Partizanai: istorija ir dabartis

Gruodžio 24 d. žuvę partizanai

Paminklas partizanams Peiksvos kaime Tiskūnų seniūnijoje pastatytas 1989 m. J.Ardavičiaus iniciatyva. Šioje vietoje 1946-12-24 žuvo partizanai: A.Petrauskas, P.PIančiūnas ir jų ryšininkai B. Sereika ir V. Sereika.

https://partizanai.org/failai/html/amzinai-gyvi.htm

BABENSKIS Pranas, žuvo 1944 12 24, Kūčių vakarą. Rastas Skaraitiškės dvare, Šiluvos v., už daržinės, spygliuota viela surištomis rankomis, nušautas. Tą vakarą dar žuvo J. Pužauskas ir K. Celedinas.

BACYS Jonas, Petro, g. 1920 Plekiuose (kt. žiniomis - 1912 Paparčiuose). Partizanas nuo 1944. Žuvo 1945 12 24 Vadžgirio k. pas J. Girdzijauską- apsuptas nusišovė. Kartu žuvo S. Čepkauskas ir Narkevičius. Palaikai ilsisi Šimkaičiuose, miško kampe.

CELEDINAS K., žuvo 1944 12 24, Kūčių vakarą miške prie Varkalių k., Šiluvos v., netoli savo sesers Lukauskienės namų. Tą vakarą Šiluvos enkavedistai nužudė dar du vyrus - P. Babenskį ir J. Pužauską.

ČEPKAUSKAS Stasys, Juozo, g. 1923 Bliūdžiuose, Šimkaičių v. Buvęs stribas, vėliau partizanas. Žuvo 1945 12 24 Vadžgirio k., pas Girdzijauską. Kartu žuvo J. Bacys ir S. Narkevičius.

GEDVILAS Petras, Petro - Sigitas, g. 1925. Šalnos rajono Lukšto būrio partizanas. Žuvo 1952 12 24.

 

Stasys KENTRA (kairėje)

KENTRA Stasys, Juozo - Dagilis, g. 1926 Alkupyje, Kvėdarnos v. Dirbo tėvų ūkyje. Partizanas nuo 1949. Žuvo 1952 12 24 prie Rietavo

NARKEVIČIUS Stanislovas, Kazio, g. 1918. Mokytojavo Plekiuose, Rutkiškių apyl. Žuvo 1945 12 24 Vadžgiryje pas Girdzijauskus - apsuptas nusišovė. Kartu žuvo J. Bacys ir S. Čepkauskas. Kapas Šimkaičiuose.

NORKUS Jonas, Jono, g. 1925 Būtaičiuose, Betygalos v., mažažemių ūkininkų šeimoje. Žuvo 1944 12 24 Grajauskų mūšyje netoli Pagojo dvaro.

PILIPAUSKAS Stasys, Jono, g. 1919 Kasiul-kuose, Ariogalos v. Lietuvos kariuomenės puskarininkis. Žuvo 1944 12 24 Grajauskų mūšyje. Žmona, laukianti kūdikio, sugebėjo viena pasiimti žuvusio vyro kūną iš mūšio lauko ir jį palaidoti

PUŽAUSKAS Jonas, kilęs iš Kiaulininkų k., Šiluvos v. Ryšių bataliono karys - radistas. Žuvo 1944 12 24, Kūčių vakarą. Nužudė Šiluvos enkavedistai. Tą patį vakarą buvo nužudytas P Babenskas ir K. Celedinas.

Skaityti daugiau: Gruodžio 24 d. žuvę partizanai

KLEPOČIŲ ŽUDYNĖS

1944–1945 m. Lietuvoje vykdytas sovietinis teroras buvo pats nuožmiausias. NKVD kariuomenės daliniai baudžiamąsias operacijas prieš ginkluotojo pasipriešinimo dalyvius ar bent kokiu pasipriešinimu įtariamus asmenis pradėjo jau 1944 m. liepos mėn. Didžiausią mastą tokios akcijos įgavo 1944 m. gruodžio mėn., kai Lietuvoje buvo sutelkta mažiausiai 16 NKVD kariuomenės pulkų, tarp kurių buvo ir gen. Pavelo Vetrovo vadovaujama NKVD vidaus kariuomenės 4-oji šaulių divizija, kovojusi su lietuvių ginkluotuoju pogrindžiu iki  1953  m.  Pirmaisiais  pokario  metais  NKVD baudžiamosioms operacijoms Lietuvoje sutelkdavo ištisas divizijas, apsupdavo po kelis valsčius, vykdydavo masines kratas, suiminėdavo žmones, o bėglius šaudydavo. Visa tai lydėjo  masiniai  plėšikavimai,  partizanų  šeimų  arba pasipriešinimo dalyvių rėmimu įtariamų žmonių sodybų ir ištisų kaimų deginimai.

Gruodžio 24 d. 3-iojo Baltarusijos fronto užnugario apsaugos NKVD kariuomenės 331-ojo pasienio pulko kareiviai kartu su Merkinės, Alovės ir Alytaus valsčių stribais pietinėje Alytaus aps. dalyje, esančioje tarp Merkinės ir Alytaus, pradėjo teroro akciją, trukusią net tris dienas. Ši akcija, žinoma kaip Klepočių (pagal labiausiai nukentėjusio kaimo vardą) tragedija, išsiskyrė iš visų baudžiamųjų okupantų akcijų ne tik savo apimtimi, bet ir žiaurumu.

Karinei operacijai vadovavo 3-iojo Baltarusijos fronto užnugario apsaugos NKVD kariuomenės Žvalgybos valdybos skyriaus l-ojo poskyrio viršininkas papulkininkis Sutovas ir 331-ojo pasienio pulko 3-iojo bataliono vadas kpt. Konosenkovas. Ją koordinavo šios kariuomenės viršininkas gen. ltn. Ivanas Liubyj. Gruodžio 24–25 d. jis raportavo SSRS vidaus reikalų liaudies komisaro pavaduotojui gen. Piotrui Kapralovui, kad akcijos metu nužudyti 25 „banditai“, 81, įtariamas „banditizmu“, sulaikytas, sudeginta 3 šaudmenų sandėliai ir 15 vienkiemių, kautynėse paimta įvairių ginklų.

Tai buvo eilinis melas, kuriuo baudėjai dangstė okupuotų kraštų gyventojų skerdynes.

Labiausiai nukentėjo Klepočiai – nužudyta 12 šio kaimo gyventojų, sudeginta 21 sodyba (iš buvusių 32). Lizdų k. nužudyta 10 (iš jų 2 moterys) gyventojų, sudegintos 8 sodybos. Ryliškių k. nužudyti 3 žmonės, sudegintos 4 sodybos. Druskininkų k. 5 žmonės sušaudyti Klepočių miškelyje, sudegintos 4 sodybos. Taručionių k. nužudyti 3 žmonės ir sudegintos 2 sodybos. Bugonių k. sudeginta 1 sodyba. Vabalių k. nušautas 1 gyventojas ir sudegintos 7 sodybos.

Skaityti daugiau: KLEPOČIŲ ŽUDYNĖS

Gruodžio 23 d. žuvę partizanai

Svinkūnas Juozas - Šamas iš Dzingiškių k. Simno vlsč. 1920 - 1947 12 23.

Navickas Juozas, Vinco s. - Liūtas iš Varnupių k. Liudvinavo vlsč. 1927 - 1947 12 23. Žuvo Vytautiškėse.

https://partizanai.org/failai/html/Vilutiene-Trecioji-veliavos-spalva.htm

Durneika Antanas - Žvirgždas iš Daukšių. 1929-1947.12.23(7). Baigęs Kauno finansų technikumą, dirbo Gudelių finansų skyriaus vedėju. Žuvo paliose. Stribas žuvusiam nupjovė galvą įrodymui, kad tikrai nušautas.

Dženkauskas Vytautas iš Skevonių k. Birštono vlsč. Žuvo 1946.12.23 24 metų. Nukankintas.

https://partizanai.org/failai/html/istark-mano-varda.htm

BUKAUSKAS Antanas, g. 1923 Juodaičiuose, Girkalnio v. Partizanas Puidoko būryje. Per kautynes Vosbutuose 1944 12 23 Čekiškės enkavedistų suimtas ir tą pačią dieną betardant nukankintas.

TOTILAS Antanas. Mykolo, g. 1875 Graužuose, Girkalnio v. Žuvo 1944 12 23 Graužuose. Kaimas buvo sudegintas, 12 jo gyventojų sušaudė rusų kareiviai.

VIDIKAS Antanas, Prano, g. 1924 Kunigiškiuose, Ariogalos v. Gyveno ir dirbo tėvų ūkyje. Žuvo 1944 12 23-24 Grajauskų mūšyje prie Pagojo dvaro Sužeistas prasiveržė iš enkavedistų apsupties. Kovojo, kol baigėsi šoviniai. Paskutine granata susisprogdino pats.

https://partizanai.org/failai/html/pietu-zemaitijoje.htm

Skaityti daugiau: Gruodžio 23 d. žuvę partizanai

Gruodžio 21-22 d. žuvę partizanai

Tipinio atminimo ženklo 1951 m. gruodžio 22 d. šiame miške žuvusiems Šiaurės Rytų Lietuvos (Karaliaus Mindaugo) srities štabo viršininkui J. Kemekliui-Granitui, Vytauto apygardos Erškėčio kuopos vadui J. Čipiniui-Garsui ir partizanams J. Graužiniui-Liepai, J. Jakučiui-Slapukui, R. Laurinavičiui-Daumantui, V. Laurinavičiūtei-Žalgirei atminti atidengimo iškilmės.

Molėtų r. Suginčių sen. Vidžiūnų kaimo pamiškė. Aut. dizaineris Romas Navickas. Pastatytas 2002 m. gegužės 14 d. Iš Petro Kemeklio asmeninio archyvo

Juozas Kemeklis - Rokas, Rimtutis.

Gruodžio 19-20 d. žuvę partizanai

Vyčio apygardos Briedžio rinktinės Žaibo būrio partizanai.
I    eilėje iš kairės: Edvardas Vingrys-Justinas, Petras Sinkevičius-Ąžuolas.
II    eilėje iš kairės: Stasys Bareika-Krienas, Vincė Adomonytė-Bareikienė-Kunigaikštytė, Pranas Dirsė-Kraštelis, Anelė Simaškaitė-Juzakėnienė-Liūtė, Jonas Sinkevičius-Šermukšnis, Vladas Jakubonis-Vermachtas (R. Kauniečio asmeninė kolekcija)

JAKUBONIS Vladas, Mykolo-Vermachtas, gim. 1922 m. Užupušių k., Taujėnų vls., kumečių šeimoje. Vyčio apygardos Briedžio rinktinės Žaibo būrio partizanas, vėliau — vadas. Žuvo 1949 m. gruodžio 20 d. Lakelių k., Taujėnų vls.

https://partizanai.org/failai/html/drasiai-stovesim.htm

Iš Vakaru griže desantininkai ir Tauro apygardos vadovybė.
Iš kairės: Juozas Lukšo-Skirmantas, Tauro apygardos vadas Viktoras Vitkauskas-Saidokas, apygardos vado adjutantas Pranas Naujokas-Kietis, Benediktas Trumpys-Rytis ir Klemensas Širvys-Sakalas.
(Genocido aukų muziejus)

Naujokas Pranas-Kietis gimė 1911 m. Šakių apskrities Jankų valsčiaus Gailinių kaime. Partizanas nuo 1945 m. Tauro apygardos vado V. Vitkausko-Saidoko adjutantas, apygardos štabo narys. Žuvo 1950 m. gruodžio 20 d. Kazlų Rūdos apylinkėse

https://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html

Skaityti daugiau: Gruodžio 19-20 d. žuvę partizanai

Gruodžio 17-18 d. žuvę partizanai

Danielius Bružas-Atlantas,
g. 1929, #1949 12 27
P. 1950 02 15,  +1951 12 17 Skudutiškis

https://partizanai.org/failai/html/giedraiciu-partizanai.htm

BRUŽAS DANIUS - Atlantas, Jovaras, g.1929 m. Kaniūkų k., Molėtų rj. Mokėsi Molėtų gimnazijoje. Kai išaiškėjo ryšiai su partizanais, D.Bružas 1949 m. įstojo į H.Ruškulio - Liūto būrį. Žuvo Šlapių k. (netoli Skudutiškio), Savicko vienkiemyje 1951 12 17.

https://partizanai.org/failai/html/laisves-kaina.htm

Medelis Justinas - Atas iš Balsupių k. 1923-1945.12.17. Žuvo Skaisčiūnų k. pas Eidukevičius. Iš Ožkasvilių perlaidotas į Marijampolę.

https://partizanai.org/failai/html/istark-mano-varda.htm

DALBOKAS Viktoras, g. 1911 Norkūnuose, Krakių v. Tarnavo ulonų pulke. Žuvo 1944 12 17 kartu su Vincu Dalboku, P. Urba, V. Zinkumi ir trim nežinomais partizanais.

DALBOKAS Vincas, g. Norkūnuose, Krakių v. Žuvo 1944 12 17 kartu su Viktoru Dalboku, P. Urba, V. Zinkumi ir trim nežinomais partizanais.

Jonas PALIOKAS ir Milda NORKUTĖ

PALIOKAS Jonas - Martinaitis, Juozaitis, Martynas. Žuvo 1949 12 17.

URBA Petras, gyv. Norkūnuose, Krakių v. Šaulys. Partizanas. Žuvo 1944 12 17. Kartu žuvo Viktoras ir Vincas Dalbokai, Vladas Zinkus ir trys nežinomi partizanai.

ZINKUS Vladas, g. 1903 Krakių v. Karinę prievolę atliko 8-jo DLK Vaidoto pulko ryšių kuopoje. Šaulys. Partizanas. Žuvo 1944 12 17 kartu su broliais Viktoru ir Vincu Dalbokais, Petru Urba ir trim nežinomais partizanais.

https://partizanai.org/failai/html/pietu-zemaitijoje.htm

Skaityti daugiau: Gruodžio 17-18 d. žuvę partizanai

Gruodžio 15-16 d. žuvę partizanai

– Prieš 70 metų, 1944 m. gruodžio 16–19 d., Kauno aps. Čekiškės vls. Juodaičių, Pavietavos ir Vosbutų kaimų apylinkėse NKVD kariuomenės kareiviai sudegino 27 sodybas ir nužudė per 30 šių kaimų gyventojų.
http://genocid.lt/centras/lt/2321/a/

GAROLIS Anatolijus, Mato - Ąžuolas, g. 1926 Kaune. Mokėsi Aukštesnėje Technikos mokykloje. Stambaus partizanų junginio (300 žmonių), įsikūrusio Paliepių miškuose, Ariogalos apyl., partizanas. Žuvo 1944 12 16 Paliepių Pušynėje mūšyje su enkavedistų daliniais. 
JANKAUSKAS Jonas, Motiejaus, g. 1917 Šulaičiuose, Krakių v. Žuvo 1944 12 16 Paliepių Pušynėje, Ariogalos v., mūšyje su gausiomis enkavedistų pajėgomis. Išniekintas kūnas gulėjo Krakėse. 

KLYBA Aleksas, Vinco - Linas, g. 1911 Šulaičiuose, Krakių v. Žuvo Paliepių Pušynėj e 1944 12 16 mūšyje su gausiomis enkavedistų pajėgomis. 

Skaityti daugiau: Gruodžio 15-16 d. žuvę partizanai

JURGIS KRIKŠČIŪNAS (KRIŠČIŪNAS)-RIMVYDAS

JURGIS KRIKŠČIŪNAS (KRIŠČIŪNAS)-RIMVYDAS gimė 1919 m. Samaroje (Rusija). 1921 m. Krikščiūnų šeima grįžo į Lietuvą ir apsigyveno gimtinėje – Marijampolės apskr..

Pirmosios sovietų okupacijos laikotarpiu J. Krikščiūnas priklausė pogrindinei jaunimo organizacijai, o prasidėjus karui, aktyviai dalyvavo Birželio sukilime.  1945 m. pavasarį Jurgis susisiekė su Prienų krašto partizanais ir jau metų pabaigoje partizanavo Balbieriškio ir Ūtos apylinkėse. 1946 m. vasarą vadovavo Dainavos apygardos Mindaugo grupės partizanams, vėliau buvo paskirtas žvalgybos skyriaus viršininku, apygardos štabo organizacinio skyriaus viršininku.

1947 m. pradžioje pradėjo rengtis kelionei per „geležinę uždangą“. Tam buvo pasirinktas neatsitiktinai: kalbėjo rusų, vokiečių ir prancūzų kalbomis.1947 m. gegužės 12 d. J. Krikščiūnas-Rimvydas ir Juozas Lukša-Skirmantas, lydimi Tauro apygardos partizanų, perėjo Lietuvos–Lenkijos sieną. Gdynėje susitiko su rezistencijos atstovais iš Vakarų ir atkūrę pogrindžio ryšius grįžo į Lietuvą. 1947 m. liepos mėn. buvo paskirtas Dainavos apygardos štabo viršininku. J. Krikščiūnas aktyviai bendradarbiavo pogrindžio spaudoje: rašė straipsnius, rūpinosi spaudos reikmenimis, jos platinimu. Kautynėse buvo du kartus sužeistas.

Skaityti daugiau: JURGIS KRIKŠČIŪNAS (KRIŠČIŪNAS)-RIMVYDAS

Gruodžio 13-14 d. žuvę partizanai

Algimanto apygardos Šarūno rinktinės partizanai 1947 m. Iš kairės: Bronislovas Strolė-Vėtra, Petras Bočiulis-Viršila, Petras Apšėga-Vilkas (VŽM)

APŠEGA Petras, Mykolo-Vilkas, gim. Bartašiškių k., Kupiškio vls. Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Vytenio, vėliau Herkaus būrio partizanas, Šarūno rinktinės Mindaugo kuopos vadas. Žuvo 1948 m. gruodžio 14 d. Šeduikių k., Svėdasų vls.
https://partizanai.org/failai/html/drasiai-stovesim.htm

Treigys Juozas, Alekso s., g. 1924 m., slapyvardis Kadugys, nukautas 1947 m. gruodžio 14 d.
https://partizanai.org/failai/html/Dainavos-partizanai-saruno-rinktine.htm

Randis Vincas - Aidas iš Kumečių k. Pajevonio vlsč. Partizanuose nuo 1946 m. Žuvo 1947.12.14 Mažučių k. Kybartų vlsč.
https://partizanai.org/failai/html/istark-mano-varda.htm

Jonas Mockus-Vėjas, Ragelių k., Ąžuolo būrio vadas. Ž.1952 12 14.
https://partizanai.org/failai/html/kovoje-del-laisves.htm

Stribai žudydavo partizanams prijaučiančius žmones, paskleisdami gandus, kad tai padarė „žaliukai". Štai 1944 12 14 Janionių k., Musninkų vlsč., buvo nušautas 45 m. ūkininkas Ignas Dzedulionis. Kaugonių k., Žaslių vlsč., nušovė visų gerbiamą vietos pradžios mokyklos mokytoją, nors tas buvo tik partizanų rėmėjas.
https://partizanai.org/failai/html/didziosios_kovos.htm

Skaityti daugiau: Gruodžio 13-14 d. žuvę partizanai

JURGIS KRIKŠČIŪNAS-RIMVYDAS

Vytautas Krikščiūnas

Jurgis Krikščiūnas gimė 1919m. Samaroje (Gorkyje). Bolševikų siautėjimo metu jo šeimai teko patirti didelius nepriteklius ir badą. 1921m. su tėvais grįžo į Lietuvą, apsigyveno Marijampolės apskr. Ašmintos (vėliau Prienų) valsčiuje, Ašmintos kaime pas senelius. Tėvas Antanas Krikščiūnas buvo inžinierius-topografas. Tuoj po grįžimo buvo mobilizuotas, pradėjo dirbti inžinerinius darbus, organizavo Lietuvos karo topografijos skyrių ir jam vadovavo iki bolševikų okupacijos 1940 metais. 1922m. tėvai gavo butą Aukštojoje Panemunėje prie Karo mokyklos, vėliau pasistatė medinį namą Aukštojoje Panemunėje, Klevų g.5. Čia Rimvydas ir augo su savo dviem jaunesnėmis seserimis Aldona (g.l921m.) ir Elvyra (g.l925m). 1939 metais baigė Kauno "Aušros" berniukų gimnaziją ir įstojo į A.Smetonos karo mokyklą savanoriu- aspirantu.

Pakeliui į Lenkiją: kairėje J.Krikščiūnas-Rimvydas ir J.Lukša-Skirmantas (dešinėje)

1940 birželio mėnesį Lietuvą okupavus bolševikams, rugsėjo mėnesį buvo paleistas į atsargą. Tada įstojo į Kauno Vytauto Didžiojo universiteto statybos fakulteto geodezijos skyrių. Mokėsi iki 1943 metų kovo mėnesio, t.y. kol vokiečiai uždarė universitetą.

Skaityti daugiau: JURGIS KRIKŠČIŪNAS-RIMVYDAS

Gruodžio 12 d. žuvę partizanai

Pakulevičius Albinas-Strelčius gimė Panevėžio apskrities Krekenavos valsčiaus Tvankstės kaime. Vyčio apygardos Vytenio būrio partizanas. Žuvo 1947 m. gruodžio 12 d.

https://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html

Žaldarys Juozas - Savanoris iš Balsupių k. 1924 -    1949 12 12. Žuvo prie Rumokų. Žuvo kartu su V. Karasevičium -    Topoliu.

Karasevičius Vytas - Topolis. ? - 1949 12 12. Žuvo prie Rumokų. Žuvo kartu su J. Žaldariu - Savanoriu.

https://partizanai.org/failai/html/Vilutiene-Trecioji-veliavos-spalva.htm

Kazlauskas Leonas -Bijūnas iš Rudenų k. Gudelių vlsč. 1930-1952.12.12. Žuvo Miknonyse. Geležinio Vilko rinktinė.

Kučinskas Petras -Tyla, Kirvelis iš Škėvonių k. Birštono vlsč. 1923-1952.12.12. Žuvo Miknonyse, nušautas S. Babarskio. Spyruoklio ir Gegučio brolis.

Skatikas Jonas iš Starkų k. Alksnėnų vlsč. 1946 m. jau buvo baigęs Marijampolės mokytojų seminariją. Žuvo prieš 1946.12.12 Vilkaviškyje, nušautas tardant. Kuopos vadas. Vytauto brolis.

Skatikas Vytautas iš Starkų k. Pilviškių vlsč. 1927(?)- 1945.02.12. Žuvo Zanavykijoje. Partizanavo trumpai.

Stanaitis Vitas - Aidas iš Būdnykų k. Prienų raj. 1928-1952.12.12. Žuvo Mikonyse, išduotas Babarsko.

Vitkauskas Juozas - Jonas iš Gudelių vlsč. 1933- 1952.12.12.

Skaityti daugiau: Gruodžio 12 d. žuvę partizanai

Gruodžio 11 d. žuvę partizanai

1949 m. Gruodžio 11d. Šiaulių aps. Pakruojo vis. Preičiūnų k. (dabar - Pakruojo r. sav.) 18 žmonių MGB vidaus kariuomenės 25-ojo šaulių pulko karinė grupė gyventojo J. Venslovo sodybos daržinėje susidūrė su partizanais. Kilus susišaudymui, daržinė buvo padegta. Žuvo 3 Lietuvos žaliosios rinktinės Jono Bulzgio-Klevo būrio partizanai: Stasys Banilis-Smidras, Jonas Bulzgys-Klevas (būrio vadas) ir Liuda Venslovaitė (partizanų rėmėja, medicinos seselė).

Lietuvos žaliosios rinktinės partizanai

Kryžius žymi vietą, kur žuvo Lietuvos žaliosios rinktinės būrio vadas Jonas Bulzgys-Klevas ir jo bendražygiai. Preičiūnų k., Pakruojo r.

Vakarų Lietuvos partizanų sritis. Atlasas. p.121

Skaityti daugiau: Gruodžio 11 d. žuvę partizanai

Gruodžio 9-10 d. žuvę partizanai

Geležinio Vilko rinktinės partizanai.
Iš kairės: Algimantas Gumauskas-Balandis, Kazimieras Popiera-Gegužis, Antanas Karpauskas-Kurtas ir Antanas Gudynas-Speigas.
Apie 1950-1951 m.
(A. Vilutienės asmeninė kolekcija)

Karpauskas Antanas-Kurtas gimė 1926 m. birželio 13 d. Marijampolės apskrities Sasnavos valsčiaus Serbentiškių kaime. Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės partizanas, nuo 1951 m. balandžio — Dešinio tėvūnijos vadas. Žuvo 1951 m. gruodžio 9 d. Kazlų Rūdos rajono Guobų kaime

https://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html

JULIAUS GARBATAVIČIAUS LIKIMAS

Gimtajame Pigašių k. 1945 12 09 žuvo partizanų būrio vadas Julijonas Leonardas Garbatavičius-Šaltis.

Vindeikių k. apylinkėse, Musninkų vlsč., veikė nedidelis Juozo Naraškevičiaus-Šerno būrys. Tai buvojau pusamžis žmogus (g. 1894 m.), išėjęs į mišką su šešiolikmečiu sūnumi Povilu. Tėvas - buvęs šaulys, visą savo gyvenimą dirbo eiguliu. Sunkiu Tėvynei metu nepabūgo neramaus gyvenimo ir sunkumų. Išėjo į mišką drauge su kaimynais, prie jo būrio glaudėsi vaikinai ir iš tolimesnių vietovių. Ir laikė jį tėvu.

1945 metų pavasarį jie liko trise: vieni partizanai žuvo nelygiuose mūšiuose, kiti susigundė amnestijos propagandai. Jis, sūnus ir Julius Garbatavičius-Šaltis (g. 1924 m.) klaidžiojo gimtosiose apylinkėse. Julius buvo kilęs iš gretimo Pigašių k., turėjo apie 30 metų. Iki rusams sugrįžtant dirbo Vileikiškių k. pieno priėmimo punkte. Buvo puikus šaulys ir vaikščiojo ne tik pistoletu, bet automatu ir granatomis nešinas. Štai tokiu metu 1945 rudenį Gojaus kaime (Pigašių, Smailių, Taučiulių k. viduryje) pas ūkininką Grinių juos tris ir aptiko stribai. Sako, aktyvistai stribams pranešė. Apsupo sodybą pradėjo agituoti pasiduoti gyviems. Kvietė deryboms. Patikėję pasalūnams, tėvas ir sūnus Naraškevičiai išėjo iš trobos. Čia juos ir suėmė. Juliui pavyko pabėgti, prisidengus trumpam laikui prarastam stribų budrumui. Kramtė nagus stribai ir dar labiau suaktyvino partizano sekimą. Jau 1945 m. gruodžio 8 dieną Juliui Garbatavičiui viešint Pigašiuose pas Gatelius, apie tai buvo pranešta NKVD garnizonui. Kareivių, o gal ir stribų buvo labai daug: pasiskirstę trimis grupėmis - nuo Vileikiškių, Taučiulių ir nuo Širvintos upės, jie ėmė supti Pigašių k. Pirmoji grupė netrukus pasiekė Gatelių daržinę, tačiau iš čia pasipylė šūviai. Vietoje žuvo vyresnysis seržantas Podkovyrovas, kitas kareivis buvo sužeistas (tos pačios dienos vakare jis mirė). Pasipylė pragariška ugnis, atskubėjo ir kiti kareiviai. Julius taikliais šūviais privertė kareivius sugulti, o pats iššoko iš daržinės ir pradėjo bėgti Širvintos link. Tačiau visi pastebėjo, kad partizanas sužeistas. Vienoje dauboje susidūrė su trečia kareivių grupe. Paleido dar kelias automato serijas. Nuo jų sukniubo dar vienas kareivis - vyr. seržantas Mazyčionokas, tačiau kelios kulkos užkliudė ir Julių. Bėgti nebuvo kur. Po kurio laiko pasigirdo kurtinantis granatos sprogimas, nusinešęs Juliaus Garbatavičiaus-Šalčio gyvybę. Partizanas gyvas nepasidavė.

Sovietiniai agitatoriai gyrėsi, kad Julius Garbatavičius susisprogdinti nesuspėjo - jį suvarpė kareivių ir stribų kulkos. Kaip ten bebūtų, sako, rusų karininkas, vadovavęs kautynėms, liepė su nušautuoju elgtis pagarbiai už jo drąsą ir gerą kovinį pasiruošimą. „Etot saldat, a ne bandit", - ir atidavė pagarbą.

Juliaus gailėjo visas kaimas. Ant jo kapo dažnai buvo padedamos lauko ar darželio gėlės.

Skaityti daugiau: Gruodžio 9-10 d. žuvę partizanai

Gruodžio 8 d. žuvę partizanai

Plieno rinktinės Stiklo būrys, veikęs Ukmergės apylinkėse.
Iš kairės: būrio vadas Bronius Jakubonis-Stiklas, Stasys Pariokas-Plechavičius, Steponas Zalagėnas-Ripka, Alfonsas Tušys-Papuošalas, Kazimieras Tušys-Nemunas, Edvardas Miliukas-Bijūnas, Pranas Šuminskas-Pėdia, Stasys Našlėnas-Sakalas ir Vadovas Varnas-Jokeris
(R. Kauniečio asmeninė kolekcija)

Miliukas Edvardas-Bijūnas gimė 1912 m. Ukmergės apskrities Taujėnų valsčiaus Neprausčių kaime. Į partizanų gretas įstojo 1945 m. Priklausė Didžiosios Kovos apygardos Plieno rinktinės 5-ajam batalionui. Žuvo 1948 m. gruodžio 8 d. Ukmergėje kartu su bendražygiais St. Parioku-Plechavičiumi ir St. Našlėnu-Sakalu

Našlėnas Stasys-Sakalas gimė 1925 m. spalio 1 d. Ukmergės apskrities Taujėnų valsčiaus Skabeikių kaime. Į partizanų gretas įstojo 1945 m., priklausė Br. Jakubonio-Stiklo būriui. 1945 m. legalizavosi, bet 1946 m. vėl pasitraukė į mišką. 1948 m. per kautynes su Vidiškio stribais buvo sužeistas. Kartu su bendražygiais, Didžiosios Kovos apygardos partizanais St. Parioku-Plechavičiumi ir E. Miliuku-Bijūnu gydėsi Ukmergėje pas Vincą Justavičių. 1948 m. gruodžio 8 d. buvo apsupti ir kautynių metu žuvo

Pariokas Stasys-Plechavičius. Didžiosios Kovos apygardos Plieno rinktinės 5-ojo bataliono, vadovaujamo Br. Jakubonio-Stiklo, vieno iš būrių vadas. Žuvo 1948 m. gruodžio 8 d. Ukmergėje kartu su bendražygiais E. Miliuku-Bijūnu ir St. Našlėnu-Sakalu

Vyčio apygardos partizanai.
 Priekyje Jonas Stasiukaitis-Ąžuolas.
Ant akmens sėdi iš kairės: Juozas Šemežys-Tikras Brolis, Antanas Dargužis-Kareivis, Mykolas Šemežys-Aras, Vaclovas Burbulis-Bėgūnas, Kazys Kirdonis-Žilvytis ir Vlados Dargužis-Žvirblis.
(R. Kauniečio asmeninė kolekcija)

Šemežys Juozas-Tikras Brolis gimė 1919 m. Kėdainių apskritie Pagirių valsčiaus Steponavos kaime. Vyčio apygardos partizanas nuc 1945 m. Žuvo 1951 m. gruodžio 8 d.

Burbulis Vaclovas-Bėgūnas gimė 1917 m. Panevėžio apskrities Ramygalos valsčiaus Gudelių kaime. Partizanas nuo 1949 m., Vyčio apygardos Briedžio rinktinės vadas. Žuvo 1951 m. gruodžio 8 d. karinės-čekistinės operacijos metu kartu su kitais trimis Vyčio apygardos partizanais Ukmergės rajono Trakų miške

Skaityti daugiau: Gruodžio 8 d. žuvę partizanai

Adolfas Ramanauskas - Vanagas

LIETUVOS GINKLUOTŲJŲ PAJĖGŲ VADAS

LIETUVOS LAISVĖS KOVOS SĄJŪDŽIO TARYBOS
1949 M. VASARIO 16-OSIOS DEKLARACIJOS SIGNATARAS

LIETUVOS LAISVĖS KOVOS SĄJŪDŽIO TARYBOS PREZIDIUMO PIRMININKO PIRMASIS PAVADUOTOJAS

NUO 1953 M. – AUKŠČIAUSIAS LIETUVOS LAISVĖS KOVOS SĄJŪDŽIO
IR DĖL NEPRIKLAUSOMYBĖS KOVOJANČIOS LIETUVOS PAREIGŪNAS
BRIGADOS GENEROLAS ADOLFAS RAMANAUSKAS-VANAGAS

Adolfas Ramanauskas gimė 1918 m. kovo 6 d. JAV. 1921 m. su tėvais grįžo į Lietuvą.

1937 m. A. Ramanauskas, baigęs „Žiburio“ gimnaziją Lazdijuose, įstojo į Klaipėdos pedagoginį institutą, bet Vokietijai okupavus Klaipėdos kraštą baigė Panevėžio valstybinį pedagoginį institutą. 1940 m. baigė Kauno karo mokyklą (XV aspirantų laida). 1940–1942 m. dirbo Guronių ir Aukštakalnio mokyklose (Lazdijų vls.) mokytoju. 1941 m. Birželio sukilimo metu nuo birželio 23 d. iki liepos 7 d. buvo valstybės turtą Druskininkuose saugojančio būrio vadas. 1942–1945 m. dėstė Alytaus mokytojų seminarijoje.

Prasidėjus antrajai sovietų okupacijai, 1945 m. balandžio mėn. apsisprendė ginklu kovoti už Lietuvos laisvę. Tų pačių metų birželio 2 d. priėmė partizano priesaiką ir prisaikdino 120 būrio kovotojų, pasirinko Vanago slapyvardį.

A. Ramanauskas-Vanagas iš pradžių vadovavo Nemunaičio apylinkės partizanų būriui. Būdamas gabus organizatorius, suvienijo Merkinės ir Alovės valsčiuje išsibarsčiusius partizanų būrius į 140 vyrų kuopą ir jai vadovavo. 1945 m. rudenį ji tapo Dzūkų grupės dalimi. Vėliau kuopa buvo performuota į batalioną, o A. Ramanauskas-Vanagas paskirtas jo vadu. 1945 m. A. Ramanauskas-Vanagas paskirtas Merkio rinktinės vadu. 1945 m. gruodį vadovavo Merkinės puolimui.

1945 m. spalio 7 d. Nedzingės bažnyčioje susituokė su Birute Mažeikaite, Dainavos apygardos partizane slapyvardžiu „Vanda“. 1948 m. jiems gimė duktė Auksutė.

1946 m. balandžio 23 d. A. Ramanauskas-Vanagas paskirtas Dainavos apygardos vado pirmuoju pavaduotoju. 1947 m. rugsėjo 24–25 d. per surengtus slaptus rinkimus Dainavos apygardos vadų sąskrydyje išrinktas šios apygardos partizanų vadu. 1948 m. A. Ramanauskas-Vanagas išrinktas Pietų Lietuvos partizanų srities vadu.

Skaityti daugiau: Adolfas Ramanauskas - Vanagas

Kviečiame įgyti žinių informacinėje-edukacinėje platformoje „Mobilizacijos mokykla“

https://mobilizacijosmokykla.lt/

Karo Ukrainoje ir kitų geopolitinių iššūkių kontekste visuomenėje atsirado poreikis žinoti daugiau ne tik apie išgyvenamumą, bet ir iš visuotinės gynybos perspektyvos suvokti, koks kiekvieno piliečio vaidmuo valstybės gynyboje.
Krašto apsaugos ministerija (KAM) drauge su Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentu prie KAM, siekdami stiprinti Lietuvos gyventojų žinias ir kurti išorės grėsmėms atsparią visuomenę, pristatė informacinę-edukacinę platformą „Mobilizacijos mokykla“.
„Mobilizacijos mokykla“ – tai kompleksiniai 1 val. trukmės mokymai, kuriuose informacija pateikta paprastai ir aiškiai. Čia galima įgyti žinių apie priimančiosios šalies paramą, mobilizaciją ir pilietinį pasipriešinimą. Šios trys temos pateikiamos todėl, kad piliečiams būtina turėti ne tik bazinių žinių apie tai, kaip išgyventi karo atveju, bet ir žinoti, kaip funkcionuoja valstybė ištikus dienai „X“ bei kokius veiksmus gali atlikti kiekvienas pilietis. Mokymai yra įgarsinti, vizualizuoti, užduotys pateikiamos lengva žaidybine-kūrybine forma. Baigus kursus ir pasitikrinus žinias, sugeneruojamas elektroninis sertifikatas.

Lapkričio 14 d. žuvę partizanai

Glemžaitė Diana gimė 1923 m. Zarasų apskrities Degučių kaime, girininko šeimoje. Mokėsi Pandėlyje, Rokiškyje ir Kupiškyje.

1944 m. įstojo į VDU studijuoti literatūros. 1947-ųjų pavasarį metė studijas ir įsitraukė į pogrindžio veiklą. Palaikė ryšius su Algimanto apygardos Kunigaikščio Margio rinktinės partizanais. 1948 m. susituokė su šios rinktinės Gedimino kuopos vadu Juozu Bulovu. Rašė eilėraščius, kurie sklido tarp žmonių, buvo skelbiami partizanų spaudoje. Žuvo provokatoriui išdavus 1949 m. lapkričio 14 d. Plunksnočių miške tarp Žiobiškio ir Juodupės. 1994 m. išleistas jos poezijos rinkinys „Mes mokėsim numirt". 1999 m. gegužės 19 d. LR Prezidento dekretu D. Glemžaitė apdovanota Vyčio kryžiaus 4-ojo laipsnio ordinu (po mirties).              

Antanas Jogėla-Ąžuolas

Partizanai Antanas Jogėla-Ąžuolas ir Aleksas Velanis-Tigras.

Antanas JOGĖLA - Ąžuolas. G. 1913 m. Vaidevučių k., Kavarsko vls., ūkininkų šeimoje, tėvai turėjo apie 30 ha žemės. 1942-1943 m. buvo kaimo seniūnas; Lietuvos kariuomenės puskarininkis, šaulys. Butageidžio kuopos Ąžuolo būrio vadas. Žuvo 1948 m. lapkričio 13 d. Palaikai buvo užkasti Kavarske, prie šv. Jono šaltinio, 1993 m. perlaidoti Traupio kapinėse.

1946 m. susikūrė Kavarsko valsčiaus partizanų organizacija. Ją sudarė Butageidžio kuopa iš trijų būrių: Tigro, Liūto ir Lokio. Kuopa priklausė Šarūno rinktinei, kuri nuo 1947 m. įėjo į Algimanto apygardą. Kuopos vadais paeiliui buvo: Antanas Jogėla-Ąžuolas (1946-1948 m.), Aleksas Velanis-Tigras (1948-1949 m.), Jonas Kadžionis-Bėda (1949-1953 m.). Paskutinis kuopos partizanas Pranas Jurkėnas-Eimutis iš Dabužių apylinkės Kirkų kaimo žuvo 1954-aisiais Gabrėnų miške. Jo planšetėje priešai rado Butageidžio kuopos partizanų antspaudą. Partizanams prijautė ne tik kaime, bet ir miestelyje. Kavarsko vidurinėje mokykloje ilgą laiką tarp mokytojų nebuvo nė vieno komunisto ar komjaunuolio. Iš mokinių komjaunuolis buvo tik vienas Albertas Šaučiūnas, kavarskietis, kurį visi prisimena kaip labai kvailą, žiaurų ir blogą mokinį.

Visi, kurie priešinosi okupantams, buvo žiauriai persekiojami, ypač partizanų šeimos. Dauguma jų buvo ištremtos į Sibirą. Trėmimo byloje įrašydavo, kad tai - banditų šeima. Prie partizanų sodybų stribai ir kareiviai nuolat rengdavo pasalas. Namuose darydavo kratas, atimdavo maistą, gyvulius ir kitą turtą. Partizanų šeimos dar prieš jas ištremiant į Sibirą buvo daug kartų apiplėštos. Kartais stribai nužudydavo niekuo nekaltus partizanų artimuosius: štai Taujėnų stribas Subatis Žibučių kaime savo namuose nušovė partizano Jono Žižio-Armukšnos motiną ir seserį. Nuolat terorizuojama partizano B. Šišlausko žmona, pamačiusi, kaip jų sodybą eilinį kartą supa stribai ir kareiviai, krito vietoje - neišlaikė širdis...

Partizanai slapstėsi Repšėnų, Dabužių, Troškūnų miškuose. Kai vienur kildavo pavojus, persikeldavo kitur. Gyvendavo bunkeriuose. Paskutinį bunkerį išdavė Darela iš Papragių kaimo. Jo šeima buvo ištremta. Darela paprašė Antaną, kad priimtų į būrį. Neilgai tepabuvo. Už Ąžuolo galvą buvo pažadėta 10 000 rublių premija, ir Darela susigundė. Pats nuėjo, įskundė, atvedė stribus. Ne visi partizanai buvo grįžę į bunkerį. Tris: Antaną Jogėlą-Ąžuolą, Joną Dagelį iš Kirmėlių kaimo ir Danutę Dovydaitytę nuo Surdegio nušovė 1948 m. lapkričio 13 d. Jie pasipriešinti nespėjo, nes stribai užklupo netikėtai.

Nukautuosius partizanus jie nuvežė į Kavarską, sustatė prie mūro, fotografavo, tyčiojosi, spardė. Vėliau užkasė poversmiuose, netoli Šventosios, prie krūmų esančioje bulvių duobėje. Duobė nedidelė, o Jonas Dagelis buvo aukštas vyras. Kad tilptų, stribai nukirto kojas.

Skaityti daugiau: Antanas Jogėla-Ąžuolas

Kviečiame į iškilmingą minėjimą Sedoje