1949 m. sausio 20 d. žūtis
1949 m. sausio 20 d. Marijampolės aps. Marijampolės vls. Liepynų ir Vyšnialaukio k. MGB Marijampolės aps. skyrius vykdė karinę čekistų operaciją. Jos metu aptikti ir sunaikinti du Tauro apygardos Vytauto rinktinės štabo bunkeriai. Per ginkluotą susidūrimą Liepynų k. žuvo rinktinės vadas Kazimieras Greblikas-Gegužis, Sakalas, rinktinės štabo Ūkio skyriaus viršininkas Vytas (Vytautas) Kronkaitis (Krunkaitis)-Herbas, rinktinės štabo ir Rikiuotės skyriaus viršininkas Jurgis Vasiliauskas-Algimantas, Skydas.
Bunkeryje Vyšnialaukio k. žuvo rinktinės štabo Žvalgybos skyriaus viršininkas Petras Terza-Stumbras.
Žuvusiųjų palaikai niekinti Marijampolėje, vėliau užkasti žvyrduobėse tarp senųjų Marijampolės m. kapinių ir Šešupės upės (šiuo metu „Ramybės laukas“).
Pietų Lietuvos partizanų sritis, Atlasas:
Dainavos ir Tauro apygardos,
Vilnius: LGGRTC, 2008, l. 141.
KAZIMIERAS GREBLIKAS- GEGUŽIS, SAKALAS
1913 07 26–1949 01 20
Kazimieras Greblikas gimė 1913 m. liepos 26 d. Marijampolės aps. Kvietkiškės vls. Narto k. Baltramiejaus Grebliko ir Onos Vaitkevičiūtės-Greblikienės šeimoje. Baigė Marijampolės mokytojų seminarijos pradžios mokyklą ir 1927 m. rugpjūčio mėn. įstojo į Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos pirmą klasę. Baigė tris gimnazijos klases.
Partizanas nuo 1945 m. pavasario. 1946 m. gegužės 5 d. Tauro apygardos Vytauto rinktinės vado Vitaliaus Gavėno-Vampyro įsakymu Nr. 1 paskirtas l. e. 6-osios kuopos, veikusios Marijampolės vls., vado pareigas. 1947 m. lapkričio 17 d. Vytauto rinktinės įsakymą Nr. 66 jau pasirašė kaip šios rinktinės vadas.
1949 m. vasario 24 d. l. e. Tauro apygardos vado pareigas Viktoro Vitkausko-Saidoko įsakymu Nr. 5 už apygardos vado įsakymų, instrukcijų bei direktyvų nevykdymą ir pan. nuo 1949 m. sausio 15 d. iš rinktinės vado pareigų buvo atleistas ir paskirtas eiliniu Vytauto rinktinės kovotoju.
1999 m. rugsėjo 8 d. K. Greblikui pripažintas kario savanorio statusas (po mirties).
Tauro apygardos štabo Rikiuotės skyriaus viršininkas J. Aleščikas-Rymantas ir Vytauto rinktinės vadas K. Greblikas-Sakalas. 1947– 1948 m. Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių
Skaityti daugiau: 1949 m. sausio 20 d. žūtis
KAZIMIERAS GREBLIKAS-GEGUŽIS, SAKALAS
KAZIMIERAS GREBLIKAS-GEGUŽIS, SAKALAS
1913 07 26–1949 01 20
Kazimieras Greblikas Gegužis, Sakalas, gimė 1913 m. liepos 26 d. Marijampolės aps. Marijampolės vlsč., Narto k. Baltramiejaus Grebliko ir Onos Vaitkevičiūtės-Greblikienės šeimoje. Baigė Marijampolės Mokytojų seminarijos pradžios mokyklą ir 1927 m. rugpjūčio mėn. įstojo į Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos pirmą klasę.
Baigė 4 gimnazijos klases. 1938 m.pašauktas atlikti karinę tarnybą. Tarnavo zenitinės artilerijos pulke. Pakeltas į puskarininkius. Prasidėjus antrajai bolševikinei okupacijai buvo persekiojamas.
Partizanas nuo 1945 m. pavasario. Vadovavo Paliose susikūrusiam partizanų būriui. 1946 m. gegužės 5 d. Tauro apygardos Vytauto rinktinės vado Vitaliaus Gavėno-Vampyro įsakymu Nr. 1 paskirtas Geležinio Vilko rinktinės 6-osios kuopos vadu. 1947 m. lapkričio 17 d. Vytauto rinktinės įsakymą Nr. 66 jau pasirašė kaip šios rinktinės vadas. 1947m. balandžio 10d.paskirtas naujai įkurtos Kęstučio rinktinės vadu. Rugpjūčio 20 d. iš šių pareigų atleistas ir paskirtas Vytauto rinktinės vadu Apdovanotas juostele “Už uolumą” Žuvo išduotas 1949m. sausio 20 d.Liepynų k. Marijampolės vls. Pas Vizbarą rinktinės štabo bunkeryje kartu su dviem štabo pareigūnais.
1999m. K.Greblikui – Sakalui pripažintas kario savanorio statusas, suteiktas majoro laipsnis (po mirties).
Sausio 18-19 d. žuvę partizanai
Vyčio apygardos Kuprio ir Šermukšnio būrių partizanai. Iš kairės: Simonas Dailidėnas-Miesčionis, Vitas Ivanauskas-Dobilas, Antanas Mickūnas-Liepa, Romualdas Mačiulis-Papūnė, Jonas Bernatonis-Melagis, Bronius Dailidėnas-Ramunė, Juozas Kirsnys-Raudonikis, Antanas Dailidėnas-Prancūzas, Antanas Blauzdys-Konkurentas (R. Kauniečio asmeninė kolekcija)
IVANAUSKAS Vitas, Juozo-Berniukas, Dobilas, gim. 1921 m. Alukėnų k., Traupio vls. Vyčio apygardos Kuprio būrio partizanas. Žuvo 1949 m. sausio 18 d. Palaidotas Kirmėlių k. kapinėse.
https://partizanai.org/failai/html/drasiai-stovesim.htm
Antanas NAVAŠINSKAS. G. Šeimyniškių k. Partizanas, žuvo 1946 01 18 Pasusienyje.
Povilas VANAGAS. G. Repšėnų k. Partizanas, žuvo 1946 01 18 prie Jusiškio.
Povilas ŽVIRONAS - Atėjūnas. Partizanas. Žuvo 1946 01 18 Pasusienyje.
Partizanas Juozas Pulokas-Juraitis iš Areliškių vnk. Žuvo 1946 m. sausio 17-18 d. Pasusienyje.
Vienintelė išlikusi busimojo partizano Edmundo Urbono, žuvusio 1946 m. sausio 17-18 d. Pasusienyje, nuotrauka iš vaikystės laikų.
Bronius KUOJA. G. 1908 m. Žibučių k., Kavarsko vls. 1946 m. sausio 18 d. namuose nužudė NKVD kareiviai.
Sausio 17 d. žuvę partizanai
Žuvę Vakarų Lietuvos (Jūros) srities štabo nariai Aleksas Jurkūnas-Valeras, Elena Gendrolytė-Jurkūnienė-Balanda ir Antanas Bakšys-Klajūnas. Kūnai išniekinti 1953 m.sausio 17 d. Kelmėje. (E. Dirmeikio asmeninė kolekcija)
Bakšys Antanas-Germantas, Klajūnas, Senis gimė 1923 m. birželio 13 d. Raseiniuose. Mokėsi Raseinių gimnazijoje. 1944 m. pavasarį įstojo į Vietinės rinktinės gretas, ją išformavus grįžo į gimtinę. Sovietams antrą kartą okupavus Lietuvą, dirbo mokytoju Garvinėje, vėliau Minionyse. 1945 m. kovą suimtas ir be teismo išsiųstas į katorgą - Tūlos anglių baseino kasyklas. 1946 m. vasarą kartu su keturiais tautiečiais pabėgo ir pėsčiomis bei prekiniais traukiniais grįžo į Lietuvą. Užmezgė ryšius su pogrindžiu. 1947 m. rudenį tapo Kęstučio apygardos partizanu. Netrukus buvo paskirtas Vaidoto rinktinės, 1949 m. birželio mėn. — Kęstučio apygardos vadu, 1951 m. gegužę -Vakarų Lietuvos (Jūros) srities vadu. Visas šias pareigas ėjo pakeitęs žuvusius kovos draugus. A. Bakšys inspektavo partizanų dalinius, palaikė nuolatinį ryšį su LLKS tarybos prezidiumo pirmininku J. Žemaičiu-Vytautu, buvo paskirtas jo pavaduotoju ir prezidiumo sekretoriumi. Daug rašė, padėjo leisti spaudą („Laisvės varpą", atsišaukimus), ieškojo naujų pasipriešinimo formų. 1952 m. įkūrė „Vyčių sąjungą" - LLKS tradicijų tęsėją, buvo jos ideologas. Žuvo 1953 m. sausio 17 d. kartu su kitais Vakarų Lietuvos (Jūros) srities štabo nariais - A. Jurkūnu-Valeru ir E. Gendrolyte-Balanda. 1998 m. lapkričio 18 d. LR Prezidento dekretu A. Bakšys-Klajūnas apdovanotas Vyčio kryžiaus 2-ojo laipsnio ordinu (po mirties)
Gendrolytė-Jurkūnienė Elena-Balanda gimė 1926 m. Raseinių apskrities Kelmės valsčiaus Kasčiukų kaime. Mokytoja. Nuo 1947 m. — Kęstučio apygardos Raudgirio partizanų būrio ryšininkė ir rėmėja. Žuvo 1953 m. sausio 17 d. kartu su Vakarų Lietuvos (Jūros) srities vadu A. Bakšiu-Klajūnu ir savo vyru A. Jurkūnu-Valeru Kelmės rajono Pažukų kaime. Žuvusiųjų kūnai buvo išniekinti Kelmėje
Jurkūnas Aleksas-Raganius, Valeras gimė Šiauliuose. Nuo 1944 m. -Raudgirio būrio partizanas. Vėliau vieno iš Kęstučio apygardos būrių vadas. Nuo 1951 m. - Vakarų Lietuvos (Jūros) srities štabo viršininkas. Žuvo 1953 m. sausio 17 d. kartu su Vakarų Lietuvos (Jūros) srities vadu A. Bakšiu-Klajūnu ir savo žmona E. Gendrolyte-Balanda Kelmės rajono Pažukų kaime. Žuvusiųjų kūnai buvo išniekinti Kelmėje
Žukauskas Vytautas-Mėnulis gimė 1927 m. Kėdainių apskrities Silkių kaime. Į partizanų gretas įstojo 1946 m. Kovojo Didžiosios Kovos apygardos Žilvičio, Kęstučio, Dobilo būriuose. Žuvo 1955 m. sausio 17 d. Jonavos rajono Kunigiškių kaime
https://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html
Skaityti daugiau: Sausio 17 d. žuvę partizanai
Antanas Bakšys-Klajūnas
ANTANAS BAKŠYS - GERMANTAS, KLAJŪNAS, SENIS
1923 06 13–1953 01 17
Antanas Bakšys gimė 1923 m. birželio 13 d. Raseiniuose batsiuvio ir siuvėjos šeimoje. Kartu augo sesuo Zita. Mokėsi Raseinių gimnazijoje. Brandos atestatą gavo 1941 m. pavasarį. Netrukus prasidėjo karas. Pradėjo dirbti Raseinių aps. viršininko sekretoriumi. 1944 m. pavasarį A. Bakšys savanoriu įstojo į gen. P. Plechavičiaus įkurtą Lietuvos Vietinę rinktinę Marijampolėje. Naciams rinktinę išformavus, grįžo į gimtinę.
Sovietams antrą kartą okupavus Lietuvą, gyveno pas tėvus Anžilių k. Nuo 1944 m. spalio mėn. dirbo mokytoju Raseinių aps. Raseinių vls. Gervinių k., o nuo 1944 m. gruodžio mėn. pabaigos – Mininių pradinėse mokyklose. 1945 m. kovo 4 d. buvo suimtas ir įkalintas Vokietijoje, tačiau nesudarius bylos buvo išvežtas į Pamaskvio anglies baseino Tulos kasyklas. 1946 m. vasarą kartu su keturiais tautiečiais sėkmingai pabėgo. Tolimąjį atstumą jie įveikė keliaudami pėsčiomis ir prekiniais traukiniais. Pasiekę Lietuvą, prisiglaudė Raseinių gydytojo Kazlausko bute. Jam pavyko gauti karinį bilietą, pasą ir jau rudenį pradėjo mokytojauti Raseinių gimnazijoje. Užmezgė ryšius su partizanais.
1947 m. rudenį A. Bakšys buvo suimtas, bet netrukus paleistas. Per tardymus jam buvo išsukta dešinė ranka. Gyventi nuolat sekamam darėsi nepakeliama ir tų pačių metų lapkritį jis ryžtingai apsisprendė pasitraukti iš legalaus gyvenimo – tapo Jungtinės Kęstučio apygardos partizanu.
Iš partizanų A. Bakšys išsiskyrė amžiumi, išsilavinimu ir autoritetu, to dėl netrukus buvo paskirtas Vaidoto rinktinės vadu, 1949 m. birželio mėn. – Kęstu čio apygardos vadu. 1951 m. gegužės mėn. – Vakarų Lietuvos (Jūros) partizanų srities vadu.
Skaityti daugiau: Antanas Bakšys-Klajūnas
Sausio 16 d. žuvę partizanai
Pirmoje eilėje sėdi (dešinėje) partizanai: Šiugždinis-Dragūnas. Antroje eilėje klūpo (dešinėje) - Vl. Vancevičius-Svajūnas. Trečioje eilėje stovi 1-asis iš kairės - A. Bartusevičius-Narsuolis, 2-rasis ir 4-asis - Kimantai
Bartusevičius, Adomas-Narsuolis (1927-1951-01-16)
Gimė ir augo Panemunės dvare, Birštono valsčiuje, Alytaus apskrityje. Punios Kunigaikštijos, Margio tėvūnijos antrojo būrio partizanas. Pasižymėjo ištverme, drąsa, narsa, todėl jam davė „Narsuolio" slapyvardį. Dalyvavo įvairiuose mūšiuose, susišaudymuose. Vienų įnirtingų kautynių metu buvo sunkiai sužeistas, todėl ilgai gulėjo ir gydėsi Punios šile, bunkeryje. Maistą, vaistus, drabužius jam atnešdavo Onutė Bartusevičiūtė-Neužmirštuolė. Medicininę pagalbą teikdavo Jiezno gydytojas Benediktas Narakas. Žuvo 1951 metų sausio 16 dieną Vėžionių k., pas Bronę Žeimienę, apsuptyje, išduotas. Kartu su juo žuvo Vytautas Gervickas-Drugelis iš Plasapnykų kaimo. Abiejų kūnai buvo atvežti į Jiezną ir niekinami stribyno kieme.
Gervickas, Vytautas-Švyturys, Drugelis
Gimė ir augo Plasapnykų kaime, Jiezno valsčiuje, Alytaus apskrityje. 1944 metų Kūčių vakarą stribai sudegino Gervickienės namus. Penki sūnūs stojo į partizanų gretas. Vytautas Gervickas-Švyturys, Drugelis žuvo 1951 metais sausio 16 dieną apsuptyje, Vėžionių kaime, pas Bronę Žeimienę, kartu su partizanu Narsuoliu - Adomu Bartusevičiumi. Jų kūnai buvo niekinami Jiezno stribyne.
https://partizanai.org/failai/html/amzinieji-azuolai.htm
1948 m. sausio 16 d. šioje vietoje buvusioje Zenono ir Rozalijos Jokimų sodyboje MGB Raseinių aps. skyriaus stribų nukautiems Jungtinės Kęstučio apygardos Vaidoto rinktinės vadui J. Čeponiui-Tauragiui, Budriui, jo pavaduotojui V. Žitkauskui (Židkauskui)-Svajūnui, Ilguviui ir rinktinės štabo ryšininkui A. Mileriui-Drąsučiui atminti. Bendras paminklo ir įrašo jame vaizdas.
Jurbarko r. Juodaičių sen. Pagausančio I k. Atidengtas 1998 m. spalio 4 d. sodybos šeimininkų sūnaus Kazimiero Jokimo rūpesčiu. V. Meškausko nuotr., 1998 m.
1948 m. sausio 16 d. Kėdainių aps. Ariogalos vls. Pagausančio k. MGB Raseinių aps. skyriaus stribai gyventojų Zenono ir Rozalijos Jokimų sodyboje aptiko Jungtinės Kęstučio apygardos Vaidoto rinktinės štabo bunkerį, kuriame slėpėsi trys partizanai.
Nuo sprogusios granatos žuvus rinktinės vado pavaduotojui Vincui Žitkauskui (Židkauskui)-Svajūnui, Ilguviui ir rinktinės štabo ryšininkui Antanui Mileriui-Drąsučiui, likęs gyvas rinktinės vadas Juozas Čeponis-Tauragis, Budrys nusišovė pats.
Žuvusių partizanų palaikai buvo niekinti Raseiniuose. Iš niekinimo vietos J. Čeponio-Tauragio, Budrio palaikai buvo pavogti ir slapta palaidoti Raseinių m. kapinių pietiniame pakraštyje. Ant kapo pastatytas antkapinis kryžius. 1999 m. palaikai perlaidoti į Raseinių m. kapinėse įrengtą bendrą partizanų kapavietę.
Kur buvo užkasti kartu su J. Čeponiu žuvusių bendražygių palaikai neišaiškinta.
Vakarų Lietuvos partizanų sritis, Atlasas,
Vilnius: LGGRTC, 2010, l. 51.
Skaityti daugiau: Sausio 16 d. žuvę partizanai
Juozas Čeponis-Tauragis, Budrys
Juozas Čeponis (Ščepavičius)- Tauragis, Budrys
1907 07 22–1948 01 16
Juozas Ščepavičius gimė 1907 m. liepos 22 d. Raseinių aps. Raseinių vls. Kunkojų k. Augo kartu su broliu Petru ir seserimis Brone, Jadvyga ir Elena. 1929 m. baigė Raseinių gimnaziją. 1931 m. baigė Kauno karo mokyklą, tų pačių metų sausio 25 d. jam buvo suteiktas jaun. leitenanto laipsnis. Vėliau paskirtas į 4 artilerijos pulką. Pasiūlius pasirinkti lietuviškesnę pavardę iš keleto pavyzdžių išsirinko Čeponio pavardę. 1935 m. jam suteiktas leitenanto laipsnis. 1939 m. baigė artilerijos karininkų kursus, tų pačių metų lapkričio 23 d. J. Čeponiui suteiktas kapitono laipsnis. Buvo vedęs. Žmona Irena Barščauskaitė, kilusi iš Vilkaviškio. Augino sūnų.
1940 m. Lietuvą okupavus sovietams, tų pačių metų rugsėjo 24 d. buvo paskirtas į Raudonosios armijos 619-ąjį artilerijos pulką baterijos vadu ir šias pareigas ėjo iki karo pradžios. Kilus Vokietijos– SSRS karui, traukiantis iš Pabradės poligono, pabėgo ir grįžo į tėviškę.
Nacių okupacijos metais gyveno senelių sodyboje Slabados kaime netoli Raseinių.
Mokytojavo Slabados pradžios mokykloje. 1944 m. pradžioje įstojo į Lietuvos Vietinę rinktinę. Buvo paskirtas 309-ojo bataliono 2-osios kuopos vadu. Naciams rinktinę išformavus, slapstėsi tėviškėje. Įsitraukė į antinacinę veiklą, įstojo į Lietuvos laisvės armiją (LLA) ir tapo aktyviu jos nariu. Buvo paskirtas LLA Raseinių apskrities vadu. 1944 m. liepos 24 d. pasirašė įsakymą Nr. 2 „LLA kuopų ir būrių vadams“, kuris buvo analogiškas LLA vyr. vadovybės liepos mėn. išleistam įstatymui, kurio pagrindinė mintis – nesitraukti iš Lietuvos ir organizuoti pasipriešinimą. Šiuo pagrindu kūrėsi pirmosios LLA apygardos, vėliau pakeitusios pavadinimus, tačiau išlaikiusios pagrindines nuostatas.
Įsakymas atspindėjo griežtą Žemaitijos partizanų vadų – Juozo Kasperavičiaus, Petro Bartkaus, Jono Žemaičio-Dariaus ir J. Čeponio – poziciją legalizacijos atžvilgiu. Legalizacija buvo laikoma priesaikos sulaužymu ir dezertyravimu.
1944 m., artėjant frontui, žmona su sūneliu ir tėvais pasitraukė į Vakarus. J. Čeponis griežtai atsisakė trauktis kartu.
1944 m. sovietams antrą kartą okupavus Lietuvą, J. Čeponis pasitraukė į mišką.
1945 m. pradžioje suformavo Žebenkšties rinktinę, sujungusią visus Raseinių krašto būrius, ir tapo jos vadu. 1945 m. liepos 9 d. iš Biliūnų dvare įrengtos karo lauko ligoninės sėkmingai išlaisvino būsimą Jungtinės Kęstučio apygardos vadą ltn. J. Kasperavičių.
Kartu su Algimantu Zaskevičiumi-Vasariu ir J. Žemaičiu-Dariumi vadovavo partizanams 1945 m. liepos 22 d. Raseinių aps. Kelmės vls. Virtukų miške vykusiame mūšyje.
1946 m. balandžio–rugsėjo mėn. kartu su P. Bartkumi, J. Žemaičiu ir A. Zaskevičiumi vykdė paruošiamuosius Jungtinės Kęstučio apygardos įkūrimo darbus, tais pačiais metais šioje apygardoje subūrė Žalčio (vėliau – Naro, Žuvėdros, Vaidoto) rinktinę ir jai vadovavo.
1947 m. rudenį J. Čeponis-Tauragis, Budrys su pavaduotoju ir rinktinės štabo viršininku Vincu Žitkausku perkėlė Vaidoto rinktinės vadavietę ir Jungtinės Kęstučio apygardos pogrindinę spaustuvę į Zenono ir Rozalijos Jokimų sodybos gyvenamajame name įrengtą bunkerį. Čia veikė Vaidoto rinktinės štabas ir spaustuvė, kurioje buvo spausdinamas apygardos laikraštėlis „Laisvės varpas“.
1948 m. sausio 16 d. MGB Raseinių aps. skyriaus stribai gyventojo Z. Jokimo sodyboje aptiko Jungtinės Kęstučio apygardos Vaidoto rinktinės štabo bunkerį. Nuo sprogusios granatos žuvo rinktinės vado pavaduotojas V. Žitkauskas-Svajūnas, Ilguvis ir rinktinės štabo ryšininkas Antanas Mileris. Rinktinės vadas J. Čeponis-Tauragis, Budrys nusišovė pats.
Sausio 14-15 d. žuvę partizanai
1951 m. sausio 14 d. Panemunės r. (dabar – Kauno r. sav.) Ilgakiemio k. per MGB Panemunio r. skyriaus ir MGB vidaus kariuomenės 298-ojo šaulių pulko kareivių vykdomą operaciją žuvo Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės vadas Antanas Jonas Pužas-Gintaras ir adjutantas Karolis Jazumas-Lokys.
Žuvusiųjų užkasimo vieta neišaiškinta.
Pietų Lietuvos partizanų sritis, Atlasas,
Vilnius: LGGRTC, 2008, p. 153.
Tauro apygardos partizanai. 1949 m. Vytauto rinktinės štabo Ūkio skyriaus viršininkas Juozas Ališauskas-Klaidas (kairėje) ir apygardos štabo skyriaus viršininkas Antanas Pužas-Gintaras (dešinėje). Iš Genocido aukų muziejaus fondų
Dainavos ir Tauro apygardų partizanų susitikimas. 1950 m. Iš kairės: pirmas – Feliksas Žindžius-Tigras, antras – Antanas Pužas-Gintaras, trečias – Viktoras Vitkauskas-Karijotas, ketvirtas – Albinas Švedas-Radastas, penktas – Juozas Gegužis-Diemedis, septintas – Konstantinas Baliukevičius-Rainys, aštuntas – Sergijus Staniškis-Litas. Kiti – neatpažinti. Iš Genocido aukų muziejaus fondų
ANTANAS JONAS PUŽAS- GINTARAS
1924 08 24–1951 01 14
Antanas Jonas Pužas gimė 1924 m. rugpjūčio 24 d. Kauno aps. Garliavos vls. Jonučių k. Partizanas nuo 1946 m. Tauro apygardos Birutės rinktinės vadas, vėliau – apygardos štabo skyriaus viršininkas. 1950 m. kovo 25 d. Tauro apygardos vado Viktoro Vitkausko-Saidoko įsakymu Nr. 6 paskirtas laikinai eiti Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės vado pareigas. 1950 m. gegužės 5 d. apygardos vado Viktoro Vitkausko-Karijoto įsakymu Nr. 3 patvirtintas eiti šios rinktinės vado pareigas. Tų pačių metų gegužės 27 d. apygardos vado Karijoto įsakymu Nr. 12 jam suteiktas puskarininkio laipsnis.
2012 m. gruodžio 21 d. A. J. Pužui pripažintas kario savanorio statusas, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2013 m. sausio 22 d. įsakymu jam suteiktas majoro laipsnis (po mirties).
KAROLIS JAZUMAS- LOKYS
1928–1951 01 14
Karolis Jazumas gimė 1928 m. Kauno aps. Jiesios k. Po 1945 m. rugpjūčio 20 d. Tauro apygardos vado Leono Taunio-Kovo įsakymu Nr. 2 pasirašė kaip apygardos Patrimpo rinktinės vado adjutantas. Nuo 1946 m. birželio 1 d. buvo Geležinio Vilko rinktinės vado Algirdo Varkalos-Žaliuko, Daumanto adjutantu. 1948 m. kovo 17 d. A. Varkalai žuvus, tų pačių metų balandžio 9 d. K. Jazumas-Lokys tapo šios rinktinės vado Juozo Baltrušaičio-Tigro adjutantu. 1949 m. liepos 22 d. pastarajam žuvus ėjo l. e. Geležinio Vilko rinktinės vado pareigas Jono Valentos-Čempiono adjutanto pareigas. 1950 m. gegužės 5 d. Tauro apygardos vado Viktoro Vitkausko-Karijoto įsakymu Nr. 3 paskirtas Geležinio Vilko rinktinės vado Antano Pužo-Gintaro adjutantu.
Parengė Rūta Trimonienė
Šaltinis: http://genocid.lt/UserFiles/File/Atmintinos_datos/2016/201601_TA_GVR.pdf
Skaityti daugiau: Sausio 14-15 d. žuvę partizanai
1991 m. Sausio 13 d. žuvę
Loreta Asanavičiūtė |
Virginijus Druskis |
Darius Gerbutavičius |
Rolandas Jankauskas |
Rimantas Juknevičius |
Alvydas Kanapinskas |
Algimantas Petras Kavoliukas |
Vytautas Koncevičius |
Vidas Maciulevičius |
Titas Masiulis |
Alvydas Matulka |
Apolinaras Juozas Povilaitis |
Ignas Šimulionis |
Vytautas Vaitkus |
Šaltinis: https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=37312&p_k=1
Sausio 11-12-13 d. žuvę partizanai
Nuotraukos šaltinis: http://www.grazitumano.lt/wiki/index.php/Paminklas_Algimanto_apygardos_partizanams_Kupi%C5%A1kyje
Alfonsas Juodis-Rickus iš Vaišviliškių k., Kavarsko vls., žuvo 1948 m. sausio 13 d.;
Krištaponis Juozas gimė 1912 m. Ukmergės apskrities Taujėnų valsčiaus Užulėnio kaime. Lietuvos kariuomenės kapitonas. Nuo 1944 m. vasaros Ukmergės apskrityje ėmė telkti pirmuosius partizanų būrius. Nuo 1944 m. gruodžio — Vyčio apygardos vadas. Žuvo kautynėse su NKVD kariuomene 1945 m. sausio 12 d.
https://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html
DAMBRAUSKAS Alfonsas, Juozo, g. 1910 Skaudvilėje. Žuvo 1946 01 11 Raudgiryje, Kražių apyl.
GIRDŽIUS Dominykas, g. 1923 Bulzgeniškiuo-se, Šimkaičių v. Žuvo 1945 01 11 prie Dumšiškių miškelio.
GREIVYS Steponas (Jono brolis) - Verpetas, g. 1923 Pajūrio k., Rietavo v. Partizanas nuo 1945. Nuo 1947 būrio vadas. Būrys veikė Priekulės, Klaipėdos, vėliau Veiviržėnų bei Endriejavo apylinkėse. Žuvo 1951 01 13 Rusinų mokyklos kieme, Veiviržėnų v. Žūties vietoje pastatytas atminimo kryžius.
KLUMBYS Zenonas - Razbajus, g. 1929 Inkakliuose, Švėkšnos v. Dariaus rajono Pušies rinktinės partizanas nuo 1950. Žuvo 1953 01 13 Cipariuose, Žemaičių Naumiesčio v., kartu su J. Agintu.
AGINTAS Jonas, Jono - Kirvaitis, g. 1925 Spiečiuose, Žemaičių Naumiesčio v. Partizanas nuo 1947. Kovojo Pušies rinktinėje. Žuvo 1953 01 13 savo sodyboje Cipariuose, Ž. Naumiesčio v. Kartu žuvo Z. Klumbys.
https://partizanai.org/failai/html/pietu-zemaitijoje.htm
Skaityti daugiau: Sausio 11-12-13 d. žuvę partizanai
Sausio 9-10 d. žuvę partizanai
Vytauto apygardos Liūto rinktinės partizanai 1949 m. rugpjūčio mėn. Sėdi iš kairės: Justinas Puodžiūnas-Šerkšnas, Algirdas Bražeika-Aidas, Alfonsas Augutis-Vėjas, Antanas Grižas-Liepsna. Stovi iš kairės: Juozas Banys-Šūvis, Albinas Milčiukas-Tigras, Jonas Morkūnas-Šiaurys, Antanas Bagočiūnas-Dūmas (R. Kauniečio asmeninė kolekcija)
Algimanto apygardos štabo žvalgybos skyriaus viršininkas Jonas Lapienis-Jokeris. 1949 04 27 (VŽM) Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Kęstučio būrio partizanai 1947 m.
BRAŽEIKA Algirdas, Gabrio - Aidas, Dylys, Šeduikis, gim. 1923 m. Grybelių k., Vyžuonų vls. Vytauto apygardos Liūto rinktinės Aitvaro būrio partizanas. Žuvo 1951 m. sausio 10 d. Antalgės k.
LAPIENIS Jonas, Jono - Jokeris, gim. 1920 m. Vadonių k., Šimonių vls. Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Margio būrio partizanas, Algimanto apygardos štabo žvalgybos skyriaus viršininkas. Žuvo 1950 m. sausio 10 d. Puknių k., Šimonių vls.
https://partizanai.org/failai/html/drasiai-stovesim.htm
Pirmoji Kabelio išdavystė. Iš kairės: Bronius Bobina - Patrimpas, Navickas - Dudutis, Pranas Ruseckas - Drugys, Jonas Misiukevičius - Arūnas, Benius Gataveckas - Verpetas.
Misiukevičius Jonas - Arūnas iš Liepalotų k. 1924 - 1952 01 10. Žuvo Trilaukio k.
https://partizanai.org/failai/html/Vilutiene-Trecioji-veliavos-spalva.htm
Bobina Bronius - Patrimpas iš Šilbalių k. Bartninkų vlsč. 1921-1952.01.10. Žuvo Trilaukio k. Vilkaviškio raj. Bieliausko sodyboje. Kartu žuvo dar 4 partizanai. Išdavė Kabelis. Vytauto rinktinė.
Gataveckas Benius - Verpetas nuo Kybartų. ?-1952.01.10. Žuvo Trilaukio k. Vilkaviškio raj. Bieliausko sodyboje. Vytauto rinktinė.
Kuncevičius Jonas iš Daugirdų k. Gudelių vlsč. Žuvo 1945.01.10.
Navickas Gintautas - Dudutis, Benius iš Grajauskų k. Bartninkų vlsč. 1925-1952.01.10. Partizanuose nuo 1945 m. Žuvo Trilaukio k. Pajevonio vlsč. išduotas Kabelio.
Ruseckas Pranas - Drugys, Žirnis iš Vartų k. Prienų raj. 1919-1952.01.10. Partizanuose nuo 1944 m. Buvo 8 kartus sužeistas. Žuvo Trilaukio k. Vilkaviškio raj. kartu su B. Bobina, J. Misiukevičium, Navicku ir B. Gatavecku. Vytauto rinktinė.
Balčiūnas Jurgis, Aleksandro s., - Ugnis iš Šeštokų. 1918.08.10-1946.01.09. Išėjo į partizanus 1945 m. ir mirė nuo ligos Metelicos k. Metelių vlsč. pas Ivanauską. Baigė karo policijos mokyklą. 1990 m. perlaidotas į Kalniškės mūšyje žuvusių kapą Simne.
https://partizanai.org/failai/html/istark-mano-varda.htm
Skaityti daugiau: Sausio 9-10 d. žuvę partizanai
Sausio 7-8 d. žuvę partizanai
Šarūno rinktinės partizanai.
Pagal KGB sužymėjima trečias - Valeras Abeciūnas-Smauglys, ketvirtas - Petras Simonavičius-Ąžuolas, šeštas - Juozas Gegužis-Diemedis. Apie 1948 m. (Genocido aukų muziejus)
Simonavičius Petras-Ąžuolas gimė 1918 m. Alytaus apskrities Miroslavo valsčiaus Obelijos kaime. Į partizanų gretas įstojo 1947 m. rudenį. Priklausė Dainavos apygardos Šarūno rinktinės Br. Tamkevičiaus-Beržinio būriui, vėliau pats tam būriui vadovavo. Suimtas 1950 m., sušaudytas 1951 m. sausio 8 d.
https://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html
PILIPAVIČIUS Kazys, Jono, g. 1919 Gausantiškiuose, Veliuonos v. Žuvo 1945 01 07 Burbinės miške.
MOCKAITIS Juozas, žuvo 1945 01 08 Užšešuviuose, Batakių v.
https://partizanai.org/failai/html/pietu-zemaitijoje.htm
Voveruška Antanas, Juozo s., g. 1928 m., slapyvardis Banga, nukautas 1952 m. sausio 7 d.
https://partizanai.org/failai/html/Dainavos-partizanai-saruno-rinktine.htm
1948 m. sausio 6 d. žūtis
1948 m. sausio 6 d. Marijampolės aps. Veiverių vls. Pinciškių k., gyventojos partizanų rėmėjos M. Naujokienės sodyboje, MGB Marijampolės aps. skyriaus operatyvinė grupė aptiko Tauro apygardos štabo partizanus. Per susišaudymą žuvo Kęstučio rinktinės vadas Justinas Jasaitis - Naktis, Maironio kuopos vadas Jonas Ciplijauskas-Sakalas, jo pavaduotojas Juozas Bacevičius-Briedis ir Geležinio Vilko rinktinės štabo viršininkas Povilas Vanagas - Nemunas, Vylius.
Žuvusių partizanų palaikai buvo niekinti Veiverių mstl. Vėliau užkasti netoli miestelio nuo Antrojo pasaulinio karo likusiuose apkasuose. Šiuo metu vieta sutvarkyta, įrengtas Skausmo kalnelis.
Pietų Lietuvos partizanų sritis, Atlasas,
Vilnius: LGGRTC, 2008, l. 131.
JUSTINAS JASAITIS- NAKTIS
1917–1948 01 06
Justinas Jasaitis gimė 1917 m. Gyveno Kaune. LR kariuomenės jaunesnysis leitenantas. Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės 4-osios kuopos partizanas, dirbo šios rinktinės štabe. 1946 m. pabaigoje perkeltas į Žalgirio rinktinės štabą. 1947 m. rugsėjo 13 d. Geležinio Vilko rinktinės vado Kazimiero Algirdo Varkalos-Daumanto įsakymu Nr. 32 nuo 1947 m. gegužės 20 d. paskirtas Tauro apygardos adjutantu. Tų pačių metų rugpjūčio 2 d. apygardos vado įsakymu Nr. 21 buvo paskirtas prie apygardos įsteigtos Mokomosios kuopos vadu ir pirmosios laidos egzaminų komisijos nariu. 1947 m. rugpjūčio 19 d. Tauro apygrados vado Antano Baltūsio-Žvejo įsakymu Nr. 25 už pastangas, ruošiant Mokomosios kuopos 1-ąją laidą, jam pareikšta tarnybinė padėka. Tų pačių metų lapkričio 8 d. Žalgirio rinktinės vado Vinco Štrimo-Šturmo įsakymu Nr. 36 jam pareikštas tarnybinis pagyrimas už dalyvavimą 1946 m. gruodžio 22 d. Prienų aps. Pakuonio vls. Sodybų k. vykusiose kautynėse ir jose pasižymėjus narsumu, gera orientacija, šaltakraujiškumu, taiklia ugnimi ir sudarant sąlygas bendražygiams pasitraukti iš kautynių lauko. 1948 m. sausio 6 d. apygardos vado A. Baltūsio-Žvejo įsakymu Nr. 2 atleistas iš einamų pareigų ir paskirtas Kęstučio rinktinės vadu.
Tauro apygardos Pirmosios mokomosios kuopos vadas ir lektoriai kursų baigimo proga. 1947 m. rugpjūčio 20 d.
Stovi iš kairės: lektoriai – Žalgirio rinktinės štabo Rikiuotės skyriaus viršininkas Jonas Kuras-Jaunutis ir šios rinktinės štabo viršininkas Pranas Runas-Algirdas, kuopos vadas ir apygardos adjutantas Justinas Jasaitis-Naktis, Vytauto rinktinės štabo Rikiuotės skyriaus viršininkas Jurgis Vasiliauskas-Skydas. Iš Genocido aukų muziejaus fondų
Sausio 4 d. žūtis
1947 m. sausio 4 d. Marijampolės aps. Veiverių vls. (dabar – Prienų r. sav.) Kampinių k. partizanų ryšininko Antano Vogonio sodyboje MVD Veiverių vls. poskyrio operatyvinė grupė vykdė karinę čekistų operaciją. Jos metu žuvo Tauro apygardos Žalgirio rinktinės vadas Juozas Jasulaitis-Kazokas, rinktinės štabo Ūkio skyriaus viršininkas Antanas Feliksas Martynaitis-Kapsas, partizanų ryšininkai Antanas ir Jurgis Kazys Vogoniai.
Žuvusiųjų palaikai niekinti Veiverių miestelyje. Vėliau užkasti nuo karo likusiuose apkasuose prie Veiverių miestelio. Dabar šioje vietoje įrengtas Veiverių „Skausmo kalnelis“.
Pietų Lietuvos partizanų sritis, Atlasas,
Vilnius: LGGRTC, l. 119.
Tauro apygardos partizanų vadovybė. 1946 m. rugpjūčio 16 d. Iš kairės: štabo ryšininkas Kazys Matulevičius-Radvila, Vytauto rinktinės vadas Vytautas Vitalius Gavėnas-Vampyras, Geležinio Vilko rinktinės vadas Kazimieras Algirdas Varkala-Daumantas, apygardos adjutantas Jonas Pileckis-Šarūnas, Žalgirio rinktinės vadas Jurgis Ilgūnas-Šarūnas, apygardos kapelionas Justinas Lelešius-Grafas, Žalgirio rinktinės štabo viršininkas Juozas Jasiulaitis-Turklys, Kazokas. Iš Genocido aukų muziejaus fondų
Sausio 3 d. žuvę partizanai
Vytenio būrio partizanai.
Pagal KGB sužymėjima pirmas -Antanas Mateiko-Krapylas, ketvirtas - Antanas Ivanauskas-Vakarietis, penktas - Jonas Marozas-Šaragas, šeštas - Vincentas Makarauskas-Tigras, septintas - Leonas Kriščiūnas-Cbundu-mundu, aštuntos - Vladas Klerys-Sakalos, devintas - Albinas Pakulevičius-Strelčius. (Genocido aukų muziejus)
Ivanauskas Antanas-Vakarietis gimė 1919 m. Panevėžio apskrities Ramygalos valsčiaus Vėtriškių kaime. Vyčio apygardos Vytenio būrio partizanas. Žuvo 1948 m. sausio 3 d.
Makarauskas Vincentas-Tigras gimė 1929 m. Panevėžio apskrityje Naujamiestyje. Į partizanų gretas įstojo 1947 m., priklausė Vyčio apygardos V. Drąsučio-Vytenio būriui. Žuvo 1949 m. sausio 3 Berčiūnų valsčiaus Nočiagalos kaime
Marozas Jonas - Šaragas gimė Panevėžio apskrities Ramygalos valsčiaus Papiškių kaime. Vyčio apygardos partizanas. Žuvo 1948 m. sausio 3 d. Panevėžio apskrities Papojaus kaime, Čiplio sodyboje patekęs į pasalą
Mateika Antanas. Vyčio apygardos Vytenio būrio partizanas. Žuvo 1948 m. sausio 3 d.
https://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html
NAUSĖDA Jonas, g. 1922 Jonelių k., Švėkšnos v. 1941 baigė Švėkšnos ”Saulės” gimnaziją. Poetas. Pokario metais dirbo Laukuvos gimnazijos mokytoju, kur įkūrė LLA organizaciją ASTRA, bendravo su partizanais. Žuvo 1948 01 03 Radvietyje (netoli Kvėdarnos), pas Paulikus.
Sausio 1-2 žuvę partizanai
Šarūno rinktinės Vytenio grupės partizanai.
Iš kairės: Konstantinas Vaikšnoras-Tigras ir Viktoras Bučionis-Jaunutis. (Genocido oukų muziejus)
Vaikšnoras Konstantas-Tigras gimė 1925 m. rugpjūčio 1 d. Seinų apskrities Leipalingio valsčiaus Buteliznos kaime. Partizanas nuo 1945 m. Dainavos apygardos Šarūno rinktinės Vytenio tėvūnijos vadas. Žuvo 1949 m. sausio 2 d. Leipalingio valsčiaus Krivonių kaime. Kūnas buvo išniekintas Leipalingyje
https://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html
DAUJOTAS Antanas, Stasio, g. 1923 Sakaluose, Grinkiškio v., mažažemių šeimoje. Žuvo 1945 01 01 Graužų miške su trim Sakalų k. vyrais - J. Daukna, C. Šoku ir L. Vaicekausku.
DAUKNA Jonas, Jono, g. 1912 Sakaluose, Grinkiškio v., mažažemiu šeimoje. Žuvo 1945 01 01 Graužų miške su trim Sakalų k. vyrais - A. Daujotu, C. Šoku ir L. Vaicekausku.
MASELSKIS Justinas, Prano, g. 1921 Aleknaičiuose, Betygalos v., ūkininkų šeimoje. 1944 gruodžio mėn. prieš Kalėdas čekistai sudegino jų sodybą, o 1945 01 01 Justiną kartu su broliu Antanu ir kaimynais K. Ambrasu ir V. Rubinsku sušaudė.
Partizanų Kalėdos
Neliūdėk motule, kad prie Kūčių stalo
Šiemet viena vieta pasiliks tuščia
Ir nelauš plotkelės iš tavo rankutės
Tas kurs pernai, laužė ir dar buvo čia.
Tuščioj mano vietoj dėki eglės šaką
Iš to pat eglyno, kuriam gyvenau
Ir uždeki šventą Kūčių stalo žvakę
Tu tai padarysi aš tikrai žinau...
Kalėdos - tai ypatingas metas, kai pakyli virš kasdienybės, kai šviesos sugrįžimą pasitinki su meile ir pagarba... Kalėdos – tai stebuklas, sidabrinis Vakarės žvaigždės skambėjimas ir tyli tyli naktis, savo tyloje slepianti paslaptį apie žmogų, jo didybę ir menkumą, apie visada gyvą viltį rytoj būti geresniam, teisingesniam, tobulesniam nei buvai vakar... Kalėdos tai Dievo gimimas mumyse, tai Kūdikėlio - Dievo sūnaus įjungimas į mūsų gyvenimą. Kalėdos - tai laikas, kai visi: šeima, giminė gali susėsti prie vieno stalo ir pasidalinti malda, šiluma, ateities viltimi. Kai įvyksta virsmas, pripildantis širdis gerumo, meilės, tvirtumo, ryžto ir Aukščiausiojo palaimos.
Skaičiuojame daugiau kaip septynis dešimtmečius nuo Partizaninės kovos pradžios. Rankose Tauro partizanų apygardos laikraščio “ Laisvės žvalgas” gruodžio mėnesio numeris. Su kokiu giliu jausmu, meile Tėvynei, meile kiekvienam kovotojui kalbama vedamajame, artinantis Šv. Kalėdoms ir kiek daug linkėjimų bei perspėjimų būti budriems…
Mintys nuklysta į pokarį…. Ir kokios gi Kalėdos buvo Tau, Lietuvos Partizane ?
Adolfas Ramanauskas - Vanagas
LIETUVOS GINKLUOTŲJŲ PAJĖGŲ VADAS
LIETUVOS LAISVĖS KOVOS SĄJŪDŽIO TARYBOS
1949 M. VASARIO 16-OSIOS DEKLARACIJOS SIGNATARAS
LIETUVOS LAISVĖS KOVOS SĄJŪDŽIO TARYBOS PREZIDIUMO PIRMININKO PIRMASIS PAVADUOTOJAS
NUO 1953 M. – AUKŠČIAUSIAS LIETUVOS LAISVĖS KOVOS SĄJŪDŽIO
IR DĖL NEPRIKLAUSOMYBĖS KOVOJANČIOS LIETUVOS PAREIGŪNAS
BRIGADOS GENEROLAS ADOLFAS RAMANAUSKAS-VANAGAS
Adolfas Ramanauskas gimė 1918 m. kovo 6 d. JAV. 1921 m. su tėvais grįžo į Lietuvą.
1937 m. A. Ramanauskas, baigęs „Žiburio“ gimnaziją Lazdijuose, įstojo į Klaipėdos pedagoginį institutą, bet Vokietijai okupavus Klaipėdos kraštą baigė Panevėžio valstybinį pedagoginį institutą. 1940 m. baigė Kauno karo mokyklą (XV aspirantų laida). 1940–1942 m. dirbo Guronių ir Aukštakalnio mokyklose (Lazdijų vls.) mokytoju. 1941 m. Birželio sukilimo metu nuo birželio 23 d. iki liepos 7 d. buvo valstybės turtą Druskininkuose saugojančio būrio vadas. 1942–1945 m. dėstė Alytaus mokytojų seminarijoje.
Prasidėjus antrajai sovietų okupacijai, 1945 m. balandžio mėn. apsisprendė ginklu kovoti už Lietuvos laisvę. Tų pačių metų birželio 2 d. priėmė partizano priesaiką ir prisaikdino 120 būrio kovotojų, pasirinko Vanago slapyvardį.
A. Ramanauskas-Vanagas iš pradžių vadovavo Nemunaičio apylinkės partizanų būriui. Būdamas gabus organizatorius, suvienijo Merkinės ir Alovės valsčiuje išsibarsčiusius partizanų būrius į 140 vyrų kuopą ir jai vadovavo. 1945 m. rudenį ji tapo Dzūkų grupės dalimi. Vėliau kuopa buvo performuota į batalioną, o A. Ramanauskas-Vanagas paskirtas jo vadu. 1945 m. A. Ramanauskas-Vanagas paskirtas Merkio rinktinės vadu. 1945 m. gruodį vadovavo Merkinės puolimui.
1945 m. spalio 7 d. Nedzingės bažnyčioje susituokė su Birute Mažeikaite, Dainavos apygardos partizane slapyvardžiu „Vanda“. 1948 m. jiems gimė duktė Auksutė.
1946 m. balandžio 23 d. A. Ramanauskas-Vanagas paskirtas Dainavos apygardos vado pirmuoju pavaduotoju. 1947 m. rugsėjo 24–25 d. per surengtus slaptus rinkimus Dainavos apygardos vadų sąskrydyje išrinktas šios apygardos partizanų vadu. 1948 m. A. Ramanauskas-Vanagas išrinktas Pietų Lietuvos partizanų srities vadu.
Kviečiame įgyti žinių informacinėje-edukacinėje platformoje „Mobilizacijos mokykla“
https://mobilizacijosmokykla.lt/
Karo Ukrainoje ir kitų geopolitinių iššūkių kontekste visuomenėje atsirado poreikis žinoti daugiau ne tik apie išgyvenamumą, bet ir iš visuotinės gynybos perspektyvos suvokti, koks kiekvieno piliečio vaidmuo valstybės gynyboje.
Krašto apsaugos ministerija (KAM) drauge su Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentu prie KAM, siekdami stiprinti Lietuvos gyventojų žinias ir kurti išorės grėsmėms atsparią visuomenę, pristatė informacinę-edukacinę platformą „Mobilizacijos mokykla“.
„Mobilizacijos mokykla“ – tai kompleksiniai 1 val. trukmės mokymai, kuriuose informacija pateikta paprastai ir aiškiai. Čia galima įgyti žinių apie priimančiosios šalies paramą, mobilizaciją ir pilietinį pasipriešinimą. Šios trys temos pateikiamos todėl, kad piliečiams būtina turėti ne tik bazinių žinių apie tai, kaip išgyventi karo atveju, bet ir žinoti, kaip funkcionuoja valstybė ištikus dienai „X“ bei kokius veiksmus gali atlikti kiekvienas pilietis. Mokymai yra įgarsinti, vizualizuoti, užduotys pateikiamos lengva žaidybine-kūrybine forma. Baigus kursus ir pasitikrinus žinias, sugeneruojamas elektroninis sertifikatas.
Lapkričio 14 d. žuvę partizanai
Glemžaitė Diana gimė 1923 m. Zarasų apskrities Degučių kaime, girininko šeimoje. Mokėsi Pandėlyje, Rokiškyje ir Kupiškyje.
1944 m. įstojo į VDU studijuoti literatūros. 1947-ųjų pavasarį metė studijas ir įsitraukė į pogrindžio veiklą. Palaikė ryšius su Algimanto apygardos Kunigaikščio Margio rinktinės partizanais. 1948 m. susituokė su šios rinktinės Gedimino kuopos vadu Juozu Bulovu. Rašė eilėraščius, kurie sklido tarp žmonių, buvo skelbiami partizanų spaudoje. Žuvo provokatoriui išdavus 1949 m. lapkričio 14 d. Plunksnočių miške tarp Žiobiškio ir Juodupės. 1994 m. išleistas jos poezijos rinkinys „Mes mokėsim numirt". 1999 m. gegužės 19 d. LR Prezidento dekretu D. Glemžaitė apdovanota Vyčio kryžiaus 4-ojo laipsnio ordinu (po mirties). 
MES MOKĖSIM NUMIRT
Mes mokėsim numirt, jei Tėvynė aukos reikalauja.
Nesuriš mūs’ gretų nieks vergovės pikta grandine.
Neišmokom sulinkt prieš ateivių įstatymą naują:
Savo brolį parduot — dar visi neišmokome, ne!
Kraštą ginsime šį, kaip senovėje protėviai gynė,
Balsą žemės gimtos išnešioję giliausiai širdy.
Nors laukai ir keliai pavergtųjų dejone nutvinę.
Kur klausysies — aplink svetimųjų žingsnius tegirdi.
O juk bus dar diena, kai pro vėliavų plazdantį mišką
Baltas vytis pakils ir padangėj aukštoj suspindės!
Mūsų kraujas giedos pro gimtinės velėną ištryškęs,
Ir ant kapo nykaus šviesios taurės lelijų žydės.
Pardundės traukiniai, išsivežę jaunatvišką dalią,
Visi monai išdils tarsi pjautuvas dyla delčios.
Grįžę mūsų tėvai, mūsų sesės iš Komi, Uralo,
Atsiklaupę čionai, verkdami gimtą žemę bučiuos.
Mes mokėsim numirt ne už svetimą mintį ar žodį,
Ne už tuos, kurie skriaus, dengdami viską melo tamsa.
Tik už rytą, kuris laisvės saulę didingą parodys —
Mes mokėsim numirt giedriu veidu ir tvirta dvasia.
1949 VIII
Daugiau įrašų...
- Antanas Jogėla-Ąžuolas
- Kviečiame į iškilmingą minėjimą Sedoje
- Rugsėjo 24 d. žuvę partizanai
- Jonas Budrys. Atsiminimai Kontržvalgyba Lietuvoje
- JUOZAS LUKŠA
- Rugpjūčio 29 d. žuvę partizanai
- Prisikėlimo apyg. Kunigaikščio Žvelgaičio rinktinės štabo partizanų žūtis
- Vladas Montvydas-Žemaitis, Aušra, Kęstutis, Etmonas (1911 09 01–1953 08 23)
- Tauro partizanų apygardos įkūrimas
- PARTIZANO TESTAMENTAS
