nuo 1951 04 19 iki 1951 05 29. Toje operacijoje gegužės 9d. dalyvavo 2316 karių. Punios šilą 1951 05 27-29 kratė 1195 kariai.

Žvalgybinės paieškų grupės, kurias sudarė 10-20 karių, patruliuodavo tikėtinuose partizanų judėjimo keliuose, ieškojo partizanų buvimo pėdsakų. Dažnai tokia paieškų grupė per dieną su visa mundiruote nueidavo 20-30 km. Nedidelės, gerai užsimaskavusios karių grupės tikėtinose partizanų lankymosi vietose rengė pasalas, kuriose pratūnodavo ištisas paras.

Stebėjimo punktai būdavo įruošiami dažniausiai kurio nors agento sodyboje stebėti kurį nors kaimyną ar ir kaimo dalį. 2-4 kariai, turėdami raciją, pastebėję partizanus, tuoj iškviesdavo pastiprinimą.

Vienas partizanų paieškų metodas būdavo keičiamas kitu arba jie įvairiai kombinuojami. Kai Kazlų Rūdos miškuose buvo ieškoma Tauro apygardos vado V.Vitkausko-Saidoko, tai apie 400 karių, išsiskirsčiusių į 23 paieškų grupes, 1951 01 11 nuo 9 iki 17 val. krėtė aktyvių rėmėjų ir ryšininkų ūkius, o nuo 11 dienos 21 val. iki 12d. 8 val. - įruošė "sekretus" tikėtinuose partizanų judėjimo keliuose(Dok. Nr. 75). Norėdami išvilioti laisvės kovotojus iš slėptuvių, čekistai dažnai imituodavo kariuomenės pasitraukimą, palikdami pasalas.

Iš savo agentų bei tardymo metu "išpešę" žinias, čekistai daug žinojo apie konkrečius partizanus, netgi eilinius. Jiems persekioti buvo sukurtos pastovios čekistų - kariuomenės grupės (ČVG). Pastovi turėjo būti ir šių grupių karių sudėtis. Tokios grupės turėjo veikti ne apskritai prieš partizanus, bet būtent prieš konkretų būrį - apie jį ČVG žinojo praktiškai viską: kiekvieno partizano išvaizdą, jo charakterį, elgesį ir t.t.

4-os divizijos vadovybė, įsitikinusi, kad garnizonai yra nelabai paslankūs, juose daug karių užimti įvairiais pagalbiniais darbais, po ilgo pasiruošimo ir net ginčų su apskričių MGB viršininkais 1949 07 26 įkūrė 18 judrių būrių. Šie judrūs būriai, greitai sukoncentruojami ir permetami, vėl atgaivino 1944-1945m. įprastinius didelius miškų šukavimus, kuriuose dalyvaudavo per tūkstantį karių. Tik dabar jie tai darė daug tiksliau, nes iš MGB operatyvininkų gaudavo tikslesnius duomenis apie partizanų bazavimosi vietas.

Partizanams persekioti baudėjai pasitelkdavo pėdsekius šunis. Šie šunys buvo specialiai dresiruojami sekti ir draskyti žmones. Jų skaičių kariuomenės būriuose čekistai nuolat didino (Dok. Nr. 68). Jiems ir jų palydovams tekdavo pirmos partizanų kulkos. Nors partizanai žinojo daug priemonių kaip suklaidinti pėdsekius šunis, tačiau šie labai apsunkindavo partizanų pastangas persekiojimo metu pasislėpti. Dažnai apsuptą partizaną čekistai užpjudydavo šunimis.

Okupacinės kariuomenės daliniai buvo labai mobilūs, sugebėdavo per trumpą laiką bet kurioje vietoje sukoncentruoti dideles jėgas (beje, pokaryje čekistai bei kareiviai būdavo pervežami visureigiais amerikiečių studbekeriais), todėl partizanai su kariuomene į mūšius veltis vengė, stengdavosi nesileisti apsupami. Bet retkarčiais ne tik stribams, bet ir vidaus kariuomenei partizanai užkurdavo pirtį (Dok. Nr. 69). Daug partizanų žuvo gynybai nepritaikytuose bunkeriuose emgėbistų užmėtyti granatomis (Dok. Nr. 75). Bet susidūrus sodybose, kariuomenei tekdavo arba padegti tas sodybas, arba laukti, kol partizanai išeikvos visus šovinius - paskutinis neretai būdavo pasiliekamas sau. Daugelis partizanų, kaip kad Vytauto rinktinės 33 kuopos vadas Tamoliūnas-Stumbras, žuvo didvyriškai kovodami iki galo (Dok. Nr. 74).

Tiek NKVD, tiek RA kariuomenė, ypač pabuvusi Vokietijoje, kur jai buvo leista nevaržomai plėšikauti ir prievartauti, perkelta į Lietuvą, tęsė savo juodus darbus. Net vietiniai kompartijos veikėjai buvo išgąsdinti kriminalinių kariuomenės siautėjimų ir rašė raštus A.Sniečkui prašydami kaip nors tą siautėjimą sustabdyti. Viename iš tokių pranešimų 1945 01 08 LKP(b) Šakių apskrities komiteto sekretorius Čipkus rašė:

"Pranešu, kad pastaruoju metu Šakių apskr. prasidėjo masinis plėšikavimas. Kiekvieną dieną ir kiekviename valsčiuje įvyksta daug apiplėšimų. Gyventojai labai bijosi ir piktinasi, kadangi plėšimus vykdo kariškiai. Pavyzdžiui, Lukšių valsč. trys įsibrovę kariškiai išžudė visą šeimą.

Jau daug kartų kreipiausi į vietos karinių dalinių vadus, kad užkirstų kelią savivaliaujantiems kariams, bet jokių pagerėjimų nesijaučia, o priešingai.

Šiame dokumentų rinkinyje pateikiama nemažai panašaus pobūdžio dokumentų, kuriuose patys čekistai fiksavo kariškių nusikaltimus (Dok. Nr. 65, 66). Juose minimi nusikaltimai - tik menka dalelė tų, kuriuos planingai vykdė čekistai ir įvairių rūšių kariuomenė.

Patys baisiausi nusikaltimai buvo slepiami ar pateikiami kaip kova su partizanais. Tipiškas atvejis, tik gal labiau pagarsėjęs dėl žudynių apimties, yra garsusis dzūkų kaimų (Klepočių, Ryliškių ir kt.) deginimas ir žmonių žudymas 1944 metų šv. Kūčių vakarą (Dok. Nr. 5). Tai padarė III Baltarusijos fronto užnugario apsaugos 331 pasieniečių pulko 3 bataliono baudėjai, vadovaujami kpt. Kolesenkovo.

O tokių atvejų, kai okupantai baudėjai sudegindavo vieną ar kelias sodybas, iššaudydavo jų gyventojus, nors šie ir nebuvo susiję su partizanine kova, Lietuvoje buvo šimtai, jei ne tūkstančiai.

Į NKVD kariuomenę ėmė fiziškai stipresnius ir žiauresnius mobilizuotuosius, bet ypatingą dėmesį kreipė į ideologinį patikimumą. Tarnybos metu - o ji trukdavo 5 ir daugiau metų - juos dar labiau ideologiškai apdorodavo, paversdavo klusniai vykdančiais įsakymus automatais. Tačiau, matyt, ir jie retkarčiais prabusdavo. Įdomus dokumentas (Dok. Nr. 144), rodantis, kaip buvo bijoma leisti kareiviams bendrauti su vietiniais gyventojais - juk kai kuriems kareiviams galėjo kilti mintis, kad negalima be atodairos naikinti visų lietuvių.

Visuose pateikiamuose direktyviniuose įvairių lygių NKVD viršininkų dokumentuose (Dok. Nr. 62,64) pabrėžiama, kad kariuomenė nepakankamai aktyviai veikia, nepakankamai žudo ir suiminėja. Toks pat yra ir vėlesnio laikotarpio (1946-1952m.) direktyvų turinys. Maskvos vadai tiek operatyvininkams, tiek kariuomenei bei kitoms karinėms formuotėms nuolat kėlė uždavinį - tuoj pat sutriuškinti ginkluotą lietuvių pasipriešinimą. Buvo nurodomos konkrečios datos: 1945m., 1946m., dar vėliau - 1947m. ir t.t., tačiau iki pat 1953m. negalėjo palaužti tautos pasipriešinimo.

Ir pavieniai enkavedistai, matyt, vedini sovietinio patriotizmo ir noro pasižymėti, siūlė vadovybei būdus, kaip parklupdyti laisvės siekiančią tautą (Dok. Nr. 70). Iš esmės teisingai apibūdinęs padėtį tuometinėje Lietuvoje (pagal jį daug žmonių remia partizanus, gerai sutvarkyta partizanų organizacija ir t.t.), laiško Stalinui autorius Vlasovas pateikė rekomendacijas, kaip kuo daugiau Lietuvos žmonių priversti tarnauti okupantams.

Partizanus slopinusios kariuomenės pavaldumas ir struktūra keitėsi. Vidaus kariuomenė iš pradžių priklausė NKVD (nuo 1946m. - MVD), o nuo 1947 01 21 SSRS MT nutarimu buvo perduota MGB žiniai. 1949m. gale ir pasieniečiai buvo perduoti MGB.

Nuo 1951m. rugpjūčio mėn. MGB vidaus kariuomenės 4 SD reorganizuojama į MGB vidaus apsaugos I skyrių. Truputį vėliau pakeičiami ne tik divizijos, bet ir kitų padalinių pavadinimai. Ši reorganizacija iš dalies sutapo su divizijos veiklos pobūdžio pakitimu. Silpstant partizanų jėgoms, į pirmą planą vis daugiau buvo išstumiami stribai ir milicija, MGB kariuomenę naudojant tik stambesnėms operacijoms.

MGB agentūra

Slopinant partizanų pasipriešinimą, vieną svarbiausių vaidmenų vaidino MGB agentūra. Tai - nematomas, bet būtinas visų represinių žinybų instrumentas, su kurio pagalba buvo paruošiamos visos karinės operacijos ir politinės akcijos.

1941m., traukiantis iš Lietuvos okupacinei kariuomenei, jau buvo užverbuota 8 tūkst. NKVD-NKGB agentų. Jų verbavimas nenutrūko net karo metais: aukų ieškota tarp tremtinių, kalinių ar evakuotųjų Lietuvos gyventojų.

1944m. Raudonosios armijos kareiviams peržengus Lietuvos sieną, vėl atnaujinti ryšiai su senais agentais ir verbuojami nauji. 1946m. perdavus MGB žiniai visus karinės žvalgybos "Smerš" užverbuotus fronto bei fronto užnugario apsaugos, pasienio kariuomenės ir NKVD agentus, jų skaičius pasidarė nebeaprėpiamas. 1951m. jau buvo 27,7 tūkst. veikiančių agentų45. Taip šių į agentūrinį tinklą įtrauktų asmenų nemažai buvo tokių, kurie, pasirašę pasižadėjimą bendradarbiauti, tuoj pat dingo iš MGB akiračio, o dažnai net pasitraukdavo į ginkluotą pogrindį. Todėl 1952 01 10 SSRS MGB išleido įsaką Nr.0015, kuriame nurodė reformuoti agentūrinį tinklą ir palikti jame tik vertingus, tikrai dirbančius okupantams agentus. MGB agentų skaičius Lietuvoje buvo sumažintas 71 proc. Jų liko apie 7 tūkst.46. Šis skaičius su nežymiais svyravimais išliko iki KGB padalinio Lietuvoje veiklos pabaigos -1991 m. okupantams talkino 6 tūkst. agentų. Mažiausiai agentų - apie 3,6 tūkst. - buvo 1961 m.47.

45.    Pažyma apie užverbuotus ir pašalintus iš agentūrinio tinklo 1951 09 01 -1953 05 01 LSSR MVD asmenis.// Buv. LSSR VSKA. F.10. B.13/27. L.35-40.
    46.    Ten pat.
    47.    Statistiniai duomenys apie agentūros skaičių 1961m. // Buv. LSSR VSKA. F.6.; N.Gaškaitė. MGB agentūra pokario Lietuvoje // Laisvės kovų archyvas. K.1994. Nr.12. P.248-263.

Pateikiamuose dokumentuose atsispindi verbavimo procedūra, agentų kategorijos ir jų veikla Lietuvoje 1944-1953m.

NKGB l.e. komisaro pareigas D. Jefimovas nurodė agentų verbavimą laikyti "pirmaeilės svarbos uždaviniu" (Dok. Nr. 97). Jau 1945m. buvo reikalaujama verbuoti tik tuos asmenis, kurie gali teikti konkrečią informaciją. Vietiniai NKGB apskričių skyrių viršininkai privalėjo kaip galima intensyviau verbuoti naujus agentus ir su jų pagalba kuo greičiau sunaikinti "nacionalistinį pogrindį" (Dok. Nr. 99, 101).

Verbuojant MGB agentus buvo išnaudojami du asmeniniai motyvai: baimė arba nauda. Surinkus apie asmenį jį "kompromituojančią" medžiagą, t.y. duomenis, pagal kuriuos jis gali būti suimtas, jis dažniausiai būdavo slapta sulaikomas ir grasinant areštu verbuojamas. Iš pateiktų charakteringesnių verbavimo pavyzdžių matyti, kad idėjinių agentų pokaryje Lietuvoje beveik nebuvo. Visiems verbuojamiesiems pateikdavo "įkalčius" (Dok. Nr. 158). Tai - priklausymas Nepriklausomybės metais tautininkų partijai, dalyvavimas 1941 m. sukilime, kokia nors publikacija ar laiškas, parašytas vokiečių okupacijos metais, smerkiantis bolševizmo nusikaltimus ar net asmeninis gyvenimas (agento Čuikio atveju). Bijodami represijų, asmenys pasirašydavo sutikimą bendradarbiauti su MGB.

Prieš užverbavimą vykdavo ilgas šių įkalčių rinkimas, kandidato į MGB agentus gyvenimo būdo, psichologijos ypatumų ir charakterio savybių studijavimas (Dok. Nr. 97). Atitinkamo skyriaus viršininkui peržiūrėjus visą sukauptą medžiagą ir davus leidimą verbuoti, kandidatas, iki tol dokumentuose žymimas tik inicialais, gaudavo slapyvardį ir MGB agento asmens bylos numerį. Agento slapyvardis galėjo būti pakeistas jam išsišifravus ar vykdant specialią užduotį, todėl kai kurie agentai turėjo po keletą slapyvardžių (pvz., J.Markulis vadinosi Kudirka, Ąžuolu, Noreika; vaizduodamas pogrindininką - Ereliu, prof. Šalčiumi, Narutavičiumi ir kt.).

Agento "veiklos" pabaigą irgi užfiksuodavo dokumentuose. MGB agentas, kurio paslaugų dėl įvairių priežasčių būdavo atsisakoma, tapdavo "archyviniu agentu". Dauguma iš jų turėdavo pasirašyti pasižadėjimą, kad niekam neatskleis bendradarbiavimo su MGB paslapties. Bendradarbiavimo fakto pagarsinimas prilygo valstybiniam nusikaltimui.

Ryšys su "archyviniais agentais" bet kada galėjo būti atnaujintas. Praktiškai susisaistymas pasižadėjimu bendradarbiauti su MGB buvo beveik amžinas. Veikiančių agentų kiekio sumažinimas 1952m. išryškino tai, kad daugelis agentų veikė formaliai, o kai kurie sąmoningai klaidino MGB ar net teikdavo žinias partizanams. Tokie agentai, MGB terminologijoje vadinami "dviveidžiais", dezinformatoriais, būdavo teisiami . Didžiąją dalį agentų iš veikiančios agentūros tinklo teko pašalinti todėl, kad ji paprasčiausiai nieko nešnipinėjo ir neteikė MGB žinių. Remiantis SSRS MGB įsakymu Nr.0015 kai kuriuose MGB rajonų skyriuose iš veikiančių agentų tarpo buvo pašalinta beveik 90 proc. agentų. Visi jie priskirti "archyvinių agentų" kategorijai (Dok. Nr. 108, 111.

Po agentūrinio tinklo reformos pasikeitė veikiančių agentų klasifikacija. Iki 1952m. MGB slapti talkininkai buvo skirstomi į agentus ir informatorius. Pagal veiklos pobūdį buvo kelių rūšių agentai: vidiniai (įdiegiami į partizanų būrius ar pogrindines organizacijas), agentai -maršrutininkai (siunčiami su užduotimi į konkrečią vietovę), agentai -smogikai (persirengę partizanais jie žudydavo partizanus ir vykdydavo kitas smurtines akcijas), kamerų agentai (šnipinėję suimtuosius), įtakos agentai (formavę visuomenės ar atskirų žmonių nuomonę, pasaulėžiūrą), agentai - verbuotojai (patys verbavę kitus žmones) ir kt. (Dok. Nr. 102). Aukščiausios kategorijos agentai tapdavo rezidentais ir turėdavo keletą sau pavaldžių agentų, ruošdavo jiems užduotis, priiminėdavo jų pranešimus ir kt. Informatoriai buvo žemiausios kategorijos eiliniai šnipeliai, pranešinėjantys, kas vyksta jų aplinkoje, pateikiantys čekistams "signalus" apie antisovietines apraiškas. Tuo tarpu agentai vykdydavo sudėtingesnes užduotis, numatytas čekistų sudarytuose operatyviniuose planuose.

Ypatingi reikalavimai buvo taikomi susitikimų butų šeimininkams. Emgėbistai, siekdami užtikrinti agentų slaptumą, juos priiminėdavo konspiraciniuose ir susitikimų butuose. Konspiraciniai butai - tai MGB priklausančios patalpos, kurių tariami šeimininkai buvo slapti etatiniai MGB darbuotojai. Jie prižiūrėjo tuos butus prisilaikydami atitinkamos "legendos". "Legenda" turėjo įtikinamai paaiškinti buto priklausomybę, todėl MGB operatyvininkai dažnai valdė konspiracinius butus naudodamiesi fiktyviais dokumentais, prisidengę svetima pavarde, kita profesija ir pan. Susitikimų butai iš tikrųjų priklausė užverbuotiems šeimininkams, absoliučiai patikimiems ir lojaliems sovietų valdžiai. Jie matydavo į jų butus ateinančius susitikti su operatyvininku kitus agentus, privalėjo neišsišifruoti prieš pažįstamus ir gimines, atitinkama legenda pridengti agentų apsilankymus. Didžioji dauguma susitikimų butų savininkų - sovietinių įstaigų tarnautojai, iš MGB gaunantys atlyginimą už buto laikymą, o kartais ir visiškai išlaikomi MGB (Dok. Nr. 116); iš jų lietuvių vos 30 proc.

1952 09 26 SSRS MGB įsaku Nr. 161 buvo nurodyta iš agentūrinio tinklo išbraukti partinių sekretorių, partkomų darbuotojų, profsąjungų, komjaunimo bei valdžios struktūrų vadovus, renkamas pareigas užimančius asmenis (Dok. Nr. 110). Jų biografijos turėjo būti "švarios", agentų asmens ir darbo bylos sunaikintos, kad niekada neiškiltų aikštėn, jog jie kažkada buvę paprasti šnipeliai. Agentūrinio tinklo reforma vietoje buvusios klasifikacijos į agentus ir informatorius numatė naują skirstymą.

Nuo 1952m. buvo panaikinta informatoriaus kategorija ir įvesta nauja: patikimas asmuo. Patikimas asmuo skyrėsi nuo MGB agento tuo, kad neturėjo pseudonimo ir visuomenėje galėjo atvirai reikšti savo prosovietines pažiūras, t.y. jam nebereikėjo elgtis pagal iš anksto MGB darbuotojo numatytą legendą. Tačiau jis taip pat susitikinėdavo su MGB darbuotojais ir teikdavo jiems žinias. Patikimo asmens kategorijos atsiradimas užtikrino visų partinių funkcionierių bendradarbiavimą su MGB, bet dabar toks bendradarbiavimas įvardijamas ne "šnipinėjimu", o "kolegiškumu".

Nors dauguma MGB agentų buvo užverbuoti surinkus juos kompromituojančią medžiagą, tačiau MGB visada skatino agentus ir materialiai. Nuo okupacijos pradžios NKGB skyrių viršininkams agentų apmokėjimui būdavo skiriamas finansavimas (Dok. Nr. 100). Maksimalus vienkartinis apmokėjimas už pateiktą informaciją 1945m. siekė 500 rb. Agentų paskatinimui iš specialaus fondo būdavo skiriama pramoninių prekių. Nors vėlesniais okupacijos metais prekių deficitas sumažėjo, tačiau ir toliau operatyvinis darbuotojas agentui retkarčiais įteikdavo dovanėlę. Tuo būdavo siekiama savo santykiams suteikti tam tikro intymumo, pasitikėjimo ir draugiškumo.

Be vienkartinių išmokų už savo paslaugas, nemaža MGB agentų buvo apmokami pastoviai. Dok. Nr. 188 pateikiamas LSSR KGB 2 N valdybos I skyriaus (nacionalistinių pogrindžio centrų tyrimas) agentų apmokėjimo žiniaraštis. Stambiausios sumos išmokamos ypač nusipelniusiems agentams, pvz.: Noreikai-J.Markuliui (nors tuo metu jau buvo išvykęs iš Lietuvos, bet LSSR MGB tebeišlaikomas); žaidimuose su užsienio emigracija naudojamiems agentams: ag. Petrauskui-J.Deksniui, ag. Liepsnai-A.Dalbokui, ag. Šilaičiui-Šimonėliui, ag. Bag-donui-A.Zaskevičiui; asmeniškai sunaikinusiems Dainavos apygardos štabą agentams Vamui-K.Kubilinskui, Rytui-A.Skinkiui ir kt.

Užduotys agentams buvo pačios įvairiausios. NKVD ruošė kontržvalgybos agentus, vykstančius į kitas šalis. Ypač buvo domimasi sionistų veikla, kuri tuo metu buvo prilyginama tėvynės išdavimui.

Tačiau pagrindinis agentų veiklos baras - kova su "nacionalistiniu pogrindžiu". 1946m. birželyje MGB pradėjo eksploatuoti vieningo pogrindžio centro idėją. Gavęs Aukštaitijos partizanų įgaliojimus, 1946 06 06 agentas Ąžuolas-J.Markulis (užverbuotas 1945 01 10) Tauro apygardoje susitiko su iš Vakarų atvykusiais J.Deksniu ir V.Staneika, ketinančiais įkurti Vyriausiąjį Lietuvos atstatymo komitetą (VLAK’ą) (Dok. Nr. 158). Agentui pavyko perimti iniciatyvą ir pasiskelbti neva Vilniuje egzistuojančio pogrindinio centro atstovu. Vykdant šią "legendą" MGB pavyko Didžiosios kovos apygardos vadu paskirti agentą Margį (Gediminą), pogrindyje pasivadinusį kpt. Griežto slapyvardžiu. Įrodymui, kad pogrindinis centras tikrai egzistuoja, MGB agentai kartu su nieko neįtariančiais laisvės kovotojais išleido provokacinį laikraštį "Vienybė" (Dok. Nr. 156 priedas). Šis laikraštis ne tik sustiprino tariamo centro autoritetą, bet ir formavo tam tikras nuostatas: paklusti vieningai vadovybei (šiuo atveju - MGB), nepervertinti situacijos ir "sukandus dantis kęsti vergijos naktį". Laikraštis tendencingai ragino atsisakyti ginkluotos kovos, nes "neišmintinga yra, kai didieji miega, kūdikiui akmenis svaidyti į milžino langus". Įtakos agentas Markulis turėjo užduotį ne tik susekti ir kontroliuoti vyriausiąją partizanų vadovybę, bet ir įtikinti partizanus ginkluotos kovos neperspektyvumu, surinkti kovotojų ginklus į jam žinomus sandėlius, gauti "demobilizuotųjų" partizanų sąrašus ir jų nuotraukas, neva reikalingas fiktyvių dokumentų gamybai. Lengvatikiai, patikėję Markulio demagogija ir paklusę jo "demobilizacijai", netrukus visi pagal jiems MGB išduotus fiktyvius dokumentus buvo suimti48.

48. N.Gaškaitė, D.Kuodytė, A.Kašėta, B.Ulevičius. Lietuvos partizanai 1944-1953m. K.1996. P.332.

Didžiosios kovos apygardos sekimui buvo rašoma MGB agentūrinė byla "Cerberiai". Joje kaupiami pranešimai, bylos "objektų", t.y. sekamųjų asmenų charakteristikos, sudarinėjami jų sekimo, sulaikymo ar sunaikinimo planai. Retkarčiais kiekvienoje operatyvinio tyrimo byloje (tokia byla, rašoma vienam asmeniui, vadinosi byla - formuliaras), surašydavo trumpą "memorandumą", t.y. chronologišką agentų pranešimų santrauką. Ja remiantis buvo kuriami tolesnio persekiojimo planai. Tokio "memorandumo" pavyzdys pateikiamas Dok. Nr. 195. Čia sekamas Kęstučio apygardos štabo viršininkas, Vaidoto rinktinės vadas, buvęs Jurbarko gimnazistas, devyniolikos metų išėjęs partizanauti Jonas Vilčinskas-Algirdas. Per vienerius metus apie Vilčinską pranešinėjo 13 agentų. Iš "memorandume" pateiktos agentų informacijos matyti, kad po kiekvieno partizano žūties kovos draugai visada stengdavosi nustatyti žuvimo priežastį ir dažnai atspėdavo išdaviką. Šiuo atveju partizanai Algimantas ir Liepukas žuvo, matyt, dėl neatsargaus mokytojos Stefos A. pokalbio su savo drauge (nežinant, kad ji yra MGB agentė Nijolė).

Daug agentų gaudavo iš MGB ginklų, kuriais turėdavo nušauti apsilankančius partizanus. Jei vienas agentas atsiskleisdavo (MGB terminologijoje - išsišifruodavo) prieš kitą agentą, už tai jį bausdavo.

Ieškodami agentų, kuriuos galėtų įdiegti į partizanų tarpą, MGB operatyvininkai važinėjo net į lietuvių tremties vietas Irkutske ir Krasnojarsko srityse (Dok. Nr. 112, 113). 1953m. tokiu tikslu buvo komandiruotas LSSR MVD I-os valdybos 4 skyriaus darbuotojas. Iš jo ataskaitos ministrui matyti, kad dauguma tremtinių nesusigundė tokia galimybe grįžti į tėvynę. Tremtinių atsisakymą tapti šnipais operatyvininkas aiškino tuo, kad jie Sibire gyvena ekonomiškai geriau nei Lietuvoje (matyt, padorumas emgėbistams buvo nesuvokiamas dalykas - į viską jie žiūrėjo pragmatiškai).

Šis dokumentas liudija, kaip buvo sunku partizanams apsisaugoti nuo šnipų, kai MGB vykdė tokias rafinuotas jų įdiegimo į pogrindį operacijas.

Kadangi dauguma verbuojamųjų tremtinių čekistų pasiūlymų atsisakė, niekam nebuvo paslaptis, jog keistas užverbuotųjų "pabėgimas" iš tremties - tik priedanga, todėl iš 8 į Lietuvą nusiųstų agentų čekistų užduotis iki galo įvykdė vos du; kiti buvo tremtyje likusių kaimynų ar giminių iššifruoti, jų "legenda" atskleista (Dok. Nr. 113); tris iš jų MGB grąžino atgal. Tačiau vienas iš agentų įvykdė šiurpią užduotį: šovė į tikrą brolį - partizaną33.

Pokario agentų užduotys visada buvo susijusios su žmonių gyvybėmis. Ypač populiari užduotis - užmigdyti atėjusius partizanus specialiais MGB išduotais preparatais. Po to agentas greitai pranešdavo pasaloje lūkuriuojantiems čekistams, kad užduotis įvykdyta. Taip buvo suimta begalė partizanų. Šis metodas imtas taikyti maždaug nuo 1946m. Tobulėjo tik preparatai, kurie, priklausomai nuo poveikio stiprumo, turėjo sutartinius šifrus: Neptūn 22, 12, 47 ir kt.

Dok. Nr. 114 vaizdžiai parodo, kaip agentai atlikdavo jiems skirtas užduotis (šiuo atveju - apnuodyti partizanus). Agentai Zita ir Gluosnis (kaimo siuvėjas ir jo posūnis) raportuoja apie tai, kad pas juos atsilankė partizanai ir užsisakė pasiūti kariškas uniformas. Beje, šeimininko posūnis užverbuotas kaip tik dėl to, kad galėtų greitai pranešti pasalaujantiems kariškiams apie partizanų atsilankymą. Toks "suporintų" agentų veikimas dažnai MGB praktikuojamas, iš dalies paaiškina, kodėl kai kada partizanai vykdė Karo lauko teismo nuosprendžius visiems suaugusiems šnipinėjančios šeimos nariams.

Nors 1953m., kai agentai gavo užduotį apnuodyti Audros būrio kovotojus, specialiųjų preparatų taikymas partizanams nebuvo naujiena ir jie atsisakė pas siuvėją pasivaišinti, tačiau pasalaujantys MVD kareiviai vis tiek abu partizanus nušovė.

Kadangi partizanai, patyrę apie apnuodijimus alkoholiu, dažnai kategoriškai atsisakydavo išgerti, specialiuosius preparatus pradėjo maišyti į maistą (Dok. Nr. 107). Taip apnuodyti partizanus bandė agentė Žibuoklė. Ji gavo užduotį įpilti į pieną patį stipriausią specialųjį preparatą "47". Būdavo atvejų, kai didelėmis dozėmis apnuodyti partizanai, bevežami į MGB, pakeliui mirdavo. Šiurpų apsinuodijimą su haliucinacijomis aprašė 1955m. apnuodyti Meškuičių apylinkėse partizanai J.Adomaitis, S.Erstikis ir K.Liuberskis34.

Dok. Nr. 117 rodo, kad pokario MGB agentai sovietinėje Lietuvoje visą laiką turėjo išskirtinę socialinę padėtį ir pretendavo į įvairias "teises" bei lengvatas. Jis atskleidžia tiesą: tikrų Antrojo pasaulinio karo dalyvių Lietuvoje buvo ne tiek jau daug, tad Didžiojo Tėvynės karo veterano vardus gaudavo čekistai, stribai ir MGB agentai (pvz., MGB agentas Gediminas, sunaikinęs Didžiosios kovos apygardą). Šį vardą suteikdavo ir iš viso jokiuose Antrojo pasaulinio karo frontuose nebuvusiems, bet "buržuazinius nacionalistus demaskavusiems" asmenims. Taigi už šnipo ir kolaboranto paslaugas dosniai atlygindavo socialinėmis garantijomis ir garbingu antihitlerinės koalicijos kovotojo vardu.   

33   N.Gaškaitė. MGB agentūra pokario Lietuvoje // Laisvės kovų archyvas. K.1994. Nr. 12. P.261.
34   Partizanų šūvių aidas. Nr.2(21). 1956m. lapkričio - gruodžio mėn. Juozapavičiaus tėvūnijos organas // Šiaulių "Aušros" muziejaus fondai.

 

Specialiųjų grupių agentai-smogikai

Viena šiurpiausių MVD-MGB agentų kategorijų buvo agentai-smogikai. Tai -.apmokami žudikai, suburti į teroristines grupes (vadinamas specialiosiomis grupėmis, toliau - SG), perrengti partizanų uniformomis ir veikiantys jų vardu.

Sovietų Sąjungoje tokios pagal situaciją ekipiruotos čekistų grupės žinomos nuo 1928m. Jos panaudotos slopinant Vidurinės Azijos tautų pasipriešinimą sovietizacijai. Tie patys metodai buvo taikyti pokaryje Vakarų Ukrainoje bei kituose okupuotuose kraštuose.

Lietuvoje SG užuomazga galima laikyti 1945m. liepos mėn. L.Berijos nurodymu sukurtus du virš šimto asmenų turinčius operatyvinius dalinius, vadovaujamus mjr. Viktorovo ir SSRS didvyrio pplk. Mirkovskio. Daliniai, vaizduodami besitraukiančius į Rusiją Raudonosios armijos dezertyrus, užmezgė ryšius su Panevėžio ir Šiaulių apskričių partizanais, o šie net davė jiems palydovus35.

Matyt, planuojant tokias stambias operacijas buvo nurodyta be SSRS NKVD žinios ir leidimo jokių "melagingų" gaujų (taip tuometinėje NKVD-NKGB terminologijoje vadinosi šios grupės) nesudarinėti (Dok. Nr. 118).

Jau nuo 1946m. pradžios prie apskričių MVD skyrių buvo sukurta 13 specialiųjų grupių (Dok. Nr. 119), pavaldžių MVD kovos su banditizmu valdybai. Jų dalyviai buvo stribai ir MVD operatyviniai darbuotojai.

Tokių naujų, nepažįstamų "partizanų" pasirodymas neliko nepastebėtas vietinių laisvės kovotojų. Jie perspėjo tiek partizanų junginius, tiek gyventojus būti atsargius ir nesileisti į pažintis su nežinomais daliniais, kurie gali būti provokatoriai.

Specialiųjų grupių veikla suaktyvėjo 1946 05 iš Ukrainos į Lietuvą atvykus šios srities "specialistui" mjr. A.Sokolovui.

1946m. viduryje specialiosiose grupėse jau buvo apie 90 smogikų. Dauguma jų - stribai. Mjr. Sokolovas skundėsi ministrui J.Bartašiūnui, jog iš jam pavaldžios centrinės SG 18-os stribų 12 yra vagys ir iššifruoja grupę (Dok. Nr. 121). Dėl šios priežasties jis atkakliai siūlė sudaryti profesionalią grupę iš legalizuotų asmenų ar suimtų buvusių partizanų, tardymo metu jau ką nors išdavusių ir todėl neturinčių galimybės grįžti į partizanų gretas. Mjr. Sokolovas ciniškai teigė, kad labai naudinga, jei tokio išdaviko šeima yra partizanų nubaudžiama - tada išdavikas tampa dar aršesnis (iš to galima daryti išvadą, kad kai kurių išdavikų šeimas iššaudė patys smogikai).

Vystydamas smogikų panaudojimo teoriją, mjr. Sokolovas rekomendavo jiems retkarčiais įvykdyti banditiškų išpuolių ("bandprojev-lenije") - nužudyti vieną kitą partinį aktyvistą ar susišaudyti su kareiviais (Dok. Nr. 122). Kita Sokolovo idėja - vadinamoji "operatyvinė kombinacija". Tai savotiška inscenizacija, vykdoma vežant suimtąjį į kitą vietovę. Pakeliui jis būdavo "išvaduojamas" partizanų (t.y. partizanus vaizduojančių smogikų). Tariami partizanai ištardydavo suimtąjį ir net "užverbuodavo" jiems dirbti. Taip MVD smogikai, vaidindami į Saldutiškio valsč. užklydusius Kazimieraičio štabo darbuotojus, 1946m. išgavo iš sulaikytos B.Blažytės raštišką pasižadėjimą dirbti Lietuvos labui (Dok. Nr. 120).

Užmezgę ryšį ir įgiję pasitikėjimą, smogikai vėliau aplankydavo užverbuotąjį asmenį ir bandydavo per jį susisiekti su tikraisiais partizanais. Kartais jiems tai gerai pavykdavo.

Tokios inscenizacijos (operatyvinės kombinacijos) buvo tobulinamos ir įvairiai naudojamos. Vėliau šiuo metodu MGB dažniausiai naudojosi tardant nepalūžtančius ir nieko neišduodančius partizanus. "Išvadavę" suimtąjį, smogikai jam grasindavo, jog jis esąs išdavikas, nusipelnęs mirties; žiauriai kankindavo ir savo nekaltumo įrodymui reikalaudavo raštiškai nurodyti jį pažįstančius ryšininkus, partizanus, rėmėjus. Išgavę tokius duomenis, inscenizuodavo kautynes, kurių metu suimtasis vėl pakliūdavo į MGB rankas, tik šį kartą jau su visais raštiškais įkalčiais ir paliudijimais.

Nuo 1947m. pradžios SG buvo perduotos iš MVD į MGB. Jų darbui vadovavo 2N valdybos (įkurtos kovai su "nacionalistiniu pogrindžiu") 2 skyriaus 5 poskyrio viršininkas vyr. ltn. N.Sokolovas, jo pavaduotojas - mjr. A.Sokolovas. 1953 04 MGB sujungus su MVD, SG buvo perduotos MVD 4 valdybai, o nuo 1954 04 (įkūrus KGB) - KGB 4 valdybai52. Centrinėje, pačioje kvalifikuočiausioje, SG "dirbo" 20 smogikų. Jų bazė - netoli Vilniaus53. Ten, nuošalioje viloje, jie buvo apmokomi, auklėjami, iš ten greitai automašina permetami į veiklos rajoną - į bet kurią Lietuvos vietovę. Jų užduotys išdėstytos Dok. Nr. 123. Smogikus pridengdavo netoliese dislokuojamas kariuomenės dalinys. Tardant "operatyvinės kombinacijos" būdu, miške būdavo įrengiamas specialus, visiškai toks kaip partizanų, bunkeris.

52.    Žmonės be Dievo: NKVD agentai smogikai // Laisvės kovų archyvas. K. 1994. Nr.ll. P.126.
    53.    Ten pat.

Mjr. Sokolovas nenuilsdamas tobulino SG veiklos metodus. Jis buvo numatęs įkurti net 3 centrines SG (įkūrė tik dvi) (Dok. Nr. 124). Šios grupės turėjo būti sudarytos iš aukštaičių, žemaičių, suvalkiečių ir vaizduoti iš tos vietovės keliaujančius partizanus, vykdančius specialią užduotį. Kaip tik dėl to, kad smogikai privalėjo idealiai vaizduoti tikrus partizanus, žinoti jų elgseną, drausmę, net dainas, mjr. Sokolovas primygtinai rekomendavo į SG įtraukti užverbuotus buvusius partizanus.

Visos šios teorinės direktyvos buvo įgyvendinamos praktiškai.

Už sėkmingą užduočių įvykdymą smogikai būdavo gausiai apdovanojami. Dažniausia užduotis - užmezgus ryšį su tikru partizanų būriu ir su juo susitikus, nutaikius patogų momentą, partizanus iš pasalų iššaudyti (ypač stengtasi užklupti miegančius).

Smogikų teroras tęsėsi nuo pat 1946m. iki partizaninio karo pabaigos. Nėra Lietuvoje tokios vietovės ir tokio partizanų junginio, kuris būtų išvengęs mjr. Sokolovo provokatorių. Slėpdami savo nusikaltimų pėdsakus, smogikai pašalindavo visus atsitiktinius liudininkus.

Viena pirmųjų mjr. Sokolovo vadovaujamų agentų-smogikų akcijų buvo įvykdyta 1946m. Trakų apskr. Onuškio valsč. Grendavės km. Smogikai, iškvietę į susitikimą partizanus, davė jiems pasiskaityti sufabrikuotą Žalio Velnio (Didžiosios kovos apygardos vado) įsakymą ir skaitančius iššaudė. Kartu iššaudė visą ūkininko Blažonio šeimą (per stebuklą liko gyva kluone miegojusi keturiolikmetė Antanina Blažonytė). Pridengdami smogikų veikimą, kareiviai inscenizavo dideles kautynes su partizanais, kurių metu neva buvo nukauti partizanai ir Blažonių šeima. Tiek partizanus, tiek civilius asmenis numetė ant grindinio (neguldė tik mažamečio Blažonių sūnaus ir senos motinos, nes niekas nebūtų patikėjęs, kad jiedu buvo partizanai)54.

54. Trakų MVD viršininko Kerino 1946 09 06 raportas // Buv. LSSR VSKA. F.3. B.22/6. L.44-49.

Čia galiojo tam tikros klastingos instrukcijos: jei nukautieji būtų buvę papjauti ar pasmaugti, tokių lavonų nurodoma ant grindinio neguldyti, kad gyventojai neįtartųjų nužudymo aplinkybių. Kita nerašyta taisyklė: visus nukautus nepilnamečius emgėbistų ataskaitose "pasendinti". Taip daroma todėl, kad nužudytuosius būtų galima pavadinti "banditais" ir dokumentuose neliktų jokių MGB nusikaltimų pėdsakų -niekas negalėtų apkaltinti žudžius nepilnamečius. Taip ir Blažonių sūnaus amžius ataskaitoje buvo nurodytas neteisingas.

Dok. Nr. 126 - pažyma apie 1950m. centrinių bei Vilniaus ir Klaipėdos sričių (pagal naują administracinį Lietuvos paskirstymą sukūrus sritis, vietinės SG buvo suorganizuotos prie sričių MGB skyrių) SG veiklą. Be statistinių veiklos rezultatų, dokumente smulkiai aprašyta veidmainiška inscenizacija, kurios metu suimtas ir per tardymus nieko neišdavęs partizanas Stankevičius-Fakyras pats nubraižė partizanais apsimetusiems smogikams bunkerių išdėstymo schemą, pagal kurią 1951 07 05 Vadoklių miške MVD kariuomenė apsupo Vyčio apygardos vadavietę. Žuvo apygardos vadas A.Smetona-Žygaudas ir 4 partizanai.

Dar tragiškesnis atvejis, kai dviejų partizanų motina, nesupratusi apgavystės, išdavė smogikams ryšininkę, o šioji (taip pat nieko neįtardama) - nurodė bunkerį, kuriame buvo suimtas Vytauto apygardos partizanas Juozas Bulka-Skrajūnas. J.Buika per porą savaičių išdavė 17 partizanų, buvo užverbuotas ir pats tapo agentu-smogiku, slapyvardžiu Bimba. Iš dokumento Nr. 126 matyti visos painios ir klastingos MGB kombinacijos, kai pridengdami Skrajūno užverbavimą emgėbistai paleido gandus apie tai, kad tikrasis išdavikas yra partizanas B. Eglinskas-Margis. MGB dažnai skleisdavo tokius melagingus gandus, o kai kada juos patvirtindavo ir "pamestais" sufabrikuotais dokumentais. Kartais emgėbistai tai atlikdavo taip meistriškai, kad partizanai patikėdavo ir pasmerkdavo myriop niekuo dėtą asmenį.

Per užverbuotą J.Bulką iškvietę į susitikimą, emgėbistai 1951 04 11 nužudė Vytauto apygardos Lokio rinktinės vadą B.Vaičėną-Liubartą ir 6 jo kovos draugus. Tačiau ši operacija buvo sunki: partizanai greitai susiorientavo esą išduoti ir pasipriešino. Per susišaudymą buvo sužeistas smogikų vadas MGB ltn. V.Staškevičius. Atsikeršydami smogikai išžudė namų šeimininko Čibiro šeimą: nėščią P.Čibirienę, seną močiutę, peršovė dešimtmetį berniuką ir padegė tvartą su visais gyvuliais36. Į ataskaitą buvo įrašyta, kad "banditų likvidacija užšifruota".

Apie nekaltų civilių žmonių žudymą liudija dok. Nr. 126, 127, 128. 1947-1948m. į apygardos vadovybę infiltravus MGB agentą, buvo visiškai sunaikinta Didžiosios kovos apygardos (DKA) "A" rinktinė. 1948m. dar veikė keli atskiri būriai. Kruonio, Aukštadvario, Semeliškių valsč. tebesilaikė A.Proškevičiaus-Narsuolio vadovaujami dešimt trečiojo bataliono partizanų, o Rumšiškių ir Karmėlavos valsč. - J.Čemiausko-Vaidoto šešių partizanų būrys. Jiems sunaikinti buvo pasitelkti agentai-smogikai. Vaidindami pogrindinio "Centro" atstovus, per ryšininkę M.Venckutę-Pušaitę jie pranešė, kad su specialia užduotimi keliaus per DKA teritoriją, todėl prašo Narsuolio būrio apsaugos. 1948 08 12 įvyko agentų-smogikų ir partizanų susitikimas. MGB agentai nušovė partizanus, o kartu ir netoliese buvusius ūkininkus: ryšininkės Pušaitės tėvą J.Venckų ir septyniolikmetį nebylį broliuką Adomą. Tačiau, kaip įprasta, dokumentuose nurodyta, kad nušautas 20-23m. partizanų ryšininkas (nepilnamečio Adomo Venckaus amžius dėl žinomų priežasčių nurodytas klaidingai.

Dok. Nr. 128 minimas ir kito DKA partizanų būrio sunaikinimas. Per klastos neįtariančią ryšininkę A.Rumševičiūtę-Narsutę MGB smogikai užmezgė ryšį su J.Čemiausko-Vaidoto būrio partizanais. 1948 09 16 ryšininkė atvedė provokatorius į J.Griškelio sodybą. Čia smogikai pasmaugė nuėjusį miegoti partizaną, kitus tris nušovė. Nužudė ir nereikalingus liudininkus: ryšininkę Narsutę, šeimininkus, jų septyniolikmetę dukrą, seną močiutę. Po to apiplėšė sodybą ir šventė Piro pergalę -"valgė trofėjinius produktus ir gyrė"37.

Visus nužudytus civilius smogikai įvardijo kaip "banditus", šeimininko dukrą pavadino teroristinių aktų organizatore, o senutę - "už pečiaus iš baimės mirusia sena boba".

Charakteringa tai, kad tokią pažymą operatyvinis įgaliotinis P. Rimkievičius parašė po to, kai apklausti įvykio dalyviai-smogikai atvirai ir ciniškai aprašė žudynes. Tai buvo retas MGB praktikoje tyrimo atvejis, kai tarpusavyje konfliktuojantys emgėbistai apskundė vieni kitus "pažeidus sovietinį teisėtumą". Tyrimą paprastai vykdydavo MGB ypatingosios inspekcijos prie kadrų skyriaus padalinys ir dažniausiai visada konstatuodavo, kad teisėtumas nepažeistas. Taip ir šiuo atveju dėl J.Griškelio šeimos išžudymo buvo nustatyta, kad specialiosios grupės vadas kpt. Švedrys - agentas Bagdonas, prieš žudynes pasikalbėjęs su sodybos šeimininkais, iš pokalbio suprato, jog "visai nesivaržant galima likviduoti visą sodybą, nes ten gyvenantieji nėra banditų įbaugintos aukos, o tiesiog banditai, sovietų santvarkos ir valstybės priešai"38.

Kiek atviresnis yra 2N valdybos 2 skyriaus 3 poskyrio operatyvininko P.Rymkievičiaus raportas (Dok. Nr. 128). Šis emgėbistas, konfliktuodamas su savo viršininku kpt. N.Sokolovu, rašo apie SG smogikų vykdytus moterų, senelių žudymus, tardomųjų kankinimus ir kitus nusikalstamus veiksmus.

Apie tardomųjų kankinimą "operatyvinės kombinacijos" metu liudija smogikų grupės radistas Titenka.

Apie tai byloja ir šešiolikmečio Vacio Dveilio iš Pakruojo raj. Dulkiškių km. likimas (Dok. Nr. 127). 1950 10 24 berniuką tardė spe-daliojoje grupėje. Nuo kankinimų jis išprotėjo (čekistai nurodė -"prasidėjo reaktyvinė psichozė")39. Smogikai jį nušovė ir ten pat, miške, užkasė. Motinai buvo pranešta, kad jos sūnų nužudė "banditai". Kitose ataskaitose emgėbistai rašė, kad V.Dveilys nušautas "bandant pabėgti". Galiausiai dėl berniuko nužudymo, aiškiai žinodami, kieno tai darbas, jie apkaltino partizanus ir savo statistinėse ataskaitose (Dok. Nr. 130) šią auką įrašė partizanų sąskaiton. Tai rodo, kad MGB sąmoningai klastojo faktus ir savo nusikaltimus priskirdavo partizanams.

Panašiai buvo nužudytas Tauragnų valsč. gyventojas septyniolikmetis Stasys Ivonis40. Šiandien neįmanoma nustatyti, kiek tokių aukų buvo iš viso, kokias kančias jie patyrė, kur ilsisi jų palaikai.

Apie smogikų siautėjimus galima spręsti net iš pačių emgėbistų dokumentų. Taip Trakų apskr. operatyvinis įgaliotinis Pacevičius pasakė smogikui Koršunui: "Aš negaliu dirbti tokio darbo, aš turiu žmogaus sąžinę"41.

Smogikų veikla nenutrūko ir po Stalino mirties. Jų skaičių sumažino nuo 90 iki 35 asmenų - 1959m. dar buvo 13 agentų-smogikų. Viena paskutinių akcijų prieš partizanus - Žemaitijos partizanų Urbono ir Oželio nužudymas 1959m.

Nuo pat 1946m. smogikai buvo labai gerai apmokami (Dok. Nr. 137). Už atskiras "sėkmingas" užduotis juos skatino papildomai (pvz.: smogikų grupės vadas Kirvis per 1947-1950m. yra gavęs per 50 tūkst. rb.42 . Vilniuje jiems suteikdavo butus - juose neretai apsigyvendavo smogikai dažniausiai fiktyviomis pavardėmis. Jų darbo knygelėse nurodydavo fiktyvias darbovietes; neretai jie būdavo apiforminami laisvai samdomais darbuotojais kariniame ryšių dalinyje.

Kas tarnavo smogiku, matyti iš dok. Nr. 59, 131, 132, 133. Daugiausia tai - buvę stribai, tačiau maždaug nuo 1948m. jų tarpe daugėja užverbuotų buvusių partizanų. Iš viso 1955m. KGB agentūriniame tinkle tokių buvo 44. Už savo brolių - partizanų žudymą LSSR AT prezidiumas dovanodavo jų praeities "kaltes", tačiau kai kurie, nepaisant nuopelnų okupacinei valdžiai, vėliau buvo nuteisti (Dok. Nr. 135,136). Matyt, ši bausmės grėsmė padėjo išlaikyti užverbuotus partizanus nuolatinėje priklausomybėje. Savo lojalumą jie turėjo nuolat įrodinėti naujais išdavimais ir žudymais.

Vienas iš tokių uolių kolaborantų ir išdavikų buvo specagentas Matrosas - buvęs Tauro apygardos Žalgirio rinktinės partizanas J.Jauniškis, tapęs SG vadu.

Sėkmingą karjerą nuo stribo iki KGB operatyvinio įgaliotinio iliustruoja specagento Šturmo-S.Šimkaus biografija (Dok. Nr. 59). Ypatingo žiaurumo ir klastingumo agentas-smogikas Kirvis - tai buvęs Vermachto puskarininkis vokietis Rudolfas Ottingas (Dok. Nr. 133). Smogikų tarpe buvo ne vienas vokietis, suimtas partizanaujant lietuvių partizanų būriuose. Matyt, šie žmonės, netekę tėvynės, rinkosi gyvenimą nesvarstydami moralinių problemų. Smogikas Kirvis, "atidirbęs" SG vadu, 1955m. kaip sovietinis šnipas buvo išsiųstas į Vakarų Vokietiją, kur turėjo užduotį kompromituoti lietuvių išeivijos atstovus. Taip Kirvis tapo PGU43 agentu.

Ypač tragiškas buvo partizanų, tapusių išdavikais, likimas (Dok. Nr. 132). Jų baisus vaidmuo tapo lemiamas 1952-1953m. - suiminėjant ir žudant paskutinius partizanus, naikinant dar išlikusias organizacines LLKS struktūras. Iškvietę į susitikimus kovos draugus, užverbuoti smogikais buvę partizanai klastingai juos nužudydavo, o patys, pagal MGB sukurtą legendą, toliau vaidindavo tariamai tebeegzistuojančių štabų pareigūnus. Verbuojant naujus suimtus partizanus šie išdavikai būdavo rodomi kaip pavyzdys nepalūžtantiems laisvės kovotojams, patys įtikinėdavo vakarykščius bendražygius rinktis savo - išdaviko - kelią ir tapdavo agentais-verbuotojais.

Verbuojant buvusius partizanus MGB griebdavosi visokiausių provokacijų. Pagrindinį vaidmenį čia vaidino prievarta, klasta ir kankinimai. Vėliau vykdavo vadinamasis verbavimo "sutvirtinimas" - t.y. buvusių saviškių nužudymas. Susitepęs krauju verbuojamasis nebeturėdavo kelio atgal, būdavo psichologiškai sugniuždytoms ir tapdavo paklusnus emgėbistų įrankis.

Dok. Nr. 128 minimas agentas Liūtas, kurį verbuodami smogikai kankino įkaitinta geležimi. Kaip liudija šiuo metu dar gyvi buvę partizanai, užverbuoti smogikais, kankinimai būdavo tokie žiaurūs, kad vėliau vien juos prisiminus krėsdavo šiurpas ir palaužtas žmogus paklusniai vykdydavo viską, kad tik jų išvengtų. Į pirmas užduotis verbuojamąjį vesdavosi viela pririšę už lyties organų, o greta einąs emgėbistas kiekvieną sekundę buvo pasiruošęs užveržti vielą. Fiziškai ir morališkai palaužti, nurodę vieną kitą bunkerį ar ryšininką, jausdami dėl to sąžinės priekaištus ir neišperkamą kaltę, nematydami jokios išeities, jie tapdavo provokatoriais.

Tačiau ir smogikų tarpe būdavo bandymų išsiveržti iš išdavystės ir smurto rato. Po kurio laiko, kai būdavo ne taip stropiai sekami, kai kurie užverbuotieji pabėgdavo iš SG, bet dažniausiai - žūdavo bandydami bėgti.

Štai 21-erių metų buvęs partizanas J.Eitutis (Dok. Nr. 134), mėgindamas užpulti smogiką buvo "nušautas kaip išdavikas".

Mušamas ir kankinamas partizanas A.Būtėnas (Dok. Nr. 125), vedžiojamas smogikų ir verčiamas išdavinėti partizanų ryšininkus ir stovyklavietes, užvedė čekistus į gilias pelkes ir staiga mirė - buvo nukankintas.

Apie smogikais užverbuotų buvusių partizanų pastangas ištrūkti liudija Dok. Nr. 129.

Beržu vadinamas buvęs Dainavos apygardos partizanas P.Liuiza-Šer-nas. Nors jau buvo išdavęs 8 partizanus (vieną iš jų nušovė pats asmeniškai),tačiau nesiliovė ieškojęs progos pabėgti iš specialiosios grupės. Jis kalbino vieną kitą smogiką, bandė savo pistoletą (jo pistoletas buvo užtaisytas netikrais šoviniais), tačiau smogikai tuoj apie tai pranešdavo viršininkams. Kartą jam pavyko pabėgti. Deja, kaip aiškėja iš dokumentų, pabėgimas buvo trumpalaikis - netrukus P.Liuizą-Šerną persekiotojai nušovė44.

Ne mažiau tragiškas ir buvusio partizano Aro-Petro Bielskio likimas. Jis išdavė 9 partizanus, ir jie visi žuvo. Tačiau nutaikęs progą, kai jau buvo įgijęs čekistų pasitikėjimą, vienos operacijos metu jis perspėjo Dubysos tėvūnijos vadą Jankauską, kad atėjo su provokatoriais. Nusivedę toliau nuo sodybos, partizanai nušovė provokatorius (jų tarpe -ypač žiaurų smogiką Maskvą-Alfonsą Lūžą, sunaikinusį per 30 partizanų). Pasiduodamas partizanams, Aras žinojo, kas jo laukia: buvo išdavęs savo kovos draugus, tačiau jis geriau pasirinko žūtį nuo savo brolių rankos, nei naujas išdavystes. Partizanų Karo lauko teismo nuosprendžiu Petras Bielskis buvo sušaudytas.

Dažnesnius partizanų užverbavimus paskutiniaisiais laisvės kovų metais galima paaiškinti ne vien kankinimais ar mirties baime: užsitęsus kovai metų metais, daugumą patriotiškai nusiteikusių gyventojų ištrėmus, nebelikus vilties, kad tarptautinė bendrija pareikalaus Sovietų Sąjungą pasitraukti iš okupuotų kraštų, sovietų propagandai sumaniai kurstant pasipriešinimo beprasmiškumo idėją, - reikėjo nepaprastos tvirtybės kovoti iki galo.

Ir vis dėlto išdavikų buvo mažuma: iš 46 per visą kovų laikotarpį buvusių aukščiausių pareigūnų - partizanų apygardų vadų - MGB užverbavo tik 4.

35   Buv. LSSR VSKA. F.10. B.3/13.
36 N.Gaškaitė. Žmonės be Dievo. NKVD agentai smogikai // Laisvės kovų archyvas. K.1994. Nr.ll.
37   Buv. LSSR VSKA. F.3. B.33/8. L.60; B.33/13. L.39.
38   Buv. LSSR VSKA. F.3. B.3/13. L.8.
39   Ten pat. B.68/51. L.117.
40   Ten pat. B.22/4. L.21,46.
41   Ten pat. B.22/6. L.25.
42   J.Starkauskas. Agentas Kirvis-Balandis //Laisvės kovų archyvas. K.1995. Nr.13. P.215.
43  PGU - (Pervoje glavnoje upravlenije, rusų k.) - KGB žvalgybos padalinys.
44  MGB operatyvinio įgaliotinio Tenčiurino 1953 03 09 raportas ministro pavaduotojui Počkajui // Buv.LSSR VSKA. F.10. B.10/4. L.197-204.

Partizanų kovos ir jų slopinimas

Lietuvos partizaninis karas tęsėsi beveik dešimtmetį. Pradžioje jis buvo paženklintas šviesiausių vilčių ženklu ir didžiausiais pasipriešinimo mastais. Nepriklausomybės atkūrimas atrodė visai realus. Artėjo prie pabaigos dviejų totalitarinių ideologijų-fašizmo ir komunizmo -dvikova, atrodė turėjusi pasibaigti demokratijos pergale. Tarptautiniai aktai deklaravo Vokietijos-Sovietų Sąjungos sandėrių neteisėtumą ir karo nuniokotų kraštų valstybingumo atkūrimą. Dešimtys tūkstančių vyrų paėmė į rankas ginklą ketindami atkurti nepriklausomą Lietuvą. Prasidėjo spontaniški susidūrimai su gyventojus terorizuojančia okupacine kariuomene. Visoje Lietuvoje vyko kautynės. Kaimai ištisai -dieną ir naktį - buvo Lietuvos kariuomenės, t.y. partizanų rankose; jie dažnai užimdavo ir mažesnius miestelius. Administracinių okupacinės valdžios struktūrų krašte beveik nebuvo - vietiniams valdymo organams trūko žmonių: bijodami partizanų, kai kurie net prosovietiškai nusiteikę gyventojai atsisakydavo siūlomų pareigų. Partizanai naikindavo užimtų miestelių įstaigas, perspėdavo pareigūnus netarnauti okupantams, o nepaklususius - bausdavo mirtimi. Apie tai liudija ne vienas išlikęs okupacinės valdžios dokumentas. Taip 1945 09 06 Onuškio valsč. pirmininkas J.Bucylinas rašė Trakų apskr. vykdomojo komiteto pirmininkui: "... žuvo geriausi žmonės, kurie buvo atsidavę sovietų valdžiai. [...] Valsčiaus gyvenimas sustojo. Visi likę apylinkių tarybų tarnautojai atsisakinėja nuo pareigų, nes gavo banditų perspėjimus mesti darbą, nes antraip jų laukia toks pat likimas"45.

Tačiau krašte nebuvo ir vyriausiosios pasipriešinimo vadovybės. 1943m. sukurtas Vyriausiasis Lietuvos Išlaisvinimo Komitetas (VLIK’as) buvo vokiečių okupacinės valdžios išsklaidytas, jo nariai, perėję koncentracijos stovyklas, atsidūrė užsienyje. Karinėms struktūroms bandė vadovauti nacių okupacijos laikais susikūrusi Lietuvos Laisvės Armija (LLA). Ši organizacija turėjo veiklos programą, buvo numačiusi kovos strategiją ir taktiką, tačiau LLA štabas, kartu su frontu 1944m. vasarą traukdamasis į Žemaitiją, prarado ryšį su anapus fronto linijos spontaniškai besiorganizuojančiais partizanų būriais. Be to, LLA vadovybė neturėjo tokių plačių įgaliojimų, kaip VLIK’as. Vis dėlto LLA įtaka buvo ženkli tiek partizanų programiniams dokumentams (jų daugelis vėliau buvo kuriami LLA statutų ir kitų norminių aktų pagrindu), tiek organizacinių vienetų kūrimui (ypač Aukštaitijoje ir Žemaitijoje).

Okupacinės-represinės žinybos pirmaisiais okupacijos metais visų pasipriešinimo organizacijų dalyvius įvardijo LLA nariais. Žinodami LLA organizacinę schemą, (pagal ją su ginklu kovojantys LLA nariai priklausė veikiančiajam sektoriui (VS) ir vadinosi Vanagais, o legaliai gyvenantys kovotojai - Organizaciniam sektoriui (OS) enkavedistai priskaičiavo Lietuvoje šimtą tūkstančių LLA narių. Tokiais jie laikė net gausiai besikuriančių moksleivių pogrindinių organizacijų ir būrelių dalyvius46.

Pagal partizanų kovos strategij ą ir taktiką, taip pat okupantų represinių organų taikytus slopinimo veiksmus, Lietuvos partizaninį karą galima suskirstyti į tris periodus: 1944 07-1946 05; 1946 05-1948 11 ir 1948 11-1953 05. Periodų ribos susijusios su partizanų organizacinių struktūrų formavimusi ir vieningos vadovybės kūrimu. Be to, ši schema atspindi ir abiejų kovojančių pusių veikimo būdų pokyčius: centralizuojant partizanų judėjimą ir pereinant prie konspiratyvesnių veikimo formų, intensyvėjo MGB agentų infiltravimas ir "legendinių" pogrindžio centrų kūrimas.

Pirmajam laisvės kovų etapui būdingi visuotinio sukilimo, teritorinės gynybos - pozicinio karo elementai. Okupantų veiksmus galima pavadinti kraupaus teroro ir genocido vykdymu. Tūkstantiniai įvairių kariuomenės rūšių junginiai, pasitelkę aviaciją ir šarvuotą techniką, puldinėjo partizanų stovyklas, degino kaimus, "šukavo" miškus, suiminėjo ir žudė civilius gyventojus. Baudėjų pulkų remiama, krašte buvo kuriama okupacinė valdžia, prasidėjo vyrų mobilizacija į Raudonąją armiją, miestų ir kaimų kolonizavimas, ūkių konfiskavimas ir žemės atėmimas, partizanų šeimų ėmimas įkaitais, duoklės - nepakeliamų prievolių - reikalavimas iš ūkininkų. Efektyviai priešintis šiam terorui buvo galima tik sukūrus gerai organizuotą pogrindį. Smulkesni partizanų būriai pradėjo jungtis į stambesnius vienetus, sudarydami teritorines-organizacines struktūras - partizanų apygardas. Taip vienur anksčiau, kitur - vėliau buvo sukurtos šios partizanų apygardos:

1.    Vyčio (pavadinimas suteiktas 1945m. vasarą) - (1944 12-1953 01),

2.    Didžiosios kovos (DKA) (iki 1945m. vadinosi rinktine) - (1945 04-1950 09),

3.    Vytauto-(1945 08-1951 12),

4.    Tauro-(1945 08-1952 06),

5.    Dainavos (iki 1946 05 16 vadinosi "A" apygarda) - (1945 11-

1952 08),

6.    Žemaičių (iki 1946 05 25 vadinosi Žemaičių legionu ) - (1945 03-1953 08),

7.    Kęstučio (1946 03-1953 06),

8.    Algimanto (194 05-1950 11),

9.    Prisikėlimo (1948 04-1952 06).

Pradiniame kovų etape Aukštaitijos partizanai bandė suformuoti 3-ąją Šiaurės LLA apygardą, tačiau kaip centralizuotas vienetas ji plačiau nepasireiškė. Atskiri šios apygardos būriai 1945-1946m. įsijungė į Vyčio bei Algimanto apygardas. Trumpalaikė buvo ir Biržų krašto partizanų, kaip atskiros Dariaus ir Girėno vardu pavadintos apygardos, veikla (1947 12-1949). Žuvus štabo pareigūnams, nuo 1951 m. šio krašto partizanų būriai tėvūnijos teisėmis įsijungė į Vyčio apygardą.

Apygardos savo ruožtu skirstėsi į smulkesnius vienetus: rinktines, tėvūnijas, būrius (partizaninio karo pradžioje kai kur - į grupes, batalionus, kuopas).

Antrojo pasaulinio karo pabaiga, o ypač 1945m. liepos mėn. įvykusi Potsdamo konferencija laukto išsivadavimo neatnešė. Partizanų vadai suprato, kad reikia keisti kovos taktiką: nuo teritorinės gynybos ir pozicinio karo pereiti prie grynai partizaninių kovos veiksmų: pasalų, okupacinės valdžios pareigūnų naikinimo, okupacinės valdžios priemonių boikotavimo ir kt. Tausojant jėgas pradėta vengti atvirų kautynių su NKVD kariuomenės daliniais. Daug kovotojų legalizavosi ar įsigijo fiktyvius dokumentus. Partizanų skaičius sumažėjo nuo keliasdešimties iki kelių tūkstančių. Išsilaisvinimo viltis pradėta sieti su būsima Taikos konferencija (ji taip ir nebuvo sukviesta), galimomis Rytų - Vakarų derybomis ar ginkluotu konfliktu. Visais šiais atvejais reikėjo sudaryti vieningą rezistencijos vadovybę, pajėgią vadovauti išsilaisvinimo kovai ir atstovauti Lietuvą tarptautinėse institucijose. Todėl nuo 1946m. pavasario suintensyvėjo ryšių su kitomis apygardomis paieškos ir vyriausiosios pogrindžio vadovybės formavimas. Prasidėjo antrasis laisvės kovų etapas, kuris truko iki 1948m. rudens, kuomet buvo sukurta vieninga partizanų organizacija, 1949m. vasario mėn. įvykusiame visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavime pavadinta Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžiu (LLKS).

Antrojo kovų etapo pabaigoje buvo suformuoti trys regioniniai vadovavimo apygardoms centrai: Pietų, Rytų ir Vakarų Lietuvos partizanų sričių (pavadintų Nemuno, Karaliaus Mindaugo (Kalnų) ir Jūros slapyvardžiais) štabai. Tačiau į antrajame etape prasidėjusį vieningos vadovybės kūrimo procesą netruko įsijungti ir okupacinės-represinės žinybos: NKVD (MVD) ir NKGB (MGB). Kadangi atviros karinės operacijos nepajėgė užgniaužti ginkluoto karinio pasipriešinimo, o Maskva vieną po kitos siuntė direktyvas ir reikalavo kuo greičiau sunaikinti partizanų struktūras, MGB pradėjo ieškoti efektyvesnių pogrindžio naikinimo būdų. Prasidėjo pasalų, slaptų kareivių postų - "sekretų" organizavimas, agentų verbavimas, specialių provokatorių grupių-smogikų siautėjimas. Viena iš klastingiausių to laikotarpio operacijų buvo MGB kontroliuojamo pogrindinio centro - Bendro Demokratinio Pasipriešinimo Sąjūdžio (BDPS) - sukūrimas ir bandymas perimti vadovavimą partizanų junginiams per šiam centrui pavaldų Vyriausiąjį Ginkluotųjų Pajėgų Štabą (VGPŠ). Tik 1947m. sausio mėn. partizanams pavyko išsivaduoti iš MGB "globos" ir tęsti centralizacijos darbą formuojant BDPS prezidiumą. Vis dėlto nuolatinės provokacijos, persekiojimas, legaliai gyvenančių politinių pogrindžio organizacijų vadovų areštai iki 1948m. rudens sukliudė sukurti vieningą visos Lietuvos partizanų organizaciją ir suformuoti vyriausiąją vadovybę.

Nepaisant susivienijmo ir centralizacijos sunkumų, antrasis kovų periodas yra reikšmingiausias visiškai susiformavusių teritorinių partizaninių vienetų-apygardų veikla. Kaip tik tada išryškėjo svarbiausios partizanų veiklos kryptys: okupacinės valdžios rinkimų boikotas, priešinimasis ūkininkų terorizavimui ir Lietuvos kolonizavimui, šnipų ir kolaborantų naikinimas, tautos dvasios palaikymas, pagalba persekiojamiesiems ir kt. Buvo sukurti ir priimti naudojimui svarbiausi partizanų veiklą reglamentuojantys dokumentai, statutai ir taisyklės, sukurta mobili ryšių tarp organizacinių vienetų sistema, įvesti visi išoriniai reguliariosios kariuomenės kario atributai: partizanų uniforma, skiriamieji ir pasižymėjimo ženklai, sukurta apdovanojimų sistema, apmokymų programos ir kt. Buvo pralaužta "geležinė uždanga" - užmegzti ryšiai su Lietuvos laisvinimo darbą užsienyje dirbančiomis lietuvių organizacijomis.

Pasikeitė ir veiklos taktika. Partizanai pradėjo slapstytis gerai įrengtuose užmaskuotuose bunkeriuose mažomis grupelėmis, vengti atvirų kautynių su gausesniu priešu. Perėjimas prie partizaninio karo taktikos (tinkamiausios Lietuvos sąlygomis) tai, kad šiame periode vyko apylygė kova su daug kartų skaičiumi ir ginkluote pranašesne okupacine kariuomene. Pirmajame kovų etape nužudytų ir suimtų partizanų skaičius dešimteriopai viršijo okupantų nuostolius, o jau antrajame padėtis pasikeitė: porą metų iš eilės laisvės kovotojų žuvo mažiau negu priešų (sovietinių pareigūnų, kariškių, kolaborantų).

Kaip atsakas į sėkmingas partizanų akcijas, 1946m. Lietuvos miestelių aikštėse prasidėjo civilizuotoms šalims neregėtas barbariškas nukautų partizanų kūnų niekinimas. Šiomis akcijomis okupacinė valdžia tikėjosi įbauginti gyventojus. Tuo pat metu nesiliovė Lietuvos kaimo terorizavimas. Nuolatinės kratos, plėšikavimai, nepakeliami mokesčiai, ekonominė priespauda ruošė dirvą kolūkiams ir tradicinio lietuviško kaimo sunaikinimui.

Trečiasis laisvės kovų etapas pažymėtas vieningos partizanų vadovybės veikla. Buvo galutinai atsisakyta nuostatos kurti vyriausiąją politinę pasipriešinimo vadovybę iš legaliai gyvenančių asmenų. Karinė partizanų vadovybė tapo aukščiausiuoju valdžios organu okupuotame krašte. 1949m. vasario 2-22d. įvykęs visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavimas parengė politinį dokumentą - Deklaraciją, skelbiančią partizanų valdžios legitimumą ir numatančią veiklos gaires iki pat Lietuvos valstybingumo atkūrimo. Si Deklaracija nebuvo parengta tuščioje vietoje - ji rėmėsi LLA, BDPS Prezidiumo nuostatomis. Tačiau nuo ankstesnių politinių deklaracijų šis dokumentas skyrėsi tuo, kad buvo priimtas visą besipriešinančią tautą ir kovojančią Lietuvą atstovaujančių organizacinių struktūrų (sričių, apygardų) suvažiavime. Partizanų vyriausioji vadovybė - LLKS Taryba ir jos prezidiumas - turėjo platesnius įgaliojimus negu vien vadovauti išsivadavimo kovai. Išsivadavimo momentu ji būtų sudariusi civilinius valdymo organus -Laikinąją Tautos tarybą ir Laikinąją Vyriausybę, - užtikrinančius demokratinės parlamentinės Respublikos atkūrimą. LLKS Tarybos Prezidiumo pirmininkas laikinai (iki Seimo ir Prezidento rinkimų) būtų ėjęs Lietuvos Respublikos prezidento pareigas.

Suvažiavime, atsižvelgiant į užsitęsusią okupaciją, buvo pakoreguoti veiklos prioritetai. Pirmajame ir antrajame kovų etapuose pagrindiniai uždaviniai buvo okupacinių valdžios struktūrų naikinimas, priešinimasis okupacijos įtvirtinimui ir pasiruošimas visuotinei mobilizacijai bei sukilimui, o praėjus penkeriems kovų metams svarbiausia užduotimi tapo krašto gyventojų, jų dvasinių vertybių ir ūkinių išteklių išsaugojimas. Reikėjo priešintis vis atkakliau vykdomam nutautinimui, kultūros, dorovės naikinimui, sovietinės propagandos poveikiui. Šiame bare didžiausią reikšmę turėjo partizanų spauda.

Šis kovų periodas sutapo su kolūkių, vienkiemų naikinimu ir masiniais 1948-1949m. trėmimais į Sibirą. Žemės, turto, o dažnai - laisvės ir gyvybės atėmimas skatino neviltį, pakirto dalies gyventojų moralines nuostatas. Plito girtuokliavimas, bėgimas iš kaimų ir gimtųjų vietų. Atlygio už kolūkinį darbą menkumas, nuosavybės atėmimas ir suvalstybinimas skatino įprotį vogti, nedirbti, ugdė nesąžiningumą ir neiniciatyvumą. Nauja ūkininkavimo sistema, viensėdžių naikinimas, prievartinis kolūkinių gyvenviečių kūrimas sugriovė nusistovėjusią kaimo gyvenimo sanklodą, keitė lietuvio mentalitetą. Smurtas, patriotiškai nusiteikusių gyventojų trėmimai ir naikinimas, nuolatinis melas, demagogija ir sovietinė propaganda ideologiškai žalojo jaunąją kartą, skatino tautinį nihilizmą, ir tai savotiškai izoliavo laisvės kovotojus nuo pradėjusios prisitaikyti prie okupacinio režimo visuomenės.

Užsitęsusi kova, patriotiško kaimo - partizanų atramos - sunaikinimas, rafinuotos MGB provokacijos pranoko kai kurių kovotojų jėgas. Prasidėjo išdavystės, suintensyvėjo suimtų partizanų verbavimai, legendinių štabų iš provokatorių kūrimas, partizaninių struktūrų naikinimas. Daugiausia LLKS vadovybės pastangų pareikalavo nuolat sunaikinamų partizanų kovinių vienetų štabų atkūrimas, ryšių tarp junginių atnaujinimas. Todėl pradėta rengti tėvūnijas savarankiškam veikimui, nurodyta kurti jaunimo pogrindines organizacijas, tęsiančias partizanų pasipriešinimą kita - neginkluota fonna.

Vis tik nesiliaujant suiminėjimams ir žuvimams, sumažėjus kovotojų skaičiui, trūkstant intelektualinių pajėgų, 1952-1953m. partizanų štabai vienas po kito buvo sunaikinti. 1953m. gegužės mėnesį suėmus LLKS Tarybos prezidiumo pirmininką J.Žemaitį, organizuotas partizanų karas pasibaigė. Likę pavieniai kovotojai ar mažos jų grupelės palaipsniui buvo sunaikinti (paskutinieji partizanai žuvo 1965m.).

Partizanų kovos lyg iškreiptame veidrodyje atsispindėjo MGB dokumentuose. Represinės žinybos kruopščiai tvarkė raštvedybą. Apie kiekvieną įvykį buvo raportuojama aukštesnei instancijai - net iki SSRS NKVD-NKGB vadovų, nuolatos informuojami kompartijos vadovai. LKP(b) CK pirmasis sekretorius A.Sniečkus puikiai žinojo pasipriešinimo mastus, represinių žinybų veiklą ir pats asmeniškai sankcionavo daugelį represijų.

Kaip minėta, dažniausia 1944-1945m. partizanų akcija - miestelių užpuolimai. Jų tikslas - griauti kuriamas okupacinės valdžios struktūras, sunaikinti mobilizacinius sąrašus, mokesčių ir pyliavų žiniaraščius, įsigyti ginklų, įvairių dokumentų blankų ir t.t. (Dok. Nr. 139). Aktyvūs partizanų veiksmai sukeldavo įnirtingą persekiojimą ir priversdavo okupantus įsitraukti į kautynes nepalankiomis sąlygomis, kurių metu buvo patiriami dideli nuostoliai. 1945 02 12 partizanai sėkmingai puolė Miroslavą. 1945 02 12 Simno valsč. (Alytaus apskr.) po dvi valandas trukusių kautynių su daug gausesnėmis priešo pajėgomis žuvo 32 A.Kušlio vadovaujamo būrio kovotojai (Dok. Nr. 141). Spec.pranešime ciniškai rašoma apie tai, kaip Simno miesto aikštėje dvi dienas vyko partizanų "atpažinimas", t.y. nukautųjų palaikų niekinimas. Baudėjai dažnai praktikuodavo prie nukautųjų kūnų surengti mitingą, suvaryti į aikštę moksleivius ir gyventojus. Enkavedistai ir valsčių partorgai, niekindami žuvusiuosus, grasindavo žmonėms, kad visų, pasipriešinusių okupacinei valdžiai, laukia toks pat likimas. Įdomu tai, kad kaip tėvynės išdavimo įrodymą Alytaus NKVD viršininkas nurodė faktą, jog sužeistas partizanas nenorėjo gyvas pasiduoti ir nusišovė.

Visą kovų laikotarpį partizanai stengėsi gyvi priešui nepasiduoti -tokiu būdu siekta išvengti žmogaus jėgas pranokstančių kankinimų, dėl kurių nevalingai tampama išdaviku. Norėdami apsaugoti nuo represijų savo artimuosius, kovotojai stengdavosi nusišaudami ar susisprogdindami taip susižaloti veidą, kad taptų neatpažįstami.

Kovų mastą liudija Dok. Nr. 61. Merkinės valsč. Panaros km., kaip ir visoje Lietuvoje, telkėsi stambūs laisvės kovotojų daliniai. Enkavedistai būdavo drąsūs tik šviesiuoju paros metu, todėl prasiveržti iš apsupties ar sėkmingai pasitraukti iš kautynių lauko partizanams pavykdavo sulaukus nakties. Iš šio specialaus pranešimo matyti, kaip enkavedistai stengėsi padidinti nukautųjų partizanų ir sumažinti savų žuvusiųjų skaičių. Nors nurodyta, kad žuvo 37 partizanai, o kareivis tik vienas, ši proporcija neatitinka tikrovės. Iš tikrųjų šiose kautynėse žuvo K.Lukošiūno vadovaujamo būrio vos keli kovotojai65.

65. N.Gaškaitė, A.Kašėta, D.Kuodytė, B.Ulevičius. Lietuvos partizanai 1944-1953m. K. 1996. P.481-482.

Nesibaigiantis Lietuvos partizaninis karas buvo atidžiai stebimas iš Maskvos. Pats NKVD komsaras L.Berija buvo gerai informuotas apie padėtį Lietuvoje siuntė įvairias direktyvas (Dok. Nr. 46).

Analogiškus nurodymus LSSR NKVD siuntinėjo apskričių skyriams. Kategorišku tonu NKVD-NKGB įgaliotinis Lietuvai I.Tkačenka reikalavo sunaikinti kuo daugiau partizanų ir jų rėmėjų (Dok. Nr.45,62,64). Už neveiklumą operatyviniams darbuotojams grasindamas baudžiamąja atsakomybe, I.Tkačenka įpareigojo NKVD kariuomenės dalinių vadus negrįžtu iš operacijų, kol nebus sunaikinti "banditai". Iš to galima suprasti, kodėl enkavedistai nelabai rūpindavosi surasti tikruosius partizaninių išpuolių dalyvius - jiems buvo svarbu suimti bet ką ir kankinti tol, kol išgaus sau reikalingus parodymus. Tokie grėsmingi aukštesniųjų viršininkų reikalavimai ir priekaištai už tai, kad "per penkias dienas dvidešimt pulkų užmušė tik 56 ir areštavo 158 banditus", skatino vietinius čekistus gausinti šią statistiką civilių žmonių, kurių galėjo nušauti kiek nori, sąskaita.

Į SSRS NKVD-NKGB nenutrūkstamu srautu buvo siunčiamos smulkiausios ataskaitos apie kiekvieną stambesnę operaciją prieš partizanus, o iš ten ateidavo naujos direktyvos kuo greičiau likviduoti "buržuazinį-nacionalistinį pogrindį". Įdomu tai, kad kai kuriuose dokumentuose greta termino "banditai" buvo vartojami ir kiti partizanų pavadinimai: "sukilėlių būriai", "nacionalistinis pogrindis" ir kt. Matyt, kovos mastai vertė reiškinius vadinti tikraisiais vardais.

1945m. pradžioje okupacinė valdžia jau suprato, kad vien karinėmis operacijomis pasipriešinimo nepalauš. Pavasariop miškuose slapstėsi apie 30 tūkst. vyrų. Daugelio jų pasirinkimą imtis ginklo lėmė prievartinė mobilizacija į Raudonąją armiją ir su tuo susijusios represijos. Norėdama sumažinti partizanų skaičių, okupacinė valdžia pradėjo raginti besislapstančius legalizuotis. 1945 02 09 LSSR Aukščiausioji Taryba, Liaudies komisarų taryba ir KP(b) Centro komitetas paskelbė kreipimąsi "Į lietuvių tautą", kuriame ragino vyrus užsiregistruoti ir grįžti į legalų gyvenimą. Buvo pažadėta už slapstymąsi nebausti. 1945 04 04 NKVD ir NKGB komisarai apskričių viršininkams nurodė visaip propaguoti šį kreipimąsi, o asmenis, kurie legalizavosi, "apdoroti agentūriškai", tačiau kol kas nesuimti ir palikti kaip pavyzdį kitiems (Dok. Nr. 143).

1945m. gegužės mėn. padėti "likviduoti banditizmą" į Lietuvą buvo atsiųsti du aukšto rango pareigūnai - SSRS NKVD ir NKGB komisarų pavaduotojai A.Apolonovas ir B.Kobulovas, kurie kartu su vietiniais kompartijos ir represinių žinybų vadovais sudarinėjo planus, kaip derinti represijas ir malonę. Buvo nutarta nuolat skelbti raginimus legalizuotis ir tuo pačiu imti įkaitais ir tremti į SSRS šiaurę besislapstančiųjų šeimas. 1945m. gegužės mėn. toks trėmimas buvo įvykdytas ir po to kartojosi kas mėnesį.

Žmonės nepatikliai žiūrėjo į raginimus legalizuotis: per pusę metų užsiregistravo vos 3 tūkst. vyrų. Todėl 1945m. birželio 3d. šis kreipimasis buvo pakartotas, o liepos 7d. SSRS AT Prezidiumas išleido įsaką apie Raudonosios armijos dezertyrų ir besislapstančių nuo mobilizacijos amnestiją. 1945m. gegužės 25d. LSSR NKVD komisaras J.Bartašiūnas laikraščiuose paragino paklusti šiems raginimams, todėl žmonėse šie visi okupacinės valdžios kvietimai legalizuotis prigijo "Bartašiūno amnestijos" pavadinimu - taip pabrėžiant jų dviprasmiškumą. Pirminiame kreipimesi "Į lietuvių tautą" tik graudenama, kad nepaklususių kvietimui išeiti iš miškų laukia "niekšo mirtis", o jų artimieji bus pasmerkti "amžinai gėdai", o J.Bartašiūno raginimuose jau įspėjama, kad bus baudžiami ne tik "nusikaltusieji", bet ir niekuo dėtos jų šeimos. 1945m. birželio 16d. SSRS NKVD išleido įsaką dėl 1000 "gaujų vadeivų ir aktyvių dalyvių šeimų" ištrėmimo iš Lietuvos. Liepos - rugpjūčio mėn. buvo suvaryta į gyvulinius vagonus ir ištremta 1,2 tūkst. šeimų; jas daugiausiai sudarė senukai, moterys ir vaikai66.

66. Lietuvos gyventojų trėmimai 1940-1941, 1944-1953 metais sovietinės okupacinės valdžios dokumentuose. V.1995. P.272-276.

Kartu su trėmimais prasidėjo dideli okupacinės kariuomenės siautėjimai, miškų "šukavimai", kratos kaimuose ir partizanų persekiojimas.

Vis tik pasikeitusi tarptautinė padėtis (baigėsi Antrasis pasaulinis karas, praėjo Potsdamo konferencija - joje Lietuvos okupacijos klausimas nebuvo keliamas), žiauriausios represijos, taip pat labai didelis besislapstančiųjų skaičius, kuriam Lietuvos miškuose nebuvo sąlygų nei gerai užsimaskuoti, nei prasimaitinti, paskatino daugelį vyrų apsispręsti. Miškuose turėjo likti tik pasiryžę kovotojai, likusiems reikėjo ieškoti išeities ir galimybės grįžti į namus.

Partizanų vadovybė, suprasdama, kad kova gali užsitęsti, dažniausiai legalizuotis nedraudė. Visi, panorėję legalizuotis, buvo perspėti apie galimas pasekmes. Turintys ginklus buvo paraginti neatiduoti jų okupantams: ir todėl, kad ginklai buvo reikalingi kovai, ir todėl, kad tada legalizavęsi lengvai bus apkaltinti partizanavimu; užsiregistravę be ginklo galės prisistatyti kaip besislapstą nuo mobilizacijos į Raudonąją armiją. Buvo partizanų junginių, kur legalizavosi vos ne pusė kovotojų. Kai kur, pvz., Utenos apskr., po triuškinančių NKVD kariuomenės operacijų, kurių metu buvo sunaikintas vos susikūrusios Sakalo rinktinės štabas, rinktinės vadas P.Švilpa (Dok. Nr. 147) įsakė visiems kovotojams išsisklaidyti ir registruotis, bet pasilikti ginklus. Šitaip buvę kovotojai įgijo galimybę gyventi savo namuose ir dirbti ūkio darbus, o esant reikalui galėjo būti vėl įtraukti į veikiančių partizanų būrius. Dažnai šie vyrai sudarė rezervines kovotojų grupes (vadinosi slapukais, organizacinio sektoriaus nariais ir pan.), kurios vykdė žvalgybą ir atlikdavo ryšininkų funkcijas, o kartais net dalyvaudavo kovinėse operacijose. Vėlesniais metais patyrę, kad "amnestija" yra eilinė sovietinė apgaulė, vadai tik išimtinais atvejais leisdavo legalizuotis.

Taigi nustatyti, koks skaičius iš legalizavusiųjųsi tikrai buvo partizanai, yra sunku. NKVD duomenimis, iš 33 tūkst. 1945m. legalizavusiųjųsi vyrų 26 tūkst. užsiregistravo kaip vengiantys mobilizacijos į Raudonąją armiją, 2,5 tūkst. - dezertyrai iš kariuomenės ir tik 5 tūkst. -kaip buvę partizanai.

Nepavykus įtraukti į "amnestijos" propagavimą aukštosios dvasininkijos, buvo bandoma verbuoti turinčius autoritetą asmenis: Lietuvos kariuomenės karininkus, kunigus, buvusius politinių partijų veikėjus, partizanų gimines, kurie galėtų paskatinti partizanus legalizuotis (Dok. Nr. 142).

1946m. šią idėją aktyviai propagavo pogrindžio centro vadovu apsimetęs J.Markulis. Jis ragino ne "legalizuotis", o "demobilizuotis", siūlydamas partizanams fiktyvius (MGB paruoštus) dokumentus. Tačiau ir šie MGB agento siūlymai buvo priimti skeptiškai - kai kurie vadai abejojo, ar porą metų išsislapsčius miškuose įmanoma nesukeliant įtarimo vėl pradėti civilinį gyvenimą. Kai kurie legalizavęsi asmenys, bijodami persekiojimo, stengėsi įsigiję asmens dokumentus kuo greičiau pasitraukti iš gimtųjų vietų. Tačiau tai nebuvo lengva padaryti: gavę specialius pažymėjimus, jie privalėjo periodiškai registruotis NKVD-NKGB skyriuose, kur nuolat buvo tardomi. Čekistai ir stribai dažnai užsukdavo į legalizuotųjų sodybas, kartais apsimetę partizanais kaltindavo išdavyste. Mušimu ir kankinimais jie stengdavosi išgauti paliudijimus apie tai, kad legalizavęsis palaiko ryšius su partizanais. Štai Švenčionių valsčiuje 1946m. partizanais apsimetę čekistai sumušė Pa-pinigį, Gudonį ir Vinciūną. Supratęs provokaciją, Vinciūnas išėjo partizanauti. Šeima, metusi ūkį, pasislėpė67.

67. Buv. LSSR VSKA. F.3. B.23/1. L.226.

Legalizacijai aktyvėjant, 1945 07 08 į Lietuvą atsiųsti SSRS NKGB ir NKVD komisarų pavaduotojai B.Kobulovas ir A.Apolanovas pasirašė direktyvą (Dok. Nr. 143), kurioje nurodė nedelsiant pradėti legalizavusiųjųsi verbavimą ir sekimą. Negana to, buvo įsakyta "pačius doriausius žmones" iš jų tarpo panaudoti kovai prieš partizanus sukuriant NKVD operatyvinio darbuotojo vadovaujamas paramos grupes. Tų, kurie "dorai vykdys sovietinio piliečio pareigas", t.y. taps MGB šnipais, nurodyta netraukti baudžiamojon atsakomybėn. Kitus, apie kuriuos yra "kompromituojančių" duomenų, įsakyta areštuoti.

Netrukus emgėbistai pastebėjo, kad legalizuotieji atiduoda per mažai ginklų (Dok. Nr. 146). Agentūriniu keliu buvo nustatyta, kad daugelis juos pasilieka. Todėl visus, atėjusius legalizuotis, net ir niekada nebuvusius partizanais, atkakliai tardydavo, reikalaudavo atiduoti ginklą. Kiekvienas paprasčiausiai nuo kariuomenės pasislėpęs vyras buvo traktuojamas kaip "banditas". Jam likdavo tik du keliai: suėmimas arba kitų besislapstančių ar jam padėjusių ir jį slėpusių asmenų išdavimas.

Tačiau 1945m. nebuvo taip lengva priversti žmones šnipinėti. Tai liudija dok. Nr. 146, kuriame SSRS NKVD-NKGB įgaliotinis Lietuvai gen. ltn. I.Tkačenka ir LSSR komisarai J.Bartašiūnas bei D.Jefimovas priekaištauja vietiniams įvairių represinių žinybų viršininkams dėl to, kad užverbuotieji neauklėjami ištikimybės okupantams dvasia ir todėl dauguma jų yra nenuoširdūs ir elgiasi išdavikiškai. Tokį aukščiausių pareigūnų rūpestį sukėlė žinios apie tai, kad legalizavęsi partizanai sudarė rezervinius būrius ir dieną gyvena savo sodybose, dirba ūkyje, o naktį vykdo partizanų užduotis. Dokumente nurodyta slapta areštuoti "nenuoširdžius" agentus ir "aktyviai tardant" (t.y. kankinant) priversti juos išduoti pogrindį.

Taigi pažadėtoji "amnestija" tapo savotiškais spąstais. Norėdami jų išvengti, daugelis užsiregistravusiųjų vėl grįžo į mišką (Dok.Nr. 155). Iš šio dokumento matyti, kad tik mažiau kaip pusė užsiregistravusių vyrų atidavė ginklus; praėjus metams dauguma savo tėviškėse nebegyveno: kai kurie grįžo į mišką, kai kurie išvyko nežinia kur ar buvo suimti. Iš viso per 1945m. vienuolika mėnesių buvo suimti 7 tūkst. atėjusių registruotis vyrų.

Akivaizdžiai matydami sovietinės valdžios klastą, partizanų vadai 1946m. uždraudė legalizuotis. Tam leidimą išduodavo tik išimtiniais atvejais.

1946m. vasario 15d. gen. J.Bartašiūnas vėl pakartojo savo "amnestiją". Joje visai atvirai buvo pagrasinta vietoje besislapstančiųjų imti įkaitais jų šeimų narius (Dok. Nr. 150, 160). Partizanų vadus, nepritariančius legalizacijai, J.Bartašiūnas paragino slapta nužudyti. Šį kartą dar greičiau, vos po trijų dienų nuo "amnestijos" paskelbimo, prasidėjo trėmimas. 1946 02 18-21 SSRS NKVD potvarkiu buvo ištremtos 424 "banditų vadeivų ir aktyvių banditų" šeimos68.

Atsakydami į pakartotinius J.Bartašiūno raginimus legalizuotis, Aukštaitijos partizanai rašė: "Jis bando rasti kvailesnių už save, lyg visa lietuvių tauta ir kiekvienas atskirai nežinotų Bartašiūno ir jo pažadų. Kiek jis apvylė ir apgavo lietuvių, kurie tikėjo jo pažadais, užsiregistravo, atidavė ginklus, o paskui juos kankino, kišo į kalėjimus, siuntė į tolimąjį Sibirą ir ten pamažu jie mirė iš bado. Kitus šaudė vietoje. Ar daug mes šiandien rasime laisvų iš tų, kurie užsiregistravo?"69.

1946m. legalizacija praktiškai nutrūko. 1945m. išviso užsiregistravo daugiau kaip 36 tūkst. vyrų, o 1946m. - vos tūkstantis (Dok. Nr. 148,157,199). Visų pirma tai įvyko todėl, kad iš miškų išėjo besislapstantys nuo mobilizacijos. Miškuose liko tik apsisprendę laisvės kovotojai. 1947m. užsiregistravo dar apie 700 partizanų, o 1953m. - jau tik 770 .

68.    Lietuvos gyventojų trėmimai 1940-1941, 1944-1953 metais sovietinės okupacinės valdžios dokumentuose. V. 1995. P.278-279.
    69.    Aukštaitijos partizanų atsakymas į Bartašiūno įsakymus legalizuotis // Laisvės kovų archyvas. K.1995. Nr.14. P.73.
    70.    A.Kašėta. Antisovietinio pasipriešinimo mastai Lietuvoje 1944-1953m. // Laisvės kovų archyvas. K.1995. Nr.14. P.71.

1955m. rugsėjo 17d. SSRS AT Prezidiumas priėmė nutarimą amnestuoti karo metais su vokiečiais bendradarbiavusius asmenis. Ryšium su tuo Lietuvoje vėl buvo suaktyvinta legalizacijos propaganda.

Tačiau ir šį sykį "amnestija" tebuvo eilinė apgaulė. 1958m. legalizavosi vieni paskutiniųjų Aukštaitijos partizanų - broliai I. ir J. Streikai. Iš karto okupacinė valdžia jų nesuėmė, tačiau už ketverių metų abu buvo nuteisti, o Juozapas Streikus sušaudytas.

Išsėmę "legalizacijos" galimybes, čekistai ieškojo dar rafinuotesnių partizanų naikinimo priemonių.

1944-1946m. represinių žinybų duomenys apie partizanų veiklą buvo negausūs ir netikslūs. Enkavedistai ne iš karto nustatydavo, kad žuvo aukštesnio rango partizanų pareigūnas. Todėl stengėsi į partizanų tarpą infiltruoti MGB agentus.

1946m. MGB įvykdė vieną stambiausių įsiskverbimo į partizanų vadovybę operacijų. Sovietinis saugumas per agentą J.Markulį, pasinaudodamas partizanų centralizacijos siekiais, sukūrė savo kontroliuojamą organizaciją - Bendrą Demokratinį Pasipriešinimo Sąjūdį (BDPS), kuriame J.Markulis užėmė vadovaujantį postą (Dok. Nr. 158).

MGB veikimo klastingumas atsiskleidžia jau iš to, kad šioje kombinacijoje savarankiškai veikė du agentai: Markulis (pogrindyje - Erelis) ir Kamarauskas, pogrindyje - plk. Vytis (jis buvo numatytas Vyriausiojo Ginkluotųjų Pajėgų Štabo (VGPŠ) viršininku). Vieno agento pranešimai papildė kito agento teikiamą informaciją ir leido MGB juos abu kontroliuoti. MGB tikslas - nuginkluoti partizanus, priversti juos paklusti MGB kontroliuojamai vadovybei, sukiršinti tarpusavyje, pasiekti, kad nepaklūstančius imtų naikinti patys partizanai (tokia kombinacija iš dalies pavyko 1947m. Žemaičių apygardoje).

Klasta paremtas ir Ukmergės MVD viršininko Nikitino nurodymas perduoti Vyčio apygardos vadui D. Vaiteliui laišką-kvietimą legalizuotis ir kartu įsakymas jį nužudyti. Tai dar kartą parodė, kad jokios derybos su okupacine valdžia nebuvo įmanomos.

1948m. MGB jau gana gerai žinojo padėtį partizanų apygardose (Dok. Nr. 167). Tačiau žinoma buvo ne viskas: pavyzdžiui, MGB neturėjo informacijos apie tokius svarbius partizaninių struktūrų pertvarkymus, kaip Jūros srities įkūrimą ir 1948m. lapkričio mėn. įvykusį BDPS Prezidiumo posėdį (jame konstatuota, jog atkuriama vyriausioji pogrindžio vadovybė). LSSR MGB ministro Jefimovo pranešime LKP CK sekretoriui A. Sniečkui Žemaičių apygarda tebevadinama LLA padaliniu, nors 1948m. partizanai LLA pavadinimo nebenaudojo. Iš pranešimo matyti, kad MGB neturėjo tikslių duomenų apie daugelį partizanų vadų (nežinojo jų profesijos, gimimo metų ir pan.). Visai neminima Vyčio apygarda - matyt, manyta, kad ji jau galutinai sutriuškinta.

Kiek išsamesnė 1952m. MGB ministro P.Kondakovo pažyma apie "buržuazinį-nacionalistinį pogrindį" (Dok. Nr. 178). Tačiau, kaip įprasta čekistiniuose dokumentuose, čia gausu propagandinės demagogijos ir politinio tendencingumo - klastojant istorinius faktus stengiamasi įdiegti mitą apie Lietuvos pasipriešinimo organizacijų ryšį su fašistine Vokietija ar JAV žvalgyba. Pažymoje nurodyta daug netikslių faktų.

Daug netikslumų ir išsamioje apžvalgoje apie partizanų vadovybę (Dok. Nr. 169). Matyt, 1949m. pabaigoje MGB dar nežinojo tikslios LLKS Tarybos bei Prezidiumo sudėties, pareigų, slapyvardžių, netiksliai nurodytos ir apygardų štabų sudėtys.

Norėdami geriau orientuotis situacijoje, MGB 2N valdybos operatyvininkai nuolat sudarinėdavo pogrindžio organizacines schemas ir partizanų junginių išsidėstymo žemėlapius. Tačiau pakankamai gerai situacijos nežinojo, nors ir naudojosi vidinių agentų informacija, paimdavo iš sunaikintų štabų partizanų dokumentus, iškvosdavo suimtuosius. Partizanus gelbėjo jų konspiratyvumas, nuolat keičiami slapyvardžiai, sutartiniai žymėjimai, dokumentų užšifravimas. Todėl net 1950m. MGB sudarytoje LLKS organizacinės struktūros schemoje yra netikslumų ir nenurodyta visa eilė rinktinių.

Kiekvieną kartą sunaikinus kurio nors junginio štabą, čekistai tikėjosi, kad jis nebebus atkurtas, ir raportuodavo apie visišką partizanų sunaikinimą. Neturėdami žinių apie štabų atkūrimą ir nuolat vykstančią junginių reorganizaciją, juolab, kad dažnai buvo keičiami pavadinimai, čekistai negalėjo sudaryti tikslaus partizaninių apygardų ir štabų dislokacijos žemėlapio.

1950m., kaip ir okupacijos pradžioje, SSRS MGB nesiliovė nurodinėti konkrečių terminų, iki kurių buvo reikalaujama "likviduoti nacionalistinį pogrindį".

Nesiribodami tik fiziniu partizanų naikinimu, okupantai ir jų parankiniai be perstojo vykdė bet kokių tautinio identiteto ženklų: paminklų, kryžių, knygų naikinimą. Vietoje jų diegė sovietinius simbolius, platino komunistinę literatūrą. Norėdami stabdyti sovietizaciją, partizanai ėmėsi atsakomųjų veiksmų - sovietinių propagandinių plakatų, knygų, "raudonųjų" kampelių naikinimo (Dok. Nr. 170).

MGB stropiai sekė, kad jokia informacija apie Lietuvoje vykdomą terorą neprasiskverbtų į Vakarų pasaulį, todėl dėjo daug pastangų perimant Lietuvos pogrindžio ryšius su išeivijos organizacijomis. Pirmi tokie bandymai ir provokacijos buvo įvykdyti jau 1946m., kai Vyriausiojo Lietuvos Atstatymo Komiteto (VLAK’o) atstovą J.Deksnį palydėjo į Lenkiją MGB operatyvinis darbuotojas. Pasinaudojus šiuo kanalu, BDPS vardu buvo siunčiami MGB emisarai, kartu bandoma paveikti išeiviją per "tamsoje" (t.y. jam to nežinant) naudojamą J.Deksnį. 1949m. gegužės mėn., jis su desantu išsilaipinęs Lietuvos pajūryje, buvo suimtas ir užverbuotas47. MGB atsirado platesnės dezinformacijos skleidimo ir išeivijos skaldymo galimybės. Po 2 metų, 1951 m. gegužės mėnesį, buvo suimtas ir antros desantininkų grupės dalyvis J.Kukauskas. Jis taip pat tapo MGB agentu, slapyvardžiu Balandis48.

Iš visų septyniolikos nelegaliai į Lietuvą 1949-1953m. atvykusių desantininkų du buvo užverbuoti, vienas naudojamas operatyviai (t.y. suimtas) ir vykdantis MGB užduotis, o du naudojami "tamsoje". Visi kiti desantininkai žuvo arba buvo įkalinti.

Iki 1950m. gruodžio mėn. Lietuvos partizanų vadovybė dar turėjo radijo ryšį su Vakarais, tačiau eilinio radijo seanso metu desantininkai B.Trumpys ir K.Širvys buvo apsupti kariuomenės ir turėjo pasitraukti bei palikti visą radijo aparatūrą49. Tai paskatino emgėbistus pradėti su lietuvių išeivijos organizacijomis (o per jas - ir su užsienio žvalgybomis) vadinamuosius "radijo žaidimus", t.y. užmegzti radijo ryšį ir vaidinant atitinkamą legendą Lietuvos pogrindžio vardu teikti dezinformaciją. 1950-1952m. tokių "radijo žaidimų" buvo net šeši: po vieną -su amerikiečių ir švedų, o keturi - su britų žvalgyba. Kiekvienam "radijo žaidimui" buvo rašoma operatyvinė byla kodiniu pavadinimu, pvz. "Miškas", "Banga" ir t.t. Konkretūs radijo žaidimų tikslai ir jų vykdymas atsiskleidžia Dok. Nr. 171, 172.

1950 12 10 du iš užsienio nelegaliai jūros keliu atvykę radistai (slapyvardžiais Rasa ir Jūraitis) jau iš anksto buvo pasmerkti suėmimui, nes atvyko lydimi MGB agento Gintauto, kuris 1950 10, pasinaudojus užverbuoto J.Deksnio ryšių kanalais, buvo išsiųstas į užsienį. Vos išlipę į krantą, radistai pakliuvo į MGB agentų globą ir buvo panaudoti "tamsoje". Manydami, kad turi reikalą su BDPS Prezidiumu (iš tikrųjų jis 1951m. Lietuvoje nebeegzistavo, nes buvo sukurtas LLKS), radistai perdavinėjo į užsienį radiogramas su MGB teikiama dezinformacija.

MGB rezidentai ne tik teikė dezinformaciją, bet ir priešino tarpusavyje Lietuvos diplomatinio korpuso, Lietuvos Rezistencinės Santarvės (LRS) bei VLIKo vadovus. Jų veikla užsienyje atspindi Dok. Nr. 171.

MGB veiklos užsienyje aktyvumas diktavo būtinybę dar stipriau uždaryti "geležinę uždangą" ir saugoti, kad partizanai neatkurtų ryšių su išeivija. 1951 m. pakartotinai nurodoma aklinai uždaryti Lietuvos sieną (Dok. Nr. 174).

Tiek prieš išeiviją, tiek prieš partizanus MGB nesiliovė imitavusi legendinio pogrindžio centro - BDPS - veiklos. Legendoje aktyviai dalyvavo pasižymėję MGB agentai, buvę rezistencijos dalyviai J.Deksnys, A.Zaskevičius, J.Kukauskas ir kt. Šios legendos iššifravimas grėsė MGB užsienio šnipų žlugimu, todėl MGB neapsakomai uoliai persekiojo J.Lukšą ir Pietų Lietuvos partizanų vadus, per kuriuos ėjo ryšių keliai į užsienį. 1950m., pakeitus Lietuvos administracinį paskirstymą (vietoje apskričių ir valsčių suformavus sritis ir rajonus), partizanų apygardų ribos nebesutapo su administracinio paskirstymo ribomis. Rajonų MGB skyriai nebegalėjo sėkmingai persekioti partizanų junginių, veikiančių kelių rajonų ribose, todėl buvo sudarytos specialios operatyvinės grupės konkretiems partizanų štabams sekti (Dok. Nr. 174). LSSR MGB 2N valdybos viršininko Počkajaus sudarytame partizanų persekiojimo priemonių plane kvalifikuočiausių čekistų pajėgos skirtos J.Lukšos paieškai. Šis dokumentas atskleidžia faktą, kad partizanų kontaktų su laisvuoju pasauliu nutraukimą okupacinė valdžia laikė vienu svarbiausių uždavinių. Tai paaiškina, kodėl J.Lukšos ir K. Širvio paieškos grupėms vadovauti buvo paskirti aukštesnio rango čekistai (pulkininkai), nei LLKS Tarybos Prezidiumo pirmininko J.Žemaičio persekiojimui (šiai grupei vadovavo tik papulkininkis).

Iš sudaryto priemonių plano taip pat aiškėja, kad 195l m. MGB nežinojo J.Žemaičio dislokacijos rajono. 1951m. LLKS Tarybos Prezidiumo pirmininkas daug keliaudavo inspektuodamas sritis ir apygardas, tačiau vadavietė buvo Prisikėlimo ir Kęstučio apygardų ribose. Tuo tarpu J.Kimštas daugiausia laikėsi Vytauto apygardoje.

Čekistų planas numatė per metus galutinai palaužti pasipriešinimą. Tam buvo pasitelktas visas priemonių arsenalas: šnipų verbavimas ir įdiegimas į štabus, operatyvinės technikos (migdomųjų specpreparatų, radijo signalų, pėdsakų žymėjimo, specialių šovinių ir kt.) taikymas, papildomų 3 kariuomenės pulkų pritraukimas, tardymo suaktyvinimas (t.y. kankinimai, tardymai specgrupėse, kameros agentų panaudojimas ir kt.), gyventojų trėmimai ir kt.

Emgėbistai nuolat ieškojo ir stengėsi užverbuoti žmones iš vyriausios partizanų vadovybės aplinkos.

Viena iš tokių aukų tapo partizanų vyr. vadovybės ryšininkė M.Pranevičiūtė (Dok. Nr. 175). Klastingai panaudodami kameros agentus ir kvotą specialiojoje grupėje, čekistai išgavo iš suimtos M.Pranevi-čiūtės jos numatyto susitikimo su LLKS Prezidiumo sekretoriumi L.Grigoniu-Užpaliu, Daniu datą. Norėdami galutinai palaužti ir išprovokuoti ryšininkę, jie parodė Pranevičiūtei žuvusių, sprogimo sudraskytų partizanų nuotraukas ir įteigė, kad tai neva jos parodymų dėka sunaikinti partizanai. Nors tai buvo visai dėl kitų agentūrinių manipuliacijų žuvusių partizanų nuotraukos, psichologinio šoko apimta Pranevičiūtė "atpažino" vienoje iš nuotraukų vyr. vadovybės narį J.Šibailą (iš tikrųjų Šibaila žuvo tik 1953m.). Sukrėsta savo tariamos išdavystės, įtikinta, kad jai nebėra kelio atgal, M.Pranevičiūtė sutiko nuvesti emgėbistus ir parodyti L.Grigonio bunkerį, kur jis 1950 07 22 su dar 4 partizanais žuvo50. Po šios, tikrosios, išdavystės M.Pranevičiūtė jau tapo visiškai priklausoma nuo emgėbistų ir vykdė užduotis, kol išsišifravo prieš partizanus ir Karo lauko teismo nuosprendžiu buvo nuteista myriop.

Kiekvienam partizanų vadui buvo rašoma operatyvinė byla, kurioje kaupiami agentų pranešimai, suimtų partizanų tardymo protokolai, kautynių metu ar bunkeriuose paimti partizanų štabų dokumentai. Iš šių duomenų lyg iš mozaikos būdavo sudėstomas persekiojamo asmens paveikslas, nustatoma jo rezistencinė veikla, ryšiai, slapstymosi rajonai ir kt. Tuo remiantis būdavo kuriami keli jo sunaikinimo variantai vienu metu veikiant visomis galimomis kryptimis (Dok. Nr. 187). Štai J.Žemaičio suėmimui 1953m. pradžioje buvo sukurti net trys MGB variantai, iš kurių realizuotas antrasis - per užverbuotą suimtą buvusį partizaną P.Narbutą-Rolandą. Rolandas turėjo ryšį su Kęstučio apygardos Vaidoto tėvūnijos partizanu J.Palubecku, kurio bunkeryje slapstėsi LLKS Tarybos Prezidiumo pirmininkas J.Žemaitis. Suimtas J.Palubeckas po šešių dienų tardymo buvo palaužtas. Dok. Nr. 189 liudija, koks tragiškas buvo šio partizano suėmimas ir kokia klasta čekistai privertė jį parodyti kovos draugų slėptuvę.

Šiame dokumente LLKS Tarybos Prezidiumo pirmininkas J.Žemaitis vadinamas "Peterio" slapyvardžiu (konspiracijos sumetimais emgėbistai sekamus asmenis irgi vadino slapyvardžiais). Žiauriai kankinamas J.Palubeckas iš MVD pareikalavo garantinio rašto, kad jo išduotiems asmenims bus garantuota gyvybė, o jo giminės bus sugrąžinti iš tremties (Dok. Nr. 189). Norėdamas palikti žmonėms žinią, kad jį privertė tapti išdaviku, J.Palubeckas išbraukė žodžius, jog nurodo slėptuvę "visiškai laisva valia" ir pareikalavo raštą atiduoti Šimkaičių klebonui Tvarijoniui. Deja, MVD ministro Vildžiūno pažadai nebuvo ištęsėti, o garantinis raštas, niekam nespėjus jo perskaityti, iš klebono buvo atimtas.

1953 metai - tai partizanų organizacinių struktūrų galutinio sunaikinimo metai (Dok. Nr. 192). Žuvo ar buvo suimti beveik visi aukščiausi partizanų vadai. Likusieji kovotojai slapstėsi pavieniui ar mažomis grupelėmis. Jų dislokacijos rajonai nurodyti 1954m. KGB sudarytame žemėlapyje.

Partizanų kovą turėjo tęsti jaunimo pogrindinės organizacijos. Jų modeliu galima laikyti Kęstučio apygardos vado A.Bakšio kurtą "Vyčių sąjungą". Šių organizacijų pagrindinė užduotis buvo tautos dvasinių vertybių, pasipriešinimo dvasios išsaugojimas. Tą pačią funkciją per visą partizaninio karo laikotarpį vykdė partizanų spauda. Emgėbistų dokumentuose (Dok. Nr. 186, 197) išvardinta tik maža dalelė Lietuvoje ėjusių periodinių ir neperiodinių partizanų leidinių. Iš viso per 1944-1953m. pogrindyje buvo leisti šiuo metu žinomi 54 pavadinimų laikraščiai ir 18 neperiodinių leidinių. Kai kurie laikraščiai ėjo po 6-7 metus (pvz., Kęstučio apygardos laikraščio "Laisvės varpas" buvo išleisti 173 numeriai). Nors emgėbistai nurodė, kad po 1953m. partizanų literatūra nebeleidžiama (Dok. Nr. 197 ), tačiau iš tikrųjų paskutinis partizanų laikraštis "Partizanų šūvių aidas" buvo leidžiamas iki 1957m. Paskutinius jo numerius išleido likęs vienas gyvas Prisikėlimo apygardos Juozapavičiaus tėvūnijos partizanas Kostas Liuberskis-Žvainys75.

75. N.Gaškaitė, D.Kuodytė, A.Kašėta, B.Ulevičius. Lietuvos partizanai 1944-1953m. K.1996. P.67.

Čekistai nežinojo daugelio tikrųjų leidėjų ir redaktorių pavardžių, todėl daugumos laikraščių autorystę priskirdavo žinomesniems vadams.

Emgėbistų ataskaitose nuolat akcentuojamos partizanų platintos šnipinėjimo instrukcijos ir antisovietinis laikraščių pobūdis, tačiau niekur neminima grožinė bei publicistinė partizanų kūryba, Lietuvos tautinių ir valstybinių tradicijų tąsa, partizanų leidinių dvasingumas. Partizaninis karas tūkstančiams žmonių kasdien kėlė egzistencinius gyvenimo ir mirties klausimus, tuo ne vieną, nors ir mažo išsilavinimo, kaimo jaunuolį pastūmėdamas išlieti savo išgyvenimus eilėraščių, dainų posmais. Partizanų požeminės spaustuvės, teturėdamos primityvią spausdinimo techniką (dažnai ji, vos įsigyta, MVD kariuomenės siautimo metu būdavo prarandama), vieną po kito leido eilėraščių, dainų rinkinius, partizanų maldynus ir kitą literatūrą (buvo išleisti eilėraščių rinkiniai: 5 tomai "Kovos keliu žengiant", "Mes nemirę", "Dzūkijos partizanų dainos"; satyros: "Istrebiteliada"; maldynai "Rūpintojėlis", "Ženkime su malda" ir kt.).

Rašydami apibendrinančias partizaninio judėjimo apžvalgas (Dok. Nr. 178, 197) kagėbistai užčiuopė vieningą perimamumo giją nuo pat pasipriešinimo pirmajai sovietinei okupacijai ištakų 1940m., nuo LAF ir LLA susikūrimo iki paskutinių partizanų sunaikinimo, tačiau jų leksikone nebuvo tokių terminų, kaip patriotizmas ir laisvės troškimas. Visų pasipriešinimo organizacijų susikūrimą jie aiškino fašistinės Vokietijos subsidijomis, nutylėdami, kad rezistenciją be gailesčio triuškino ir vokiečių okupantai. Vis tik dok. Nr. 197 tarp demagoginių tvirtinimų apie pogrindžio orientaciją į Vokietiją ir net Angliją ar Ameriką prasiskverbia žodžiai apie lietuvių "nacionalistų" siekį atgauti Lietuvos nepriklausomybę.

Okupuotoje Lietuvoje partizaninis karas buvo vadinamas klasių kova. Tačiau kompartijos apologetai gerai žinojo, kad tai netiesa. LSSR MVD karinio tribunolo pirmininkas, informuodamas VKP(b) CK sekretorių A.Sniečkų apie nuteistųjų už kontrrevoliucinę veiklą klasinę sudėtį, stebėjosi, kaip "7,5 proc. dvarininkų, buožių ir dvasininkijos" sugebėjo patraukti į savo pusę 92,5 proc. "darbo liaudies atstovų" (Dok. Nr. 154). Tačiau šis žinojimas nekliudė visos tautos išsivaduojamąją kovą vadinti buržuaziniu nacionalizmu.

45   LVVOA. F.1771. Ap.8. B.180. L.97.
46   Buv. LSSR VSKA. F.3. B.4/25. T.l. L.262.
47   Buv. LSSR VSKA. Oper.b.f. B.5582. T.2. D.l. L.283;T.3. D.l. L.199, 230, 246.
48   1951 10 31 spec.grupės Nr.l legenda. // Buv. LSSR VSKA. F.3. B.109/20. T.17. P.122-125. Ten pat. Archyvinių agentų kartoteka. Agento Balandžio (asm. bylos Nr.233) kortelė.
49   N.Gaškaitė, D.Kuodytė, A.Kašėta, B.Ulevičius. Lietuvos partizanai 1944-1953m. K.1996. P.176.
50 Bylos apie t.v. LLKS įgaliotinės Pranevičiūtės ir ryšininko Rutkausko veiklą tyrimo rezultatai // Buv. LSSR VSKA. R8. B.5/6. L.126-127.

Okupantų nuostoliai

Sovietinis propagandos aparatas per visus 50 okupacijos metų atkakliai formavo partizano - bandito įvaizdį. Pasibaigus partizanų kovoms, 1959m. balandžio mėn. LKP(b) CK biuro nutarimu buvo sukurta speciali redakcija iš KGB darbuotojų, LKP CK Partijos istorijos instituto bei patikimų literatūros ir spaudos darbuotojų, reguliariai rengusi publikacijas apie "buržuazinių nacionalistų nusikaltimus". Tokia spaudos grupė LSSR KGB veikė iki pat nepriklausomybės atkūrimo, ji teikė medžiagą panašioms publikacijoms. Šmeižto ir demagogijos mastai įspūdingi: 1959-1960m. respublikinėje spaudoje buvo išspausdinta 452 straipsniai ir dokumentinės apybraižos, parengta 30 radijo laidų, sukurta 2 kino apybraižos ir 5 kino žurnalai51. Propagandinis srautas nesumažėjo iki pat okupacijos pabaigos: 1985m. parašyta 9 propagandinės knygos, 100 straipsnių, parengta 14 radijo laidų, 2 radijo pjesės, 3 televizijos laidos ir 2 dokumentiniai filmai52.

Visuose šiuose "kūriniuose" partizanai kaltinami kraupiausiais žudymais.

Tačiau buvusiame KGB archyve dokumentų apie partizanų įvykdytus teroro aktus nėra gausu. Tai: statistiniai duomenys apie partizanų įvykdytas akcijas ir jų metu žuvusius žmones, atitinkamo laikotarpio įvykių suvestinės bei ataskaitos; kai kurių teroro aktų tyrimo medžiaga; tardymo protokolai baudžiamosiose bylose (kai tardomieji patys pasakoja apie partizanų įvykdytus mirties nuosprendžius); nužudytųjų asmenų giminių pareiškimai, kuriuose prašoma pripažinti faktą, kad artimuosius nužudė "buržuaziniai nacionalistai" (tokių pareiškimų ypač padaugėjo aštuntajame dešimtmetyje siekiant pasinaudoti socialinėmis lengvatomis - gauti butus, pensijas ir pan.) ir partizanų nužudytų asmenų kartoteka, kuri jau yra antrinis informacijos šaltinis, nes sudaryta remiantis išvardintais dokumentais.

Didžioji dauguma duomenų apie partizanų vykdytus mirties nuosprendžius propagandinėse publikacijose atsirado remiantis suimtų partizanų, dažnai palūžusių ir neištvėrusių kankinimų, parodymais. Kankinamas ir terorizuojamas, dažnas suimtasis patvirtindavo viską, kas jam būdavo diktuojama, o kartais sąmoningai, norėdamas išvengti kančių, suversdavo visas jam inkriminuojamas kaltes jau žuvusiems kovos draugams. Tardytojams tai labai paranku: nelieka neatskleistų "nusikaltimų", tuo pačiu apjuodinamas partizanų vardas ir nuslepiami tikrieji žudikai - stribai bei NKVD kareiviai. Ypač bjauriai buvo šmeižiami partizanų kapelionai kun. A.Ylius-Vilkas ir J.Lelešius-Grafas. Grafui net sugebėta inkriminuoti penkiakampių žvaigždžių deginimą ant aukų kaktų. Apie tai po daugelio metų buvęs jo šmeižikas B.Budrys pasakys: "Apie kokius nors žiaurumus ar niekšybes iš jo pusės negali būti jokios kalbos... Iš viso tie parodymai 1949 metais neverti nė sutrūnijusio grašio. Tai rezultatas badu marinimo vienutėje ir nardinimo po vandeniu surištomis kojomis ir rankomis. Apie tai gerai turėtų papasakoti kapitonas Sasnickis, tuometinis tardytojas..."53. Tokiais metodais išgauti parodymai, literatūriškai pagražinti, užtvindydavo spaudos puslapius. Kartais atsitikdavo ir atvirkščiai: pati sufabrikuota publikacija būdavo traktuojama kaip įkaltis. Šitaip vietinėje spaudoje aprašytas šiurpus Šiaulių apskr. Meškuičių valsč. ūkininko Breivos šeimos išžudymas (sukapoti kirviu 9 asmenys) buvo priskirtas apskrityje veikusiam Audros partizanų būriui, nors MGB gerai žinojo, jog šias žudynes įvykdė sovietiniai aktyvistai broliai Tukišai54.

Partizanų nužudytus asmenis galima suskirstyti į dvi kategorijas:

1) kautynių metu nukauti priešo pareigūnai ar atsitiktinai per susirėmimus su NKVD kariuomene ar stribais nukentėję asmenys; 2) pagal partizanų paskelbtus mirties nuosprendžius nužudyti aktyvūs kolaborantai bei šnipai. Be šių kategorijų žuvusiųjų, į partizanų sąskaitą būdavo "įrašoma" pačių čekistų ar pokaryje siautusių banditų aukos.

Kadangi išliko tik labai maža dalis partizanų archyvų, nustatyti, kiek asmenų Karo lauko teismo sprendimu buvo pasmerkta myriop, nėra galimybių. Toks skaičius nenurodytas ir KGB dokumentuose. 1953m. LSSR KGB 4-os valdybos viršininko P. Raslano pažymoje (Dok. Nr. 191) nurodyta, kad nuo 1944m. liepos iki 1953m. spalio mėn. partizanai savo išpuoliais iš viso sunaikino 12,9 tūkst. asmenų. Į šį skaičių įėjo tiek civiliai, tiek kautynėse žuvę kariškiai. 1957m. KGB pirmininkas K.Liaudis jau nurodė, kad "buržuaziniai nacionalistai" nužudė 15 tūkst. civilių gyventojų80. Aštuntajame dešimtmetyje partizanų aukų skaičius buvo dar kartą padidintas: skelbiama, kad "banditai" nužudė net 25 tūkst. nekaltų aukų.

80. KGB pirmininko K.Liaudžio 1957m. pranešimas // Buv. LSSR VSKA. F.3. B.68/53. T.2. L.8-20.

Minėtoje 1953m. J.Raslano pažymoje iš 12,9 tūkst. išskirti tik kolūkiečiai ir sovietinis aktyvas. Leidinyje pateikiamoje detalioje 1945m. ataskaitoje (Dok. Nr. 153) išvardintos visos žuvusiųjų kategorijos, tarp jų: NKVD-NKGB darbuotojai, kariškiai, stribai, milicijos pareigūnai ir kt. Lyginant detalius metinius dokumentus su 1953m. pažyma, matyti, kad bendras žuvusiųjų skaičius nesutampa: 1945m. ataskaitoje nurodyta, jog žuvo 2419 asmenų, o 1953m. (Dok. Nr. 191) - jau 3419. Toks nesutapimas verčia galvoti, kad tuo metu ne tik nebuvo vykdoma tiksli žuvusiųjų apskaita, bet ir sąmoningai operuojama klaidingais duomenimis. Matyt, siųsdami ataskaitas įvairiems adresatams įrašydavo tokį skaičių, koks būdavo parankesnis.

1946m. ataskaitoje prie "banditų" veiksmų priskirti ir atskirų asmenų įvykdyti ginkluoti apiplėšimai bei kiti nužudymai (išskyrus teroro aktus). Šis faktas ir tai, kad visus kriminalinius nusikaltimus tyrė ir registravo ta pati žinyba - NKVD-MVD, verčia manyti, kad partizanų sąskaiton būdavo "įrašomi" visi kriminaliniai - buitiniai pokario nusikaltimai.

Akyliau nagrinėjant pirminius dokumentus matyti, kad juose pateikiami labai maži nukentėjusių kariškių skaičiai: 1945m. žuvo vos 129 kareiviai ir karininkai, 1946m. - tik 38! Tokie maži skaičiai aiškiai nerealūs, nes kiekvienų kautynių metu žūdavo po keletą ar keliasdešimt kariškių, o 1945-1946m. tokių kautynių ir partizanų pasalų būdavo apstu. Matyt, norint parodyti aukštesnei vadovybei, kad sėkmingai kovojama su "banditais", tikrieji žuvusių kariškių ir stribų skaičiai sąmoningai būdavo nuslepiami. Tai rodo ir tas faktas, kad 1949m. - 1953m. (Dok. Nr. 191) sovietiniai aktyvistai ir kolūkiečiai (t.y. sąlygiškai civiliai kaimo gyventojai) tesudarė nuo 35 iki 65 proc. visų žuvusių - visi kiti buvo kariškiai. Todėl aiškiai sumažinti yra Dok. Nr. 153 pateikti 1945m. kariškių skaičiai, tesudarantys vos 10 proc. nuo bendro žuvusių skaičiaus. Iš to galima daryti išvadą, kad žuvusių kariškių skaičius būdavo sąmoningai sumažinamas, o civilių - padidinamas.

Nagrinėjant Dok. Nr. 191 chronologiškai ir lyginant okupantų ir partizanų nuostolius, aiškėja, kad 1944-1945m. okupantai nužudė beveik keturis kartus daugiau partizanų,nei patys patyrė nuostolių. Tik 1946-1948m. žuvusių skaičius abiejose pusėse beveik vienodas. Tačiau reikia atminti, kad partizanai neturėjo kalėjimų ir norint izoliuoti ar nukenksminti pavojingą šnipą turėjo jį pasmerkti myriop. Tuo tarpu okupantai greta žudymo praktikavo suėmimus ir tremtį. Taigi okupantų teroro veiksmai 1944m. buvo devynis kartus intensyvesni už partizanų! Ir tik kaip atsakas į nežabotą baudėjų terorą prasidėjo partizanų akcijos.

Žinodami, kad neišvengs spekuliacijų šia tema ir faktų falsifikavimo, partizanai nuo pirmų pasipriešinimo dienų griežtai reglamentavo bausmių vykdymą. Visuose žinomuose partizanų Baudžiamuosiuose statutuose, taisyklėse ir įsakymuose buvo draudžiama bausti mirtimi nusikaltusį asmenį nesudarius jam bylos. Kaltę turėjo įrodyti ne mažiau kaip trijų asmenų paliudijimas. Mirties bausmė buvo numatyta už šiuos nusikaltimus: šnipinėjimą ir žinių teikimą okupantams; apiplėšimus, įvykdytus pavieniui ar gaujose; žiaurų okupacinės valdžios priemonių vykdymą esant valdžios pareigūnu; įskundimus, dėl kurių įkalinti ar ištremti ne mažiau kaip du gyventojai; sąmoningą tautinės sąmonės naikinimą naudojantis savo padėtimi.

Paprastai nusikaltęs asmuo būdavo perspėjamas liautis vykdyti nusikalstamą veiklą. Apie tai liudija ne tik partizanų, bet ir okupacinės valdžios dokumentai. Utenos apskr. Vykdomojo komiteto pirmininkas J.Palšys pranešime LSSR AT pirmininkui J.Paleckiui rašė: "...atšaukus savo įgulas iš valsčių, banditai pradėjo grupuotis ir drąsiai veikti net dienos metu; ateina grupėmis į kaimus po 10-30 ginkluotų vyrų į aktyvesnių valstiečių butus, pas apylinkės pirmininkus, kur duoda griežtus perspėjimus nurodydami terminą, per kiek dienų turi išsikraustyti, ir tuos perspėjimus daugelyje vietų įgyvendino (...)"55.

Pagal partizanų Karo lauko teismo nuosprendžius nuteistų asmenų negalima besąlygiškai laikyti civiliais gyventojais. Norėdami įtvirtinti okupacinę valdžią, LKP CK ir NKVD-NKGB didelę dalį šnipų, kolonistų bei sovietinio aktyvo apginklavo.

Daugelis pokario agentų gaudavo užduotis nužudyti užėjusius partizanus, todėl jų jokiu būdu negalima priskirti prie nekaltų aukų. Apie tai byloja nemažai dokumentų. Štai kokios užduotys buvo skiriamos šnipams: " 11 val. ryto informatoriaus žmona atvyko į rajono MGB skyrių ir pranešė mums apie tai. Ji buvo papildomai instruktuota, kaip elgtis informatoriui, kuris pareiškė norą ir pasiryžimą asmeniškai jam išduotu revolveriu likviduoti banditą Mickų, jei jis ateis vienas"56,"(...) numatyta agentus Oriol ir Feliksą apginkluoti koviniu šaunamuoju ginklu, gerai juos painstruktuoti, kaip su jais elgtis ir panaudoti atėjus banditams"57. Todėl partizanų mirties nuosprendis kartais būdavo skelbiamas keliems suaugusiems šeimos nariams, bendradarbiavusiems su MGB (žudyti nepilnamečius ir senukus partizanų baudžiamasis kodeksas griežtai draudė).

Lygiai taip pat kaip agentai buvo ginkluoti ir sovietinės valdžios pareigūnai. 1944m. rugpjūtyje buvo įkurtos paramos grupės stribams, kurios būdavo pasitelkiamos vykdant akcijas prieš partizanus. Jos veikė visą partizaninio karo laikotarpį, bet savo veiklą ypač suaktyvino kolūkių kūrimo metu. Ginkluoti buvo ne tik įvairūs aukštesni pareigūnai, bet ir kai kurie naujakuriai, visi kompartijos bei komjaunimo sekretoriai, pavaduotojai bei instruktoriai, apylinkių pirmininkai, visų lygių deputatai, kolūkių ir tarybinių ūkių pirmininkai ir brigadininkai, net aktyvūs kolūkiečiai. Ginkluotų partijos aktyvistų skaičius siekė 6-7 tūkst. "Ginkluotuose būriuose būtina dalyvauti visiems komjaunuoliams, galintiems nešioti ginklą", - buvo nurodyta VLKJS CK biuro nutarime58.

Net 1960m. rajonuose, kur dar buvo nors vienas nesusektas partizanas ar nelegalas, KGB nurodė palikti asmeninius ginklus kompartijos sekretoriams, vykdomųjų komitetų pirmininkams, kolūkių pirmininkams, tarybinių ūkių direktoriams, apylinkių pirmininkams, asmenims, paskirtiems dirbti rajonuose iš atsakingų respublikos kompartijos darbuotojų tarpo, taip pat deputatams, t.y. visiems aktyviems okupacinės valdžios atstovams59.

Taigi pokaryje dauguma kolaboravusių su okupacine valdžia asmenų, net ir neįeinančių į ginkluotas partinių aktyvistų paramos grupes, buvo ginkluoti.

Todėl šnipų ir kolaborantų žudymo, kuris vykdomas kiekviename partizaniniame kare, negalima vadinti nekaltų civilių gyventojų naikinimu: kiekvienas šnipas ar ginkluotas partijos aktyvistas nešė mirtį ir pražūtį kitiems.

Ir vis tik partizanų nužudytų asmenų skaičius per tokį ilgą karą nėra didelis. Atmetus pačių čekistų ir baudėjų nužudytus asmenis, kuriuos okupantai įtraukdavo į partizanų aukų sąrašą bei pavienių ar gaujose besislapstančių asmenų, nepriklausančių organizuotiems partizanų daliniams ir turinčių kitus - savanaudiškus - slapstymosi tikslus, aukas, liktų tie sąlygiškai civiliai asmenys, kuriems partizanai įvykdė mirties nuosprendį. Jų skaičius būtų labai nedidelis, nes iš nurodytų 12,9 tūkst. asmenų (Dok. Nr. 191) tektų atmesti žuvusius kariškius, stribus, enkavedistus, įvairių plėšikų, pačių enkavedistų, kariškių ar smogikų nužudytus asmenis ir ginkluotus pareigūnus bei šnipus. Gal todėl okupacijos metais nebuvo sudarytas nuo partizanų rankų žuvusių asmenų vardynas (jis KGB pradėtas rengti Atgimimo metais), o visi propagandinėje spaudoje publikuoti sąrašai nepilni ir fragmentiški.

Dėl to vėlesniais metais KGB galėjo skelbti vis didesnį aukų skaičių.

Kokiu būdu šis skaičius buvo didinamas, iliustruoja Dok. Nr. 200, 201. Panašūs dokumentai rodo, kad neaišku kieno įvykdyti nusikaltimai visada būdavo priskiriami partizanams. Liudininkų parodymai, teigiantys, kad vieną ar kitą asmenį išsivedė rusiškai kalbantys kariškiai, visada būdavo tendencingai apibendrinami kaip įkalčiai prieš partizanus. Taip 1944m. Lazdijų apskr. nužudyto P.Valutkevičiaus sūnui KGB pranešė, kad jo tėvą nužudė "buržuaziniai nacionalistai", nors du apklausti liudininkai tvirtino, jog jį iš namų išsivedė rusiškai kalbantys Raudonosios armijos uniforma vilkintys asmenys60. Cinizmą ir šmeižtą liudija Dok. Nr. 200, 201. Pagal nusikaltimo aplinkybes, nurodytas 1950m. MGB suvestinėje, aiškėja, kad tai buvo kriminalinis nužudymas, tačiau vien dėl to, kad nužudytasis dirbo apylinkės pirmininku ir jo pavardė po mirties įrašyta memorialinėje lentoje, daroma išvada, kad jį nužudė partizanai. Artimiesiems, o ypač žuvusiųjų vaikams, MGB visada norėjo įteigti, kad jų tėvus nužudė "buržuaziniai nacionalistai" - taip tikėtasi išsiauginti atsidavusius okupacinės valdžios šalininkus. Tuo pat tikslu žuvusiųjų šeimoms buvo numatytos įvairios socialinės lengvatos, skatinusios giminaičius nesigilinant į esmę kreiptis į KGB dėl nužudymo fakto patvirtinimo. Tai paaiškina visų pareiškimų į LSSR KGB kilmę.

Nepilni partizanų archyvai ir sunaikinti ar išvežti į Rusiją buvusio LSSR KGB archyvo dokumentai neleidžia atskleisti ir visapusiškai išnagrinėti kiekvieno konkretaus partizanų teroro akto įvykdymo aplinkybių. Tačiau dažna tremtinio byla, kurioje yra poros MGB agentų pranešimai, jog šis asmuo - "aktyvus banditų rėmėjas", liudija, kad nesunaikintas šnipas nešė mirtį Sibiro tremtyje daugeliui niekuo nekaltų žmonių, ir tik partizanų mirties nuosprendis galėjo sukliudyti jam toliau tęsti pragaištingą veiklą. Šią problemą ne kartą svarstė patys partizanai, ir jų išvada, paremta žiauria pokario realybe, buvo vienareikšmė: "Dėl šnipų naikinimo partizanus galės kaltinti tik tas, kas sunkios okupacijos metu pataikavo priešui, pats buvo vienokiu ar kitokiu būdu užverbuotas MGB pareigūnų, užsimaskavęs priklausė įvairaus plauko šnipų gaujai ir galbūt slaptai jau yra išdavęs ne vieną artimą savo draugą61."

51   Buv. LSSR VSKA. F.3. B.77/2. L.291-310.
52   KGB viršininko E.Baltinio pranešimas. 1986 03 18 // Dienovidis. Nr.36. 1993 09 24. P. 14-15.
53   V.Lelešius. Prisiminimai apie kun. Justiną // J.Lelešius-Grafas. L.Baliukevičius-Dzūkas. Dienoraščiai. K. 1994. P. 16.
54   Malakauskienė L. Kraujas šaukiasi teisybės // Aušros alėja. Šiaulių m. laikraštis. 1994. Nr.83-84.
55   Utenos apskrities VK-o pirmininko J.Palšio pranešimas LSSR AT pirmininkui J.Paleckiui // Buv. LSSR VSKA. F.3. B.6/3. L.157.
56   Buv. LSSR VSKA. F.10. B.8/8. L.188.
57   Ten pat. Oper.b.f. B.1983. T.l. L.80.
58   VLKJS CK biuro 1947 12 16 prot. Nr.64 // Buv. LSSR VSKA. F.3. B.30/1. L.99.
59   KGB pirmininko A.Randakevičiaus 1959 11 05 raštas A.Sniečkui // Buv. LSSR VSKA. F.6. B.71/48. L.105.
60   Buv. LSSR VSKA. F.3. B.6/15. L.249-250.
61   Ramanauskas A.-Vanagas. Daugel krito sūnų... V.1991. P.235.

 

Laisvės kovotojų nuostoliai: suimtieji ir žuvusieji

Pagal sovietinių represinių žinybų (MVD-MGB) duomenis, 1944-1953m. į nelaisvę pateko apie 18 (kitur minima 19 tūkst.) partizanų (Dok. Nr. 191).

Koks mažas procentas partizanų patekdavo į nelaisvę, liudija daugelis išlikusių partizanų dokumentų. Pavyzdžiui, nuo 1945m. rudens iki 1946m. gegužės mėn. Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinėje iš 200 kovotojų 39 žuvo ir 2 pateko nelaisvėn. Panaši situacija buvo ir vėliau, partizanų jėgoms silpstant. Čia iškalbinga ir pačių čekistų apskaita: 1949m. Dainavos apygardos Kazimieraičio rinktinės Vanago tėvūnijoje žuvo 27 ir buvo suimti 2 kovotojai.

Taigi žuvusių ir suimtų santykis gana didelis, tuo tarpu iš MVD -MGB parengtų ataskaitų išeina, kad 1944 - 1953m. Lietuvoje žuvo apie 20 tūkst., o suimta apie 18 tūkst. (Dok. Nr. 191). Kai kuriais metais suimtųjų skaičius net pralenkia žuvusiųjų. Nelogiška ir tai, kad mažiau nei partizanų suimta rėmėjų ir pogrindžio narių - juk jų areštai buvo kur kas dažnesni.

Represinių struktūrų apskaita buvo netiksli dėl šių priežasčių: patys baudėjai painiojosi savo terminologijoje - partizanų kategorijai priskirdami daugelį partizanų slapukų, ryšininkų ir rėmėjų. Be abejo, taip daryta sąmoningai, norint prieš vadovybę išpūsti savo darbo rezultatus ir pritaikyti griežtesnes bausmes. Be to, 1944-1945m. nemaža dalis sugaudytų nuo mobilizacijos besislapstančių vyrų buvo įvardinti "banditais", t.y. partizanais. Tai pripažino ir patys čekistai.

Remiantis partizanų šaltiniais ir analizuojant prieštaringą MVD-MGB medžiagą, galima teigti, kad 1944-1953m. Lietuvoje buvo suimta tik 10 proc. visų žuvusių laisvės kovotojų, o tai sudarytų apie 2 tūkst. žmonių. Atsidūrę beviltiškoje padėtyje, dauguma partizanų nusižudydavo, kad išvengtų arešto ir kankinimų tardant. Pagal MVD-MGB statistines suvestines, 1944-1953m. žuvo apie 20 tūkst. partizanų. Nagrinėjant 1944-1953m. įvairias baudėjų ataskaitas apie žuvusius partizanus, išaiškėja daug faktų iškraipymų:

1)    besislapstančių nuo mobilizacijos beginklių nužudytų žmonių įtraukimas į nukautų partizanų skaičių,

2)    antipartizaninių karinių operacijų metu nužudytų beginklių žmonių įvardijimas "banditais",

3)    baudėjų ataskaitose padidintas mūšiuose ir susidūrimuose nukautų partizanų skaičius,

4)    netikslios ir prieštaringos kai kurios metinės suvestinės (sudaromos pagal apskričių MGB skyrių duomenis),

5)    ne visos partizanų aukos pateko į okupacinių represinių žinybų apskaitą.

Visos čia išvardintos priežastys perša tokią išvadą: nepatekusių į NKVD apskaitą žuvusių partizanų skaičius apytiksliai kompensuoja kitais atvejais nepagrįstai išpūstus skaičius.

Nuo 1946m. baudėjai jau gana tiksliai nustatydavo žuvusių partizanų skaičių.

Dauguma kovotojų žūdavo jaunesni kaip 22 metų amžiaus. Apie tai liudija 1952m. suimtų ir žuvusių partizanų duomenys (Dok. Nr. 181).

Dauguma gyvybes paaukojusių partizanų - kaimo artojai, gimnazistai, moksleiviai (Dok. Nr. 179, 183).

Tikėtina, kad 1944-1953m. žuvo apie 20 tūkst. laisvės kovotojų. Patikimesnį skaičių bus galima nustatyti tik tada, kai bus sudaryti visų žuvusių Lietuvos partizanų vardiniai sąrašai.





ŽODYNĖLIS

Agentas:

įtakos    - sovietinių represinių žinybų šnipas, darantis įtaką kokiems nors asmenims, jų grupėms ar visuomenei; formuojantis tam tikrą, naudingą okupacinei valdžiai, nuomonę;

kameros    - šnipinėjantis suimtuosius kalėjimo kameroje ;

maršrutininkas    - siunčiamas su užduotimi į kitą vietovę;

ryšininkas    - palaikantis ryšį tarp operatyvinio darbuotojo ir kito agento;

smogikas    - atliekantis specialias užduotis, susijusias su žudymu ir smurtu;

vidinis    - įdiegiamas į pogrindžio organizacijas ar partizanų būrius;

Agentūrinis-informacinis tinklas    - šnipų ir informatorių kiekis, užtikrinantis tiriamo objekto sekimą.

Agentūrinės-operatyvinės priemonės    - sekamo objekto aprūpinimas reikiamu kiekiu agentų ir operatyvine technika (pasiklausymo aparatūra, išoriniu stebėjimu, radijo signalizacija ir kt.)

Aktyvus tardymas    - tardymas naudojant fizinį smurtą;

Banditas    - taip okupacinė valdžia, pabrėžianti ignoruodama išsivaduojamąjį partizaninio karo pobūdį, vadino partizanus.

Byla:

baudžiamoji    - byla, kurioje sukaupti duomenys (tardymo protokolai, liudininkų parodymai ir kt.), įrodantys nusikalstamą veiklą, už kurią numatyta baudžiamoji atsakomybė;

formuliaras    - operatyvinės įskaitos byla asmeniui, įtariant jį nusikalstama veikla prieš SSRS;

operatyvinė    - (ištyrimo, paieškos, agentūrinė, sekimo, patikrinimo ir kt.) - byla, kurioje kaupiama operatyvinė medžiaga (iš įvairių šaltinių, jų tarpe - agentų pranešimai) apie sekamą objektą (asmenį, grupę asmenų, organizaciją);

filtracinė    - repatrijantų ar kitiems, grįžtantiems iš užsienio asmenims filtraciniame punkte ar lageryje užvesta patikrinimo byla.

Buožė    - ūkininkas, turintis tam tikrą skaičių ha žemės, samdantis darbininkus ar turintis žemės ūkio mašinų. Lietuvoje okupacinė valdžia pirmais pokario metais buože laikė ūkininką, turintį 20 ha, o 1950m. - tik 5 ha žemės. Terminas sukurtas sovietinėje Rusijoje 1922m. pradėjus kolektyvizaciją, tuoj po 1917m. spalio perversmo, kai vargingųjų valstiečių komitetai įgijo teisę atimti turtą iš turtingesnių ūkininkų.

Buržuazinis nacionalistas    - sovietinė okupacinė valdžia taip vadino patriotiškai nusiteikusius, norinčius atkurti Nepriklausomą Lietuvos valstybę asmenis.

Čekistas    - sovietinių represinių žinybų darbuotojas VČK (vserosiskaja čerezvičainaja komisija) - Visos Rusijos Ypatingoji komisija. Sinonimai: enkavedistas, enka-gėbistas, emgėbistas, kagėbistas.

Dekonspiracįja    - slapto bendradarbiavimo su okupacinėmis represinėmis žinybomis fakto atsiskleidimas; šnipo demaskavimas, jo išsidavimas ar sąmoningas pasisakymas aplinkiniams, nenorint šnipinėti.

Demobilizacija    - okupacinių slaptųjų tarnybų agentų siūlymas partizanams sudėti ginklus.

Dezinformacija    - sąmoningas neteisingų žinių teikimas.

Dviveidiškumas    - agento bendradarbiavimas su okupacinėmis slaptosiomis tarnybomis ir tuo pačiu metu žinių teikimas pogrindžiui.

Emgėbistas    - sovietinės represinės žinybos - Valstybės saugumo ministerijos - (MGB) darbuotojas.

Enkagėbistas    - Valstybės saugumo liaudies komisariato (NKGB) darbuotojas.

Enkavedistas    - Vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) darbuotojas.

Filtracija    - asmens, buvusio užsienyje ar turėjusio kontaktų su užsieniečiais, repatriantų, po Antrojo pasaulinio karo grįžusių į Lietuvą, patikrinimas, kurį vykdė okupacinės represinės žinybos specialiuose filtraciniuose punktuose ir konclageriuose, kiekvienas tokiam asmeniui sudarydamos filtracinę bylą. Filtracijos tikslas - nustatyti, ar toks asmuo nėra užverbuotas priešiškų Sovietų Sąjungai valstybių žvalgybos.

Fizinio poveikio priemonės    - taip užšifruotai okupacinių represinių žinybų terminologijoje buvo vadinamas suimtųjų kankinimas tardant.

Gauja    - taip okupacinė valdžia vadino partizanų būrį.

Išsišifravimas    - žiūr. dekonspiracija.

Ypatingas pasitarimas             - institucija prie SSRS NKVD, neakivaizdžiai vykdžiusi teismo funkcijas.

Kagėbistas    - sovietinės represinės žinybos - Valstybės saugumo komiteto (KGB) darbuotojas.

Kontrrevoliucinis elementas    - prieš sovietinę santvarką nusiteikęs asmuo. Terminas sukurtas sovietinėje Rusijoje po 1917m. spalio perversmo, atvedusio į valdžią bolševikus.

Kontrrevoliucinis pogrindis    - prieš sovietinę santvarką veikiantis pogrindis.

Kontrrevoliuciniai nusikaltimai    - pasipriešinimas sovietinei santvarkai, RFSSR Baudžiamojo kodekso 58-ame straipsnyje nurodytos veiklos.

Konspiracinis butas  -  butas, kurį savo žinioje turi sovietinės slaptosios tarnybos, kad neatkreipdamos visuomenės dėmesio galėtų jame priiminėti savo agentus.

Legalizacija    - besislapstančių nuo okupacinės valdžios asmenų užsiregistravimas, prisistatymas atitinkamiems valdžios organams. 1945-1946m. vykęs procesas, kai paskelbus okupacinės valdžios pažadą nebausti besislapstančių nuo mobilizacijos į Raudonąją armiją užsiregistravo virš 36 tūkst. vyrų.

Legenda    - slaptųjų tarnybų sukurta versija, pagal kurią elgiasi (prisistato aplinkiniams) jų užverbuotas asmuo.

Liaudies gynėjas    - šiuo pavadinimu buvo pavadinti 1945m. gruodžio 18d. naikintojų batalionų dalyviai. Žmonės juos vadino stribais, istrebiteliais, skrebais ir pan.

Literinė kontrolė    - slaptas pokalbių įrašymas.

Naikintojas     - 1944m. okupacinės valdžios kovai prieš partizanus suorganizuotų batalionų iš vietinių okupantų gyventojų dalyvis. Nuo 1945m. gruodžio 18d. oficialiai jau vadinami liaudies gynėjais.

Nelegalas    - nuo okupacinės valdžios besislapstąs asmuo.

Neptūn 12, 22, 47, 80   - specialių migdomųjų preparatų, okupacinių represinių žinybų vartotų prieš partizanus, užšifruotas pavadinimas.

Operatyvinis darbuotojas, operatyvininkas, operįgaliotinis    - okupacinių represinių žinybų pareigūnas, vykdantis nelojalių valdžiai asmenų persekiojimą, organizuojantis ir vykdantis operacijas prieš pogrindžio organizacijas ir partizanus, verbuojantis agentūrą bei vykdantis kt. operatyvinį darbą.

Operatyvinis sektorius  - SSRS NKVD-NKGB 1944 12 16 įsakymu įvykdytas Lietuvos teritorijos suskirstymas į 9 (nuo 1945 06 - į 7) sektorius į kuriuos įeidavo kelios apskritys. Kiekvienam operatyviniam sektoriui vadovavo iš Rusijos atsiųstas pulkininkas ar papulkininkis, o represijas vykdė vienas NKVD kariuomenės pulkas. Toks teritorinis susiskirstymas įgalino operatyviau slopinti partizaninį judėjimą ir koordinuoti visų okupacinių-represinių žinybų veiksmus.

Operatyvinė kombinacija    - okupacinių represinių žinybų taikytas klastingas duomenų išgavimo būdas, kai suima, ištardo, nukreipia klaidingais pėdsakais partizanais apsimetę čekistai.

Operatyvinė technika - okupacinių represinių žinybų taikytos techninės priemonės, persekiojant nelojalius sovietinei valdžiai asmenis: pasiklausymo aparatūra, migdomieji specpreparatai, preparatai, įgalinantys sekti su šunimis, radijo signalus skleidžianti aparatūra, netikri šoviniai, daiktai, sprogstantys vos prilietus ir kt.

Operatyvinis panaudojimas    - prievartinis silpnesnės valios žmogaus panaudojimas čekistinių užduočių vykdymui: bunkerių parodymas, partizanų iškvietimas į susitikimus, čekistų vedžiojimas į ryšininkų sodybas ir pan. Operatyvinis panaudojimas baigdavosi arba visišku suimtojo palaužimu ir užverbavimu arba, visai išsėmus išduodančiojo galimybes, - nuteisimu.

Organizacinis sektorius  - Lietuvos Laisvės Armijos padalinys, sudarytas iš legaliai gyvenančių kovotojų, aprūpinančių Veikiantįjį sektorių (nelegaliai gyvenančius kovotojus) ryšių priemonėmis, spausdinimo technika, medikamentais, platinančių pogrindinę spaudą, organizuojančių materialinį kovotojų aprūpinimą ir kt. Vėliau buvo vadinami partizanais-slapukais, pasyviais kovotojais. Sudarė veikiančių partizanų rezervą.

Partizanas    - organizuoto karinio pasipriešinimo okupacijai dalyvis. Nuo 1949m. vadinosi laisvės kovotojais.

Partizanas-ryšininkas   - dažniausiai legaliai ar pusiau legaliai gyvenantis asmuo, palaikantis ryšį tarp partizanų būrių.

Partizanas-rėmėjas   - asmuo, teikiantis partizanams paramą, priimantis į namus, leidžiantis įrengti bunkerį ir pan.

Panaudojimas "tamsoje"    - asmens pajungimas okupacinių represinių žinybų užduočių vykdymui, jam to nežinant, nesuprantant, kad turi reikalų su provokatoriais.

Profilaktika    - okupacinių represinių žinybų veiksmai, užkertantys kelią galimiems antisovietiniams pasireiškimams. Perspėjimas nutraukti antisovietinę veiklą. Pradėta taikyti po Stalino mirties. Asmeninė profilaktika buvo vieša ir slapta. Vieša - tai persekiojamo asmens poelgių pasmerkimas partiniuose, komjaunimo, darbo kolektyvo susirinkimuose, spaudoje, perspėjimas KGB ir pan. Slapta profilaktika - tai persekiojamo asmens "auklėjimas" per agentus ir KGB patikėtinius, žmogui net nesuvokiant, kad jis veikiamas ideologiškai pagal čekistinių organų užduotį.

Rezidentas    - ypatingą pasitikėjimą turintis, ideologiškai patikimas (dažniausiai partijos narys) dažnai - buvęs KGB karininkas - okupacinių žinybų slaptas bendradarbis, veikiantis pagal čekistinių organų sukurtą "legendą" ir vykdantis ypatingai sudėtingas užduotis. Jam pavaldūs keli agentai ar patikimi asmenys, iš kurių priiminėja informaciją ir skiria jiems užduotis.

Sekretas    - slaptas ilgalaikis kareivių postas tikėtinose partizanų pasirodymo vietose.

Serija OK, K    - tam tikrą slaptumo laipsnį žymintis dokumento šifras.

Slaptas informatorius   - okupacinių represinių organų užverbuotas asmuo, teikiantis jiems žinias.

Sovietinio teisėtumo pažeidimas    - suimtųjų kankinimas tardant.

Specialus agentas    - agentas specialioms, dažniausiai susijusiomis su smurtu ir žudymu užduotimis, agentas-smogikas. Specialiosios grupės   - okupacinių represinių organų naudojamos provokatorių-smogikų grupės, veikiančios partizanų vardu, naudojančios tam tikrą kamufliažą, skirtos partizanų naikinimui. Specialus pranešimas - pranešimas apie represinių organų veiksmus, dažniausiai susijusius su žudymu. Specialūs tremtiniai   - SSRS NKVD potvarkiais ar SSRS MGB Ypatingojo pasitarimo nutarimais ištremti į SSRS Siaurės rajonus asmenys.

Stribas    - 1944m. kovai prieš partizanus iš vietinių gyventojų suorganizuotų naikintojų batalionų dalyvis.

Susitikimo butas    - MGB agentui priklausantis butas, kuris naudojamas MGB operatyvinių darbuotojų kaip susitikimo vieta su kitais agentais.

Šifro telegrama    - užšifravimui paruoštas ar jau iššifruotas tekstas, už rašytas specialiame blanke.

Užsienio delegatūra - okupuoto krašto atstovybė užsienyje. Terminas pradėtas naudoti 1946m.

 

TRUMPINIMAI

Ap    Apyrašas

AS    Apskrities skyrius

AT    Aukščiausioji Taryba

BDPS    Bendras Demokratinis Pasipriešinimo Sąjūdis

BK    Baudžiamasis kodeksas

CHOZO    (Choziaistvennij otdel, rusų k.) Ūkio skyrius

CK    Centro komitetas

ČK    (Čerezvyčainaja komisija, rusų k.) - Ypatingoji komisija

DKA    Didžiosios Kovos apygarda

DLK    Didysis Lietuvos kunigaikštis

Dok.    dokumentas

E.p.    Einantis pareigas

GFP    (Geheime Feldpolitei, vokiečių k.) - slaptoji lauko policija,užnugario žvalgyba

GPU    (Glavnoje političeskoje upravlenije, rusų k.) - Vyriausioji politinė valdyba

GVK    (Gorodskoj voennij komisariat, rusų k.) - Miesto karinis komisariatas

KGB    (Komitet gosudarstvennoj bezopasnosti, rusų k.) Valstybės saugumo komitetas

KPSS    (Komunističeskaja partija sovietskogo sojuza, rusų k.) - Sovietų sąjungos komunistų partija

KT    Karinis Tribunolas

LIK    Lietuvos Išlaisvinimo komitetas

LKJS    Lietuvos komunistinė jaunimo sąjunga

LKP    Lietuvos komunistų partija

LKP(b)    Lietuvos komunistų partija (bolševikų)

LKT    Liaudies komisarų taryba

LLA    Lietuvos Laisvės armija

LLKS    Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdis

LPS    Lietuvos Partizanų Sąjunga

LPŠ    Lietuvos Partizanų štabas

LSSR    Lietuvos sovietinė socialistinė respublika

LTT    Lietuvos Tautinė Taryba

LVVOA    Lietuvos valstybinis visuomenės organizacijų archyvas

MGB    (Ministerstvo gosudarstvennoj bezopasnosti, rusų k.) Valstybės saugumo ministerija

MKPP    (Mašino-konyj prokatnyj punkt, rusų k.) - mašinų-arklių nuomojimo punktas MT    Ministrų Taryba

MTS    mašinų traktorių stotis

MVD    (Ministerstvo vnutrennich dėl, rusų k.) - Vidaus reikalų ministerija

NKGB    (Narodnyj komisariat gosudarstvennoj bezopasnosti, rusų k.) Valstybės saugumo liaudies komisariatas

NKVD    (Narodnyj komisariat vnutrennich dėl, rusų k.) - Vidaus reikalų liaudies komisariatas

Nr.    numeris

OBB    (Otdel Borby s Banditizmom, rusų k.) - Kovos su Banditizmu skyrius

OGPU    (Objedinionnoje gosudarstvennoje političeskoje upravlenije, rusų k.) - Jungtinė valstybinė politinė valdyba o/įgaliotinis    operatyvinis įgaliotinis

OK    (Otdel kadrov, rusų k.) - Kadrų skyrius

Op.b.    operatyvinės bylos

OS    Organizacinis sektorius

OSO    (Osoboje sovesčianije, rusų k.) - Ypatingas pasitarimas

OT    Operatyvinė technika

PLP    Pietų Lietuvos Partizanai

PP    Pasienio pulkas

PPO    (Polskaja povstančeskaja organizacija, rusų k.) - Lenkų sukilėlių organizacija

RFSSR    Rusijos federacinė sovietinė socialistinė respublika

SB    (Strelkovij batalion, rusų k.) - Šaulių batalionas

SG    specgrupė

SK    (Strelkovij korpus, rusų k.) - Šaulių korpusas

SMERŠ    (smertj špionam, rusų k.) - "Mirtis šnipams" - sovietinė karinė kontržvalgyba SSKP    Sovietų Sąjungos komunistų partija

SSRS    Sovietinių Socialistinių Respublikų Sąjunga

ŠD    Šaulių divizija

TO    (Transportnij otdel, rusų k.) - Transporto skyrius

UBB    (Upravlenije borby s banditizmom, rusų k.) - Kovos su banditizmu valdyba

UPK    (Ustav procesualnogo kodeksą, rusų k.) - Procesualinio kodekso nuostatai

UVK    (Uezdnij voennij komisariat, rusų k.) - Apskrities karinis komisariatas

   (Visokoj častostyj, rasų k.) - aukšto dažnio ryšis

VKČ    (Vserosiskaja Črezvyčainaja komisija, rusų k.) - Visos Rusijos Ypatingoji komisija

VGPŠ    Vyriausias Ginkluotųjų Pajėgų štabas

VKP(b)    Visasąjunginė komunistų partija (bolševikų)

VLAK    Vyriausias Lietuvos Atkūrimo komitetas

VLIK    Vyriausias Lietuvos Išlaisvinimo komitetas

VLKJS    Visasąjunginė Lenino komunistinė jaunimo sąjunga, komjaunimas

VLKSM    (Vsesojuznyj leninskij komunističeskij sojuz molodioži, rasų k.) - visasąjunginė Lenino komunistinė jaunimo sąjunga

VMN    (Vysšaja merą nakazanija, rasų k.) - aukščiausia (mirties) bausmė

VO    (Vodnij otdel, rusų k.) - vandens baseino skyrius

VS    Veikiantis sektorius

VSKA    Valstybės saugumo komiteto archyvas (buv. LSSR KGB archyvas)

   (Vysšaja škola, rusų k.) - Aukštoji mokykla

VV    (Vnutrennije voiska, rusų k.) - Vidaus kariuomenė

VVU    Vilniaus Valstybinis universitetas

 

DOKUMENTŲ SĄRAŠAS

I. SOVIETŲ SĄJUNGOS OKUPACINĖ POLITIKA LIETUVOJE ... 128

1.    LSSR NKVD komisaro J.Bartašiūno operatyvinė suvestinė apie mobilizacijos į Raudonąją armiją eigą nuo 1944m. liepos 26d. iki rugpjūčio 15d.... 128

2.    Lietuvos Komunistų partijos (bolševikų) ypatingojo sektoriaus vedėjo raštas LSSR vidaus reikalų liaudies komisarui J.Bartašiūnui apie kariuomenės siautėjimus Marijampolės apskrityje... 132

3.    Agento "Jonaičio" agentūrinis pranešimas NKGB Marijampolės skyriui apie gyventojų požiūrį i sovietų valdžios vykdomą žemės ūkio reformą .. 133

4.    Iš Valstybės saugumo leitenanto Myšelovo pranešimo Lietuvos SSR valstybės saugumo liaudies komisarui A.Guzevičiui apie kariškių sušaudytus 16 Molėtų valsčiaus jaunuolių .. 136

5.    NKVD kariuomenės 3-io Baltarusijos fronto užnugariui saugoti viršininko Liubo pranešimas SSRS NKVD komisaro pavaduotojui S.Kruglovui apie sudegintus šv. Kūčių vakarą Panemunės dzūkų kaimus .. 137

6.    Baltarusijos fronto užnugario apsaugos vado Liubo pranešimas SSRS NKVD komisaro pavaduotojui S.Kruglovui ir LSSR NKVD komisarui J.Bartašiūnui apie kariuomenės veiksmus Pietų Lietuvoje .... 139

7.    Ištrauka iš NKVD Alytaus apskr. skyriaus viršininko Čemyševo pranešimo LSSR NKVD komisarui J.Bartašiūnui apie masines čekistines - karines operacijas ... 141

8.    SSRS valstybės saugumo liaudies komisaro pavaduotojo B.Kobulovo direktyva LSSR operatyvinių sektorių ir NKGB miešti} ir apskričių skyrių viršininkams su nurodymais verbuoti kunigus ... 144

9.    Ištrauka iš LSSR NKGB 2-o skyriaus vyr. operatyvinio įgaliotinio J.Min-kevičiaus pranešimo LSSR valstybės saugumo liaudies komisarui A.Guzevičiui apie atliktą agentūrinį-operatyvinį darbą Kaimo universitete ... 146

10.    LSSR NKVD komisaro pavaduotojo NKVD-NKGB Utenos operatyvinio sektoriaus viršininko P.Kapralovo direktyva visiems apskričių NKVD-NKGB skyrių viršininkams dėl duomenų pateikimo apie valdžios organuose antisovietiškai nusiteikusius asmenis ... 152

11.    Lietuvos SSR NKVD pažyma apie LSSR NKVD Tardymo skyriaus 1945m. sausio-gegužės mėn. sudarytas bylas .... 153

12.    SSRS NKVD-NKGB įgaliotinio Lietuvai gen.ltn. I.Tkačenkos raštas operatyvinių sektorių ir NKVD-NKGB apskričių skyrių viršininkams apie laiško Stalinui pasirašymo organizavimą .... 154

13.    SSRS NKVD komisaro pavaduotojo A.Apolonovo, SSRS NKVD-NKGB įgaliotinio Lietuvoje I.Tkačenkos ir LSSR NKVD komisaro J.Bartašiūno raštas LSSR NKVD-NKGB operatyvinių sektorių, NKVD-NKGB miešti; ir apskričių skyrių viršininkams bei visų Lietuvoje dislokuotos NKVD kariuomenės padalinių vadams apie suimtųjų kankinimą .... 156

14.    Alytaus apskrities NKVD skyriaus viršininko Lisovskio ir NKGB skyriaus viršininko Aleksandrovo pranešimas Vilniaus operatyvinio sektoriaus viršininkui I.Rudykai apie kariškių nusikaltimus .... 159

15.    SSRS NKVD-NKGB įgaliotinio Lietuvoje I.Tkačenkos raštas LSSR vidaus reikalų ir valstybės saugumo liaudies komisarams, NKVD-NKGB operatyvinių sektorių bei apskričių ir miestų skyrių viršininkams apie Vėlinių šventimą ... 161

16.    SSRS vidaus reikalų liaudies komisaro L.Berijos ir SSRS valstybės saugumo liaudies komisaro V.Merkulovo direktyva dėl spalio revoliucijos švenčių saugaus šventimo .. 163

17.    NKVD-NKGB Vilniaus operatyvinio sektoriaus viršininko plk. I.Rudykos pranešimas vadovybei apie politinę padėtį Vilniaus operatyvinio sektoriaus teritorijoje ..... 164

18.    NKVD-NKGB Vilniaus operatyvinio sektoriaus viršininko I.Rudykos raštas SSRS NKVD-NKGB įgaliotiniui Lietuvoje I.Tkačenkai apie valstiečių išbuožinimą Vilniaus, Trakų ir Alytaus apskrityse ... 173

19.    LSSR NKGB komisaro pavaduotojo L.Martavičiaus ir NKGB "V" skyriaus viršininko Makarovo ataskaita SSRS NKGB "V" skyriaus viršininkui Gribovui apie korespondencijos cenzūrą... 174

20.    NKVD Kauno miesto skyriaus viršininko padėjėjo Kirjanovo ir Kovos su banditizmu skyriaus viršininko Losevo pranešimas LSSR NKVD komisaro pavaduotojui P.Kapralovui apie legalizacijos eigą ir gyventojų atsiliepimus į J.Bartašiūno įsaką dėl legalizacijos . 177

21.    LSSR Valstybės saugumo ministro D.Jefimovo pranešimas SSRS Valstybės saugumo ministro pavaduotojui Ogolcovui apie šv. Velykų šventimą Lietuvoje ... 179

22.    MGB Kauno miesto skyriaus viršininko V.Voroncovo pranešimas LSSR saugumo ministrui D.Jefimovui apie gegužės 1-osios šventimą Kaime .. 180

23.    LSSR MVD Kovos su banditizmu valdybos 1 skyriaus viršininko Vasiljevo pažyma apie grupinius kalinių pabėgimus iš MGB vidaus kalėjimų ... 181

24.    LSSR MVD OBCHSS viršininko Motinovo pažyma apie Lietuvoje 1946 07 25-1946 09 20 iškeltas baudžiamąsias bylas už pyliavų neatidavimą .... 183

25.    Ištrauka iš SSSR gen. ltn. Sladkevičiaus sudaryto okupantų kariuomenės veikimo rinkimų į LSSR Aukščiausiąją Tarybą metu plano .... 184

26.    Lietuvos SSR MGB žinių suvestinė apie 1947m. nustatytų antisovietinių atsišaukimų autorių ir jų bendrininkų amžių, socialinę kilmę ir partinę priklausomybę .. 187

27.    LSSR MGB Vilniaus miesto skyriaus 1-o poskyrio viršininko Babincevo pažyma apie antisovietinius elementus Vilniaus universitete ir pedagoginiame institute ...188

28.    LSSR MGB 2-N valdybos 1 skyriaus viršininko Odincovo pažyma apie įvykius trėmimo operacijos "Priboj" metu ... 190

29.    LSSR MGB ministro P.Kapralovo pranešimas SSRS MGB ministro pavaduotojui Ogolcovui apie 1928-1929m. gimusių piliečių šaukimą į sovietinę armiją  .. 193

30.    LSSR MGB pažyma VKP(b) CK žemės ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojui Jakušinui apie esamą padėtį kolūkiuose Lietuvoje 1950m. pirmoje pusėje ir represinių struktūrų veiklą ... 195

31.    LSSR MGB ministro P.Kapralovo direktyva LSSR MGB Kauno, Šiaulių, Klaipėdos, Vilniaus valdybų viršininkams dėl asmenų, vengiančių šaukimo į sovietinę armiją, šeimų ištrėmimo ... 202

32.    MGB Šiaulių srities valdybos "A" skyriaus viršininko Bobylevo raštas LSSR MGB "A" skyriaus viršininkui Grišinui apie mirties bausmės nuosprendžio įvykdymą nuteistiesiems .... 203

33.    Lietuvos SSR MGB pažyma apie 1944 08-1953 01 01 Lietuvoje už antisovietinę veiklą areštuotų asmenų socialinę kilmę  .. 204

34.    Lietuvos SSR MVD pažyma apie MGB organų 1944 08-1953 03 areštuotų žmonių skaičių ir jiems inkriminuojamus kaltinimus... 206

35.    Lietuvos SSR MVD pažyma apie LSSR MGB ir MVD 1944 07-1953 03 areštuotų inteligentų skaičių  .... 207

36.    Lietuvos SSR MVD pažyma pagal 1953m. liepos 12d. duomenis apie Lietuvoje besislapstančių žmonių skaičių ir slapstymosi priežastis .... 208

37.    Lietuvos SSR KGB pažyma apie 1944m. rugpjūčio mėn. - 1954m. balandžio mėn. nuteistų asmenų, kaltinamų kontrrevoliucine veikla, skaičių  ... 209

38.    LSSR MVD 4-os valdybos viršininko P.Raslano raštas apie kovą su katalikų dvasininkija  ....210

II. SSRS REPRESINIŲ STRUKTŪRŲ VEIKLA... 214

1. NKVD-MVD ir NKGB-MGB žinybos ....214

39.    SSRS NKVD pareigūnų A.Guzevičiaus, Noviko ir Kūmo sudaryti Lietuvos, Latvijos ir Estijos SSR NKVD operatyvinių - čekistinių grupių nuostatai .. 214

40.    LSSR NKVD komisaro pavaduotojo P.Kapralovo įsakas paimti iš visų NKVD ir milicijos darbuotojų bei gyventojų radijo imtuvus .. 216

41.    Ištrauka iš NKVD komisaro J.Bartašiūno pranešimo VKP(b) CK Lietuvos biuro pirmininkui M.Suslovui apie LSSR NKVD darbą panaudojant operatyviniams tikslams archyvinę medžiagą 1944 08 01-1945 01 01  217

42.    Ištrauka iš NKVD komisaro J.Bartašiūno pranešimo VKP(b) CK Lietuvos biuro pirmininkui M.Suslovui apie LSSR NKVD kadrų skyriaus darbą nuo 1944m. rugpjūčio ld. iki 1945m. sausio ld.. 219

43.    SSRS NKGB komisaro pavaduotojo B.Kobulovo raštas LSSR NKVD-NKGB operatyvinių sektorių ir apskričių skyrių viršininkams, NKVD vidaus ir pasienio kariuomenės vadams dėl aktyvesnio partizanų persekiojimo ir naikinimo .. 221

44.    LSSR NKVD-NKGB įgaliotinio I.Tkačenkos ir LSSR prokuroro Baliasnikovo direktyva LSSR NKVD-NKGB operatyvinių sektorių, NKVD-NKGB apskričių skyrių viršininkams ir apskričių prokurorams dėl nesankcionuotų areštų, tardymo terminų ir parodomųjų karinio tribunolo procesų ... 225

45.    SSRS NKVD-NKGB įgaliotinio Lietuvoje I.Tkačenkos nurodymai NKVD-NKGB operatyvinių sektorių ir apskričių skyrių viršininkams, visiems NKVD vidaus ir pasienio kariuomenės viršininkams ir pulkų vadams sustiprinti kovą su partizanais ... 227

46.    SSSR NKGB įgaliotinio Lietuvoje I.Tkačenkos, LSSR NKVD komisaro J.Bartašiūno ir NKGB komisaro D.Jefimovo raštas NKVD-NKGB operatyvinių sektorių ir apskričių skyrių viršininkams, nurodantis vadovautis L.Berijos direktyva dėl partizanų naikinimo ... 228

47.    Lietuvos SSR NKVD pažyma apie 1944 07 15-1945 12 01 nusiųstų teismams, nuteistų, išteisintų ir išvežtų tardymui į lagerius žmonių skaičių ... 231

48.    Lietuvos SSR MGB pažyma apie LSSR MGB 1944 07-1946 08 15 suimtų žmonių skaičių ... 232

49.    LSSR MVD kovos su banditizmu valdybos 1 skyriaus viršininko S.Figurino pažyma VKP(b) CK apie LSSR MVD 1946 metais atliktų karinių operacijų skaičių ir patirtus nuostolius... 233

50.    Iš LSSR MGB Tardymo dalies viršininko Soloido raporto LSSR MGB ministro pavaduotojui Leonovui apie sulaikytųjų kankinimą MGB Panevėžio apskrities skyriuje .... 235

51.    LSSR MGB Kadrų skyriaus ypatingosios inspekcijos vyresniojo tardytojo Budejevo išvados apie tardomųjų kankinimą MGB Marijampolės apskrities skyriuje .... 239

52.    LSSR MGB ministro P.Kapralovo direktyva operatyvinių skyrių, MGB Kauno valdybos ir apskričių skyrių viršininkams dėl aktyvesnio partizanų būrių naikinimo ... 246

53.    LSSR MGB "A" skyriaus viršininko P.Grišino paaiškinimas LSSR MGB ministro pavaduotojui A.Gailevičiui apie 1944-1948m. MGB Kauno miesto skyriaus darbuotojų įvykdytus areštuotųjų turto grobstymus ... 248

54.    Lietuvos SSR MVD pažyma apie 1944 08-1953 03 LSSR MGB ir MVD areštuotų žmonių skaičių .... 251

55.    Iš LSSR MVD kadrų skyriaus viršininko Zalipajevo ir jo pavaduotojo Pastuchovo pažymos apie LSSR MVD darbuotojus, discipliną ir nusižengimus ... 252

56.    LSSR MVD I spec. skyriaus bylų apie mirties nuosprendžių vykdymą perdavimo aktas .. 256

57.    Iš Ypatingosios inspekcijos prie LSSR MVD Kadrų skyriaus viršininko Timonovo pažymos apie MVD darbuotojų nusikaltimus, padarytus nuo 1952 09 15 iki 1953 05 ... 258

58.    Ištrauka iš MVD kariuomenės Lietuvos pasienio apygardos karinio prokuroro S.Grimovičiaus rašto LKP CK sekretoriui A.Sniečkui apie leidimus kankinti tardomuosius ... 263

59.    LSSR KGB 10 skyriaus inspektoriaus Andrikovo rašyta KGB darbuotojo Stasio Šimkaus tarnybinė charakteristika ... 264

2. NKVD-MVD-MGB kariuomenė ... 265

60.    NKVD kariuomenės 3-io Baltarusijos fronto užnugariui saugoti štabo operatyvinė suvestinė apie pasienio kariuomenės veiklą 1944m. gruodžio 14-18 dienomis .... 265

61.    NKVD Alytaus apskrities skyriaus viršininko Čemyšovo specialus pranešimas LSSR NKVD komisarui J.Bartašiūnui apie partizanų grupės sunaikinimą Merkinės valsčiuje .. 272

62.    SSRS Valstybės saugumo liaudies komisaro pavaduotojo B.Kobulovo direktyva LSSR NKVD - NKGB operatyvinių sektorių ir apskričių skyrių viršininkams, NKVD karinių dalinių vadams apie būtinybę sustiprinti kovą su partizanais .. 274

63.    NKVD vidaus kariuomenės Pabaltijo apygardos štabo viršininko Golovkos pranešimas apie NKVD kariuomenės skaičių, sutelktą Lietuvoje partizanų naikinimui .. 276

64.    SSRS NKVD-NKGB Įgaliotinio Lietuvoje I.Tkačenkos įsakymas NKVD kariuomenės Lietuvoje vadams, prokurorams ir "Smerš’o" viršininkams bei NKVD-NKGB operatyvinių sektorių ir apskričių skyrių viršininkams sustiprinti kovą prieš partizanus... 278

65.    SSRS NKVD-NKGB įgaliotinio Lietuvoje I.Tkačenkos pranešimas apie kariškių nusikaltimus Lietuvoje ... 279

66.    Lietuvos SSR vidaus reikalų ministro J.Bartašiūno raštas VKP(b) CK Lietuvos biuro pirmininkui Ščerbakovui apie kariškių siautėjimus Ukmergės apskrityje .... 283

67.    Lietuvos SSR vidaus reikalų ministro J.Bartašiūno ir MVD 4 šaulių divizijos vado Golovkos nurodymas MVD apskričių ir miestų skyrių viršininkams ir MVD kariuomenės dalių vadams apie operacijų prieš partizanus apiforminimą ... 285

68.    Tarnybinių šunų paskirstymo 4-os divizijos daliniams žiniaraštis ..... 287

69.    SSRS MVD įgaliotinio Tauragės apskričiai F.Mažirino specialus pranešimas SSRS MVD ministro pavaduotojui A.Apolonovui apie susišaudymą su partizanais prie Meižių kaimo .. 288

70.    MGB vidaus kariuomenės 137 šaulių pulko štabo viršininko mjr. K.Vlasovo laiškas J.Stalinui su pasiūlymais kaip geriau kovoti su partizanais .. 291

71.    Laikinai einančio LSSR valstybės saugumo ministro pareigas P.Kapralovo raštas MGB apskričių skyrių viršininkams apie draudimą gydyti sužeistus partizanus vietinėse ligoninėse .. 296

72.    Lazdijų apskrities MGB skyriaus viršininko pavaduotojo Mnacakanovo pasirašyta operatyvinė suvestinė LSSR valstybės saugumo ministrui D.Jefimovui apie Lazdijų valsčiaus Želbėkių kaime kariškių sudegintą sodybą, nušautą moterį ir sužeistus žmones .. 297

73.    Vidaus kariuomenės 2-os šaulių divizijos vado Širinskio pranešimas SSRS MGB vidaus kariuomenės viršininkui Burmakui ir LSSR saugumo ministrui P.Kapralovui apie divizijos sudarymą ... 299

74.    Vidaus kariuomenės 4-os šaulių divizijos vado pavaduotojo Pankino išvada dėl nuostolių, patirtų prie Žiūrų-Gudelių, susišaudant su partizanais ... 306

75.    Vidaus kariuomenės 4-os šaulių divizijos štabo 0025 operatyvinė suvestinė apie 34, 261, 298, 353 šaulių pulkų veiklą 1951m. sausio 23-25 dienomis .. 316

76.    Okupantų kariuomenės, turėjusios saugoti rinkimines apylinkes rinkimų į LSSR Aukščiausiąją Tarybą metu, paskirstymo planas, paruoštas LSSR MGB 2N valdybos viršininko plk. G.Čachavos .. 319

77.    MGB Nr. 54139 karinės dalies kontržvalgybos viršininko Benediktovo pranešimas LSSR saugumo ministro pavaduotojui Leonovui apie 4-os šaulių divizijos operatyvinės veiklos trūkumus .. 321

3. Stribai ... 329

78.    LKP(b) CK nutarimas dėl stribų batalionų sudarymo .. 329

79.    Vidaus reikalų ministro pavaduotojo plk. Kapralovo raštas NKVD skyrių viršininkams dėl paramos grupių stribams sudarymo . 330

80.    Lietuvos Liaudies komisarų tarybos ir KP(b) CK 1944 12 03 nutarimas dėl stribų būrių sudarymo kiekviename valsčiuje .. 332

81.    Alytaus operatyvinio sektoriaus viršininko 3-io rango komisaro Rudino pranešimas NKVD-NKGB įgaliotiniui Lietuvoje valstybės saugumo komisarui J.Tkačenkai apie stribų nepajėgumą kovoti su partizanais .. 333

82.    LSSR vidaus reikalų liaudies komisaro J.Bartašiūno raštas NKVD apskričių skyrių viršininkams apie palaikančius ryšius su partizanais žmones naikintojų būriuose .. 335

83.    SSRS NKVD vyriausiosios kovos su partizanais valdybos viršininko saugumo komisaro A.Leontjevo raštas Ukrainos, Lietuvos ir Latvijos vidaus reikalų liaudies komisarams apie stribų nuostolius, patiriamus kovoje su partizanais ..... 336

84.    LSSR NKVD kovos su partizanais skyriaus viršininko plk. Gusevo specialus pranešimas SSRS NKVD vyriausios kovos su partizanais valdybos viršininkui A.Leontjevui apie Endriejavo užpuolimą ... 340

85.    LSSR vidaus reikalų liaudies komisaro J.Bartašiūno įsakymas dėl stribų nusikaltimų .. 341

86.    LSSR vidaus reikalų liaudies komisaro pavaduotojo P.Kapralovo raštas NKVD apskričių viršininkams apie stribų nusikaltimus ir jų priklausymą pogrindžiui ... 343

87.    LSSR MVD ministro pavaduotojo Kapralovo parengta pažyma apie stribų ir paramos grupių nuostolius nuo 1945m. sausio ld. iki 1946m. gegužės ld... 345

88.    LSSR vidaus reikalų ministro J.Bartašiūno raštas SSRS vidaus reikalų ministro pavaduotojui Riasnojui apie kontržvalgybos organų atliktą stribų batalionų patikrinimą..... 348

89.    LSSR vidaus reikalų ministro J.Bartašiūno raštas MVD apskričių skyrių viršininkams apie partizanų pasalose stribų patiriamus nuostolius .... 349

90.    SSRS Ministrų Tarybos nutarimas dėl partizanų ir jų rėmėjų šeimų ištrėmimo ir stribų materialinio aprūpinimo ... 352

91.    LSSR MGB duomenys apie stribų skaičių respublikoje ... 354

92.    SSRS MGB 2-os valdybos viršininko pavaduotojo Jedunovo raštas LSSR valstybės saugumo ministro pavaduotojui P.Kapralovui dėl stribų nepatikimumo ..... 356

93.    LSSR MGB viršininko pavaduotojo Martavičiaus pažyma apie stribų kovinę veiklą ..357

94.    Lietuvos SSR MVD Vilniaus srities viršininko M.Jakovlevo raštas rajonų MVD skyrių viršininkams apie pareigūnus, turinčius teisę laikyti ginklą.... 358

95.    LSSR MVD 2N valdybos viršininko T.Župikovo pažyma apie stribų būrių būklę ir veiklos rezultatus ... 359

96.    LSSR KGB 4-os Valdybos viršininko J. Obukausko parengta pažyma apie stribų skaičių..... 363

4. NKVD-MVD ir NKGB-MGB agentūra.................... 364

97.    LSSR NKGB komisaro D.Jefimovo direktyva LSSR NKGB apskričių ir miestų skyrių viršininkams dėl tinkamų verbavimui kandidatų parinkimo ... 364

98.    Informatoriaus Sakalo agentūrinis pranešimas NKVD-NKGB operatyvinės grupės viršininkui Todesui apie tai, kad agentas A.Petrauskas nesilaiko konspiracijos.... 365

99.    SSRS NKVD komisaro L.Berijos direktyva LSSR NKVD-NKGB įgaliotiniui Lietuvoje I.Tkačenkai, NKVD komisarui J.Bartašiūnui ir NKGB komisarui D.Jefimovui, peradresuota LSSR NKVD-NKGB operatyvinių sektorių ir apskričių skyrių viršininkams dėl ginkluoto pogrindžio sunaikinimo ... 367

100.    SSRS NKVD-NKGB įgaliotinio Lietuvoje I.Tkačenkos nurodymas NKVD-NKGB operatyvinių sektorių viršininkams dėl agentų materialinio skatinimo... 368

101.    SSRS NKVD-NKGB įgaliotinio Lietuvoje I.Tkačenkos, LSSR NKVD komisaro J.Bartašiūno ir NKGB komisaro D.Jefimovo įsakymas NKVD-NKGB apskričių skyrių viršininkams dėl jų aplaidumo darbe ir būtinybės aktyviau naudoti agentus .. 370

102.    Lietuvos SSR MGB agentų skaičius apskrityse 1946 09 01-1947 01 01 ... 372

103.    LSSR MGB Marijampolės apskrities skyriaus viršininko pavaduotojo Antonovo pažyma apie agento "Sauliaus" veiklą.. 375

104.    LSSR MGB inspekcijos viršininko pavaduotojo Rabkino sudarytas 2N valdybos 1 skyriaus agentų apmokėjimo žiniaraštis .. 377

105.    LSSR MGB 2N valdybos 2 skyriaus 1 poskyrio viršininko Romačevo pažyma apie A.Šumskienės išduotą partizaną ir atlyginimą už tai .... 378

106.    LSSR MGB Tardymo dalies poskyrio viršininko Simoniano pranešimas SSRS MGB ministro pavaduotojui Riuminui apie kameros agentų panaudojimą 1951m. liepos-rugsėjo mėn. tardant partizanų ryšininkus ..... 379

107.    Raseinių rajono MGB skyriaus viršininko pavaduotojo Žilinsko raportas LSSR MGB ministro pavaduotojui I.Počkajui apie nepavykusią partizanų apnuodijimo operaciją .... 381

108.    Ištrauka iš LSSR MGB ministro P.Kondakovo pažymos apie agentūrinio aparato mažinimą pagal SSRS MGB 1952m. sausio 10d. įsakymą Nr.0015 ir 1952m. balandžio 10d. direktyvą Nr.54 .... 383

109.    Kauno srities MGB valdybos 2N skyriaus 1 poskyrio vyr. operatyvinio įgaliotinio Stepanovo sudarytas memorandumas apie partizaną J.Vilčinską ... 384

110.    LSSR MGB Vilniaus valdybos viršininko M.Jakovlevo nurodymas visiems MGB Vilniaus srities rajonų skyrių viršininkams dėl partijos funkcionierių ir vadovaujančių darbuotojų išbraukimo iš agentūrinio tinklo ir jų bylų sunaikinimo ... 388

111.    LSSR MGB "A" skyriaus viršininko P.Grišino ir 1 poskyrio viršininko Naidenovo pažyma apie agentūrinio tinklo sumažinimą 1951 m. rugsėjo ld. - 1952m. lapkričio ld.... 389

112.    LSSR MGB ministro P.Kondakovo nurodymas operatyvinei grupei vykti į Sibirą verbuoti agentus tremtinių tarpe .... 393

113.    SSRS MVD Irkutsko valdybos raštas SSRS MVD I vyriausios valdybos 8 skyriaus viršininkui Žukovui, LSSR MVD ministrui P.Kondakovui ir MVD Šiaulių srities valdybos viršininkui Jarockiui apie tremtyje užverbuoto agento išsišifravimą .. 394

114.    MVD Kelmės rajono skyriaus agentų "Zitos" ir "Gluosnio" agentūrinis pranešimas operatyviniams darbuotojams Jevseičikui ir Bersenevui apie partizanų A.Kmito ir J.Bartkaus nužudymą .... 396

115.    LSSR MVD kalėjimų skyriaus viršininko Nartauto pažyma apie agentūrinį-operatyvinį darbą kalėjimuose .... 397

116.    LSSR MVD I specialaus skyriaus viršininko R.Vaigausko ir 1 poskyrio viršininko Naidenovo pažyma LSSR MVD ministro pavaduotojui L.Martavičiui apie susitikimų butų laikytojus .... 402

117.    Buvusio NKGB agento Benedikto Tumavičiaus pareiškimas LSSR KGB pirmininkui dėl jo pripažinimo Antrojo pasaulinio karo dalyviu .... 404

5. Specialieji agentai .... 406

118.    SSRS NKGB komisaro pavaduotojo B.Kobulovo įsakymas LSSR NKVD-NKGB operatyvinių sektorių viršininkams apskričių skyriuose savavališkai neorganizuoti partizanais apsimetusių operatyvinių būrių ... 406

119.    LSSR MVD kovos su banditizmu valdybos 1 skyriaus viršininko pažyma apie specialiųjų grupių organizavimą apskrityse, jų veiklą, naikinant partizanus, ir jų darbo planų sudarymą .... 407

120.    B.Blažytės pasižadėjimas kovoti už Lietuvos laisvę, parašytas partizanais apsimetusiems smogikams reikalaujant ... 410

121.    Majoro A.Sokolovo raportas LSSR MVD ministrui J.Bartašiūnui apie specialiosios grupės smogikų veiklą ir jų darbo tobulinimą, įtraukiant į šias grupes buvusius partizanus ... 410

122.    Majoro A.Sokolovo raportas LSSR MVD ministro pavaduotojui P.Kapralovui apie specialiosios grupės smogikų darbo tobulinimą ... 412

123.    LSSR MGB 2N valdybos 2 skyriaus 5 poskyrio viršininko N.Sokolovo nurodymai dėl agentų-smogikų organizavimo tikslų, užduočių parengimo ir vykdymo .... 415

124.    LSSR MGB 2N valdybos 2 skyriaus 5 poskyrio viršininko pavaduotojo A.Sokolovo raportas 2N valdybos 2 skyriaus viršininkui S.Figurinui apie būtinybę įkurti tris centrines specialiasias grupes .... 420

125.    LSSR MGB Šiaulių srities valdybos Pandėlio rajono skyriaus viršininko Juchnevičiaus specialus pranešimas LSSR MGB Šiaulių srities valdybos viršininkui Vasiljevui apie partizano A.Būtėno suėmimą ir jo mirtį ..... 423

126.    LSSR MGB 2N valdybos viršininko I.Počkajaus pažyma apie specialiosios grupės veiklą 1950 01 01-1951 08 20 naikinant Vyčio, Tauro, Vytauto apygardų partizanus ..... 425

127.    Ištrauka iš LSSR MGB 2-N valdybos 2 skyriaus 3 poskyrio viršininko N.Sokolovo raporto LSSR MGB ministrui P.Kapralovui apie specialiosios grupės užmuštą V.Dveilį ir nušautą P.Čibirienę ..... 433

128.    Ištrauka iš LSSR MGB 2N valdybos 2 skyriaus 1 poskyrio operatyvinio įgaliotinio P.Rymkievičiaus raporto MGB ministrui P.Kapralovui apie jo darbą specialiose grupėse, partizanų ir civilių žmonių žudymus, kankinimus ir smogikų nusikaltimus ..... 435

129.    LSSR MGB ministro P.Kondakovo raštas sričių valdybų viršininkams apie nesėkmingas čekistines operacijas ir agentūrinio - operatyvinio darbo gerinimą .... 440

130.    LSSR MGB Šiaulių srities valdybos skyriaus viršininko pavaduotojo Rogožino raštas Šiaulių srities prokurorui, teisės patarėjui Janoniui apie tai, kad V.Dveilį nužudė partizanai ..... 446

131.    LSSR MVD 2N valdybos viršininko T.Župikovo pažyma apie agentų, užverbuotų iš buvusių partizanų tarpo, skaičių..... 447

132.    LSSR MVD 2N valdybos viršininko T.Župikovo pažyma apie agentus, užverbuotus iš suimtų buvusių partizanų tarpo.... 448

133.    LSSR MVD 2N valdybos viršininko T.Župikovo pažyma apie specialųjį agentą "Kirvį".... 453

134.    LSSR MVD Klaipėdos miesto skyriaus vyr. operatyvinio įgaliotinio Michejevo nutarimas išbraukti iš agentūrinio tinklo J.Eitutį, pasipriešinusį ir nušautą specialiosios grupės smogikų .... 455

135.    LSSR KGB 4 valdybos viršininko P.Raslano raštas SSRS KGB 4 valdybos 3 skyriaus viršininkui Počkajui apie agentus iš buvusių partizanų tarpo, numatytus areštuoti .. 457

136.    LSSR KGB 4 valdybos viršininko J.Obukausko pažyma apie agentų- smogikų poreikio sumažėjimą ir buvusių partizanų, tapusių smogikais, amnestavimo galimybes ... 458

137.    LSSR KGB 4 valdybos 2 skyriaus viršininko Martusevičiaus rašytas agentų-smogikų išlaikymo išlaidų 1956 metų sąmatos paaiškinamasis raštas ... 459

III. PARTIZANINIO KARO SLOPINIMAS... 461

138.    Lietuvos SSR NKVD pažyma pagal 1945m. vasario ld. duomenis apie Lietuvoje veikiančių partizanų grupių skaičių ... 461

139.    LSSR NKVD-NKGB operatyvinės grupės Alytaus apskrities viršininko Sabitovo, NKVD skyriaus viršininko Čemyšovo ir NKGB skyriaus viršininko Rogožino specialus pranešimas SSRS NKVD-NKGB įgaliotiniui Lietuvoje D.Rodionovui, LSSR NKVD komisarui J.Bartašiūnui, LSSR NKGB komisarui A.Guzevičiui apie Miroslavo valsčiaus centro užpuolimą ... 462

140.    NKVD Alytaus apskrities skyriaus viršininko mjr. Čemyšovo specialus pranešimas LSSR NKVD komisarui J.Bartašiūnui apie partizanų įvykdytą stribų grupės sunaikinimą .... 466

141.    NKVD Alytaus apskrities skyriaus viršininko Čemyšovo specialus pranešimas LSSR NKVD komisarui J.Bartašiūnui apie partizano A.Kušlio grupės sunaikinimą Simno valsčiuje ... 468

142.    LSSR NKVD komisaro J.Bartašiūno ir NKGB komisaro A.Guzevičiaus sudarytas lenkų ir lietuvių partizanų naikinimo priemonių planas.. 471

143.    SSRS NKGB komisaro pavaduotojo B.Kobulovo ir NKVD komisaro pavaduotojo A.Apolonovo direktyva NKVD-NKGB operatyvinių sektorių ir NKVD-NKGB apskričių skyrių viršininkams dėl atvykusių legalizuotis asmenų tardymo ir verbavimo .... 475

144.    Gen. mjr. Golovkos pranešimas Vilniaus operatyvinio sektoriaus viršininkui dėl lėktuvų aviacinei žvalgybai ir operacijoms panaudojimo ..... 477

145.    SSRS NKVD komisaro pavaduotojo A.Apolonovo ir SSRS NKVD-NKGB įgaliotinio Lietuvoje I.Tkačenkos raštas LSSR NKVD-NKGB operatyvinių sektorių viršininkams ir NKVD-NKGB apskričių skyrių viršininkams dėl ligoninėse gydomų partizanų išaiškinimo ... 478

146.    SSRS NKVD-NKGB įgaliotinio Lietuvai I.Tkačenkos, LSSR NKVD komisaro J.Bartašiūno ir e.p. LSSR NKGB komisaro D.Jefimovo direktyva NKVD-NKGB operatyvinių sektorių, apskričių skyrių, NKGB Lietuvos geležinkelio transporto ir Lietuvos vandens baseino skyriaus viršininkams bei Lietuvoje dislokuotos visų rūšių NKVD kariuomenės dalinių vadams dėl legalizavusiųjųsi verbavimo ir persekiojimo .... 480

147.    NKVD - NKGB Utenos operatyvinio sektoriaus viršininko P.Kapralovo pranešimas SSRS NKVD - NKGB įgaliotiniui Lietuvoje l.Tkačenkai ir LSSR NKVD komisarui J.Bartašiūnui apie Utenos apskrityje veikiančius partizanų būrius ir jų legalizaciją ... 484

148.    Lietuvos SSR NKVD ir NKGB pažyma apie kovos su antisovietiniu pogrindžiu 1944 07- 1945 11 rezultatus ... 486

149.    LSSR NKVD komisaro D.Jefimovo raštas Kaimo operatyvinio sektoriaus viršininkui Jegorovui apie nežinomos radijo stoties darbą ... 489

150.    LSSR NKVD komisaro J.Bartašiūno įsakymas dėl partizanų legalizacijos .... 490

151.    SSRS NKVD-NKGB įgaliotinio Lietuvoje I.Tkačenkos, LSSR vidaus reikalų liaudies komisaro J.Bartašiūno ir LSSR saugumo liaudies komisaro D.Jefimovo pranešimas LSSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pirmininkui J.Paleckiui apie represinio aparato veiklą rinkimų į SSRS Aukščiausiąją Tarybą metu ..... 492

152.    LSSR NKVD kovos su banditizmu skyriaus viršininko B.Burylino pažyma apie partizanų štabų sunaikinimą .... 496

153.    LSSR NKVD kovos su banditizmu skyriaus viršininko B.Burylino pažyma apie partizanų veiksmus 1945 metais ir NKVD patirtus nuostolius .... 499

154.    Ištrauka iš Karinio tribunolo prie LSSR MVD pirmininko Chaliavino pranešimo VKP(b) CK Lietuvos orgbiuro pirmininkui V.Sčerbakovui ir Lietuvos KP(b) CK sekretoriui A.Sniečkui apie 1944-1946m. nuteistųjų socialinę kilmę .... 500

155.    LSSR MVD Alytaus apskrities skyriaus viršininko Lisovskio specialusis pranešimas LSSR MVD ministro pavaduotojui P.Kapralovui apie Alytaus apskrityje gyvenančių legalizavusiųjųsi asmenų sekimą...... 502

156.    LSSR MGB ministro D.Jefimovo pranešimas LKP(b) CK apie MGB agentūrinį-operatyvinį darbą 1946m. birželio mėn.... 503

157.    Lietuvos SSR MVD pažyma apie užsiregistravusių partizanų ir besislapstančių nuo šaukimo į Raudonąją Armiją bei jos dezertyrų skaičių .... 521

158.    Lietuvos SSR MGB pažyma apie MGB pastangas infiltruoti savo agentūrą į partizanų kuriamą vyriausiąją vadovybę ir perimti ryšius su Vakaruose esančiais lietuvių emigraciniais centrais ... 523

159.    LSSR MVD ministro pavaduotojo P.Kapralovo raštas Zarasų, Ukmergės, Utenos ir Švenčionių NKVD-NKGB apskričių skyrių viršininkams apie legalizavusiųjųsi asmenų persekiojimą .... 530

160.    LSSR MVD ministro J.Bartašiūno raštas SSRS MVD ministrui S.Krug-lovui apie Lazdijų ir Alytaus apskrityse organizuojamas legalias partizanų grupes, jų areštus ir šeimų trėmimą ..... 531

161.    MVD Varėnos apskrities skyriaus viršininko Gocevo specialus pranešimas LSSR MVD ministrui J.Bartašiūnui apie partizano sunaikinimą ir trijų čekistų žuvimą ... 532

162.    MGB Marijampolės apskrities operatyvinė suvestinė apie kautynes prie Buktos tarybinio ūkio ... 535

163.    Iš LSSR MGB 2N valdybos 6 poskyrio viršininko Ščerbakovo pažymos apie operatyvinę būklę ir kovą su partizanais rinkiminės kampanijos į vietines tarybas metu nuo 1947 11 25 iki 1948 01 19 ..... 537

164.    Iš LSSR MGB 2N valdybos 6 poskyrio viršininko Ščerbakovo pažymos apie kovą su partizanais paskolų kampanijos 1948 0504-1948 05 08 metu .... 544

165.    LSSR saugumo ministro D.Jefimovo pranešimas LKP(b) sekretoriui A.Sniečkui apie partizanų vykdomą agitaciją prieš kolūkių organizavimą Lietuvoje ... 548

166.    LSSR MGB l.e. ministro pareigas P.Kapralovo specialus pranešimas SSRS MGB ministro pavaduotojui Ogolcovui apie partizanų pasalą Trakų apskrityje..... 551

167.    LSSR MGB ministro D.Jefimovo pranešimas LKP(b) CK sekretoriui A.Sniečkui ir LSSR MT pirmininkui M.Gedvilui apie sunaikintus partizanų štabus, veikiančias apygardas ir jų vadus .... 552

168.    MGB Lazdijų apskrities skyriaus viršininko Aleksejevo operatyvinė suvestinė LSSR MGB ministrui P.Kapralovui apie partizano Tankūno kompromitaciją ...... 556

169.    LSSR MGB 2-N valdybos viršininko I.Počkajaus pažyma apie Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio vyriausiąją vadovybę, sričių ir apygardų štabų sudėtį .. 557

170.    MGB Lazdijų apskr. skyriaus viršininko Aleksejevo raštas LSSR MGB 2N valdybos 2 skyriaus viršininkui S.Figurinui apie sovietinių plakatų sunaikinimą mokyklose .... 568

171.    LSSR MGB ministro P.Kapralovo pranešimas SSRS MGB vadovybei apie agento Gintauto išsiuntimą į užsienį, ryšių užmezgimą su lietuvių išeivijos organizacijomis bei anglų žvalgyba ir sugrįžimą į Lietuvą..... 569

172.    SSRS MGB ministro pavaduotojo E.Pitovranovo raštas LSSR MGB ministrui P.Kapralovui apie iš užsienio desantu atvykusių radistų panaudojimą dezinformacijos skleidimui ... 574

173.    Lietuvos SSR valstybės saugumo ministro P.Kapralovo pažyma SSRS MGB II vyr. valdybos viršininkui Šubniakovui apie MGB agento "Petrausko" pastangas užmegzti ryšius su partizanų vadovybe ir įtakoti jų veikimo taktiką...... 576

174.    LSSR MGB 2N valdybos viršininko I.Počkajaus sudarytas partizanų naikinimo priemonių planas ..... 578

175.    Ištrauka iš LSSR MGB 2N Valdybos viršininko I.Počkajaus sudarytos pažymos apie agentūrines partizanų bylas ir M.Pranevičiūtės panaudojimą naikinant vyriausią partizanų vadovybę .... 587

176.    LSSR MGB 2N valdybos viršininko T.Župikovo raštas SSRS MGB 2 vyriausios valdybos viršininko pavaduotojui Novikovui apie legalizacijos rezultatus... 591

177.    MGB Jurbarko rajono skyriaus viršininko pavaduotojo Gaponenkos specialus pranešimas MGB Kauno srities valdybos viršininkui Sinicinui apie partizano J.Žagaro-Girdenio suėmimą .... 592

178.    LSSR MGB ministro P.Kondakovo pažyma apie 1940-1948 metais Lietuvoje veikusius pogrindinius centrus ir organizacijas ... 595

179.    Lietuvos SSR MGB pažyma apie 1951m. rugpjūčio ld.-1953m. sausio ld. likviduotų partizanų socialinę kilmę ir išėjimo partizanauti priežastis ... 599

180.    Lietuvos SSR MGB pažyma apie 1951m. įstojusių į partizanų gretas skaičių bei priežastis ..... 601

181.    Lietuvos SSR MGB pažyma apie 1952m. nukautų partizanų skaičių .. 602

182.    Lietuvos SSR Vidaus reikalų ministro P.Kondakovo pranešimas SSRS MVD 1-os vyriausiosios valdybos 8-o skyriaus viršininkui Žukovui apie 1953m. balandžio mėn. ld. Lietuvoje veikiančių partizanų ir besislapstančių žmonių skaičių .... 603

183.    Lietuvos SSR MVD pažyma apie 1953m. balandžio mėn. 15d. MVD įskaitoje esančių partizanų skaičių, jų amžių, socialinę kilmę, partizanavimo trukmę bei priežastis .... 604

184.    LSSR MVD 2N valdybos viršininko T.Župikovo pažyma apie 1951 metų pabaigoje ir 1952-1953 metais sunaikintus partizanų rinktinių štabus . 606

185.    LSSR MVD 2-N valdybos viršininko T.Župikovo pažyma apie atimtus iš partizanų dauginimo aparatus ..... 608

186.    LSSR MVD 2-N v-bos viršininko T.Župikovo pažyma apie 1952-1953m. sunaikintus partizanų leidinius ...... 608

187.    LSSR MVD 2N valdybos viršininko T.Župikovo pažyma apie partizanų vadą J.Žemaitį-Vytautą ..... 610

188.    LSSR MVD 4 valdybos viršininko pavaduotojo N.Dušanskio pažyma apie tai, kokiu būdu MVD privertė partizaną J.Palubecką išduoti J.Žemaičio bunkerį..... 615

189.    LSSR MVD ministro J.Vildžiftno garantinis raštas, išduotas suimtam partizanui J.Palubeckui ..... 616

190.    LSSR MVD 4 valdybos viršininko P.Raslano sudarytas Lietuvos teritorijoje veikiančių partizanų būrių sąrašas ..... 617

191.    Lietuvos SSR MVD pažyma apie kovos su antisovietiniu pogrindžiu 1944m. liepos 15d. - 1953m. spalio 25d. rezultatus ... 619

192.    Iš LSSR KGB pirmininko K.Liaudžio pranešimo SSRS KGB pirmininko pavaduotojui Lunevui apie 1953m. ir 1954m. sausio-kovo mėn. sunaikintus štabus, veikiančius partizanų būrius ir jaunimo pogrindines organizacijas .... 623

193.    LSSR KGB 4-os valdybos 2 skyriaus viršininko K.Martusevičiaus pažyma apie partizanų veikimą 1954-1955m.............................. 632

194.    LSSR MVD kalėjimo Nr.l chirurginio skyriaus vedėjos Lagoiskajos, chirurgo konsultanto Vorobjovo ir e.p. sanitarinės dalies viršininko Kuz-mino aktas apie kalinio A.Ramanausko sužalojimą... 634

195.    LSSR KGB pirmininko K.Liaudžio pranešimas SSRS KGB pirmininkui I.Serovui apie partizanų vado A.Ramanausko persekiojimą ir suėmimą ... 636

196.    LSSR KGB 4 valdybos viršininko J.Obukausko raštas SSRS KGB 4 valdybos 2 skyriaus viršininkui J.V.Chamziukovui apie Lietuvoje veikiančius partizanus ir ieškomus nelegalus .... 643

197.    Iš LSSR KGB pirmininko K.Liaudžio ir 4 valdybos viršininko J.Obukausko pažymos apie pasipriešinimo pogrindines organizacijas, veikusias Lietuvoje nuo 1940m., partizanų vadovybės sukūrimą ir spaudą ... 644

198.    Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto pirmininko K.Liaudžio pranešimas SSRS VSK 4-os valdybos viršininkui E.Pitovranovui apie 1944m. liepos 15d. - 1956m. gruodžio 31d. kovos su ginkluotu pogrindžiu rezultatus .... 652

199.    LSSR KGB 4 valdybos viršininko Vukolovo pažyma apie legalizacijos eigą Lietuvoje 1945-1957m..... 653

200.    LSSR KGB 10 skyriaus viršininko pavaduotojo G.Podgomovo raštas Prienų rajono skyriaus viršininkui J.Kudriašovui apie A.Maksimavičiaus nužudymo aplinkybes .. 655

201.    LSSR KGB 5 tarnybos 2 skyriaus vyr. operatyvinio įgaliotinio A.Tušo išvada, kad A.Maksimavičių nužudė partizanai ... 656

 

I. SOVIETŲ SĄJUNGOS OKUPACINĖ POLITIKA LIETUVOJE

1. LSSR NKVD komisaro J.Bartašiūno operatyvinė suvestinė apie mobilizacijos į Raudonąją armiją eigą nuo 1944m. liepos 26d. iki rugpjūčio 15d.

[Vilnius]    [Ne anksčiau kaip 1944m. rugpjūčio 15d.]

Visiškai slaptai

Operatyvinė suvestinė

apie karo prievolininkų mobilizavimą į armiją Lietuvos SSR nuo 1944m. liepos 26d. iki rugpjūčio 15d.

Karo prievolininkų vyrų mobilizavimas Lietuvos SSR teritorijoje prasidėjo 1944m. liepos 26d.

Pagal pirmines direktyvas, kurias gavo Lietuvos SSR karinis komisariatas, mobilizavimas buvo vykdomas nepaskelbus įsako dėl mobilizavimo ir neįteikiant asmeninių šaukimų. Buvo šaukiami piliečiai, gimę nuo 1899 iki 1926 metų.

Šių metų rugpjūčio ld. gauti nurodymai mobilizuoti tik iki 35-erių metų amžiaus, t.y. nuo 1926m. iki 1909m. gimimo imtinai.

Tuo pat metu buvo paskelbtas įsakas dėl mobilizacijos, pranešama asmeniškais šaukimais.

Todėl 1944m. liepos 26d. pradėtas mobilizavimas į armiją buvo perkeltas į 1944m. rugpjūčio 7d.

Parengiamasis šaukimo darbas nebuvo dirbamas. Kai kurie valsčių vykdomieji komitetai šaukime nedalyvauja. Politinis darbas tarp gyventojų vykdomas silpnai, o kai kuriose apskrityse išvis nevykdomas.

Priešiški elementai vykdo veiklą, kad mobilizacija būtų sužlugdyta.

Rezultatas - nuo 1944m. liepos 26d. iki rugpjūčio 10d. Vilniaus, Trakų, Utenos, Švenčionių, Alytaus apskrityse šaukimas į armiją įvykdy-

tas nepatenkinamai, tai liudija šie duomenys:

Eil.

Karinių komisariatų

Šaukiamųjų

Faktiškai atvyko į šaukimo punktus

Nr.

pavadinimai

kiekis

lietuvių

lenkų

kitų

iš viso

1.

Vilniaus miesto KK62

4000

23

426

87

536

2.

Vilniaus apskrities KK

5000

3

1097

219

1319

3.

Alytaus apskrities KK

6500

118

2

23

143

4.

Trakų apskrities KK

6500

581

1339

253

2173

5.

Utenos apskrities KK

8000

172

1

141

314

6.

Švenčionių apskrities KK

5000

90

439

156

685

Iš viso

35000

987

3304

879

5170

62  KK - karinis komisariatas.

Respublikos apskrityse pastebėti šie šaukimo komisijų darbo trūkumai ir užregistruoti priešiški veiksmai mobilizacijai žlugdyti:

Vilniaus apskrityje

Karinis komisariatas ir punktai pasirodė nepasirengę priimti žmones.

Masinis aiškinamasis darbas tarp šaukiamųjų nebuvo dirbamas.

1944m. rugpjūčio 7d. Kolonijos63 valsčiuje į vykdomąjį komitetą užėjo grupė nusikaltėlių, atėmė iš sekretoriaus šaukiamųjų sąrašus ir patį sekretorių išsivedė.

Lietuvos SSR NKVD OBB64 dėl šio reikalo atlieka tardymą.

1944m. rugpjūčio 7-osios naktį grupė nusikaltėlių įėjo į Starosemsko** valsčiaus vykdomojo komiteto pirmininko namus, atėmė šaukiamųjų sąrašus, o patį pirmininką areštavo. Pakeliui pirmininkui pavyko pabėgti.

Syžos** valsčiuje valsčiaus vykdomojo komiteto pirmininkas Žilnickis buvo vokiečių viršila. Saukiamųjų komandoje agitavo prieš šaukimą, to rezultatas - 50 šaukiamųjų sugrįžo namo. Šaukiamųjų mobilizavimas apskrityse vyksta nepatenkinamai.

** taip tekste

Jašiūnų valsčiuje šių metų rugpjūčio 8d. į šaukimo punktą atvyko tik du žmonės.

Vilniaus mieste š.m. rugpjūčio 8d. ir 9d. į šaukimo punkto komisiją turėjo atvykti 2000 žmonių, atvyko tik 214 žmonių.

Švenčionių apskritis

Švenčionių apskrityje dauguma karo prievolininkų nepriėmė šaukimų į punktus. Iš 800 šauktinių į armiją karo prievolininkų 16-oje apskrities valsčių į šaukimo punktus atvyko tik 63 žmonės.

Trakų apskritis

Trakų apskrityje padaryta pilnutinė visų mobilizuotinų karo prievolininkų apskaita; jų skaičius yra 10500 žmonių; iš jų:

a)    perleista per šaukimo punktus_6381 žm.

b)    nukreipta į dalinius _4000 "

c)    broniruota _ 1500 "

Priešiški elementai grasina kaimo aktyvui susidorojimu - žudys, degins namus tų, kurie padės vykdyti mobilizaciją.

Utenos apskritis

Mobilizacija į Raudonąją armiją vyksta visiškai nepatenkinamai.

Pranešimas šaukiamiesiems ir šaukimo lapelių įteikimas dar kaip dera nesuorganizuotas. Pasitaiko atvejų, kai įgaliotiniais mobilizacijai ir šaukimų įteikimui būdavo skiriami buvę seniūnai, nepatikrinti ir nepatikimi asmenys.

Mobilizacijos laiku apskrityje pasireiškė baltalenkiai, buvę vokiečių statytiniai ir kt. antisovietinis elementas, pavyzdžiui:

Tauragnų valsčiuje grupė buvusių policininkų - Jurgelevičius, Norkūnas ir Leisis gyventojams skleidė agitaciją, skirtą mobilizacijos žlugdymui. Visi minėtieji asmenys areštuoti ir Lietuvos SSR NKVD OBB vykdo tardymą.

Š.m. liepos 30d. Žilvyčių kaime nežinomi nusikaltėliai užmušė buvusį Skeliuvos65 valsčiaus seniūną, aktyviai dalyvavusį šaukime. Iš Skeliuvos valsčiaus vykdomojo komiteto pastato nežinomi nusikaltėliai pagrobė karo prievolininkų sąrašus.

Dėl šių faktų vyksta tardymas.

Rugpjūčio 8d. naktį baltalenkių grupė apie 60 žmonių, norėdama sužlugdyti mobilizaciją, užpuolė Dieveniškių valsčiaus vykdomojo komitetą.

Lietuvos SSR NKVD į Dieveniškių valsčių pasiuntė operatyvinę karinę grupę, kuri ėmėsi priemonių priešiško elemento išnaikinimui. Reikia pažymėti, kad Raudonajai armijai išvadavus šiame valsčiuje nėra valdžios. 5 paskirti kaimo tarybos pirmininkai atsisakė darbo ir kaimo tarybos tiesiog neegzistuoja.

Sovietinio darbo nėra. Panaši karo prievolininkų šaukimo į Raudonąją armiją padėtis ir kitose respublikos apskrityse.

Atidėjimų suteikimo darbe buvo pastebimos organizacijų vadovų pastangos sulaikyti jaunesnius. Kai kurie vadovai žengė antivalstybiniu keliu ir stengėsi gauti atidėjimus apgaulės būdu.

Štai pavyzdžiui: "Volčiaus" įmonės direktorius drg. Grigas išdavė liudijimą bazės Nr.l. sandėlininkui, kad jo žinioje yra didelis kiekis iš Maskvos gautų prekių ir sandėlio perdavimui prireiks 10-15 dienų. Iš tikrųjų bazės Nr.l. sandėlininkas drg. Andriuškevičius yra paprastas sandėlininkas ir atsiskaityti už jokias prekes neprivalo.

Daug atvejų, kai įmonių vadovai jau suteiktus atidėjimus ir apiformintus liudijimus grąžina arba pateikia sąrašus išėjusių iš darbo asmenų ir ima rūpintis atidėjimu naujai priimtiems.

Atidėjimų apiforminimo procesas veikia šaukimo rezultatus, kadangi įmonių ir įstaigų vadovai, laiku neapiforminę atidėjimo, sulaikydavo karo prievolininkus iki klausimo išsprendimo.

Į šaukimus daugiausia atvyksta nesveiki. Tarp nesveikų aptikta tyčinių susižalojimų: prievolininkas Loboda Julianas Antonovičius, gimęs 1910m. [19]44 08 04 pašauktas ir įrašytas į komandą kaip tinkamas rikiuotei, tačiau [19]44 08 05 neatvyko siuntimui į dalinį, o [19]44 08 09 atvyko į medicinos komisiją su nauja dešinės kojos žaizda. Apžiūrėję gydytojai patvirtino, kad karo prievolininkas Loboda tyčia panaudojo kažkokią priemonę. Su tokiomis ligomis atvyko: Marcinkievičius Aleksandras Vincentovičius, Grinevičius Vitoldas, Ulevičius Ivanas Ivanovičius, Šerėnas Jeronimas Georgevičius. Visi šie asmenys buvo nukreipti į miesto ligoninę ekspertizei.

Pirmoji nukreipimo ekspertizei diena parodė, kad nukreiptieji į ligoninę neatvyko, po to nukreipimas ekspertizei vykdomas lydint karinio komisariato atstovui.

Charakteringa ir tai, kad karo prievolininkai turi daugybę pažymų apie sveikatos būklę, kurių daugelis yra pasenę ir šaukimo metu išduoti privačios praktikos daktarų.

Lietuvos SSR vidaus reikalų liaudies komisaras pulkininkas

(Bartašiūnas) (Parašas)

Buv. LSSR VSKA. F.3. B.15/7. L.52-54. Originalas.

63 Taip tekste.
64 OBB (otdel borby s banditizmom, rusų k.) - kovos su banditizmu skyrius.
65 Taip tekste.

2. Lietuvos Komunistų partijos (bolševikų) ypatingojo sektoriaus vedėjo raštas LSSR vidaus reikalų liaudies komisarui J.Bartašiūnui apie kariuomenės siautėjimus Marijampolės apskrityje

Vilnius    1944m. spalio 27d.

Slaptai

1944m. spalio 27d.

Lietuvos SSR vidaus reikalų liaudies komisarui drg. Bartašiūnui

Lietuvos KP (b) Marijampolės apskrities komiteto sekretorius drg. Naudžiūnas praneša štai ką:

"Pranešame, kad mūsų apskrityje iš armijos dalinių pusės būna visokių nesusipratimų, vagysčių, plėšimo ir t.t. Tai atsitinka iš paskirų kareivių pusės.

Reikia pasakyti, kad šiuo atžvilgiu padėtį išnaudoja įvairūs nusikalstami elementai.

Sasnavos valsčiuje iš vieno valstiečio buvo atimti visokie žemės ūkio padargai, kuriuos kareiviai iškeitė į degtinę.

Dabar, 1944m. rugsėjo 29d., Marijampolės valsčiuje buvo nužudytas mokytojas Paliokas Alfonsas, Kazio, gimęs 1922 metais. Tai atsitiko taip: pas minėtą mokytoją užėjo girti eiliniai kareiviai ir pareikalavo iš jo laikrodžio ir kitų daiktų. Kai mokytojas nesutiko įvykdyti to, jis buvo nušautas.

Nusikaltėlis sugautas ir areštuotas, jo asmenybės kol kas nepavyko išaiškinti.

Prašau CK atkreipti į tai dėmesį".

Pranešdamas apie tai, drg. Sniečkus prašo į Marijampolės apskritį nusiųsti NKVD darbuotojus, kad būtų ištirta padėtis ir imtasi atitinkamų priemonių prieš banditizmo atvejus.

Lietuvos KP(b) ypatingojo sektoriaus vedėjo pavaduotojas

(Parašas neįskaitomas)

Rezoliucijos: "OBB. Duoti nurodymą NKVD Marijampolės apskrities skyriui (Parašas neįskaitomas) [19]44m. spalio 28d."

"1 Skyrius skubiai ekspres - nurodymą į Marijampolę. (Parašas neįskaitomas) [1944] 10 30"

Buv. LSSR VSKA. F.3. B.6/12. L.167. Originalas.

3. Agento "Jonaičio" agentūrinis pranešimas NKGB Marijampolės skyriui apie gyventojų požiūrį į sovietų valdžios vykdomą žemės ūkio refomą

Marijampolė    1944m. lapkričio 12d.

Visiškai slaptai

Agentūrinis pranešimas

NKGB Marijampolės apskrities skyrius Priėmė: Ušakovas Šaltinis "Jonaitis"

1944m. lapkričio 12d.

Dar 1944 metų rugpjūčio viduryje, prieš paskelbiant žemės reformos įstatymą, į žemės skyrių atėjo Raudonosios armijos karininkas, lietuvis, vyr. leitenanto laipsnio, ir pareiškė, kad jį karinė valdžia atsiuntė į Marijampolę tarpininkauti tarp karinių dalinių ir civilių įstaigų likviduojant iškylančius nesusipratimus, kai kariniai daliniai užima ir naudoja niekieno žemę. Tai šis vyr. leitenantas, kurio daugiau neteko matyti Žemės skyriuje, pasakė, kad parengtas žemės reformos įstatymas, dar pasakė, kad dauguma LSSR Sovnarkomo** narių tam nepritaria, bet reformos vykdymo reikalauja Maskva. Žinia apie žemės reformą buvo netikėta žemės skyriaus tarnautojams, nes jie manė, kad tam dar neatėjo laikas.

**Sovnarkomas (rusų k.) - liaudies komisarų taryba.

Rugsėjo mėnesio pradžioje, kai buvo suorganizuota apskrities žemės komisija, tos komisijos narys valstietis Urlikas per pirmą pokalbį su manimi pasakė, kad reforma vykdoma ne laiku ir kad reikia būtinai viską palikti po senovei iki karo pabaigos, kad ūkininkų gyvenimo nereikia keisti, nes tai neigiamai paveiktų žemės ūkio gamybą, o tuo pačiu ir karo eigą. Vėliau teko girdėti panašias ir kitų valstiečių bei tarnautojų nuomones. Beje, kartais buvo juntama, kad politinė ateitis dar neaiški, po karo ji bus labiau apibrėžta.

Ateities neaiškumui, kaip jie sakė, pritarė ir kai kurie Raudonosios armijos vadovybės asmenys, jie neva išsitardavę, kad Raudonoji armija čia laikinai - karo metu, o po karo išeis iš Lietuvos ir kad Lietuvos likimą nulems Čerčilis.

Įstatymo paskelbimą, kiek teko stebėti, tiesiogiai suintersuoti asmenys - valstiečiai - sutiko abejingai.

Ūkininkai, kurių žemės nuosavybę numatyta apkarpyti, rodo tokį abejingumą, kokio nebuvo galima pastebėti per 1940 metų reformą. Dabar, kai beveik visas numatytas apkarpyti žemes valsčių žemės komisijos priskyrė valstybės fondui, retas iš ankstesnių atrėžtos žemės savininkų pasinaudoja įstatymo suteikta teise apskųsti valsčiaus žemės komisiją. Kitaip sakant, retas stengiasi apginti savo buvusias teises. O juk 1940 metais retas ta teise nepasinaudojo ir kas tik turėjo bent mažiausią dingstį, rašė skundą aukštesnei instancijai, vildamasis ir toliau išlaikyti turėtą nuosavybę.

Toks abejingumas vykstančios reformos atžvilgiu paaiškinamas tuo, kad reforma daroma karo sąlygomis, kai žmonės taip lengvai praranda brangiausią dalyką - gyvybę, - tad ar verta kabintis į didesnį žemės kąsnelį, į ei, žiūrėk, ir likusios gali nebeprisireikti - ar žūsi karo veiksmuose, ar į Rytus išgabentų. "Pagyvensim kolūkyje, kad tik neišvežtų", -kartą pasakė vienas vidutiniokas valstietis.

Pasak kai kurių reformos vadovų, abejingumo nuotaika kai kam kelia viltis ar net įsitikinimą, kad ši reforma nebus ilgalaikė. Anglija ir Amerika pakeis padėtį. Kiti, remdamiesi pokalbiais su raudonarmiečiais, mano, kad ir Sovietų Sąjungoje po karo bus įvesta nauja žemės valdymo tvarka.

Pagal įstatymą liaudies priešams žemė apkarpoma iki 5 ha. Charakteringa, kad kai kuriuose valsčiuose neatsiranda nė vieno tokio priešo, o kitur randasi palyginti daug.

Kita žemės reforma suinteresuota pusė - ta, kuriai įstatymas numato teisę gauti žemę iš fondo. Ji žemės gavimo požiūriu yra santūri. Beveik per mėnesį po įstatymo paskelbimo kai kuriuose valsčiuose 1940 metais numatytus žemės sklypus paėmė vos keletas žmonių, o kituose - keletas dešimčių. Dabar, praėjus pustrečio mėnesio nuo įstatymo paskelbimo, maždaug pusė 1940 metais gavusių paskyras sklypams pradėjo jais naudotis. Tokia padėtis sudomino respublikinę žemės komisiją, ir ji pareikalavo padaryti vardinį nepasiėmusių paskirtos žemės naujakurių sąrašą, paaiškinant to reiškinio priežastis. Apskrities žemės komisija ir dabar renka tuos duomenis. Sužinoti priežastis iš pačių naujakurių pasirodė sunku, kai kurie paaiškina žodžiu: "Nenoriu".

Objektyviai ir čia lemiamą vaidmenį, kaip teko girdėti iš reformos darbuotojų, vaidina karas, apskritai neaiški Lietuvos, taigi ir žemės reformos lemtis. Kol kas pastebimas tik noras gauti žemę su buvusių vokiečių kolonistų statiniais, į žemę be statinių kandidatų nedaug, o ypač mažai, kaip sako kai kurie reformos darbininkai, norinčių gauti žemę iš apkarpytų ūkių. Charakteringas pavyzdys: vienos valsčiaus komisijos (neatsimenu, Šilavoto, Sasnavos ar kurios kitos) narys, 1940m. gavęs žemę, rugsėjo mėnesį atsisakė sklypo, nepaaiškinęs priežasčių.

Santykiai tarp gaunančių žemę ir ją prarandančių lyginant su 1940 metais irgi pasikeitė. Tie santykiai pasidarė taikesni. Žmonės greičiau ir lengviau nei 1940 metais susitaria tarpusavy ir randa taikų rūpimo dalyko sprendimą. Štai, pavyzdžiui, žemės reformos įstatymas suteikia teisę gaunančiam žemę gauti ir atitinkamą dalį šių metų derliaus. Šios dalybos dažniausiai vyksta abipusiu sutarimu, be žemės komisijų įsikišimo. Beje, būna atvejų, kad gaunantysis savo noru atsisako teisės į derlių.

Tikra: LSSR NKGB 2 skyriaus 2 poskyrio vyr. operatyvinis įgaliotinis

valstybės saugumo kapitonas Pavlenka

Buv. LSSR VSKA. F.3. B.15/7. L.72-76. Nuorašas.

4. Iš Valstybės saugumo leitenanto Myšelovo pranešimo Lietuvos SSR valstybės saugumo liaudies komisarui A.Guzevičiui apie kariškių sušaudytus 16 Molėtų valsčiaus jaunuolių

[Molėtai]    1944m. gruodžio 22d.

Per "VČ"

Lietuvos SSR valstybės saugumo liaudies komisarui valstybės saugumo komisarui drg. Guzevičiui

Iš NKVD - NKGB operatyvinės grupės viršininko valstybės saugumo leitenanto Myšelovo pranešimo apie Molėtų valsčių

"... 1944 metų gruodžio 18d. Nemaničių ir Skarblinų66 kaimų gyventojai E.Tomaševska ir N.Zimanovičius pranešė, kad 1944 metų gruodžio 17d. 16 šaukiamojo amžiaus žmonių iš minėtų Molėtų valsčiaus kaimų savo noru keliavo į Vilnių stoti į Raudonąją Armiją, juos lydėjo tėvai. Pakeliui, už 3 - 4 kilometrų nuo šių kaimų, Ukmergės apskrities Giedraičių valsčiaus Murališkių kaime, šaukiamųjų grupę sutiko 4 ginkluoti Raudonosios Armijos kariai ir įsakė šaukiamiesiems eiti su jais. Raudonarmiečiai šaukiamuosius su jų tėvais atvedė į Giedraičių valsčiaus Dubingių kaimą, kur buvo apie 20 raudonarmiečių ir jų grupės vyresnysis.

Vyresnysis įsakė tėvams grįžti savo vežimais namo, įspėjęs, kad savo sūnus jie galės pamatyti Vilniaus miesto kariniame komisariate. 1944m. gruodžio 17d., pavakary, pilietė Simanovič ir kiti tėvai rado 16 šaukiamųjų lavonų prie Mežonių kaimo. Manau, kad tai padarė Ukmergės apskrities Giedraičių valsčiaus įgula..."

Perdavė: Kerbenis Priėmė: Kozlovskis

1944m. gruodžio 22d., 0.30min.

Rezoliucijos:

"Kruglovai, prašau pavesti ištirti šį įvykį. (Parašas neįskaitomas) [1944] 12 21" "Drg. Bartašiūnai, išsiaiškinkite, kame reikalas. Kruglovas. 1944m. gruodžio 22d."

Pažyma: "Liaudies komisaro pavaduotojas Kapralovas pranešė iš Ukmergės apskrities, kad jis išsiaiškino išdėstytą faktą ir vykdyti tyrimą nėra reikalo. (Parašas neįskaitomas) 1944m. gruodžio 23 d."

"Drg. Nikitinui, į literinę bylą. (Parašas neįskaitomas) 1944m. gruodžio 23d."

Buv. LSSR VSKA. F.3. B.6/2. T.l. L.225. Nuorašas.

66 Vietovardžiai netikslūs.

5. NKVD kariuomenės 3-io Baltarusijos fronto užnugariui saugoti viršininko Liubo pranešimas SSRS NKVD komisaro pavaduotojui

S.Kruglovui apie sudegintus šv. Kūčių vakarą Panemunės dzūkų kaimus

1944m. gruodžio 24d.

Pranešimas per "VČ"67 Nr.9.

Iš 3-ojo Baltarusijos fronto    165

SSRS vidaus reikalų liaudies komisaro pavaduotojui valstybės saugumo II rango komisarui drg. Rruglovui

Papildymas pranešimui per "VČ" Nr.5,

1944m. gruodžio 20d.

1944m. gruodžio 22d. Gardino srities Požičės rajone (7610) 217 pasienio pulko padaliniai sučiupo vieną banditą, priklausiusį [19]44 12 19 Chomutų rajone likviduotai banditų grupei. Be to, suimti 3 banditų rėmėjai, paimtas vienas šautuvas.

1944 12 22 realizuojant Marijampolės apskrities NKGB skyriaus duomenis, 105 atskiroji manevrinė grupė Marijampolės apskrityje,

Prienų rajone (6090) įvykdė operacijas kontrrevoliuciniam elementui pašalinti; per jas sulaikė: šaulių - 5, baudėjų - 7, tarnavusių vokiečių policijoje - 5, besislapstančių nuo tarnybos Raudonojoje Armijoje - 1.

1944 12 23 Alytaus apskrities Ryliškių (1206), Klepočių (1204), Savilionių (1000) apylinkėse 331 pasienio pulko 3-io šaulių bataliono padaliniai per operaciją banditų grupei likviduoti užmušė 18 ir sučiupo 23 banditus. Be to, sulaikyti 2 banditų rėmėjai. Paimta: prieštankinis šautuvas - 1, karabinas - 1, pistoletas - 1. Sudeginta 3 šaudmenų sandėliai ir 15 vienkiemių, kuriuose slėpėsi banditai. Mūsų nuostolių nėra. Banditų grupės likvidavimui vadovavo žvalgybos skyriaus kariuomenės 1-ojo poskyrio viršininkas papulkininkis Sutovas ir 331 pasienio pulko 3 šaulių bataliono vadas kapitonas Konosenkovas. 331 pasienio pulko padaliniai tame rajone tebeieško banditų.

NKVD kariuomenės 3-ojo Baltarusijos fronto užnugariui saugoti viršininkas

generolas leitenantas Liubyj

Priimta telefonu "VČ" 1944m. gruodžio 24d. 14.10.

Perdavė: Kniažkovas Priėmė: Gorenšteinas

Rezoliucija: "Gusevui, Gromovui. Prie medžiagos. Kruglovas. [1944] gruodžio 25d."

Buv. LSSR VSKA. F.3. B.7/142. L.165. Nuorašas.

67 VČ ( velikoj častoti , rusų k.) - didelio dažnio telefonas, naudotas pokalbių užšifravimui.

 

6. Baltarusijos fronto užnugario apsaugos vado Liubo pranešimas SSRS NKVD komisaro pavaduotojui S.Kruglovui ir LSSR NKVD komisarui J.Bartašiūnui apie kariuomenės veiksmus Pietų Lietuvoje

1944m. gruodžio 25d.

3-ojo Baltarusijos fronto

SSR Sąjungos vidaus reikalų liaudies komisaro pavaduotojui valstybės saugumo 2 rango komisarui drg. Kruglovui

Lietuvos SSR vidaus reikalų liaudies komisarui valstybės saugumo komisarui drg. Bartašiūnui

Papildymas pranešimui per VČ Nr.9, [19]44m. gruodžio 24d.

1944m. gruodžio 23d. Alytaus apskrities Klepočių 120468, Ryliškių 1206, Lizdų 1094, Staročynų 1206, Nizomčių 0804, Živulnykų 0892 rajone toliau vykdant operacijas banditų grupėms likviduoti, 331 pasienio pulko 3-ojo šaulių bataliono ir 86 pasienio pulko l-ojo šaulių bataliono padaliniai užmušė 25 banditus, sudegino namuose 7, sulaikė įtariamųjų banditizmu 81.

Paimtas 1 rankinis kulkosvaidis, 1 automatas, 1 prieštankinis šautuvas, 1 granata, 500 įvairių šovinių. Sudegė 1 sunkusis kulkosvaidis, 4 automatai, 3 šautuvai. Sudeginta 13 namų ir 3 įrengtos žeminės miške (1292), kuriose slėpėsi banditai.

Trijuose degančiuose namuose buvo matyti sprogstant šaudmenis. 331 pasienio pulko vado duomenimis du bandos vadeivos prieš operaciją pasislėpė, jų buvimo vietos ieškoma agentūrinėmis priemonėmis.

Mūsų nuostolių nėra. Banditų tame rajone toliau ieško 331 pasienio pulko 3-čias šaulių batalionas, ir 86 pasienio pulko 1-as šaulių batalionas.

[19]44m. gruodžio 24d. 331 pasienio pulko vado duomenimis, Alytaus apskrities Vežančių69 kaimo rajone apie 40 žmonių banda, ginkluota rankiniais kulkosvaidžiais, automatais ir šautuvais apšaudė 331 pasienio pulko 6 užkardos 9 žmonių apsaugą, kuri lydėjo suimtuosius.

Banditams užpuolus suimtieji mėgino bėgti, bet buvo apsaugos užmušti. Per apsaugos ir banditų grupės susišaudymą du banditai žuvo, kiti pabėgo. Sudeginti du namai, iš kurių šaudė banditai. Vienas raudonarmietis iš apsaugos sužeistas.

Agentūrinėmis priemonėmis ieškoma banditų grupės buvimo vietos.

[19]44m. gruodžio 24d., realizuodama Marijampolės NKGB apskrities skyriaus duomenis, 105-oji atskiroji motorizuota grupė Marijampolės apskrities Gudelių 7674 rajone vykdydama operaciją kontrrevoliuciniam elementui pašalinti suėmė 370, besislapstančius nuo šaukimo  į Raudonąją armiją - 57, jų rėmėjų - 8. Operacija tęsiasi.

[19]44m. gruodžio 24d., Kauno apskrities Antaginėlių 1282, Babtų 0878, Vygų 1084 rajonuose 13pasienio pulko Vilniaus pulko 1 šaulių bataliono padaliniai užmušė 4 banditus, sulaikė 2 įtartinus be dokumentų. Paimta revolverių 2, šovinių revolveriui 200, parašiutų 1, radijo imtuvas 1, sudegintas vienas vienkiemis, kuriame slėpėsi banditai. Mūsų nuostolių nėra. Banditų paiešką nurodytame rajone tęsia 13 Vilniaus pasienio pulko šaulių bataliono padaliniai.

Priimta telefonu Generolas leitenantas Liubyj

Perdavė: Bliumovičius, priėmė Gorenšteinas

1944m. gruodžio 25d., 14.15.

Buv. LSSR VSKA. F.3. B.7/142. L.166. Nuorašas.

68 Karinio žemėlapio koordinatės. Kaimų pavadinimai - kaip tekste.
69 Tikriausiai turima omenyje Vėžionių km. (Daugų valsč.).
70 Turima omenyje prie vokiečių dirbę policijoje.

 

7. Ištrauka iš NKVD Alytaus apskr. skyriaus viršininko Černyševo pranešimo LSSR NKVD komisarui J.Bartašiūnui apie masines čekistines - karines operacijas

Alytus    1945m. sausis

LSSR Vidaus reikalų liaudies komisarui valstybės saugumo komisarui

drg. Bartašiūnui

Vilnius

Pranešimas

[...]

Dėl padidėjusio banditų formuočių aktyvumo, norint sustabdyti jų veiklą, tolesnį augimą ir visiškai likviduoti, į Alytaus apskritį buvo atsiųsta Lietuvos SSR NKVD ir NKGB darbuotojų operatyvinė grupė, kuri drauge su NKVD Alytaus apskrities skyriumi ėmėsi apdoroti Alytaus teritorijoje esančias banditų grupes.

Kad darbas banditų formuotėms likviduoti būtų efektyvesnis, visa operatyvinė grupė buvo pasiųsta į valsčių centrus atlikti pasiruošimo banditų grupių likvidavimui. Kiekvienoje valsčiaus operatyvinėje grupėje paskirtas operatyvinės grupės vyresnysis iš labiau patyrusių operatyvinių čekistinių darbuotojų, kurio uždavinys, pradėjus vykdyti Lietuvos SSR NKVD-NKGB 1944 metų spalio 29d. direktyvą Nr. 0165, buvo tikslinti ir tikrinti duomenis apie NKVD Alytaus apskrities skyriaus darbuotojų apdorotus banditų grupių dalyvius.

Tokiu būdu per trumpą laiką buvo surinkta visa reikiama medžiaga pradėti masines operatyvines - čekistines ir karines operacijas banditizmui Alytaus apskrities teritorijoje likviduoti, t.y. vietose sustiprintas agentūrinis pranešinėtojų tinklas ir su juo dirbant patikslinta banditų grupių dalyvių sudėtis, apsiginklavimas, veikimo būdas ir apsistojimo vietos.

Baigiantis ataskaitinio mėnesio 3-iam penkiadieniui, operatyvinei grupei padėti buvo atsiųstas 3-iojo Baltarusijos fronto užnugario apsaugos NKVD kariuomenės junginys iš 331 pasienio pulko ir 86 pasienio pulko pirmo manevrinio bataliono.

Dėl to per ataskaitinį mėnesį buvo atliktos 29 operatyvinės - čekistinės - karinės operacijos banditų formuotėms apskrityje likviduoti.

Labiausiai jos pavyko Merkinės ir Simno valsčiuose. Merkinėje atliktos 9 operacijos, per kurias užmušta 62 ir sudeginta bunkeriuose bei paimta į nelaisvę 46 banditai. Taip pat pagrobta 20 vienetų įvairių ginklų, daugiau kaip 500 šovinių ir susprogdinti 3 šaudmenų sandėliai, likviduojant pasipriešinimo židinius - banditų ir jų rėmėjų namus.

Be to, bendras suimtųjų skaičius Merkinės valsčiuje per tą laikotarpį yra 208 žmonės, kurie pagal pobūdį pasiskirsto taip:

a)    pavienių banditų - 50 žmonių,

b)    banditų rėmėjų - 30 žmonių,

c)    besislapstančių - 99 žmonės,

d)    įtariamo ir kito elemento - 29 žmonės.

O bendras operacijos metu paimtų ir iš banditų bei gyventojų atimtų ginklų skaičius yra 39 vienetai, šaudmenų - 962; laisvu noru atiduota 17 vienetų, kovinių šovinių 120.

Likviduojant banditines formuotes Alytaus apskrityje per ataskaitinį laikotarpį buvo užmušti 133 banditai, sučiupta- 202; banditų rėmėjų

- 63; sulaikyta dezertyrų iš Raudonosios armijos - 20; besislapstančių nuo šaukimo į Raudonąją armiją - 496 žmonės; suimta 15 vokiečių statytinių ir rėmėjų. Iš viso suimti ir perfiltruoti 959 žmonės.

Per tą laiką apskrityje iš banditų ir gyventojų atimta 150 vienetų ginklų, iš jų:

a)    kulkosvaidžių - 10,

b)    automatų - 25,

c)    šautuvų    -71,

d)    kitų ginklų - 44.

Taigi, šios čekistinės - karinės operacijos kartu su NKVD ir NKGB apskrities skyriaus operatyvininkais davė daug teigiamų rezultatų.

Banditų formavimuisi apskrityje suduotas smarkus smūgis, tai liudija ryškus banditų veiksmų sumažėjimas ir naujų banditų grupių formavimosi faktų nebuvimas, taip pat kontrrevoliucinio nacionalistinio pogrindžio paralyžiavimas. Tai galima nustatyti iš šių rodiklių:

Nuo 1944 metų gruodžio 10d. iki 20d. Alytaus apskrityje buvo užregistruota 14 teroristinio pobūdžio veiksmų, iš jų - 6 nužudymai. Nuo š.m. gruodžio 20d. iki 31d., įsibėgėjus kovai su banditizmu, užregistruota tik 4 banditiniai veiksmai, iš jų - du nužudymai.

Sovietinių įstaigų darbas kaime suaktyvėjo ir vyriausybės nutarimų įgyvendinimas vyksta patenkinamai. Šaukiamojo amžiaus piliečių stojimas į komisijas 1944 metų gruodžio ld. buvo visiškai nepatenkinamas ir šaukiamojo amžiaus siuntimas į armiją vykdavo tik apskrities NKVD - milicijos darbuotojams su ginklu areštuojant žmones. O jau š.m. gruodžio 13d., t.y. nuo operatyvinių priemonių pradžios, savanoriškas šio kontingento stojimas žymiai suaktyvėjo, pavyzdžiui, gruodžio 10d. į šaukimo apylinkes atvyko tik 570 šaukiamųjų, gruodžio 20d. - 970, o š.m. gruodžio 30d. atvyko - 1346 žmonės.

Be to, iš anksčiau šauktųjų dauguma buvo asmenys, turėję atidėjimus, t.y. sovietinių - ūkinių įstaigų darbuotojai, laikinai atleidžiami nuo tarnybos Raudonosios armijos gretose, o tie, kurie atvyko po gruodžio 20d., jau nepriklausė šiai kategorijai, t.y. nesinaudojo atidėjimais.

[...]

1/29    NKVD Alytaus apskrities skyriaus viršininkas

1945m. sausio mėn.    valstybės saugumo majoras (Černyševas)(Parašas)

Rezoliucija: "1945m. sausio 27d. Drg. Nikitinui. Pasinaudoti registruojant (?) band. veiksmus." (Parašas neįskaitomas)

Buv. LSSR VSKA. F.3. B.7/11. T.l. L.5-12. Originalas.

8. SSRS valstybės saugumo liaudies komisaro pavaduotojo B.Kobulovo direktyva LSSR operatyvinių sektorių ir NKGB miestų ir apskričių skyrių viršininkams su nurodymais verbuoti kunigus

Vilnius    1945m. birželio 10d.

Visiškai slaptai

LSSR NKVD-NKGB operatyvinių sektorių viršininkams

Lietuvos SSR NKGB miestų ir apskričių skyrių

viršininkams

Pplk. drg. Rudykai

Agentūros ir tardymo duomenimis, žymi Lietuvos katalikų dvasininkijos dalis vokiečių okupacijos laikotarpiu aktyviai bendradarbiavo su vokiečiais ir neabejotina, kad tarp jų gestapas turėjo savo agentų. Pagal gestapo užduotis katalikų kulto tarnai vedė antisovietinę propagandą tarp respublikos gyventojų, panaudodami šiems tikslams bažnyčios tribūną, spaudoje spausdino šmeižikiškus straipsnius apie SSRS, kalbėdavo per radiją. Nereti atvejai, kai kunigai ir vienuoliai, per Tėvynės karą su fašistine Vokietija dalyvavo bandose ir būdavo banditų formuočių vadovais, t.y. vedė ginkluotą kovą prieš Raudonąją armiją.

Išvadavus Lietuvos SSR teritoriją iš vokiečių okupantų, vyskupų kurijos ir pagrindinė katalikų dvasininkų masė Lietuvoje toliau laikosi antisovietinių pozicijų ir priešinasi sovietų valstybės įstatymų įgyvendinimui.

Vilniaus metropolijos vadovas arkivyskupas Jalbzykowski’s, lenkų tautybės, ir dauguma jam pavaldžių kunigų aktyviai dalyvauja lenkų nacionalistiniame pogrindyje bei stengiasi stabdyti lenkų repatriaciją iš Lietuvos SSR.

Katalikų dvasininkijos lietuviškoji dalis, vadovaujama Kauno prelato Jakubausko, dalyvauja Lietuvos nacionalistinio pogrindžio antisovietinėje veikloje. Yra kunigų, vienuolių, kurie aktyviai dalyvauja banditų formuotėse ir vadovauja "LLA" bandoms. Be kita ko, mūsų organų kova su šiomis priešiškomis katalikų dvasininkijos pinklėmis yra silpna todėl, kad trūksta kvalifikuotos agentūros.

Kad būtų suaktyvintas katalikų dvasininkijos veiklos tyrimas ir padalytas galas jos priešiškai veiklai prieš SSRS, įsakau:

1)'Pradėti    verbuoti agentūrą tarp vyskupijų kurijų narių ir autoritetingų dvasininkų, naudojant apie juos turimą kompromituojančią medžiagą. Kad būtų išvengta nesėkmių, verbavimą rengti kruopščiai71, pavesti jį įgyvendinti labiausiai patyrusiems darbuotojams.

2)    Kartu verbuoti maršrutinius agentus, svarbiausia - įgyti jų tarp autoritetingų asmenų, turinčių reikiamus ryšius su dvasininkais.

3)    Turimą ir naujai įgytą agentūrą kreipti tokia linkme, kad tarp katalikų dvasininkų būtų išaiškinti užsienio žvalgybų agentai ir kiti priešiški elementai, aktyviai dalyvaujantys lenkų ir lietuvių nacionalistinio pogrindžio antisovietinėje veikloje.

4)    Aktyviai rinkti duomenis apie antisovietinių pozicijų besilaikančius vyskupijų kurijų vadovus, kruopščiai dokumentuoti jų nusikalstamą veiklą ir surinktą medžiagą pateikti mums - spręsti jų arešto klausimą.

Duomenų rinkimą ir tolimesnį darbą pavesti patyrusiems operatyviniams darbuotojams, ryžtingiems, mokantiems dirbti asmeniškai; nevilkinti, kad būtų laiku nutraukta ardomoji katalikų dvasininkijos veikla.

5)    Kadangi tarp katalikų dvasininkų aiškiai trūksta agentūros, tuo pačiu metu pradėti agentų įvedimą į kunigų seminarijas, vyrų ir moterų vienuolynus, bažnyčias, tarp katalikų parapijiečių. Šiame darbe vadovautis būtinybe iš anksto gerai ištirti verbavimui numatyto žmogaus asmenybę ir operatyvines galimybes.

Kaip vykdoma ši direktyva, operatyvinių sektorių viršininkai turi atsiskaityti penkiadienėse operatyvinėse suvestinėse.

SSR Sąjungos Valstybės saugumo liaudies komisaro pavaduotojas

2 rango valstybės saugumo komisaras (Kobulovas) Nr.2/1711r    1945 06 10

1945 06 10 Vilnius

[Nuorašas] tikras: e.p. LSSR NKGB 2 respublikinio skyriaus sekretoriato viršininkas valstybės saugumo ltn.

(Podreckaja) (Parašas)

Rezoliucija: "Zausajevui. Rudyka" (Parašas) Buv. LSSR VSKA. F.18. B.l/4. L.15. Nuorašas.

71 Šis žodis įrašytas ranka.

9. Ištrauka iš LSSR NKGB 2-o skyriaus vyr. operatyvinio įgaliotinio J.Minkevičiaus pranešimo LSSR valstybės saugumo liaudies komisarui A.Guzevičiui apie atliktą agentūrinį-operatyvinį darbą Kauno universitete

Vilnius    1945m. birželio 12d.

Visiškai slaptai

Lietuvos valstybės saugumo liaudies komisarui Guzevičiui Vilnius

Pranešimas

Apie atliktą agentūrinės-operatyvinės priežiūros darbą Kauno universitete nuo 1945 04 11 iki 06 11

I.Bendros žinios apie universitetą

Kauno valstybinis Vytauto Didžiojo universitetas sudarytas iš 4 fakultetų:

1.    Medicinos - su 6 klinikomis ir poliklinikomis - dekanas profesorius Lašas. Studentų skaičius 838 žmonės.

2.    Technologijos - su chemijos laboratorijomis - dekanas profesorius Indriūnas. Studentų skaičius - 207 žmonės.

3.    Statybos - dekanas profesorius Bistrickas. Studentų skaičius -153 žmonės.

4.    Istorijos-filologijos su kūno kultūros skyriumi - dekanas profesorius Janulaitis. Studentų skaičius - 268 žm.

Iš viso Kauno universitete mokosi 1475 studentai.

Universitetui vadovauja rektorius prof. Purėnas, prorektorius mokymo reikalams prof. Kupčinskas ir prorektorius ūkio reikalams prof. Mošinskis. Universiteto bibliotekos direktorius - prof. Janulaitis, jo pavaduotojas Ladukas.

Profesorių, dėstytojų ir kitą mokslinį personalą sudaro 267 žmonės, tarp jų 25 profesoriai; adminstracinis ūkio aparatas - 170 žmonės.

Iš viso objekte yra 1911 žmonių.

Lietuvos SSR Mokslų akademijos nariai yra profesoriai Purėnas ir Janulaitis.

II. Agentų ir informatorių tinklo išdėstymas

Iš viso objekte įgyta agentūros 43 žm., iš jų - 7 agentai.

Rezidentų nėra.

Tarp studentų    -    29 žm.

1.    Medicinos fakultete    -    13 žm.

a)    medicinos skyriuje    -    10 žm.,

b)    stomatologijos    -    2 žm.,

c)    farmacijos    -    1 žm.

2.    Technologijos fakultete    -    4 žm.

a)    elektrotechnikos skyriuje    -    2 žm.,

b)    chemijos-technologijos    -    1 žm.,

c)    mechanikos    -    l žm.

3.    Statybos fakultete    -    9 žm.

a)    architektūros skyriuje    -    l žm.,

b)    statybos    -    6 žm.,

c)    hidrotechnikos    -    l žm.,

d)    kelių, geodezijos    -    l žm.

4.    Istorijos-filologijos fakultete    -    3 žm.

a)    filologijos skyriuje    -    l žm.,

b)    istorijos    -    l žm.,

c)    fizinės kultūros    -    l žm.

Iš mokslinio personalo agentūroje yra 6 žm., iš administracinio ūkinio skyriaus darbuotojų užverbuoti 8 žmonės.

III. Operatyvinė apskaita

Iš viso Kauno universitete į operatyvinę apskaitą įtraukta 50 žm., kaip antisovietiniu elementų.

Pagal apskaitos rūšis:

1.    bylų-formuliarų - 4,

2.    parengtinių agentūrinių ištyrimų - 5,

3.    sekimo-apskaitos bylų - 36.

Pagal rūšis - studentų apskaitoje:

1.    bylų-formuliarų - 1,

2.    parengtinių agentūrinių ištyrimų - 4,

3.    sekimo-apskaitos bylų - 5.

Mokslinio personalo apskaitoje:

1.    bylų-formuliarų - 2,

2.    sekimo-apskaitos bylų - 28.

Sekami pagal atspalvį:

1.    lietuvių nacionalistai - 17 žm.,

2.    buvę aktyvūs socialdemokratų veikėjai - 4 žm.,

3.    ateitininkai - 5 žm.,

4.    vokiečių pagalbininkai ir statytiniai - 2 žm.,

5.    aukštieji buržuazinės Lietuvos kariuomenės karininkai - 3 žm.,

6.    kitas sekamas elementas - 19 žm.

IV. Profesorių, dėstytojų ir studentų nuotaikos ir jų materialinė padėtis

Kadangi Kauno universitetas smarkiai užterštas įvairiais antisovietiniais elementais ir tarp lektorių, ir tarp moksleivių, be to jame nėra jokio masinio politinio aiškinamojo darbo, šioje aukštojoje mokymo įstaigoje viešpatauja antisovietinė dvasia.

Universitete nėra partorgo, komjaunimo organizaciją sudaro iš viso 8 žmonės, bet jie aktyvaus politinio auklėjamojo darbo nedirba. Marksizmo-leninizmo katedra tuščia.

Daugumos profesorių ir dėstytojų bendros nuotaikos politiniu požiūriu visai neaiškios, vyrauja laukimas. Daug kas, nesileisdami į ilgas diskusijas, su ironiška veido išraiška žiūri į sovietų valdžios priemones atkurti socialistinę santvarką išlaisvintoje Lietuvoje. Jie savo žvilgsnį kreipia į Angliją ir Ameriką.

Kiti visai atvirai dėsto savo aiškiai nacionalistines pažiūras. Pavyzdžiui, pagal ag. "Džano" pranešimą, prorektorius ūkio reikalams prof. Mošinskis savo klausytojams dažnai pareiškia, kad Kaunas lieka lietuviško nacionalizmo centras - "Lietuvybės centras", kartu pareikšdamas savo pasitenkinimą, ir su nepasitenkinimu atsiliepia apie Vilniaus universitetą, kur, jo nuomone, daug bolševikų. Apie pergalę prieš Vokietiją Mošinskis pasakė, kad nepaisant to, jog Vokietija karą pralaimėjo, vokiečiai - tokie žmonės, kurie dar pakils ir parodys, ką gali. Du suaugę Mošinskio sūnūs pabėgę į Vokietiją.

Taip pat atviros nacionalistinės pažiūros, pasak ag. "Ramo" ir slapto informatoriaus "Vairo" pranešimų, yra prof. Jonyno, Smetonos laikais buvusio aukšto Užsienio reikalų ministerijos valdininko. Kaip praneša slaptas informatorius "Vairas", paleisdamas studentus žiemos atostogų, Jonynas prieš pilną auditoriją pareiškė viltį po atostogų pradėti mokslą "nepriklausomoje Lietuvoje".

Sovietinės ideologijos asmenys iš universiteto išstumiami arba izoliuojami. Lektoriai Mironas, Lastienė, Kiškinas, kaip sovietiniai, studentų nemėgstami.

Apie rektorių grupuojasi buvę kairiųjų partijų veikėjai (socialdemokratai, liaudininkai) - Sleževičius, Kairienė.

Kai kurie lektoriai, kaip vyresnysis dėstytojas Banevičius, nenorėdami taikstytis su esama santvarka, reiškia viltį, kad Sovietų Sąjungoje padėtis pagerės, "įvyks reformos demokratijos pusėn". Tai buvusiųjų emigrantų požiūris.

Daugelis nesivaržo sovietų valdžią Lietuvoje vadinti "okupacija" ir šneka apie nuostolį, kurį bolševikai padarė Lietuvos kultūrai ir ūkiui (ag. "Ramas", 1945 04 24, 04 28).

Į savo tarnybinius reikalus universitete ir mokslinį darbą profesoriai ir dėstytojai žiūri daugiau ar mažiau sąžiningai. Abejingo požiūrio į tarnybines pareigas pastebėta administracinio ūkio aparate.

Studentijos nuotaikos labiau provokuojančios. Kiekvieną politinį faktą, kiekvieną aktualų įvykį jie komentuoja savaip, antisovietiškai. Per pokalbius su medicinos fakulteto 3 kurso studentais slaptas informatorius "Akabas" nustatė, kad žemės rutulio likimą lemia Didžiosios Britanijos ir JAV politika. "Jeigu drg. Stalinas atsakinėja kažkokiam "Taims" laikraščio korespondentui, vadinasi, rusai bijo anglų". Studentai filologai ignoruoja sovietinius rašytojus. Pagal ag. "Ramo" 1945 05 19 pranešimą, į literatūrinį vakarą universitete nekvietė rašytojų ir poetų Venclovos, Churgino ir S.Nėries tik todėl, kad jie bolševikai, raudonieji rašytojai, nesugebantys būti gerais literatais.

Kai kurių studentų nuotaika prislėgta, net apatiška. Tokie nenori mokytis, kalba: "Kam mokslas, jeigu lietuvius veš į Sibirą." Slaptas informatorius "Tomas" 1945 05 15 praneša: "Daug kas spėjo, kad lietuvius veš gegužės 5-6, todėl daug žmonių nenakvodavo namie."

Populiarios paskaitos apie rusų mokslininkus, aktualūs politiniai pranešimai, rengiami universitete, beveik sužlunga, nes į juos neateina klausytojų. Pranešėjams, pvz., drg. Paleckiui, studentai duoda antisovietinius, provokacinius įžūlios formos klausimus: "Kada lietuvius ims vežti į Sibirą, kodėl SSRS valdo žydai, kada anglų kariuomenė įžengs į Pabaltijį ir pan".

Daugeliui lietuvių, laikančių save "neutraliais" požiūryje į LLA teroristinę veiklą, charakteringas psichologinis momentas. Jiems nemalonus bendradarbiavimo su vokiečiais faktas. Kad miškuose veikia bandos - tai nieko, bet blogai, kad jos veikia su vokiečiais, kurie pralaimėjo karą. Sovietinė valdžia sugebės nubausti kaltus, bet su jais nukentės ir visa lietuvių tauta (Ag[ento] "Iks" pranešimas).

Profesorių ir dėstytojų materialinės buitinės sąlygos sunkios.

Piniginis atlyginimas mažas. Tik tų, kurie turi dvi tarnybas, mėnesinis uždarbis siekia 1000 rublių. Universiteto mokslinis personalas gauna literinį72 maitinimą. Prasta aprūpinimo pramoninėmis prekėmis padėtis. Kai kurie, nukentėję karo laikotarpiu, vaikšto apiplyšę, nes nieko iš manufaktūros ir apavo negali gauti. Slaptas informatorius "Džanas" praneša, kad niekas nenori eiti dirbti į universitetą dėl blogo materialinio aprūpinimo.

Mitybos klausimas opus studentams. Prie universiteto yra valgykla, kur kiekvienas studentas gali gauti tik pietus, ir tuos gana prastus.

Stipendijų mėnesinė suma yra 120 000 rublių. Stipendijas gauna daugiau kaip 600 studentų. Kiekvienam tenka po 150-180 rublių per mėnesį.

Slaptas pranešėjas "Tomas" 1945 05 15 pranešė:

"Žymaus profesoriaus Končiaus, pabėgusio į Vokietiją, sūnus Jurgis Končius pareiškė, kad gerais laikais studentu jis būtų dešimt metų, o dabar, kai reikia pačiam galvoti, kaip išgyventi, reikia stengtis greičiau baigti universitetą".

LSSR NKGB 2 skyriaus vyr. operatyvinis įgaliotinis valstybės saugumo ltn. Minkevičius (Parašas)

1945 06 12

Rezoliucijos:

"1. Sustiprinti darbą išaiškinti antisovietinį pogrindį Kauno universitete.

2. Apie universiteto profesūros ir studentų politines nuotaikas informuoti drg. Suslovą, Sniečkų ir Gedvilą.

[1945] 06 16 Kobulovas" (Parašas)

"Drg. Izotovui

1)    Papildykite operatyvinio darbo stiprinimo planą Kauno mokymo įstaigose.

2)    Praneškite respublikos instancijoms.

[1945] 06 16 A.G".[Guzevičius?] "Skubiai. Drg.Zubavlenka. Žr. nurodymus [1945] 06 16" (Parašas neįskaitomas) Buv. LSSR VSKA. F.3. B.19/104. L.8-12. Originalas

72 T.y. pagal sąrašus.

 

10. LSSR NKVD komisaro pavaduotojo NKVD-NKGB Utenos operatyvinio sektoriaus viršininko P.Kapralovo direktyva visiems apskričių NKVD-NKGB skyrių viršininkams dėl duomenų pateikimo apie valdžios organuose antisovietiškai nusiteikusius asmenis

[Utena]    [Ne vėliau kaip 1945m. birželio 19d.]

Visiškai slaptai Ypatingai skubiai

Visiems NKVD-NKGB apskričių skyrių viršininkams

Tiktai: NKVD-NKGB Utenos, Ukmergės, Švenčionių, Zarasų skyriams73

SSRS Valstybės saugumo liaudies komisaro pavaduotojas drg. Ko-bulovas įsakė: ne vėliau kaip šių metų birželio 19 dieną pateikti per pasiuntinį duomenis apie apskričių ir valsčių partinių, sovietinių bei kitų organų ir jų skyrių, Ukom’ų74, Uispolkom’ų75, ir jų skyrių MTS76, MKPP77, tarybinių ūkių, valsčių organizacijų, įmonių, mokymo įstaigų) užterštumą antisovietiniais ir kitais politiškai nepatikimais asmenimis.

73 Apskritys įrašytos ranka.
74 Ukom (ujezdnyj komitet, rusų k.) - apskrities komitetas.
75 Uispolkom (uezdnyj ispolnitelnyj komitet, rusų k.) - apskrities vykdomasis komitetas.
76 MTS (mašinno - traktomaja stancija, rusų k.) - mašinų - traktorių stotis.
77 MKPP (mašinno - konnyj prokatnyj punkt, rusų k.) - mašinų - arklių nuomojimo punktas.

 

Duomenys turi būti surašyti šia forma:

1.    Įstaiga ar įmonė.

2.    Pavardė, vardas, tėvo vardas, gimimo metai asmens, apie kurį turima kompromituojančių duomenų, partiškumas ir tautybė.

3.    Trumpas kompromituojančių duomenų išdėstymas.

Apie aukštąsias mokyklas atsiųsti atskiras pažymas, nurodant procentais studentų užterštumą klasiniu ir socialiniu požiūriu svetimais asmenimis, išvardyti profesorius bei dėstytojus, apie kuriuos esama kompromituojančių duomenų, tų duomenų esmę.

Jei tarp nepatikimų asmenų buvo atskleistos ir tiriamos antisovieti-nės grupės - išdėstyti bylos esmę ir joje areštuotų žmonių skaičių.

Kadangi labai svarbu kuo skubiau gauti nurodytus duomenis, prašau įjungti į šį darbą bet kokį skaičių darbuotojų ir asmeniškai prižiūrėti šios užduoties vykdymo kokybę.

Atsiųskite du medžiagos egzempliorius, bendrai surašytus NKVD ir NKGB apskričių skyrių.

Lietuvos SSR NKVD-NKGB Utenos operatyvinio sektoriaus viršininkas generolas - majoras (Kapralovas) (Parašas)

Buv. LSSR VSKA. F.18. B.4/5. L.75. Originalas.

11. Lietuvos SSR NKVD pažyma apie LSSR NKVD Tardymo skyriaus 1945m. sausio-gegužės mėn. sudarytas bylas

Vilnius    1945m. birželio mėn.

Pažyma

tardymo darbas 1945 metais nuo 01 01 iki 06 01 apibūdinamas šiais duomenimis:

I. Baigta bylų ir perduota teismui    -3975 žm.

Iš jų 712 grupinių bylų    - 2063 žm.

Pavienių bylų    -1912 žm. Nusikaltimų rūšys:

Tėvynės išdavimas, banditizmas (str.58-Ia ir 58-11) -2063 žm.

Kontrrevoliucinė agitacija (str.58-10, 2 d.)    - 150 žm.

Dezertyrai ir vengiantys karinės tarnybos    -1762 žm.

Vėl atnaujintos bylos    -6861 žm.

Iš jų 1865 grupinių bylų    -4100 žm.

Pavienių bylų    -2761 žm. Nusikaltimų rūšys:

Tėvynės išdavimas, banditizmas    -3240 žm.

Šnipinėjimas, teroro aktai    - 43 žm.

Kiti kontrrevoliuciniai nusikaltimai    - 827 žm. Dezertyravimas ir šaukimo

į kariuomenę vengimas    -2246 žm.

Įvairūs nusikaltimai    - 505 žm. Nusiųsta į lagerį tolesniam specialiam tikrinimui

(pagal SSRS NKVD 1943 10 11 įsakymą Nr.494/94)    -2737 žm. Apiforminta tardymo bylų asmenims, siunčiamiems  į lagerius tolesniam tardymui:

Iš Kauno kalėjimo    - 688 žm.

Iš Marijampolės kalėjimo    - 535 žm.

Iš Vilniaus kalėjimo    - 194 žm.

Iš Biržų apskrities skyriaus    - 66 žm.

Iš Panevėžio apskrities skyriaus    - 51 žm.

Iš Šiaulių apskrities skyriaus    - 99 žm.

Iš Švenčionių apskrities skyriaus    - 46 žm.

Iš Zarasų apskrities skyriaus    - 46 žm.

Iš Ukmergės apskrities skyriaus    - 54 žm. Iš viso apiforminta tardymo bylų siunčiamiems

į lagerius    -1779 žm. Tokiu būdu, neįskaitant toliau nagrinėjamų tardymo bylų, per nurodytą laiką perduota teismui, pasiųsta ir numatyta pasiųsti į lagerius    -8497 žm. (neįskaitant grupių P, siunčiamų į lagerius ypatinga tvarka).

1945 06    LSSR NKVD Tardymo skyriaus viršininkas

Vilnius    justicijos plk. (Ostrovskis) (Parašas)

Buv. LSSR VSKA. F.3. B.16/96. L.21. Originalas.

12. SSRS NKVD-NKGB įgaliotinio Lietuvai gen.ltn. I.Tkačenkos raštas operatyvinių sektorių ir NKVD-NKGB apskričių skyrių viršininkams apie laiško Stalinui pasirašymo organizavimą

[Vilnius]    1945m. liepos 11d.

Visiems operatyvinių sektorių viršininkams    Pranešimas per "VČ"

Visiems NKVD-NKGB apskričių skyrių viršininkams

    Lietuvos SSR NKVD-NKGB turi duomenų, kad daugelyje respublikos vietų nacionalistiniai banditai ir kiti antisovietiniai elementai stengiasi sužlugdyti lietuvių liaudies laiško draugui Stalinui svarstymą ir pasirašymą ryšium su sovietų valdžios įvedimo Lietuvoje 5-osiomis metinėmis.

Buržuaziniai nacionalistai ir banditai, žinoma, pasistengs daugelyje vietų sutrukdyti pasiruošimą švęsti š.m. liepos 21, šį lietuvių liaudžiai svarbų jubiliejų.

NKVD-NKGB operatyvinių sektorių ir apskričių skyrių viršininkams siūloma nedelsiant nukreipti visą agentų ir informatorių tinklą išaiškinant asmenis, kurie rengiasi trukdyti, kad piliečiai apsvarstytų ir pasirašytų laišką drg. Stalinui, arba stengsis sužlugdyti pasirengimą sovietų valdžios Lietuvoje penkmečio šventei ir jos pravedimą.

Visus asmenis, žlugdančius laiško drg. Stalinui svarstymą, rengiančius kokius nors išsišokimus ryšium su švente - areštuoti.

Tuo pačiu metu, pagal anksčiau Jums duotus nurodymus, sustiprinti bandų likvidavimą, pogrindžio nacionalistinių centrų triuškinimą, antisovietinio pogrindžio dalyvių areštus, ginklų ir pogrindžio technikos paėmimą.

Apie šių nurodymų [vykdymo] rezultatus praneškite mums penkiadieniuose pranešimuose.

Reguliariai informuokite šiuo klausimu Lietuvos KP(b) apskričių komitetų ir miestų komitetų sekretorius

Gen.ltn. Tkačenka 1945 07 11 Perdavė: Jermakovas Priėmė: Fininbergas

Nr. 166

1945 07 11, 16 val. 15 min.

07 12

Ant dokumento užrašytos 2 neįskaitomos rezoliucijos.

Buv. LSSR VSKA. F.18. B.2/78. L.60. Nuorašas.

13. SSRS NKVD komisaro pavaduotojo A.Apolonovo, SSRS NKVD-NKGB jgaliotinio Lietuvoje I.Tkačenkos ir LSSR NKVD komisaro J.Bartašiūno raštas LSSR NKVD-NKGB operatyvinių sektorių, NKVD-NKGB miestų ir apskričių skyrių viršininkams bei visų Lietuvoje dislokuotos NKVD kariuomenės padalinių vadams apie suimtųjų kankinimą

Vilnius    1945m. liepos 29d.

Visiškai slaptai

Lietuvos SSR NKVD-NKGB operatyvinių sektorių viršininkams

NKVD-NKGB miestų ir apskričių viršininkams

NKVD kariuomenės Lietuvos apygardos pasienio valdybos viršininkui

NKVD kariuomenės 1-ojo Pabaltijo fronto užnugario apsaugos viršininkui

Leningrado fronto užnugario apsaugos viršininkui

3-ojo Baltarusijos fronto užnugario apsaugos viršininkui

NKVD kariuomenės 4 šaulių divizijos vadui

NKVD kariuomenės geležinkeliams saugoti 14 divizijos vadui

Lietuvos SSR NKVD-NKGB gavo duomenis apie šiurkščiausius revoliucinio teisėtumo pažeidimus, daromus paskirų NKVD-NKGB organų darbuotojų bei NKVD kariuomenės kariškių.

Nepaisant SSRS NKVD-NKGB ir Lietuvos SSR NKVD-NKGB ne kartą duotų įsakų griežčiausiai laikytis revoliucinio teisėtumo, paskiri NKVD miestų ir apskričių skyrių, o ypač valsčių poskyrių viršininkai ir paskirų NKVD kariuomenės dalinių vadai nepadarė atitinkamų išvadų ir toliau leidžia įvykti rimtiems nusižengimams, kurie griauna NKVD-NKGB autoritetą darbo žmonių akyse.

1945 metų birželio 22d. NKVD Utenos apskrities Kuktiškių valsčiaus poskyrio viršininkas jaunesnysis leitenantas Novikovas sulaikė pilietį Rudėną, gimusį 1895m., nusivedė į klojimą, ten pradėjo tardyti, naudodamas fizinio poveikio priemones, mušė tol, kol šis numirė. Norėdamas paslėpti nusikaltimo pėdsakus, Novikovas Rudėno kūną užkasė tame pačiame klojime.

    NKVD-NKGB Vilniaus apskrities Dieveniškių valsčiaus poskyrio darbuotojai Sutovas, Afanasjevas ir Levinas suimtuosius asmenis sistemingai mušdavo, o neišgavę iš jų reikiamų parodymų 5 žmones sušaudė KPZ78 kieme.

78 KPZ (kamera predvaritelnogo zakliučenija, rusų k.) - pirminio sulaikymo kamera.

1945 metų liepos 8d. dukart raudonosios vėliavos pasieniečių 5 skyriaus, 2-ojo poskyrio viršininkas kapitonas Vlasovas kankino ir mušė atėjusį pas jį pasiduoti Jankauską, jam sunkiai sužalojo galvą ir kairę ranką. Po to, kai buvo suteikta medicininė pagalba, Vlasovas nusivedė Jankauską į mišką ir sušaudė.

Šių metų liepos 3 d. kapitonas Vlasovas su grupe pasienio karių, darydami kratą Šamulių vienkiemyje pas piliečius Grišką ir Petriką, juos sumušė. Be to, buvo sumušti ir jų šeimų nariai.

Šių metų liepos 4d. buvo sulaikyta pilietė Preilauskaitė Ona - gimnazijos 4 klasės moksleivė. Sulaikymo metu ją mušė 5-os jungtinės komendantūros komendanto pavaduotojas politiniams reikalams vyresnysis leitenantas Lavrovas, viršila Jevsejevas ir kiti. Vyresnysis leitenantas Beliajevas, daužydamas automato buože, netyčia iššovė ir susižeidė ranką. Tada pilietę Preilauskaitę mirtinai primušė NKVD Tauragės apskrities Eržvilko valsčiaus poskyrio viršininkas kapitonas Močia-lovas, o kūną įmetė į ežerą. Papulkininkiui Ošarinui patarus, o felčeriui Rotonovui padedant, buvo surašytas fiktyvus aktas, kad Preilauskaitė neva mirė nuo širdies smūgio.

Dėl to, kad pažeidė revoliucinį teisėtumą išvardintieji asmenys suimti ir perduoti karo tribunolo teismui.

Siūlome:

1.    Lietuvos SSR NKVD-NKGB operatyvinių sektorių viršininkams drauge su NKVD apskričių ir miestų skyrių viršininkais per 3 dienas surengti specialius pasitarimus su NKVD valsčių poskyrių viršininkais ir visais NKVD-NKGB operatyvininkais, juose apsvarstyti klausimus dėl būtinumo NKVD-NKGB organų darbuotojams griežčiausiai laikytis revoliucinio teisėtumo ir visiems bendradarbiams išaiškinti, kad už savivalę, plėšimus, vogimus, mušimą ir neteisėtus piliečių areštus kaltininkai bus nedelsiant perduoti karo tribunolo teismui.

2.    NKVD pasienio kariuomenės Lietuvos apygardos valdybos viršininkui generolui majorui Byčkovskiui, NKVD kariuomenės 4 šaulių

divizijos vadui generolui majorui Vetrovui, NKVD kariuomenės geležinkeliams apsaugoti 14 divizijos vadui generolui majorui Krylovui, NKVD kariuomenės 3-ojo Baltarusijos fronto užnugariui saugoti vadui generolui leitenantui Liubyj ir NKVD kariuomenės 1-ojo Pabaltijo fronto užnugariui saugoti einančiam viršininko pareigas pulkininkui Romanovui, NKVD kariuomenės Leningrado fronto užnugariui saugoti einančiam viršininko pareigas pulkininkui Malyj - surengti tokius pat pasitarimus su karininkais.

3.    Įspėjame Lietuvos SSR NKVD-NKGB operatyvinių sektorių viršininkus, Lietuvos SSR NKVD-NKGB miestų ir apskričių skyrių viršininkus bei NKVD kariuomenės dalinių vadus, kad jeigu jų sektoriuose, apskrityse, kariuomenėje NKVD-NKGB darbuotojai ir NKVD kariuomenės kariškiai toliau darys revoliucinio teisėtumo pažeidimus, tai perduodant karo tribunolo teismui konkrečius kaltininkus, nusižengusius revoliuciniam teisėtumui, bus traukiami atsakomybėn ir Lietuvos SSR NKVD-NKGB operatyvinių sektorių viršininkai, NKVD-NKGB miestų ir apskričių skyrių viršininkai bei NKVD kariuomenės dalinių vadai.

4.    Nedelsiant ištirti visus revoliucinio teisėtumo pažeidimo atvejus, kaltininkus, mums leidžiant, šalinti iš užimamų postų arba areštuoti, per 3 dienas baigti tardymą ir pradėti parodomuosius procesus įvykdytų nusikaltimų vietose.

SSR Sąjungos vidaus reikalų liaudies komisaro pavaduotojas generolas majoras

Apolonovas

SSRS NKVD-NKGB įgaliotinis Lietuvai generolas leitenantas

Tkačenka

Lietuvos SSR vidaus reikalų liaudies komisaras generolas majoras

Bartašiūnas

Nr.0050

1945 metų liepos 29d.

Vilnius

Tikra: Lietuvos SSR NKVD sekretoriato operatyvinis įgaliotinis leitenantas (Parašas neįskaitomas)

Buv. LSSR VSKA. F.18. B.3/12. L.33-34. Nuorašas.

14. Alytaus apskrities NKVD skyriaus viršininko Lisovskio ir NKGB skyriaus viršininko Aleksandrovo pranešimas Vilniaus operatyvinio sektoriaus viršininkui I.Rudykai apie kariškių nusikaltimus

Alytus    1945m. rugsėjo 17d.

LSSR NKVD-NKGB Vilniaus operatyvinio sektoriaus viršininkui

pulkininkui drg. Rudykai

Vilnius

Pranešimas

Atsakydamas į Jūsų 1945m. rugsėjo 12d. raštą Nr. 1674 pranešu, kad Alytaus apskrities teritorijoje buvo gauta piliečių pareiškimų apie kariuomenės padalinių kariškių vykdomus plėšimus, bulvių nukasimą ir pan. Pavyzdžiui, Veisiejų karo komendantūros kariškiai, vadovaujami karinio komendanto drg. Antipovo, 1945 metų rugsėjo 5d. Seirijų valsčiuje nusikasė mašiną pilietės Merkelienės Viktorijos bulvių.

Daugų valsčiaus Užukalnių kaime, rugpjūčio 10d. grupė raudonarmiečių su vyresniuoju seržantu Zotinu iš iškeldintų banditų ūkio paėmė karvę, dvi kiaules, 150 kg bulvių, sudaužė 4 avilius ir paėmė 75 kg medaus. Si grupė saugojo trasą, kuria buvo genami galvijai. Dalinio numeris nenustatytas.

1945m. rugpjūčio 26d. 174 dalies kariai, vadovaujami kapitono drg. Poliakovo, lydėjo iš miesto į Minsko sritį galvijų bandą. Tą dieną 5 raudonarmiečiai: Kuznecovas Vasilijus Vladimirovičius, Temėjka Vasilijus Pavlovičius, Samnilovas Leonidas Jakovlevičius, Tumašas Viktoras Josifovičius, Komėjevas Aleksejus Vasiljevičius - Alytaus valsčiuje, Miklusėnų kaime, apiplėšė pilietį Pangonį Joną, po to raudonarmietis Kordujevas sušaudė 67 metų Pangonio motiną ir visi dingo. Mūsų pastangomis 4 plėšikai suimti, tiktai žudikas Komejevas paspruko.

Rugsėjo 6d. Alovės valsčiuje 2 nenustatyto padalinio raudonarmiečiai kasė bulves, ten juos sučiupo Alovės valsčiaus partorgas drg. Rudžio-nis. Raudonarmiečiai, užuot įvykdę Rudžionio įsakymą, puolė jį su automatais ir norėjo primušti.

Rugsėjo 10d. Druskininkų valsčiuje apsimetę banditais Gerasimenčiukas ir Afanasjevas79 (sukarintos apsaugos kariai) du kartus įvykdė grobimus. Jie areštuoti ir nusiųsti į Gardiną, kad būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

Panašių atvejų ir gyventojų skundų dėl Raudonosios armijos kariškių buvo daug, bet nereikšmingų, be to, nenustatyta padaliniai ir asmenys, vykdę grobimus, kadangi tai darė ne apskrityje dislokuoti daliniai, o dažniausiai galvijų bandų, varomų iš vakarinių sričių į rytines, palydos.

1945 metų rugsėjo 10d. trys raudonarmiečiai, kurių pavardės nenustatytos, vadovaujami 166 divizijos minosvaidžių pulko (p[ašto] d[ėžutė] 0088-67) viršilos Žarkovo, Alovės valsčiaus Alovės miestelyje nukasė 40 m2 bulvių, kurios anksčiau priklausė banditų šeimai, išvežtai iš Alytaus apskrities. Alovės valsčiaus partorgui Rudžioniui padarius pastabą, kariškiai mėgino panaudoti ginklą, grasino jį sušaudyti.

Paskutinėmis 1945m. rugpjūčio mėnesio dienomis į Alytaus valsčiaus ...80 kaimą naktį lengvąja mašina atvyko ...** NKVD kariuomenės raudonarmiečiai ir viršila (jo pavardė nenustatyta), įėjo į valstietės Bagdonienės namus, atstatę automatus liepė jai išeiti ir paėmė visus jos daiktus, sukrovė į mašiną ir dingo. Nukentėjusiosios vyras nuo 1943m. yra Raudonosios armijos gretose. Panašių faktų pasitaiko ir kituose valsčiuose.

NKVD Alytaus apskrities skyriaus viršininkas papulkininkis (Lisovskis)

(Parašas)

Alytaus apskrities skyriaus NKGB viršininkas (Aleksandrovas)

1945 rugsėjo 17d.

Alytus

Buv. LSSR VSKA. F.15. B. 1774/1. L.227-228. Originalas.

79 Pavardės įrašytos ranka.
80 Taip tekste.

 

15. SSRS NKVD-NKGB įgaliotinio Lietuvoje I.Tkačenkos raštas LSSR vidaus reikalų ir valstybės saugumo liaudies komisarams, NKVD-NKGB operatyvinių sektorių bei apskričių ir miestų skyrių viršininkams apie Vėlinių šventimą

Vilnius    1945m. spalio 13d.

Visiškai slaptai

LSSR vidaus reikalų ir valstybės saugumo liaudies komisarams NKVD-NKGB operatyvinių sektorių viršininkams NKVD-NKGB apskričių ir miestų skyrių viršininkams

    Katalikų bažnyčios tikintieji lapkričio ld. švenčia "Visų šventųjų" šventę, o lapkričio 2d. - vadinamąsias "Vėlines" (mirusiųjų atminimą).

Šiomis dienomis katalikų dvasininkija organizuoja masinį bažnyčių ir kapinių lankymą. Mirusiųjų kapai puošiami vainikais ir degančiomis žvakėmis.

Priešiški elementai, ypač iš katalikų dvasininkijos, naudodamiesi tuo, kad į bažnyčias ir kapines suplaukia daug tikinčiųjų, be abejonės, stengsis šias dienas panaudoti antisovietiniams tikslams ir organizuoti atvirą antisovietinę veiklą (masiniai ekscesai, antisovietinės demonstracijos, antisovietiniu kalbų sakymas, masinis atsišaukimų mėtymas ir t.t.).

Kad būtų laiku užkirstas kelias antisovietinėms apraiškoms katalikiškų švenčių dienomis

Siūlau:

1.    Rūpestingai instruktuoti agentūrą, kad laiku sužinotų ir praneštų mūsų organams apie rengimąsi panaudoti religines šventes antisovietiniams tikslams.

Gavus signalų apie antisovietiniu veiksmų rengimą, nedelsiant imtis profilaktikos priemonių, kad bet kokioms apraiškoms būtų užkirstas kelias.

2.    Asmenis, kurie atlieka parengiamąjį darbą panaudoti šventes antisovietiniams tikslams, nedelsiant areštuoti.

3.    NKGB, NKVD ir milicijai parengti smulkius planus, kaip bus užtikrinama viešoji tvarka ir užkertamas kelias mėginimams organizuoti antisovietines demonstracijas katalikų švenčių dienomis.

4.    Agentūrai iš katalikų dvasininkų tarpo kelti uždavinį neleisti kokių nors antisovietinių apraiškų per lapkričio ld. ir 2d. šventes.

Įspėti kiekvieną šios kategorijos agentą, kad jis bus asmeniškai atsakingas už šių švenčių panaudojimą antisovietiniams tikslams.

5.    Laikyti būtinojoje kovinėje parengtyje kariuomenę, NKGB, NKVD, milicijos darbuotojus ir naikintojų batalionus, kad prireikus būtų greitai užkirstas kelias masiniams antisovietiniams ekscesams ir banditų pasisakymams.

Šiomis dienomis visus NKVD, NKGB ir milicijos operatyvininkus bei eilinius, kariuomenę ir naikintojų būrius pervesti į kareivinių padėtį.

6.    Naktį iš lapkričio 1 į 2 ir iš 2 į 3d.d. organizuoti NKVD, NKGB darbuotojus ir partinį sovietinį aktyvą, kad jie apeitų gatves ir laiku užkirstų kelią antisovietinių atsišaukimų, užrašų pasirodymui bei antisovietinių ekscesų rengimui.

7.    Pasirūpinti, kad agentūra ypač dėmesingai stebėtų kunigus. Juos stebinčius agentus skatinkite išaiškinti kunigų atvirą antisovietinę veiklą ir užkirsti jai kelią.

8.    Masinio tikinčiųjų ėjimo į bažnyčias ir kapines metu ten turi būti pakankamai agentūros. Pasirūpinkite, kad su agentais būtų galima susitikti, kai tik atsiras reikalas.

Kad užkirstų kelią atviroms antisovietinėms apraiškoms ir galėtų dirbti su agentūra kapinėse ir bažnyčiose, pasiųskite civiliškai persirengusius NKVD-NKGB operatyvininkus.

9.    Per partijos ir sovietų organus imkitės priemonių, kad nenutrūktų darbas įmonėse ir įstaigose.

10.    Įspėju, kad NKGB, NKVD ir milicijos darbuotojai per vykdomas priemones negali daryti spaudimo tikintiesiems, įžeidinėti jų religinių jausmų ir imtis kitokių veiksmų, galinčių sukelti tikinčiųjų nepasitenkinimą ir bruzdėjimus.

11.    Apie visus antisovietinių apraiškų faktus ryšium su religinėmis šventėmis pranešti nedelsiant.

Iki lapkričio 4d. pristatyti specialius pranešimus, kaip praėjo šventės.

SSSR NKVD-NKGB įgaliotinis Lietuvoje gen. ltn. Tkačenka

1945 10 13

Nr.59

[Nuorašas] tikras: Lietuvos SSR NKGB sekretoriato operatyvinis įgaliotinis

jaun. ltn. (Andrejevą) (Parašas)

Buv. LSSR VSKA. F.18. B.3/12. L.88-89. Nuorašas.

16. SSRS vidaus reikalų liaudies komisaro L.Berijos ir SSRS valstybės saugumo liaudies komisaro V.Merkulovo direktyva dėl spalio revoliucijos švenčių saugaus šventimo

Maskva    1945m. spalio 29d.

Visiškai slaptai Pranešimas per "VČ" iš Maskvos

Perduodame SSR Sąjungos vidaus reikalų liaudies komisaro ir SSR Sąjungos valstybės saugumo liaudies komisaro direktyvą 1945 metams. Pavadinimas: "Priemonės, susijusios su Didžiosios Spalio socialistinės revoliucijos 28 metinių šventimu. 1945 10 29, Nr.178/114".

Ryšium su artėjančia Spalio socialistinės revoliucijos 28 metinių švente

Įsakau:

1.    Peržiūrėti turimus agentūrinius duomenis, tardymo bylas ir areštuoti asmenis, kuriems turite pakankamą pagrindą, ypač teroro, šnipinėjimo ir diversijų atžvilgiu.

2.    Dažniau konspiratyviai susitikti su agentais ir informatoriais, atkreipti jų dėmesį, kad išaiškintų priešiškus elementus, jų ketinimus šventės dienomis platinti antisovietinius atsišaukimus.

3.    Sustiprinti įtariamų asmenų agentūrinę-operatyvinę priežiūrą, laiku užkirsti kelią galimiems aktyviems jų antisovietiniams veiksmams.

5.81    Imtis būtinų priemonių sustiprinti svarbiausių pramonės ir geležinkelio įrenginių apsaugą.

6.    Pasirūpinti, kad reikiamai dirbtų miesto ir svarbiausių pramonės ir statybų objektų priešgaisrinė apsauga.

7.    Geležinkeliuose, stotyse, uostuose ir prieplaukose sustiprinti

buržuazinių žvalgybų agentų ir kitų fašistinių elementų paieškas, kad būtų užkirstas kelias jiems prasiskverbti į šalies centrą.

8.    Sustiprinti apsaugą pasienio rajonuose, užkertant kelią galimiems sienos pažeidimams.

9.    Tuo atveju, jei bus nurodymų rengti Spalio paradus, demonstracijas, imtis partijos ir vyriausybės vietinių organų reikiamos apsaugos ir tvarkymo priemonių.

Apie šios SSRS NKVD-NKGB direktyvos vykdymo rezultatus praneškite 1945 11 09, o apie svarbiausius įvykius telegrafuokite nedelsiant.

Berija

Merkulovas

1945 10 29

[Nuorašas] tikras: mjr. Čvanovas Buv.LSSR VSKA. F.18. B.3/12. L.135. Nuorašas.

81 Taip tekste. Po 3 eina 5 paragrafas.

17. NKVD-NKGB Vilniaus operatyvinio sektoriaus viršininko plk. I.Rudykos pranešimas vadovybei apie politinę padėtį Vilniaus operatyvinio sektoriaus teritorijoje

Vilnius    1945m. lapkričio 6d.

Visiškai slaptai drg. Tkačenkai82 drg.Bartašiūnui*

Pranešimas apie politinę padėtį Vilniaus operatyvinio sektoriaus83 teritorijoje

82 *Pavardės įrašytos ranka.
83 Į Vilniaus operatyvinį sektorių įėjo Vilniaus, Trakų ir Alytaus apskritys.

 

Per NKVD-NKGB Vilniaus operatyvinio sektoriaus veiklos laiką, t.y. nuo 1945 metų birželio ld. iki lapkričio ld., likviduota 29 lietuvių nacionalistinės organizacijos, 35 bandos, užmušta 466 žm., areštuota 2064 žm.

Iškeldinta 313 banditų šeimų - 1125 žm.

Sistemingai kertant smūgius nacionalistiniam pogrindžiui ir jo ginkluotoms bandoms, vyko masiškas banditų - dezertyrų ir vengiančių šaukimo į Raudonąją armiją pasidavimas. Tik per dvi apskritis - Alytaus ir Trakų - pasidavė 1089 banditai ir 6585 vengiantys šaukimo.

Čekistų kariniai smūgiai padėjo atkurti liaudies ūkį, stiprinti vietinius sovietų valdžios organus. Buvo sukurta aplinka sovietinio aktyvo augimui, politinio-auklėjamojo ir partinio-masinio darbo tarp gyventojų gerinimui.

Buvo visos galimybės įvykdyti valstybinius įsipareigojimus dėl duonos bei kitų pyliavų, finansinių mokesčių planų vykdymo, valstybinės ir kooperatinės prekybos organizavimo.

Buvo didelės galimybės iš esmės pakeisti politinę padėtį sektoriaus teritorijoje, tačiau reikiamų rezultatų mes neturime.

Nacionalistinis pogrindis pakeitė savo antisovietinės veiklos formas ir metodus, jis giliai pasislėpė, persitvarkė ir atkakliai stengiasi sukurti masines organizacijas, daryti įtaką plačiosioms gyventojų masėms.

Savo antisovietinėje veikloje lietuvių nacionalistai visai nepaiso vietinių partinių ir sovietinių organų autoriteto vietos gyventojams. Atsišaukimuose tiesiai sako, kad kai tik išeis NKVD kariuomenė, jie vėl taps padėties šeimininkai apylinkėse ir valsčiuose.

Gyventojai vis dar tiki antisovietine propaganda ir šmeižtais, kuriuos nacionalistai skleidžia prieš bolševikų ir sovietų valdžią.

Nacionalistams pavyksta plačiai naudoti gyventojus savo antisovietinei veiklai vykdyti ir įtraukti į aktyvius veiksmus anksčiau legalizavusiuosius.

Vien Alytaus apskrityje ir trijuose Trakų apskrities valsčiuose areštuoti 78 anksčiau legalizavęsi žmonės, kurie vėl įsijungė į aktyvią kovą su sovietų valdžia.

Agentūrinės ir tardymo medžiagos duomenimis, daugiau negu 100 žmonių priklauso sukilėlių organizacijoms, nors anksčiau jie buvo legalizavęsi.

Ten, kur nėra NKVD kariuomenės, gyventojai ir net agentūra mums prastai talkina, tik dėl to naktį iš rugpjūčio 4 į 5d. banditai galėjo įvykdyti masinius teroro veiksmus Alytaus ir Trakų apskrityse; spalio mėnesį Alytaus apskrities Merkinės valsčiuje buvo įvykdytas teroro aktas prieš tris kariškius, kurie tam buvo pakviesti į masinį vakarėlį. Apie ruošiamą teroro aktą žinojo kelios dešimtys vietos gyventojų.

Spalio 30d. Stakliškių valsčiuje užmušti trys žmonės iš vietinio sovietinio aktyvo - taip pat specialiai surengtame vakarėlyje.

Tardant nustatyta, kad apie rengiamą teroro aktą žinojo daugelis vietos gyventojų.

Trakų apskrities Žiežmarių valsčiaus teritorijoje tris dienas slapstėsi keliaujanti gauja, vietos gyventojų padedama surengusi pasalą kariškiams, turėjo galimybę užmušti tris sovietinius piliečius. Apskritai nebuvo atvejo, kad apie nacionalistinio pogrindžio rengiamus teroro veiksmus gyventojai praneštų vietiniams partinių ir sovietinių organų atstovams.

Visa tai paaiškinama ne tik silpnu mūsų organų agentūriniu darbu; labiausiai tai paaiškinama štai kuo:

1.    Politinis darbas valsčiuose dirbamas pripuolamai, o apylinkėse beveik visai nedirbamas.

2.    Kaimo tarybos faktiškai neegzistuoja, neturi savo patalpų, yra tokių kaimo tarybų pirmininkų ir sekretorių, kurie visą kanceliariją nešiojasi kišenėse ir daugiausia užsiima savo ūkiu.

3.    Darbas tarp legalizavusiųjų nevyko ir nevyksta taip kaip reikia.

4.    Politinis darbas tarp liaudies gynėjų iki šiol neorganizuotas.

Partijos Alytaus apskrities komitetas šešiuose būriuose iš 15 paskyrė politinius darbuotojus, ir tai iš pačių kovotojų komjaunuolių, kurie yra politiniai beraščiai. Valsčių partiniams organams politinis darbas tarp liaudies gynėjų visai nerūpi, negana to, vietinis sovietinis partinis aktyvas pats neretai gadina liaudies gynėjus. Pavyzdžiui: šių metų spalio 6d. Jiezno valsčiaus vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas Motikas su dviem gynėjais išvyko į Būdų kaimą tarnybos reikalais. Užuot dirbę, surengė išgertuves, po to - muštynes su valstiečiu, o kai gynėjas Simanavičius pamėgino sutramdyti Motiką, šis pistoleto šūviu sužeidė Simanavičių, kuris po dviejų dienų mirė.

1945 spalio 26d. Alytaus valsčiaus Padvamiškių kaimo tarybos pirmininkas Karalevičius su grupe liaudies gynėjų važiavo į Norgeliškių kaimą rūpintis duonos pyliavom, užuot dirbę, surengė išgertuves, pats nusigėręs ir gynėjus nugirdęs, grįždamas į Alytų sustabdė keliu važiavusį valstietį ir pradėjo šaudyti į jį pistoletu. Kadangi buvo tamsu, tai kulkosvaidininkas Sikevičius, būdamas girtas, nusprendęs, kad šaudo banditai, iššovė ir užmušė Karalevičių, važiavusį valstietį ir sužeidė jo žmoną.

Šių metų spalio 20d. Marcinkonių valsčiaus vykdomojo komiteto pirmininkas ir partorgas Bubrickas girti pradėjo muštis su liaudies gynėjais Šilką ir Chomenka, tik įsikišus pasienio užkardai, peštynės buvo nutrauktos.

Visur klesti girtuokliavimas ir riaušės.

Viename iš KP(b) Trakų apskrities komiteto ir apskrities vykdomojo komiteto posėdžių buvo patvirtinta 37 apylinkių tarybų pirmininkai. Po posėdžio komitetų nariai smagiai pasakojo, kad visi 37 pirmininkai girtuokliauja ir apie tai laisvai kalba per posėdį.

Partijos Alytaus apskrities komitetas spalio 17d. surengė apskrities moterų susirinkimą. Dalyviai pasakojo, kad jis buvo nelabai aukšto lygio, bet užtat po susirinkimo įvykęs pobūvis, buvo gerta iki 3 valandos nakties, per išgertuves ir po jų buvę chuliganiškų veiksmų ir apskritai netinkamo elgesio atvejų; kitą dieną apskrities paruošų liaudies komisariato politiniai darbuotojai reiškė pasipiktinimą.

Paruošų ministerijos įgaliotinis Anisimovas pareiškė, kad tas susirinkimas tik žalos pridarė, nes dauguma moterų išsiskirstė pasipiktinusios.

Pobūviai Alytaus apskrityje tapo sistemingi, pavyzdžiui: pobūviai buvo surengti tilto atidarymo proga, mokslo metų pradžios, vartotojų kooperatyvo suvažiavimo ir t.t. Visiems tiems pobūviams išleidžiamos didelės pinigų sumos.

Trakų apskrityje įvairiems suvažiavimams ir pasitarimams eikvojami produktai, dėl to prastėja miesto gyventojų aprūpinimas. Tik per rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius per valgyklas be kortelių išeikvota 822 kg. duonos ir 50 kg. miltų.

Š.m. spalio 28d. Seirijų valsčiaus partorgas Košita girtas ėmė be reikalo šaudyti pistoletu gatvėje, pasienio būrys jį sulaikė, nuginklavo ir nugabeno į namus.

1945m. rugpjūčio 15d. Druskininkų miesto sovieto pirmininkas Binakevičius ir partorgas Rudakauskas, būdami neblaivūs, susipešė tarpusavy ir girdint gyventojams išvadino vienas kitą banditu.

Partijos Trakų apskrities komiteto darbuotojas Mustegevas iš vietinių gyventojų, būdamas komandiruotėje Žiežmarių valsčiaus Mijaugonių kaime, girtas, grasindamas ginklu, išprievartavo raudonarmiečio žmoną Kačinskają Stefaniją.

Partinių ir sovietinių darbuotojų girtavimo atvejų tiesiog šimtai, girtavimas beveik visada susijęs su piktnaudžiavimu ir nusikaltimais.

Apskričių darbuotojai geria beveik per kiekvieną savo išvyką į valsčių centrus. Valsčių darbuotojai geria valsčiuose ir apylinkėse, apylinkių darbuotoj ai geria naminę kur pakliuvus, ją varo kiekviename viensėdyje.

Girtuoliavimas tapo tikra rykšte, tačiau partiniai organai vietose nekovoja su girtuoliavimu ir naminės varymu.

Visa tai išnaudoja nacionalistinis pogrindis savo antisovietinei veiklai, tai smukdo partinių ir sovietinių organų autoritetą gyventojų akyse.

5.    Tarp vietinių partinių ir sovietinių darbuotojų taip pat klesti spekuliavimas, grobimai ir kitokie piktnaudžiavimai, apie kuriuos gyventojai greitai sužino.

1945m. rugpjūčio mėnesį Daugų valsčiaus vykdomojo komiteto pirmininkas Mikailionis, jo pavaduotojas Petrušis ir partorgas Matenis, būdami neblaivūs, įsibrovė į sandėlį, kur buvo laikomas konfiskuotas turtas, prisikimšo maišus, ryšulius daiktų ir norėjo išsinešti, bet buvo liaudies gynėjų būrio sulaikyti - tą žino daugelis gyventojų. Vėliau išaiškėjo, kad Mikailionis sistemingai grobstė turtą, taip pat gyvulius.

Paskirtas naujas vykdomojo komiteto pirmininkas Bielinskas neapiforminęs dokumentų išdalijo 9 konfiskuotus arklius ne tiems, kas jų neturi. Beje, vienas arklys atsidūrė Merkinės valsčiuje, veislinis eržilas -pas pirklį Pilesą. To paties valsčiaus kaimo vartotojų kooperatyvo pirmininkas Čeplikas spalio mėnesį pagrobė iš sandėlio daugiau kaip 1300 kg. grūdų.

Konfiskuotą turtą vagia taip pat Alytaus apskrities Jiezno valsčiuje.

6.    Trakų ir Alytaus miestų gyventojai ir toliau prastai aprūpinami paskirtais produktais ir pramoninėmis prekėmis, o kaimiečiai - tokiais būtiniausiais dalykais, kaip druska, degtukai, žibalas ir kt.

Trakuose duonos kasdien neužtenka 50 proc. gyventojų; kadangi visame mieste tik viena parduotuvė, susidaro didelės eilės, gyventojai stoja į eilę nuo 2 val. nakties.

Trakų apskrityje grūdų netrūko, malūnų užtenka, transporto irgi yra, reikalas tas, kad apskrityje prekiaujančios organizacijos per daug užterštos.

Rugpjūčio mėnesį pagal Prekybos liaudies komisariato nurodymą Trakų prekybos organizacijos turėjo parduoti gyventojams druskos nuo 2 iki 4 kg. vienam žmogui, druskos sandėliuose buvo, bet jos nepardavinėjo ne tik rugpjūčio mėnesį, bet ir rugsėjo, ir spalio.

Trakų apskrities Onuškio kaimo kooperatyvas produktų gyventojams neparduoda, o juos gadina. Š.m. spalio mėnesį parduotuvėje rasti 2 maišai cukraus, kuris buvo laikomas drėgnai, ten pat, kur paruošta vilna ir vaisiai. Su vilna susimašiusius vaisius parduotuvės darbuotojai traiško kojom. Sugadintas cukrus buvo skirtas inteligentijai, bet ji jo negavo. Valsčiaus vykdomasis komitetas už tuos nusikaltimus pašalino iš darbo kaimo Vartotojų kooperacijos pirmininką Usovą, tačiau Apskrities komiteto sekretorius propagandai Šiškinas sugrąžino jį į darbą, nors anksčiau pats kalbėjo, kad Usovą reikia pašalinti.

Trakų miesto valgykloje pietūs visiems duodami vienodi, nepaisant kortelių kategorijos, aiškinama tuo, kad per valgyklą kasdien pereina daug žmonių, gaunančių maistą be kortelių; tokia tvarka piktina darbuotojus, kuriems priklauso maitinimas pagal pirmą normą, tačiau Trakų tvarką įteisino apskrities vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas Jusupovas ir niekas jos nekeičia.

Alytaus apskrityje iki š.m. spalio mėnesio druska, degtukai ir kitos būtiniausios prekės gyventojams nebuvo parduodamos tik dėl vartotojų kooperacijos pirmininko kaltės, už tai jį reikėjo teisti, o partijos apskrities komitetas nusprendė tik perkelti jį į vartotojų kooperacijos pagalbinio ūkio vedėjo pareigas.

7. Partiniame, sovietiniame, ūkio ir prekybos aparatuose iki šiol didelis užterštumas socialiai ir politiškai svetimu elementu, todėl nacionalistiniam pogrindžiui kartais lengviau pavyksta sutrikdyti aparato darbą, organizuoti partinių ir valstybinių priemonių sabotažą, panaudoti materialines vertybes pogrindžio reikalams ir netgi paimti į savo rankas vadovavimą atskiriems objektams, visą darbą tuose objektuose nukreipiant jiems reikiama linkme.

Partijos apskrities komitetai ir vykdomieji komitetai kartais su tais dalykais taikstosi, daugeliui sričių nevadovauja ir nežino, kas ten dedasi. Pavyzdžiui: 1944 metų spalio mėnesį Lietuvos SSR Liaudies Komisarų taryba nepatvirtino "Merkinės" tarybinio ūkio, kuris Alytaus apskrityje buvo suorganizuotas vietinės valdžios iniciatyva. Apskrities komitetas ir Vykdomasis komitetas nesiėmė likviduoti to tarybinio ūkio, o kadangi vadovavo buvęs stambus dvarininkas Muiželis, kurį rekomendavo partijos Apskrities komitetui Alovės valsčiaus partorgas Rudenis Bronius,- visa žemė ir visas tarybinis ūkis atsidūrė pogrindinės nacionalistinės organizacijos "LPS"84 rankose; ji tuo naudojosi iki šių metų spalio pabaigos. Buvęs tarybinio ūkio direktorius ir penkių skyrių vedėjai priklausė "LPS" organizacijai, dabar jie visi areštuoti.

To ūkio žemė, turtas, gyvuliai ir derlius perduoti tvarkyti apskrities valdžiai.

"LPS" organizacija, išaiškinta ir iš dalies likviduota Alytaus apskrityje, šeimininkavo ir grūdų paruošose. Alytaus grūdų paruošų sandėlio vedėjas Vabalas, ūkvedys Jacunskas ir kt. vogė grūdus, miltus ir aprūpindavo organizacijos dalyvių šeimas, išduodavo kvitus neva už atiduotas grūdų pyliavas.

Alytaus ligoninės vedėjas gydytojas Kudirka, turėjęs buožišką ūkį ir norėdamas jį išlaikyti sau, paskelbė, kad tai ligoninės pagalbinis ūkis. Iš tikrųjų kaip ligoninės ūkis jis niekur neįrašytas, juo ir toliau naudojasi Kudirka ir tik kai kuriems ligoninės darbuotojams kai ką iš ūkio duoda, pabrėždamas, kad jis, o ne sovietų valdžia materialiai palaiko ligoninės darbuotojus.

Vidurinio mokslo įstaigoms Alytaus mieste vadovauja lietuvių nacionalistai, komjaunimo darbas mokyklose nedirbamas ir apskritai jokio sovietinio moksleivių ugdymo nėra. Berniukų gimnazijos direktorius Purmis85 - buvęs Lietuvos kariuomenės kapitonas - agituoja prieš sovietus, tiesiai sakydamas, kad sovietų valdžios Lietuvoje nebus. Pas jį dėstytojais dirba buvęs Lietuvos kariuomenės kapitonas Vitkauskas, atviras nacionalistas; daugelio nacionalistinių organizacijų narys Stasiukynas; vokiečių statytinis Vasiliauskas.

Trakų apskrityje prekybos skyriaus vedėju dirba kandidatas į VKP(b) Trukšinas, buvęs "šaulistų"86 vadovas Semeliškių valsčiuje, prieš tai prekybos skyriaus vedėju buvo aktyvus "A[rmijos] K[rajovos]"87 dalyvis Novoselskis.

Nepaisant to, apskrities komiteto sekretorius drg. Afoninas nedavė sutikimo jį areštuoti, sakydamas, kad jis neva padėjęs partizanams.88

84 *"LPS" - Lietuvos partizanų sąjunga -1945m. M.Mastausko ir kt. iniciatyva įkurta pogrindinė karinė organizacija. Skyriai veikė Aukštaitijoje ir kitur. Tais pačiais metais sunaikinta, likę kovotojai įsijungė į veikiančias partizanų apygardas.
85 Taip tekste.
86 "Šaulistais" vadinami buvę Lietuvos šaulių sąjungos nariai.
87 Armija Krajova - pagrindinė karinė lenkų organizacija, veikusi įvairiais pavadinimais nuo 1939m. rugsėjo mėn. AK vardu pavadinta 1942m. vasario mėn. Veikė Lenkijoje ir Lietuvoje - čia buvo Vilniaus ir, iš dalies, Naugarduko AK apygardos, kurios 1944m. birželio mėn. susijungė. Lenkijoje AK buvo patriotinė, prieš krašto okupaciją kovojanti organizacija. Vilniaus krašte AK veikė kaip aršiai antilietuviška jėga, terorizavo, nužudė apie šimtą lietuvių. 1944 07 06-07 AK būriai, vadovaujami A.Krzyžanovskio-Vilko, bandė užimti Vilnių. 1945m. sausio mėn. AK vadovybė paskelbė demobilizaciją, atskiri būriai išliko iki metų pabaigos, daugelis kovotojų pasitraukė į Lenkiją.
88 Turimi mintyje sovietiniai partizanai, vykdę diversijas vokiečių okupuotoje Lietuvoje.

 

Kortelių biuro vedėju dirba kažkoks Mikonis, kuris prie vokiečių sėdėjo kalėjime ir buvo paleistas už tai, kad pasirašė pasižadėjimą su jais bendradarbiauti.

Kortelių biuro inspektorė Rudenka Marija prie vokiečių gyveno su vlasovininku, dirbo fašistinio laikraščio "Naujas Kelias" redakcijoje.

Vartotojų sąjungos bazės direktorius Ginzburgas - buvęs stambus pirklys.

Trakų apskrities vykdomojo komiteto skyriaus vedėjas Lukauskas -nacionalistas, du jo broliai areštuoti: vienas - kaip bandos organizatorius, kitas - kaip rėmėjas.

Dėl tokio vadovavimo apskrities centre nėra nė vienos siuvyklos, batų taisyklos, nėra net kirpyklos. Partijos apskrities komitetas dar 1945m. pradžioje įpareigojo Lukauską organizuoti pramonės arteles, bet iki šiol tas nepadaryta.

Valkininkų valsčiaus vykdomojo komiteto pirmininku dirba Jankaitis. Prie vokiečių jis buvo areštuotas su grupe sovietų piliečių, kurie buvo sušaudyti, o šis - išlaisvintas, jo sūnus dirbo policijoje, sūnėnas yra bandoje; šiuo metu jis gina buožes ir davė keletą gyvulių banditų šeimoms.

Eišiškių valsčiaus partorgu dirba kažkoks Klepikovas, kuris 1927 metais buvo nuteistas Lenkijoje už šnipinėjimą buržuazinei Lietuvai, vokiečių okupacijos metais turėjo pažymėjimą, kad turi teisę pirkti iš gyventojų odas vokiečiams ir laisvai keliauti po apskritį.

Pačiame partijos apskrities komitete instruktoriumi dirba buvęs "šaulistas" Volodkevičius.

Mašininkės Zelikovičiūtės sesers vyras, kaip vokiečių agentas ir išdavikas, sušaudytas. Ji organizavo parašų rinkimą ir asmeniškai rūpinosi vokiečių agento Matulionio išlaisvinimu.

Vairuotojas Stankevičius varo antisovietinę agitaciją, turi ryšių su antisovietinių elementu.

Iš viso Trakų ir Alytaus apskrityse mes stebime daugiau kaip 150 socialiai ir politiškai svetimų žmonių, kuriais užterštas partinis-sovietinis, ūkio ir prekybos aparatai. Mūsų organai apie tai pranešė partijos apskričių komitetų sekretoriams.

Trakų apskrityje partinį darbą dirba aiškiai antisovietinės asmenybės.

Kaišiadorių valsčiaus partorgas Bogačionokas š.m. spalio 26d., būdamas šokiuose mokykloje, trukdė mūsų kariuomenės atstovams, kurie mėgino likviduoti riaušes, sukeltas kariškių iš 50 šaulių divizijos 254 šaulių pulko. Kilus triukšmui, Bogačionokas sušuko: "Muškit leitenantus, šalin sovietų valdžią!"

Onuškio valsčiaus partorgas Zapolskis, Jenkų nacionalistas, tapo buože ir skleidžia antisovietines kalbas. Kartą sako: "Lietuvius vis tiek visus išžudys, juos gaudo ir grūda į frontą, į priekinę liniją, o iš paskos eina rusai. Jei vokiečiai neužmuš, tai rusai sušaudys."

8. Daugeliui vietinių partinių ir sovietinių darbuotojų stinga ryžto ir aktyvumo kovoje už sovietų valdžios interesus, tuo paaiškinama padėtis, kai absoliuti dauguma ginkluoto sovietų partinio aktyvo tiesiogai nedalyvauja kovoje su sukilėliais.

Alytaus apskrityje iš 200 ginkluotų žmonių tik 26 dalyvauja operacijose.

Alytaus tarybinio ūkio aktyvas skyriuose "Rudka"89 ir "Aniki"* išvis atsisakė imti ginklus, motyvuodami tuo, kad jei turės ginklus, tai juos medžios banditai. Kai kurie aktyvistai nenori šautuvų ir automatų, o prašo pistoletų.

89 Taip tekste.

Pačiame Alytuje apginkluota 40 aktyvistų, kovinio parengimo darbas su jais nedirbamas ir kovoje su banditais nė vienas iš jų nedalyvauja.

Alytaus komitete ir ligi šiol manoma, kad kovoti su bandomis ir ginkluotais nacionalistais turi NKVD-NKGB organai.

NKVD-NKGB Vilniaus operatyvinio sektoriaus viršininkas

pulkininkas (Rudyka)

1945m. lapkričio 6d.

Vilnius

Buv.LSSR VSKA. F.18. B.l/32. L.164-167. Nuorašas.

18. NKVD-NKGB Vilniaus operatyvinio sektoriaus viršininko I.Ru-dykos raštas SSRS NKVD-NKGB Įgaliotiniui Lietuvoje I.Tkačenkai apie valstiečių išbuožinimą Vilniaus, Trakų ir Alytaus apskrityse

Vilnius    [1945m. pabaiga ar 1946m. pradžia]90

90 NKVD-NKGB operatyviniai sektoriai gyvavo iki 1946m. pradžios.

Visiškai slaptai

SSRS NKVD-NKGB įgaliotiniui Lietuvoje generolui leitenantui drg. Tkačenkai

Lietuvos SSR NKVD-NKGB Vilniaus operatyvinio sektoriaus teritorijoje Vilniaus, Trakų ir Alytaus apskrityse gyvena 623 buožių šeimos, kurios pagal žemės įstatymą pilnutinai išbuožintos; iš jų paimta: žemės - 19128 ha, arklių - 227, galvijų - 444.

Minėtose trijose apskrityse gyvena 1732 buožių šeimos, kurios pagal žemės įstatymą išbuožintos iš dalies; iš jų paimta: žemės - 31570 ha, arklių - 230, galvijų - 414 .

Trakų apskrityje bendras skaičius šeimų, kurių ūkiai pilnutinai arba iš dalies konfiskuoti už dalyvavimą banditų gaujose arba banditų rėmimą,

yra 276; iš jų paimta: žemės - 514 ha, galvijų - 258.

Alytaus ir Vilniaus apskrityse duomenų apie tokias šeimas nėra, kadangi vietiniai vykdomųjų komitetų žemės skyriai nepateikė apskaitos. Aš daviau nurodymus NKVD-NKGB apskričių skyriams imtis priemonių sutvarkyti represuotų banditų ir buožių apskaitą.

NKVD-NKGB Vilniaus operatyvinio sektoriaus viršininkas

pulkininkas (Rudyka)

Buv. LSSR VSKA. F.3. B.1/32. L.63. Nuorašas.

19. LSSR NKGB komisaro pavaduotojo L.Martavičiaus ir NKGB "V" skyriaus viršininko Makarovo ataskaita SSRS NKGB "V" skyriaus viršininkui Gribovui apie korepondencijos cenzūrą

[Vilnius]    1946m.

Visiškai slaptai

SSRS NKGB "V" skyriaus viršininkui gen. mjr. drg. Gribovui

1945 metų gruodžio mėnesio ataskaita

Per 1945m. gruodžio mėnesį apdorota civilių ir kariškių pasiųstos korespondencijos - 1 094 531,

Civilių asmenų - 556 277,

tarp jos - korespondencijos nacionalinėmis kalbomis:

a)    lietuvių kalba - 304 925,

b)    lenkų kalba - 17 138,

c)    žydų kalba - 3 827,

d)    latvių kalba -    45.

Pasiųsta į kitus punktus cenzūrai:

Eil. Nr. Kokia kalba    Kur pasiųsta    Laiškų kiekis

1.    Totorių    Kazanė    2 647

2.    Čiuvašų    Čeboksarai    446

3.    Armėnų    Jerevanas    129

4.    Baškirų    Ufa    224

5.    Kazachų    AlmaAta    221

6.    Gruzinų    Tbilisis    113

7.    Azerbaidžaniečių    Baku    75

8.    Moldavų    Kišiniovas    140

9.    Latvių    Ryga    1 137

10.    Uzbekų    Taškentas    301

11.    Estų    Talinas    202

12.    Ukrainiečių    Kijevas    266

13.    Kirgizų    Frunzė    20

14.    Marių    JoškarOla    14

15.    Įvairių    Maskva    317

Išviso:    6 215

Apdorota laiškų išimant dalį teksto    - 6 133.

Konfiskuota    - 2 477.

Neigiami pasisakymai arba pranešimai apie neigiamus faktus ir nuotaikas, randami lietuvių gyventojų asmeniniame susirašinėjime, atspindi šiuos klausimus:

Antisovietiniai ir kontrrevoliuciniai pasisakymai    - 148,

Antisovietiniai atsišaukimai ir kontrrevoliuciniai anoniminiai rašiniai    - 14,

Pranešimai apie transporto darbo trūkumus    - 3,

Pranešimai apie sovietinio aparato darbo trūkumus - 3, Skundai dėl ryšių organų darbo    - 2,

Skundai dėl "VC"91 organų darbo    - 1,

Kariškių šeimų skundai    - 27,

Tėvynės karo invalidų skundai    - 2,

Skundai dėl materialinių buitinių sąlygų    -    168,

Skundai dėl sunkumų su maisto produktais    -    29,

Skundai dėl mokesčių    -    8,

Žinios apie gyventojų epidemines ligas    -    31,

Pranešimai apie epizootiją ir gyvulių kritimą    -    2,

Žinios apie banditizmą ir plėšimus    -    1565,

Pranešimai apie dezertyravimą iš darbo fronto    -    5,

Nusivylimo nuotaikos    -    145.

Iš viso    2 143.

91 "VC" (vnutrenniaja cenzūra, rusų k.) - vidaus cenzūra.

Neigiami pasisakymai ir pranešimai apie neigiamus faktus ir nuotaikas, nenumatyti sąraše:

Apie rinkimus į SSRS Aukščiausiąją Tarybą    -    3,

Apie lenkų repatrijavimą į Lenkiją    -    248,

Pranešimai apie represijas    -    406,

Lietuvos gyventojų priešiškumas rusams    -    35,

Gyvenimo Lietuvoje gyrimas    -    6,

Žinios apie blogą derlių    -    10,

Apie fiktyvius dokumentus    -    49,

Apie nepasitenkinimą sovietiniais tarnautojais    -    8,

Apie civilių gyventojų mobilizavimą atstatymo darbams -    41,

Apie valstybės turto grobstymą    -    4,

Religiniai atvirukai ir paveikslėliai    -    496,

Karinių ir valstybinių paslapčių paskelbimas    -    28. Iš viso 1 334.

Be to, 1945m. gruodžio mėn. apdorota telegramų    - 34 928.

Konfiskuota    - 9.

Apdorota išimant dalį teksto    - 11.

Korespondencijos apdorojimo kokybės kontrolė

Eil. Kas Patikrinta    Patikrinta

Nr.    tikrino cenzorių    laiškų

1.    Vyr. operatyvinis įgaliotinis    5    788

2.    Operatyvinis įgaliotinis    19    3 742

3.    Operatyvinio įgaliotinio padėjėjas 35    10 683

4.    1 kategorijos kontrolierius    1    840
 

 Iš viso          60         16 043

Lietuvos SSR Valstybės saugumo liaudies komisaro pavaduotojas

mjr. (Martavičius)

Lietuvos SSR NKGB "V" skyriaus viršininkas pplk. (Makarovas)

1946m.

Buv. LSSR VSKA. F.10. B.3/13. L.183-184. Nuorašas.

20. NKVD Kauno miesto skyriaus viršininko padėjėjo Kirjanovo ir Kovos su banditizmu skyriaus viršininko Losevo pranešimas LSSR NKVD komisaro pavaduotojui P.Kapralovui apie legalizacijos eigą ir gyventojų atsiliepimus į J.Bartašiūno įsaką dėl legalizacijos

Kaunas    1946m. kovo 15d.

Visiškai slaptai

LSSR vidaus reikalų liaudies komisaro pavaduotojui generolui majomi drg. Kapralovui

Pranešimas

apie legalizacijos eigą Kauno mieste ir gyventojų atsiliepimus į LSSR vidaus reikalų liaudies komisaro 1946m. vasario 15d. įsaką

LSSR vidaus reikalų liaudies komisaro generolo majoro drg. Bar-tašiūno 1946 metų vasario 15d. įsako 6000 egzempliorių NKVD Kauno miesto skyrius gavo 1946 metų kovo ld.

Kitą dieną visi įsako egzemplioriai buvo iškabinti ar išdalinti Kauno miesto valstybinėms įstaigoms.

Nuo įsako paskelbimo Kauno mieste, t.y. nuo 1946 metų kovo 1 d.

iki 15d., į NKVD Kauno miesto skyrių atvyko pasiduoti tik 5 žmonės, iš jų:

Raudonosios Armijos dezertyrų - 1,

nelegalų - 4.

Iš banditų ir kontrrevoliucinio pogrindžio neatvyko nė vienas žmogus.

Nė vienas iš atvykusių taip pat neatidavė ginklo.

Po įsako paskelbimo kitą dieną buvo užfiksuoti jo nuplėšymo faktai.

Į nuplėštų vietą mes tučtuojau kabindavome kitus.

Miesto gyventojų dauguma apie įsaką kalba teigiamai, sako, kad iš tikrųjų bandų vykdoma kova yra beprasmė, per ją žūsta nekalti žmonės.

Įsakas - tai išeitis iš padėties: nutraukti kovą ir užsiimti taikiu darbu.

Šalia to pastebėta ir faktų, kai įsakas smarkiai kritikuotas, pavyzdžiui:

Agentas "Dubenko" 1946m. kovo 6d. pranešė, kad stebėdamas gyventojų požiūrį į LSSR vidaus reikalų liaudies komisaro 1946 metų vasario 15d. įsaką, nustatė, jog tarp miesto studentų yra daug asmenų, kurie tiesiai ir atvirai reiškia savo nuomonę ir sako: "Ir iš šito (įsako) nieko neišeis - rašė anksčiau, rašo dabar, ten (miške) irgi sėdi ne kvailiai..."

Agentas "Kliuč" 1946 metų kovo 14d. pranešė, kad liaudyje šnekama, kad nors įsake ir rašoma apie neliečiamumo garantiją pasidavusiems, bet tai esą tik popieriuje, o iš tikrųjų bus areštuojama.

Agentas "Butas" 1946 metų kovo 8d. šnekėjosi su Kauno "Paramos" vyr. buhalteriu Chveduku.

Jis mūsų šaltiniui pareiškė, kad tie, kas norėjo išeiti iš bandų, jau seniai išėjo, pasinaudoję amnestija, o likusių bandose šis įsakas nepaveiks, jie ir toliau tęs banditišką veiklą.

Agentė "Karvelis" 1946 metų kovo 8d. pranešė, kad ji klausėsi piliečių pasisakymų, skaitant įsaką, ir nustatė, kad dauguma skaičiusiųjų jai girdint kalbėjo: "Be abejo, reikia nutraukti kovą, nes ji beprasmė -kiekviena diena neša nereikalingų aukų."

Agentas "Dubenko" pranešė, kad liaudyje šnekama, jog sėkmingai kovai su banditais būtina įsikišti kariuomenei, o ne tik NKVD darbuotojams.

Bet jeigu įsikiš kariuomenė, tada neva būsianti karo pradžia ir įsikiš kitos valstybės.

NKVD Kaimo miesto skyriaus viršininko padėjėjas kapitonas (Kirjanovas) (Parašas)

NKVD Kauno OBB viršininkas jaun. ltn. (Losevas) (Parašas)

1946m. kovo 15d.

Nr.41/1079

Kaunas

Ant dokumento užrašytos neįskaitomos rezoliucijos.

Buv. LSSR VSKA. F.3. B.15/22. L.29-31. Originalas.

21. LSSR Valstybės saugumo ministro D.Jefimovo pranešimas SSRS Valstybės saugumo ministro pavaduotojui Ogolcovui apie šv. Velykų šventimą Lietuvoje

Vilnius    1946m. balandžio 26d.

Pranešimas per "VČ" Visiškai slaptai

SSR Sąjungos Valstybės saugumo ministro pavaduotojui gen. ltn. drg. Ogolcovui

1946 04 ll.Nr.309

Religinės Velykų šventės dienomis respublikos teritorijoje aktyvių antisovietiniu apraiškų nepastebėta.

Marijampolės apskrityje "Tauro" banditų formuotėje veikiančios bandos prieš Velykas išplatino įsakymą Nr.52, kuriame gyventojams rekomenduota tausoti produktus, negerti alkoholinių gėrimų ir nekelti viešumon paslapčių apie "partizanus".

Respublikos miestuose buvo masinio neišėjimo į darbą atvejų. Balandžio 22d. visai nedirbo Vilniaus trikotažo fabrikas "Sparta", Kaune - tabako fabrikas "Zefyras", alaus darykla "Raudonoji aušra", likerio gamykla "Stumbras", malūnai Nr.l ir 4, kailių fabrikas "Vilkas", tekstilės fabrikai "Audimas" ir "Lima", miesto pramoninė prekyba, miesto butų valdyba, kelių skyrius ir kt.

Šiauliuose, "Verpsto" fabrike, iš 150 žm. nepsirodė 129, konditerijos fabrike iš 50 žmonių - 40, avalynės fabrike "Batas" iš 189 žmonių - 87. Vilniuje, fabrike Nr.555 "Elektrik", iš 300 darbininkų neatėjo 42.

Tauragėje, mėsos kombinate, iš 350 žm. nepasirodė 300, tarp jų -kombinato partkomo sekretorius Soroka Georgijus, demobilizuotas iš Raudonosios armijos.

Kauno mieste dėl to, kad neatėjo darbininkai ir tarnautojai, iš dalies dirbo konditerijos fabrikas "Ramunė", kojinių fabrikas "Silva", miesto vykdomojo komiteto skyriai, kvepalų dirbtuvė ir kt.

Kauno valstybiniame universitete nesusirinko studentai ir nebuvo paskaitų istorijos-filologijos bei technologijos fakultetuose.

Nedirbo Panevėžio gimnazija, kurioje yra 950 mokinių, nes mokiniai neatėjo.

Jefimovas

Nr.320

1946 04 27


Lietuvos SSR Valstybės saugumo ministras gen. mjr. Jefimovas (Parašas)

1946 04 26 Vykd. Lebedevas Perdavė: Šumanovas Priėmė: Milivanova

Buv. LSSR VSKA. F.3. B.19/113. L.46-47. Originalas.

22. MGB Kauno miesto skyriaus viršininko V.Voroncovo pranešimas LSSR saugumo ministrui D.Jefimovui apie gegužės 1 -osios šventimą Kaune

Kaunas    1946m. gegužės 2d.

Pranešimas per "VČ" Visiškai slaptai

LSSR Valstybės saugumo ministrui gen. mjr. Jefimovui

Apėjus Kauną naktį į gegužės ld. jokių kontrrevoliucinių užrašų ir antisovietiniu atsišaukimų nerasta.

Demonstracija praėjo organizuotai, kolonų apiforminimas buvo geras. Demonstracijoje kartu su kariuomene dalyvavo iki 100 tūkst. žmonių. Demonstrantų eisena pro tribūnas prasidėjo 11 valandą, baigėsi 14 valandą.

Iš neigiamų faktų pažymėtina, kad į politinius šūkius, skelbiamus iš tribūnos, aukštųjų mokymo įstaigų studentai ir dauguma inteligentijos neatsakė, ypač pabrėžtinas moterų tylėjimas.

Fabrikų ir gamyklų darbininkai atsakinėjo draugiškai ir organizuotai.

MGB Kauno miesto skyriaus viršininkas plk. (Voroncovas)

Perdavė: Pognerybka Priėmė: Seryj 330/1946 05 02 310/209, 1946 04 11, Merkulovas

Rezoliucija: "Drg. Lebedevui. Patikslinti, kiek be kariuomenės. 12 valandą nakties duokite suvestinį pranešimą per "VČ" ...92 vardu. Počkajus, 1946 05 02"

Buv. LSSR VSKA. F.3. B.19/113. L.49. Nuorašas.

92 Pavardė neįskaitoma.

23. LSSR MVD Kovos su banditizmu valdybos 1 skyriaus viršininko Vasiljevo pažyma apie grupinius kalinių pabėgimus iš MGB vidaus kalėjimų

[Vilnius]    1946m. birželio [ne anksčiau kaip 17d.] mėn.

Visiškai slaptai

Pažyma

apie grupinius kalinių pabėgimus iš MGB Alytaus, Mažeikių ir Tauragės apskričių skyrių, Lietuvos geležinkelio Transporto skyriaus vidaus kalėjimų kamerų

Pagal 1946m. birželio mėn. 17d. padėtį

Naktį iš 1946 metų balandžio 15d. į 16d., pasikasusi po Lietuvos SSR MGB Alytaus apskrities skyriaus vidaus kalėjimo kameros sienos pamatu, pabėgo 39 kalinių grupė. Paieškos priemonėmis iš jų 3 žmonės sulaikyti.

Iš pabėgusių 36 žmonių 34 žmonės buvo traukiami baudžiamojon atsakomybėn pagal RSFSR baudžiamojo kodekso 58-la ir 58-11 str., 2 žmonės - pagal RSFSR BK 58-10 str. Ild.

1946 metų birželio 3d. vakare, tarp 20 ir 21 val., pabėgo kalinių grupė iš MGB Mažeikių apskrities skyriaus vidaus kalėjimo kameros tokiomis aplinkybėmis: vidaus kalėjimo kameros prižiūrėtojas Smirnovas, nesulaukęs pamainos, šiurkščiai pažeisdamas nustatytą tvarką, vienas pradėjo išvedinėti kalinius į išvietę. Atidarant kamerą dviem išvestiems kaliniams įeiti, šie užpuolė prižiūrėtoją, įstūmė į kamerą, surišo, atėmė raktus ir organizavo 18 kalinių pabėgimą, pasičiupdami visus prie vidaus kalėjimo kameros buvusius ginklus.

Paieškos priemonėmis 3 žmonės buvo greitai sulaikyti.

Iš pabėgusių 15-os žmonių buvo traukiami baudžiamojon atsakomybėn pagal RSFSR baudžiamojo kodekso 58-la ir 58-11 str. - 13 žmonių. Du buvo suimti pagal Baudžiamąjį procesinį kodeksą, jiems areštas dar nebuvo įformintas.

1946 metų birželio 13d., 3 val., iš MGB Tauragės apskrities skyriaus vidaus kalėjimo kameros pabėgo 23 suimtųjų grupė, iš jų vienas sulaikytas. Kaliniai pabėgo dėl prižiūrėtojo Gorbačevo išdavystės. Jis atidarė kameras ir kartu su suimtaisiais bėgo per kiemą. Duomenys apie išdavystę tikslinami.

Naktį į 1946m. birželio 10d. iš Lietuvos geležinkelio Transporto skyriaus vidaus kalėjimo, išlaužusi grotas, pabėgo 8 kalinių grupė. Iš jų pagal RSFSR BK 58-la str. - 5 žmonės, pagal 58-la ir 58-11 str. - 3 žmonės.

Dėl pabėgimo kalti: budintys prižiūrėtojai Lysenko Prokofijus ir Laniauskas Vladas.

Jie patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

Lietuvos SSR MVD Kovos su banditizmu valdybos 1 skyriaus viršininkas pplk. (Vasiljevas)

1946m. birželio mėn.

Buv. LSSR VSKA. F.3. B.36/21. T.2. L.16. Nuorašas.

24. LSSR MVD OBCHSS93 viršininko Motinovo pažyma apie Lietuvoje 1946 07 25-1946 09 20 iškeltas baudžiamąsias bylas už pyliavų neatidavimą

Vilnius    1946m. [ne anksčiau kaip rugsėjo 20d.]

93 OBCHSS (otdel borby s chiščenijem sovetskoj sobstvennosti, rusų k.) - kovos su socialistinio turto grobstymu skyrius - vienas iš milicijos padalinių, kovojusių su ekonominiais nusikaltimais valstybiniame sektoriuje. Šiuo atveju šis skyrius terorizavo neįstengiančius atiduoti nepakeliamų pyliavų ūkininkus.

Visiškai slaptai

Pažyma

apie bylų skaičių patrauktiems į teismą ir milicijos organų areštuotiems dėl žemės ūkio produktų pyliavos sabotažo Lietuvos SSR

Eil.

Apskričių

Nuo 1946 metų

Nuo 1946 metų

nr.

pavadinimai

VII 25 iki Vin 30

VIII 30 iki IX 20

Iškelta

Patraukta

Iškelta

Patraukta

baudž.

į teismą

iš jų

baudž.

į teismą

iš jų

bylų

pagal jas

areštuota

bylų

pagal jas

areštuota

1

2

3

4

5

6

7

8

1.

Alytaus

8

8

7

1

1

1

2.

Biržų

32

33

20

1

1

1

3.

Varėnos

9

9

1

-

-

-

4.

Vilkaviškio

2

2

-

-

-

-

5.

Vilniaus

6

6

3

6

6

-

6.

Zarasų

6

6

6

6

6

6

7.

Joniškio

9

9

9

-

-

-

8.

Kauno

7

10

1

4

4

-

9.

Kaišiadorių

5

5

3

10

10

2

10.

Kėdainių

13

13

7

11

11

7

11.

Klaipėdos

1

1

-

2

2

2

12.

Kretingos

35

35

10

6

6

-

13.

Kupiškio

27

27

-

-

-

-

14.

Lazdijų

14

14

9

7

7

4

15.

Mažeikių

7

7

-

5

5

3

16.

Marijampolės

11

11

2

24

25

22

17.

Pagėgių

3

3

3

-

-

-

18.

Panevėžio

57

58

34

41

41

22

1 2

3

4

5

6

7

8

19. Prienų

21

21

16

-

-

-

20. Raseinių

5

5

-

30

30

15

21. Rokiškio

55

55

17

17

17

9

22. Tauragės

55

55

32

68

59

62

23. Telšių

20

20

2

-

-

-

24. Trakų

36

36

29

12

12

5

25. Ukmergės

60

60

50

73

74

70

26. Utenos

18

20

8

26

26

23

27. Šakių

2

2

1

6

6

5

28. Švenčionių

8

11

11

3

3

3

29. Šilutės

-

-

-

1

1

1

30. Šiaulių

30

33

25

1

1

-

Iš viso:

562

575

306

361

364

263

Pastaba. Apie ankstesnius 1946m. mėnesius duomenų OBCHSS’e nėra.

MVD OBCHSS viršininkas milicijos majoras Motinovas (Parašas)

Buv. LSSR VSKA. F.3. B.16/96. L.136. Originalas.

25. Ištrauka iš SSSR gen. ltn. Sladkevičiaus sudaryto okupantų kariuomenės veikimo rinkimų į LSSR AukščiausiąjąTarybą metu plano

1947m. sausio mėn.

"Tvirtinu"    Visiškai slaptai

SSSR vidaus reikalų ministro pavaduotojas generolas pulkininkas Apolonovas

1947 sausis

Priemonių rinkimams į Lietuvos SSR Aukščiausiąją Tarybą užtikrinti

Planas

Uždaviniai

1. Kad vykdant SSR Sąjungos vidaus reikalų ministro 1946 12 18 įsaką Nr.0011611 Lietuvoje būtų sustiprinta kova su nacionalistiniu pogrindžiu ir jo ginkluotomis bandomis, taip pat užbėgta už akių ir sukliudyta pogrindžio ir bandų veiksmams rengiant ir vykdant rinkimus - smogti ryžtingą smūgį banditų - nacionalistų pogrindžiui, jo rezervams ir rėmėjų bazei.

2. Sutelktomis čekistinėmis-karinėmis, agentūrinėmis-žvalgybos, partinėmis-politinėmis priemonėmis ir MVD kariuomenės, naikintojų būrių, Lietuvos SSR dislokuotų Sovietų armijos įgulų bei ginkluoto sovietinio partinio aktyvo jėgomis nacionalistams užbėgti už akių ir neleisti jiems vykdyti jokių rinkimus žlugdančių veiksmų.

Rinkimų parengimo užtikrinimas nuo 1947 01 01 iki 02 08

1.    Smogti ryžtingą smūgį kontrrevoliuciniam lietuvių nacionalistų pogrindžiui ir jo ginkluotoms formuotėms. Vykdyti aktyvias banditų paieškas, užkirsti kelią visiems banditų veiksmams ir neleisti, kad bent vienas banditiškų veiksmų dalyvis paspruktų nenubaustas.

2.    SSRS, Lietuvos SSR, MVD įgaliotiniams ir MVD apskričių skyrių viršininkams visą darbą vietose suderinti su karinių dalinių vadais ir drauge sudaryti operatyvinių-karinių priemonių planus apskričių ir valsčių teritorijose veikiančioms bandoms likviduoti.

3.    Dalinių vadams drauge su MVD vietose organais per vietines tarybas ir partijos organus patikslinti rinkiminių apylinkių skaičių, jų išdėstymą bei rinkiminių apygardų komisijų punktus. Sudaryti konkrečius jų priedangos planus, numatyti karinių rezervų išdėstymo taškus ir labiausiai tikėtinas jų panaudojimo kryptis (duomenys nurodyti žemėlapyje).

Kariuomenės veiksmai rinkimų dieną nuo 1947 02 09, 5.00 [val.] iki 02 09, 24.00 [val.]

1. Priedangai skirtas įgulas išdėstyti netoli rinkiminių apylinkių, kad galėtų slapta stebėti prieigas prie gyvenvietės ir tiesiai prie rinkiminės apylinkės. Neleisti ginkluotiems kariškiams dieną judėti rinkiminės apylinkės rajone, o nakties metu turėti nejudrų porinį postą prie pat rinkiminės apylinkės, aprūpinus jį ryšiu; likusiems būti kovinėje parengtyje (nemiegoti).

2. Per rinkiminių apylinkių užpuolimus ar kitais atvejais veikti ryžtingai ir staigiu smūgiu likviduoti užpuolikus.

Per rinkiminių apylinkių apšaudymą palikti grupę priedangai, o daliai pajėgų nedelsiant imtis veiksmų, davus artimiausiam rezervui signalą apie užpuolimą.

Kariuomenės veiksmai pasibaigus rinkimams

1.    Užtikrinti dokumentų pristatymą iš rinkiminių apylinkių į centrinę rinkimų komisiją. Priedangos grupės, toliau prižiūrinčios rinkiminę apylinkę, skiria 5-6 seržanto vadovaujamus žmones į apygardos rinkiminę komisiją vežamiems dokumentams saugoti (auštant 1947 02 10 rytui).

2.    Kuopų (kur jų nėra - būrių) vadai susisiekia su rinkiminės apygardos komisija ir organizuoja priedangą dokumentams, gabenamiems  į centrinę rinkimų komisiją; tam skiria 10-15 lengvaisiais kulkosvaidžiais ginkluotų, karininko vadovaujamų žmonių.

[...]94

94 Nepublikuojami skyriai: Praktinės priemonės; Kariuomenei: a) pasirengimo laikotarpiu, b) rinkimų vykdymo metu.

Generolas leitenantas (Sladkevičius)

1947m. sausio mėn.

Buv. LSSR VSKA. F.3. B.19/131. L.3-13. Nuorašas.

26. Lietuvos SSR MGB žinių suvestinė apie 1947m. nustatytų antisovietinių atsišaukimų autorių ir jų bendrininkų amžių, socialinę kilmę ir partinę priklausomybę

[Vilnius]    1948m. vasario mėn.

Visiškai slaptai

Žinios

apie nustatytus autorius ir jų bendrininkus Lietuvos SSR

1947 metais

 

Pagal amžių:

iki 14 metų

13

žm.,

nuo 14 iki 20 metų

188

žm.,

nuo 20 iki 25 metų

154

žm.,

nuo 25 iki 30 metų

131

žm.,

nuo 30 iki 35 metų

81

žm.,

nuo 40 ir vyresni

73

žm.

Iš viso

640

žm.

Pagal socialinį požymį:

darbininkų

199

žm.,

tarnautojų

75

žm.,

valstiečių

177

žm.,

techninių darbuotojų ir mokslinių

bendradarbių

-

moksleivių

194

žm.,

kariškių

-

pensininkų

9

asmenų, neturinčių konkretaus

užsiėmimo

169

žm.

Iš viso

640

žm.

Iš jų:

buvusių buožių ir jų vaikų

199

žm.,

kulto tarnų -

5

žm.,

buvusių baltųjų

4

žm.,

buvusių caro ir lietuvių    
buržuazinės armijos karininkų    -  15  žm.,
teistų už įvairius nusikaltimus    - 23 žm.,
       buvusių antisovietinių    
polit. partijų narių    - 52  žm.
Iš viso    -  298 žm.
Pagal partiškumą:
VKP(b) narių ir kandidatų    -    
VLKJS narių    - 11  žm.,
pašalintų iš VKP(b)    - 1 žm.,
    pašalintų iš VLKJS    
nepartinių    -  628  žm.

Iš viso    -

640

žm.

     

      

LSSR MGB 2N valdybos 1 skyriaus viršininko pavaduotojas kapitonas

(Lebedevas)

LSSR MGB 2N valdybos 1 skyriaus 5 poskyrio viršininkas majoras

(Belousovas)

1948m. vasario mėn.

Buv. LSSR VSKA. F.10. B.5/9. L. 199. Nuorašas.

27. LSSR MGB Vilniaus miesto skyriaus 1-o poskyrio viršininko Babincevo pažyma apie antisovietinius elementus Vilniaus universitete ir pedagoginiame institute

Vilnius    1948m. kovo 24d.

Visiškai slaptai

Pažyma

Vilniaus valstybiniame universitete yra 3226 žmonės, tarp jų profesorių ir dėstytojų - 256, studentų - 2970.

Toli gražu ne iki galo patikrinus, tarp dėstytojų išaiškinti 27 žmonės - socialiai svetimas elementas, iš jų:

   

     a) buvusių "tautininkų" partijos narių  - 5 žm.,
     b) eserų   - 5  žm.,

c) liaudininkų

- 6

žm.,

d) kitų organizacijų ir partijų narių

- 11

žm.

Studentų iš socialiai svetimos aplinkos išaiškinta

- 286

žm.

Iš jų:

a) buožių sūnūs ir dukterys

- 150

žm.,

b) vokiečių rėmėjų vaikai

- 39

žm.,

c) vaikai, kurių artimi giminės-banditai

- 57

žm.,

d) vaikai, kurių tolimi giminės-banditai arba

nacionalistinio pogrindžio dalyviai

- 40

žm.

Pedagoginiame institute iš viso yra 667 studentai

ir 74 dėstytoja

Tarp dėstytojų yra:

a) buvusių "tautininkų" partijos narių

- 1,

b) buvusių kitų buržuazinių partijų ir

organizacijų narių

- 4.

Tarp studentų išaiškinta:

a) buvusių buožių vaikų

- 21

žm.,

b) vaikų, kurių giminės buvo ir yra bandoje

- 12

žm.,

c) vokiečių rėmėjų vaikų

- 8

žm.

Būtina nurodyti, kad Pedagoginiame institute patikrinta tik 35-40 procentų.

LSSR MGB Vilniaus miesto skyriaus 1 poskyrio viršininkas

kpt. (Babinccvas) (Parašas)

1948 03 24

Rezoliucija: "CK į bylą." (Parašas neįskaitomas)

Buv. LSSR VSKA. F.3. B.41/132. L.64. Originalas.

28. LSSR MGB 2-N valdybos 1 skyriaus viršininko Odincovo pažyma apie įvykius trėmimo operacijos "Priboj" metu

Vilnius    1949 m. kovo 28 d.

Visiškai slaptai

Pažyma

apie užregistruotus banditų veiksmus ir įvykius per operaciją "Priboj"

Kovo 25d. MGB Alytaus apskrities Butrimonių valsčiaus poskyrio liaudies gynėjų grupė Dudučių kaimo buožės Bernatavičiaus sodyboje susidūrė su trimis banditais, kurie apšaudę karius pabėgo.

Liaudies gynėjai Ivanauskas ir Galinis sužeisti.

Kovo 25d. Biržų apskrities Kupreliškio miestelyje iš surinkimo punkto mėgino pabėgti, bet buvo sužeistas ir sulaikytas iškeldinamo buožės Valentėlio sūnus.

Kovo 25d. pulko mokyklos 32 šaulių pulko politinės dalies viršininko pavaduotojas leitenantas Dubovikas, atgabenęs į Biržų apskrities Vabalninko surinkimo punktą iškeldinamuosius, įsakė išgėrusiam jefreitoriui Priščepai pasitraukti į dalinį. Priščepa įsakymo neįvykdė. Antrąkart pareikalavus, jis paleido į Duboviką automato seriją ir jį nušovė.

Kovo 25d. MGB Vilkijos apskrities Babtų valsčiaus poskyrio operatyvinė grupė, eidama į iškeldinamo buožės namus susidūrė su banditu, kuris per susišaudymą užmuštas. Vyksta lavono atpažinimas.

Paimti du pistoletai ir šoviniai.

Per operaciją žuvo liaudies gynėjas Kudirka.

Kovo 25d., 10 valandą, MGB Zarasų apskrities Degučių valsčiaus poskyrio operatyvinė grupė, blokuodama banditų rėmėjo Mazurėno sodybą, pastebėjo bėgant į mišką du nepažįstamus žmones. Po keleto šūksnių ir įspėjamųjų šūvių buvo paleista ugnis ir užmuštas numatytas iškeldinti legalizavęsis banditas (pavardė nustatinėjama). Antrasis sulaikytas.

Kovo 25d. MGB Kaišiadorių apskrities Rumšiškių valsčiaus poskyrio operatyvinė grupė užmušė mėginusį pasprukti iš namų iškeldinamą Grabuciškių kaimo buožę Jasilionį.

Kovo 25d. Kaišiadorių apskrities Lankakiemio kaime nuo operatyvinės grupės bėgo ir buvo užmuštas iškeldinamas buožės Noreikos sūnus Juozas.

Kovo 25d. Kretingos apskrities Liubavo valsčiuje operatyvinę grupę, einančią į Vidgirių viensėdį, apšaudė du banditai ir paspruko. Aukų nėra.

Kovo 25d. Kretingos apskrities Salantų valsčiaus Pėsčių kaime lengvai sužeistas ir sulaikytas iškeldinamas bandito brolis Vičius Juozas.

Kovo 25d. Kretingos valsčiaus ir apskrities Rudaičių kaimo rajone, mėginant suimti nuo iškeldinimo besislapstantį buožę Laukenaitį, šis bėgo ir buvo užmuštas.

Kovo 25d. 7 valandą Lazdijų valsčiaus ir apskrities Kulabiškės kaime iškeldinus buožės Tenušauskienės Onos šeimą, kažkas sudegino jos sodybą.

Kovo 25d. MGB Lazdijų apskrities ir to paties valsčiaus poskyrio operatyvinė grupė Maišymų kaime, eidama į iškeldinamos šeimos sodybą, pastebėjo mėginant slėptis 6 žmones. Persekiojimo metu 4 tos šeimos nariai sulaikyti, sužeistas 12 metų paauglys. Namų šeimininkė pasislėpė.

Kovo 25d. Lazdijų valsčiaus ir apskrities Mikobalių kaime sargybinis, pastatytas iškeldinamojo Zdanavičiaus sodyboje, nušovė bėgantį Urbonavičių Praną, gimusį 1912 m. (iškeldinti nenumatytą).

Kovo 25d. Lazdijų apskrities Šventežerio valsčiaus Jonėnų kaime operatyvinei grupei einant prie iškeldinamojo namų, iš jų mėgino pasprukti nežinoma moteris, kuri buvo lengvai sužeista ir sulaikyta. Tai buvo Sleponienė Ieva, iškeldinti nenumatyta.

Kovo 25d. Marijampolės apskrities Šumskų valsčiaus Mednikų kaime iškeldinant buožę Bagdonavičių mėgino pabėgti jo sūnus, kurį operatyvinė grupė sužeidė ir sulaikė. Iš jo atimtas pistoletas.

Kovo 25d. Panevėžio apskrities Smilgių valsčiaus Pažvėrinių kaime mėginant bėgti lengvai sužeistas iškeldinamasis Gokas Bronius, gimęs 1928m.

Kovo 25d. MGB Raseinių apskrities Nemakščių valsčiaus poskyrio liaudies gynėjas Skoblovas per neatsargumą iššovė iš raketinės ir susižeidė ranką.

Kovo 25d. Ukmergės apskrities Žemaitkiemio miestelio rajone iškeldinant buožės Putnos šeimą, 137 šaulių pulko kareiviai Fiodorovas ir Kulikovskis smarkiai nusigėrė, tuo pasinaudoję Putna ir jo žmona pabėgo.

Kovo 25d. MGB Ukmergės apskrities skyriaus operatyvinė grupė užmušė mėginusį pabėgti iš automašinos iškeldinamą buožę (pavardė aiškinama).

Kovo 25d. Šakių apskrities Paežerėlio miestelyje sodinant iškeldinamuosius į autotransportą, dvi moterys pabėgo.

Kovo 25d. Šilutės apskrities Juknaičių valsčiaus Pašyšės kaime mėginant pabėgti užmuštas iškeldinamasis buožė Visockas Kazys.

Kovo 25d. Širvintų apskrities Karališkių kaimo rajone varomas bėgo ir buvo užmuštas iškeldinamos bandito šeimos narys Židovenis Antanas, gimęs 1924 metais.

Kovo 25d. MGB Širvintų apskrities to paties valsčiaus poskyrio operatyvinė grupė, drauge su sovietiniu aktyvu vykusi iškeldinti buožių šeimos, Karališkių kaime susidūrė su 5 banditais.

Per susišaudymą žuvo Zibalių apylinkės tarybos pirmininkas Lemeševas ir Širvintų sviesto gamyklos sargas Andriukaitis.

Kovo 26 naktį Prienų apskrityje Prienų - Balbieriškio linijoje nupjauta 17 telefono stulpų. Ryšys atstatytas.

Kovo 27d. MGB Radviliškio apskrities Rozalimo valsčiaus poskyrio operatyvinė grupė užmušė iškeldinamą Medikonių kaimo buožę Jaraminą Juozą, gimusį 1898m., kuris priešinosi operatyvinei grupei.

Kovo 27d. 7 valandą Ukmergės apskrities Siesikų valsčiaus ginkluota sovietinio aktyvo grupė, važiavusi aprašyti iškeldinto buožės turtą, Briedžiūnų kaimo rajone susidūrė su banditais; per susidūrimą užmušti "Lukinės" tarybinio ūkio direktorius Bendoris ir vežikas valstietis (pavardė aiškinama).

Kovo 28d. 3 valandą MGB (BB)95 25 šaulių pulko kareivis Ko-valenko, eidamas sargybą prie pakraunamo ešalono Radviliškio apskrities Radviliškio stotyje, per neatsargumą pakliuvo po traukiniu, jam buvo sulaužytas dešinės kojos kaulas klubo srityje.

Lietuvos SSR MGB 2-N valdybos 1 skyriaus viršininkas papulkininkis

(Odincovas)

Tikra: kapitonas (Vasilkovas)(Parašas)

Buv. LSSR VSKA. F.3. B.41/136. L.128-132. Nuorašas.

1949 metų kovo 28d. Vilnius

95  BB (vnutrennyje voiska, rusų k.) - vidaus kariuomenė.

29. LSSR MGB ministro P.Kapralovo pranešimas SSRS MGB ministro pavaduotojui Ogolcovui apie 1928-1929m. gimusių piliečių šaukimą į sovietinę armiją

Vilnius    1950m. liepos mėn.

Visiškai slaptai

SSRS valstybės saugumo ministro pavaduotojui generolui leitenantui draugui Ogolcovui Maskva

Pranešimas

apie 1928-1929 metais gimusių piliečių šaukimo į sovietinę armiją Lietuvos SSR rezultatus

Ryšium su Lietuvos SSR Ministrų tarybos sprendimu, š.m. kovo ir birželio mėnesiais respublikoje vyko šaukimas į sovietinę armiją ir pašauktųjų siuntimas į karinius dalinius.

Banditų pogrindis mėgino kliudyti šaukimui antisovietinės agitacijos būdu, provokacinių gandų skleidimu apie neva būsimą karą ir grasinimais šaudyti šaukiamųjų šeimas, tačiau šaukimas įvyko organizuotai, be kokių nors ekscesų ir priešiškų veiksmų.

Kai kuriose apskrityse buvo atvejų96, kai šaukiamieji vengė stoti į komisijas ir ypač vykti į dalinius.

96 Pataisyta ranka vietoj "atskirų"

Tauragės apskrityje neatvyko į šaukimą 45 žmonės, Alytaus - 46, Kauno - 30, Šiaulių - 16, Prienų - 16, Trakų - 11.

Daugelyje apskričių buvo šaukiamųjų pabėgimo iš ešalonų ir surinkimo punktų faktų.

Kupiškio apskrityje iš ešalono pabėgo 4 šaukiamieji, Mažeikių apskrityje sodinant į vagonus paspruko 4 žmonės, Utenos apskrityje 3 šaukiamieji pabėgo iš surinkimo punkto, o 2 - iš traukinio.

Iš viso respublikoje išsisuko nuo šaukimo 300 šaukiamųjų. Kaip nustatyta, 36 iš jų išėjo į bandas, vykdant operacijas 11 jų nukauta.

Dauguma išsisukusiųjų nuo šaukimo slapstosi savo gyvenamose apylinkėse ir laukia amnestijos sovietų valdžios dešimtmečio Lietuvoje proga.

Š.m. balandžio 4d. iš Vilniaus brigadinės jaunesniųjų vadų mokyklos dezertyravo ir įsijungė į bandą kariškis Lukaševičius, iš vidutinių valstiečių, gimęs ir gyvenęs Marijampolės apskrityje.

Balandžio 19d. vykdant operaciją Lukaševičius buvo sučiuptas. Iš jo atimtas šautuvas ir 19 šovinių.

Š.m. birželio ld. iš 44 atskirosios lietuviškosios brigados su ginklu dezertyravo sargyboje stovėjęs eilinis Paljevskas, gimęs ir gyvenęs Panevėžio mieste.

Birželio 4d. iš Pabaltijo karinės apygardos karinių dalinių dezertyravo eiliniai Peršavičius, gimęs ir gyvenęs Kauno apskrityje; Matulevičius, gimęs ir gyvenęs toje pačioje apskrityje; Voveruška, gimęs ir gyvenęs Lazdijų apskrityje; Maceika, gimęs ir gyvenęs Prienų apskrityje.

Š.m. birželio ld. iš Odesos karinės apygardos 61 atskirojo ryšių bataliono dezertyravo eiliniai: Ašakas, gimęs Vilniaus mieste, gyvenęs Jurbarko apskrityje; Talutis, Biržų apskrities gyventojas.

Birželio 2d. iš Rygoje dislokuoto 61921 karinio dalinio dezertyravo eiliniai: Blanšakis, gimęs ir gyvenęs Trakų apskrityje, Sabaitis, kolūkietis, gimęs ir gyvenąs toje pačioje apskrityje.

Birželio 3d. iš 68433 karinio dalinio, taip pat dislokuoto Rygos mieste, dezertyravo eiliniai: Andriuškevičius, gimęs ir gyvenęs Kėdainių apskrityje; Plytnikas, gimęs ir gyvenęs Lazdijų apskrityje.

Dėl vengimo ir neatvykimo į šaukimą, taip pat dezertyravimo iš karinių dalinių respublikos MGB organai davė nurodymus imtis aktyvių priemonių surasti ir suimti neatvykusius bei dezertyravusius, kad jie būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

Lietuvos SSR valstybės saugumo ministras generolas majoras

(Kapralovas)

1950m. liepa Nr.

Vilnius

Buv. LSSR VSKA. F.3. B.41/180. L.220-222. Nuorašas.

30. LSSR MGB pažyma97 VKP(b) CK žemės ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojui Jakušinui apie esamą padėtį kolūkiuose Lietuvoje 1950m. pirmoje pusėje ir represinių struktūrų veiklą

97 Dokumentas nepasirašytas jokio pareigūno.

Vilnius    1950m. [ne anksčiau birželio mėn.]

Visiškai slaptai

VKP(b) CK žemės ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojui draugui Jakušinui

Pažyma

apie kovą su išpuoliais prieš kolūkius 1950 metų pirmoje pusėje

1950 metų pradžioje Lietuvos SSR sovietiniai-partiniai organai nuveikė nemažą darbą respublikos žemės ūkiui kolektyvizuoti, todėl dauguma valstiečių ūkių susijungė į kolektyvinius ūkius, bet atskirose Lietuvos SSR apskrityse nebuvo pakankamai dirbta, kad kuriant kolūkius jie būtų kartu stiprinami organizaciškai.

Todėl kai kurie kolūkiai egzistuoja formaliai, o tokių kolūkių nariai dirba individualiai.

Štai Trakų apskrityje iš 1950 metais suorganizuotų 131 kolūkių pasėlius, gyvulius ir inventorių sujungė tik 53.

Kolūkių organizacinio stiprinimo trūkumus mėgina išnaudoti antisovietiniai ir antikolūkiniai elementai savo kenkėjiškai veiklai prieš žemės ūkio kolektyvizaciją.

Būna, kad priešiškas elementas mėgina pasinaudoti nepakankamai aktyviu buožijos demaskavimu ir kliudymu jai prasmukti į kolūkius.

Šalia to būna atvejų, kai atskiri sovietų organų apatinių grandžių darbuotojai ir kolūkių pirmininkai savo elgesiu svyruojantį elementą nuteikia prieš kolūkius.

Štai 1949 metų rudenį Trakų apskrityje, Rūdiškių valsčiuje suorganizuotas kolūkis "Aušra" visą darbą dirbo individualiai. Į šį kolūkį organizacijos ir ūkio stiprinimo reikalais nuvyko valsčiaus vykdomojo komiteto pirmininkas Bucylinas, lydimas liaudies gynėjų grupės. Bucylinas per prievartą suvisuomenino į kolūkį arklius, pakinktus, žemės ūkio inventorių. Jo nurodymu arkliai buvo genami iš laukų, atimami iš valstiečių grūdai, pakinktai ir inventorius. Bucylino veiksmai piktino kolūkiečius, jie dėl to skundėsi respublikos prokuratūrai.

Dėl tokių neteisingų veiksmų 1950 metų vasarą Vilniaus, Trakų, Kaišiadorių ir kai kuriose kitose Lietuvos SSR apskrityse vyko atvirkštinis procesas - kolektyviniai pareiškimai išeiti iš kolūkio, suvisuomeninto inventoriaus ir galvijų išgrobstymas, atsisakymas nuo anksčiau jiems įteiktų kolūkiečių pasižadėjimų mokėti žemės ūkio mokesčius, reikalavimas pakeisti juos pagal privačių ūkininkų normas.

Kai kuriose vietose buvo aktyvių antisovietinio ir antikolūkinio elemento išpuolių prieš kolūkių aktyvistus ir kolūkių vadovus, reikalaujant išardyti kolūkius ir grasinant jiems, jeigu nenutrauks aktyvios kolūkinės veiklos.

Kartu su priemonėmis, kurių ėmėsi sovietiniai-partiniai organai antikolūkiniams elementams įveikti ir neleisti priešiškiems elementams sužlugdyti Lietuvos SSR žemės ūkio kolektyvizavimo, MGB organai pirmoje 1950 metų pusėje patraukė baudžiamojon atsakomybėn daugelį asmenų už priešišką antisovietinę agitaciją ir kitą veiklą prieš kolūkius.

Iš viso iškelta 70 tokių bylų 95 žmonėms:

Vilniaus apskrityje

- 25

žmonėms,

Trakų apskrityje

8

žmonėms,

Kaišiadorių apskrityje

- 11

žmonių,

Kupiškio apskrityje

3

žmonėms,

Švenčionių apskrityje

8

žmonėms,

Marijampolės apskrityje

2

žmonėms,

Šilutės apskrityje

2

žmonėms,

Kėdainių apskrityje

5

žmonėms,

Panevėžio apskrityje

1

žmogui,

Kauno apskrityje

4

žmonėms,

Šakių apskrityje

3

žmonėms,

Biržų apskrityje

3

žmonėms,

Širvintų apskrityje

7

žmonėms,

Šiaulių apskrityje

1

žmogui,

Mažeikių apskrityje

1

žmogui,

Anykščių apskrityje

2

žmonėms,

Vilkaviškio apskrityje

1

žmogui,

Telšių apskrityje

1

žmogui,

Raseinių apskrityje

1

žmogui,

Vievio rajone

4

žmonėms,

Eišiškių rajone

2

žmonėms.

Tarp areštuotųjų:

buožių

- 14,

iš jų 9 - kolūkiečiai,

vidutiniokų

- 53

žmonės,

vargingųjų

- 11

žmonių,

kitų

3

žmonės.

1. 1950 metų kovo mėnesį MGB Jurbarko apskrities skyriaus už ryšius su nacionalistinės bandos dalyviais ir kolūkinio turto grobstymą buvo areštuotas Mockaitis Juozas, Zigmo sūnus, gimęs 1896 metais, iš vidutinių valstiečių. Iki arešto gyveno Jurbarko apskrities Globių kaime ir dirbo kolūkio pirmininku.

Tardytojai baigė tirti ir perdavė teismo organams 33 bylas 40-iai žmonių, kitos bylos dar tardyme.

Teismai išnagrinėjo 13 bylų, pagal kurias nuteista 14 žmonių. Būdingiausios bylos dėl antisovietiniu, antikolūkinių veiksmų yra šios:

 

Dirbdamas kolūkio pirmininku, Mockaitis, nacionalistinės bandos pavestas, vykdė kenkėjišką veiklą, kad suardytų kolūkį, grobstė kolūkio turtą. Antai 1949 metų rugpjūčio mėnesį pagrobė 800 kg kolūkio kviečių ir juos perdavė bandos dalyviams. 1949 metų rudenį pardavė kolūkio bričką ir 7 centnerius miežių, 1950 metų sausio mėnesį pardavė kolūkio arklį, gautus pinigus atidavė bandos dalyviams.

1949 metų rugpjūčio mėnesį kolūkio narių susirinkime pasiūlė kolūkiečiams surinkti lėšų siuntiniams banditų ir bandų rėmėjų šeimoms, iškeldintoms už Lietuvos SSR ribų.

Tardymas baigtas, byla perduota teismui.

2.    1950 metų balandžio pradžioje LSSR MGB Rietavo apskrities skyrius patraukė baudžiamojon atsakomybėn:

Narvydą Joną, Lauryno sūnų, gimusį 1907 metais, iki arešto dirbusį kolūkio pirmininku Rietavo valsčiaus Vitkelių kaime, ir Gedmintą Petrą, Juozo sūnų, gimusį 1906 metais, dirbusį to paties kolūkio sandėlininku.

Tardymas nustatė, kad Narvydas ir Gedmintas 1949 metų rudenį užmezgė nusikalstamą ryšį su nacionalistinės bandos vadeiva, ligi šiol tebeesančiu bandoje, ir jo pavedimu vykdė kenkėjišką darbą kolūkyje: trukdė suvisuomeninti gyvulius, inventorių, supilti grūdus ir organizuotai eiti kolūkiečiams į darbą.

Narvydas su Gedmintu pjovė kolūkio galvijus ir kiaules, o mėsos gaminius iš jų atiduodavo banditams. Jie taip pat pagrobė ir atidavė banditams pusę tonos kolūkio rugių.

Kartu au Narvydu ir Gedmintu baudžiamojon atsakomybėn patrauktas pavienis ūkininkas Viržintas, dalyvavęs kolūkio turto grobstyme.

Š.m. birželio mėnesį jie visi karo tribunolo nuteisti po 25 metus pataisos darbų lagerių.

3.    1950 metų vasario 16d. MGB Kretingos apskrities skyrius už antisovietinę, antikolūkinę veiklą areštavo:

Čemeckį Leoną, Jono sūnų, gimusį 1923 metais, dirbusį Kretingos apskrities, Darbėnų valsčiaus "Darbuolių" kolūkio pirmininku, ir Karpą Petrą, Petro sūnų, gimusį 1923 metais, dirbusį to paties kolūkio revizijos komisijos pirmininku.

Būdami priešiški sovietų valdžiai, jie dirbo kenkėjišką darbą kolūkyje. Palaikydami nusikalstamą ryšį su vadeivos Augučio nacionalistinės bandos dalyviais, jų pavedimu išardė kolūkį, nevykdė kolūkio gamybos plano, suvėlė apskaitą, nerašė kolūkiečiams darbadienių, todėl sukėlė jų pasipiktinimą dėl kolūkio kūrimo.

Kad sužlugdytų pavasario sėją, atidavė banditams iš sėklos fondo 200 kg kviečių, skerdė kolūkio fermos kiaules ir mėsos produktus per-davinėjo banditams.

Baigus tardymą, byla nusiųsta teisminiam nagrinėjimui.

4.    1950 metų gegužės mėnesį MGB Marijampolės apskrities skyrius areštavo "Užupės" kolūkio pirmininką Vaitkevičių Juozą, Juozo sūnų, iš vidutinių valstiečių, ir to paties kolūkio kolūkietį Aleknavičių

Motiejų, sūnų Motiejaus, iš vidutinių valstiečių. Vaitkevičius ir Aleknavičius 1950 metų naktį iš gegužės 2d. į 3d. su grupe ginkluotų banditų įsiveržė į sukurto kolūkio "Balandis" sėklinių grūdų sandėlį ir pagrobė tuos grūdus; dalį paslėpė sau, o dalį išsivežė banditai.

Tyrimas baigtas, Vaitkevičiaus ir Aleknavičiaus byla perduota teisminiam nagrinėjimui.

5.    1950 metų gegužės mėnesį LSSR MGB Trakų apskrities skyrius areštavo Žareiką Juzefą Janovičių, Lebedį Janą Juzefovičių ir Ustilą Jurgį Janovičių, iš vidutinių valstiečių - Semeliškių valsčiaus "Stalingrado" kolūkio kolūkiečius

Žareika ir Lebedis 1950 metų gegužės 20d. kolūkiečių susirinkime aršiai kalbėjo prieš gyvulininkystės fermos sukūrimą ir išėjo iš susirinkimo. Paskui juos išėjo ir kiti kolūkiečiai, todėl susirinkimas iširo.

1950 metų gegužės 22d. Žareika ir Lebedis sušaukė visus kolūkiečius į kolūkio sąskaitininko namus ir pasiūlė pasirašyti sprendimą panaikinti kolūkį, atsiimti stojimo įnašus, tą kolūkiečiai ir padarė. Žareika į tą susirinkimą pakvietė "Stalingrado" kolūkio pirmininką Čechanovskį ir prie kolūkiečių pareikalavo grąžinti stojamuosius įnašus, beje, grasino mušti ir kumščiojo į krūtinę.

Ustila skleidė kolūkiečiams gandus apie kolūkių išardymą kitose vietose ir pirmas pasirašė minėtą sprendimą išardyti kolūkį.

Tardymas dėl bylos tebevyksta.

6.    1950 metų liepos 19d. MGB Kaišiadorių rajono skyrius areštavo Zujytę Emiliją, Prano dukterį, gimusią 1929 metais, iš vidutinių valstiečių, "Saulės" kolūkio narę.

1950 birželio 28d. Zujytė kolūkiečių susirinkime kalbėjo aršiai anti-sovietiškai, ragino kolūkiečius išstoti iš kolūkio. Ji sukurstė kolūkiečius atiduoti pirmininkui kolūkiečių darbo knygeles.

Tardymas tebevyksta.

7.    1950 metų liepos 16d. MGB Eišiškių rajono skyrius areštavo buožes Paškevič Martą ir Liubianiec Vaclovą, kurios 1950 birželio 30d. vadovavo daugiau kaip 20 moterų grupei, su pagaliais ir lazdomis užpuolusiai kolūkio pirmininką Arpolbiką ir reikalavusiai išardyti kolūkį; moterys apmėtė pirmininką pagaliais ir laidė visokius antisovietinius šūksnius.

Tardymas dėl bylos tęsiamas.

8. 1950 metų balandžio 22d. MGB Vilniaus apskrities skyrius areštavo iš Charkovo atvykusį Žmudiaką Jurijų Pavlovičių, kuris save vadino vokiečiu, neva atvažiavusiu iš Vokietijos. Žmudiakas vaikščiojo po Vilniaus apskrities kaimus be aiškaus užsiėmimo, gyrė gyvenimą kapitalistinėse šalyse ir šmeižė kolūkius Sovietų Sąjungoje, aukštino pavienio ūkininkavimo būdą.

Tardymas baigtas, ir byla 1950m. gegužės 31d. perduota Aukščiausiajam Teismui.

9.1950m. birželio 15d. MGB Kauno valdyba areštavo Abugėlį Juozą, Juozo sūnų, iš vidutinių valstiečių, kolūkietį. Abugėlis skleidė kolūkiečiams gandus apie kolūkių išardymą. Kolūkiečio Markevičiaus sodyboje sušaukė nelegalų kolūkiečių susirinkimą ir padarė provokacinį pareiškimą apie kolūkio panaikinimą, parašė 6 pareiškimus už kolūkiečius, kad nori išstoti iš kolūkio, ir pasiūlė jiems pasirašyti. Pats nunešė tuos pareiškimus kolūkio pirmininko žmonai.

Tardymas baigtas, byla 1950 metų liepos 8d. perduota Lietuvos SSR Aukščiausiajam teismui.

10. 1950 metų balandžio 21d. MGB Vilniaus apskrities skyrius areštavo pavienę ūkininkę Noreiką Bronislavą, Jono, ir jos sūnų Noreiką Vaclovą, Jono. Jie per pavasario sėją "Už tėvynę" kolūkyje suorganizavo kitus pavienius valstiečius, ragindami kolūkiečiams trukdyti dirbti, grasino padegti jų turtą; Noreika Bronislava sudavė kolūkiečiui, o jos sūnus mėgino jį primušti.

Tyrimas dėl bylos baigtas, ir ji nusiųsta teisminiam nagrinėjimui.

11.1950 metų kovo mėnesį MGB Pasvalio apskrities skyrius areštavo Pušaloto valsčiaus "Pergalės" kolūkio felčerį Bulkį Praną, Antano, anksčiau augusį pas buožę. 1944m. Bulkys išvengė tarnybos sovietų armijoje, iki 1945 metų gyveno nelegaliai. 1950 metų kovo 12d. rinkimų apylinkėje suplėšė agitacinius plakatus bei partijos ir vyriausybės vadų portretus. Sėkmingai vykdė antikolūkinę agitaciją, ragino kolūkiečius neiti į susirinkimus ir pareikšdavo teroristinius ketinimus sovietinio-partinio aktyvo atžvilgiu.

Tyrimas baigtas, byla perduota teisminiam nagrinėjimui.

12. 1950 metų balandžio mėnesį MGB Švenčionių apskrities skyrius areštavo Kulievičių Vladimirą Josifovičių, gimusį 1910 metais, iš vidutinių valstiečių, anksčiau priklausiusį lenkų buržuazinei nacionalistinei organizacijai "Federacija".

Kulievičius vykdė antikolūkinę agitaciją. Valstiečiams, norintiems stoti į kolūkį, grasino susidorojimu. Antai valstiečiui Šelinskui, ketinusiam stoti į kolūkį, pareiškė, kad jį sušaudysiąs.

13.    1950 metų balandžio-gegužės mėnesiais MGB Rokiškio apskrities skyrius areštavo į Panemunio valsčiaus "Gegužės 9" kolūkį prasibrovusius banditų rėmėjus Liolį, Kabutavičių, Stakėną, Dzikavičių ir Marčėną. Visi areštuotieji balandžio 26d. susirinko kartu su banditais Liolio namuose ir aptarinėjo teroro akto įvykdymą prieš kolūkio pirmininką Meškauską, po to gavo iš banditų ginklus ir drauge su jais 1950 metų balandžio 27d. užmušė kolūkio pirmininką, partijos kandidatą Meškauską, kolūkiečius Kastanauską ir Devenį, sudegino kolūkio valdybos pastatą su dokumentais; pastate sudegė trys vaikai: 10 mėnesių, 3 metų ir 10 metų.

Šioje byloje areštuotas Kabutavičius nuo 1944 iki 1945 metų priklausė ginkluotai bandai, dalyvavo ginkluotame Panemunio miestelio užpuolime ir valstybinių įmonių bei valstiečių apiplėšimuose. 1945 metais legalizavosi kaip vengęs šaukimo į sovietų armiją, o paskui prasiskverbė į kolūkį.

1950 liepos 18d. byla pasiųsta nagrinėti karo tribunolui.

14.    1950m. balandžio 20d. MGB Širvintų apskrities skyrius areštavo Cesiūną Jokūbą, Motiejaus, gimusį 1907 metais, buvusį šaulį, gyvenusį pusiau legaliai; jo sūnus yrabandoje. Cesiūno šeima, kaip banditų, turėjo būti iškeldinta iš Lietuvos SSR, bet pasislėpė.

Cesiūnas sistemingai skleidė tarp valstiečių antikolūkinę propagandą, įvairius provokacinius gandus apie kolūkių būklę.

Tardymas baigtas, byla perduota teisminiam nagrinėjimui.

15.    Liepos 6d. MGB Prienų rajono skyrius areštavo Senkevičių Joną, Simono, gimusį 1906 metais, "Gerulių" kolūkio revizijos komisijos pirmininką, to paties kolūkio narį Liuizą Stasį, Stasio, gimusį 1913 metais, "Naujo kelio" kolūkio narį Klimavičių Juozą, Silvestro, gimusį 1906 metais.

Senkevičius, Liuiza ir Klimavičius gąsdino kolūkiečius, vertėjuos atsisakyti traukiamosios jėgos, žemės ūkio inventoriaus ir pasėlių suvisuomeninimo.

Klimavičius pasiūlė "Naujo kelio" kolūkiečiams išstoti iš kolūkio, o nenorintiems grasino fiziniu susidorojimu. Jis taip pat liepė kolūkio pirmininkui Židanavičiui atiduoti visus dokumentus rajono vykdomajam komitetui, grasindamas, kad šis bus pakartas, jeigu to nepadarys.

Senkevičius ragino kolūkiečius neiti į susirinkimus ir darbą, pareikšdamas, kad jis drauge su banditais visiems aktyvistams nukapos rankas, o suimtasis Liuiza grasino užmušiąs visus kolūkiečius, kurie dirbs kolūkyje.

Rezoliucija: "I egz. perduoti drg. Ba...98 II egz. yra pas ministrą. [1950] 08 03" (Parašas neįskaitomas)

Buv. LSSR VSKA. F.8. B.6/4. L.52-60. Nuorašas.

98 Pavardė neįskaitoma.

31. LSSR MGB ministro P.Kapralovo direktyva LSSR MGB Kauno, Šiaulių, Klaipėdos, Vilniaus valdybų viršininkams dėl asmenų, vengiančių šaukimo į sovietinę armiją, šeimų ištrėmimo

Vilnius    1950m. spalio 14d.

Visiškai slaptai Serija" K"

Lietuvos SSR MGB pulkininkui Kauno Valdybos viršininkui draugui Sinicinui Kaunas

Lietuvos SSR MGB Šiaulių Valdybos viršininkui pulkininkui draugui Vasiljevui Šiauliai

Lietuvos SSR MGB Klaipėdos Valdybos viršininkui pulkininkui draugui Seninui Klaipėda

Lietuvos SSR MGB Vilniaus Valdybos viršininkui pulkininkui draugui Zacharinui Vilnius

Pabaltijo karinės apygardos karo tarybai iškėlus klausimą "Dėl priemonių užkirsti kelią Lietuvos piliečių išsisukinėjimui nuo šaukimo į Sovietų armiją ir pabėgimams iš apygardos dalinių", SSR Sąjungos valstybės saugumo ministro pavaduotojas generolas leitenantas drg. Ogolcovas ir Sovietų armijos vyriausiasis karinis prokuroras teisės generolas leitenantas Vavilovas davė nurodymą:

Asmenų, vengiančių šaukimo į Sovietų armiją ir nuėjusių į nacionalistines bandas, šeimų iškeldinimą į tolimus Sibiro rajonus vykdyti remiantis SSR Sąjungos Ministrų tarybos 1947 metų rugsėjo 29d. sprendimu Nr.3387-1107 (atsakant į banditų veiksmus).

Kariškių, nuteistų pagal RSFSR BK 58-ld/"b" straipsnį, šeimas iškeldinti sutinkamai su 2str. 58-1 p "b" dalimi.

Tuo pranešama Jums vadovautis apiforminant dezertyrų, išėjusių į nacionalistines bandas, šeimų iškeldinimo bylas.

Lietuvos SSR Valstybės saugumo ministras generolas majoras

(Kapralovas) (Parašas)

1950 m. spalio 14d.

Nr.3/2/3521

Vilnius

Buv. LSSR VSKA. F.3. B.45/18. L.54. Originalas

32. MGB Šiaulių srities valdybos "A" skyriaus viršininko Bobylevo raštas LSSR MGB "A" skyriaus viršininkui Grišinui apie mirties bausmės nuosprendžio įvykdymą nuteistiesiems

[Šiauliai]    1951m. spalio 27d.

Lietuvos SSR MGB "A" skyriaus viršininkui pulkininkui drg.Grišinui Vilnius

Pagal Lietuvos SSR Valstybės saugumo ministro pavaduotojo drg. Martavičiaus nurodymą Jums siunčiu:

1.    Karinio tribunolo pirmininko 51 ,X.26 paskyrimą,

2.    tris išrašus iš Karinio tribunolo 51.X.26 nuosprendžio,

3.    tris kalinių asmens bylas ir

4.    tris 51.X.26 aktus apie Karinio tribunolo nuosprendį mirties bausmę įvykdyti pakariant nuteistuosius:

1.    Žemaitį Andrių, Jono s., 1929m.,

2.    Rimaitį Joną, Juozo s., 1909m.,

3.    Razgaitį Praną, Jurgio s., 1912m.

Karinio tribunolo pirmininkui, drg. Martavičiaus nurodymu, apie nuosprendžio įvykdymą žinios aš nedaviau ir tai Jums pranešu.

Priedas - kaip tekste.

MGB valdybos Šiaulių "A" skyriaus viršinikas pulkininkas (Bobylevas)

(Parašas)

atsp. 2 egz.

1    - adresatui

2    - į priežiūros bylą Nr.344

Vykd. Bobylevas

Prierašas ranka: "Nuteisti 51.X.26 pagal 58-8 str. ir pagal SSRS Aukščiausiojo Prezidiumo [19]43.V.19 I Įsaką"

Buv. LSSR VSKA. F.16. B.211/64. L.4. Originalas.

33. Lietuvos SSR MGB pažyma apie 1944 08-1953 01 01 Lietuvoje už antisovietinę veiklą areštuotų asmenų socialinę kilmę

[Vilnius]    1953m. sausio mėn.

Visiškai slaptai

Pažyma

apie Lietuvos SSR MGB organų areštuotus už antisovietinius nusikaltimus nuo 1944m. rugpjūčio iki 1953m. sausio ld.

Nurodytu laikotarpiu MGB organai areštavo už antisovietinius nusikaltimus:

Iš    iš jų pagal metus

viso

1944

1945

1946

1947

1948

1949

1950

1951

1952

Respubli

koje

34568

2584

6958

4919

4623

4025

4250

2893

3255

1061

Iš jų pagal socialinę kilmę:

darbininkų

2051

154

559

112

108

238

344

216

239

81

kolūkiečių

2231

2

-

-

-

5

282

654

940

348

pavienių

valstiečių      13654

1067

2758

2229

2372

1960

1848

722

583

115

inteligen

tijos

6341

322

1912

1212

836

645

603

381

321

109

moksleivių

1892

8

299

421

324

322

196

102

146

74

kariškių

155

11

30

33

28

23

12

7

6

5

amatininkų

349

64

28

65

58

54

40

19

16

5

namų

šeimininkių

218

-

62

49

29

25

20

10

21

2

relig. kulto

tarnų

370

-

24

64

45

31

105

65

27

7

be aiškaus

užsiėmimo

5902

944

1268

523

747

621

715

437

458

189

buožių,

dvarininkų

1405

12

16

211

76

101

85

280

498

126

Be to, nuo 1945 iki 1953 metų iš Lietuvos SSR buvo ištremtos 29135 nacionalistų, buožių, banditų, banditų rėmėjų šeimos; iš viso 105678 žmonės.

Pastaba. Buožių areštai praėjusiais metais, t.y. iki 1949 metų imtinai, ataskaitose buvo parodyti tarp suimtų pavienių valstiečių ir asmenų be aiškaus užsiėmimo, sąskaita tų buožių, kurie arešto laiku buvo asmenys be aiškaus užsiėmimo.

Tokių buožių dalis dėl tų pačių priežasčių į ataskaitas įtraukti tose pačiose areštų grafose ir vėlesniais metais, t.y. 1950, 1951 ir 1952m.


Lietuvos SSR MGB "A" skyriaus viršininkas valstybės saugumo pplk. Grišinas

1953 01

Buv. LSSR VSKA. F.6. B.25/187. L. 49. Nuorašas.

34. Lietuvos SSR MVD pažyma apie MGB organų 1944 08-1953 03 areštuotų žmonių skaičių ir jiems inkriminuojamus kaltinimus

[Vilnius]    1953m. gegužės 5d.

Visiškai slaptai (Susipažinus grąžinti)

Pažyma

apie kiekį areštų, kuriuos Lietuvos SSR NKGB-MGB organai atliko nuo 1944 metų rugpjūčio iki 1953 metų balandžio ld.

Per nurodytą laiką areštuota:

Iš    tame tarpe pagal metus:

viso

1944

1945

1946

1947

1948

1949

1950

1951

1952 1953m. I ketv.

Respublikoje     36261

2584

6958

4919

5025

4172

4364

2964

3350

1101

824

Iš jų:

šnipinėjimas

300

23

38

62

29

16

27

24

66

11

4

teroras

1825

55

44

54

157

356

436

269

308

98

48

diversijos

89

1

5

9

7

11

20

15

19

1

1

kenkimas

8

-

2

-

-

2

-

1

2

1

-

sabotažas

55

-

5

26

9

3

1

3

5

2

1

sukilimai ir

 

politinis

banditizmas20624

371

3414

3227

3521

2793

2658

1722

1795

588

535

perėji mas į

priešo pusę

156

35

31

19

6

5

11

15

20

13

1

už bėgimą į

užsienį

40

-

-

35

-

-

-

2

-

3

-

už ketinimą

išduoti

112

6

39

1

7

14

24

6

12

1

2

pagal 1943 04 19

įsaką

2

-

-

-

-

2

-

-

-

-

-

už išdavystę ir vokiečių okupantų

rėmimą

9454

1984

2901

1095

698

672

813

530

550

138

73

už anti-sovietinę

agitaciją

2032

59

357

205

122

76

208

271

416

171

147

už kitus nusikal

timus

1564

50

122

186

469

222

166

106

157

74

12

Lietuvos SSR vidaus reikalų ministro pavaduotojas plk. (Počkajus) (Parašas)

Lietuvos SSR MVD I specialaus skyriaus viršininkas pplk. (Jefimovas) (Parašas)

1953 05 05

Buv. LSSR VSKA. F.6. B.25/187. L.55-56. Originalas.

35. Lietuvos SSR MVD pažyma apie LSSR MGB ir MVD 1944 07-1953 03 areštuotų inteligentų skaičių

[Vilnius]    1953m. gegužės 7d.

Visiškai slaptai

Pažyma Kiek inteligentijos areštavo Lietuvos SSR NKGB-MGB ir NKVD-MVD nuo 1944m. iki 1953 metų I ketvirčio pabaigos

Iš viso areštuota - 7918 žm.,    tarp jų kt. tam.

- 6267 žm.

Iš jų:

NKGB-MGB -6505 žm.    -4881 žm.

NKVD-MVD -1413 žm.    - 1386 žm.

Iš jų metais NKGB-MGB

NKVD-MVD

Iš viso

1944

322/252

12/-

334/264

/70/

1945

1912/1384

381/-

2293/1765

/528/

1946

1212/925

439/17

1651/1347

/304/

1947

885/705

361/8

1246/1058

/l 88/

1948

659/505

153/2

812/656

/156/

1949

603/461

60/-

663/521

/142/

1950

381/286

7/-

388/293

195/

1951

321/216

-

321/216

/105/

1952

109/82

-

109/82

/27/

1953m. I ketv.

101/65

-

101/65

/36/

6505/4881

1413/1386

7918/6267

/1651/

E.p. Lietuvos SSR MVD I specialaus skyriaus viršininkas

Pastaba: skaitiklyje parodytas bendras areštuotųjų pagal apskaitos kategoriją "inteligentija" skaičius, vardiklyje -"tarp jų kitų tarnautojų".


pplk. (Jefimovas) (Parašas) 2 poskyrio viršininkas

1953 05 07    mjr. (Vasevas) (Parašas)

Buv. LSSR VSKA. F.6. B.25/187. L.59. Originalas.

36. Lietuvos SSR MVD pažyma pagal 1953m. liepos 12d. duomenis apie Lietuvoje besislapstančių žmonių skaičių ir slapstymosi priežastis

[Vilnius]    1953m. liepos 23d.

Visiškai slaptai

Pažyma

apie Lietuvos SSR teritorijoje besislapstančius nelegalus

1953 metų liepos 12d. duomenimis, Lietuvos SSR teritorijoje yra 318 nelegalų, iš jų 229 vyrai, 89 moterys. Tarp jų:

a)    vengiančių iškeldinimo buožių šeimų narių    - 58,

b)    vengiančių iškeldinimo nacionalistinio pogrindžio

dalyvių šeimų    - 38,

c)

vengiančių šaukimo į sovietų armiją

- 21,

d)

sovietinės armijos dezertyrų

- 1,

e)

ginkluotų pogrindžio dalyvių rėmėjų, besislapstančių

nuo arešto

- 170,

f)

buvusių keršytojų, vokiečių rėmėjų

- 6,

g)

išvengusių arešto dėl įvairių nusikaltimų

- 3,

h)

pabėgusių iš įkalinimo ir spec. apgyvendinimo vietų

- 9,

i)

kitų

- 12.

Lietuvos SSR MVD 4 valdybos viršininkas majoras (Raslanas) 1953 metų liepos 23d.* Tikra: 4 vald. vyr. oper. įgaliotinis vyr. ltn. (A.Knutovas)(Parašas)

Buv. LSSR VSKA. F.3. B.56/43. T.l. L.146. Nuorašas.

37. Lietuvos SSR KGB pažyma apie 1944m. rugpjūčio mėn. -1954m. balandžio mėn. nuteistų asmenų, kaltinamų kontrrevoliucine veikla, skaičių

[Vilnius]    1954m. gegužės 22d.

Visiškai slaptai

Pažyma

Apie skaičių bylų asmenims, nuteistiems už kontrrevoliucinius nusikaltimus (tarp Lietuvos SSR MGB - MVD organų areštuotųjų)

Nuo 1944 metų rugpjūčio mėn. iki 1954 metų gegužės mėn.

1. Iš viso nuteistų - 17788 bylos, 31669 žm.

Iš jų:

Ypatingo pasitarimo 5753 bylos, 11901 žm.,

Lietuvos SSR Aukščiausiojo teismo ir sričių teismų 1945 bylos, 2385 žm.,

* Diena įrašyta ranka.

Karo tribunolų 9990 bylų, 17383 žm.

2. Be to, nuo 1944 metų rugpjūčio mėn. iki 1948 metų už kontrrevoliucinius nusikaltimus pagal bylas, iškeltas Lietuvos SSR NKVD -MVD organų, nuteisti 4728 žmonės.

Iš jų:

Ypatingojo pasitarimo - 31 žmogus,

Karo tribunolų - 4697 žmonės.

Duomenų apie bylų skaičių šiai nuteistųjų kategorijai nėra.

KGB prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos apskaitos ir archyvų skyriaus viršininko pavaduotojas pplk. (Mylnikovas)(Parašas)

1954m. gegužės 22d.

Rezoliucija (užrašyta ranka):

"Pažymos 1 egzempliorius 1954m. gegužės 22d. įteiktas KGB prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos pirmininkui dgr. Liaudžiui. Apskaitos ir archyvų skyriaus virš. pav. (Mylnikovas)" (Parašas)

Buv. LSSR VSKA. F.6. B.26/162. L.18. Originalas.

Publikuota: Laisvės kovų archyvas. K. 1995. Nr. 15. P.84.

38. LSSR MVD 4-os valdybos viršininko P.Raslano raštas apie kovą su katalikų dvasininkija

Vilnius    1953m. lapkričio mėn.

Apie kovą su reakcine katalikų dvasininkija

Šiuo metu respublikos teritorijoje yra: 672 bažnyčios, suvienytos į 62 dekanatus, šešios vyskupijos, 732 kunigai ir kunigų seminarija, kurioje mokosi 75 klierikai.

Lietuvos katalikų dvasininkijos dauguma toliau laikosi sovietų valdžiai priešiškų pozicijų.

Įtakingiausias katalikų bažnyčios Lietuvoje asmuo yra vyskupas Paltarokas, kuris ir praeityje, ir dabar žinomas kaip nesutaikomas sovietų santvarkos priešas.

Paltarokas, vadovaudamas Vilniaus ir Panevėžio vyskupijoms, imasi visų priemonių išlaikyti bažnyčios vadovybėje pačius reakcingiausius kunigus ir visais įmanomais būdais skatina antisovietinę veiklą, veikia prieš lojaliai nusiteikusią dvasininkiją ir smerkia jos pažangias apraiškas.

Kaip nustatyta, ir dabar reakcingai nusiteikę dvasininkai aktyviai priešiškai veikia įvairiomis kryptimis: tarp jaunimo, kolūkiuose, ideologijos fronte ir t.t.

Vievio rajono Beižionių bažnyčios klebonas kunigas Jakulevičius 1953 metų liepos mėn., grasindamas atskirti nuo bažnyčios, privertė 50 žmonių vaikus paduoti pareiškimus, kad išstoja iš pionierių organizacijos, pats bažnyčioje parašė lentoje tokį teksto pavyzdį: "Prašau išbraukti mane iš pionierių sąrašų. Priežastis: noriu būti geras katalikas".

Paskui, paėmęs šiuos pareiškimus, Jakulevičius juos išsiuntinėjo mokyklų vedėjams su lydraščiu: "Mokykla katalikų vaikų atžvilgiu turi laikytis katalikiškų principų. Priešingu atveju ji pažeidžia konstitucijos garantiją dėl religijos". Iš bažnyčios sakyklos jis sako antisovietinius pamokslus.

Š.m. birželyje bažnyčios Ramygalos rajone klebonas kunigas Drumžlys, dalyvaujant asmenims iš kolūkio aktyvo, pareiškė kolūkio pirminės partinės organizacijos sekretoriui, kad žmonės eina ne paskui partinę organizaciją, o paskui jį - kunigą. Jis taip pat leido sau nacionalistinius išpuolius prieš Lietuvos KP Ramygalos rajkomo sekretorių drg. Andriušenką ir mėgino naudoti fizinę jėgą.

Tarp kolūkiečių Drumžlys veda antisovietinę agitaciją. Pavyzdžiui, 1953 metų spalio mėnesį kolūkiečiui Maršalkai Drumžlys kalbėjo: namą reikia statyti ne kolūkio žemėje, nes ji anksčiau priklausė privačiam asmeniui, o savoje, kad nereikėtų nugriauti.

Joniškėlio rajone bažnyčios klebonas Blynas rašo antisovietinio turinio knygas ir straipsnius, juos platina tarp dvasininkų ir jaunimo.

Yra ir kitų faktų, kai kunigai rašo antimarksistinę literatūrą ir ją platina tikintiesiems.

Savo nusikalstamoje veikloje katalikų dvasininkai plačiai naudoja gausų bažnyčios aktyvą, susidedantį iš buvusių vienuolių ir įvairių religinių "brolijų" narių.

Respublikos MVD organai daug padarė kovodami su priešiška katalikų dvasininkijos veikla. Pokario laikotarpiu areštuota daug (apie 400) kunigų, dirbusių aktyvų priešišką darbą.

Nepaisydama to, reakcinė dvasininkijos dalis nenutraukė antisovietinės veiklos, o tiktai pakeitė ir labiau įslaptino kovos formas.

Respublikos MVD organams iškilę rimti uždaviniai išardyti šią reakcingą jėgą ir padaryti galą jos priešiškai veiklai.

Žinoma, MVD organai sėkmingai susidoros su šiais uždaviniais tik tuo atveju, jeigu savo darbą sumaniai susies su partijos organų politine veikla ir jeigu šie teiks reikiamą pagalbą.

Vietiniai partijos organai turi sustiprinti politinį darbą su masėmis, ypač su jaunimu ir ideologijos fronte, kad nesudarytų galimybės prasiskverbti reakcinei katalikų dvasininkų veiklai.

Partijos rajkomų ir miestkomų sekretoriai, glaudžiai bendradarbiaudami su MVD rajonų ir miestų skyrių viršininkais turi pažinti kunigus, gyvenančius rajono teritorijoje, ir diferencijuotai prie jų prieiti. Pažangiausiai nusiteikusius reikia lenkti į savo pusę ir patraukti savo įtakon.

Būtina sustiprinti antireliginę propagandą tarp gyventojų, ją didžiąja dalimi sieti su atskirais reakcingiausiais dvasininkijos atstovais. Jų demaskavimas turi būti pagrįstas konkrečiais, patikrintais ir nepaneigiamais faktais, bet neįžeidžiant tikinčiųjų ir pažangiai nusiteikusių kunigų religinių jausmų.

Kovojant su katalikų dvasininkija labai svarbu, kad mūsų partiniai ir sovietiniai vietos organai teisingai diegtų į gyvenimą sovietų valdžios politiką katalikų dvasininkijos atžvilgiu.

Tačiau vietos organų atstovai, vykdydami sovietų valdžios politiką dvasininkų atžvilgiu, praktiniame darbe daro daug klaidų ir perlenkimų. Neatsižvelgdami į tikinčiųjų katalikų masių nuotaikas, jie stengiasi silpninti katalikų dvasininkų įtaką tikintiesiems administravimo ir grubaus sovietinių įstatymų laužymo politika.

Ypač tai išryškėjo bažnyčių ir prie jų esančių pastatų nacionalizavimo metu.

Šeduvos rajone, nacionalizuojant bažnyčiai priklausantį pastatą rajono vykdomojo komiteto komunalinio skyriaus vedėjas Filikas jėga stengėsi iškeldinti labai seną Sidabravo bažnyčios kleboną Povilonį, mėtė jo daiktus į gatvę, o tikintieji tuos daiktus iškart rinko ir nešė į bažnyčios zakristiją kaip religines relikvijas.

1952 metų pabaigoje Tauragės rajono vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas be jokio pagrindo atėmė bažnyčiai priklausantį dinamo mašinos motoriuką. Be to, atėmė pamaldų metu, esant perpildytai bažnyčiai, ir paliko ją be šviesos.

Druskininkų rajono vykdomojo komiteto atstovai, neturėdami jokio pagrindo, stengėsi įsibrauti į Kabelių parapijos klebono namus. Braudamiesi sulaužė duris, o šeimininkę, kuri jų neleido, uždarė viename kambaryje ir virve užrišo duris. Po dviejų dienų atvykęs į vietą rajono vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas įsakė kunigui nedelsiant palikti butą.

Būna tiesioginio įsikišimo į bažnytines pamaldas atvejų ir apskritai įvairiomis dingstimis draudimo kunigams laikyti religines apeigas.

1952    metų rudenį Ariogalos rajono vykdomasis komitetas uždraudė Betygalos parapijos klebonui laikyti bažnyčioje mišias, motyvuodamas tuo, kad rajone plito galvijų snukio ir nagų liga.

1953    metų kovo mėnesį Dotnuvos rajono prokuroras pateikė ieškinį Dotnuvos bažnyčios klebonui kunigui Juozapavičiui už tai, kad šis, teikdamas parapijiečiams religinius patarnavimus, tikinčiųjų prašymu važiuodavo jų duodamais arkliais, priklausančiais kolūkiui.

Kai kunigas atsisakė mokėti, prokuroras perdavė bylą į liaudies teismą. 1953 metų balandžio 18d. liaudies teismas nagrinėjo bylą. Teismo posėdžių salė buvo sausakimša tikinčiųjų, ir jie tai priėmė kaip represijas prieš religiją.

Neteisingos politikos katalikų dvasininkų atžvilgiu laikosi finansų organai, skirdami pajamų mokesčius.

Nenagrinėdami kiekvienos konkrečios parapijos pajamų, finansų organai skiria vienodus mokesčius: vienur - per didelius, kitur - per mažus; tai natūraliai sukelia dvasininkų nepasitenkinimą ir jų akyse diskredituoja sovietų valdžią.

Lietuvos SSR MVD 4 valdybos viršininkas mjr. (Raslanas) 1953 11

[Nuorašas] tikras: 4 valdybos vyr. operatyvinis įgaliotinis vyr. ltn. (Parašas neįskaitomas)

Buv. LSSR VSKA. F.3. B.56/44. T.2. L.270-274. Nuorašas.

II. SSRS REPRESINIŲ STRUKTŪRŲ VEIKLA

1. NKVD-MVD ir NKGB-MGB žinybos

39. SSRS NKVD pareigūnų A.Guzevičiaus, Noviko ir Kūmo sudaryti Lietuvos, Latvijos ir Estijos SSR NKVD operatyvinių -čekistinių grupių nuostatai

[Maskva]    [1943 01 03]99

99 Dokumento data nustatyta pagal aiškinamojo rašto, esančio prie šių nuostatų, datą.

Visiškai slaptai

Sprendimas dėl Lietuvos, Latvijos ir Estijos SSR NKVD operatyvinių čekistinių grupių

I.

1.    Operatyvinės - čekistinės grupės Lietuvos, Latvijos ir Estijos SSR kuriamos atlikti paruošiamąjį darbą NKVD organizavimui šiose respublikose jų teritorijas išvadavus iš vokiškųjų grobikų.

2.    NKVD operatyvinės - čekistinės grupės yra pavaldžios SSRS NKVD, laikinai dislokuojamos Maskvoje, turi savo biudžetą.

II.

Operatyvinėms - čekistinėms NKVD grupėms pavedama:

3.    Peržiūrėti evakuacijos metu išgabentą medžiagą (ag. tyrimas, bylos - formuliarai, įskaitos bylos, agentūros asmeninės ir darbo bylos ir kt.), sukauptą NKVD valdyboje Čkalovo srityje; atrinkti ir parengti naudojimui tolesniame darbe tai, kas turi operatyvinę reikšmę ir vertę.

4.    Peržvelgti SSRS NKVD I specialiame skyriuje Sverdlovske esančias po evakuacijos užbaigtas bylas, išrinkti iš tų bylų medžiagą apie nerepresuotus asmenis, apie kurių kontrrevoliucinę veiklą yra kalbama suimtųjų ir liudininkų parodymuose.

5.    Vykdyti agentūros ir kontrrevoliucinio elemento tarp evakuotų gyventojų apskaitą.

6.    Parengti agentūrą būsimam darbui.

7.    Organizuoti ir vadovauti agentūriniam darbui priešo užnugaryje šiuo metu.

8.Aprūpinti    agentūra evakuojamas įstaigas, gyventojus ir kalinius, taip pat į priešo užnugarį siunčiamų partizanų grupes ir būrius bei asmenis, grįžtančius iš priešo užnugario.

9.    Vykdyti evakuotų NKVD darbuotojų apskaitą ir rinkti naujus kadrus organizuojamiems NKVD aparatams sukomplektuoti.

10.    Išaiškinti ir įtraukti į apskaitą evakuotas materialines vertybes, būtinas tolesniam darbui.

III.

11.    Šiam darbui vykdyti NKVD operatyvinės - čekistinės grupės savo darbuotojus komandiruoja:

a)    į respublikų, kraštų ir sričių NKVD - UNKVD100, kur daugiausia sukaupta evakuotųjų, ištremtųjų ir suimtųjų.

b)    į frontų NKVD ypatinguosius skyrius atitinkamų respublikų kryptimi ir į gretimų sričių pafrontės UNKVD.

100 UNKVD (Upravlenije NKVD, rusų k.) - NKVD Valdyba.

12.    NKVD operatyvinių - čekistinių grupių kadrai komplektuojami iš buvusių šių sričių NKVD darbuotojų bei SSRS NKVD aukštųjų mokyklų klausytojų, pagal patvirtintus etatus.

Milicijos sąstatas NKVD operatyvinėms - čekistinėms grupėms parenkamas pagal faktinį poreikį.

Valstybės saugumo vyresnysis majoras (Guzevičius) (Parašas) Valstybės saugumo vyresnysis majoras (Novik) (Parašas) Valstybės saugumo vyresnysis majoras (Kum) (Parašas)

Buv. LSSR VSKA. F.3. B.19/108. L.142-143. Originalas.

40. LSSR NKVD komisaro pavaduotojo P.Kapralovo įsakas paimti iš visų NKVD ir milicijos darbuotojų bei gyventojų radijo imtuvus

Vilnius    1944m. lapkričio 29d.

Slaptai

Įsakas

Lietuvos SSR NKVD 1944m. spalio 29d. Nr.01.

Sutinkamai su SSR Sąjungos Liaudies komisarų tarybos nutarimu ir liaudies komisaro drg. Berijos įsakymu, siūloma visiems NKVD ir milicijos darbuotojams per dvi dienas atiduoti į 1-ąjį specialųjį skyrių jų kabinetuose ir butuose laikomus radijo imtuvus.

Milicijos valdybos viršininko pavaduotojui drg. Kupčiūnui ir visiems NKVD apskričių skyrių viršininkams per milicijos organus 10 dienų laikotarpiu paimti iš gyventojų visus radijo imtuvus ir atiduoti Liaudies Komisarų tarybos ryšių organams.

Ūkio skyriaus viršininkui drg. Minajevui imtis visų priemonių, kad vadovaujančių NKVD ir milicijos darbuotojų kabinetuose būtų įrengti radijo transliacijos taškai.

Kaltus dėl šio įsako nevykdymo traukti administracinėn ir baudžiamojon atsakomybėn.

Apie įsako vykdymą visi skyrių viršininkai turi pranešti man per 10 dienų nuo gavimo.

Lietuvos SSR Vidaus reikalų liaudies komisaro pavaduotojas valstybės saugumo pulkininkas (Kapralovas)

Tikra: Lietuvos SSR NKVD sekretoriato viršininkas valstybės saugumo majoras (Dolnia) (Parašas)

Rezoliucija: "Drg. Grigoričevui pranešame, kad pas štabo karininkus nei butuose, nei kabinetuose radijo imtuvų nebuvo ir nėra.

1944 12 2" (Parašas neįskaitomas) ''vykd. 11/57 XII/3" (Parašas neįskaitomas)

Buv. LSSR VSKA. F.3. B.21/3. L.39. Nuorašas.

41. Ištrauka iš NKVD komisaro J.Bartašiūno pranešimo VKP(b) CK Lietuvos biuro pirmininkui M.Suslovui apie LSSR NKVD darbą panaudojant operatyviniams tikslams archyvinę medžiagą 1944 08 01-1945 01 01

Vilnius    1945 m. sausio 25d.

VKP(b) biuro Lietuvoje pirmininkui drg. Suslovui

Dokumentinės medžiagos naudojimas operatyviniams tikslams, sugriauto respublikos ūkio atkūrimui ir informaciniam darbui

Lietuvos SSR NKVD archyviniai organai operatyviai ištyrė vokiečių okupacinės valdžios ir buvusios buržuazinės respublikos įstaigų bei organizacijų dokumentinę medžiagą.

Per ataskaitinį laikotarpį Lietuvos SSR centrinio Valstybinio archyvo slaptųjų fondų skyriaus ir archyvų skyriaus darbuotojai pagal vokiečių grobikų įstaigų dokumentinę medžiagą įtraukė į kartotekų įskaitą šiuos asmenis:

Vilniaus apygardos lietuvių savigynos būrių (eilinių ir vadų) sudėtį - 1850 žmonių,

"SS" policijos bendradarbius - 450 žmonių,

Vilniaus Gebitskomisariato darbuotojus - 805 žmones, policijos darbuotojus - 610 žmonių.

Įtrauktųjų į įskaitą aprašai abėcėlinėse kartotekose daromi lietuvių kalba.

Išaiškintų asmenų sąrašai sudaromi rusų kalba.

Į Lietuvos SSR NKVD ir NKGB organus bei SSR Sąjungos NKVD Vyriausiąją archyvų valdybą operatyviniam realizavimui buvo nusiųsta lietuvių savigynos būrių (582 dalyvių) ir vietinių vokiečių (folksdojč) (375 žmonių) sąrašai.

NKGB organai pagal tuos sąrašus areštavo 31 vietinį vokietį (folksdojč).

Lietuvos SSR Valstybinio centrinio archyvo filiale buvo vykdomas operatyvinis vokiečių okupacinės valdžios ir lietuvių fašistinių organizacijų "Tautininkų" bei "Šaulių" dokumentinės medžiagos operatyvinis tyrimas.

Atlikus tą darbą į kartotekos įskaitą buvo įtraukta:

Kauno miesto ir aplinkinių rajonų slaptosios policijos bendradarbiai - 344 žmonės,

"Tautininkai" - 5200 žmonių,

"Šauliai" - 3100 žmonių.

Operatyvinis dokumentinės medžiagos tyrimas ir įtrauktųjų į įskaitą aprašai kartotekose daromi lietuvių kalba.

Išaiškintų asmenų sąrašai sudaromi rusų kalba.

NKGB ir NKVD Kauno miesto skyrius operatyviniam realizavimui buvo pasiųstas slaptosios policijos 1344 bendradarbių sąrašas ir 20 baltųjų partizanų sąrašas su fotonuotraukomis.

Apskričių valstybiniuose archyvuose taip pat buvo vykdomas operatyvinis dokumentinės medžiagos tyrimas.

[...]

Lietuvos SSR Vidaus reikalų liaudies komisaras (Bartašiūnas) (Parašas)

Nr. 1/065

1945 metų sausio 25d.

Vilnius

Buv. LSSR VSKA. F.3. B.16/9. L.76-119. Originalas.

42. Ištrauka iš NKVD komisaro J.Bartašiūno pranešimo VKP(b) CK Lietuvos biuro pirmininkui M.Suslovui apie LSSR NKVD kadrų skyriaus darbą nuo 1944 m. rugpjūčio 1d. iki 1945 m. sausio 1d.

Vilnius    1945m. sausio mėn. 25d.

VKP(b) biuro Lietuvoje pirmininkui drg. Suslovui

[...]

Lietuvos SSR NKVD kadrų skyriaus darbas Šiuo metu NKVD valdybose ir skyriuose yra etatų:

aparatuose..............................................................................1494;

kalėjimuose.............................................................................1267;

milicijoje.................................................................................5810;

VGPK101............................................................................847;

Išviso:...................................................................................9418.

101 VGPK (vojenizirovannaja gorodskaja požamaja komanda, rusų k.) - sukarinta miesto priešgaisrinė komanda.

Liaudies Komisarų tarybos skyrių ir jų periferinių organų vadovaujančių darbuotojų kadrai iš esmės sukomplektuoti.

NKVD valsčių poskyrių komplektavimas tik prasidėjęs ir tų organų vadovybės dar beveik visai nėra.

NKVD organų sukomplektavimas 1945 01 01 atrodo taip:

NKVD aparatuose ir kalėjimuos yra etatų................................................2761,

sukomplektuota.....................................................................................1577,

stinga....................................................................................................1184.

Milicijoje iš viso etatų............................................................................5810,

sukomplektuota....................................................................................2592,

stinga.....................................................................................................218.

Sukarintoje miesto priešgaisrinėje apsaugoje etatų.....................................847,

sukomplektuota.......................................................................................796,

stinga........................................................................................................51.

Bendras NKVD etatų skaičius................................................................9418,

sukomplektuota....................................................................................4965,

stinga...................................................................................................4453.

Stygius daugiausia randasi dėl organizuojamų valsčių NKVD poskyrių, t.y. iš bendro 2667 etatinių vienetų skaičiaus stinga 2281 darbuotojo.

Šiuo metu iš 255 valsčių poskyrių viršininkų yra tik 84, milicijos valsčių poskyrių viršininkų - tik 63 žmonės.

Kitą stygių iš esmės sudaro milicijos apylinkių įgaliotiniai ir eiliniai milicijos tarnautojai, taip pat eiliniai kalėjimų tarnautojai.

Pats NKVD organų komplektavimas vyko dviem kryptim:

Pirma - SSR Sąjungos NKVD kadrų skyriaus atsiųsti darbuotojai, antra - vietiniai gyventojai, priimti daugiausia eiliniais milicijos ir kalėjimų tarnautojais

SSR Sąjungos NKVD KS102 atsiųsta į darbą............ 1936 žm.

Priimta vietoje.............................................................. 3027 žm.

Iš viso:........................................................................ 4963 žm.

102 KS - kadrų skyrius.

[...]

Šalia to nuveiktas didelis darbas NKVD organams apvalyti nuo priešiško, mums svetimo elemento, kuris, masiškai priimant, prasmuko į mūsų organus.

To darbo rezultatas - iš NKVD organų atleista apie 400 žmonių.

117 žmonių, kurių negalima panaudoti dėl sveikatos būklės grąžinta į tolimąsias sritis, iš kurių SSR Sąjungos NKVD Kadrų skyrius mums buvo tuos darbuotojus atsiuntęs.

Kovodama su NKVD darbuotojų nusikalstamumu, kadrų skyriaus ypatingoji komisija areštavo ir perdavė karinio tribunolo teismui 36 žmones už piktnaudžiavimą tarnybine padėtim, revoliucinio teisėtumo pažeidimą ir NKVD diskreditavimą.

Artimiausiomis dienomis atsidarys dvi įsteigtos mokyklos - NKVD mokykla Vilniuje ir milicijos mokykla Kaune.

Į jas atrinkta apie 600 žmonių.

Nr. 1/065

1945 metų sausio 25 Vilnius


Lietuvos SSR Vidaus reikalų liaudies komisaras (Bartašiūnas) (Parašas)

Buv. LSSR VSKA. F.3. B.16/9. L.76-119. Originalas.

43. SSRS NKGB komisaro pavaduotojo B.Kobulovo raštas LSSR NKVD-NKGB operatyvinių sektorių ir apskričių skyrių viršininkams, NKVD vidaus ir pasienio kariuomenės vadams dėl aktyvesnio partizanų persekiojimo ir naikinimo

Vilnius    1945m. birželio 9d.

Visiškai slaptai

Lietuvos SSR NKVD-NKGB operatyvinių sektorių viršininkams Lietuvos SSR NKVD-NKGB apskričių viršininkams Kopija: NKVD vidaus kariuomenės pulkų vadams Lietuvos apygardos NKVD pasienio kariuomenės valdybos viršininkui Lietuvos apygardos NKVD pasienio kariuomenės būrių vadams

Pastaruoju laiku daugumoje Lietuvos SSR apskričių pastebėti aktyvūs lietuvių ir lenkų nacionalistinio pogrindžio ir jų ginkluotų bandų veiksmai.

Bandos, susidedančios iš parašiutininkų, baudėjų, aktyvių vokiečių statytinių ir rėmėjų, buožių bei nacionalistinio pogrindžio dalyvių, užpuldinėja sovietines įstaigas kaimuose ir valsčiuose, MTS, MKPP ir tarybinius ūkius, trikdo jų darbą, vykdo teroro aktus prieš žemutinį partinį-sovietinį aktyvą, naikintojų batalionų kovotojus, valstiečius, gavusius buožių žemę, mūsų organų darbuotojus ir Raudonosios armijos kariškius.

Tačiau nacionalistinių pogrindžio centrų ir banditų grupių veiksmai dažniausiai lieka nenubausti. Nacionalistinės organizacijos laiku nesusekamos ir nelikviduojamos, banditai ir teroristai po įvykdytų antpuolių nepersekiojami, banditų rėmėjai neareštuojami.

Kad būtų smogtas ryžtingas smūgis nacionalistinėms formuotėms ir bandoms

Siūloma:

1. Peržiūrėti visą veikiantį agentūrinį informatorių tinklą. Balastą atmesti, dviveidžius bei išdavikus suimti ir aktyvaus tardymo dėka per juos išeiti į pogrindines organizacijas ir banditų grupes. Gerai dirbančius agentus suvesti su rezidentais. Rezidentus verbuoti iš mūsų patikrintų asmenų, pagal savo duomenis ir tarnybinę padėtį galinčius susitikti ir dirbti su informatoriais (naikintojų batalionų kariai, žemėtvarkos tarnybos, paruošų ir prekybos organizacijų darbuotojai, kelių darbininkai ir t.t).

Kvalifikuotą agentūrą susieti su patyrusiais operatyviniais darbuotojais, kiekvienam agentui skirti konkrečias, susijusias su pogrindžio dalyvių sekimu ir bandų išaiškinimu, užduotis.

Nedelsiant imtis verbuoti naują kokybišką agentūrą iš pogrindžio nacionalistinių organizacijų dalyvių, banditų grupių, jų ryšininkų ir nelegalių konspiracinių butų laikytojų. Sektorių viršininkams asmeniškai dalyvauti tokios agentūros kūrime visuose NKVD-NKGB apskričių skyriuose, pasirūpinus reikiama konspiracija dirbant su kiekvienu šaltiniu atskirai.

2. Peržiūrėti visą operatyvinę įskaitą. Iki šių metų birželio 25d. parengti bylas arba detalias pažymas areštui:

a)    vokiečių parašiutininkų, priešo žvalgybos ir kontržvalgybos organų agentų;

b)    atvirų ir slaptų gestapo, abvero, "GFP", "Saugumo" bei kitų priešo žvalgybos ir kontržvalgybos organų bendradarbių;

c)    lietuvių ir lenkų nacionalistinių pogrindžio organizacijų dalyvių: "Lietuvos aktyvistų fronto"103, "Lietuvos laisvės armijos-LLA", "Kęstučio"104, "Lietuvių nacionalistų partijos"105, "Lietuvių fronto"106, "Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos"107, "Geležinio vilko"108, "Lietuvos tautinio fronto"109, "Vyriausio Lietuvos Išlaisvinimo Komiteto"110, "Armijos Krajovos" ir lenkų partijų - "Endekai", PPS;

d)    baudėjus, policininkus ir kitų asmenų dalyvavimą žvėriškuose veiksmuose prieš gyventojus;

e)    tėvynės išdavikų, perbėgėlių, aktyvių vokiečių statytinių bei rėmėjų.

103 Lietuvos aktyvistų frontas (LAF) įkurtas 1940 02 17 Berlyne K.Škirpos iniciatyva. Vadovavo 1941 m. birželio sukilimui. 1941 09 22 vokiečių administracija organizaciją uždraudė.
104 "Kęstutis"-1942m. gegužės mėn. įkurta karinė pasipriešinimo nacių okupacijai organizacija. Lietuvių fronto (LF) padalinys. Vadovavo plk. J.Jankauskas.
105 Lietuvos nacionalistų partija (LNP) įkurta 1941 m. kaip priedanga legaliai veikti antinaciniam pogrindžiui. Nors oficialiai deklaravo provokišką orientaciją, 1941m. gruodžio 17d. dėl nenoro bendradarbiauti su okupacine valdžia ir Lietuvos interesų gynimo buvo paleista.
106 Lietuvių frontas (LF) - antinacinė pasipriešinimo organizacija, įkurta 1941m. rugsėjo mėn. vietoje uždrausto LAF’o. Jungė katalikiškos orientacijos jaunimą. Vadovavo J.Ambrazevičius, A.Damušis ir kt.
107 Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga (LLKS) - 1940 m. gruodžio 26d. įkurta pogrindinė antibolševikinio, vėliau - antinacinio pasipriešinimo organizacija. Dalyvavo 1941m. birželio sukilime. Nuo LF’o skyrėsi liberalia tautiška orientacija.
108 Geležinis Vilkas - patriotinė karinė organizacija, įkurta po 1926 12 17 karinio perversmo. Nuo 1930m. A.Voldemarą palaikę Geležinio Vilko nariai, organizaciją uždarius, veikė slaptai. 1941m. daug jų tapo Lietuvos nacionalistų partijos nariais.
109 Tautinis frontas (TF) - antinacinė pogrindinė organizacija, veikusi 1942-1944m. Ukmergės apskrityje. Vadovavo J.Lebeda, J.Krištaponis (1944m. tapęs pirmuoju Vyčio apyg. vadu). Nuo 1944m. liepos mėn. įsijungė į LLA.
110 Vyriausias Lietuvos išlaisvinimo komitetas (VLIK) - 1943m. lapkričio 25d. įkurta antinacinės, vėliau - antisovietinės rezistencijos vadovybė, atstovaujanti visas partijas ir judėjimus. Antrosios sovietinės okupacijos metais veikė užsienyje -Vokietijoje ir JAV. Veiklą sustabdė 1992 05 30 Lietuvai atgavus nepriklausomybę.

 

Imkitės visų būtinų priemonių susekti, kas priklauso nacionalistinėms organizacijoms ir kiekvienai bandai, jų ginkluotę, būstines, dislokacijos vietas ir judėjimo kelius, ginklų sandėlius, spausdinimo bei kitą techniką. Sukaupę šių duomenų, nelaukdami bendros operacijos pradžios, vykdykite organizacijų dalyvių suėmimą ir bandų likvidavimą, palikdami tik kai kuriuos asmenis, kad aplink juos galėtų toliau dirbti mūsų agentūra.

Ypatingą dėmesį skirkite čekistinių-karinių operacijų, skirtų bandoms likviduoti, vykdymui. Kiekvienai susektai bandai turi būti parengtas mūsų operatyvinis smūgis. Susektą bandos buvimo arba veiksmų vietą apsupti glaudžiu žiedu, operacijas vykdyti taip, kad banda negalėtų išsibarstyti ir pasprukti nuo smūgio. Pradėtą operaciją tęsti iki visiško bandos sunaikinimo arba paėmimo, persekioti dieną ir naktį.

Operacijos vykdymo planą turi žinoti tik siauras darbuotojų ratas (operatyvinis ir karinis viršininkai).

Kovai su banditais plačiai pritraukti naikintojų batalionus, būrius, partinį-sovietinį aktyvą, neturtinguosius valstiečius, jiems vadais skiriant mūsų kariuomenės karininkus bei patyrusius seržantus.

3. Asmeniškai užtikrinti kvalifikuotą suimtųjų tardymą bylose. Visų pirma būtina iš suimtojo išgauti žvalgybinius duomenis apie pogrindžio centrus, organizacijų dalyvius ir bandas, ginklų ir technikos sandėlius. Tuos duomenis tučtuojau panaudoti organizacijų dalyvių paėmimui ir bandų likvidavimui. Tardymo procese siekti išėjimo į kitas apskritis bei miestus, apie tai nedelsiant pranešti atitinkamiems operatyviniams sektoriams ir NKVD-NKGB apskričių skyriams, o su kaimyninėmis apskritimis vykdyti bendras bandų likvidavimo operacijas.

Visus svarbiausius suimtuosius tardykite Jūs pats.

4.    SSR Sąjungos vidaus reikalų liaudies komisaras draugas L.P.Berija įsakė kartu su čekistinėmis-karinėmis operacijomis plačiai vykdyti priemones pogrindžio ardymui ir banditų, dezertyrų bei pasislėpusių nuo tarnybos Raudonojoje armijoje legalizacijai.

Smulkūs nurodymai apie legalizacijos tvarką ir vykdymo metodus išdėstyti Lietuvos SSR NKVD-NKGB š.m. gegužės 12d. direktyviniame plane Nr.0038.

Imkitės visų reikiamų priemonių griežtam draugo L.P.Berijos įsakymo vykdymui. Išplėtokite veiklą, skatinančią legalizaciją.

5.    Būtina nedelsiant imti iniciatyvą į savo rankas. Nelaukti, kada banditai pasireikš, o nuolat ieškoti bandų, persekioti ir naikinti. Drąsiai rengti karines pasalas, sekretus, užklupti banditus jų keliuose, stovyklose, šalia to plačiai sekti ir represuoti banditų rėmėjus ir slėpėjus.

6.    Operatyvines-karines operacijas priešų pogrindžiui ir veikiančioms bandoms triuškinti reikia derinti su masinio-agitacinio ir aiškinamojo darbo organizavimu tarp vietos gyventojų. Tam reikalui per apskričių partinius komitetus imkitės priemonių pasiųsti į kaimus, vienkiemius ir valsčius apskričių komitetų, apskričių vykdomųjų komitetų ir komjaunimo apskričių komitetų darbuotojus; padarykite, kad kaimus ir vienkiemius pasiektų mūsų laikraščiai ir gyvas sovietinis žodis.

Įpareigokite NKVD kariuomenės vadovaujantį ir politinį personalą vykdyti platų aiškinamąjį darbą tarp gyventojų.

Primename NKVD-NKGB organų vadovams ir kariuomenės vadams apie būtinumą nedelsiant pagerinti darbą triuškinant priešišką pogrindį ir įdiegti bolševikinį požiūrį į pavestą darbą.

Apie šių nurodymų vykdymą ir Jūsų priemones praneškite penkia-dienėse operatyvinėse suvestinėse.

SSR Sąjungos Valstybės saugumo liaudies komisaro pavaduotojas 2-jo rango valstybės saugumo komisaras (Kobulovas)

SSSR Vidaus reikalų liaudies komisaro pavaduotojas generolas pulkininkas (Apolonovas)

1945m. birželio 9d. Vilnius

Nr.25

Tikra: LSSR NKVD sekretoriato operatyvinis įgaliotinis valstybės saugumo

jaun. leitenantas (Andrejevą) (Parašas)

Buv. LSSR VSKA. F.18. B.3/12. L.41-45. Nuorašas.

44. LSSR NKVD-NKGB jgaliotinio I.Tkačenkos ir LSSR prokuroro Baliasnikovo direktyva LSSR NKVD-NKGB operatyvinių sektorių, NKVD-NKGB apskričių skyrių viršininkams ir apskričių prokurorams dėl nesankcionuotų areštų, tardymo terminų ir parodomųjų karinio tribunolo procesų

Vilnius    1945m. birželio 13d.

Visiškai slaptai

Lietuvos SSR NKVD-NKGB operatyvinių sektorių viršininkams111

111 Pirmojo dokumento lapo viršuje ranka parašyta: "Oper. sektoriaus viršininkui drg. Byčkovskiui".

Lietuvos SSR NKVD-NKGB apskričių viršininkams Lietuvos SSR apskričių prokurorams

Lietuvos SSR NKVD-NKGB turimi duomenys rodo, kad pastaruoju laikotarpiu būna faktų, kai parengtinė dokumentacija, ypač liudininkų kvota, vykdoma gauti medžiagai, kuri turi pagrįsti antisovietinių elementų areštą, leidžia atskleisti organų suinteresuotumą areštuotinų asmenų atžvilgiu.

Dėl to numatyti areštuoti bei su jais antisovietine veikla susiję asmenys neretai išvengia atsakomybės, pereina į nelegalią padėtį arba įsijungia į bandas.

Griežtinant kovą su lietuvių ir lenkų nacionalistiniu pogrindžiu bei jų ginkluotomis bandomis iki atskiro nurodymo nustatyti šią antisovietinių elementų arešto tvarką:

1.    Leisti Lietuvos SSR NKVD - NKGB operatyvinių sektorių ir apskričių skyrių viršininkams išimtinais atvejais, kai to reikalauja operatyvinis tikslingumas, areštuoti asmenis, įtariamus turint ryšį su antisovietiniu pogrindžiu ar priešiška ginkluotų bandų veikla, be parengtinės liudininkų kvotos ir surinktų kaltinamųjų duomenų, kurie tampa pagrindu sankcionuotam areštui, - remiantis operatyvine medžiaga ir NKVD - NKGB organų ir milicijos darbuotojų asmeniniais sugebėjimais, asmenišku apskričių prokurorų, NKVD-NKGB apskričių skyrių viršininkų sprendimu.

2.    Lietuvos SSR NKVD - NKGB operatyvinių sektorių ir apskričių viršininkams:

a)    imtis būtinų priemonių užbaigti tardymą tose bylose, kurioms besibaigiąs 4 mėnesių terminas. Bylose, kuriose tardymas vyksta ilgiau kaip 4 mėnesius, pateikti motyvuotus sprendimus dėl tardymo pratęsimo, neleisti, kad nepagrįstai būtų užtęstas tardymui numatytas laikas;

b)    suimtuosius, apie kuriuos tardymo metu nesurasta juos kaltinančios antisovietine veikla medžiagos, paleisti;

c)    NKVD kariuomenės karinio tribunolo viešiems procesams vykdyti išvažiuojamose sesijose kiekvienoje apskrityje parengti dvi ar tris bylas aktyviems antisovietinio pogrindžio ir banditų grupių dalyviams, apkaltintiems teroro veiksmais bei ginkluota kova prieš sovietų valdžią.

Turėti omenyje, kad vieši antisovietinio pogrindžio vadovų teismai privalo turėti politinę ir ugdomąją reikšmę.

Tuo tikslu Jums būtina prieš organizuojant procesą susitarti su atitinkamais Lietuvos KP(b) apskričių komitetais dėl reikiamo masinio - agitacinio darbo.

Viešam teismo procesui Jūsų pasirinktos bylos turi būti atitinkamai dokumentuotos ir aprūpintos reikiamu liudininkų kiekiu.

Baudžiamąsias bylas, skirtas nagrinėti viešuose procesuose, būtina iš anksto pateikti Lietuvos SSR NKVD - NKGB įgaliotiniui ir gauti jo sankciją.

3.    Apskričių prokurorai turi skirti maksimalų dėmesį šių kategorijų NKVD - NKGB darbuotojų priežiūrai ir paramai.

Baigtas tardymo bylas tučtuojau siųsti į atitinkamą sektorių kaltinamajai išvadai patvirtinti ir perduoti NKVD kariuomenės karo tribunolo teismui.

LSSR NKVD - NKGB įgaliotinis valstybės saugumo

komisaras (Tkačenka)

Lietuvos SSR prokuroras II klasės valstybės teisės patarėjas

(Baliasnikovas) 1945m. birželio 13d. Vilnius

Tikra: LSSR NKVD sekretoriato operatyvinis įgaliotinis valstybės saugumo

jaun. leitenantas (Andrėjeva)(Parašas)

Rezoliucija: "Drg. Auduk(?). Vadovautis. Supažindinti Barykiną(?) dėl vykdymo 5 skyriuje. Birželio 21d." (Parašas neįskaitomas)

Buv. LSSR VSKA. F.18. B.3/12. L.16-17. Nuorašas.

45. SSRS NKVD-NKGB įgaliotinio Lietuvoje I.Tkačenkos nurodymai NKVD-NKGB operatyvinių sektorių ir apskričių skyrių viršininkams, visiems NKVD vidaus ir pasienio kariuomenės viršininkams ir pulkų vadams sustiprinti kovą su partizanais

Vilnius    1945m. rugpjūčio 17d.

Pranešimas per VČ Visiškai slaptai

Visiems operatyvinių sektorių viršininkams

Visiems apskričių NKVD-NKGB skyrių viršininkams

Visiems NKVD vidaus ir pasienio kariuomenės viršininkams ir pulkų vadams

Per pastarąjį penkiadienį respublikoje gerokai padaugėjo banditų veiksmų, o mūsų operatyvinės-čekistinės veiklos rezultatai sumažėjo 5-6 kartus.

Draugai Kobulovas ir Apolonovas mano, kad toks netikęs mūsų organų ir kariuomenės darbas pastaruoju metu - padarinys to, kad NKVD-NKGB operatyvinių sektorių ir apskričių skyrių viršininkai, kariuomenės viršininkai bei pulkų vadai po nereikšmingų smūgių, suduotų bandoms ir pogrindžiui, nusiramino, mažiau dirba, konkrečiai nevadovauja operatyvininkams ir kariuomenei, vėl apleido agentūrinį darbą, rimtai nereaguoja į banditų veiksmus, nepersekioja bandų, nenaikina jų.

Tokia padėtis nepakenčiama. Jums būtina drauge su NKVD-NKGB apskričių valsčių organų viršininkais, batalionų bei pulkų vadais numatyti konkrečias priemones antisovietiniam pogrindžiui ir bandoms likviduoti pagal Jums anksčiau duotus nurodymus, per artimiausius vieną-dvi dienas žymiai pagerinti operatyvinės ir karinės veiklos rezultatus, operatyvininkus ir kariuomenę nuolat laikyti įtampoje.112

Rugpjūčio 23d. atvažiuokite į Vilnių su ataskaita apie jų darbą, ją išklausys drg. Kobulovas ir Apolonovas. Tuo pačiu metu dalyvausite CK plenume, kuriame bus aptartas kovos su banditais ir antisovietinių pogrindžiu efektyvumas.

SSRS NKVD-NKGB įgaliotinis Lietuvoje generolas leitenantas Tkačenka

1945m. rugpjūčio 17d.

Nr. 16 Vilnius

Buv. LSSR VSKA. F.8. B. 1/4. L.67. Nuorašas.

112 Taip dokumente.

46. SSSR NKGB įgaliotinio Lietuvoje I.Tkačenkos, LSSR NKVD komisaro J.Bartašiūno ir NKGB komisaro D.Jefimovo raštas NKVD-NKGB operatyvinių sektorių ir apskričių skyrių viršininkams, nurodantis vadovautis L.Berijos direktyva dėl partizanų naikinimo

[Vilnius]    1945m. spalio 15d.

Visiškai slaptai

NKVD-NKGB operatyvinių sektorių viršininkams NKVD-NKGB apskričių skyrių viršininkams

Siunčiame tiesiogiai vykdyti ir vadovautis darbe SSR Sąjungos vidaus reikalų liaudies komisaro draugo L.P.Berijos 1945m. spalio 12d. direktyvinį nurodymą Nr.497

Lietuvos SSR NKVD-NKGB

drg. Tkačenkai. Bartašiūnui, Jefimovui

    Likę laisvi antisovietinio pogrindžio dalyviai ir bandos toliau tęsia aktyvią priešišką veiklą. Kad būtų galutinai likviduotas antisovietinis pogrindis ir Lietuvoje veikiančių ginkluotų banditų likučiai, siūloma:

1.    Imtis priemonių agentūriniam darbui stiprinti ir įdiegti agentūrinį informacinį tinklą banditizmo apimtose apskrityse bei valsčiuose, užtikrinant nuolatinę operatyvinę NKVD-NKGB organų ir NKVD kariuomenės sąveiką.

Visų pirma skirti ypatingą dėmesį veikiančių bandų ir diversinių-teroristinių "LLA" grupių vadeivų suėmimui arba likvidavimui.

2.    Greta su vykdomomis agentūrinėmis operatyvinėmis priemonėmis naikintojų batalionai turi aktyviau rengti pasalas, sekretus, siųsti žvalgybines paieškos grupes į galimus bandų buvimo rajonus ir jų judėjimo kelius.

3.Likviduojant    lietuvių nacionalistinį pogrindį ir jo ginkluotas bandas, čekistines-karines operacijas visada vykdyti tik pagal konkrečius agentūrinius duomenis apie bandų buvimo vietą, jų kiekį, vadovus, apsiginklavimą.

Aprūpinant čekistines-karines operacijas išankstine agentūrine žvalgyba, tiesiogiai organizuojant pačias operacijas, Jūsų žinioje esančios NKVD kariuomenės užtenka Jums iškeltiems uždaviniams įvykdyti.

Apie šios direktyvos vykdymo rezultatus atsiskaitinėti Jūsų pateikiamose suvestinėse.

L.Berija

-----------------o-----------------

Šį draugo Berijos nurodymą prisiimkite asmeniškai vykdyti ir vadovaukitės kasdieniniame darbe.

Būtina imtis visų priemonių, kad artimiausiu metu nacionalistinis pogrindis ir bandos būtų tiriamos agentūros pagalba, įdiegiant vidaus agentūrą; su ta agentūra nustatyti ryšius ir pagal jos pranešimus nedelsiant imtis priemonių banditų ir pogrindžio dalyvių paėmimui arba likvidavimui.

Užtikrinti, kad vidaus agentūra ir patikimi pranešinėtojai sektų legalizavusiuosius banditus ir nelegalus, kadangi, turimais duomenimis, nemaža jų dalis, gyvendami legaliai, tebėra banditų būriuose, toliau tęsia antisovietinę, teroristinę veiklą. Pagal anksčiau Jums duotus nurodymus garantuokite ginklų suradimą ir atėmimą iš legalizavusiųjų.

Pastaruoju metu pastebimas bandų susitelkimas prie apskričių ribų. Ryšium su tuo Jums būtina kurti bendras apskričių operatyvines grupes, dislokuojamas prie apskričių ribų, ir joms pavesti atsakomybę už bandų žvalgymą bei likvidavimą. Tų grupių darbas turi vykti Jums vadovaujant ir kontroliuojant.

Apie draugo Berijos direktyvos vykdymo rezultatus atsiskaitinėkite penkiadieniuose pranešimuose.

Tkačenka. Bartašiūnas, Jefimovas

Nr. 60

1945 10 15

SSRS NKVD-NKGB įgaliotinis Lietuvoje generolas leitenantas Tkačenka

Lietuvos SSR Vidaus reikalų liaudies komisaras generolas majoras Bartašiūnas

LSSR Valstybės saugumo liaudies komisaro pareigas einantis

generolas majoras Jefimovas

Tikra: LSSR NKVD sekretoriato operatyvinis įgaliotinis jaunesnysis leitenantas (Andrejevą) (Parašas)

Buv. LSSR VSKA. F.18. B.3/12. L.49-50. Nuorašas.

47. Lietuvos SSR NKVD pažyma apie 1944 07 15-1945 12 01 nusiųstų teismams, nuteistų, išteisintų ir išvežtų tardymui į lagerius žmonių skaičių

Vilnius    1945m. gruodžio 14d.

Visiškai slaptai

Pažyma

Nuo 1944 07 15 iki 1945 12 01

1.    Nusiųsta pagal teistumą    -    5248 žm.

Iš jų:

a)    kontrrevoliucinių elementų    -    3278 žm.,

b)    dezertyrų    -    196 žm.,

c)    vengiančių [karinės tarnybos]    -    1774 žm.

2.    Nuteista    -    2916 žm.

Iš jų:

a)    aukščiausia bausme    -    152 žm.,

b)    katorgos darbams    -    167 žm.,

c)    įvairiam laikui    -    2597 žm.

3.    Paleista    -    1466 žm.

Iš jų:

a)    tardymo proceso metu    -    1300 žm.,

b)    prokurorų ir teismų    -    166 žm.

4.    Nusiųsta tardymui į lagerius    -    4096 žm.

Iš jų:

a)    kontrrevoliucinių elementų    -    3515 žm.,

b)dezertyrų    -    43 žm.,

c)    vengiančių [karinės tarnybos]    -    538 žm.

Lietuvos SSR NKVD 1 specialaus skyriaus 3 poskyrio viršininkas

kpt. (Kudinkinas) (Parašas)

1945 12 14 Vilnius

Buv. LSSR VSKA. F.3. B.41/131. L.14. Originalas.

48. Lietuvos SSR MGB pažyma apie LSSR MGB 1944 07-1946 08 15 suimtų žmonių skaičių

1946m. rugpjūčio 18d.

[Vilnius]


Visiškai slaptai

Pažyma

kiek Lietuvos SSR MGB organai suėmė žmonių nuo 1944 metų liepos iki 1946 metų rugpjūčio 15d.

Nuo respublikos išlaisvinimo momento iki 1946 08 15

Nuo 1945 08 15 iki 1946 08 15


Kiek likviduota antisovietinių organizacijų ir grupių:

a) lietuvių 411/3862

1114/6162

b) lenkų

11/79

59/215

c) žydų sionistų

3/111

3/111

Iš viso:                           425/4052

1176/6488

Iš viso suimta

5917

12986

Iš jų:

a) lietuvių antisovietinių organizacijų,

grupių ir banditų formuočių dalyvių

4169

7017

b) lenkų antisovietinių organizacijų

ir grupių narių

184

445

c) žydų sionistinių organizacijų dalyvių

111

111

d) anglų agentų (Anderso linija)

40

41

e) vokiečių agentų

268

944

f) buvusių lenkų žvalgybos organų agentų

-

2

g) viešų gestapo ir "saugumo" bendradarbių

25

56

h) kitokių (perėjimas į priešo pusę, vokiečių

okupantų rėmėjai, antisovietininkai, nelegalus

sienos perėjimas, kariniai nusikaltimai,

pareigybiniai nusikaltimai)

1120

4370

Pastaba. Be to, suimta ir išsiųsta į lagerius nebaigus tardymo 15615 žm. Iš viso areštuota kartu su išsiųstaisiais 28601 žm.

Lietuvos SSR Valstybės saugumo ministras (Jefimovas) (Parašas)

Buv. LSSR VSKA. F.3. B.41/143. L.191. Originalas.

49. LSSR MVD kovos su banditizmu valdybos 1 skyriaus viršininko S.Figurino pažyma VKP(b) CK apie LSSR MVD 1946 metais atliktų karinių operacijų skaičių ir patirtus nuostolius

Vilnius    1947m. vasario ld.

Visiškai slaptai

Egz. Nr.3.

1    egz. į VKP(b) CK Ogurcovui

2    egz. Lietuvos KP(b) CK Petrovui113

113 Užrašyta ranka.

Pažyma

apie Lietuvos SSR MVD organų darbo kovoje su nacionalistiniu pogrindžiu ir jo ginkluotomis bandomis rezultatus, užregistruotus banditų veiksmus ir patirtus nuostolius

Per 1946 metus:

1.    Įvykdyta čekistinių - karinių operacijų - 15811.

2.    Likviduota:

a)    antisovietinių organizacijų ir grupių - 88, jų dalyvių - 1069,

b)    banditų grupių - 437, jų dalyvių - 3057.

Tai vykdant: nukauta banditų - 2143, tarp jų - vadeivų - 176, iš viso areštuota - 7353, tarp jų - vadeivų - 123, legalizuota - 1055, tarp jų - vadeivų - 8.

3.    Paimta ginklų ir technikos: mortyrų - 1, minosvaidžių - 15, ugniasvaidžių - 1, granatsvaidžių - 3,

P.T. R. (prieštankinių raketų) - 9, kulkosvaidžių - 501,

automatų - 1166, šautuvų - 3959, pistoletų - 1678, granatų - 2743, šovinių - 716180, sprogmenų (kg.) - 337,5, minų - 592, artilerijos šovinių - 192, faust. patronų - 3, žiūronų - 181, racijų - 18, radijo imtuvų - 39,

rašomųjų mašinėlių ir kitų dauginimo aparatų - 78.

4.    Mūsų nuostoliai vykdant operacijas: nukauta - 273,

sužeista - 246, dingo be žinios - 5.

5.    Užregistruota banditų veiksmų - 2354,

a)    teroro aktų - 1240,

b)    valstybinių įmonių ir įstaigų užpuolimų - 215,

c)    ginkluotų atskirų asmenų apiplėšimų - 569,

d)    nužudymų (išskyrus teroro aktus) - 288,

e)    kitų veiksmų - 42.

6.    Mūsų nuostoliai banditams vykdant operacijas: nukauta- 2731,

sužeista - 378, paimta - 172,

a)    MVD - MGB darbuotojų: nukauta - 33, sužeista - 13,

b)    milicijos darbuotojų: nukauta - 34, sužeista - 17, paimta - 3,

c)    MVD kariuomenės ir Raudonosios armijos karininkų: nukauta - 7,

sužeista - 6,

d)    MVD kariuomenės ir Raudonosios armijos seržantų ir eilinių: nukauta - 31,

sužeista - 32,

e)    liaudies gynėjų kovotojų: nukauta - 165, sužeista - 60,

paimta - 18,

f)    sovietinio partinio aktyvo: nukauta - 432, sužeista - 61,

paimta - 63,

g)    kitų piliečių: nukauta - 2029, sužeista - 189, paimta - 88.

Lietuvos SSR UBB 1-ojo skyriaus viršininkas majoras (Figurinas)

1947m. vasario ld.

Vilnius

Tikra: (Parašas neįskaitomas)

Buv. LSSR VSKA. F.3. B.41/131. L.135. Nuorašas.

50. Iš LSSR MGB Tardymo dalies viršininko Soloido raporto LSSR MGB ministro pavaduotojui Leonovui apie sulaikytųjų kankinimą MGB Panevėžio apskrities skyriuje

[Vilnius]    1948m. birželio 27d.

Visiškai slaptai

Lietuvos SSR valstybės saugumo ministro pavaduotojui plk. draugui Leonovui

Raportas

Asmeniškai Jūs, taip pat tardymo dalis ne kartą nurodė MGB

Panevėžio apskrities skyriaus viršininkui drg. Čachavai, kad tardymo darbo padėtis bloga ir pažeidžiami sovietiniai įstatymai. Tačiau drg. Čachava į šiuos nurodymus nereaguoja.

Tardymo darbo lygis šiame skyriuje, kaip ir anksčiau, tebėra žemas.

Vienas esmingiausių MGB Panevėžio apskrities skyriaus darbo trūkumų yra ten įsišaknijusi nusikalstama areštų praktika: pirma suimti, o paskui rinkti duomenis apie sulaikytųjų nusikaltimus.

Beveik pagal visas MGB Panevėžio apskrities skyriaus, tardymo bylas, pradedant 1947 metų balandžiu, buvo areštuojama pažeidžiant RSFSR BPK114 100 str., t.y. žmonės buvo sulaikomi, ilgai laikomi suimti ir, jeigu sulaikytieji prisipažindavo, juos areštuodavo.

[ ]115

114 Baudžiamasis procesinis kodeksas.
115 Praleista 13 mašinraščio lapų apie Panevėžio apskr. MGB skyriaus darbuotojų įvykdytus Baudžiamojo procesinio kodekso pažeidimus.

 

Nemažai bylų grąžindavo papildomam tardymui teismo organai, nes kaltinamieji atsisakydavo ankstesnių parodymų pareikšdami, kad tardymo metu juos vertė duoti parodymus.

Daugelis suimtųjų dar tardymo metu pareiškė, kad per kvotas juos mušdavo.

Pavyzdžiui:

1.    1947 metų spalio mėn. areštuotasis Kergė (tard. byla Nr. 12521) pareiškė, kad jį mušė MGB valsčiaus poskyrio viršininkas Smykovas, tardytojas Kuliševas ir vertėjas Volkovas.

Šioje byloje taip pat pažeisti BPK 100 ir 146 str., be to, jau baigta byla gulėjo MGB apskrities skyriuje 11 dienų.

2.    Kaltinamasis Nefas (tard. byla Nr. 12525), sulaikytas 1947m. spalio 8d., o areštuotas spalio 24d., pasakė, kad per pirmines kvotas MGB valsčiaus poskyryje jam taip pat buvo taikomos fizinio poveikio priemonės.

Kaltinamasis pagal tard. bylą Nr. 12765 Adomonis (areštuotas 1947 metų lapkričio mėn.) irgi pareiškė, kad per pirminius tardymus jį mušė.

Apie mušimą tardant pareiškė kaltinamasis Urbanavičius (tard. byla Nr. 11936).

Pagal visas šias bylas Jūs pasiūlėte pplk. drg. Čachavai ištirti areštuotųjų pareiškimus, bet tai liko neįvykdyta.

Užuot kovojęs su sovietinių įstatymų pažeidėjais, drg.Čachava mano, kad tai ne jo funkcija.

Kaip pareiškia MGB apskrities skyriaus darbuotojai, areštuotųjų mušimas MGB Panevėžio apskrities skyriuje - ne pavienis reiškinys. Areštuotuosius muša operatyviniai darbuotojai, taip pat muša ir pats MGB apskrities skyriaus viršininko pavaduotojas - mjr. drg. Čertkovas.

Galų gale mušimai MGB Panevėžio apskrities skyriuje, tai žinant pačiam drg. Čachavai, tapo kažkokia laukine smaginimosi rūšimi.

Pavyzdžiui, š.m. kovo mėn. MGB Panevėžio valsčiaus poskyryje buvo sulaikytas įtariamas nusikaltimu pagal RSFSR BK 182 str. kažkoks Kairys. Sulaikytąjį uždarė rūsyje ir laikė kelias paras, neduodami maisto. Dėl to šis sulaikytas pilietis sunerimo ir ėmė siautėti. "Triukšmadariui" nuraminti buvo iškviesta gaisrininkų komanda, kuri ant jo išliejo dvi statines vandens, o paskui, paliepus drg. Čachavai, į jį ėmė šaudyti. Sužeistą Kairį surišo, pristatė į MGB apskrities skyrių ir numetė koridoriuje. Surištas pilietis Kairys gulėjo tol, kol neteko sąmonės. Tada jį nuvežė į ligoninę. Ten dėl gangrenos jam nupjovė rankas, o paskui jis mirė.

Apie šį niekšišką nusikaltimą žino visas Panevėžys.

Nesuprantama, kaip gali po tokių dalykų drg. Čachava įgyvendinti mūsų partijos politiką, Sovietų valstybės politiką, Stalino konstituciją?

Blogą tardymo darbo padėtį, BPK normų ir sovietinių įstatymų pažeidimus pplk. Čachava mėgina paaiškinti - esą tardytojai perkrauti. Bet tai neatitinka tikrovės.

Tardytojų krūvis susidaro kaip tik dėl blogo darbo, nes daug bylų grąžinama papildomam tardymui, ir tardytojai didžiąją laiko dalį faktiškai eikvoja veltui.

Reikia pažymėti, kad MGB Panevėžio apskrities skyriui sistemingai, daugiau kaip kitų apskričių skyriams, buvo padedama tardymo darbe.

Be tardymo dalies darbuotojų, 1947 metais ten 3 mėnesius buvo 4 darbuotojai iš rytinių sričių, specialiai pasiųsti tardymo darbui. Tiesa, jie tiesiogiai netardė, nes neturėjo tam laiko, kadangi pagal drg. Čachavos nurodymą aiškinosi su sulaikytaisiais - "filtravo".

Šiemet į MGB Panevėžio apskrities skyrių buvo pasiųsti du darbuotojai iš kitų apskričių skyrių ir dirbo ten apie 3 mėnesius.

Ilgai ten dirbo tardymo dalies tardytojai (drg. Puškinas baigė 30 žmonių bylą ir antrą 11 žmonių bylą dabar veda; drg.Ščikunovas baigė 3 žmonių bylą; drg. Pavlovas baigė 6 žmonių bylą).

Be to, MGB Panevėžio apskrities skyriaus tardymo poskyrį 1947 metais sudarė 8 žmonės, šiemet yra 6 darbuotojai, t.y. tiek, kiek reikia normaliam darbui. Tačiau apskrities skyriaus vadovų nemokėjimas tvarkytis ir tardymo darbo nekontroliavimas sukelia šiurkščius pažeidimus.

Suminėti VKP(b) ir SSRS SNK116 1938 metų lapkričio 17d. nutarimo šiurkščių pažeidimų faktai iš esmės niekuo nesiskiria nuo nusikalstamų veiksmų.

Kadangi draugas Čachava dėl savo pasipūtimo nebesugeba normaliai reaguoti į įstatymiškus tardymo dalies ir prokuratūros nurodymus bei reikalavimus, prašau Jus imtis atitinkamų priemonių, kad šie ir panašūs neteisėtumai būtų baigti.

LSSR MGB tardymo dalies viršininkas pplk (Soloidas)(Parašas)

1948m. birželio 27d.117

Buv. LSSR VSKA. F. 10. B.6/7. L. 108-124. Originalas.

116 SNK (sovnarkomato, rusų k.) - liaudies komisarų taryba, tų laikų ministrų taryba.
117 Diena įrašyta ranka.

 

51. LSSR MGB Kadrų skyriaus ypatingosios inspekcijos vyresniojo tardytojo Budejevo išvados apie tardomųjų kankinimą MGB Marijampolės apskrities skyriuje

Vilnius    1950m. sausio 20d.

Visiškai slaptai

Išvados

Pagal tyrimo medžiagą apie MGB Marijampolės apskrities skyriaus viršininką pplk. Vlasovą, jo pavaduotojus mjr. Antonovą ir kpt. Plevako, to paties skyriaus poskyrio viršininko pavaduotoją kpt. Filipenką, vyresnįjį oper. įgaliotinį ltn.Simonenką, oper. įgaliotinius kpt. Jermakovą, ltn. Augaitį, Pakalnį ir jaun. ltn. Braškį

1950 01 20    Vilnius

1949 metų lapkričio mėn. Lietuvos SSR MGB kadrų skyriaus Ypatingoji inspekcija gavo duomenų, kad MGB Marijampolės apskrities skyriaus kai kurie darbuotojai pažeidžia sovietinį teisėtumą.

Tiriant nustatyta:

1949 metų sausio mėn. MGB Marijampolės apskrities skyriuje už ryšį su banditais areštavo ir patraukė baudžiamojon atsakomybėn Gavėnaitę Teofiliją, Jono dukterį, iki arešto dirbusią Marijampolės miesto ligoninės sanitare.

Tardymo procese Gavėnaitė patvirtino savo ryšį su ginkluotomis bandomis ir per paskutinį tardymą, naktį į 1949 metų vasario 16d., iš dalies pasakė savo antisovietinės veiklos bendrininkų pavardes.

1949 metų vasario 16d. Gavėnaitę iš pradžių tardė kpt. Plevako. Kai tardomoji atsisakė pasakyti jai žinomus banditus, jai panaudojo fizinio poveikio priemones, o paskui ją perdavė tardyti kpt. Filipenkai, ltn. Simonenkai ir jaun. ltn. Braškiui.

Nurodytieji asmenys Gavėnaitę tardė iki 3 valandos nakties ir žinodami, kad Plevako taikėjai fizinio poveikio priemones, sekėjo pavyzdžiu ir taip pat ją mušė.

Po tardymo vidaus kalėjimo kameroje Gavėnaitė nusižudė - pasikorė.

Per Gavėnaitės kūno skrodimą Marijampolės teismo medicinos ekspertas Kaunas, dalyvaujant tardymo poskyrio viršininko pavaduotojui kpt. Svirskui ir vidaus kalėjimo viršininkui kpt. Sysojevui, ant Gavėnaitės kūno rado mušimų kietu daiktu dar jai gyvai esant žymes, nustatė svarbių vidaus organų (kepenų, kasos ir t.t.) sumušimą.

Apie lavono skrodimo aktą 1949 metų vasario 16d. rytą buvo pranešta MGB apskrities skyriaus viršininko pavaduotojui kpt. Plevako.

Norėdamas nuslėpti savo ir kitų kaltininkų, mušusių Gavėnaitę, kaltę, Plevako kitą dieną - 1949m. vasario 17d. pasiuntė Filipenką į Vilkaviškio apskritį kito teismo medicinos eksperto.

Atvykęs į Vilkaviškį, Filipenką, būdamas pažįstamas su teismo medicinos ekspertu, jam papasakojo apie Gavėnaitės nužudymo aplinkybes ir parodė įvykio vietos apžiūrėjimo aktą, bet to, kad teismo medicinos ekspertas Kaunas jau buvo atlikęs Gavėnaitės kūno skrodimą, Filipenką nepasakė, atseit to nežinojo.

Vilkaviškio apskrities teismo medicinos ekspertas Žukauskas, remdamasis Filipenkos informacija ir Gavėnaitės nusižudymo vietos apžiūrėjimo aktu, surašė fiktyvų aktą, kad Gavėnaitė mirė uždusinta, apie mušimų žymes ir vidaus organų sumušimą akte nenurodė.

Grįžęs iš Vilkaviškio apskrities, Filipenką perdavė fiktyvų "Gavėnaitės lavono apžiūrėjimo ir skrodimo aktą" Plevako. Šis išsikvietė Svirską ir Sysojevą ir pasiūlė jiems pasirašyti suklastotą aktą, kadangi teismo medicinos eksperto Kauno sudarytas aktas esąs neobjektyvus ir Gavėnaitės kūną apžiūrėjęs kitas teismo medicinos ekspertas iš Vilkaviškio apskrities.

Kai Svirskas ir Sysojevas suklastotą aktą pasirašė, Plevako teismo medicinos eksperto Kauno aktą sunaikino.

Iš esmės iškvosti apie nusižudžiusios Gavėnaitės mušimą, Plevako, Simonenka ir Braškis prisipažino esą kalti, Filipenką kaltas neprisipažino, bet jį demaskuoja Simonenkos, Braškio ir kitų liudytojų parodymai.

1949 metų rugsėjo mėn. MGB Kazlų Rūdos valsčiaus poskyryje buvo sulaikytos Jakevičienė Ona, Saliamono d., Jakevičiūtė-Cibirkienė Aldona, Vinco d., Sinkevičūtė-Žukauskienė Marcelė, Motiejaus d., ir kiti, įtariami dėl ryšių su banditais.

Būdami nurodytame valsčiaus poskyryje, MGB apskrities skyriaus viršininko pavaduotojas mjr. Antonovas, operatyviniai įgaliotiniai kpt. Jermakovas ir vyr. ltn. Rudenka tardė sulaikytąsias dėl jų priklausymo nacionalistinei bandai.

Jakevičienė, Jakevičiūtė ir Sinkevičiūtė kategoriškai neigė, kad priklauso bandai.

Norėdamas išgauti jam reikiamus parodymus, kpt. Jermakovas panaudojo fizinio poveikio priemones sulaikytajai Jakevičienei.

Be to, kpt. Jermakovas ir vyr. ltn. Rudenka mušė sulaikytąsias Jakevičiūtę ir Sinkevičiūtę.

Ten buvusiam mjr. Antonovui Jakevičienė pasakė, kad per tardymus ją muša. Bet Antonovas nesiėmė jokių priemonių užkirsti kelią iškreiptiems tardymo metodams, o priešingai, kaip sakė sulaikytoji Jakevičiūtė, - pats jai taikė fizinio poveikio priemones.

Vėliau, bijodamas atsakomybės už savo veiksmus, kpt. Jermakovas, dalyvaujant MGB mokyklos kursantui Vileikiui, paliepė Jakevičienei ir Sinkevičiūtei nusirengti nuogai ir jas nuogas apžiūrėjo, ar nesimato ant kūno mušimo žymių.

Neįrodžius nusikaltimo sudėties, praėjus šešioms paroms sulaikytosios Jakevičiūtė, Jakevičienė ir Sinkevičiūtė buvo paleistos.

Kpt. Jermakovas prisipažino, kad jis iš tikrųjų taikė fizinio poveikio priemones sulaikytajai Jakevičienei, kartu pareiškė, kad tai darė žinant mjr. Antonovui.

Kad mušė Jakevičiūtę ir Sinkevičiūtę, Jermakovas ir Rudenka kategoriškai neigia, bet jie kaltinami nukentėjusiųjų ir ten buvusio MGB mokyklos kursanto Vileikio parodymais.

Mjr. Antonovas prisipažino žinojęs, kad kpt. Jermakovas taiko fizinio poveikio priemones, tardydamas sulaikytąją Jakevičienę, ir kad jis nesiėmė ryžtingų priemonių tam užkirsti kelią.

Pats Antonovas neigia mušęs Jakevičiūtę, bet jį tuo apkaltina Jakevičiūtės ir MGB Kazlų Rūdos valsčiaus poskyrio operatyvinis įgaliotinis jaun. ltn. Rinkevičiaus, kurio akivaizdoje Antonovas griebėją už krūtų ir kratė, parodymai.

1949 metų lapkričio 30d. Marijampolės m. milicijos organai už paso padirbimą sulaikė pilietę Runkevičienę Emiliją, Antano d. Asmenybei nustatyti ši moteris buvo pristatyta tardyti į MGB Marijampolės apskrities skyrių.

Per tardymus apskrities skyriuje, kaip pareiškė Runkevičienė, tardantys MGB darbuotojai ją mušė.

Tikrinant Runkevičienės pareiškimą nustatyta, kad ją tikrai mušė mjr. Antonovas ir jo pavaldiniai - 2N poskyrio darbuotojai Augaitis ir Pakalnis.

Po to, kai buvo panaudotos fizinio poveikio priemonės, Runkevičienė grąžinta į milicijos apskrities skyrių, o iš ten dėl liguistos būsenos (aukšta temperatūra) paguldyta į Marijampolės miesto ligoninę.

Būdama ligoninėje, Runkevičienė papasakojo aptarnaujančiam ligoninės personalui, kad ją mušė MGB apskrities skyriuje, ir daugeliui darbuotojų parodė smūgių žymes ant kūno.

Augaitis ir Pakalnis prisipažino, kad mušė Runkevičienę, Antonovas savo kaltę neigė, bet svarstant jo bylą partijos apskrities komiteto biure, jis prisipažino.

Be to, gauta signalų, kad Antonovas, Augaitis ir Jermakovas 1949 metais įvairiu laiku mušė piliečius, vėliau areštuotus ir įvairiam laikui nuteistus: Mažeikienę, Cikaną ir Sartanavičių.

Mažeikienės ir Cikano mušimo faktus Augaitis ir Jermakovas neigia, bet juos demaskuoja parodymai pačių nukentėjusių ir Lietuvos MGB mokyklos kursantų Kaminsko ir Papečkio, kurie savo akimis matė, kaip taikomos fizinio poveikio priemonės Mažeikienei ir Cikanui.

Antonovas prisipažino esąs kaltas, kad taikė fizinio poveikio priemones Sartanavičiui.

Už sovietinio teisėtumo pažeidimus Lietuvos KP(b) Marijampolės apskrities komiteto biuro š.m. sausio 7d. sprendimu Antonovui ir Plevako pareikštas griežtas papeikimas, o Jermakovui - griežtas papeikimas su įspėjimu.

Apskrities skyriaus viršininkas pplk. Vlasovas iš esmės pražiūrėjo savo pavaduotojų ir kitų apskrities skyriaus operatyvinių darbuotojų neteisėtus veiksmus. Drg. Vlasovas perdavė atskirus agentūrinio - operatyvinio darbo barus kpt. Plevako ir mjr. Antonovui, nekontroliavo jų darbo, nebuvo jiems reiklus.

Skyriaus vadovybė, pirmiausia Vlasovas, nekėlė opaus klausimo -kovoti su sovietinio teisėtumo ir čekistinės drausmės pažeidimais. Operatyvinių darbuotojų padaryti sovietinio teisėtumo pažeidimo faktai ne visada būdavo svarstomi skyriaus partinėje organizacijoje.

Vlasovas, Antonovas ir Plevako daug padarė kovodami su ginkluotu nacionalistiniu pogrindžiu, iki šiol jų darbas MGB organuose buvo teigiamai charakterizuojamas, anksčiau nebausti, turi vyriausybės apdovanojimų.

Jermakovas, kaip MGB organų darbuotojas, charakterizuojamas neigiamai, 1949 metų balandžio mėnesį už girtavimą ir piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi pažemintas - iš valsčiaus poskyrio viršininko pareigų perkeltas operatyviniu įgaliotiniu.

Bet iki darbo MGB organuose jis buvo Didžiojo Tėvynės karo dalyvis. Už sėkmingą kovą su vokiečių fašistiniais grobikais apdovanotas ordinais: Raudonoji žvaigždė, Tėvynės karas 1 laipsnio118, medaliais : "Už narsumą", "Už Maskvos gynimą", "Už pergalę prieš Vokietiją". Mūšiuose triskart sužeistas.

Filipenka, Simonenka, Augaitis, Pakalnis ir Braškis pagal darbą charakterizuojami teigiamai.

Apie nukentėjusias.......119 MGB apskrities skyrius turi duomenų kaip apie aktyvias banditų ryšininkes ir rengiamasi jas areštuoti.

118 Taip tekste.
119 Palikta tuščia vieta.

 

Vlasovas Aleksandras Grigorjevičius, gimęs 1918m. Ivanovo srityje, Gavrilovo - Posadsko rajone, Ivankovo kaime, rusas, VKP(b) narys, turi vidurinį išsilavinimą, MGB organuose nuo 1940 metų.

Antonovas Aleksandras Antonovičius, gimęs 1918m. Leningrado srityje, Voldaisko rajone, Visokušo kaime, rusas, VKP(b) narys, turi vidurinį išsilavinimą, MVD organuose nuo 1941 metų.

Plevako Ivanas Antonovičius, gimęs 1911 metais Minsko srityje, Rudnios rajone, Tureco km., baltarusis, turi nebaigtą vidurinį išsilavinimą, VKP(b) narys, MVD-MGB organuose nuo 1940 metų.

Jermakovas Andrejus Vitaljevičius, gimęs 1919 metais Sverdlovs-ko srityje, Ivdelio mieste, rusas, VKP(b) narys, turi vidurinį išsilavinimą, MVD-MGB organuose nuo 1938 metų.

Augaitis Leonas Dzido s., gimęs 1923 metais Lietuvos SSR, Raseinių apskrityje, Anulyno km., lietuvis, VKP(b) narys, turi nebaigtą vidurinį išsilavinimą, MVD-MGB organuose nuo 1944m.

Filipenka Nikolajus Romanovičius, gimęs 1918 metais Sumų srityje, Putivlio rajone, Strelnikų stotyje, ukrainietis, VKP(b) narys, baigęs aukštąjį mokslą, MGB organuose nuo 1939 metų.

Simonenka Viktoras Timofejevičius, gimęs 1926 metais Uljanovs-ko srityje, Sengilejevsko rajone, Timofejevkos gyvenv., rusas, VKP(b) narys, su aukštuoju išsilavinimu, MGB organuose nuo 1943 metų.

Pakalnis Aloyzas Jurgio s., gimęs 1922 metais Utenos apskrityje, Daugailių valsčiuje, Maneičių km., lietuvis, VLKJS narys, turi pradinį išsilavinimą, MGB organuose nuo 1945 metų.

Braškis Bronius, Povilo s., gimęs 1927 metais Biržų apskrityje ir valsčiuje, Skratiškių km., lietuvis, kandidatas į VKP(b) narius, pradinio išsilavinimo, MVD-MGB organuose nuo 1946 metų.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta,

Siūlyčiau:

MGB Marijampolės apskrities skyriaus viršininko pavaduotoją mjr. Antonovą ir to paties MGB apskrities skyriaus operatyvinį įgaliotinį kpt. Jermakovą už fizinio poveikio priemones sulaikytiems ir areštuotiems piliečiams ir iškreiptus tardymo metodus patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

MGB Marijampolės apskrities skyriaus viršininko pavaduotoją kpt. Plevako už fizinio poveikio priemonių taikymą areštuotai pilietei Gavėnaitei ir jos nusižudymo tyrimo medžiagos falsifikavimą - areštuoti 30-čiai parų, tuo metu nušalinant nuo tarnybinių pareigų, ir pažeminti pareigose; dėl to prašyti SSRS MGB kadrų valdybos sankcijos.

MGB Marijampolės apskrities skyriaus viršininką pplk. Vlasovą už pavaldinių nekontroliavimą - Areštuoti 10-čiai parų, tuo metu nušalinant nuo tarnybinių pareigų ir įspėti, kad pasikartojus panašiems faktams jis bus griežčiau nubaustas.

MGB Marijampolės apskrities skyriaus operatyvinį įgaliotinį ltn. Augaitį už fizinio poveikio priemonių taikymą sulaikytajai Runkevičie-nei ir areštuotajai Mažeikienei - areštuoti 20-čiai parų, tuo metu nušalinant nuo pareigų.

MGB Marijampolės apskrities skyriaus poskyrio viršininko pavaduotoją kpt. Filipenką ir to paties apskrities skyriaus vyresnįjį operatyvinį įgaliotinį ltn. Simonenką už fizinio poveikio priemonių taikymą areštuotajai Gavėnaitei - kiekvieną areštuoti 15-ai parų, tuo metu nušalinant nuo tarnybinių pareigų.

MGB Marijampolės apskrities skyriaus operatyvinį įgaliotinį ltn. Pakalnį už fizinio poveikio priemonių taikymą sulaikytajai Runkevičienei - areštuoti 10-čiai parų, tuo metu nušalinant nuo tarnybinių pareigų.

MGB Marijampolės apskrities skyriaus operatyvinį įgaliotinį jaun. ltn. Braškį už fizinio poveikio priemonių taikymą areštuotajai Gavėnaitei - areštuoti 10-čiai parų, tuo metu nušalinant nuo tarnybinių pareigų.

Kad to paties skyriaus operatyvinis įgaliotinis vyr. ltn. Rudenka pažeidžia sovietinį teisėtumą, gauta papildomos medžiagos; ryšium su tuo Rudenkos klausimą iš esmės nagrinėti patikrinus ir ištyrus šią medžiagą.

Lietuvos SSR MGB Kadrų skyriaus ypatingosios inspekcijos vyresnysis tardytojas kpt. (Budejevas)

Sutinkame:

LSSR MGB Kadrų skyriaus ypatingosios inspekcijos viršininkas

pplk. (Savinas)

LSSR valstybės saugumo ministro pavaduotojas kadrų reikalams

pplk. (Gailevičius) 1950 01

Tvirtinu:

Lietuvos SSR valstybės saugumo ministras gen. mjr. (Kapralovas)

1950 01 27

Buv. LSSR VSKA. F.10. B.6/6. L.180-186. Nuorašas.

52. LSSR MGB ministro P.Kapralovo direktyva operatyvinių skyrių, MGB Kauno valdybos ir apskričių skyrių viršininkams dėl aktyvesnio partizanų būrių naikinimo

Vilnius    1950m. kovo 22d.

Pašto telegrama

LSSR MGB operatyvinių skyrių viršininkams LSSR MGB Kauno valdybos viršininkui Lietuvos SSR apskričių skyrių viršininkams

SSR Sąjungos valstybės saugumo ministras draugas Abakumovas pareikalavo iš Lietuvos SSR MGB organų imtis priemonių galutiniam respublikos teritorijoje veikiančių ginkluotų bandų likučių ir jų štabų likvidavimui.

Tam tikslui draugas Abakumovas pareikalavo suaktyvinti čekistines - karines priemones pavasario metu ir neleisti, kad bandos išlaikytų savo jėgų likučius iki vasaros, kuri palankesnė jų veiksmams ir slapstymuisi.

Tačiau reikia pažymėti, kad kai kurie apskričių skyrių viršininkai pastaruoju metu gerokai susilpnino priemones bandų likvidavimui ir nebesuduoda joms stiprių smūgių, apribodami savo darbą dažniausiai tik legaliai gyvenančių ryšininkų, rėmėjų ir vadinamųjų organizacinių sektorių dalyvių areštavimu.

Ypač nepatenkinamai banditinio pogrindžio likvidavimo darbą vykdo Šiaulių, Kalvarijos, Kėdainių, Vilkijos, Biržų, Varėnos, Zarasų, Kelmės, Kretingos, Panevėžio, Telšių ir kai kurie kiti MGB apskričių skyriai.

Atskiri apskričių skyrių viršininkai nesiėmė pakankamų priemonių, skirtų įvykdyti Lietuvos komunistų partijos (bolševikų) centro komiteto nutarimą ir SSR Sąjungos valstybės saugumo ministerijos direktyvas dėl to, kad artimiausiu metu būtų likviduoti ginkluotų bandų likučiai, taip pat respublikos MGB organams pateiktus reikalavimus, kad į kiekvieną banditų veiksmą būtų atsakoma aktyviomis operatyvinėmis priemonėmis, tardymo ir karinėmis priemonėmis suduodant juntamus smūgius tiek pačioms bandoms, tiek jų rėmimo bazei, kad nė vienas nusikaltėlių veiksmas neliktų nenubaustas.

Tarp kitko, pastebimas gana pasyvus atskirų MGB organų darbuotojų reagavimas į banditų veiksmus, atsakomosios priemonės į juos daugiausia apsiriboja tik formaliu išvykimu į įvykio vietą ir pasiuntimu trumpam laikui vadinamųjų operatyvinių - karinių paieškos grupių.

Kai kurie MGB apskričių skyriai ir valsčių poskyriai savo priemones bandų likvidavimui apriboja tik kariuomenės vykdoma bandų paieška ir atsitiktiniais susidūrimais su bandomis. Mūsų nurodymai gerinti ir aktyvinti agentūrinį darbą vykdomi nepatenkinamai.

Sutinkamai su SSR Sąjungos valstybės saugumo ministro draugo Abakumovo reikalavimais, prašau Jus imtis pačių energingiausių priemonių, kad būtų suduoti juntami smūgiai ginkluotoms bandoms ir jų štabams iki prasidedant vasarai. Dar kartą patikrinti, kaip dirbama su apskričių aparato ir valsčių poskyrių agentūra, sutvarkyti darbą taip, kad pagal kiekvieną agentūrinį pranešimą apie bandą kasdien būtų imamasi aktyvių čekistinių priemonių.

Šių priemonių komplekso pagalba išgautus duomenis apie banditų slėpimosi ir pasirodymo vietas laiku ir sumaniai realizuoti. Geriau organizuoti karines operacijas, neperduoti vadovavimo menkai patyrusiems operatyviniams darbuotojams ir kariuomenės karininkams.

Pašalinti esamus neleistinus faktus, kai MGB valsčių poskyrių viršininkai operacijų agentūriniams ir tardymo duomenims realizuoti vykdymą perduoda menkai patyrusiems milicijos darbuotojams, geriausiu atveju - valsčių poskyrių operatyviniams įgaliotiniams, o patys nuo dalyvavimo operacijose nusišalina.

Taip pat neleistina, kai apskričių skyrių vadovaujantys darbuotojai patys nedalyvauja vykdant šias priemones.

Remdamasis šiuo nurodymu prašau numatyti būtinas priemones, užtikrinančias jų įvykdymą.

Lietuvos SSR valstybės saugumo ministras generolas majoras

(Kapralovas) (Parašas)

1950m. kovo 22d.

Nr.3/C-344

Vilnius

Vykd. Počkajus

Pažyma120

išsiųsta:

1.    MGB AS viršin. 40 egz.

2.    MGB [...] valdybos viršininkams 1 egz.

3.    LSSR 1, 2, 4, 5, 7 MGB poskyrių viršininkams - 5 egz.

4.    LSSR MGB tardymo sektoriaus virš. - 1 egz.

Iš viso 47 egz.

2N valdybos sekretoriato viršininkas majoras (Parašas neįskaitomas) 1950m. kovo 23d.

Buv. LSSR VSKA. F.3. B.45/18. L.ll-13. Originalas.

120 Įrašas ranka.

53. LSSR MGB "A" skyriaus viršininko P.Grišino paaiškinimas LSSR MGB ministro pavaduotojui A.Gailevičiui apie 1944-1948m. MGB Kauno miesto skyriaus darbuotojų įvykdytus areštuotųjų turto grobstymus

Vilnius    1951m. kovo 10d.

Visiškai slaptai

Lietuvos SSR valstybės saugumo ministro pavaduotojui papulkininkiui drg. Gailevičiui

Paaiškinimas

Lietuvos SSR MGB "A" skyriaus viršininko P.J.Grišino apie pažeidimus, kuriuos padarė dėl areštuotųjų turto buvusieji MGB Kauno miesto skyriaus darbuotojai 1944-1948m.

    Į Lietuvos SSR MGB OIOK* darbuotojų man pateiktus klausimus apie buvusių MGB Kauno miesto skyriaus darbuotojų padarytus pažeidimus, liečiančius areštuotųjų turtą 1944-1948 metais, galiu pranešti štai ką.

Į darbą Lietuvos SSR MGB aš atvykau 1946 metų pradžioje, todėl negaliu duoti kokių nors paaiškinimų apie minėto MGB aparato darbuotojų padarytus nusižengimus dėl areštuotųjų turto 1944-1945 metų laikotarpiu.

Atvykus dirbti į Lietuvos SSR MGB, man tapo žinoma, kad 1944- 1945 metų laikotarpiu turtas areštuojant dažniausiai nebūdavo aprašomas, o jei kuris ir aprašomas, tai neįtraukiamas į jokias apskaitas ir jokia jo išsaugojimo kontrolė nevykdoma.

Taigi areštuotųjų šeimos nariai turėjo visas galimybes iššvaistyti tą turtą, kuris galėjo būti konfiskuotas valstybės naudai, ir ta galimybe jie faktiškai pasinaudojo, padarydami valstybei milžiniškus nuostolius.

Be to, MGB aparatai daug turto paimdavo, bet kadangi buvo savivaliaujama, tai dauguma turto be pėdsakų išnykdavo.

Be to, dar buvo praktikuojama areštuotųjų turtą išdalinti darbuotojams, iš jų paimant vadinamuosius išsaugojimo raštelius; tokia praktika buvo plačiai paplitusi.

Iš išlikusių dokumentų matyti, kad suimtųjų turto išdalijimas ministerijos darbuotojams visada vykdavo leidus asmenims, tuo metu buvusiems ministerijos vadovybėje.

Reikia manyti, kad tokia praktika neatmetė galimybės darbuotojams imti turtą savavališkai, t.y. be Ministerijos vadovų sankcijos, bet kadangi konkrečių faktų neturiu, tai to negaliu tvirtinti.

Štai tokie trūkumai buvo būdingi ir MGB apskrities skyriams, tarp jų ir buvusiam Kauno miesto skyriui. Ten apie tai žinojo buvusi šio miesto vadovybė, aš tuo vėliau tvirtai įsitikinau; dar gerokai prieš man atvykstant dirbti į Lietuvą apie tai žinojo visi.

Aišku, kad tokia praktika buvo neteisėta, bet kažkodėl jos niekas nenutraukė, o tai dar labiau atrišo rankas žmonėms, kurie nevengė jų pasišildyti svetimu geru.

O nesant apskaitos ir kontrolės, praktiškai tapo neįmanoma (išskyrus retus atvejus) nustatyti, koks gi turto kiekis, kieno ir kam iš ministerijos darbuotojų buvo išdalinta 1944-1945 metų laikotarpiu, taip pat ir koks kiekis buvo ištąsytas savavališkai - tad vėlgi buvo neįmanoma išieškoti jo vertę valstybės naudai.

Analogiška padėtis turto atžvilgiu buvo ir buvusiame MGB Kauno miesto skyriuje, už tai turi atsakyti žmonės, kurie tam skyriui vadovavo, tarp jų ir "A" poskyrio darbuotojai, nes "A" poskyris tenai gyvavo kaip savarankiškas padalinys, tiesiogiai pavaldus miesto skyriaus vadovybei.

Man atvykus dirbti į Lietuvos SSR MGB, padedant naujajai ministerijos vadovybei, ši neteisėta suimtųjų turto išdalinimo darbuotojams praktika buvo panaikinta, o pagal išlikusius dokumentus apie turto išdalijimą iš darbuotojų per miesto finansų skyrių jo vertė buvo išieškota valstybės naudai.

Per ministerijos vadovybę taip pat buvo imtasi priemonių nutraukti šią neteisėtą praktiką periferiniuose aparatuose, duodant jiems atitinkamus nurodymus.

Vis dėlto vėliau išaiškėjo, kad tie nurodymai nepadarė reikiamo poveikio buvusiam Kauno miesto skyriui ir pačiam jo buvusiam viršininkui drg. Rudykai. Jis ir toliau šildėsi rankas šiuo turtu, o taip pat savivaliavo ir jo pavaldiniai, tarp jų - buvęs (dabar nuteistas) "A" poskyrio viršininkas papulkininkis Kerbelis.

Apie ne vieną Stražo išvyką į Kauną paimti areštuotųjų turto ir nugabenti jį į Vilnių galiu pranešti štai ką.

1946 metais buvęs Lietuvos SSR MGB ministro pavaduotojas, pulkininkas drg. Kolotuškinas man, buvusiam kadrų skyriaus viršininko pavaduotojui drg. Čižovui ir buvusiam MGB mokyklos viršininkui Čiuškinui davė leidimą, nesant tam galimybės Vilniuje, gauti baldus iš numatyto konfiskuoti turto, kuris buvo aprašytas Kaune.

Aš pats į Kauną rinktis to turto nevažiavau, važiavo drg. Čižovas ir Čiuškinas, o su jais - Stražas.

Iš jų atgabento turto man buvo paskirta: viena spintelė, 1/2 dvigulės lovos, stalas, tachta, etažerė ir dvi kėdės.

Šiuo būdu gautą mano, taip pat ir drg. Čižovo bei Čiuškino turtą įvertino miesto finansų skyriaus atstovai ir jo kaina buvo įnešta valstybės naudai.

Apie kitas Stražo išvykas į Kauną nežinau, juolab kad 1946 metų gruodžio mėnesį jis iš "A" skyriaus buvo perkeltas dirbti į skyrių "B".

Nežinau ir apie kitus Ministerijos darbuotojų turto įsigijimo Kaune atvejus.

1946 metų birželio mėnesį aš iš tikrųjų lankiau visus periferinius MGB organų kalėjimus, nustatydamas jų tinkamumą laikyti suimtiesiems, užvažiavau tuo tikslu ir į MGB Kauno miesto skyrių, ten išbuvau dvi paras.

Apžiūrinėdamas vidaus kalėjimą, aš prabėgom pasidomėjau "A" poskyrio daroma apskaita, neturėdamas tikslo nuodugniai ištirti jo darbo.

Todėl kaltinti mane dabar tuo, kad per tą trumpą susipažinimo su darbu laiką neatskleidžiau nusižengimų dėl suimtųjų turto, man rodos, būtų neteisinga, juolab, kad netvarka, kuri dėjosi su turtu, niekam nebuvo paslaptis.

Papulkininkis (Grišinas) (Parašas)

1951 metų kovo 10d.

Vilnius

Buv. LSSR VSKA. F.6. B.20/2. T.l. L.81-84. Originalas.

54. Lietuvos SSR MVD pažyma apie 1944 08-1953 03 LSSR MGB ir MVD areštuotų žmonių skaičių

[Vilniusl    1953m. balandžio 24d.

Visiškai slaptai

Pažyma

kiek areštų atliko Lietuvos SSR NKGB-MGB irNKVD-MVD nuo 1944 metų rugpjūčio iki 1953 metų balandžio ld.

Per nurodytą laiką areštuota:

viso

Tame tarpe metais

1944

1945

1946

1947

1948

1949

1950

1951

1952

1953m.

Respub

I ketv.

likoje 59249 4162 19973 10760 6416 4481 4699 3407 3396 1131

824

Iš jų:                      
Areštavo Liet. SSR NKGB-MGB organai          
  36261 2584 6958  4919 5025 4172 4364 2964 3350 1101 824
Areštavo Liet. SSR NKVD- MVD organai          

 

22988

1578

13015

5841

 1391

  309

 335

443

46

30

-

                        

                                        

Lietuvos SSR MVD I spec. skyriaus viršininkas vidaus tarnybos pplk. (Jefimovas)

2 poskyrio viršininkas mjr. (Vasiljevas) (parašas)

1953 04 24

Rezoliucija: "1 egz. perduotas ministrui (Parašas) (Vasev?)"

Buv. LSSR VSKA. F.6. B.25/187. L.42. Nuorašas.

Publikuota: Laisvės kovų archyvas. K. 1995. Nr. 15. L.71.

55. Iš LSSR MVD kadrų skyriaus viršininko Zalipajevo ir jo pavaduotojo Pastuchovo pažymos apie LSSR MVD darbuotojus, discipliną ir nusižengimus

Vilnius    1953m. gegužės 15d.

Visiškai slaptai

Pažyma

apie Lietuvos SSR MVD darbą su kadrais

1953 metų gegužės 15d. būklė

I. Kadrų parinkimas ir paskirstymas

Lietuvos SSR MVD (buvusios MGB) darbuotojų etatų yra:

a)    vadovaujančių darbuotojų .................. 495,

b)    operatyvinių " ................................... 1619,

c)    administracijos techninių darbuotojų.... 1430,

        3544

Trūksta:

a)    vadovaujančių darbuotojų ............ 12,

b)    operatyvinių " ................ 43 (iš jų 27 slaptųjų),

c)    administracijos techninių darbuotojų    59.

                                                                    114

 

Faktiškai yra:

a)    vadovaujančių darbuotojų .... 483, iš jų vietinės tautybės 53,

b)    operatyvinių " .... 1576,    406,

c)    administracijos techninių darbuotojų    .... 1371,    187,

                                                                        3430    646.

Per 1952 ir 1953 metus priimta į darbą 393 žmonės, iš jų lietuvių -100.

Per tą laiką atleista:

a)    dėl kompromituojančios medžiagos  ........................... 53,    iš jų vietinės tautybės         13,

b)    dėl netinkamumo .......... 173,    19,

c)    dėl etatų mažinimo .......... 603,    70,

d)    dėl šeimyninių aplinkybių ir patiems prašant.. 109,    20,

e)    dėl kitų priežasčių .......... 77,    29.

                                        1015    151

Organų komplektavimas vyko ir iš kitų organų atėjusiais darbuotojais. Jų 1952-1953m. atvyko 484 žmonės, iš jų lietuvių - 214.

Tarp atvykusių - 286 žmonės iš MGB mokyklų, iš jų-214 lietuvių.

Tuo pat metu iš Lietuvos SSR MGB-MVD į kitus organus buvo nusiųsta 358 žmonės, iš jų - 36 lietuviai.

Iš nusiųstų kitur, 207 žmonės buvo nukreipti pastiprinti milicijos organų, iš jų - 11 lietuvių.

Iš pateiktų duomenų matyti, kad Lietuvos SSR MGB kadrų skyriai nuveikė tam tikrą darbą vietinės tautybės kadrams parinkti. Tačiau jo negalima laikyti patenkinamu. Tai paaiškinama specifiniais parinkimo sunkumais:

a) iki šiol buvęs požiūris į galimybę priimti asmenis, apie kuriuos yra kompromituojančios medžiagos, labai susiaurino kontingentą, iš kurio buvo vykdomas kadrų parinkimas,

b) nedidelis skaičius respublikos gyventojų, turinčių vidurinį ir aukštąjį išsilavinimą. Jaunimas, baigęs vidurines mokyklas, netinka pagal amžių arba turi būti šaukiamas į sovietinę armiją.

Baigusieji aukštąsias mokyklas dažniausiai nesutinka stoti į organus.

Pavyzdžiui: iš Vilniaus valstybinio universiteto teisės fakulteto šiais metais buvo kviesti 35 žmonės pakalbėti apie darbą organuose, ir visi atsisakė apsiforminti.

Atsižvelgdama į šiuos sunkumus, Ministerijos vadovybė 1951 metų pabaigoje Lietuvos KP CK iškėlė būtinybę priimti sprendimą, kuris įpareigotų partinius organus įsijungti į vietinės tautybės kadrų parinkimą užimti organuose vadovaujančias pareigas.

Remdamiesi tuo sprendimu, kadrų skyriai iškvietė pokalbiams 538 žmones; iš jų priimta apiforminti 101, o darbui organuose - tik 19, kiti dėl įvairių priežasčių atkrito.

1952-1953 metais į vadovaujantį darbą iškelta 113 žmonių, iš jų -18 lietuvių (jų sąrašas pridedamas). Tuo pat metu paaukštinta tarnyboje 305 žmonės, iš jų - 82 lietuviai.

[...]121

121 Praleista teksto dalis apie kadrų, personalinius pakeitimus.

Lietuvos SSR MGB centrinio aparato pagrindiniuose skyriuose iš visų esančių darbuotojų vietiniai kadrai sudaro:

1-ame    skyriuje.................... -40 proc.,

2-ame    skyriuje.................... -20 proc.,

5-ame skyriuje.................... -21,5 proc.,

tardymo dalyje.................... -30 proc.,

"B" skyriuje........................ -55 proc.,

OK122 ................................. -14 proc.,

122 OK (otdel kadrov, rusų k.) - kadrų skyrius.

2-N valdyboje..................... - 28,4 proc.

2-S poskyryje, finansų skyriuje, vyriausybinio "VČ" ryšio skyriuje, "S" poskyryje, pelengavimo punkte Nr.44 ir vidaus kalėjime vietinių nacionalinių kadrų nėra.

Lietuvos SSR MGB periferiniuose organuose vietiniai nacionaliniai kadrai sudaro:

MGB Vilniaus srities valdyboje:

centrinis aparatas.....................

-13

proc.,

rajonų skyriai..........................

-30,2

proc.

MGB Kauno srities valdyboje:

centrinis aparatas.....................

-19,3

proc.,

rajonų skyriai..........................

-25

proc.

MGB Šiaulių srities valdyboje:

centrinis aparatas.....................

-22

proc.,

rajonų skyriai..........................

-26,8

proc.

MGB Klaipėdos srities valdyboje:

centrinis aparatas.....................

-24,1

proc.,

rajonų skyriai..........................

-16,5

proc.

[...]123

123 Praleistas skyrius apie kadrų auklėjimą.

 

Lietuvos SSR MVD Kadrų skyriaus viršininkas majoras Zalipajevas

Lietuvos SSR MVD Kadrų skyriaus viršininko pavaduotojas majoras Pastuchovas

1953m. gegužė

Buv.LSSR VSKA. F.10. B.13/27. L.l-8. Nuorašas.

56. LSSR MVD I specialaus skyriaus bylų apie mirties nuosprendžių vykdymą perdavimo aktas

[Vilnius]    1953m. gegužės 17d.

Visiškai slaptai

Tvirtinu

Lietuvos SSR Vidaus reikalų ministro pavaduotojas plk. Martavičius (Parašas)

1953 05 20124

124 Diena įrašyta ranka.

 

Aktas

1953 05 17    Vilnius

Mes, žemiau pasirašę, buvęs e.p. Lietuvos SSR MVD I specialaus skyriaus viršininkas pplk. Jefimovas M.N. ir naujai paskirtas Lietuvos SSR MVD I specialaus skyriaus viršininko pareigoms ltn. Vaigauskas, sudarėme šį aktą, kad aš, Jefimovas, perduodu, o Vaigauskas iš manęs perima mano tiesiogiai vykdytą tiek dabartinę, tiek archyvinę specialiosios grupės raštvedybą, t.y. raštvedybą, susijusią su teismo nuosprendžių sušaudyti vykdymu, kuri susideda iš šių žurnalų ir bylų:

Eil. Žurnalų ir bylų    Bylų Tomų Pusl. Vedimo

Nr. pavadinimai    Nr. skaičius, skaičius metai

a) Dabartinė raštvedyba

1.    Byla su nurodymais ir susirašinėjimu dėl teismo organų nuosprendžių sušaudyti vykdymo Nr.l 1    87 Pradėta 46 10 11

2.    Byla su susirašinėjimu apie specialios grupės asmeninę sudėtį Nr.2 1    111 Tas pats 44 11 25

3.    Byla su nurodymais ir susirašinėjimu pagal 9 str.    Nr.3 1    60 Tas pats 47 03 01

4.    Byla su raportų kopijomis

ir kitais dokumentais apie materialinių piniginių lėšų gavimą

ir išleidimą    Nr.4 1    166 Tas pats 50 04 01

5. Tas pats su susirašinėjimu dėl nuosprendžių sušaudyti vykdymo    Nr.5 T.1    366 1950 ir 1951m. T.2 278 Pradėta 51 08 01

b) Archyvinė rašvedyba

1.    Įvedamosios registracijos žurnalas    Be Nr.    1 1945 ir 1946m.

2.    Byla su susirašinėjimu apie asmenis, nuteistus aukščiausia bausme 1940-1941m.    Be Nr. 1    140 1946m.

3.    Byla su susirašinėjimu apie nuosprendžių įvykdymą asmenims, nuteistiems aukščiausia bausme    Nr.l 1    239 1944m.

4.    Byla su susirašinėjimu apie nuosprendžių įvykdymą asmenims, nuteistiems aukščiausia bausme    N.2 T.Nr.l 308 1945m. T.Nr.2 324 T.Nr.3 259 T.Nr.4 316 T.Nr.5 254 T.Nr.6 250 T.Nr.7 244 T.Nr.8 196 T.Nr.9 158 T.Nr.10 171 T.Nr.l 1 205 T.Nr.l 2 97

5.    Byla su įvairiu susirašinėjimu apie nuosprendžių įvykdymą asmenims, nuteistiems aukščiausia bausme    Nr.3 T.Nr.l 111 1946m. T.Nr.2 146 T.Nr.3 105 T.Nr.4 367 T.Nr.5 127

6.    Byla su įvairiu susirašinėjimu, susijusiu su nuosprendžių įvykdymu    Nr.l 1    24    "

7.    Byla su susirašinėjimu apie teismo organų nuosprendžių sušaudyti įvykdymą    N.3 1    138       1947m.

Be to drg. Vaigauskui buvo parodytos visos sušaudytųjų palaidojimo vietos, kad jos būtų toliau stebimos.

Apie tai ir sudarytas šis aktas.

Perdavė: Buvęs e.p. LSSR MVD I spec. skyriaus viršininkas pplk. (Jefimovas) (Parašas)

Priėmė: Naujai paskirtas Lietuvos SSR MVD I spec.

skyriaus viršininko pareigoms ltn. (Vaigauskas) (Parašas)

Buv.LSSR VSKA. F.6. B.62/1. L.8-11. Originalas.

57. Iš Ypatingosios inspekcijos prie LSSR MVD Kadrų skyriaus viršininko Timonovo pažymos apie MVD darbuotojų nusikaltimus, padarytus nuo 1952 09 15 iki 1953 05

Vilnius    1953m. gegužės 22d.

Visiškai slaptai

Pažyma

apie Lietuvos SSR Vidaus reikalų ministerijos darbuotojų disciplinos būklę per 1952 metus ir 1953 metų 4,5 mėnesio

1952 metais Lietuvos SSR Vidaus reikalų ministerija administracine ir baudžiamąja tvarka už įvairius nusižengimus ir nusikaltimus nubaudė 657 žmones.

Iš jų:

Patraukta baudžiamojon atsakomybėn............... 14.

Nubausta adminstracine tvarka.......................... 615.

Išieškota padaryta materialinė žala.................... 2k8.

Iš viso    657

Administracine tvarka išspręstų bylų:

Nusižengimo pobūdis

Vilniaus

sritis

Kauno

sritis

Šiaulių

sritis

Klai

pėdos

sritis

Centrinis

aparatas

Sovietinio teisėtumo pažeidimas

17

20

19

15

4

Piktnaudžiavimas tarnybine

padėtimi

3

9

3

3

9

Aplaidus požiūris į tarnybines

pareigas

55

81

55

36

34

Gėrimas, chuliganiškas elgesys

-

2

-

-

-

Labai slaptų dokumentų ir ginklo

pametimas

1

10

1

3

7

Budrumo praradimas

3

1

1

1

1

Čekistinio darbo metodų

atskleidimas

5

1

2

4

3

Kiti nusižengimai

1

7

5

7

5

117

166

131

101

100

[...]125

125 Praleistas smulkesnis nusikaltusių darbuotojų išskaidymas: pagal centrinį aparatą ir rajonų skyrius, t.p. nuobaudų rūšį.

Būdingiausios yra šios bylos:

Šių metų kovo 18d. MVD Kupiškio rajono skyriaus viršininkas papulkininkis Zudinas sulaikė Panevėžio miškų ūkio darbininką Skiemundrį Napalį, apie kurio ryšius su banditais turėta žinių.

"Tigro" 126banda, su kuria Skiemundris anksčiau palaikė ryšį, tuo metu jau buvo visiškai likviduota.

Tardydamas Skiemundrį apie jo ryšius su banditais ir jiems teikiamą materialinę paramą, Zudinas jį mušė.

Tardymo pertraukomis Skiemundris turėdavo ilgai stovėti budėjimo kambaryje, o nakčiai būdavo uždaromas į KPZ127.

126 Tigro rinktinė priklausė Vytauto apygardai, veikė Zarasų, Švenčionių, Utenos apskr. 1952 03 27 Ignalinos rajone žuvus rinktinės vadui V.Žaliaduoniui, rinktinė praktiškai nebeegzistavo.
127 ** KPZ (kamera predvaritelnogo zakliučenija, rusų k.) - pirminio sulaikymo kamera.

Sprendimas sulaikyti Skiemundrį nebuvo priimtas.

Kovo 20d. tardydamas savo kabinete Zudinas smarkiai spyrė Skiemundriui į dešinį šoną ir sulaužė 2 šonkaulius.

Kovo 21d. Skiemundris buvo paleistas ir atgulė į ligoninę.

Skiemundrio dokumentai buvo grąžinti praėjus mėnesiui ir 7 dienoms nuo jo suėmimo.

Balandžio 10d. MVD Kupiškio rajono skyriaus viršininko pavaduotojas majoras Prytkovas sulaikė Vilimą, iškvietęs apklausti kaip liudininką.

Sprendimo suimti Vilimą nebuvo. Prytkovas Vilimo apklausų neprotokolavo.

Be sprendimo daryti kratą Prytkovas iškrėtė Vilimo sodybą.

Vilimas paleistas tik šių metų balandžio 14d.

Š.m. gegužės 16d. Lietuvos KP Šiaulių srities komiteto biuras papulkininkį Zudiną ir majorą Prytkovą pašalino iš partijos.

MVD Nemenčinės rajono skyriaus operatyvinis įgaliotinis Imenickis, vykdydamas operatyvinę užduotį, 1952 metų rugpjūčio 30d. naktį užėjo pas kolūkietį Cedrovskį. Dėdamasis banditu, jis grasino sušaudysiąs Cedrovskio šeimą, o paskui išsivedėjo dukrą Cedrovskają Juzefą į kiemą, nusitempė į pirtį ir išprievartavo.

Cedrovskaja Juzefą pastojo.

Karo tribunolas Imenickį nuteisė 18 metų ITL128.

128 ITL (ispravitelno trudovych lagerej, rusų k.) - pataisos darbų lagerių.

Š.m. kovo 18d. MVD Ramygalos rajono skyriaus 2-N valdybos poskyrio vyresnysis leitenantas Makoveckas, įtardamas ryšiais su banditais, suėmė pilietę Lukoševičiūtę ir ją sumušė.

Tardydamas Lukoševičiūtę kabinete vienas, Makoveckas mėgino ją išprievartauti.

Už įvykdytą nusikaltimą Makovecką turėjo teisti karo tribunolas, bet kadangi įvykdytam nusikaltimui buvo pritaikytas SSRS Aukščiausios tarybos prezidiumo 1953 metų kovo 27d. įsakas dėl amnestijos, suderinus su SSR Sąjungos MVD kadrų valdyba ir MVD kariuomenės Lietuvos pasienio apygardos kariniu prokuroru, pasitenkinta jo pašalinimu iš MVD organų.

Šių metų kovo mėnesį MVD Dusetų rajono skyriaus operatyvinis įgaliotinis Liaudanskis, būdamas neblaivus, sumušė nelegaliai gyvenančius suimtus brolius Bislius.

Už sovietinio teisėtumo pažeidimą Liaudanskis buvo nubaustas komjaunimo disciplinarine tvarka.

Š.m. kovo mėnesį Lietuvos SSR MVD 4 skyriaus poskyrio viršininko pavaduotojas papulkininkis Čeprakovas, vykdamas į tarnybinę komandiruotę į Šilalę, visiškai pasigėrė ir netinkamu elgesiu visaliaudinio gedulo129 dienomis papiktino gyventojus.

129 Gedulo dienas sovietų valdžia paskelbė 1953m. kovo 3d., mirus J.V.Stalinui.

Š.m. balandžio 14d. grįždamas iš Biržų į MVD Šiaulių srities valdybą, Čeprakovas girtas vagone važiavusiems kolūkiečiams grasino ginklu ir iššovė.

Partine linija Čeprakovas pažemintas į KPSS kandidatus. Atleistas iš MVD organų.

[...]130

130 Praleistas aprašymas apie Vilniaus raj. MVD sk. darbuotojų Zabutskio ir Kalinino prasižengimus.

Per 1953 metų 4,5 mėnesių faktiški Ypatingajai inspekcijai perduotos medžiagos tyrimo terminai tokie:

iki 15 dienų....................................................... 22,

nuo 15 dienų iki mėnesio.................................. 6,

nuo 1 mėnesio iki 2 mėnesių............................. 16,

daugiau kaip 2 mėnesiai.................................... 27.

                                                                                                    103131

131  Taip tekste. Turi būti 101.

Palyginti didelis kiekis ilgiau kaip du mėnesius tiriamos medžiagos paaiškinamas daugiausia šiomis priežastimis:

1.    Dėl kai kurių bylų teko siųsti užklausimus nustatant ir apklausiant nuteistuosius, atliekančius bausmę tolimose Sovietų Sąjungos vietose.

2.    Buvo sudėtingų grupinio nusižengimo sovietiniam teisėtumui, rimtų agentūrinio-operatyvinio darbo pažeidimų bylų.

3.    Buvo nemažas skaičius bylų dėl nepagrįsto iškeldinimo iš Lietuvos SSR, kurias apiforminę atsiųsti MVD organų darbuotojai šiuo metu išvykę į savo nuolatinio darbo vietas.

4.    Didelį skaičių bylų turėjo patikrinti Ypatingoji inspekcija.

1953 metų gegužės 15d. Ypatingoji inspekcija turi 77 bylas 97 žmonėms.

Pagal nusižengimo pobūdį:

aplaidus požiūris į tarnybines pareigas.............. 10,

piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi................ 9,

sovietinio teisėtumo pažeidimas........................ 31,

gėrimas ir chuliganiškas elgesys........................ 20,

visiškai slaptų dokumentų ir ginklo pametimas . 14,

budrumo praradimas......................................... 2,

kiti nusižengimai............................................... 11.
----------------------------------------------------------------
                                                                        97

Reikia pažymėti, kad Lietuvos SSR MVD kadrų skyriaus Ypatingoji inspekcija išnagrinėjo daugiau kaip 400 atvejų, dėl kurių arba nutrauktas tyrimas, arba apsiribota darbuotojų, padariusių vienokius ar kitokius nežymius prasižengimus, įspėjimu.

Ypatingosios inspekcijos prie LSSR MVD kadru skyriaus viršininkas majoras Timonovas

1953m. gegužės 22d.

Buv. LSSR VSKA. F.10. B. 13/27. L.30. Nuorašas.

58. Ištrauka iš MVD kariuomenės Lietuvos pasienio apygardos karinio prokuroro S.Grimovičiaus rašto LKP CK sekretoriui A.Sniečkui apie leidimus kankinti tardomuosius

[Vilnius]    1953m. rugpjūčio 8d.

Būtina sugrąžinti j Lietuvos KP CK Ypatingąjį sektorių

Nr.925

1953m. rugpjūčio 8d.

Lietuvos pasienio apygardos    Visiškai slaptai

MVD kariuomenės karinis prokuroras    Egz.Nr.l

Lietuvos Komunistų Partijos Centro komiteto Sekretoriui Drg. A.Sniečkui

Kaip žinoma Lietuvos KP CK, buvusi SSRS Valstybės saugumo ministerija turėjo specialius nurodymus, kurių pagrindu kai kuriais atvejais tardant suimtuosius už valstybinius nusikaltimus buvo leidžiama taikyti fizinio poveikio priemones.

Šių nurodymų pagrindu buvęs Lietuvos SSR Valstybės saugumo ministras generolas-majoras drg. Kondakovas ir jo pavaduotojas - pulkininkas drg. Počkajus tardymo darbuotojams duodavo leidimus taikyti areštuotiems vadinamąsias "aktyvaus tardymo priemones".

[...]

Justicijos pulkininkas (S.Grimovičius) (Parašas)

1953m. rugpjūčio mėn. 8d.

Nr.002656

LVVOA. F. 1771. Ap.133. B.50. L.185. Originalas.

59. LSSR KGB 10 skyriaus inspektoriaus Andrikovo rašyta KGB darbuotojo Stasio Šimkaus tarnybinė charakteristika

[Vilnius]    1983m. vasario 16d.

Papulkininkis Šimkus Stasys, Kazio, gimęs 1925 metais, lietuvis, KPSS narys nuo 1956m., išsilavinimas - vidurinis.

Drg. S.KŠimkus 1945-1946 metais buvo sovietinėje armijoje. Demobilizavus dirbo Lietuvos SSR Tauragės apskrityje valsčiaus komjaunimo komiteto sekretoriumi.

1948-1953m. jis buvo agentas smogikas ir Lietuvos SSR MGB agentų smogikų specialiosios grupės vadas, dirbo užmezgant ryšius ir sudarant sąlygas operatyviniam ginkluotų nacionalistinių bandų išaiškinimui ir likvidavimui Lietuvos SSR teritorijoje.

Turėdamas aukštas moralines ir valios savybes jis parodydavo ypatingą narsumą bei ištvermę vykdydamas Valstybės saugumo organų užduotis.

1953 metais drg. Šimkus buvo įtrauktas į Valstybės saugumo kadrus ir paskirtas Lietuvos SSR MVD-KGB 4 valdybos operatyviniu įgaliotiniu.

Nuo 1982m. rugpjūčio jis dirba Lietuvos SSR KGB Vilniaus rajono skyriaus viršininku. Teisingai organizuoja pavaldinių darbą valstybės saugumui rajone užtikrinti.

Už ilgametę ir nepriekaištingą tarnybą valstybės saugumo organuose, pasiektus rezultatus darbe drg. Šimkus apdovanotas Raudonosios vėliavos ordinu, dešimčia medalių, ženkleliu - "Valstybės saugumo garbės darbuotojas", SSRS KGB raštu.

LSSR KGB 10 skyriaus inspektorius (Andrikovas) (Parašas)

1983 02 16

Buv. LSSR VSKA. KGB darbuotojų - pensininkų bylų fondas. S.Šimkaus byla. Originalas.

2. NKVD-MVD-MGB kariuomenė

60. NKVD kariuomenės 3-io Baltarusijos fronto užnugariui saugoti štabo operatyvinė suvestinė apie pasienio kariuomenės veiklą 1944m. gruodžio 14-18 dienomis

1944m. gruodžio 19d.

Visiškai slaptai Egz. Nr.l

NKVD kariuomenės trečiojo Baltarusijos fronto užnugariui saugoti štabo operatyvinė suvestinė Nr.00353

pagal pasienio pulkų vadų pranešimus, gautus 1944m. gruodžio 18d., 24.00, (žemėlapis 200.000 - 42m)

SSR Sąjungos vidaus reikalų liaudies komisaro pavaduotojui, valstybės saugumo 2 rango komisarui drg. Kruglovui

I. Operatyvinė padėtis fronto užnugaryje

a) priešiškų jėgų ir priešo agentūros veiksmai 331 pasienio pulko vado 1944m. gruodžio 17d. duomenimis, Alytaus apskrities Utiekos (9010) kaimo rajone specialiai įrengtose žeminėse slapstosi pavieniai banditai.

Alytaus apskrities Varėnos (1040) milicijos viršininko duomenimis, 1944m. gruodžio 16d. naktį Babriškių (2030) kaimo aktyvistui banditai per langą įmetė dvi granatas. Aukų nėra.

Pažyma. 1944m. gruodžio 17d., šukuojant miškų masyvus Babriškių ir Utiekos kaimų rajonuose, 331 pasienio pulko 3-ias batalionas 7 banditus užmušė, 3 banditus ir 11 asmenų, vengiančių šaukimo į Raudonąją armiją, suėmė.

Paimta: kulkosvaidžių - 1, šautuvų - 2.

Operatyvinės suvestinės 1944m. gruodžio 16d. Nr.00351 papildymas

13 pasienio Vilniaus pulko vado 1944m. gruodžio 17d. pranešimu,

NKGB operatyvinė grupė Alytaus apskrities Visbutų (2050) kaimo rajone per susišaudymą ir persekiodama banditų grupę sučiupo 10 banditų, tarp jų - bandos vadeivą; 9 sužeisti, kiti pabėgo.

Operatyvinės grupės nuostoliai: užmušta - 4, sužeista 8 iš milicininkų ir "SMERŠ"o darbuotojų.

1944m. gruodžio 18d. tame pačiame rajone 13 pasienio Vilniaus pulko manevrinės grupės minosvaidininkų būrys kovojo su 30 žmonių banda.

Mūšyje užmušti 3 banditai. Sužeistuosius banda nusinešė.

Iš manevrinės grupės būrio sunkiai sužeistas vienas raudonarmietis.

Pažyma. Pasislėpusių banditų persekiojimą tęsia 13 pasienio Vilniaus pulko padaliniai, vadovaujami pulko vado majoro Petrenkos.

Operatyvinės suvestinės 1944m. gruodžio 15d. Nr.00350 papildymas

Šukuojant vietovę Alytaus apskrities Šilavo (6010), Benčiakiemio (5010) (žemėlapyje nėra) rajone, 1944m. gruodžio 16d. 331 pasienio pulko 2 bataliono padaliniai miškuose suėmė 5 žmones, vengiančius šaukimo į Raudonąją armiją.

Pažyma. Suimtieji atgabenti į bataliono žvalgybos skyrių tardymui.

331 pasienio pulko 1 bataliono štabo 1944m. gruodžio 11d. duomenimis, Alytaus apskrities Marcinkonių mstl. (9020) rajone banditai užmušė kaimo partorgą, pirmininką ir jo pavaduotoją.

Tais pačiais duomenimis, Alytaus apskrities Varėnos valsčiaus Žiūrų (0030), Mergežerio (1030), Babriškių (2030) gyvenvietėse slapstosi pavieniai banditai ir asmenys, vengiantys tarnybos Raudonojoje armi-joje.

Pažyma. Šukuojant vietovę, šiuose rajonuose 331 pasienio pulko 1 šaulių batalionas suėmė: banditų - 4, pabėgusių iš vokiečių nelaisvės -[...], vengiančių šaukimo į Raudonąją armiją - 6 žmones. Paimta viena vokiška racija.

331 pasienio pulko 2 bataliono žvalgybos skyriaus 1944m. gruodžio 14d. duomenimis, tapo žinoma, kad Alytaus apskrities Staniavos (4010), Pievagalių (4010), Žagariu (4010) kaimų rajone miškuose ir vienkiemiuose slapstosi nenustatyto skaičiaus banditų grupė.

Pažyma. Šukuodami vietovę ir tikrindami gyvenvietes tame rajone, 331 pasienio pulko 2 bataliono padaliniai 1944m. gruodžio 15d. suėmė 31 žmogų. Iš jų: banditų - 5, vengiančių šaukimo į RA - 7 ir įtartino elemento - 19.

Be to, užmušti 2 mėginę pabėgti banditai.

Paimta: vienas telefonas, viena racija.

13 pasienio Vilniaus pulko 1 bataliono vado 1944m. gruodžio 11d. duomenimis, nenustatyto skaičiaus banditų grupė Kėdainių apskrities Pernaravos (2060) kaime sudegino valsčiaus vykdomojo komiteto pastatą ir apšaudė sovietinius darbuotojus.

Aukų nebuvo.

Pažyma. Banditų grupei ieškoti šiame rajone veikia 13 pasienio pulko 1 bataliono padaliniai.

1944m. gruodžio 17d. banditai užmušė Alytaus apskrities Stakliškių (5020) karinės įskaitos stalo viršininką.

Banditų grupės likvidavimui buvo išsiųsta 7 milicininkai ir 5 kariškiai iš Vyriausybinio ryšio padalinių. Susidūrus su banda du raudonarmiečiai sužeisti. Banditai pabėgo.

Pažyma. Banditų grupei išaiškinti NKVD Stakliškių organai ir 331 pasienio pulko 2 bataliono žvalgybos skyrius vykdo agentūrines - operatyvines priemones.

II. Kariuomenės kovinė veikla

1944m. gruodžio 15d. operatyvinės suvestinės Nr.00350 papildymas

1944m. gruodžio 14d. 331 pasienio pulko 2 bataliono žvalgybos skyrius gavo duomenų, kad Alytaus apskrities Padriežiškių (5020) kaimo rajone, miško masyve, slapstosi ginkluota banda apie 15 žmonių. Bandai vadovauja vokietis.

331 pasienio pulko 2 bataliono vadas kapitonas Suchovas gautų duomenų realizuoti ir miško šukuoti Padriežiškių kaimo rajone pasiuntė 6, 8 ir 9 užkardas. Bendrai vadovauti užkardoms ėmėsi pats.

Užkardą Nr.8 kapitonas Suchovas paliko pasaloje, o su 6 ir 9 pradėjo šukuoti vietovę.

1944m. gruodžio 15d., 12.00, 8 užkardos viršininkas vyresnysis leitenantas Oboznas savo iniciatyva pasiuntė žvalgais 5 raudonarmiečius: Safiną, Šestopalovą, Žukovą, Žirkovą, būrio vyresniuoju paskyrė jaunesnįjį seržantą Minjko, davęs jiems uždavinį apžiūrėti du Gailiakiemio (5020) kaimo vienkiemius, esančius prie miško masyvo.

Žvalgai, nuėję nuo pasalos 1 kilometrą, užėjo į užkardos viršininko nurodytą vienkiemį, kurio šeimininkas buvo Lisauskas, ir patikrinę ėjo atgal. Tuo metu ginkluota 15 žmonių banda apsupo būrį ir nuginklavo, po to nusivedė į mišką ir sušaudė.

Sužeistas raudonarmietis Žirkovas apsimetė negyvu ir išsigelbėjo. Kai tik banditai paspruko, sunkiai sužeistas raudonarmietis Žirkovas pasiekė artimiausią vienkiemį, iš ten buvo nugabentas į bataliono štabą.

8-oji užkarda, būdama pasaloje, išgirdo šūvius ir patraukėjų link, ten rado miške nušautus kariškius.

Tuo metu 6 užkardos priekinė žvalgyba pastebėjo du banditus, susišaudęs su jais būrys vieną nušovė, kitą sužeidė ir paėmė.

Kiti banditai ėmė trauktis nuo žvalgų, bet susidūrė su 8-osios užkardos priedanga, sulindo į savo slėptuves ir pradėjo gintis ratu.

Trys užkardos stojo į mūšį su banditais, jis truko vieną valandą. Jo metu užmušta 9 banditai (iš jų vienas - bandos vadeiva vokietis), vienas paimtas į nelaisvę.

Paimta trofėjų: kulkosvaidžių - 1, automatų - 2, šautuvų -7, pistoletų - 1, Lietuvos tautinė vėliava ir banditų dokumentai.

Mūsų nuostoliai: užmušta - 4, sužeista 2 žmonės.

III. Dislokavimo pakeitimai

1944m. gruodžio 18d., 20.00: 13 pasienio Vilniaus pulko 7 užkarda perdislokuota į Čekiškę (1060).

1944m. gruodžio 18d., 19.00: 86 pasienio pulko 1 bataliono komandinis punktas perdislokuotas - Rudamina (2050), 6 užkarda -Seinų (9050) miestelis, 13 užkarda - Kupanica132, 3 užkarda - Šurai (0020), 2 bataliono komandinis punktas - Leipalingis (9080).

132 Vietovardžių nepavyko identifikuoti.

 

1944m. gruodžio 18d. 20.00: 132 pasienio Minsko pulke perdislokuotas 1 bataliono komandinis punktas į Skurdupius (6020). 1 užkarda - į Šūklius (6020), 2 užkarda - į Kumečius 2 (5020) (žemėlapyje nėra), 4 - į Obšrutėlius (6010), 5 - į Būdviečius (4020), 2 bataliono komandinis punktas 8 užkarda - Vištyčio m., 10 - Vartai (3010).

IV. Operatyvinė -

tarnybinė kariuomenės veikla

Kariuomenės tarnybiniai būriai sulaikė 294 žmones.

Iš jų:

Sulaikytųjų

Pasienio pulkai

105 atski

kontingentas

13

132

86

217

331

ra ma

nevrine

grupė

a) Kariškių:

dezertyrų

2

-

-

-

-

2

be nustatytų dokumentų

4

17

-

8

-

-

Iš viso

6

17

-

8

-

2

b) Civilių:

vengiančių tarnybos RA

16

2

36

-

39

65

nustatyto režimo

pažeidėjų

-

-

-

45

-

-

be nustatytų dokumentų

-

7

-

-

-

-

įtartinų

2

-

-

-

32

7

Iš viso:

18

9

36

45

71

72

Bendras skaičius

24

26

36

53

71

74

Be to, 331 pasienio pulkas sulaikė 9 banditus, 13 pasienio Vilniaus pulkas - 1 banditą.

Iš sulaikytųjų:

1)    paleista iki protokolo surašymo - 8,

2)    pasiųsta į savus padalinius - 25,

3)    perduota:

a)    kontržvalgybos "SMERŠ’o" organams - 3,

b)    NKVD, NKGB ir milicijos organams - 101,

c)    iškelta iš neapgyvendintos juostos - 45;

4) Palikta filtruoti pulkų ir batalionų žvalgybos skyriuose - 112 Iš viso: 294.

Pagal 1944m. gruodžio 8d. 331 pasienio pulko 3 bataliono žvalgybos skyriaus duomenis, tapo žinoma, kad Alytaus apskrities Merkinės valsčiaus Česukų (0010) kaime slapstosi banditas "K".

Gautų duomenų realizuoti 1944m. gruodžio 14d. į Česukų (0010) kaimą nuo 14 užkardos buvo pasiųstas tarnybinis būrys, jis aptiko ir suėmė banditą "K", pasislėpusį krosnies kamine. Apieškant bandito butą, paimta 300 šautuvo šovinių.

Suimtojo palydai į bataliono žvalgybos skyrių buvo paskirta 8 žmonių apsauga, vadovaujama vyresniojo seržanto Semionovo.

Vedamas banditas puolė bėgti. Būrys panaudojo ginklą, ir banditas buvo nukautas.

1944m. gruodžio 15d. 331 pasienio pulko 12 užkardos žvalgų grupė iš šešių žmonių, vadovaujama užkardos viršininko vyresniojo leitenanto Syčo, Miroslavo (2080) miestelyje sulaikė gyventoją "R", kuris vokiečių okupuotoje Lietuvos SSR tarnavo Alytaus miesto kalėjimo viršininku.

Suimtasis, varomas į Merkinę (0010), puolė bėgti nuo apsaugos į mišką. Būiys panaudojo ginklą, ir nusikaltėlis buvo nukautas.

1944m. gruodžio 14d. 331 pasienio pulko 9 užkardos žvalgų grupė iš trijų žmonių, vadovaujama viršilos Ustinovo, traukė nurodytu maršrutu

- kairiuoju Nemuno upės krantu. Staniavų (4010) kaimo rajone žvalgai pamatė, kaip vienas civiliškai apsirengęs nepažįstamasis įlipo į valtį ir ėmė plaukti į kitą krantą. Būrys įsakė nepažįstamajam plaukti atgal, bet šis nepaklausė. Matydamas, kad nepažįstamasis gali pasprukti, būrys panaudojo ginklą, ir jis buvo nukautas.

Nustatyta, kad nepažįstamasis buvo banditas.

1944m. gruodžio 14d. 331 pasienio pulko 4 užkardos RPG133, vadovaujama užkardos viršininko leitenanto Vyborkovo, tikrindama vienkiemį Mergežerio (1030) kaimo rajone, sulaikė ieškomą banditą "V", kuris slėpėsi savo namuose specialiai įrengtoje ir kruopščiai užmaskuotoje slėptuvėje po grindimis.

Banditas atgabentas į bataliono žvalgybos skyrių.

1944m. gruodžio 17d. 105 atskirosios manevrinės grupės RPG vadovaujama vyr. leitenanto Chramcovo, tikrindama Rožomdiškių (2060) kaimą, aptiko vengiantį šaukimo į Raudonąją Armiją Čižiką, kuris slėpėsi specialiai įrengtame būste po namo grindimis, ir jį suėmė.

Suimtasis perduotas filtravimui į NKVD Marijampolės apskrities skyrių.

NKVD kariuomenės Trečiojo Baltarusijos fronto užnugariui saugoti viršininkas

generolas leitenantas Liubyj

Kariuomenės štabo viršininkas pulkininkas Grekovas

1944 metų gruodžio 19d.134

Atspausdinta 7 egz.

Egz. Nr.l - Vidaus reikalų liaudies komisaro pav. drg. Kruglovui;

Egz. Nr.2 - Veikiančios Raudonosios Armijos NKVD vyriausios kariuomenės valdybos viršininkui

Egz. Nr.3 - 3 Baltarusijos Fronto kariuomenės vadui

Egz. Nr.4 - 3 Baltarusijos Fronto Karo Tarybos nariui

Egz. Nr.5 - 3 Baltarusijos Fronto štabo viršininkui

Egz. Nr.6 - 3 Baltarusijos Fronto Kontržvalgybos "SMERŠ’o" vald. virš.

Egz. Nr.7 - į bylą Nr.7.

Vykd. majoras Baklundis

1944m. gruodžio 19d.

Buv. LSSR VSKA. F.3. B.7/142. L.40-42. Originalas.

133 RPG (razvedovatelno - poiskovaja grupa, rusų k.) - žvalgybinė paieškos grupė.
134 Diena rašyta ranka.

 

61. NKVD Alytaus apskrities skyriaus viršininko Černyšovo specialus pranešimas LSSR NKVD komisarui J.Bartašiūnui apie partizanų grupės sunaikinimą Merkinės valsčiuje

Alytus    1945m. kovo 5d.

Lietuvos SSR vidaus reikalų liaudies komisarui valstybės saugumo komisarui drg. Bartašiūnui Vilnius

Specialus pranešimas apie banditų grupės likvidavimo operaciją Alytaus apskrityje, Merkinės valsčiuje

NKVD Merkinės valsčiaus poskyris iš slapto informavimo agento gavo duomenų, kad į Merkinės valsčiaus Kibyšių k. kasdien atvyksta didelė banditų grupė. Būdama kaime, ji išstato postus ir nieko iš kaimo ir į kaimą neleidžia, be to, uždraudžia vietos gyventojams išeiti iš patalpų  į gatvę.

Banda per Kibyšius eidavo skirtingu laiku, tai trukdė surengti banditų grupės likvidavimo operaciją.

1945 metų vasario 28d. NKVD Merkinės valsčiaus poskyrio viršininkas valstybės saugumo jaun. ltn. drg. Savostinas kartu su NKVD vidaus kariuomenės 298 šaulių pulko 4 kuopos vadu drg. Gorbunovu sudarė operatyvinį planą iškrėsti Kibyšių k.

Vasario 28d., 1 valandą, NKVD vidaus kariuomenės 298 šaulių pulko 4 kuopa, vadovaujama ltn. drg. Gorbunovo ir NKVD apskrities skyriaus Merkinės valsčiaus poskyrio operatyvinio įgaliotinio milicijos jaun. ltn. drg. Vdovino, išėjo į nurodytą Kibyšių k. rajoną. Krėsdami banditų grupės neaptiko, bet iš gyventojų žodžių sužinojo, kad banda naktį iš š.m. vasario 27 į 28 nakvojo Kibyšių k., o rytą nuėjo Panaros kaimo link.

Sužinojusi anksčiau nurodytus duomenis, 4 kuopa pasuko į Panaros kaimą ieškoti ir sekti banditų grupės. Priartėjusią prie Panaros kaimo 4 kuopą sutiko uragininė šautuvų ir kulkosvaidžių ugnis.

Kuopa išsidėstė mūšio tvarka ir paleido atsakomąją ugnį. Užvirė mūšis, kuris truko 1,5 valandos. Per mūšį 4 kuopa išmušė banditus iš Panaros kaimo. Banda, kurią sudarė, kaip paaiškėjo, 250 žmonių, dengiama ugnies, pradėjo kaudamasi trauktis į Merkinės valsčiaus Vilkiau-tinio kaimą. Bandą 4 kuopa persekiojo kaudamasi 8 val.

Jėgų persvarą turėjo banditų grupė, be to, prie persekiojamos banditų grupės Vilkiautinio kaimo rajone prisidėjo 10 arkliais kinkytų rogių su banditais, kurie prisijungė prie atsitraukiančiųjų, užėmė patogią gynybos padėtį ir dengiami stiprios ugnies nedidelėmis grupelėmis ėmė trauktis į mišką, išsinešdami užmuštus ir sužeistus banditus. 4 kuopos kariams baigėsi šaudmenys, temo. Užuot puolus banditus, 4 kuopai teko pereiti į gynybą, ir tuo ji sudarė bandai galimybę pasitraukti į mišką nežinoma kryptimi.

Persekiojant banditų grupę, buvo užmušti 37 banditai, tą patvirtina 4 kuopos kariai. Užmuštų banditų kūnus išsivežė patys banditai; mūšio lauke rasti 7 banditų lavonai, iš kurių nė vieno nepavyko atpažinti.

Iš banditų atimta: vienas rankinis kulkosvaidis, 4 šautuvai, 3 granatos, vienas kompasas, vokiškas "parabelis", 600 šovinių. Tarp atimtų šautuvų buvo rusiškas šautuvas Nr.7736, anksčiau priklausęs Merkinės miestelio naikintojų bataliono kovotojui Jaruševičiui Alfonsui, kuris š.m. sausio mėn. su dviem kovotojais, atlikdamas užduotį, buvo sučiuptas banditų.

Iš mūsų pusės užmuštas 4 kuopos jaunesnysis serž. drg. Pšenišniko-vas ir sužeistas 4 kuopos raudonarmietis drg. Paluninas.

Š.m. kovo l d. toliau persekioti bandą 4 kuopai buvo pasiųstas pastiprinimas. NKVD vidaus kariuomenės 298 šaulių pulko 5 ir 8 kuopos, vadovaujamos pplk. drg. Kubrakio ir vyr. ltn. drg. Kiseliovo, 16 val. išvyko Ricielių kaimo link. Žygiuojančios NKVD kariuomenės priešakyje buvo apsauga - 8 šaulių kuopa. Bet artėjant prie Ricielių kaimo šią apsaugos kuopą nežinia kas apšaudė.

Kuopa išsidėstė mūšiui, apsupo šaudančiąją grupę. Siekiant išvengti betikslio kraujo praliejimo, per vieną Ricielių kaimo moterį buvo pasiūlyta šaudančiajai apsuptai grupei pasiduoti, bet gautas neigiamas atsakymas, o pasiųstą moterį apsuptoji grupė sužeidė.

Kariams buvo įsakyta sunaikinti apsuptą grupę. Užvirė mūšis, jo metu 2 žmonės iš apsuptos grupės bandė prasiveržti iš apsupties, bet buvo paimti gyvi. Po to paaiškėjo, kad ši grupė - Lazdijų apskrities Leipalingio valsčiaus naikintojai, 14 žmonių. Grupė atlikinėjo operatyvinę užduotį ir per klaidą, NKVD kariuomenę palaikiusi banditais, ėmė šaudyti.

Mūšyje žuvo trys naikintojai ir vienas sunkiai sužeistas.    

Dėl susidūrimo kaltas NKVD Leipalingio valsčiaus poskyrio viršininkas, nes kariuomenės dalims išeinant į operaciją NKVD Leipalingio valsčiaus poskyrio viršininkas buvo įspėtas per NKVD Seirijų valsčiaus poskyrio viršininką drg. Žuravliovą. Nekreipdamas dėmesio į įspėjimą, NKVD Leipalingio valsčiaus poskyrio viršininkas neperspėjo naikintojų grupės ir nesiėmė jokių atsargumo priemonių.

4, 5, 8 kuopos nepasiekė jokių rezultatų persekiojant banditų grupę. Toliau renkame žinias apie banditų grupę ir aiškinamės jos buvimo vietą.

Apie rezultatus papildomai pranešime raštu.

NKVD Alytaus apskrities skyriaus viršininkas valstybės saugumo mjr. (Čcrnyšovas) (Parašas)

1945 03 05 Alytus, Nr. 1/62

Ant dokumento užrašytos dvi neįskaitomos rezoliucijos.

Buv. LSSR VSKA. F.3. B.7/11. T.l. L.98. Originalas. Rankraštis.

62. SSRS valstybės saugumo liaudies komisaro pavaduotojo B.Kobulovo direktyva LSSR NKVD - NKGB operatyvinių sektorių ir apskričių skyrių viršininkams, NKVD karinių dalinių vadams apie būtinybę sustiprinti kovą su partizanais

Maskva    1945m. birželio 8d.

Visiškai slaptai

Lietuvos SSR NKVD - NKGB operatyvinių sektorių viršininkams

Lietuvos SSR NKVD - NKGB apskričių skyrių viršininkams

NKVD vidaus kariuomenės pulkų vadams

NKVD pasienio būrių vadams

NKVD 4 divizijos vadui

tiktai drg. Rudykai

Šiomis dienomis dalyje apskričių pastebėti aktyvūs banditų veiksmai; banditai vykdo teroro aktus prieš vietinį sovietinį - partinį aktyvą, neturtinguosius valstiečius, mūsų organų darbuotojus, su ginklu užpuldinėja sovietines įstaigas ir įmones.

Tačiau banditų veiksmai dažniausiai lieka nenubausti. Banditai ir teroristai po įvykdytų antpuolių nepersekiojami, banditų rėmėjai neareštuojami. NKVD kariuomenė, kuriai skirta kovoti su banditais, nerodo reikiamo aktyvumo.

Tokios padėties ilgiau negalima kęsti.

Siūlau:

Maksimaliai sustiprinti agentūrinį - operatyvinį darbą kovai su banditizmu ir suaktyvinti NKVD kariuomenės bei naikintojų batalionų kovinę veiklą persekiojant ir likviduojant bandas.

Nepalikti nenubausto nė vieno banditų veiksmo. Banditus, įvykdžiusius teroro aktą ar ginkluotą sovietinių įstaigų, įmonių ir sovietinių piliečių užpuolimą, - persekioti, naikinti, banditus remiančius asmenis - areštuoti. Tardant stengtis atskleisti banditų ryšius, konspiracinius butus ir slėptuves, vykdyti reikiamą verbavimą, agentūrines kombinacijas, būtinas bandų ir nacionalistinių pogrindžio organizacijų likvidavimui.

Operatyviniuose pranešimuose išdėstyti ne tik banditų veiksmų pobūdį, bet ir nurodyti, kokių konkrečių priemonių imtasi bandų likvidavimui, kas vadovauja operacijai, kokie operacijos rezultatai ir tardymas dėl kiekvieno veiksmo.

Įspėju operatyvinių sektorių viršininkus, NKVD - NKGB apskričių skyrių viršininkus, NKVD kariuomenės pasienio būrių viršininkus, batalionų ir pulkų vadus dėl asmeninės atsakomybės už kiekvieną nenubaustą banditų veiksmą bei sužlugdytą operaciją persekiojant bandas.

Kobulovas

Nr.23

I945m. birželio 8d.

SSRS valstybės saugumo liaudies komisaro pavaduotojas valstybės saugumo 2-ojo rango komisaras (Kobulovas)

SSR Sąjungos vidaus reikalų liaudies komisaro pavaduotojas generolas pulkininkas (Apolonovas)

Operatyvinių sektorių viršininkams nedelsiant perspausdinti šį nurodymą ir įteikti NKVD - NKGB apskričių skyrių viršininkams, pasienio pulkų ir būrių vadams.

SSRS NKVD - NKGB įgaliotinis Lietuvai valstybės saugumo komisaras

(Tkačenka)

Tikra: LSSR NKVD sekretoriato operatyvinė įgaliotinė, valstybės saugumo

jaunesnioji leitenante (Andrejevą)

Rezoliucija: "Kusajevui. Skubiai išsiuntinėti į apskritis ir drg. Travkinui 1945m. birželio 10d." (Parašas neįskaitomas)

Buv. LSSR VSKA. F.18. B.l/4. L.6-7. Nuorašas.

63. NKVD vidaus kariuomenės Pabaltijo apygardos štabo viršininko Golovkos pranešimas apie NKVD kariuomenės skaičių, sutelktą Lietuvoje partizanų naikinimui

[Ryga]135    [Ne vėliau kaip 1945m. liepos mėn.]136

135 Rygoje buvo dislokuota NKVD Pabaltijo apygardos vadovybė.
136 Data nustatyta pagal tai, kad 1945m. liepos mėn. I Pabaltijo fronto užnugario apsaugos kariuomenė tapo I Ukrainos fronto užnugario apsaugos kariuomene.

Visiškai slaptai Egz. Nr. ...

Rikiuotės pranešimas apie NKVD kariuomenės, pasitelktos kovai su banditizmu Lietuvos SSR, skaičių

Eil. Kariuomenės pavadinimas ir dalių Nr.    Žmonių Pastabos

Nr.    skaičius

1. NKVD vidaus kariuomenė:

a) 4 šaulių divizija - 25    šaulių    pulkas    1137

-    137    "    "    1008

-    298    "    "    1182

-    261    "    "    1032

b)    266 atskirasis šaulių pulkas    1100

c)    3/36 manevrinis šaulių pulkas    200

                                    Iš viso    5659

2. Pasienio kariuomenė:

23 pasienio būrys 1100

-    95    " " 950

-    97    " " 950 Manevrinė grupė - 94    " " 110

                    Išviso:    3110

3. NKVD užnugario apsaugos kariuomenė: a) 3-ojo Baltarusijos fronto:

-

331 pasienio pulkas

1200

-

86

1200

-

338

1500

-

13

500

-

132

250

Iš viso:

4750

b) 1-ojo Pabaltijo fronto:

_

33 pasienio pulkas

700

-

31

900

-

216

1000

-

manevrinė grupė

130

-

mokomoji komanda

125

Iš viso:

2855

Susumavus:

16370

Vadovybės štabo viršininkas gen. mjr. (Golovka) (Parašas) Buv. LSSR VSKA. F.3. B. 16/96. L.5. Originalas.

Publikuota: A.Anušauskas. Lietuvių tautos sovietinis naikinimas 1940-1958 metais. V. 1996. P.424.

64. SSRS NKVD-NKGB įgaliotinio Lietuvoje I.Tkačenkos įsakymas NKVD kariuomenės Lietuvoje vadams, prokurorams ir "Smerš’o" viršininkams bei NKVD-NKGB operatyvinių sektorių ir apskričių skyrių viršininkams sustiprinti kovą prieš partizanus

[Vilnius]    1945m. rugsėjo 8d.

Pranešimas per "VČ" Visiškai slaptai

drg. Rudykai

NKVD kariuomenės Lietuvoje valdybų ir divizijų viršininkams generolams Liubyj, Byčkovskiui, Malyj, Skorodumovui, Solovkinui

NKVD kariuomenės valdybų ir divizijų karo prokurorams ir "SMERŠ’o" viršininkams

NKVD - NKGB operatyvinių sektorių ir apskričių skyrių viršininkams

Tokių gėdingų mūsų organų ir kariuomenės darbo rezultatų, kaip pirmąjį rugsėjo penkiadienį, dar nebuvo nuo pat respublikos išvadavimo nuo vokiečių.

Dvidešimt pulkų per penkias dienas užmušė tik 56 ir areštavo 158 banditus. Ginklų paimta tik 187 vienetai. Taip dykinėjant kariuomenei, banditai suaktyvino savo priešišką veiklą. Tik per 4-rias rugsėjo dienas jie nužudė ir pagrobė 27 sovietinius aktyvistus.

Šio gėdingo mūsų kariuomenės darbo priežastys išdėstytos valstybės saugumo liaudies komisaro pavaduotojo Kobulovo šių metų rugsėjo 1-osios įsakyme.

Galų galėjus turite suprasti, kad nebegalima toliau pakęsti kariuomenėje ir organuose įsigalėjusio neatsakingumo už pavestą reikalą, kai kariuomenės panosėje banditai gyvena namie ir vykdo teroro aktus. Atsiliepiant į drg. Kobulovo įsakymą, būtina:

Kariuomenės viršininkams, jų pavaduotojams ir pulkų vadams patiems važinėti į įvykius ir negrįžti tol, kol nusikaltimus padarę nusikaltėliai nebus sunaikinti arba suimti.

"SMERŠ’o" viršininkams, valdybų bei divizijų karo prokurorams išvykti į kiekvieną banditų aktyvių veiksmų vietą, vesti tyrimą ir pagal drg. Kobulovo įsakymo 6-ąjį skirsnį nubausti už neveiklumą ir priemonių banditams likviduoti nesiėmimą padalinių vadus, neatsižvelgiant į jų pareigas. Jei kariuomenės viršininkas neduotų sankcijos patraukti atsakomybėn, ją gauti iš manęs.

Lietuvos SSR NKVD operatyvinių sektorių viršininkams ir "SMERS’o" viršininkui drg. Gusevui už neveiklumą ir banditų likvidavimo priemonių nesiėmimą baudžiamojon atsakomybėn patraukti NKVD - NKGB operatyvinius viršininkus ir operatyvinius darbuotojus su Lietuvos SSR NKVD - NKGB liaudies komisarų sankcija.

Kariuomenės viršininkai privalo asmeniškai išaiškinti drg. Kobulo-vo įsakymą ir šį nurodymą kiekvienam kareiviui ir karininkui, o operatyvinį sektorių viršininkai - kiekvienam operatyvininkui bei imtis priemonių susidariusiai padėčiai ištaisyti.

Įsakymo vykdymo kontrolę ir užtikrinimą SSRS NKVD - NKGB vadovybė pavedė man ir generolui majorui drg. Golovkai.

Tkačenka

SSRS NKVD - NKGB įgaliotinis Lietuvoje generolas leitenantas (Tkačenka)

1945m. rugsėjo 8 d.

Nr.45

Tikra: majoras (Parašas neįskaitomas) Buv. LSSR VSKA. F.18. B.1/4. L.75-76. Nuorašas.

65. SSRS NKVD-NKGB įgaliotinio Lietuvoje I.Tkačenkos pranešimas apie kariškių nusikaltimus Lietuvoje

Vilnius    1945 m. rugsėjo mėn.

Pranešimas apie Pabaltijo karinės apygardos kariškių siautėjimus Lietuvos SSR teritorijoje

Šių metų birželio-liepos mėnesiais iš Rytų Prūsijos teritorijos atvyko ir buvo dislokuota Lietuvos miestuose bei miesteliuose Pabaltijo karinės apygardos kariuomenė.

Beveik visuose apygardos daliniuose didelė dalis karininkų, seržantų ir eilinių sistemingai girtauja, plėšia, žudo piliečius, apvagia lietuvių sodybas, daro kitas blogybes gyventojams, masiškai pažeidžia revoliucinį teisėtumą.

Štai šių metų rugsėjo 21d. Ukmergėje girtas patrulis, 241 minosvaidžių pulko eilinis Zykovas nušovė automatu LSSR NKVD "SMERŠ"o viršininko pavaduotoją majorą Latyševą ir to paties pulko jaun. leitenantą Jermoliną. Nors pulke visi žino, kad Zykovas yra pagedęs tipas, girtuoklis ir chuliganas ir kad rugsėjo 21d. buvo smarkiai įgėręs, tačiau pulko budėtojas leitenantas Bystrovas jį pasiuntė patruliuoti mieste.

Šių metų rugsėjo 23d. Šiauliuose dar nenustatyti du šeštosios gvardijos štabo darbuotojai, turintys majoro ir kapitono laipsnius, girti gatvėje nušovė metalurgijos fabriko direktorių VKP(b) narį drg. Kovestoką Joną ir jo pavaduotoją Grigaliūną.

Šių metų rugsėjo 3d. Vilniaus Katedros aikštėje 7 girti karininkai iš 46 prožektorių bataliono ėmė šaudyti, nušovė 6 metų vaiką, sužeidė senutę, primušė mėginusius juos sulaikyti SSRS NKVD bendradarbį drg. Tarasovą ir Lietuvos NKVD bendradarbį drg. Rodiną, po to atsišaudydami mėgino bėgti, bet buvo NKVD kariuomenės patrulių sulaikyti ir perduoti kariniam prokurorui, kuris juos perdavė Kauno įgulos "SMERŠ"o viršininkui, o šis juos paleido.

Šių metų rugsėjo 21d. 6-osios armijos 176 3 šaulių pulko eilinis Zolodenka Šiaulių apskrities Lieporių kaime girtas metė į piliečio Markucko namą granatą, jai sprogus, užmušta Markucko žmona, sunkiai sužeista duktė ir senutė kaimynė.

Šių metų rugsėjo 20d. Švenčionių apskrities Adutiškio miestelyje jaun. leitenantas Sokolovas ir du eiliniai iš vietos įgulos girti įsiveržė į NKVD valsčiaus poskyrį, sumušė poskyrio budintį Bersenjevą, atėmė kulkosvaidį, automatą ir keletą šautuvų, mėgino slėptis, bet buvo sulaikyti ir perduoti dalinio vadui, o šis juos paleido.

Šių metų rugpjūčio 24d. dienos metu Kaune girti patruliai iš vietinės įgulos Stalino prospekte apiplėšė profesorių Marcinkevičių, atėmė auksinį laikrodį, 1200 rublių, dokumentus ir pabėgo.

Šių metų rugsėjo 7d. 332 divizijos vairuotojai Vasinas ir Kostrošickis įėjo į Plungės miesto elektrinę, nuplėšė ir išsivežė pagrindinės mašinos diržą, dėl to elektrinė ir miesto pramonė sustojo.

Šių metų rugsėjo 11 d. 9 gvardiečių divizijos 22 šaulių pulko eiliniai Moskovecas Pavelas ir Žuravliovas Vasilijus girti įsiveržė į Marijampolės apskrities Prokolovkos* kaimo gyventojo Mockos Petro kiemą, nušovė du šunis, tris kiaules ir dešimtį paukščių, atėmė arklį ir juo nusivežė į dalinį kiaules ir paukščius.

*Vietovardžio identifikuoti nepavyko.

NKVD pasienio komendantūra pareikalavo iš pulko vado grąžinti viską šeimininkui ir nubausti kalti