2. Paminklas partizanams, žuvusiems 1944-1954 m. Debeikiai (skulpt. Regimantas Midvikis, 1995 m.).

3. Kryžius, žymintis Dragūno būrio 9 partizanų žūties vietą. Ramuldavos miško palaukė.

4. Kryžius, žymintis Deimanto rajono 5 partizanų ir 2 ryšininkių žūties vietą. Niūronių miškas.

5. Paminklinė kompozicija Šiaurės Rytų Lietuvos partizanų srities vado A. Slučkos-Šarūno, J. Railaitės-Slučkienės, J. Jovaišos žūties vietoje. Butkiškių k.

I viršelyje - Vytauto apygardos Liūto rinktinės Jovaro kuopos partizanai 1947 05 18.

Iš kairės: Bronius Puodžiūnas-Garsas, Jonas Staškevičius-Aušra, Jurgis Urbonas-Lakštutis, Juozas Gražys-Viesulas, Povilas Grumbinas-Ąžuolas, Vytautas Pačinskas-Audra, Aloyzas Šimonis-Šposas, Vytautas Magyla-Vairas, Jonas Marcinkevičius-Jokeris, Jonas Kemeklis-Tauras, Alfonsas Ąugutis-Vėjas, Albinas Milčiukas-Tigras, Alfonas Jakštonis-Švyturys, Justinas Puodžiūnas-Šerkšnas, kiti neatpažinti (VŽM)

IV viršelyje - Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Kęstučio būrio partizanai. 1947 m. Iš kairės: Povilas Jonelis-Tūzas, Juozas Valonis-Merkys, Albinas Milčiukas-Tigras,Vladas Petronis-Klevas, Florijonas Kulikauskas-Liūtas (VŽM)

Viršelio atvartuose - fotografijos iš Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Anykščių skyriaus archyvo ir Aloyzo Janušio.

VŽM - A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus UKM - Utenos kraštotyros muziejus GAM - Genocido aukų muziejus

Knygos rengėjai dėkoja už pagalbą Genocido aukų muziejaus bei Utenos kraštotyros muziejaus darbuotojams, Romui Kauniečiui, Eligijui Smetonai, Birutei Bilūnaitei, Gintarui Vaičiūnui, Primai Petrylienei, Sauliui Saladūnui

Albumo leidybą parėmė:

Anykščių rajono savivaldybė Anykščių vadovų klubas

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo, aukų atminimo ir įamžinimo fondas Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija UAB „Anykščių energetinė statyba“

Vilniaus anykštėnų bendrija UAB „Petro ofsetas“

©A.Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus, 2006 m. © UAB „Petro ofsetas", 2006 m.

Išleido ir spausdino UAB „Petro ofsetas" Žalgirio g. 90, LT-09303 Vilnius tel. (+370 5)273 3347 (+370 5) 273 4493 faks.(+370 5) 273 3140 el.p. priemimas@petroofsetas.lt www. petroofsetas. lt

Lietuvių tautos valstybingumui — beveik 800 metų. Senoji Lietuvos valstybė kilo iš laisvės siekio. Mindaugas, vainikuodamasis Lietuvos karaliumi, tarsi uždėjo valstybingumo karūną visai mūsų tautai ir visiems laikams. Valstybinės laisvės supratimas per ištisas kartas buvo perduodamas ir priimamas kaip mūsų gyvenimo būdas ir vertybė, kurią nuolatos teko saugoti, ginti, dėl jos aukotis. 1918 m. atkurta naujoji Lietuvos valstybė išugdė patriotų ir idealistų kartą, kuri tapatino valstybės ir asmeninę laisvę, kuri paliko mums gražiausią, labiausiai pasididžiavimo vertą istorijos puslapį. Tos kartos idealizmas padėjo išsaugoti nepriklausomos Lietuvos siekį, įsikūnijusį Kovo 11-osios Aktu.

1940 m. Sovietų Sąjungos invazija ir Lietuvos okupacija buvo jėgos, prievartos ir teroro okupacija. Ji buvo tęsiama 1944 m. vasarą, prasidėjus reokupacijai. Lietuva puikiai prisiminė 1941 m. birželio 14-osios tremtį į Sibirą, Rainių, Pravieniškių, Panevėžio žudynes, tačiau dar nežinojo apie karo metais Rusijoje, Pamaskvyje, čekistų iš anksto sudarytus represuojamųjų lietuvių sąrašus. Tik iš karčios patirties jautė šio klastingo okupanto genocidinius tikslus. Valstybės naikinimas, tremtis ir žudynės buvo ryškiausi šio okupanto palikimo ženklai. Liko tik vienas kelias - priešintis Lietuvos valstybės ir tautos budeliui. Pasipriešinimą diktavo noras ginti savo idealus ir parodyti demokratiniam pasauliui tautos ryžtą atkurti valstybę. Masinis Lietuvos partizanų karas prieš sovietinius okupantus prasidėjo 1944 m. vasaros antrojoje pusėje ir tęsėsi ištisą dešimtmetį. Paskutiniai partizanai žuvo po 20 metų.

Partizanų karas turėjo aiškų ir kryptingą tikslą — atkurti Lietuvos valstybę. Sis siekis buvo suformuluotas pirmaisiais sovietinės okupacijos metais, trumpam realizuotas Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimu ir Laikinosios vyriausybės sudarymu 1941 m., paskui tęsėsi kuriant Lietuvos laisvės armiją, Vyriausiąjį Lietuvos išlaisvinimo komitetą, Lietuvos vietinę rinktinę, Tautos apsaugos rinktinę, partizaninės kovos organizaciją „Vanagai“, Lietuvos laisvės kovos sąjūdį. Šitokia išsilaisvinimo raiška buvo gyva ir Anykščių krašte.

Artėjant frontui, nuo 1944 m. vasaros pradžios anykštėnai rengėsi pasipriešinti sovietiniams okupantams ir jų remiamiems diversantams. Anykščiuose bei kituose miesteliuose, bažnytkaimiuose ir kaimuose apsaugai buvo organizuojami partizanų būriai. Kaip rašo tų įvykių liudininkas Juozas Šiaučiulis, buvo sudaryta Anykščių partizanų rinktinė, jungusi apie 200 ginkluotų partizanų¹. Tokie būriai kūrėsi Debeikiuose, Troškūnuose, Burbiškyje, Skiemonyse ir kitur. Priartėjus frontui ir artinantis sovietinei kariuomenei, iškilo klausimas, ar likti savo krašte, ar trauktis. Dauguma Anykščių būrio partizanų pasitraukė, kai kurie išėjo į mišką. Burbiškiečiai bendrame susirinkime nutarė nesitraukti².

Okupantams paskelbus vyrų mobilizaciją į sovietinę armiją ir pradėjus represijas, plėtėsi masinis pasipriešinimas režimui, nevykdant jo nurodymų. Žmonės slapstėsi namuose, miškuose, ėmė kurtis ginkluoti būriai miškuose. Lietuvos partizanų karo tyrinėtojas Gintaras Vaičiūnas rašo, kad Anykščių valsčiuje pirmieji partizanų būrių organizatoriai buvo Lietuvos laisvės armijos narys Kazys Tyla iš Bičionių kaimo (Burbiškio apylinkėse), šaulys Juozas Kalendra iš Anykščių (Anykščių apylinkėse), ūkininkas Jonas Biliūnas iš Niūronių kaimo bei to kaimo pradžios mokyklos mokytojas Jurgis Urbonas iš Pavarių kaimo (Niūronių kaimo apylinkėse)³. Burbiškio miške įsikūrė Žalioji rinktinė, kurioje susitelkė apie 80 partizanų. Partizanų būriai kūrėsi Kurklių šile, Troškūnų, Ramuldavos, Niūronių miškuose. Šimonių girioje buvo įsikūrę apygardos ir srities štabai. Stiprėjo partizanus vienijanti organizacija, iškilo partizanų vadai. 1947 m. gegužės 1 d. buvo įkurta Algimanto apygarda, į kurią įėjo didžioji Anykščių rajono dalis. Ši apygarda priklausė Siaurės Rytų Lietuvos, vėliau pavadintos Karaliaus Mindaugo vardu, sričiai. Visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavime 1949 m. vasario 2-22 d. buvo įkurtas vieningas Lietuvos laisvės kovos sąjūdis, kurio taryba tų pačių metų vasario 16 d. paskelbė deklaraciją, teigiančią, jog aukščiausia teisėta valdžia Lietuvoje yra partizanų vadovybė, o kovos tikslas - nepriklausomos parlamentinės Lietuvos Respublikos atkūrimas. Anykščių kraštas — kaip ir visa Lietuva — pasirengė ilgam karui su okupantais. Stiprėjo okupantų režimą saugančių istrebitelių, enkavedistų, karinių dalinių represijos, prasidėjo masiniai lietuvių šeimų trėmimai į Sovietų Sąjungos atšiaurius Sibiro regionus.

Faktai, užfiksuoti A.Baranausko ir A.Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus parengtame leidinyje „Laisvės kovos Anykščių krašte 1944-1954 m.“, ir partizanų kovos, žūties bei palaidojimo vietas žymintys paminklai liudija, kad partizaninis karas buvo apėmęs visą Anykščių rajoną. Leidinyje suregistruota 1410 partizanų, kurių daugiau kaip pusė žuvo. Anykščių miesto centre iškilo Laisvės paminklas, paminklai partizanams stovi Troškūnuose, Debeikiuose, rymo jų žūties vietose miškuose ir kaimuose. Jie lyg sujungia mūsų atmintį su bekompromisine partizanų kova, primena tragišką jų likimą.

Laisvės kovos prarastų savo didžiąją prasmę, jeigu būtų užmirštos. Dabar išleidžiamas fotografijų albumas „Drąsiai stovėsim laisvės sargyboj..." patvirtina, kad anykštėnai yra sąmoningi Lietuvos piliečiai ir patriotai, Laisvės kovas suprantantys kaip didelę vertybę, lietuvių tautos valstybingumo paveldą.

Albume spausdinamos retos 1946—1953 metais darytos partizanų nuotraukos. Albumo sudarytojai apsisprendė skelbti tik Laisvės kovų metais darytas nuotraukas. Kaip žinoma, pirmaisiais partizaninės kovos prieš sovietinius okupantus metais buvo vengiama fotografuotis, tik vėliau skatinama. Taigi pati kovų pradžia, kai buvo masiškiausias pasipriešinimas okupacinei sovietinei valdžiai, kai žuvo daugiausia pasipriešinimo dalyvių, liko nuotraukose neužfiksuota. Todėl albume kaip išimtis dedamos ankstesnės to laikotarpio kovotojų nuotraukos, nesilaikant nuotraukos ir kovų laikotarpio tapatumo. Nuotraukose matome eilinius partizanus, jų vadus, ryšininkus, Anykščių gimnazijos moksleivių organizacijos „Vienybė“, rėmusios partizanus, narius, išniekintus žuvusiuosius. Iš šių nuotraukų į mus žvelgia Laisvės kovų metų dvasia - kovotojų drąsa ir taurus pasiryžimas...

Pagrindiniai partizanų daliniai, veikę dabartinio Anykščių rajono teritorijoje — Anykščių, Andrioniškio, Debeikių, Kavarsko, Kurklių, Skiemonių, Svėdasų, Traupio, Troškūnų, Viešintų seniūnijose

Veikė Anykščių vls. rytinėje dalyje, Rubikių — Burbiškio apylinkėse nuo 1944 m. rugsėjo mėn. iki gruodžio mėn., rinktinei priklausė apie 80 partizanų. Rinktinės stovyklavietė su 5 įtvirtintomis žeminėmis buvo įsikūrusi Burbiškio miške. Po kautynių su NKVD kariuomene 1944 m. gruodžio 26 d. rinktinės partizanai persikėlė į Pavartų — Stakių miškus, kur rinktinė išsisklaidė, dauguma partizanų legalizavosi.

Rinktinės vadas - Lietuvos kariuomenės puskarininkis Kazimieras Tyla-Tarzanas iš Bičionių k., Anykščių vls., žuvo 1945 m. balandžio 28 d.

Veikė Stakių, Pavarių apylinkėse nuo 1944 m. liepos mėn. iki 1945 m. vasario mėn. 1944 m. pabaigoje būriui priklausė apie 30 partizanų. Didžiausius nuostolius būrys patyrė 1945 m. vasario 18 d. Ramuldavos girioje žuvus 9 partizanams.

Būrio vadas — Antanas Urbonas-Dragūnas iš Stakių k., Anykščių vls., žuvo 1945 m. vasario 18 d.

Veikė Anykščių apylinkėse nuo 1944 m. rugpjūčio mėn. iki 1946 m. 1944 m. pabaigoje būriui priklausė apie 20 partizanų. 1945 m. rugsėjo — spalio mėn. žuvo 10 ir legalizavosi 7 partizanai. Būrys atsikūrė 1946 m. pradžioje, jam priklausė 8 partizanai.

Būrio vadas - Juozas Kalendra-Dėdė, Naras iš Anykščių mst., žuvo 1947 m. vasario 26 d.

Veikė Niūronių, Andrioniškio apylinkėse nuo 1944 m. rugpjūčio mėn. iki 1945 m. birželio 23 d. 1944 m. pabaigoje būriui priklausė 15-20 partizanų. Būrys sunaikintas 1945 m. birželio 23 d. Duobulio miške, netoli Niūronių k., žuvus 6 partizanams.

Būrio vadas — Jonas Biliūnas-Žolynas iš Niūronių k., Anykščių vls., žuvo 1945 m. birželio 23 d.

Veikė Anykščių vls. šiaurinėje dalyje, Ramuldavos girios rajone nuo 1946 m. kovo mėn. iki liepos mėn. Kuopą sudarė 2 būriai: Juozo Ališausko-Beržo ir Jurgio Urbono-Lakštučio. 1946 m. vasarą kuopai priklausė 43 partizanai. Patyrusi didelius nuostolius — žuvo 8, suimti 2 partizanai ir vadas - kuopa nutraukė savo veiklą. Iki 1947 m. gegužės mėn. veikė 2 savarankiški šios kuopos būriai: Perkūno (buvęs Lakštučio) ir Tigro (buvęs Beržo). Nuo 1947 m. vasario mėn. šie būriai buvo įjungti į naują 3-ąją LLA Jovaro kuopą, kurią sudarė 3 būriai: Perkūno, Tigro ir Tauro.

Kuopos vadas — Lietuvos kariuomenės puskarininkis Juozas Ališauskas-Beržas iš Spiečiūnų k., Skiemonių vls., suimtas 1946 m. liepos 19 d., mirė 1947 m. lageryje.

Vytauto apygardos Liūto rinktinės (nuo 1947 gegužės mėn. iki 1948 m. vasario mėn. — Algimanto apygardos Šarūno rinktinės) 3-oji LLA Jovaro kuopa

Veikė Anykščių vls. šiaurinėje dalyje, Ramuldavos girios rajone ir Debeikių vls. vakarinėje dalyje nuo 1947 m. vasario mėn. iki 1949 m. rudens. Kuopą sudarė 3 būriai: Perkūno, Tigro ir Tauro. 1947 m. gruodžio mėn. kuopai priklausė 52 partizanai. Šios kuopos pagrindu buvo sukurtas Vytauto apygardos Liūto rinktinės Deimanto rajonas.

Kuopos vadai: Jurgis Urbonas-Lakštutis iš Stakių k., Anykščių vls., žuvo 1948 m. vasario 2 d.; Juozas Gražys-Viesulas, Sniečkus iš Ramaškonių k., Andrioniškio vls., žuvo 1949 m. vasario 13 d.; Jonas Kemeklis-Tauras iš Leliūnų k., Debeikių vls., žuvo 1949 m. kovo 16 d.; Antanas Bagočiūnas-Dūmas iš Smalinos k., Andrioniškio vls., žuvo 1951 m. balandžio 14 d.

Priklausė visi partizanai, jų ryšininkai ir rėmėjai, gyvenę ir veikę Anykščiuose bei valsčiaus šiaurinėje dalyje, Ramuldavos girios rajone. Rajoną sudarė 2 būriai — Tigro ir Perkūno. Veikė nuo 1949 m. rudens iki 1951 m. balandžio 14 d., kai prie Niūronių k. žuvo rajono vadas ir 2 štabo nariai. 1949 m. pabaigoje rajonui priklausė 12 partizanų.

Vytauto apygardos Liūto rinktinės (nuo 1947 m. gegužės mėn. iki 1948 m. vasario mėn. -Algimanto apygardos Šarūno rinktinės) 3-osios LLA Jovaro kuopos Perkūno būrys

Veikė Stakių, Ramaškonių, Pavarių, Niūronių, Paandrioniškio apylinkėse nuo 1946 m. rudens iki 1951 m. balandžio mėn. 1947 m. gegužės mėn. būriui priklausė 35 partizanai.

Būrio vadai: Jurgis Urbonas-Lakštutis iš Stakių k., Anykščių vls., žuvo 1948 m. vasario 2 d.; Jonas Staškevičius-Aušra iš Eglėkalnio k., Anykščių vls., žuvo 1949 m. sausio 28 d.; Bronius Puodžiūnas-Garsas, Žalgiris iš Smalinos k., Andrioniškio vls., žuvo 1952 m. rugsėjo 14 d.

Vytauto apygardos Liūto rinktinės (nuo 1947 m. gegužės mėn. iki 1948 m. vasario mėn. — Algimanto apygardos Šarūno rinktinės) 3-osios LLA Jovaro kuopos Tigro būrys

Veikė Lašinių, Mogylų, Inkūnų apylinkėse nuo 1946 m. rudens iki 1951 m. balandžio mėn. 1946 m. spalio mėn. būriui priklausė 11 partizanų.

Būrio vadai: Vytautas Magyla-Vairas, Sakalas iš Mogylų k., Andrioniškio vls., žuvo 1950 m. kovo 16 d.; Juozas Banys-Šūvis, Janulaitis iš Vertimų k., Andrioniškio vls. 1952 m. nužudytas agentų smogikų.

Veikė Jokūbavos, Ažuožerių, Šeimyniškių, Pagirių, Kirkų apylinkėse nuo 1949 m. sausio 2 d. iki 1949 m. rugsėjo mėn. 1949 m. vasario mėn. būriui priklausė 9 partizanai.

Būrio vadai: Jonas Staškevičius-Aušra iš Eglėkalnio k., Anykščių vls., žuvo 1949 m. sausio 28 d.; Povilas Grumbinas-Ąžuolas iš Pavarių k., Anykščių vls., žuvo 1949 m. rugsėjo 24 d.

Vytauto apygardos Liūto rinktinės 1-osios LLA Kęstučio kuopos Sakalų būrys

Veikė Kurklių vls. ir Anykščių vls. pietinėje dalyje, Šlavėnų, Katlėrių, Kiškelių apylinkėse nuo 1945 m. gegužės 9 d. iki 1946 m. spalio mėn. 1945 m. pavasarį būriui priklausė 29 partizanai. Būrys iširo dėl didelių nuostolių, patirtų kautynėse su NKVD kariuomene ir stribais.

Būrio vadas — Jonas Paulauskas-Lizdeika iš Užunvėžių k., Kurklių vls., 1946 m. spalio mėn. svetima pavarde išvyko į Žemaitiją. Gyvena Plungės raj.

Algimanto apygardos Šarūno rinktinės 3-osios Butageidžio kuopos Lokio būrys

Sukurtas Šarūno rinktinės vadovybės iniciatyva 1946 m. lapkričio mėnesį, suformavus Butageidžio kuopą. Veikė Kavarsko vls. šiaurinėje dalyje ir Anykščių vls. Peslių, Vaišviliškių, Abromiškio apylinkėse. 1949 m. rudenį būrys nustojo veikti, nes beveik nebeliko partizanų. 1946 m. lapkričio mėn. būriui priklausė 12 partizanų.

Būrio vadai: Alfonsas Juodis-Rickus iš Vaišviliškių k., Kavarsko vls., žuvo 1948 m. sausio 13 d.; Liudas Su-deikis-Klajūnas, Svirtis iš Mackeliškių k., Kavarsko vls., suimtas 1948 m. lapkričio 19 d., nuteistas 25 m. ir 5 m. tremties, mirė 1997 m.; Bronius Degutis-Liepsna iš Punkėnų k., žuvo 1950 m. balandžio 30 d.

Vytauto apygardos Liūto rinktinės 2-oji LLA Gedimino (nuo 1946 m. — Beržo) kuopa

Veikė visame Debeikių vls., Leliūnų vls. vakarinėje ir Vyžuonų vls. pietinėje dalyje nuo 1945 m. kovo mėn. Kuopai priklausė 150 partizanų. 1949 m. pabaigoje partizanų vadovybės nurodymu Beržo kuopa buvo reorganizuota į Rambyno ir Granito rajonus.

Kuopos vadai: Jonas Stanevičius-Dėdė Vaitkus iš Pašilių k., Subačiaus vls., suimtas 1948 m. lapkričio 23 d., nuteistas 25 m. ir 5 m. tremties, mirė 1982 m. Vincas Kaulinis-Miškinis iš Biliūnų k., Vyžuonų vls., žuvo 1949 m. kovo 24 d.; Vincas Laucius-Kirvis iš Stabulankių k., Leliūnų vls., žuvo 1950 m. balandžio 5 d.; Jonas Bartašius-Saulius, Laimutis iš Tirmūnų k., Vyžuonų vls., žuvo 1950 m. balandžio 5 d.

Veikė visame Debeikių vls. ir Vyžuonų vls. Varkujų apylinkėje (dabar — Debeikių seniūnija) nuo 1945 m. iki 1952 m., kai legalizavosi būrio vadas ir 4 partizanai. 1945 m. vasarą būriui priklausė 20 partizanų.

Būrio vadai: Teodoras Kviklys-Klajūnas iš Pagojęs k., Utenos vls., suimtas 1951 m. lapkričio 14 d., nuteistas mirties bausme, sušaudytas 1952 m. lapkričio 23 d.; Povilas Jankauskas-Alksnis iš Palipšės k., Debeikių vls., legalizavosi 1951 m. spalio 23 d., suimtas, nuteistas 25 m. ir 5 m. tremties, mirė 1997 m.

Veikė Debeikių vls. rytinėje ir Leliūnų vls. vakarinėje dalyje nuo 1945 m. iki 1951 m. balandžio mėn. 1945 m. vasarą būriui priklausė 23 partizanai.

Būrio vadai: Vincas Laucius-Kirvis iš Stabulankių k., Leliūnų vls., žuvo 1950 m. balandžio 5 d.; Jonas Bartašius-Saulius, Laimutis iš Tirmūnų k., Vyžuonų vls., žuvo 1950 m. balandžio 5 d.; Teofilis Limba-Sakalas, Deimantas iš Padborkos vnk., Leliūnų vls., žuvo 1951 m. balandžio 6 d.

Veikė Vyžuonų vls., daugiausia Šventupio apylinkėje (dabar - Debeikių seniūnija) ir Vilkabrukių, Kunigiškių apylinkėse (dabar — Svėdasų seniūnija), nuo 1944 m. rudens iki 1949 m. spalio mėn. 1944 m. spalio mėn. būriui priklausė 23 partizanai.

Būrio vadai: Jonas Morkūnas-Viesulas, Šiaurys iš Kunigiškių k., Vyžuonų vls., žuvo 1949 m. rugsėjo 28 d.; Juozas Pelionis-Šturmas iš Kunigiškių k., Vyžuonų vls., žuvo 1949 m. spalio 4 d.

Veikė Debeikių vls. vakarinėje dalyje, daugiausia Ramuldavos girioje, nuo 1944 m. rudens iki 1949 m. kovo mėn. 1944 m. spalio mėn. būriui priklausė 25 partizanai.

Būrio vadai: Jonas Balčiūnas-Udras iš Zigmantavos vnk., Debeikių vls., žuvo 1945 m. gruodžio 2 d.; Jonas Kemeklis-Tauras iš Leliūnų k., Debeikių vls., žuvo 1949 m. kovo 16 d.

Sukurta 1946 m. lapkričio mėn. Šarūno rinktinės vadovybės iniciatyva. Kuopą sudarė 3 būriai: Lokio, Tigro ir Liūto. Lokio būrys veikė Kavarsko vls. šiaurinėje ir Anykščių vls. pietinėje dalyje. Tigro būrys veikė apie Repšėnus, Vaidevučius, Mackeliškius. Liūto būrys - daugiausia Traupio vls. bei Kavarsko vls. vakarinėje dalyje. 1946 m. lapkričio mėn. kuopai priklausė 35 partizanai. Kuopa veikė iki 1949 m. rudens, kai partizanų vadovybės nurodymu iš Butageidžio ir Troškūnų vls. veikusios Gražinos kuopų buvo sudarytas Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Laisvės rajonas.

Kuopos vadai: Antanas Jogėla-Ąžuolas iš Vaidevučių k., Kavarsko vls., žuvo 1948 m. lapkričio 13 d.; Aleksas Velanis-Tigras iš Repšėnų k., Kavarsko vls., suimtas 1949 m. lapkričio 1 d., nuteistas 25 m. ir 5 m. tremties, žuvo tremtyje.

Algimanto apygardos Šarūno rinktinės 3-osios LLA Butageidžio kuopos Tigro būrys

Veikė Repšėnų — Vaidevučių apylinkėse nuo 1944 m. rugsėjo mėn. iki 1950 m. 1944 m. spalio mėn. būriui priklausė 23 partizanai.

Būrio vadai: Antanas Jogėla-Ąžuolas iš Vaidevučių k., Kavarsko vls., žuvo 1948 m. lapkričio 13 d.; Aleksas Velanis-Tigras iš Repšėnų k., Kavarsko vls., suimtas 1949 m. lapkričio 1 d., nuteistas 25 m. ir 5 m. tremties, žuvo tremtyje; Jonas Kadžionis-Bėda iš Piktagalio k., Kavarsko vls., suimtas 1953 m. gegužės 22 d., nuteistas 25 m. ir 5 m. tremties. Gyvena Anykščių raj.

Veikė Kavarsko vls. rytinėje ir Kurklių vls. vakarinėje dalyje nuo 1944 m. rugsėjo mėn. iki 1945 m. balandžio mėn. 1944 m. spalio mėn. būriui priklausė 35-40 partizanų.

Būrio vadas — Jonas Raudonikis-Patašonas iš Žvirblėnų k., Kavarsko vls., suimtas 1945 m. spalio 19 d. 1946 m. vasario 25 d. nuteistas mirties bausme, vėliau pakeista 20 m. katorgos, žuvo lageryje.

Veikė Mackeliškių, Veršelių, Dečionių apylinkėse nuo 1944 m. rugsėjo mėn. iki 1946 m. sausio mėn., kai buvo sunaikintas kautynėse su NKVD kariuomene prie Pasusienio k.

Būrio vadas - Bronius Sudeikis-Čigonas iš Mackeliškių k., Kavarsko vls., suimtas 1946 m. kovo mėn., nuteistas mirties bausme, 1946 m. spalio 28 d. sušaudytas Vilniaus MGB kalėjime.

Sukurta 1948 m. rugsėjo mėn. Didžiosios Kovos apygardos štabo įsakymu, sunaikinta 1951 m. lapkričio mėn. Kuopą sudarė 2 būriai — P. Kuktos-Girininko ir K. Tubio-Žvalgo. Girininko būrys veikė daugiausia Kurklių šile, Žvalgo būrys — Užunvėžių apylinkėse. 1949 m. sausio mėn. kuopai priklausė 34 partizanai.

Kuopos vadas - Petras Kukta-Girininkas iš Trakinių k., Kurklių vls., žuvo 1949 m. liepos 12 d.

Veikė Kurklių šile nuo 1945 m. rudens iki 1949 m. liepos mėn. 1945 m. spalio mėn. būriui priklausė 16 partizanų.

Būrio vadas (kartu ėjo ir kuopos vado pareigas) — Petras Kukta-Girininkas iš Trakinių k., Kurklių vls., žuvo 1949 m. liepos 12 d.

Didžiosios Kovos apygardos „B“ rinktinės 1-ojo bataliono 4-osios kuopos Žvalgo būrys

Susikūrė 1949 m. liepos mėn. iš sunaikinto P. Kuktos-Girininko būrio likučių. Veikė daugiausia Užunvėžių apylinkėse. Sunaikintas 1951 m. lapkričio mėn. 1949 m. liepos mėn. būryje buvo 12 partizanų.

Būrio vadas—Kazimieras Tubys-Garnys, Žvalgas iš Didžiakaimio k., Kurklių vls., suimtas 1951 m.lapkričio 14 d., nuteistas mirties bausme, sušaudytas 1952 m. rugpjūčio 23 d.

Veikė daugiausia Trakinių k. apylinkėse nuo 1944 m. rugsėjo mėn. iki 1945 m birželio 27 d. 1944 m. spalio mėn. būryje buvo 35—40 partizanų.

Būrio vadas — Alfonsas Bagdonas-Aras iš Padembės k., Balninkų vls., žuvo 1945 m. birželio 27 d.

Vytauto apygardos Liūto rinktinės 1-osios Kęstučio kuopos Medvėgalio būrys

Veikė daugiausia Skiemonių vls. rytinėje dalyje nuo 1944 m. rugsėjo mėn. iki 1946 m. spalio mėn. 1944 m. spalio mėn. būryje buvo 15—20 partizanų.

Būrio vadas- Petras Banėnas-Šalna iš Zeltiškių k., Skiemonių vls., nuo 1946 m. slapstėsi Kaune, suimtas 1949 m., nuteistas 25 m. ir 5 m. tremties. Miręs.

Veikė Skiemonių vls. nuo 1944 m. rugpjūčio mėn. iki 1945 m. liepos mėn. 1944 m. pabaigoje būriui priklausė apie 20 partizanų.

Būrio vadas - Bronius Ilgutis-Kirvis iš Skiemonių mstl., žuvo 1945 m. liepos 12 d.

Veikė Skiemonių ir Kurklių vls. nuo 1944 m. spalio mėn. iki gruodžio mėn. Kuopai priklausė apie 40 partizanų.

Kuopos vadas - Antanas Paškevičius-Robinzonas iš Kryžokų k., Kurklių vls., 1945 m. pabaigoje svetima pavarde išvyko į Vilnių, suimtas 1948 m. rugsėjo 28 d., nuteistas 25 m. ir 5 m. tremties. Miręs.

Veikė Skiemonių vls. šiaurinėje ir Leliūnų vls. pietinėje dalyje nuo 1948 m. lapkričio mėn. iki 1951 m. kovo mėn. 1948 m. lapkričio mėn. būryje buvo 12 partizanų.

Būrio vadai: Jonas Karvelis-Klajūnas, Šilas iš Šilagaliu k., Šimonių vls., žuvo 1949 m. balandžio 28 d.; Liudas Kepalas-Tremtinys iš Liveikių k., Leliūnų vls., žuvo 1951 m. kovo 22 d.

Sukurtas 1950 m. kovo mėn. Vytauto apygardos vado iniciatyva. Sudarė tik 1 — Henricho Ruškulio-Liūto būrys. Veikė Skiemonių, Skudutiškio ir Alantos vls. 1950 m. kovo mėn. rajonui priklausė 10 partizanų.

Rajono vadas - Henrichas Ruškulis-Liūtas iš Suntupių k., Imbrado vls., Zarasų apsk., suimtas 1951 m. gruodžio 3 d., nuteistas mirties bausme, sušaudytas.

Sukurta 1949 m. balandžio mėn. Algimanto apygardos štabo iniciatyva, sunaikinta 1949 m. lapkričio 1-2 d. Kuopą sudarė 2 būriai — Žalgirio ir Margio, veikę Šimonių girioje. 1949 m. balandžio mėn. kuopai priklausė 18 partizanų.

Kuopos vadai: Stasys Gimbutis-Tarzanas iš Liepagirių k., Svėdasų vls., suimtas 1949 m. lapkričio 1 d., nuteistas 25 m., vėliau pakeista mirties bausme, sušaudytas; Vladas Karosas-Vilkas iš Drobčiūnų k., Svėdasų vls., suimtas

Vytauto apygardos Liūto rinktinės (nuo 1949 m. balandžio mėn. — Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Plechavičiaus kuopos) Žalgirio būrys

Sukurtas Vytauto apygardos vado J.Kimšto-Žalgirio iniciatyva, A. Nakučio-Viesulo būrį padalinus į 2 būrius - Žalgirio ir Viesulo. Veikė Šimonių girioje nuo 1947 m. kovo mėn. iki 1949 m. lapkričio 1—2 d.

Būrio vadai: Povilas Baronas-Briedis iš Butėnų k., Svėdasų vls., mirė po sužeidimo 1948 m. rugpjūčio 31 d.; Albertas Žilys-Kęstutis iš Čiukų k., Svėdasų vls., žuvo 1949 m. lapkričio 2 d.

Vytauto apygardos Liūto rinktinės (nuo 1949 m. balandžio mėn. - Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Plechavičiaus kuopos) Margio būrys

Sukurtas 1948 m. vasario mėn. Vytauto apygardos vado įsakymu, sunaikintas 1949 m. lapkričio 2 d. Veikė Šimonių girioje. 1948 m. vasario mėn. būriui priklausė 12 partizanų.

Būrio vadas - Vaclovas Čepukonis-Tigras iš Taraldžių k., Kamajų vls., suimtas 1952 m. spalio 16 d., užverbuotas tapo MGB agentu — smogiku. Mirė 1996 m.

Vytauto apygardos Liūto rinktinės (nuo 1948 m. liepos mėn. — Algimanto apygardos Margio rinktinės Vaižganto kuopos) Viesulo būrys

Veikė visame Svėdasų vls. nuo 1944 m. spalio 23 d. iki 1949 m. lapkričio 2 d. 1947 m. kovo mėn. būriui priklausė 10 partizanų.

Būrio vadas — Albertas Nakutis-Viesulas iš Maleišių k., Svėdasų vls., žuvo 1949 m. lapkričio 2 d.

Veikė Traupio, Taujėnų ir Raguvos vls. nuo 1944 m. rudens iki 1950 m. vasario mėn. 1945 m. liepos mėn. būriui priklausė 23 partizanai.

Būrio vadai: Antanas Žilys-Žaibas iš Jurgelioniu k., Siesikų vls., žuvo 1949 m. gegužės 16 d.; Stasys Bareika-Krienas iš Kunigiškių k., Vadoklių vls., žuvo 1949 m. liepos 31 d.; Vladas Jakubonis-Vermachtas iš Užupušių k., Taujėnų vls., žuvo 1949 m. gruodžio 20 d.

Algimanto apygardos Šarūno rinktinės 3-osios LLA Butageidžio kuopos (nuo 1948 m. kovo mėn. - Vyčio apygardos 3-ojo rajono) Liūto būrys

Veikė Traupio vls. ir vakarinėje Kavarsko vls. dalyje nuo 1946 m. sausio 12 d. iki 1948 m. gegužės mėn. 1946 m. sausio mėn. būriui priklausė 16 partizanų.

Būrio vadas - Antanas Juzakėnas-Liūtas iš Sudeikių k., Kavarsko vls., žuvo 1948 m. gegužės 3 d.

Veikė Traupio vls. ir Raguvos vls. rytinėje dalyje nuo 1944 m. rudens iki 1946 m. sausio mėn. Žuvus vadui, likusieji būrio partizanai perėjo į A. Žilio-Žaibo būrį. 1945 m. liepos mėn. būriui priklausė 18 partizanų.

Būrio vadas — Bronius Vanagas-Žilvinis iš Naujasodžio k., Troškūnų vls., žuvo 1946 m. sausio 17 d.

Sukurta 1945 m. liepos mėn. partizanų susirinkime Troškūnų vls., prie Daugulų k. (kitais duomenimis — 1945 m. sausio mėn. Troškūnų miške, prie Rudžionių k.) 1945 m. liepos mėn. rinktinei priklausė 100—120 partizanų. Rinktinės veikla nutraukta 1950 m. lapkričio 25 d., Šiaurės—Rytų srities vado įsakymu Nr. 9 sujungus 2 Algimanto apygardos rinktines — Šarūno ir Kunigaikščio Margio — į vieną rinktinę, pavadintą Vaižganto vardu. Ši rinktinė prijungta prie Vytauto apygardos. Rinktinės partizanai veikė didesnėje Kupiškio ir Rokiškio apskr. dalyje, Panevėžio apskr. Troškūnų vls., Utenos apskr. Anykščių vls., Ukmergės apskr. Kavarsko vls.

Rinktinės vadai: Antanas Slučka-Šarūnas iš Troškūnų mstl., žuvo 1949 m. spalio 28 d.; Antanas Starkus-Montė iš Zubiškių k., Šimonių vls., žuvo 1949 m. lapkričio 1 d.; Stasys Gimbutis-Tarzanas iš Liepagirių k., Svėdasų vls., suimtas 1949 m. lapkričio 1 d., nuteistas 25 m., vėliau pakeista mirties bausme, sušaudytas; Povilas Tunkevičius-Kastantas iš Stukonių k., Troškūnų vls., žuvo 1950 m. spalio ld.

Sukurta 1945 m. vasarą. 1949 m. rudenį reorganizuota į Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Laisvės rajoną. Veikė visame Troškūnų vls., Viešintų vls. pietinėje ir Anykščių vls. vakarinėje dalyse. Kuopą sudarė 6 būriai: Traidenio, Lengvenio, Kosciuškos, Drąsučio, Kęstučio ir Kuprio. 1945 m. spalio mėn. kuopai priklausė 60-70 partizanų.

Kuopos vadai: Jonas Stanevičius-Dėdė Vaitkus iš Pašilių k., Subačiaus vls., suimtas 1948 m. lapkričio 23 d., nuteistas 25 m., mirė 1982 m. Povilas Tunkevičius-Kastantas iš Stukonių k., Troškūnų vls., žuvo 1950 m. spalio 1 d.

Algimanto apygardos Šarūno rinktinės 1-osios LLA Gražinos kuopos Traidenio būrys

Veikė Troškūnų vls. vakarinėje dalyje, Troškūnų miškuose nuo 1944 m. rudens iki 1948 m. rudens. 1945 m. spalio mėn. būriui priklausė 18 partizanų.

Būrio vadai: Stasys Slučka-Bistrūnas iš Troškūnų mstl., legalizavosi 1948 m. rugsėjo mėn., 1965 m. suimtas, nuteistas 15 m. lagerio, gyvena Kauno m.; Steponas Jočys-Barzdyla iš Mileikiškių k., Troškūnų vls., žuvo 1946 m. birželio 6 d. Skamarokų miške; Juozas Jočys-Uosis iš Mileikiškių k., Troškūnų vls., žuvo 1950 m.

Algimanto apygardos Šarūno rinktinės 1-osios LLA Gražinos kuopos Kosciuškos būrys

Sukurtas 1947 m. vasarą Šarūno rinktinės vado įsakymu. 1948 m. vasario mėn. sujungtas su A. Aliuko-Kuprio būriu ir panaikintas. Veikė daugiausia Troškūnų miškuose tarp Traupio ir Troškūnų. 1947 m. rugpjūčio mėn. būriui priklausė 16 partizanų.

Būrio vadas — Simonas Dailidėnas-Miesčionis, Vėtyklė, Meška iš Girelės k., Traupio vls., žuvo 1949 m. birželio 12 d.

Algimanto apygardos Šarūno rinktinės 1-osios LLA Gražinos kuopos Kuprio būrys

Sukurtas 1948 m. vasario mėn. Šarūno rinktinės vado įsakymu, sunaikintas 1949 m. pavasarį. Veikė daugiausia Nausodės, Kirmėlių, Titeikių apylinkėse. 1948 m. vasario mėn. būriui priklausė 18 partizanų.

Būrio vadas — Antanas Aliukas-Kuprys iš Nausodės k., Raguvos vls., žuvo 1948 m. kovo 21d.

Algimanto apygardos Šarūno rinktinės 1-osios LLA Gražinos kuopos Drąsučio būrys

Sukurtas 1946 m. vasarą Šarūno rinktinės vadovybės iniciatyva. Veikė Troškūnų vls. rytinėje ir Anykščių vls. vakarinėje dalyje, Vikonių, Pasmodų, Piktagalio, Naujonių, Vėjeliškių apylinkėse iki 1949 m. rudens, kai buvo išformuotas dėl mažo partizanų skaičiaus. 1946 m. liepos mėn. būriui priklausė 16 partizanų.

Būrio vadas — Albinas Kubilius-Rūgštymas, Eimutis iš Pajuostinio k., Troškūnų vls., suimtas 1949 m. spalio 24 d., nuteistas 25 m. ir 5 m. tremties, mirė 1992 m.

Algimanto apygardos Šarūno rinktinės 1-osios Gražinos kuopos Lengvenio būrys

Sukurtas 1946 m. vasarą Šarūno rinktinės vadovybės iniciatyva. Veikė Troškūnų ir Viešintų vls. rytinėje dalyje, Anykščių vls., Andrioniškio apylinkėse iki 1950 m. rugsėjo mėn. 30 d., kai Margavonių k., Viešintų vls. žuvo paskutiniai partizanai. 1946 m. liepos mėn. būriui priklausė 18 partizanų.

Būrio vadai: Jonas Petrauskas-Cvirka iš Pelyšėlių k., Troškūnų vls., žuvo 1948 m. balandžio 18 d.; Jonas Marcinkevičius-Jokeris iš Zabelynės k., Andrioniškio vls., žuvo 1952 m. gegužės 26 d.

Algimanto apygardos Šarūno rinktinės 1-osios LLA Gražinos kuopos Kęstučio būrys

Veikė daugiausia Subačiaus vls. Surdegio apylinkėse nuo 1945 m. iki 1951 m. spalio mėn. 1946 m. gegužės mėn. būriui priklausė 18 partizanų.

Būrio vadai — Juozas Gailiušis-Kęstutis iš Nausodės k., Raguvos vls., žuvo 1945 m. gruodžio 31 d.; Juozas Valonis-Merkys iš Jovarų k., Subačiaus vls., žuvo 1952 m. sausio 22 d.

Algimanto apygardos Šarūno rinktinės 2-osios LLA Algirdo kuopos (nuo 1951 m. lapkričio mėn. - Vytauto apygardos Vaižganto rinktinės Gintaro rajono) Vytenio būrys

Sukurtas 1945 m. birželio mėn. Šarūno rinktinės vadovybės iniciatyva, sunaikintas 1952 m. spalio mėn. Veikė Šimonių ir Viešintų vls. 1945 m. liepos mėn. būriui priklausė 30 partizanų.

Būrio vadai: Petras Indriūnas-Vėbras iš Pelyšių k., Šimonių vls., žuvo 1946 m. rugsėjo mėn.; Anicetas Laužikas-Švitrigaila iš Duoniūnų k., Kupiškio vls., žuvo 1948 m. sausio ld.; Teofilis Gudas-Eskimas iš Nociūnų k., Šimonių vls., žuvo 1952 m. spalio 13 d.; Vilius Bugailiškis-Drąsutis, Prancūzas iš Starkonių k., Viešintų vls., žuvo 1952 m. spalio 13 d.

Algimanto apygardos Šarūno rinktinės 2-osios LLA Algirdo kuopos Jauniaus būrys

Būrys sukurtas 1946 m. vasarą Šarūno rinktinės vadovybės iniciatyva, sunaikintas 1949 m. kovo mėn. Veikė Šimonių vls. rytinėje ir Viešintų vls. rytinėje dalyje. 1946 m. rugpjūčio mėn. būriui priklausė 14 partizanų.

Būrio vadai: Alfonsas Budreika-Bukšys iš Gykių k., Svėdasų vls., žuvo 1948 m. kovo 28 d.; Juozas Karvelis-Šernas iš Šilagalių k., Šimonių vls., žuvo 1949 m. kovo 27 d.

Stengdamiesi išsaugoti slaptumą, partizanai iki 1946 m. vengė fotografuotis. Kadangi to laikotarpio fotonuotraukų beveik nėra, pateikiame prieškarines tik kai kurių partizanų būrių vadų fotografijas.

Žaliosios rinktinės vado pavaduotojas, operatyvinio būrio vadas Julius Tyla-Šarkis (VŽM)

Didžiosios Kovos apygardos štabo informacijos skyriaus viršininkas Ignas Leščius-Dėdė Šaltekšnis (VŽM)

Vytauto apygardos Jovaro kuopos partizanai apie 1947—1948 m. Centre — Jonas Pavilonis-Tarzanas. Iš kairės: Jonas Kemeklis-Tauras, Justinas Puodžiūnas-Šerkšnas, Juozas Gražys-Viesulas, Antanas Bagočiūnas-Dūmas, Alfonsas Augutis-Vėjas, Bronius Puodžiūnas-Garsas (B. Biliūnaitės asmeninė kolekcija)

Aukštaitijos partizanų vadovybės nariai Šimonių girioje 1947 m. Iš kairės: Antanas Kisielius-Sakalas, Bronius Kazickas-Saulius, Vincas Kaulinis-Miškinis, Antanas Slučka-Šarūnas, Jonas Kimštas-Žalgiris, Jurgis Urbonas-Lakštutis, Julijonas Burneika-Tardytojas (GAM)

Vytauto apygardos Liūto rinktinės vadas Jonas Morkunas-Šiaurys ir Vytauto apygardos Liūto rinktinės Aitvaro būrio partizanas Algirdas Bražeika-Aidas. 1948 09 27 (VŽM)

Vytauto apygardos Liūto rinktinės Jovaro kuopos vadas Juozas Gražys-Viesulas. 1948 12 13 (VŽM)

Vytauto apygardos Liūto rinktinės partizanai 1949 m. Iš kairės: Algirdas Bražeika-Aidas, Vincas Laucius-Kirvis, Antanas Bagočiūnas-Dūmas, Bronius Puodžiūnas-Garsas, Povilas Budreika-Debesis, Justinas Puodžiūnas-Šerkšnas, Albinas Milčiukas-Tigras, Albertas Pakenis-Jūreivis, Juozas Banys-Šūvis, Povilas Grumbinas-Ąžuolas, Jonas Mor-kūnas-Šiaurys (UKM)

Vytauto apygardos Liūto rinktinės Šmėklos būrio partizanai 1946 m. Iš kairės: būrio vadas Jonas Morkūnas-Šiaurys, ryšininkė Ona Jakštonytė, Romas Matulionis-Sklandytuvas (UKM)

Vytauto apygardos Liūto rinktinės Aro būrio partizanų vadas Teodoras Kviklys-Klajūnas. 1949 02 12 (GAM)

Vytauto apygardos Liūto rinktinės Aro būrio partizanai. Iš kairės: neatpažintas, Bronius Morkūnas-Diemedis, Teodoras Kviklys-Klajūnas, Antanas Morkūnas-Jaunutis (UKM)

Iš kairės: Vytauto apygardos Liūto rinktinės vadas Jonas Morkūnas-Šiaurys ir štabo ūkio skyriaus viršininkas Vincas Laucius-Kirvis. 1949 08 27 (GAM)

Vytauto apygardos Liūto rinktinės partizanai 1949 m. rugpjūčio mėn. Sėdi iš kairės: Justinas Puodžiūnas-Šerkšnas, Algirdas Bražeika-Aidas, Alfonsas Augutis-Vėjas, Antanas Grižas-Liepsna. Stovi iš kairės: Juozas Banys-Šūvis, Albinas Milčiukas-Tigras, Jonas Morkūnas-Šiaurys, Antanas Bagočiūnas-Dūmas (R. Kauniečio asmeninė kolekcija)

Vytauto apygardos Liūto rinktinės Perkūno būrio partizanai bei ryšininkas Anicetas Mažvyla (piramidės viršuje). 1949 09 27 (VŽM)

Algimanto ir Vytauto apygardų partizanai prie Šventosios 1949 m. vasarą. Sėdi Albinas Milčiukas-Tigras. Stovi iš kairės: Vytautas Pačinskas-Audra, Juozas Banys-Šūvis, Povilas Budreika-Debesis, Alfonsas Augutis-Šeškas, Albertas Pakenis-Jūreivis, Povilas Grumbinas-Ąžuolas, Jonas Morkūnas-Šiaurys, Antanas Bagočiūnas-Dūmas, neatpažintas, neatpažintas, Algirdas Bražeika-Aidas, Justinas Puodžiūnas-Šerkšnas (UKM)

Vytauto apygardos partizanų vadai 1949 m. Sėdi iš kairės: Jonas Bartašius-Saulius, Vincas Laucius-Kirvis. Stovi iš kairės: Bronius Kalytis-Siaubas, Bronius Kazickas-Saulius, Teofilis Limba-Sakalas (UKM)

Vytauto apygardos Liūto rinktinės Beržo kuopos partizanai. Iš kairės: Bronius Morkūnas-Strausas, Albertas Guobužas-Šamas (VZM)

Vytauto apygardos Liūto rinktinės Aro būrio partizanai 1949 02 12. Iš kairės: neatpažintas, Teodoras Kviklys-Klajūnas, Algirdas Varnas-Gaidelis, Antanas Morkūnas-Jaunutis (GAM)

Vytauto apygardos Liūto rinktinės partizanai. Iš kairės: rinktinės ryšininkė Zofija Tylaitė-Gulbė ir Šmėklos būrio vadas Bronius Morkūnas-Strausas (GAM)

Vytauto apygardos Liūto rinktinės partizanai 1950 m. Sėdi iš kairės: Bronius Morkūnas-Diemedis, Granito rajono vadas Antanas Morkūnas-Jaunutis. Stovi iš kairės: rinktinės vadas Antanas Lapienis-Pempė, Rambyno rajono vadas Teofilis Limba-Sakalas, Vytautas Guobužas-Viesulas (GAM)

Vytauto apygardos Liūto rinktinės partizanai apie 1947-1948 m. Iš kairės: Jonas Pavilonis-Tarzanas, Jonas Kemeklis-Tauras, Antanas Bagočiūnas-Dūmas (GAM)

Vytauto apygardos Liūto rinktinės Aro būrio partizanai 1950 m. Iš kairės: Povilas Jankauskas-Alksnis, Algirdas Varnas-Gaidelis, Teodoras Kviklys-Klajūnas, Kazimieras Ivanauskas-Aras, Bronius Morkūnas-Diemedis (VŽM)

Vytauto apygardos Liūto rinktinės Perkūno būrio partizanas Vladas Matuliauskas-Riešutas apie 1950-1951 m. (VŽM)

Vytauto apygardos Liūto rinktinės Jovaro kuopos Perkūno būrio partizanai apie 1950—1951 m. Iš kairės: neatpažintas,Vytautas Pačinskas-Audra, Jonas Marcinkevičius-Jokeris, Vladas Matuliauskas-Riešutas, Povilas Budreika-Debesis (VŽM)

Vytauto apygardos Liūto rinktinės partizanai apie 1948—1949 m. Iš kairės: Juozas Jankauskas-Vanagas, Alfonsas Vinciūnas-Adomėnas, Jonas Kemeklis-Tauras, Juozas Adamonis-Rytas, Kazys Žvirblis-Radvila (VŽM)

Vytauto apygardos štabo narys, Liūto rinktinės Deimanto rajono vadas Antanas Bagočiūnas-Dūmas. 1950 05 28 (VŽM)

Vytauto apygardos Liūto rinktinės Jovaro kuopos Perkūno būrio partizanai 1950 m. kovo mėn. Iš kairės: Albertas Pakenis-Jūreivis, Povilas Budreika-Debesis, Vytautas Pačinskas-Audra, Bronius Puodžiūnas-Garsas (VŽM)

Vytauto apygardos Liūto rinktinės Perkūno būrio partizanas, Šiaurės Rytų srities štabo ryšių įgaliotinis Vytautas Magyla-Vairas (VŽM)

Vytauto apygardos Liūto rinktinės Jovaro kuopos partizanai apie 1947-1948 m. Iš kairės: Jonas Šimonis-Šposas, Povilas Grumbinas-Ąžuolas (VŽM)

Vytauto apygardos Liūto rinktinės Jovaro kuopos partizanai. 1950 08 29. Sėdi iš kairės: Vladas Matuliauskas-Riešutas, Povilas Budreika-Debesis, Justinas Puodžiūnas-Šerkšnas, Alfonsas Augutis-Vėjas, Juozas Banys-Šūvis. Stovi iš kairės: Bronė Matuliauskaitė-Rožė, Bronius Puodžiūnas-Garsas, Antanas Bagočiūnas-Dūmas (VŽM)

Vytauto apygardos Jovaro kuopos Perkūno būrio partizanai. 1950 09 16. Iš kairės: pirmas Albertas Pakenis-Jūreivis, trečia - Bronė Matuliauskaitė-Rožė, ketvirtas - Antanas Bagočiūnas-Dūmas. Antra - Šiaurės Rytų srities štabo ryšių įgaliotinė Janina Valevičiūtė-Astra (VŽM)

Vytauto ir Algimanto apygardų partizanai Ramuldavos girioje. 1950 09 16.
I    eilėje iš kairės: Albertas Pakenis-Jūreivis, Antanas Bagočiūnas-Dūmas, Antanas Matuliauskas-Adaska.
II    eilėje iš kairės: Kazimieras Ivanauskas-Aras, Povilas Budreika-Debesis, Algirdas Varnas-Gaidelis, Povilas Jankauskas-Alksnis, Teodoras Kviklys-Klajūnas, Povilas Tunkevičius-Kastantas, neatpažintas.
III    eilėje iš kairės: Bronius Puodžiūnas-Garsas, Balys Žukauskas-Žaibas, Vytautas Guobužas-Viesulas, Jonas Baltakys-Prancūzas, Teofilis Limba-Sakalas, Janina Valevičiūtė-Astra, Bronius Morkūnas-Diemedis, Bronė Matuliauskaitė-Rožė, Antanas Morkūnas-Jaunutis, Vladas Matuliauskas-Riešutas, Vytautas Pačinskas-Audra, neatpažintas (GAM)

Vytauto apygardos Liūto rinktinės Perkūno būrio partizanai 1949 m. vasarą. Sėdi iš kairės: Albertas Pakenis-Jūreivis, Vytautas Pačinskas-Audra. Stovi iš kairės: Vladas Matuliauskas-Riešutas, Jonas Marcinkevičius-Jokeris, Albinas Milčiukas-Tigras, Povilas Budreika-Debesis (VŽM)

„... Baisi mirties šmėkla apglėbė Lietuvos žemę, mūsų tautą. Lietuvis nežino kur dėtis. Mirtis, ašaros, aimanos ir pagalbos šauksmai skamba Lietuvos vaikų lūpose... Kas padės žūstančiam Lietuvos kraštui? Gal tik Dievo stebuklas. Gal tik patys Lietuvos vyrai, pasiryžę iš visų jėgų kovoti prieš milijoninę armijų. O kur ginklai, kur šaudmenys? Jų reikia ieškoti visokiais būdais. Visa tai priklauso nuo meilės tėvynei, nuo ryžto. Ar kiekvienas iš šitų vyrų tikisi laimėti kovų? Ar tik sau pačiam siekia laisvės? Apie tai jis mažiausiai galvoja. Jo širdyje meilė Tėvynei, jo akyse niekuo nekaltų lietuvių kraujas, nekaltai į Sibirą tremiamų senelių ir vaikų ašaros.

...Aš eilinis Lietuvos pilietis —partizanas, ir aš džiaugiuosi, kad galiu būti Lietuvos partizanų gretose, savo krauju ir prakaitu siekti laisvės Lietuvai.

... Kiekvieną dieną žmones slegia priespauda, kasdien jie mato žuvusių jaunų vyrų sukruvintus kūnus. Visa tauta sunkiai kenčia ir sunkiai kovoja. Azijatas mato, kad kiekvienas Lietuvos pilietis palaiko savo darbu ginkluotus Lietuvos partizanus. Lietuvis verda neapykanta, sukandęs dantis kenčia... “

Vytauto apygardos Jovaro kuopos Perkūno būrio partizanas Albinas Milčiukas-Tigras (B. Biliūnaitės asmeninė kolekcija)

Vytauto apygardos Jovaro kuopos Perkūno būrio partizanai apie 1949—1950 m. Iš kairės: Vytautas Pačinskas-Audra, Albertas Pakenis-Jūreivis (B. Biliūnaitės asmeninė kolekcija)

Vytauto apygardos Liūto rinktinės Perkūno būrio partizanai apie 1947—1948 m. Vadas Jonas Staškevičius-Aušra, už jo - Povilas Grumbinas-Ąžuolas (VŽM)

Vytauto apygardos Liūto rinktinės partizanai 1946 m. Stovi iš kairės: šeštas - Vytauto apygardos vadas Jonas Kimštas-Žalgiris, septintas - Liūto rinktinės vadas Vincas Kaulinis-Miškinis (UKM)

Vytauto apygardos Liūto rinktinės Perkūno būrio partizanai apie 1947—1948 m. Iš kairės: neatpažintas, Albinas Milčiukas-Tigras, Jonas Staškevičius-Aušra (E. Smetonos asmeninė kolekcija)

Vytauto apygardos Liūto rinktinės Perkūno būrio partizanai apie 1947—1948 m. Iš kairės: Albinas Milčiukas-Tigras, Bronius Puodžiūnas-Garsas, Povilas Grumbinas-Ąžuolas, Vytautas Pačinskas-Audra, Justinas Puodžiūnas-Šerkšnas, Juozas Banys-Šūvis (VŽM).

Didžiosios Kovos apygardos štabo agitacijos skyriaus viršininkas Jonas Juras-Žilvinis ir Didžiosios Kovos apygardos „B“ rinktinės štabo viršininkas, LLKS tarybos prezidiumo narys Juozas Šibaila-Merainis 1947 m. (GAM)

Didžiosios Kovos apygardos partizanų vadai ir ryšininkės Rubikių kaime 1947 m. Sėdi iš kairės: Jonas Juras-Žilvinis, Bronislava Tamulytė-Našlaitė, Juozas Šibaila-Merainis, Janina Tamulytė-Vaiva. Stovi iš kairės: Leonora Juraitė, Ona Tylienė, Teklė Pipiraitė (R. Kauniečio asmeninė kolekcija)

Didžiosios Kovos apygardos „B“ rinktinės Girininko būrio vadas Petras Kukta-Girininkas (VŽM)

Didžiosios Kovos apygardos „B * rinktinės Girininko būrio partizanai ir ryšininkės ( R. Kauniečio asmeninė kolekcija)

39 psl. Dokumentai, spauda bei žemėlapiai, MGB pareigūnų rasti Rytų Lietuvos (Kalnų) srities štabo vado A. Slučkos-Šarūno bunkeryje 1949 m. (GAM)

„... Lietuvių tautoje komunizmo šaknys nerado tinkamos dirvos; tauta, išskyrus dalelę recidyvistinių nusikaltėlių, išsigimėlių ir kitokių penktosios kolonos „didvyrių “, vieningai atmetė atneštąją „saulę“ ir išėjo aktyvion kovon.

Kaip ištikimiausias tautos elementas pasirodė Lietuvos kaimas, ir tik jam tenka garbės aureolė, taip gražiai spindinti per kaimo žaliųjų, jauniįjų žiedų, geltonkasių sesių, pilksermėgių sodiečių ir senučių motinų vargą, kančias ir aukas. Per amžius liks dėkinga Lietuva ir partizanas apdainuotajam sodžiui.

Dėkodamas apygardos broliams ir sesėms už ligi šiolei išlaikytą tautinį sąmoningumą, disciplinuotumą ir kovos reikalo pilną supratimą, kviečiu ir toliau tuo pačiu ryžtu tęsti kovą dėl Tėvynės Laisvės !

Algimanto apygardos vadas, vėliau - Šiaurės Rytų Lietuvos (Kalnų) srities vadas Antanas Slučka-Šarūnas apie 1947-1948 m.(GAM)

Algimanto apygardos vadovybė 1949 m. Iš kairės: organizacinio skyriaus viršininkas Aleksas Matelis-Audenis, apygardos vadas Antanas Starkus-Montė ir apygardos štabo viršininkas Albinas Pajarskas-Bebas (GAM).

Algimanto ir Vyčio apygardų vadų susitikimas Raguvos miške apie l947—1948 m.

I eilėje iš kairės: Bronius Juospaitis-Direktorius, Edvardas Daučiūnas-Jokeris, neatpažintas. Už jų klūpo Jurgis Urbonas-Lakštutis. Stovi iš kairės: Alfonsas Smetona-Žygaudas, neatpažintas, Mykolas Šemežys-Aras, Vyčio apygardos vadas Danielius Vaitelis-Briedis, Algimanto apygardos vadas Antanas Slučka-Šarūnas, Antanas Kisielius-Sakalas, Antanas Burokas-Mokytojas, Vytautas Zakaras, Antanas Žilys-Žaibas (VŽM)

Algimanto apygardos partizanai Šimonių girioje 1947 m. Iš kairės: Antanas Kisielius-Sakalas, Julijonas Burneika-Tardytojas, Šiaurės Rytų Lietuvos (Kalnų) srities vadas Jonas Kimštas-Žalgiris, Vytautas Vilutis-Perkūnas, Alfonsas Budreika-Bukšys (UKM)

I eilėje sėdi iš kairės: Vincas Kaulinis-Miškinis, Antanas Slučka-Šarūnas, Bronius Kazickas-Saulius, Mykolas Guobužas-Saulys, neatpažintas, Albertas Nakutis-Viesulas.

II eilėje stovi iš kairės: Povilas Baronas-Briedis, Jurgis Urbonas-Lakštutis, Balys Jakštonis-Trockis, Vytautas Perevičius-Dobilas, Jonas Guobužas-Girėnas, Stasys Zabulionis-Lūšis (UKM)

Algimanto ir Vytauto apygardų partizanai Ramuldavos girioje 1947m.
I    eilėje iš kairės: Justinas Puodžiūnas-Šerkšnas, Albinas Milčiukas-Tigras, Bronius Puodžiūnas-Garsas.
II    eilėje iš kairės: neatpažintas, Povilas Jonelis-Tūzas, Jonas Kemeklis-Tauras, Vytautas Magyla-Vairas, Jonas Šimonis-Šposas, Antanas Bagočiūnas-Dūmas.
III    eilėje iš kairės: Alfonsas Augutis-Vėjas, Alfonsas Vinciūnas-Nasturta, Aloyzas Šimonis-Strausas, Albinas Kubilius-Rūgštymas, Jurgis Urbonas-Lakštutis, Jonas Marcinkevičius-Jokeris, Pranas Petronis-Alksnis.
IV    eilėje iš kairės: Juozas Valonis-Merkys, Petras Bočiulis-Viršila, Vytautas Jonelis-Vilkas, Alfonsas Jakštonis-Švyturys, Petras Mackevičius-Liūtas, Povilas Grumbinas-Ąžuolas, Juozas Gražys-Viesulas, Jonas Staškevičius-Aušra, Jonas Pavilonis-Tarzanas, Vladas Petronis-Klevas (UKM)

Algimanto apygardos Šarūno rinktinės partizanai 1947 m. Iš kairės: Bronislovas Strolė-Vėtra, Petras Bočiulis-Viršila, Petras Apšėga-Vilkas (VŽM)

Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Vytenio būrio partizanai 1947 m. vasarą. Sėdi iš kairės: Vytautas Greičiūnas-Daktaras, Mykolas Kairys-Naujakurys, Juozas Vasylius-Dainius. Stovi iš kairės: neatpažintas, Albertas Apšėga-Raišys, Teofilis Gudas-Eskimas, Petras Apšėga-Vilkas (VŽM)

Prabėga žmonės vieškeliais
Linksmi, viską užmiršę,
Ir šaukia mums: „ O, Viešpatie,
Jie be idėjų miršta... “

Ne mums vosilkos mėlynos,
Ne mums gėlės pražysta,
Kai rytas brėkšti vėlinąs,
Bevogdamas jaunystę...

Ne mums saulėtos vasaros,
Ne mums vakarai rausta;
Pakeičia juoką ašaros,
O tamsios naktys — aušrą.

Tiesos vis rast negalim,
Nors akys jon tik klysta.
Ir lekia dienos bedalėj,
Nežydincioj jaunystėj...

Bet nei... Skaidrus pavasaris
Atjos per kalnus greitai,
Ir mūsų broliams, seserims
Nebereiks lažan eiti.

Ir tie, prabėgę vieškeliais,
Nulenks galvas didvyriams,
Sakys saldžiai: „ O, Viešpatie,
Jie už idėjas mirė... “

„Garbė jiems!" — šauks tribūnuose,
„Šventi jų idealai!“
Kai pakelėse kūnai mūs
Seniai jau bus sušalę...

Ir vėl bėgs žmonės vieškeliais,
Dainuos vėl himnus laisvei...
Tik saugok juose, Viešpatie,
Tą, ką krauju mes laistėm!

Algimanto apygardos vado pavaduotojas, štabo periodinio leidinio „Partizanų kova“ ir Šarūno rinktinės štabo periodinio leidinio „Pragiedruliai" redaktorius Jurgis Urbonas-Lakštutis 1947 m. vasarą (VŽM)

Algimanto apygardos štabo ryšių skyriaus viršininkas Albinas Kubilius-Eimutis, Rūgštymas (VŽM)

Algimanto apygardos partizanai Šimonių girioje 1947 m.
I    eilėje sėdi iš kairės: Juozas Katinas-Šernas, Antanas Matuliauskas-Adaska, Vytautas Česnakavičius-Daujotas.
II    eilėje stovi iš kairės: Balys Žukauskas-Princas, Birutė Kiaulevičiūtė-Neužmirštuolė, Ona Talantaitė-Jonukas, Joana Railaitė-Slučkienė-Neringa, Balys Ramanauskas-Narutis,
III    eilėje stovi iš kairės: Antanas Starkus-Montė, Antanas Slučka-Šarūnas, Pranas Levandavičius-Vyturys, neatpažintas (GAM)

Iš kairės: Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Gražinos kuopos Lengvenio būrio partizanas Jonas Marcinke-vičius-Jokeris ir Vytauto apygardos Liūto rinktinės Perkūno būrio partizanas Vytautas Pačinskas-Audra (VŽM)

Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Butageidžio kuopos partizanai apie 1947—1948 m. Centre — Albinas Milčiukas-Tigras. Stovi iš kairės: Aleksas Velanis-Tigras, Jonas Kadžionis-Bėda, Antanas Blauzdys-Konkurentas, Antanas Karvelis-Vachmistras, Jonas Darela-Dieduška, Liudvikas Bajoriūnas-Kilbukas, Butageidžio kuopos vadas Antanas Jogėla-Ąžuolas, Simonas Dailidėnas-Miesčionis, Petras Sakėnas-Šauksmas, Jonas Butkus-Karklas, Pranas Taujanskas-Pakalnis-Beržas, Anicetas Simanonis-Sigitas (VŽM)

Algimanto apygardos štabo žvalgybos skyriaus viršininkas Jonas Lapienis-Jokeris. 1949 04 27 (VŽM) Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Kęstučio būrio partizanai 1947 m.

I eilėje stovi iš kairės: Albinas Milčiukas-Tigras, Juozas Valonis-Merkys, Pranas Petronis-Alksnis, Bronius Labakojis-Vilkas.
II eilėje iš kairės: Vincas Peslikas-Griausmas, Mykolas Šileika-Kaimynas (E. Smetonos asmeninė kolekcija)

Iš kairės: Algimanto apygardos Šarūno rinktinės vadas Povilas Tunkevičius-Kastantas ir Lengvenio būrio partizanas Jonas Marcinkevičius-Jokeris apie 1949—1950 m. (VZM)

Algimanto apygardos Šarūno rinktinės partizanai apie 1949—1950 m.
I    eilėje iš kairės: Janina Gečiūnaitė-Dalia, Mykolas Namejūnas-Rimantas.
II    eilėje iš kairės: neatpažintas, Antanas Matuliauskas-Adaska, neatpažintas, Povilas Tunkevičius-Kastantas, neatpažintas, Antanas Burokas-Mokytojas, Janina Valevičiūtė-Astra, neatpažintas, neatpažinta.
III    eilėje iš kairės: Balys Žukauskas-Princas, Jonas Marcinkevičius-Jokeris, Bronius Puodžiūnas-Garsas, Vilius Bugailiškis-Drąsutis, neatpažintas, Stasys Jurkštas-Uosis, Juozas Jurkštas-Papartis (GAM)

Algimanto apygardos Šarūno rinktinės partizanai apie 1947—1948 m. Iš kairės: Aloyzas Žilys-Žirnis, Albinas Pajarskas-Bebas, neatpažintas, Antanas Starkus-Montė, Vytautas Vilutis-Perkūnas (GAM)

Algimanto apygardos Šarūno rinktinės partizanai 1947 m.
I    eilėje iš kairės: Jonas Staškevičius-Aušra, Juozas Valonis-Merkys.
II    eilėje iš dešinės: Jonas Stasiukaitis-Ežys, kiti neatpažinti.
III    eilėje iš kairės: Jonas Šimėnas-Berželis, Albinas Milčiukas-Tigras, Povilas Jonelis-Tūzas (GAM)

Algimanto apygardos Šarūno rinktinės partizanai.
I eilėje iš kairės: rinktinės ūkio skyriaus viršininkas Pranas Galvydis-Valteris.
II eilėje iš kairės: neatpažintas, Albinas Pajarskas-Bebas, rinktinės vadas Stasys Gimbutis-Tarzanas (GAM).

Iš kairės Algimanto apygardos štabo adjutantas Julijonas Burneika-Tardytojas ir štabo viršininkas Albinas Pajarskas-Bebas (GAM)

Algimanto apygardos Margio rinktinės partizanai. Iš kairės: rinktinės vadas Juozas Kemeklis-Rokas, Albertas Nakutis-Viesulas, Vladas Karosas-Vilkas, Pranas Urbonavičius-Dėdė, Petras Miškinis-Šarūnas, Pranas Kemeklis-Tėvas, Stasys Gimbutis-Tarzanas (GAM)

I eilėje iš kairės: Albinas Milčiukas-Tigras, Juozas Šilaika-Šviedrys, Liuda Kaminskaitė-Kuosa, Juozas Valonis-Merkys.

II eilėje iš kairės: Jonas Darela-Dieduška, Jonas Butkus-Karklas, Antanas Karvelis-Vachmistras, Simonas Dailidėnas-Vėtyklė, Petras Šakėnas-Šauksmas.

III eilėje iš kairės: Aleksas Velanis-Tigras, Jonas Dagelis-Gintaras, Antanas Jogėla-Ąžuolas,Vytautas Jonelis-Vilkas, Antanas Blauzdys-Konkurentas, Anicetas Simanonis-Sigitas (R. Kauniečio asmeninė kolekcija)

Nuo Nevėžio lig Šventosios
Suaidės gojai, šilai,
Kai dėl šalies mylimosios
Pakils vyrai milžinai.

Trūks vergijos kieti pančiai,
Vysim lauk bolševikus.
Praeityje vargas, kančios
Kaip sapne šiurpiam paliks.

Šimonių giria didžioji,
Platūs Troškūnų miškai,
Šiaurės vėjas išbujojęs,
Jau aš laisvas amžinai.

Nes narsieji partizanai
Žengs mūs protėvių keliais,
Per plačiausius vandenynus
Žygių jų garsai nueis.

Nuo Nevėžio lig Šventosios
Nuaidės, - Vergaut gana!
Kai dėl šalies mylimosios
Prasidės laisvės kova.

Nuskaidrės mergelių akys,
Mamos ašaros nudžius,
Kai gyvenimas lyg plaštakė
Laisvėj sumirgės gražus.

Algimanto apygardos Šarūno rinktinės partizanai ir ryšininkės. Stovi iš kairės: Janina Valonytė, Antanas Blauzdys-Konkurentas, neatpažintas, Kazė Stravinskaitė, neatpažintas, neatpažintas, Danutė Dovydėnaitė-Laumė, Alfonsas Pajuodis-Radvila, Juozas Šilaika-Šviedrys. Kiti - neatpažinti (R. Kauniečio asmeninė kolekcija)

Algimanto apygardos vadovybės nariai Šimonių girioje 1947 m. rudenį. Iš kairės: Julijonas Burneika-Tardytojas, Alfonsas Budreika-Bukšys, neatpažintas, Aleksas Matelis-Audenis, Juozas Kemeklis-Rokas (R. Kauniečio asmeninė kolekcija)

Algimanto apygardos partizanų rikiuotė Šimonių girioje, prie Dienionių ežero 1947 m. rudenį (R Kauniečio asmeninė kolekcija)

Algimanto apygardos Margio rinktinės partizanai Vaitkunų k. (Svėdasų vls.) padeda kulti javus 1948 m. vasarą (VŽM)

Algimanto apygardos Margio rinktinės Viesulo būrio partizanai. Iš kairės: būrio vadas Albertas Nakutis-Viesulas, Petras Miškinis-Šarūnas, Vladas Karosas-Vilkas, Stasys Gimbutis-Rūkas (R. Kauniečio asmeninė kolekcija)

Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Butageidžio kuopos Liūto būrio vadas Antanas Juzakėnas-Liutas (E. Smetonos asmeninė kolekcija)

Iš kairės: Algimanto apygardos Šarūno rinktinės vadas Stasys Gimbutis-Tarzanas, Šiaurės Rytų Lietuvos (Kalnų) srities vadas Antanas Slučka-Šarūnas, Algimanto apygardos vadas Antanas Starkus-Montė, Kęstučio apygardos vadas Henrikas Danilevičius-Vidmantas, jo adjutantas Juozas Leškys-Algis 1949 m. rudenį (R. Kauniečio asmeninė kolekcija)

Algimanto apygardos Margio rinktinės partizanai. Sėdi centre Pranas Kemeklis-Tėvas, už jo iš kairės: Petras Miškinis-Šarūnas, Juozas Kemeklis-Rokas, Albertas Nakutis-Viesulas, Pranas Urbonavičius-Dėdė, už jų viršuje — Stasys Gimbutis-Rūkas (R. Kauniečio asmeninė kolekcija)

Algimanto apygardos partizanai 1949 m. rudenį. Iš kairės: Elena Valevičiūtė-Nida, Balys Žukauskas-Komendantas, Stasys Gimbutis-Tarzanas, Henrikas Danilevičius-Vidmantas, Albinas Pajarskas-Bebas, Antanas Slučka-Sarūnas, Antanas Starkus-Montė, Joana Railaitė-Slučkienė-Neringa (R. Kauniečio asmeninė kolekcija)

Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Butageidžio kuopos partizanai. Stovi iš kairės: Antanas Juzakėnas-Liūtas, Juozas Kirkus-Plienas, Romas Launikas-Šturmas (E. Smetonos asmeninė kolekcija)

Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Butageidžio kuopos partizanas Juozas Kirkus-Plienas (E. Smetonos asmeninė kolekcija)

Partizanų vadai 1947 m. rudenį. Iš kairės: Vytauto apygardos vadas Vincas Kaulinis-Miškinis, Šiaurės Rytų Lietuvos (Kalnų) srities vadas, vėliau LLKS tarybos prezidiumo narys Jonas Kimštas-Žalgiris, Algimanto apygardos vadas, vėliau Šiaurės Rytų Lietuvos (Kalnų) srities vadas Antanas Slučka-Šarūnas (UKM)

Šiaurės Rytų srities vadovybė 1948-1949 m. žiemą.
I eilėje iš kairės: Joana Railaitė-Slučkienė-Neringa, srities vadas Antanas Slučka-Šarūnas, Žaliosios rinktinės vadas Vytautas Česnakavičius-Valas, neatpažintas.
II eilėje iš kairės: srities vado pavaduotojas Vincas Kaulinis-Miškinis, neatpažintas, Žaliosios rinktinės vado adjutantas Algirdas Meškauskas-Vanagaitis (VŽM)

Vyčio apygardos Šermukšnio būrio partizanai. Iš kairės: neatpažintas, Juozas Kirsnys-Varna, Kazys Riauba-Kazokas (E. Smetonos asmeninė kolekcija)

Vyčio apygardos Kuprio ir Šermukšnio būrių partizanai. Iš kairės: Simonas Dailidėnas-Miesčionis, Vitas Ivanauskas-Dobilas, Antanas Mickūnas-Liepa, Romualdas Mačiulis-Papūnė, Jonas Bernatonis-Melagis, Bronius Dailidėnas-Ramunė, Juozas Kirsnys-Raudonikis, Antanas Dailidėnas-Prancūzas, Antanas Blauzdys-Konkurentas (R. Kauniečio asmeninė kolekcija)

Vyčio apygardos Kuprio būrio partizanai skutasi barzdas. Iš kairės: Simonas Dailidėnas-Miesčionis, Juozas Kirsnys-Varna, Raudonikis (R. Kauniečio asmeninė kolekcija)

Vyčio apygardos Kuprio būrio partizanai ir ryšininkės Alukėnų miške. Iš kairės: Simonas Dailidėnas-Miesčionis, Bronė Dailidėnaitė, neatpažinta, Bronius Dailidėnas-Ramunė (R. Kauniečio asmeninė kolekcija)

Vyčio apygardos Briedžio rinktinės Žaibo būrio vadas Antanas Žilys-Žaibas (E. Smetonos asmeninė kolekcija)

I eilėje iš kairės: Edvardas Vingrys-Justinas, Petras Sinkevičius-Ąžuolas.

II eilėje iš kairės: Stasys Bareika-Krienas, Vincė Adomonytė-Bareikienė-Kunigaikštytė, Pranas Dirsė-Kraštelis, Anelė Simaškaitė-Juzakėnienė-Liūtė, Jonas Sinkevičius-Šermukšnis, Vladas Jakubonis-Vermachtas (R. Kauniečio asmeninė kolekcija)

65 psl. Partizanas Albinas Milčiukas-Tigras prie Šventosios 1948-1949 m. (R. Kauniečio asmeninė kolekcija)

Algimanto apygardos Šarūno rinktinės partizanės — seserys Zuzana Railaitė-Lakštingala ir Joana Railaitė-Slučkienė-Neringa (GAM)

Vytauto apygardos Liūto rinktinės Perkūno būrio partizanai — broliai Justinas Puodžiūnas-Šerkšnas ir Bronius Puodžiūnas-Garsas 1950 05 28 (VŽM)

Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Jauniaus būrio partizanų šeima: Ona Talantaitė-Katinienė-Jonukas ir Juozas Katinas-Šernas (VŽM)

Vytauto apygardos Liūto rinktinės Užugirio būrio vadas Povilas Grumbinas-Ąžuolas sveikinasi su seserimi ryšininke Domicėle Grumbinaite-Žibute (VŽM)

Vytauto apygardos Liūto rinktinės Perkūno būrio vadas Antanas Bagočiūnas-Dūmas su broliu Jonu, partizanų ryšininku (VŽM)

Vytauto apygardos Liūto rinktinės Perkūno būrio partizanas Albinas Milčiukas-Tigras su motina (R. Kauniečio asmeninė kolekcija)

Vytauto apygardos Liūto rinktinės Perkūno būrio partizanų šeima: Vytautas Magyla-Vairas, Bronė Matuliauskaitė-Rožė (VŽM)

Vyčio apygardos štabo viršininkas Kostas Tvaska-Rugelis su motina 1948 m. (R Kauniečio asmeninė kolekcija)

Vyčio apygardos partizanai — broliai Antanas, Simonas, Jurgis ir Bronius Dailidėnai 1947 m. vasarą (R. Kauniečio asmeninė kolekcija)

70 psl Vyčio apygardos Briedžio rinktinės Žaibo būrio vado Antano Žilio-Zaibo laidotuvės 1949 m. gegužės mėn. (VŽM)

Vytauto apygardos Liūto rinktinės Perkūno būrio partizanas, Šiaurės Rytų srities štabo įgaliotinis Vytautas Magyla-Vairas, nužudytas 1950 06 14 (VŽM)

Vytauto apygardos Liūto rinktinės Beržo kuopos Aro būrio partizanai. Iš kairės: Bronius Morkūnas-Diemedis, Bronius Mozūra-Kunotas, Vytautas Guobužas-Viesulas. 1952 04 29, Anykščiai (GAM)

Vytauto apygardos Liūto rinktinės Jovaro kuopos Perkūno būrio partizanas Alfonsas Augutis-Vėjas, žuvęs 1951 m. (GAM)

Vytauto apygardos Liūto rinktinės Jovaro kuopos partizanai. Iš kairės: Antanas Bagočiūnas-Dūmas, Albertas Pakenis-Jūreivis, Justinas Puodžiūnas-Šerkšnas, Vytautas Pačinskas-Audra, ryšininkės Emilija Mieliauskaitė, Ona Mieliauskaitė. 1951 04 14, Anykščiai (GAM)

Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Gražinos kuopos Kęstučio būrio vadas Juozas Valonis-Merkys, žuvęs 1952 m. (GAM)

Vytauto apygardos Liūto rinktinės partizanai. Iš kairės: Bronius Morkūnas-Strausas, Gasparas Baronas, Zofija Tylaitė-Gulbė, Ferdinandas Mikėnas-Ežys. 1951 04 12, Užpaliai (GAM)

Prie Algimanto apygardos štabo nario Jurgio Urbono-Lakštučio karsto žmona Otilija Pilkauskaitė Inkūnų kaimo kapinėse 1948 m. vasario mėn. (VŽM)

„...Ir toliau kovos Lietuvos partizanas! Kovos tol, kolei nė vienas svetimtautis nebetryps mūsų krauju aplaistytos žemelės, kolei visi įsisąmonins Laisvės kainos didybę, kolei nebebus šalyje gyvųjų lavonų, tų minėtųjų, neskaitlingų įvairiuose visuomenės sluoksniuose tūnančių mirusių sielų, kol suklestės vieningos, žygiuojančios ir triumfuojančios lietuvių tautos gyvenimas; gyvenimas, pagrįstas krikščioniškosios moralės ir Vakarų Demokratijų principais, gyvenimas, koks šiandien kuriamas partizano širdyje ir poeto posmuose... “

Prie šešiolikos bendražygių kapų Andrioniškio kapinėse meldžiasi partizanai Antanas Bagočiūnas-Dūmas ir Albinas Milčiukas-Tigras (VŽM)

76 psl. Vytauto apygardos Jovaro kuopos Perkūno būrio partizanai 1948-1949 m. vasarą. Stovi iš kairės: Bronius Puodžiūnas-Garsas. Sėdi iš kairės: Antanas Bagočiūnas-Dūmas, Povilas Grumbinas-Ąžuolas, Juozas Banys-Šūvis, Vytautas Pačinskas-Audra (R. Kauniečio asmeninė kolekcija)

Vytauto apygardos Jovaro kuopos Perkūno būrio partizanas, Deimanto rajono štabo organizacinio skyriaus viršininkas Justinas Puodžiūnas-Šerkšnas. 1950 08 29 (R. Kauniečio asmeninė kolekcija)

Iš kairės Vytauto apygardos Jovaro kuopos Perkūno būrio partizanas Justinas Puodžiūnas-Šerkšnas ir Algimanto apygardos Algirdo kuopos Vytenio būrio partizanas Vilius Bugailiškis-Drąsutis. 1950 09 03 (R. Kauniečio asmeninė kolekcija)

Vytauto apygardos Beržo kuopos Šmėklos būrio partizanas Kazys Žvirblis-Radvila Baniūnų sodyboje Aknystėlių kaime. 1949 08 27 (R. Kauniečio asmeninė kolekcija)

Algimanto apygardos Šarūno rinktinės štabo viršininkas Feliksas Niaura-Cipras. 1949 08 14 (VŽM).

Vytauto apygardos Liūto rinktinės Žėručio rajono H. Ruškulio-Liūto būrio partizanas Antanas Kraujelis-Siaubūnas. 1953 07 31 (J. Šyvokienės asmeninė kolekcija)

Iš kairės: Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Vytenio būrio vadas Teofilis Gudas-Eskimas ir Vytauto apygardos Liūto rinktinės Perkūno būrio partizanas Vytautas Pačinskas-Audra. 1950 09 03 (VŽM)

Vyčio apygardos Žaibo būrio partizano Jono Juzėno-Jupiterio sveikinimas būrio vadui Antanui Žiliui-Žaibui vardo dienos proga 1945 06 12 (E. Smetonos asmeninė kolekcija)

Į pasipriešinimą įsijungė ir jaunieji anykštėnai. 1945 m. gegužės mėnesį Anykščių gimnazijoje susibūrė moksleivių pogrindinė organizacija, leidusi laikraštėlį „Partizanų varpas“, kvietusį į kovą prieš okupantus. Rezistencinės kovos iniciatorius Anykščių gimnazijoje buvo Antanas Bagočiūnas-Dūmas, partizanų būrio vadas, buvęs šios mokyklos mokinys. Gimnazijos pogrindinei organizacijai vadovavo mokytojas Jonas Rasinskas. 1946 m. kovo mėn. ši organizacija Anykščių gimnazijoje buvo likviduota, suimti mokytojas Jonas Rasinskas, mokiniai Mykolas Sprindys, Kazys Šmigelskas, Apolinaras Kaminskas, Stasys Dundulis, Vytautas Azarinskas, Kazys Giedrys.

Dalis moksleivių ir toliau palaikė ryšius su partizanais. 1948 m. mokiniai Aloyzas Keiba, Antanas Pakšys ir Antanas Balaišis buvo apkaltinti dalyvavimu pasikėsinime prieš gimnazijos komsorgą Antaną Ubagevičių ir suimti.

1949 m. rudenį Anykščių vidurinėje mokykloje ėmė veikti slaptas „Vienybės" būrelis, aktyviai bendradarbiavęs su A.Bagočiūno-Dūmo būrio partizanais, rengdavęs spaudą ir ją platinęs mieste bei mokykloje. Aktyviausiai šio būrelio veikloje dalyvavo Algimantas Bučys, Rožė Pavidytė, Povilas Gražys, Prima Bučytė, Vlada Valevičiūtė, Janina Repečkaitė, Kęstutis Banionis, buvęs gimnazistas Kazimieras Karvelis. 1950 m. vasario 16-osios išvakarėse šie moksleiviai trispalvėmis papuošė medžius miesto gatvėse, išplatino atsišaukimus. Vasario 18 d. „Vienybės" būrelio nariai buvo suimti.

Ištrauka iš moksleivių parengtų atsišaukimų, išplatintų 1950 m. vasario 16d.:

„ Trispalvė plakasi su vėjais Vasario dieną brangią mums... Lietuvi, tikėk, išsipildys tavo lūkesčiai. Mūsų tautos išsilaisvinimo kova vainikuosis laimėjimu... Lietuvi, su dar tvirtesniu pasiryžimu Vasario 16 d. Kovai vėl iš naujo gimk! Atbusk, jei miegojai! Kiek kas mokės šiame tautos išsilaisvinimo kelyje ištverti, tiek tas bus vertas laisvos Lietuvos! „ Vardan tos Lietuvos vienybė težydi!“

Mes auką ir skausmą iškęsime
Jūs — aidas visų širdyse,
Jūs — baigėte kovą. Mes tęsiame,
Lyg eitum visi ir drauge.

ADAMONIS Juozas, Juozo-Rytas, gim. 1904 m. Meldučių k., Debeikių vls., ūkininkų šeimoje. Vytauto apygardos Liūto rinktinės Aro būrio partizanas. Žuvo 1949 m. kovo 16 d. Mickūnų k., Debeikių vls. Palaikai buvo užkasti Debeikių mstl. kapinėse. / P. 26

ADOMONYTĖ-BAREIKIENĖ Vincė, Igno-Krienienė, Kunigaikštytė, gim. Sodeliškių k., Raguvos vls. Vyčio apygardos Briedžio rinktinės Žaibo būrio partizanė. Žuvo 1950 m. vasario 9 d. prie Petro Morkūno sodybos, Taujėnų vnk. / P. 64

APŠEGA Albertas, Mykolo-Raišys, gim. 1927 m. Bartašiškių k., Kupiškio vls. Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Vytenio, vėliau Herkaus būrio partizanas, Šarūno rinktinės štabo žvalgybos skyriaus viršininkas. Suimtas 1950 m. sausio 21d. Nuteistas 25 m. ir 5 m. tremties. Kalėjo Vorkutoje. Grįžo į Lietuvą 1959 m. Gyveno Kupiškio raj. Mirė 1993 m. / P. 44

APŠEGA Petras, Mykolo-Vilkas, gim. Bartašiškių k., Kupiškio vls. Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Vytenio, vėliau Herkaus būrio partizanas, Šarūno rinktinės Mindaugo kuopos vadas. Žuvo 1948 m. gruodžio 14 d. Šeduikių k., Svėdasų vls. / P. 44

AUGUTIS Alfonsas, Prano-Vėjas, Šeškas, Audra, gim. 1922 m. Pavarių k., Anykščių vls., ūkininkų šeimoje. Vytauto apygardos Liūto rinktinės Jovaro kuopos Perkūno būrio partizanas. Žuvo 1951 m. sausio 26 d. Rašimėlių k., Debeikių vls. Palaikai buvo užkasti Anykščių stribų būstinės kieme, J. Biliūno g. 86, Anykščių mst./P. 15, 19, 20, 30, 43, 72

BAGDONAS Alfonsas, Jono-Aras, gim. 191lm. Padembės k., Balninkų vls., ūkininkų šeimoje. Lietuvos kariuomenės puskarininkis. Nuo 1944 m. Aro būrio vadas. Žuvo 1945 m. birželio 27 d. prie Trakinių miško, Kurklių vls., kautynėse su NKVD daliniu. Palaikai buvo užkasti netoli Kurklių mstl., Moliakalnio kalvos papėdėje, 1989 m. perlaidoti Kurklių mstl. kapinėse. / P. 13

BAGOČIŪNAS Antanas, Adomo-Dūmas, gim. 1924 m. Smalinos k., Andrioniškio vls., ūkininkų šeimoje, tėvai turėjo 45 ha žemės, mokėsi Anykščių gimnazijoje. Vytauto apygardos Liūto rinktinės Perkūno būrio partizanas, nuo 1949 m. Jovaro kuopos, vėliau Liūto rinktinės Deimanto rajono vadas, Vytauto apygardos štabo narys. Žuvo 1951 m. balandžio 14 d. Niūronių k., Anykščių vls. Palaikai buvo užkasti Anykščių stribų būstinės kieme, J. Biliūno g. 86, Anykščių mst. / P. 15, 17, 19, 20, 24, 27, 30, 31, 43, 67, 72, 75

BAGOČIŪNAS Jonas, Adomo, gim. 1921 m. Smalinos k. Andrioniškio vls., ūkininkų šeimoje, tėvai turėjo 45 ha žemės. Vytauto apygardos Liūto rinktinės Perkūno būrio ryšininkas. Suimtas 1950 m. Nuteistas 10 m. Kalėjo Vorkutoje. Grįžo į Lietuvą 1967 m. Gyveno Anykščių raj. Mirė 1995 m. / P. 67

BAJORIŪNAS Liudvikas, Jono-Kilbukas, gim. Margių k., Anykščių vls., gyveno Troškūnų mstl. Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Gražinos kuopos Traidenio būrio, vėliau Butageidžio kuopos partizanas. Žuvo 1949 m. balandžio 6 d. Palaikai buvo užkasti žvyrduobėse, dabartinių Troškūnų mstl. kapinių teritorijoje. / P. 47

BALAIŠIS Antanas, Klemenso, gim. 1928 m., Kly-kūnų k., Anykščių vls., ūkininkų šeimoje, tėvai turėjo 19 ha žemės. Anykščių gimnazijos mokinys. Apkaltintas pasikėsinimu prieš gimnazijos komsorgą A.Ubagevičių. Suimtas 1948 m. Nuteistas 25 m. ir 5 m. tremties. Kalėjo Vorkutoje. Grįžo į Lietuvą 1956 m. Gyveno Vilniuje. Mirė 1972 m. / P. 83

BALČIŪNAS Jonas, Mato-Ūdras, gim. 1911 m. Zigmantavos vnk., Debeikių vls., ūkininkų šeimoje, tėvai turėjo 10 ha žemės, eigulys, šaulys. Tauro būrio vadas. Žuvo 1945 m. gruodžio 2 d. Ramuldavos girioje, Debeikių vls. Palaikai buvo užkasti Debeikių mstl. kapinėse. / P. 13

BALTAKYS Jonas, Jurgio-Vilkas, Prancūzas, gim. 1920 m. Zabelynės k., Andrioniškio vls., ūkininkų šeimoje, tėvai turėjo 12 ha žemės. Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Jauniaus būrio partizanas. Žuvo 1949 m. balandžio 27 d. Šimonių girioje, netoli Žliobiškių k., Viešintų vls. Palaikai buvo užkasti prie Viešintų mstl. žydų kapinių, 1994 m. perlaidoti Viešintų mstl. kapinėse. / P. 31

BANIONIS Kęstutis, gim. 1932 m. Kretingoje. Mokėsi Anykščių gimnazijoje, dalyvavo slaptos gimnazistų grupelės „Vienybė", palaikiusios ryšius su Perkūno būrio partizanais, veikloje. Suimtas 1950 m. vasario 18 d. Nuteistas 10 m. Kalėjo Karagandoje. Grįžo į Lietuvą 1956 m. Gyveno Vilniuje. Mirė 1998 m. / P. 85

BANYS Juozas, Juozo-Šuvis, Janulaitis, gim. Vertimų k., Andrioniškio vls., ūkininkų šeimoje. Vytauto apygardos Liūto rinktinės Jovaro kuopos partizanas, 1949 - 1951 m. Tigro būrio vadas. 1952 m. vasarą buvo nužudytas agentų smogikų. / P. 17, 19, 20, 30, 35

BAREIKA Stasys, Kosto-Krienas, gim. 1922 m. Kunigiškių k., Vadoklių vls., tėvai nuomojo žemę. Vyčio apygardos Briedžio rinktinės Žaibo būrio partizanas, vėliau — vadas. Žuvo 1949 m. liepos 31d. Šilų miške, Vadoklių vls. Palaidotas Šapio k. kapinėse. / P. 64

BARTAŠIUS Jonas, Mykolo-Saulius, Laimutis, gim. 1921 m. Tirmūnų k., Vyžuonų vls., mokėsi Utenos amatų m-kloje. Aušros būrio vadas, Vytauto apygardos Liūto rinktinės štabo narys, Liūto rinktinės vado adjutantas. Žuvo 1950 m. balandžio 5 d. Vasyliškio vnk., Leliūnų vls. Palaikai buvo užkasti prie Dauniškio ežero, Utenos mst. / P. 21

BARONAS Gasparas, gim. 1927 m. Abromiškio k., Užpalių vls. Vytauto apygardos Liūto rinktinės Šmėklos būrio partizanas. Žuvo 1951 m. balandžio 12 d. bunkeryje Kušlių miške, Užpalių apyl. Palaikai užkasa netoli Vyžuonų msd., 1990 m. perlaidoti Utenos mst. kapinėse. / P. 73

BARONAS Povilas, Povilo-Briedis, gim. 1910 m. Butėnų k., Svėdasų vls., Lietuvos kariuomenės puskarininkis. Vytauto apygardos Liūto rinktinės Žalgirio būrio vadas. Mirė 1948 m. rugpjūčio 31 d. po sužeidimo Šimonių girioje. Palaidotas Sliepšiškio k. kapinėse. / P. 42

BERNATONIS Jonas, Petro-Melagis, gim. 1915 m. Šikšnalaukio k., Traupio vls. Vyčio apygardos Kuprio būrio vadas. Žuvo 1949 m. birželio 12 d. / P. 62

BILIŪNAS Jonas, Juozo-Žolynas, gim. 1900 m. Niūronių k., Anykščių vls., ūkininkas, turėjo 32,5 ha žemės. Žolyno būrio vadas. Žuvo 1945 m. birželio 23 d. Niūronių miške. Palaidotas Niūronių k. kapinėse. / P. 12

BOČIULIS Petras, Petro-Viršila, Medžiotojas, gim. 1909 m. Nociūnų k., Šimonių vls. Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Herkaus būrio partizanas. Žuvo 1948 m. lapkričio 10 d. Kupiškio vls. / P. 43, 44

BLAUZDYS Antanas, Petro-Konkurentas, gim. 1921 m. Alukėnų k., Traupio vls. Vyčio apygardos Kuprio būrio, vėliau Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Butageidžio kuopos partizanas. Žuvo 1950 m. vasario 5 d. / P. 47, 52, 53, 62

BRAŽEIKA Algirdas, Gabrio-Aidas, Dylys, Šeduikis, gim. 1923 m. Grybelių k., Vyžuonų vls. Vytauto apygardos Liūto rinktinės Aitvaro būrio partizanas. Žuvo 1951 m. sausio 10 d. Antalgės k. / P. 16, 17, 19, 20

BUČYS Algimantas, Boleslovo, gim. 1932 m. Sungailos k., Skiemonių vls., ūkininkų šeimoje, tėvai turėjo 35 ha žemės. Mokėsi Anykščių gimnazijoje, dalyvavo slaptos gimnazistų grupelės „Vienybė", palaikiusios ryšius su Perkūno būrio partizanais, veikloje. Suimtas 1950 m. vasario 18 d. Nuteistas 10 m. Kalėjo Vorkutoje. Grįžo į Lietuvą 1955 m. Gyveno Vilniuje. Mirė 1981 m. / P. 85

BUČYTĖ-PETRYLIENĖ Prima, Boleslovo, gim. 1932 m. Sungailos k., Skiemonių vls., ūkininkų šeimoje, tėvai turėjo 35 ha žemės. Mokėsi Anykščių gimnazijoje, dalyvavo slaptos gimnazistų grupelės „Vienybė", palaikiusios ryšius su Perkūno būrio partizanais, veikloje. Suimta 1950 m. vasario 18 d. Nuteista 10 m. Kalėjo Taišete, Karagandoje. Grįžo į Lietuvą 1956 m. Gyvena Anykščiuose. / P. 84

BUDREIKA Alfonsas, Antano-Bukšys, gim. 1923 m. Gykių k., Svėdasų vls., ūkininkų šeimoje, tėvai turėjo 16 ha žemės. Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Algirdo kuopos Jauniaus būrio vadas. Žuvo 1948 m. kovo 28 d. Palaidotas Svėdasų mstl. kapinėse. / P. 42, 54

BUDREIKA Povilas, Antano-Debesis, gim. 1921 m. Ramaškonių k., Anykščių vls., ūkininkų šeimoje. Partizanų ryšininkas, vėliau Vytauto apygardos Liūto rinktinės Jovaro kuopos Perkūno būrio partizanas. Sunkiai sužeistas 1951 m. balandžio 14 d. prie Niūronių k., Anykščių vls., nuvežtas į Vilnių, mirė Lukiškių kalėjimo ligoninėje. / P. 17, 20, 25, 26, 27, 30, 31

BUGAILIŠKIS Vilius, Povilo-Drąsutis, Prancūzas, gim. 1929 m. Starkonių k., Viešintų vls., gyveno Pelyšių k., Šimonių vls. Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Algirdo kuopos Vytenio būrio partizanas. Žuvo 1952 m. spalio 13 d. prie Vaižganto rinktinės štabo slėptuvės, netoli Šilagaliu k., Šimonių vls. Palaikai buvo užkasti žuvimo vietoje, 1989 m. perlaidoti Panevėžio mst. kapinėse. / P. 49, 77

BURNEIKA Julijonas, Fabijono-Tardytojas, gim. 1918 m. Mikniūnų k., Skapiškiu vls. Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Margio būrio vadas, vėliau Algimanto apygardos štabo narys. Žuvo 1949 m. lapkričio 1 d. apsupus bunkerį prie Priepado ežero, Šimonių girioje. Palaikai buvo užkasti žuvimo vietoje, vėliau perlaidoti Adomynės mstl. kapinėse. / P. 15, 42, 51, 54

BUROKAS Antanas, Adomo-Mokytojas, gim. 1913 m. Nociūnų k., Šimonių vls. Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Gražinos kuopos, vėliau Vytauto apygardos Vaižganto rinktinės Gintaro rajono štabo viršininkas. Dingo be žinios 1952 m. rugpjūtį. / P. 41, 49

BUTKUS Jonas, Jono-Karklas, gim. Repšėnų k., Traupio vls., tarnavo policijoje. Algimanto apygardos Butageidžio kuopos Tigro būrio partizanas. Žuvo 1949 m. rugpjūčio 17 d. Troškūnų miške. / P. 47, 52

ČESNAKAVIČIUS Vytautas-Valas, Žemaičių apygardos Žaliosios rinktinės vadas. Žuvo 1949 m. balandžio 19 d. Laipuškių k., Pakruojo vls. Palaikai buvo nuvežti ir užkasti Pakruojo mst. / P. 46, 60

DAGELIS Jonas, Petro-Gintaras, gim. 1903 m. Kirmėlių k., Raguvos vls. Algimanto apygardos Šarūno rinktinės partizanas, vėliau Vyčio apygardos štabo narys. Žuvo 1948 m. lapkričio 13 d. Troškūnų miške. Palaikai buvo užkasti Kavarsko mstl., prie šv. Jono šaltinio, 1993 m. perlaidoti Traupio mstl. kapinėse. / P. 52

DAILIDĖNAITĖ-UŽKURĖLIENĖ Bronė, Vyčio apygardos Kuprio būrio partizanų ryšininkė. / P. 63

DAILIDĖNAS Antanas, Jurgio-Antanas, Prancūzas, gim. Girelės k., Troškūnų vls. Vyčio apygardos J'. Krikštaponio rinktinės partizanas. Žuvo 1948 m. birželio 11 d. / P. 62, 69

DAILIDĖNAS Bronius, Jurgio-Ramunė, gim. 1918 m. Girelės k., Traupio vls. Vyčio apygardos Vienuolio būrio partizanas. Žuvo 1947 m. spalio 30 d. / P. 62, 63, 69

DAILIDĖNAS Jurgis, Jurgio, gim. 1929 m. Girelės k., Traupio vls., ūkininkų šeimoje. Vyčio apygardos Pavasario būrio partizanas. Žuvo 1952 m. gegužės 23 d. prie Ančios ežero, Taujėnų vls. Palaidotas Sapio k. kapinėse. / P. 69

DAILIDĖNAS Simonas, Jurgio-Miesčionis, Vėtyklė, Meška, gim. 1917 m. Girelės k., Traupio vls., ūkininkų šeimoje. Algimanto apygardos Butageidžio kuopos, vėliau Vyčio apygardos Kuprio būrio partizanas, Kosciuškos būrio vadas. Žuvo 1949 m. birželio 12d./ P. 47, 52, 62, 63, 69

DANILEVIČIUS Henrikas, Stasio-Vidmantas, gim. 1920 m. Imbrado vls., Eržvilko gimnazijos direktorius. Lydžio rinktinės vadas, nuo 1948 m. Kęstučio apygardos vadas. 1949 m. LLKS vadovybės paskirtas atsakingu už ryšius su Šiaurės Rytų Lietuvos (Kalnų) partizanų sritimi. Žuvo 1949 m. lapkričio 1 d. Šimonių girioje, prie Dienionių ežero. Palaikai buvo užkasti žuvimo vietoje, 1991 m. perlaidoti Sliepšiškio k. kapinėse. / P. 56, 57

DARELA Jonas-Dieduška, Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Butageidžio kuopos partizanas. Išvyko pas šeimą į Krasnojarsko krašto Mansko rajono Narvos gyvenvietę, ten ir mirė. / P. 47, 52.

DAUČIŪNAS Edvardas-Jokeris, gim. 1922 m. Ramygalos vls. Vyčio apygardos Paukštelio būrio partizanas, vėliau Gedimino būrio vado pavaduotojas. Nuo 1951 m. kovo 14 d. Gedimino rinktinės vadas. Žuvo 1953 m. balandžio 18 d. Ramygalos vls. / P. 41

DIRSĖ Pranas-Kraštelis, gim. Janapolio k., Traupio vls. Vyčio apygardos Briedžio rinktinės Žaibo būrio partizanas. Suimtas 1950 m., nuteistas 25 m. ir 5 m. tremties. Grįžo į Lietuvą 1956 m. Gyveno Anykščių rajone. Mirė 2001 m. / P. 64

DOVYDĖNAITĖ Danutė, Kazio-Laumė, gim. 1927 m. Surdegio k., Subačiaus vls. Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Butageidžio kuopos Kęstučio būrio partizanė. Žuvo 1948 m. lapkričio 13 d. Troškūnų miške. Palaikai buvo užkasti Kavarsko mstl., prie šv. Jono šaltinio, 1993 m. perlaidoti Traupio mstl. kapinėse. / P. 53

GALVYDIS Pranas, Jono-Valteris, gim. 1912 m. Svėdasų vnk., Svėdasų vls. Vytauto apygardos Žalgirio būrio partizanas, vėliau Algimanto apygardos štabo ūkio skyriaus viršininkas. Žuvo 1949 m. lapkričio 1 d. Šimonių girios pakraštyje, netoli Alotų k., Šimonių vls. Palaidotas Sliepšiškio k. kapinėse. / P. 51

GEČIŪNAITĖ Janina, Povilo-Danutė, Dalia, gim. 1926 m. Kušlių k., Svėdasų vls., ūkininkų šeimoje, tėvai turėjo 10 ha žemės. Ryšininkė, vėliau Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Lengvenio, Tigro būrių partizanė. Žuvo 1952 m. spalio 13 d. prie Vaižganto rinktinės štabo slėptuvės, netoli Šilagaliu k., Šimonių vls. Palaikai buvo užkasti žuvimo vietoje, 1989 m. perlaidoti Panevėžio mst. kapinėse. / P. 49

GIMBUTIS Stasys, Mykolo-Rūkas, gim. 1921 m. Narbučių k., Svėdasų vls., tėvai turėjo 18 ha žemės. Vytauto apygardos Liūto rinktinės partizanas, vėliau Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Viesulo būrio partizanas, Kunigaikščio Margio rinktinės vado adjutantas. Žuvo 1949 m. lapkričio 2 d. Drobčiūnų miške, Svėdasų vls. Palaikai buvo užkasti pušynėlyje, prie Svėdasų koplytėlės, vėliau perlaidoti Kunigiškių k. kapinėse. / P. 55, 57

GIMBUTIS Stasys, Rapolo-Tarzanas, gim. Liepagirių k., Svėdasų vls. Vytauto apygardos Liūto rinktinės Žalgirio būrio vadas, vėliau Algimanto apygardos Šarūno rinktinės vadas. Suimtas 1949 m. lapkričio 1 d. Šimonių girioje, prie Dienionių ežero. Nuteistas 25 m., vėliau pakeista mirties bausme, sušaudytas lageryje. / P. 51, 52, 56, 57

GUDAS Teofilis, Jono-Eskimas, gim. 1913 m. Nociūnų k., Šimonių vls., Lietuvos kariuomenės karininkas. Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Vytenio būrio vadas, vėliau Vytauto apygardos Vaižganto rinktinės Gintaro rajono vadas. Žuvo 1952 m. spalio 13 d. prie Vaižganto rinktinės štabo slėptuvės, netoli Šilagalių k., Šimonių vls. Palaikai buvo užkasti žuvimo vietoje, 1989 m. perlaidoti Panevėžio mst. kapinėse. / P. 44, 80

GRAŽYS Juozas, Domo-Sniečkus, Viesulas, gim. 1919 m. Ramaškonių k., Andrioniškio vls. Vytauto apygardos Liūto rinktinės Perkūno būrio partizanas, nuo 1948 m. spalio 1 d. Liūto rinktinės Jovaro kuopos vadas. Žuvo 1949 m. vasario 13 d. Šiaulių k., Anykščių vls. Palaidotas Andrioniškio mstl. kapinėse. / P. 15, 17, 43

GRAŽYS Povilas, gim. 1929 m. Aniūnų k., Debeikių vls. Mokėsi Anykščių gimnazijoje, dalyvavo slaptos gimnazistų grupelės „Vienybė", palaikiusios ryšius su Perkūno būrio partizanais, veikloje. Suimtas 1950 m. vasario 18 d. Nuteistas 25 m. ir 5 m. tremties. Kalėjo Vorkutoje. Grįžo į Lietuvą 1956 m. Gyveno Aykščių raj. Mirė 1960 m. / P. 85

GREIČIŪNAS Vytautas-Daktaras, gim. 1915 m. Grauželiškių k., Kupiškio vls. Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Vytenio būrio partizanas. Žuvo 1949 m. sausio 21d. Vidugirių miške netoli Sineliškių k, Kupiškio vls. / P. 44

GRIŽAS Antanas, Povilo-Liepsna, gim. 1917 m.Abromiškio k., Užpalių vls. Vytauto apygardos Liūto rinktinės Beržo kuopos Šmėklos būrio partizanas. Žuvo 1949 m. spalio 4 d. Gargažinių miške, Vyžuonų vls. / P. 19

GRUMBINAITĖ-SAPKAUSKIENĖ Domicelė-Žibutė, gim. 1922 m. Pavarių k., Anykščių vls., motina buvo našlė, turėjo 1 ha žemės. Vytauto apygardos Liūto rinktinės Perkūno būrio ryšininkė. Gyveno Anykščių raj. Mirė 1999 m. / P. 67

GRUMBINAS Povilas, Antano-Ąžuolas, gim. 1924 m. Pavarių k., Anykščių vls., motina buvo našlė, turėjo 1 ha žemės. Vytauto apygardos Liūto rinktinės Jovaro kuopos Perkūno būrio partizanas, vėliau Užugirio būrio vadas. Žuvo 1949 m. rugsėjo 24 d. Ažuožerių k., Anykščių vls. Palaikai buvo užkasti Popo šilelyje, Janydžiuose, vėliau seserys slapta palaidojo Andrioniškio mstl. kapinėse. / P. 17, 20, 29, 34, 35, 43, 67

GUOBUŽAS Albertas, Kazio-Šamas, gim. 1928 m. Gaspariškių k., Vyžuonų vls., ūkininkų šeimoje, tėvai turėjo apie 30 ha žemės. Vytauto apygardos Liūto rinktinės Beržo kuopos Aušros būrio partizanas. Žuvo 1949 m. kovo 24 d. Nolėnų k., Utenos vls. Palaikai buvo užkasti prie Dauniškio ežero, Utenos mst. / P. 22

GUOBUZAS Jonas, Kazio-Girėnas, gim. 1927 m. Gaspariškių k., Vyžuonų vls., ūkininkų šeimoje, tėvai turėjo apie 30 ha žemės. Vytauto apygardos Liūto rinktinės Beržo kuopos Šmėklos būrio partizanas. Žuvo 1949 m. spalio 18 d. Gaspariškių k. Palaikai buvo užkasti prie Vyžuonų mstl. kapinių. / P. 42

GUOBUZAS Mykolas, Kazio-Šaulys, gim. 1923m. Gaspariškių k., Vyžuonų vls., ūkininkų šeimoje, tėvai turėjo apie 30 ha žemės. Vytauto apygardos Liūto rinktinės Beržo kuopos Aušros būrio partizanas, vėliau Vytauto apygardos vado adjutantas. Žuvo 1948 m. gegužės 14 d. prie Leliūnų mstl. / P. 42

GUOBUŽAS Vytautas, Kazio-Viesulas, gim. 1929 m. Gaspariškių k., Vyžuonų vls., ūkininkų šeimoje, tėvai turėjo apie 30 ha žemės. Vytauto apygardos Liūto rinktinės Beržo kuopos Aro būrio partizanas. Žuvo 1952 m. balandžio 29 d. prie Trumbatiškio k, Debeikių vls. Palaikai buvo užkasti stribų būstinės kieme, J. Biliūno g. 86, Anykščių mst. / P. 23, 31,71

IVANAUSKAS Kazimieras, Juozo-Aras, gim. 1927 m. Jurzdiko k., Debeikių vls., bežemis. Vytauto apygardos Liūto rinktinės Aro būrio partizanas. Suimtas 1951 m. lapkričio 14 d., Varkujų k., Debeikių vls. Nuteistas mirties bausme, sušaudytas 1952 m. lapkričio 23 d. Vilniaus MGB kalėjime. / P. 24, 31

IVANAUSKAS Vitas, Juozo-Berniukas, Dobilas, gim. 1921 m. Alukėnų k., Traupio vls. Vyčio apygardos Kuprio būrio partizanas. Žuvo 1949 m. sausio 18 d. Palaidotas Kirmėlių k. kapinėse. / P. 62

JAKŠTONIS Alfonsas-Švyturys, Ilgūnas, gim. 1914 m. Šienraisčio k., Andrioniškio vls., ūkininkų šeimoje. Vytauto apygardos Liūto rinktinės Perkūno būrio partizanas. Legalizavosi 1947 m. Gyveno Anykščių raj. Mirė 1991 m. / P. 43

JAKŠTONIS Balys, Domo-Trockis, gim. 1918 m. Šilaikių k., Vyžuonų vls. Vytauto apygardos Aitvaro būrio partizanas. Žuvo 1949 m. rugsėjo 28 d. Palaikai buvo užkasti prie Dauniškio ežero, Utenos mst. / P. 42

JAKŠTONYTĖ Ona, Juozo, gim. Šileikių k., Vyžuonų vls. Vytauto apygardos Liūto rinktinės Šmėklos būrio ryšininkė. / P. 17

JAKUBONIS Vladas, Mykolo-Vermachtas, gim. 1922 m. Užupušių k., Taujėnų vls., kumečių šeimoje. Vyčio apygardos Briedžio rinktinės Žaibo būrio partizanas, vėliau — vadas. Žuvo 1949 m. gruodžio 20 d. Lakelių k., Taujėnų vls. / P. 64

JANKAUSKAS Povilas, Juozo-Alksnis, gim. 1924 m. Aušros k., Debeikių vls. Vytauto apygardos Liūto rinktinės Aro būrio partizanas, vėliau būrio vadas. Legalizavosi 1951 m. spalio 23 d. Vėliau suimtas. Nuteistas 25 m. ir 5 m. tremties. Grįžo į Lietuvą 1991 m. Gyveno Molėtų raj. Mirė 1997 m. / P. 24, 31

JANKAUSKAS Juozas, Juozo-Vanagas, gim. 1929 m. Aušros k., Debeikių vls., ūkininkų šeimoje. Vytauto apygardos Liūto rinktinės Aro būrio partizanas. Žuvo 1949 m. kovo 16 d. Mickūnų k., Debeikių vls. Palaikai buvo užkasti Debeikių mstl. kapinėse. / P. 26

JOGĖLA Antanas, Jono-Ąžuolas, gim. 1913 m. Vaidevučių k., Kavarsko vls., ūkininkų šeimoje, tėvai turėjo 30 ha žemės. 1942-1943 m. buvo kaimo seniūnas, Lietuvos kariuomenės puskarininkis, šaulys. Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Butageidžio kuopos Ąžuolo būrio vadas, vėliau Butageidžio kuopos vadas. Žuvo 1948 m. lapkričio 13 d. Troškūnų miške. Palaikai buvo užkasti Kavarsko mstl., prie šv. Jono šaltinio, 1993 m. perlaidoti Traupio mstl. kapinėse. / P. 47, 52

JONELIS Povilas, Juozo-Tuzas, gim. 1926 m. Na-konių k., Troškūnų vls. Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Kęstučio būrio partizanas. Žuvo 1948 m. kovo mėn. Palaikai buvo užkasti žvyrduobėse, dabartinių Troškūnų mstl. kapinių teritorijoje. / P. 43, 50

JONELIS Vytautas, Juozo-Vilkas, gim. 1928 m. Nakonių k., Troškūnų vls. Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Kęstučio būrio partizanas. Žuvo 1950 m. Naujasodžio vnk. Palaikai buvo užkasti žvyrduobėse, dabartinių Troškūnų mstl. kapinių teritorijoje. / P. 43, 52

JUOSPAITIS Bronius, Motiejaus-Direktorius, gim. 1925 m. Rimaičių k., Ramygalos vls. Vyčio apygardos Rupūžėno būrio partizanas, nuo 1948 m. — Vėtros būrio vadas. 1951 m. kovo 14 d. sunkiai sužeistas ir paimtas j nelaisvę, nuteistas 25 m. lagerio ir 5 m. tremties. Gyvena Panevėžyje. / P. 41

JURKŠTAS Juozas, Jono-Papards, gim. 1928 m. Mendrupio k., Andrioniškio vls., tėvai turėjo 3 ha žemės. Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Lengvenio būrio partizanas. Žuvo 1950 m. rugsėjo 30 d. Margavonių k., Troškūnų vls. Palaikai buvo užkasti žvyrduobėse, dabartinių Troškūnų mstl. kapinių teritorijoje. / P. 49

JURKŠTAS Stasys, Jono-Uosis, gim. 1923 m. Mendrupio k., Andrioniškio vls., tėvai turėjo 3 ha žemės. Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Lengvenio būrio partizanas. Žuvo 1950 m. rugsėjo 30 d. Margavonių k., Troškūnų vls. Palaikai buvo užkasti žvyrduobėse, dabartinių Troškūnų mstl. kapinių teritorijoje. / P. 49

JURAS Jonas, Adomo-Žilvinis, gim. 1923 m. Bu-rios k., Kurklių vls., ūkininkų šeimoje. Kauno medicinos instituto studentas. Didžiosios Kovos apygardos „B“ rinktinės Girininko būrio partizanas, nuo 1948 m. apygardos štabo agitacijos skyriaus viršininkas, leido laikraštį „Tėvynė šaukia“. Žuvo 1949 m. liepos 12 d. Kurklių šile (Adomavos miške). Palaikai buvo užkasti Šilinės miške, 1989 m. perlaidoti Kurklių mstl. kapinėse. / P. 37

JURAITE Leonora, Adomo, gim. Burios k., Kurklių vls., ūkininkų šeimoje. Didžiosios Kovos apygardos „B“ rinktinės partizanų ryšininkė. / P. 37

JUZAKĖNAS Antanas, Kazio-Liūtas, gim. 1913 m. Sudeikių k., Traupio vls., ūkininkų šeimoje, tėvai turėjo apie 100 ha žemės. Tarnavo Lietuvos kariuomenėje. Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Butageidžio kuopos Liūto būrio vadas, vėliau — Vyčio apygardos Žaibo būrio skyriaus vadas. Žuvo 1948 m. gegužės 3 d. Sudeikių k. Kūnas buvo nuvežtas į Taujėnų mstl. / P. 56, 58

JUZĖNAS Jonas, Kazimiero-Jupiteris,gim. 1914 m. Pamūšio dvare, Taujėnų vls., kumečių šeimoje, tarnavo pas ūkininkus. Vyčio apygardos Briedžio rinktinės Žaibo būrio partizanas. Legalizavosi 1945 m. Gyveno Anykščių raj. Mirė 2001 m. / P. 80

KADŽIONIS Jonas, Alekso-Bėda, gim. 1928 m. Piktagalio k., Kavarsko vls., ūkininkų šeimoje, tėvai turėjo 6 ha žemės. Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Butageidžio kuopos Tigro būrio partizanas, vėliau Butageidžio kuopos vadas. Suimtas 1953 m. gegužės 22 d. Nuteistas 25 m. ir 5 m. tremties. Kalėjo Omske, Taišete, Mordovijoje, Permėje. Grįžo į Lietuvą 1989 m. Gyvena Anykščių raj. / P. 47

KAIRYS Mykolas, Juozo-Naujakurys, gim. 1921 m. Migonių k., Šimonių vls. Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Vytenio būrio partizanas. Žuvo 1947 m. lapkričio 13 d. Kupiškio mst. / P. 44

KALYTIS Bronius-Liutauras, Siaubas, gim. 1924 m. Kauliniškio k., Tauragnų vls. Nuo 1946 m. vadovavo Vytauto apygardos Kęstučio kuopai, buvo Liūto rinktinės vado pavaduotojas. 1949 m. kovo 24 d. žuvus Vytauto apygardos vadui V. Kauliniui-Miškiniui, tapo apygardos vadu ir Siaurės Rytų Lietuvos (Kalnų) srities vadu. Suimtas kartu su bendražygiu M. Urbonu-Liepa 1951 m. gruodžio 20 d. MGB buvo ištardytas, užverbuotas ir jau gruodžio 22 d. panaudotas kaip smogikas. Gyvena Vilniuje. / P. 21

KAMINSKAITĖ Liuda, Jono-Kuosa, Amazonė, gim. 1930 m. Surdegio k., Subačiaus vls. Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Kęstučio būrio partizanė. Suimta 1948 m. rugpjūčio 19 d. Nuteista 10 m. Grįžo į Lietuvą. Gyvena Kauno raj. / P. 52

KAROSAS Vladas, Klemenso-Vilkas, gim. Drob-čiūnų k., Svėdasų vls. Tarnavo Lietuvos vietinėje rinktinėje. Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Plechavičiaus kuopos vadas. Suimtas 1949 m. lapkričio 1 d. Šimonių girioje, prie Dienionių ežero. Nuteistas 25 m. ir 5 m. tremties. Grįžo į Lietuvą. Gyveno Ukmergės raj. Mirė 1998 m. / P. 52, 55

KARVELIS Antanas, Igno-Vachmistras, gim. 1922 m. Survilų k., Troškūnų vls., ūkininkų šeimoje. Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Gražinos kuopos Traidenio būrio, vėliau Butageidžio kuopos partizanas. Žuvo 1950 m. balandžio 16 d. Palaikai buvo užkasti žvyrduobėse, dabartinių Troškūnų mstl. kapinių teritorijoje. / P. 47, 52

KATINAS Juozas-Šernas, gim. Sedeikių k., Šimonių vls. Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Jauniaus būrio partizanas. Žuvo 1949 m. balandžio 27 d. Šimonių girioje, netoli Žliobiškių k., Viešintų vls. Palaikai buvo užkasti netoli Viešintų mstl. žydų kapinių, 1994 m. perlaidoti Viešintų mstl. kapinėse. / P. 46, 66

KAULINIS Vincas, Vinco-Miškinis, gim. 1912 m. Biliūnų k., Vyžuonų vls., mokėsi Utenos gimnazijoje. Policijos vachmistras, šaulys. Vytauto apygardos Liūto rinktinės vadas, nuo 1947 m. gegužės — Vytauto apygardos vadas. Žuvo 1949 m. kovo 24 d., išdavus bunkerį Šimonėlio sodyboje, Nolėnų k., Utenos vls. Palaikai buvo užkasti prie Dauniškio ežero, Utenos mst. / P.15, 34, 42, 60

KAZICKAS Bronius, Kazio-Saulius, Krivaitis, gim. 1923 m. Narkūnų k., Utenos vls. Utenos gimnazijos mokytojas. Vytauto apygardos Liūto rinktinės spaudos ir propagandos skyriaus viršininko pavaduotojas, partizanų laikraščių „Aukštaičių kova“ ir „Laisvės šauklys" redaktorius ir leidėjas. Šiaurės Rytų srities štabo visuomeninės dalies viršininkas. Žuvo 1950 m. balandžio 12 d. Balteniškių k., Leliūnų vls. Palaikai buvo užkasti prie Dauniškio ežero, Utenos mst. / P. 15, 21, 42

KEIBA Aloyzas, Mykolo, gim. 1928 m. Kirkų k., Anykščių vls. Anykščių gimnazijos mokinys. Platino partizanų leidinį „Į Laimės žiburį". Apkaltintas pasikėsinimu prieš gimnazijos komsorgą A. Ubagevičių. Suimtas 1948 m. Nuteistas 25 m. ir 5 m. tremties. Kalėjo Vorkutoje. Grįžo į Lietuvą 1956 m. Gyvena Kaune. / P. 83

KEMEKLIS Jonas, Juozo-Tauras, gim. 1923 m. Leliūnų k., Debeikių vls., ūkininkų šeimoje, tėvai turėjo 19 ha žemės, baigė Kauno universiteto Statybos fakulteto 2 kursus. Nuo 1946 m. Vytauto apygardos Liūto rinktinės Tauro būrio vadas, vėliau Vytauto apygardos štabo narys. Žuvo 1949 m. kovo 16 d. Aknysčių k., Debeikių vls. Palaikai buvo užkasti Debeikių mstl. kapinėse. / P. 15,24, 26, 43

KEMEKLIS Juozas, Juozo-Rokas, Rimtutis, Granitas, gim. 1918 m. Šarkių k., Jūžintų vls., baigė Gruzdžių ž. ū. technikumą, veterinaras. Vytauto apygardos Liūto rinktinės, vėliau Algimanto apygardos kunigaikščio Margio rinktinės partizanas. Karaliaus Mindaugo srities štabo viršininkas. Žuvo 1951 m. gruodžio 22 d. prie Vidžiūnų k., Kuktiškių vls. / P. 52, 54, 57

KEMEKLIS Pranas, Juozo-Tėvas, gim. 1908 m. Šarkių k., Jūžintų vls. Lietuvos kariuomenės puskarininkis. Vytauto apygardos Liūto rinktinės partizanas, vėliau Algimanto apygardos Kunigaikščio Margio rinktinės štabo rikiuotės skyriaus viršininkas, rinktinės štabo apsaugos būrio vadas. Žuvo 1949 m. birželio 16 d. miške netoli Vanagiškių k., Užpalių vls. / P. 52, 57

KIAULEVIČIŪTĖ Birutė, Vlado-Neužmirštuolė, gim. 1927 m. Andrioniškio mstl., ūkininkų šeimoje, tėvai turėjo 25 ha žemės, tėvas buvo pašto tarnautojas. Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Jauniaus būrio partizanė. Žuvo 1949 m. balandžio 27 d. Šimonių girioje, netoli Zliobiškių k., Viešintų vls. Palaikai buvo užkasti prie Viešintų mstl. žydų kapinių, 1994 m. perlaidoti Viešintų mstl. kapinėse. / P. 46

KIMŠTAS Jonas-Žalgiris, Žygūnas, Dobilas, gim. 1911 m. Vilniuje. Baigė Kauno karo mokyklą. 1941— 1944 m. buvo savisaugos bataliono vadas Vilniuje. Nuo 1945 m. rugpjūčio — Vytauto apygardos partizanų vadas, nuo 1947 m. — Šiaurės Rytų Lietuvos (Kalnų) srities vadas, nuo 1949 m. rudens - LLKS tarybos prezidiumo narys, partizanų pulkininkas leitenantas. 1952 m. rugpjūčio 16 d. KGB agentų smogikų buvo suimtas. Mirė 1974 m. / P. 15, 34, 42, 60

KISIELIUS Antanas, Petro-Sakalas, gim. 1924 m. Žempučių k., Troškūnų vls., mažažemių šeimoje. Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Traidenio būrio partizanas, vėliau Algimanto apygardos štabo viršininkas, apygardos vado A. Slučkos-Šarūno adjutantas. 1948 m. vasario 9 d. susisprogdino apsuptoje Kriaučiūnų sodyboje, Plotų vnk., netoli Andrioniškio mstl. / P. 15, 41, 42

KIRKUS Juozas, Jono-Plienas, gim. 1919 m. Sudeikių k., Traupio vls. Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Butageidžio kuopos Liūto būrio, vėliau Vyčio apygardos Žaibo būrio partizanas. Žuvo 1949 m. gegužės 9 d. Juodgirio miške, Traupio vls. Palaidotas prie kelio Levaniškis—Baleliai. / P. 58, 59

KIRSNYS Juozas, Liudviko-Varna, Raudonikis, gim. 1921 m. Alukėnų k., Traupio vls. Vyčio apygardos Šermukšnio būrio partizanas. Žuvo 1948 m. kovo 21d. prie Nausodės k., Raguvos vls. Palaidotas Kirmėlių k. kapinėse. / P. 62, 63

KRAUJELIS Antanas-Siaubūnas, gim. 1928 m. Kaniūkų k., Alantos vls. Mokėsi Alantos progimnazijoje. Partizanų ryšininkas nuo 1944 m. Į partizanų gretas įstojo 1948 m. rudenį. Priklausė Vytauto apygardos Mykolo Urbono-Liepos būriui. 1950 m. priklausė Žė-ručio rajono Henriko Ruškulio-Liūto būriui, buvo rajono štabo narys. Žuvo 1965 m. kovo 17 d. Utenos raj., Papiškių k. — nenorėdamas pasiduoti, nusišovė. 1998 m. (po mirties) buvo apdovanotas III laipsnio Vyčio kryžiaus ordinu kaip vienas paskutinių Aukštaitijos partizanų. / P. 79

KUBILIUS Albinas, Juozo-Rūgštymas, Eimutis, gim. 1923 m. Pajuostinio k., Troškūnų vls. Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Drąsučio būrio partizanas, Algimanto apygardos štabo ryšių skyriaus viršininkas. Suimtas 1949 m. spalio 24 d. Nuteistas 25 m. ir 5 m. tremties. Kalėjo Vorkutoje. Grįžo į Lietuvą 1957 m. Gyveno Anykščių raj. Mirė 1992 m. / P. 43, 46

KVIKLYS Teodoras, Kazio-Klajūnas, gim. 1926 m. Pagojęs k., Utenos vls. Vytauto apygardos Liūto rinktinės Aro būrio vadas. Nuo 1949 m. — Liūto rinktinės vado adjutantas, 1950 m. paskirtas Vytauto apygardos Žvalgybos skyriaus viršininku. 1950-1951 m. Karaliaus Mindaugo srities štabo narys. Suimtas 1951 m. lapkričio 14 d. Varkujų k., Vyžuonų vls. Nuteistas mirties bausme, sušaudytas 1952 m. gruodžio 2 d. Maskvos Butyrkų kalėjime. / P. 18, 22, 24, 31

KUKTA Petras, Simono-Girininkas, gim. 1919 m. Trakinių k., Kurklių vls., ūkininkų šeimoje, tėvai turėjo apie 40 ha žemės. Lietuvos kariuomenės karininkas. Didžiosios Kovos apygardos „B“ rinktinės Girininko būrio vadas, spausdino partizanų laikraštį „Tėvynė šaukia“. Žuvo 1949 m. liepos 12 d. Kurklių šile (Adomavos miške). Palaikai buvo užkasti Šilinės miške, 1989 m. perlaidoti Kurklių mstl. kapinėse. / P. 38

KULIKAUSKAS Florijonas, Leono-Liūtas, gim. 1913 m. Pelyšių k., Šimonių vls. Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Kęstučio būrio partizanas. Žuvo 1947 m. / P. 4 viršelis

LABAKOJIS Bronius, Jurgio-Vilkas, gim. žavadiš-kio k., Troškūnų vls., gyveno Umėnų vnk., Troškūnų vls. Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Kęstučio būrio partizanas. Žuvo 1947 m. balandžio 16 d. / P. 48

LAPIENIS Antanas, Juozo-Pempė, Damaskas, gim. 1912 m. Galvydžių k., Svėdasų vls., ūkininkų šeimoje, tėvai turėjo 35 ha žemės. Vytauto apygardos Liūto rinktinės vadas. Žuvo 1951 m. balandžio 6 d. Aknystėlių k., Leliūnų vls. / P. 23

LAPIENIS Jonas, Jono-Jokeris, gim. 1920 m. Va-donių k., Šimonių vls. Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Margio būrio partizanas, Algimanto apygardos štabo žvalgybos skyriaus viršininkas. Žuvo 1950 m. sausio 10 d. Puknių k., Šimonių vls. / P. 48

LAUCIUS Vincas, Prano-Kirvis, gim. 1909 m. Sta-bulankių k., Leliūnų vls., Lietuvos kariuomenės puskarininkis. Vytauto apygardos Liūto rinktinės Aušros būrio vadas. Nuo 1946 m. — Beržo kuopos vadas, kartu ėjęs ir Vytauto apygardos štabo ūkio skyriaus viršininko pareigas, buvo Liūto rinktinės štabo narys. Žuvo 1950 m. balandžio 5 d. Vasykiškio k., Leliūnų vls. Palaikai buvo užkasti prie Dauniškio ežero, Utenos mst. / P. 17, 19, 21

LAUNIKAS Romas, Juozo-Šturmas, gim. 1922 m. Sudeikių k., Traupio vls. Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Butageidžio kuopos Liūto būrio partizanas. Žuvo 1947 m. liepos 6 d. Repšėnų miške, Traupio vls. Palaikai buvo užkasti žuvimo vietoje, vėliau perlaidoti Kavarsko mstl. kapinėse. / P. 58

LEŠČIUS Ignas, Antano-Dėdė Šaltekšnis, gim. 1900 m. Mokylių k., Alantos vls., Skiemonių progimnazijos mokytojas, mokėjo 5 užsienio kalbas. Didžiosios Kovos apygardos „B“ rinktinės Girininko būrio partizanas, vėliau — apygardos informacijos skyriaus viršininkas, ruošdavo politikos apžvalgas. Žuvo 1949 m. liepos 12 d. Kurklių šile (Adomavos miške). Palaikai buvo užkasti Šilinės miške, 1989 m. perlaidoti Kurklių msd. kapinėse. / P. 13

LESKYS Juozas, Jono-Algis, gim. 1922 m. Butrimų k., Jurbarko vls. Kęstučio apygardos vado adjutantas. Žuvo 1949 m. lapkričio 1 d. apsupus bunkerį prie Priepado ežero, Šimonių girioje. Palaikai buvo užkasti žuvimo vietoje, vėliau perlaidoti Adomynės mstl. kapinėse. / P. 56

LEVANDAVIČIUS Pranas, Prano-Vyturys, gim. Pajuostinio k., Troškūnų vls. Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Drąsučio būrio partizanas. Žuvo 1949 m. gegužės 31d. Palaikai buvo užkasti žvyrduobėse, dabartinių Troškūnų mstl. kapinių teritorijoje. / P. 46

LIMBA Teofilis, Juozo-Sakalas, Deimantas, gim. 1926 m. Padborkos vnk., Leliūnų vls. Vytauto apygardos Liūto rinktinės Rambyno rajono vadas. Žuvo 1951 m. balandžio 6 d. Aknystėlių k., Leliūnų apyl. / P. 21, 23, 31

MACKEVIČIUS Petras, Juozo-Liūtas, gim. 1924 m. Smalinos k., Andrioniškio vls., ūkininkų šeimoje, tėvai turėjo apie 20 ha žemės. Vytauto apygardos Liūto rinktinės Beržo, vėliau Perkūno būrio partizanas. Suimtas 1949 m. gegužės 8 d. Nuteistas 15 m. Kalėjo Karagandoje, Omske. Grįžo į Lietuvą 1957 m. Gyveno Anykščių raj. Mirė 2004 m. / P. 43

MAČIULIS Romualdas, Petro-Papūnė, gim. 1914 m. Laukagalių k., Traupio vls. Vyčio apygardos Kuprio būrio partizanas. Žuvo 1948 m. kovo 5 d. Palaikai užkasti žvyrduobėse, dabartinių Troškūnų mstl. kapinių teritorijoje. / P. 62

MAGYLA Vytautas, Juozo-Vairas, Sakalas, gim. 1924 m. Mogylų k., Andrioniškio vls., ūkininkų šeimoje. Vytauto apygardos Liūto rinktinės Perkūno būrio partizanas. Šiaurės Rytų Lietuvos (Kalnų) srities štabo ryšių įgaliotinis. Žuvo 1950 m. netoli Vajėšių k., Anykščių apyl. / P. 29, 43, 68, 71

MARCINKEVIČIUS Jonas, Prano-Jokeris, gim. 1921 m. Zabelynės k., Andrioniškio vls., ūkininkų šeimoje. Vytauto apygardos Liūto rinktinės Jovaro kuopos, vėliau Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Lengvenio būrio partizanas, nuo 1949 m. būrio vadas. Žuvo 1952 m. gegužės 26 d. Krepšiagalio k., Andrioniškio vls./P. 25, 31,43,47, 49

MATELIS Aleksas, Juozo-Audenis, gim. 1919 m. Vikonių k., Svėdasų vls. Vytauto apygardos Liūto rinktinės Žalgirio būrio partizanas, vėliau Algimanto apygardos štabo organizacinio skyriaus viršininkas. Žuvo 1949 m. lapkričio 1 d. apsupus bunkerį prie Priepado ežero, Šimonių girioje. Palaikai buvo užkasti žuvimo vietoje, vėliau perlaidoti Adomynės mstl. kapinėse. / P. 41, 54, 78

MATULIAUSKAITĖ-JURKIENĖ Bronė, Prano-Rožė, Rūta, gim. 1927 m. Ramaškonių k., Anykščių vls., ūkininkų šeimoje, tėvai turėjo 50 ha žemės. Vytauto apygardos Liūto rinktinės Jovaro kuopos Perkūno būrio partizanė. Suimta 1952 m. gegužės 26 d. Nuteista 25 m. ir 5 m. tremties. Kalėjo Vorkutoje. Grįžo į Lietuvą 1965 m. Gyveno Gargžduose. Mirė 1974 m. / P. 30, 31, 68

MATULIAUSKAS Antanas, Antano-Adaska, Vaidila, gim. 1908 m. Butėnų k., Šimonių vls. Algimanto apygardos Šarūno rinktinės, vėliau Vytauto apygardos Vaižganto rinktinės Vytenio būrio partizanas. Suimtas 1952 m. spalio 13 d. netoli Šilagaliu k., Šimonių vls., prie Vaižganto rinktinės štabo slėptuvės. Nuteistas mirties bausme, sušaudytas. / P. 31, 46, 49

MATULIAUSKAS Vladas, Prano-Riešutas, gim. 1930 m. Ramaškonių k., Andrioniškio vls., ūkininkų šeimoje, tėvai turėjo 50 ha žemės. Šeimą ištrėmus į Sibirą, tapo Vytauto apygardos Liūto rinktinės Jovaro kuopos Perkūno būrio partizanu. Žuvo 1951 m., patekęs į pasalą Migdoliškio k., Andrioniškio apyl. Palaikai buvo užkasti stribų būstinės kieme, J. Biliūno g. 86, Anykščių mst./P. 25, 30, 31

MATULIONIS Romas, Jono-Sklandytuvas, Pyragas, gim. 1913 m. Kunigiškių k., Svėdasų vls., ūkininkas, turėjo apie 30 ha žemės. Vytauto apygardos Liūto rinktinės Šmėklos būrio partizanas. Žuvo 1946 m. birželio 15 d., prie Kunigiškių k. Palaidotas Kunigiškių k. kapinėse. / P. 17

MAŽVYLA Anicetas, Prano, gim. 1924 m. Pavarių k, Anykščių vls., ūkininkų šeimoje, tėvai turėjo 72 ha žemės. Nuo 1945 m. Vytauto apygardos Liūto rinktinės Perkūno būrio ryšininkas. Prižiūrėjo bunkerius Navinos k., Pavarių miške, Teresbore, Ramuldavos girioje, su partizanais ryšius palaikė iki 1952 m. Gyvena Anykščių raj. / P. 20

MEŠKAUSKAS Algirdas, Antano-Raitvytis, Vanagaitis, gim. 1927 m. Padaugyvenės vnk., Smilgių vls. Algimanto apygardos Žaliosios rinktinės vado adjutantas. Žuvo 1949 m. balandžio 19 d. Laipuškių k., Pakruojo vls. Palaikai buvo nuvežti ir užkasti Pakruojo mst. / P. 60

MICKŪNAS Antanas-Liepa, gim. 1922 m. Putiliškių k., Raguvos vls. Vyčio apygardos Šermukšnio būrio partizanas. Žuvo 1952 m. Aleksandravos k., Velykių vls. / P. 62

MIELIAUSKAITĖ Emilija, Balio, gim. 1931 m. Niūronių k., Anykščių vls., ūkininkų šeimoje, tėvai turėjo 80 ha žemės. Vytauto apygardos Liūto rinktinės Jovaro kuopos Perkūno būrio ryšininkė. Žuvo 1951 m. balandžio 14 d. Niūronių k., Anykščių vls., bandydama iš apsupimo išvežti Perkūno būrio partizanus. Palaikai buvo užkasti Anykščių stribų būstinės kieme, J. Biliūno g. 86, 1990 m. perlaidoti Andrioniškio mstl. kapinėse. / P. 72

MIELIAUSKAITĖ Ona, Balio, gim. 1933 m. Niūronių k., Anykščių vls., ūkininkų šeimoje, tėvai turėjo 80 ha žemės. Vytauto apygardos Liūto rinktinės Jovaro kuopos Perkūno būrio ryšininkė. Žuvo 1951 m. balandžio 14 d. Niūronių k., Anykščių vls., bandydama iš apsupimo išvežti Perkūno būrio partizanus. Palaikai buvo užkasti Anykščių stribų būstinės kieme, J. Biliūno g. 86, 1990 m. perlaidoti Andrioniškio mstl. kapinėse. / P. 72

MILČIUKAS Albinas, Felikso-Tigras, gim. 1922 m. Svėdasų mstl., gyveno Panevėžio mst. Tarnavo vermachto kariuomenėje, vėliau Lietuvos vietinėje rinktinėje. Vytauto apygardos Liūto rinktinės Perkūno būrio, vėliau — Algimanto apygardos Šarūno rinktinės partizanas. Suimtas 1949 m. lapkričio 20 d. Anykščiuose. Nuteistas 25 m. ir 5 m. tremties. Buvo grįžęs į Lietuvą, bet, persekiojamas sovietų saugumo, vėl išvyko į tremties vietą. Žuvo 1968 m. Karagandoje šachtose. / P. 17, 19, 20, 31, 32, 35, 43, 47, 48, 50, 52, 65, 68, 75

MIKĖNAS Ferdinandas, Juozo-Ežys, gim. 1929 m. Kuprių k., Svėdasų vls., ūkininkų šeimoje, tėvai turėjo 18 ha žemės. Vytauto apygardos Liūto rinktinės Šmėklos būrio partizanas. Žuvo 1951 m. balandžio 12 d. bunkeryje, Kušlių miške, Užpalių apyl. Palaikai užkasti netoli Vyžuonų mstl., 1990 m. perlaidoti Utenos mst. kapinėse. / P. 73

MIŠKINIS Petras, Juozo-Šarunas, gim. 1922 m. Miškinių k., Svėdasų vls., tėvai turėjo 8 ha žemės, tarnavo pas ūkininkus. Vytauto apygardos Liūto rinktinės, vėliau Algimanto apygardos Margio rinktinės Viesulo būrio partizanas. Žuvo 1949 m. lapkričio 2 d. Drobčiūnų miške, Svėdasų vls. Palaikai buvo užkasti pušynėlyje, prie Svėdasų koplytėlės, vėliau perlaidoti Kunigiškių k. kapinėse. / P. 52, 55, 57

MORKŪNAS Antanas, Alijošiaus (Jono?)-Jaunutis, gim. 1930 m. Barkuškių k., Vyžuonų vls., ūkininkų šeimoje, tėvai turėjo 14 ha žemės. Vytauto apygardos Liūto rinktinės Aro būrio partizanas, nuo 1950 m. Liūto rinktinės Granito rajono vadas. Žuvo 1951 m. lapkričio 26 d. Šileikių k., Vyžuonų vls. Palaikai buvo užkasti prie Dauniškio ežero, Utenos mst. / P. 18, 22, 23, 31

MORKŪNAS Bronius, Alijošiaus (Jono?)-Diemedis, gim. 1932 m. Barkuškių k., Vyžuonų vls. Vytauto apygardos Liūto rinktinės Beržo kuopos Aro būrio partizanas. Žuvo 1952 m. balandžio 29 d. prie Trumbatiškio k., Debeikių vls. Palaikai buvo užkasti stribų būstinės kieme, J. Biliūno g. 86, Anykščių mst. / P. 18, 23, 24, 31, 71

MORKŪNAS Bronius, Jono-Strausas, gim. 1919 m. Kunigiškių k., Vyžuonų vls. Vytauto apygardos Liūto rinktinės Šmėklos būrio vadas. Žuvo 1951 m. balandžio 12 d. bunkeryje Kušlių miške, Užpalių apyl. Palaikai užkasti netoli Vyžuonų mstl., 1990 m. perlaidoti Utenos mst. kapinėse. / P. 22, 23, 73

MORKŪNAS Jonas, Jono-Viesulas, Šiaurys, gim. 1921 m. Kunigiškių k., Vyžuonų vls. Vytauto apygardos Liūto rinktinės Šmėklos būrio vadas, vėliau — Beržo kuopos vadas. 1947 m. birželį paskirtas Vytauto apygardos Liūto rinktinės vadu. Žuvo 1949 m. rugsėjo 28 d. NKVD daliniui apsupus Liūto rinktinės štabą Papiškių k., Alantos vls. Palaikai buvo užkasti prie Dauniškio ežero, Utenos mst. / P. 16, 17, 19, 20

MOZŪRA Bronius, Alekso-Kunotas, gim. 1929 m. Barkuškių k., Vyžuonų vls. Vytauto apygardos Liūto rinktinės Beržo kuopos Aro būrio partizanas. Žuvo 1952 m. balandžio 29 d. prie Trumbatiškio k., Debeikių vls. Palaikai buvo užkasti stribų būstinės kieme, J. Biliūno g. 86, Anykščių mst. / P. 33, 71

NAKUTIS Albertas, Antano-Viesulas, gim. 1910 m. Maleišių k., Svėdasų vls., valsčiaus šaulių būrio vadas. Vytauto apygardos Liūto rinktinės, vėliau Algimanto apygardos Margio rinktinės Viesulo būrio vadas. Žuvo 1949 m. lapkričio 2 d. Drobčiūnų miške, Svėdasų vls. Palaikai buvo užkasti pušynėlyje, prie Svėdasų koplytėlės, vėliau perlaidoti Kunigiškių k. kapinėse. / P. 42, 52, 55, 57

NAMEJŪNAS Mykolas, Jono-Rimantas, Mokytojas, gim. 1918 m. Beregiu k., Šimonių vls., ūkininkų šeimoje, tėvai turėjo 12 ha žemės. Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Gražinos kuopos Lengvenio būrio, vėliau — Vytauto apygardos Vaižganto rinktinės Tigro būrio partizanas. Žuvo 1952 m. spalio 13 d. prie Vaižganto rinktinės štabo slėptuvės, netoli Šilagaliu k., Šimonių vls. Palaikai buvo užkasti žuvimo vietoje, 1989 m. perlaidoti Panevėžio mst. kapinėse. / P. 49

NIAURA Feliksas, Juozo-Cipras, gim. 1923 m. Bajorų k., Svėdasų vls., ūkininkų šeimoje, tėvai turėjo apie 30 ha žemės. Vytauto apygardos Liūto rinktinės Žalgirio būrio partizanas, vėliau Algimanto apygardos Šarūno rinktinės štabo viršininkas. Suimtas 1949 m. lapkričio 1 d. Šimonių girioje, prie Dienionių ežero. Nuteistas 25 m. ir 5 m. tremties. Kalėjo Vorkutoje, Mordovijoje. Gyveno Latvijoje. Grįžo į Lietuvą 1960 m. Mirė 1990 m. / P. 79

PAČINSKAS Vytautas, Jono-Audra, Vieversys, gim. 1921 Paandrioniškio k., Andrioniškio vls., ūkininkų šeimoje. Vytauto apygardos Liūto rinktinės Jovaro kuopos Perkūno būrio partizanas. Žuvo 1951 m. balandžio 14 d. Niūronių k., Anykščių vls. Palaikai buvo užkasti Anykščių stribų būstinės kieme, J. Biliūno g. 86, Anykščių mst. / P. 20, 25, 27, 31, 33, 35, 47, 72, 80

PAJARSKAS Albinas, Stepono-Bebas, gim. 1923 m. Jotkonių k., Svėdasų vls., ūkininkų šeimoje, tėvai turėjo 25 ha žemės, baigė Rokiškio gimnaziją. Vytauto apygardos Liūto rinktinės Žalgirio būrio partizanas, vėliau — Algimanto apygardos štabo viršininkas. Žuvo 1949 m. lapkričio 1 d. apsupus bunkerį prie Priepado ežero, Šimonių girioje. Palaikai buvo užkasti žuvimo vietoje, vėliau perlaidoti Adomynės mstl. kapinėse. / P. 41, 50, 51, 57

PAJUODIS Alfonsas, Kazimiero-Radvila, gim. 1917 m. Pajuodžiu k., Subačiaus vls. Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Kęstučio būrio partizanas. Žuvo 1951 m. liepos 14 d. / P. 53

PAKENIS Albertas, Juozo-Jūreivis, Žvejys, gim. 1929 m. Ramaškonių k., Andrioniškio vls., ūkininkų šeimoje, tėvai turėjo 8 ha žemės. Vytauto apygardos Liūto rinktinės Perkūno būrio partizanas. Žuvo 1951 m. balandžio 14 d. Niūronių k., Anykščių vls. Palaikai buvo užkasti Anykščių stribų būstinės kieme, J. Biliūno g. 86, Anykščių mst. / P. 17, 20, 27, 28, 30, 31, 33, 72

PAKŠYS Antanas, gim. 1929 m. Anykščių mst. Anykščių gimnazijos mokinys. Apkaltintas pasikėsinimu prieš gimnazijos komsorgą A. Ubagevičių. Suimtas 1948 m. Nuteistas 25 m. ir 5 m. tremties. Kalėjo Vorkutoje. Grįžo į Lietuvą 1956 m. Gyvena Ukmergėje. / P. 83

PAVIDYTĖ-PEČIULAITIENĖ Rožė, gim. 1931 m. Adamavos dv., Kurklių vls. Mokėsi Anykščių gimnazijoje, dalyvavo slaptos gimnazistų grupelės „Vie-nybė“, palaikiusios ryšius su Perkūno būrio partizanais, veikloje. Suimta 1950 m. vasario 18 d. Nuteista 10 m. Kalėjo Karagandos lageriuose. Grįžo į Lietuvą 1956 m. Gyvena Kaune. / P. 84

PAVILONIS Jonas-Tarzanas, Šmėkla gim. 1928 m. Elmininkų k., Anykščių vls., ūkininkų šeimoje, tėvai turėjo 7 ha žemės, mokėsi Anykščių gimnazijoje. Vytauto apygardos Liūto rinktinės Perkūno būrio partizanas. Žuvo 1948 m. Elmininkų miške. Palaidotas Inkūnų k. kapinėse. / P. 15, 24, 43

PEREVIČIUS Vytautas-Dobilas, gim. 1924 m. Mel-dučių k., Debeikių vls., ūkininkų šeimoje. Vytauto apygardos Liūto rinktinės Aušros būrio partizanas. Žuvo 1948 m. kovo 27 d. prie Lementiškio k., Leliūnų vls. / P. 42

PESLIKAS Vincas, Mykolo-Griausmas, gim. 1900 m. Rakutėnų k., Subačiaus vls. Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Kęstučio būrio partizanas. Žuvo 1953 m. / P. 48

PETRONIS Pranas, Juozo-Alksnis, gim. 1922 m. Laičių k., Viešintų vls., ūkininkų šeimoje, tėvai turėjo 11 ha žemės. Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Kęstučio būrio partizanas. Suimtas 1949 m. sausio 24 d. Nuteistas 25 m. ir 5 m. tremties. / P. 43, 48

PETRONIS Vladas-Klevas, gim. Skudų k., Subačiaus vls., ūkininkų šeimoje, tėvai turėjo 14 ha žemės, gyveno Medinų k., Viešintų vls. Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Kęstučio būrio partizanas. Žuvo 1948 m. /P. 43

PIPIRAITĖ Teklė, Kazio, gim. 1922 m. Pečiulių k., Anykščių vls., ūkininkų šeimoje, tėvai turėjo 9 ha žemės. Žaliosios rinktinės partizanų ryšininkė. Suimta, nuteista 7 m. Kalėjo Sverdlovsko srityje. Grįžo į Lietuvą 1953 m./P. 37

PUODŽIŪNAS Bronius, Petro-Garsas, Žalgiris, gim. 1920 m. Smalinos k., Andrioniškio vls., ūkininkų šeimoje, tėvai turėjo 20 ha žemės. Vytauto apygardos Liūto rinktinės Jovaro kuopos Perkūno būrio vadas. 1952 m. rugsėjo 14 d. paskendo keldamasis per Šventosios upę prie Plikiškių k., Andrioniškio vls. / P. 15, 17, 27, 30,31,35,43, 49, 66

PUODŽIŪNAS Justinas, Petro-Šerkšnas, Paleckis, gim. 1925 m. Smalinos k., Andrioniškio vls., ūkininkų šeimoje, tėvai turėjo 20 ha žemės. Vytauto apygardos Liūto rinktinės Jovaro kuopos Perkūno būrio partizanas, nuo 1949 m. — Deimanto rajono štabo organizacinio skyriaus viršininkas. Žuvo 1951 m. balandžio 14 d. Niūronių k., Anykščių vls. Palaikai buvo užkasti Anykščių stribų būstinės kieme, J. Biliūno g. 86, Anykščių mst. / P. 15, 17, 19, 20, 30, 35, 43, 66, 72, 77

RAILAITĖ-SLUČKIENĖ Joana, Antano-Neringa, gim. 1920 m. Čerelių k., Pagirių vls., ūkininkų šeimoje, tėvai turėjo apie 30 ha žemės. Baigė gimnaziją, buhalterijos mokyklą Kaune. Algimanto apygardos Šarūno rinktinės partizanė, vėliau Šiaurės Rytų Lietuvos (Kalnų) srities štabo sekretorė. 1949 m. spalio 28 d. kartu su A.Slučka-Šarūnu bei J. Jovaiša-Lokiu susisprogdino srities štabo bunkeryje, Butkiškio vnk., Andrioniškio vls. Palaikai buvo išvežti į Kauną. / P. 46, 57, 60, 66

RAILAITĖ Zuzana, Antano-Lakštingala, gim. 1927 m. Čerelių k., Pagirių vls., ūkininkų šeimoje, tėvai turėjo apie 30 ha žemės. Baigė gimnaziją, buvo Sedeikių pradžios m-klos mokytoja. Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Jauniaus būrio partizanė. Žuvo 1949 m. balandžio 27 d. Šimonių girioje, netoli Žliobiškių k., Viešintų vls. Palaikai buvo užkasti prie Viešintų mstl. žydų kapinių, 1994 m. perlaidoti Viešintų mstl. kapinėse. / P. 66

RAMANAUSKAS Balys-Narutis, gim. 1923 m. Šeimyniškių k., Anykščių vls. Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Lengvenio būrio partizanas. Žuvo 1949 m. gegužės 31d. Piktagalio miške, Anykščių vls. Palaikai buvo užkasti žvyrduobėse, dabartinių Troškūnų mstl. kapinių teritorijoje. / P. 46

RASINSKAS Jonas, gim. 1909 m. Šimonių mstl., tėvai turėjo 1 ha žemės, šaulys, Anykščių gimnazijos mokytojas. Pogrindinės organizacijos, veikusios gimnazijoje, vadovas, platino partizanų štabo leidinį „Į Laimės žiburį". 1946 m. kovo mėn. likvidavus šią organizaciją, suimtas. Nuteistas 10 m. Kalėjo Uchtoje, Vorkutoje. Grįžo į Lietuvą 1956 m. Gyveno Druskininkuose. Mirė 1983 m. / P. 82

REPEČKAITĖ-TUBIENĖ Janina, gim. 1930 m. Mokėsi Anykščių gimnazijoje, dalyvavo slaptos gimnazistų grupelės „Vienybė", palaikiusios ryšius su Perkūno būrio partizanais, veikloje. Suimta 1950 m. vasario 18 d. Nuteista 5 m. Kalėjo Urale. Grįžo į Lietuvą 1954 m. Gyvena Ukmergėje. / P. 83

RIAUBA Kazys-Kazokas, gim. 1925 m. Putiliškių k., Raguvos vls. Vyčio apygardos Šermukšnio būrio partizanas. Suimtas 1953 m., MGB užverbuotas ir panaudotas kaip agentas smogikas. 1962 m. Panevėžyje nuteistas mirties bausme. / P. 62

SIMANONIS Anicetas, Liudo-Sigitas, gim. 1920 m. Mackeliškių k., Kavarsko vls. Čigono, vėliau Algimanto apygardos Butageidžio kuopos Tigro būrio partizanas. Sužeistas ir suimtas 1949 m. rugpjūčio 17 d. Troškūnų miške. Nuteistas 25 m. ir 5 m. tremties. Kalėjo Mordovijoje. Grįžo į Lietuvą 1964 m. Gyvena Kaune. / P. 47, 52

SIMAŠKAITĖ-JUZAKĖNIENĖ Anelė-Liūtė, gim. 1915 m. Sudeikių k., Traupio vls., ūkininkė. Vyčio apygardos Briedžio rinktinės Žaibo būrio ryšininkė. Suimta 1945 m. rugpjūčio 17 d., po metų pabėgo iš Vorkutos lagerio. Grįžusi prisijungė prie Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Liūto būrio partizanų. Žuvo 1949 m. žiemą Sudeikių k. / P. 64

SINKEVIČIUS Jonas, Juozo-Šermukšnis, gim. 1930 m. Taujėnų vnk. Vyčio apygardos Briedžio rinktinės Žaibo, Vyganto būrių partizanas. Žuvo 1950 m. kovo 2 d. prie Petro Morkūno sodybos, Taujėnų vnk. Palaikai buvo užkasti Pivonijos šile, 1989 m. perlaidoti Ukmergės mst. kapinėse. / P. 64

SINKEVIČIUS Petras, Juozo-Ąžuolas, gim. 1929 m. Taujėnų vnk. Vyčio apygardos Briedžio rinktinės Žaibo, Vyganto būrių partizanas. Žuvo 1950 m. kovo 2 d. prie Petro Morkūno sodybos, Taujėnų vnk. Palaikai buvo užkasti Pivonijos šile, 1989 m. perlaidoti Ukmergės mst. kapinėse. / P. 64

SLUČKA Antanas, Prano-Šarūnas, gim. 1917 m. Troškūnų mstl. Lietuvos kariuomenės viršila, VDU medicinos fakulteto studentas. 1944 m. Troškūnų apylinkėse suformavo pirmąjį partizanų būrį, įkūrė Šarūno rinktinę ir jai vadovavo. 1947 m. gegužės 1 d. įkūrus Algimanto apygardą, tapo jos vadu. Nuo 1948 m. Šiaurės Rytų Lietuvos (vėliau — Karaliaus Mindaugo (Kalnų) srities vadas. 1949 m. spalio 28 d. kartu su J. Railaite-Slučkiene-Neringa bei J. Jovaiša-Lokiu susisprogdino srities štabo bunkeryje, Butkiškio vnk., Andrioniškio vls. Palaikai buvo išvežti į Kauną. / P. 15, 40, 41, 42, 46, 56, 57, 60

SMETONA Alfonsas-Žygaudas, gim. 1915 m. Justinavos k., Vadoklių vls. Policininkas. Vyčio apygardos vado D. Vaitelio-Briedžio adjutantas, nuo 1948 m. Vyčio apygardos vadas. Žuvo 1950 m. liepos 5 d. Vadoklių vls. / P. 41

SPRINDYS Mykolas, Kazio, gim. 1928 m. Gerkonių k., Debeikių vls., ūkininkų šeimoje, tėvai turėjo 9 ha žemės. Anykščių gimnazijos mokinys. Pogrindinės organizacijos, veikusios gimnazijoje, narys, platino partizanų štabo leidinį „Į Laimės žiburį^". 1946 m. kovo mėn. likvidavus šią organizaciją suimtas. Nuteistas 5 m. ir 3 m. tremties. Kalėjo Vorkutoje. Grįžo į Lietuvą 1951 m. Gyveno Utenoje. Mirė 2004 m. / P. 82

STARKUS Antanas, Juliaus-Montė, gim. 1917 m. Zubiškių k., Šimonių vls. 1945 m. suorganizavo partizanų būrį, kuriam vadovavo iki 1946 m. pavasario, vėliau — Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Algirdo kuopos vadas. 1948 m. gegužės mėn. paskirtas Algimanto apygardos vadu. Žuvo 1949 m. lapkričio 1 d. apsupus apygardos štabo bunkerį prie Priepado ežero, Šimonių girioje. Palaikai buvo užkasti žuvimo vietoje, vėliau perlaidoti Adomynės mstl. kapinėse. / P. 41, 46, 50, 56, 57

STASIUKAITIS Jonas, Vinco-Ežys, Ąžuolas, gim. Jusiškio k, Traupio vls. Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Kęstučio būrio, vėliau Vyčio apygardos Žaibo būrio partizanas. Žuvo 1949 m. sausio 6 d. Sibirkos k, Traupio vls. / P. 50

STASKEVIČIUS Jonas, Mykolo-Aušra, gim. 1921 m. Eglėkalnio k., Anykščių vls. Vytauto apygardos Liūto rinktinės Perkūno būrio partizanas, nuo 1948 m. šio būrio vadas, vėliau Vytauto apygardos Užugirio būrio vadas. Žuvo 1949 m. sausio 27 d. bunkeryje, Kirkų k., Anykščių vls. Palaidotas slapta Anykščių mst. kapinėse po svetimu antkapiniu paminklu. / P. 34, 35, 43, 50

STRAVINSKAITĖ Kazė, gim. Petkūnų k., Subačiaus vls. Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Kęstučio būrio partizanų ryšininkė. / P. 53

STROLĖ Bronislovas, Julijono-Audra, Vėtra, gim. 1924 m. Pienagalio k., Troškūnų vls. Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Lengvenio būrio partizanas. Žuvo 1950 m. rugsėjo 30 d. Margavonių k., Troškūnų vls. Palaikai buvo užkasti žvyrduobėse, dabartinių Troškūnų mstl. kapinių teritorijoje. / P. 44

ŠAKĖNAS Petras, Antano-Šauksmas, gim. Girelės k., Traupio vls., mažažemių šeimoje. Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Butageidžio kuopos, vėliau Vyčio apygardos Kuprio būrio partizanas. Žuvo 1948 m. vasario 2 d. / P. 47, 52

ŠEMEŽYS Mykolas-Aras, Putinas, gim. 1918 m. Steponavos k., Pagirių vls. Vyčio apygardos Briedžio rinktinės vadas, nuo 1950 m. Vyčio apygardos vadas. Žuvo 1951 m. balandžio mėn. / P. 41

ŠIBAILA Juozas, Juozo-Diedukas, Merainis, gim. 1905 m. Vadonių k., Nedzingės vls. Baigė Alytaus mokytojų seminariją. Šaulių sąjungos narys. Balninkų, Staškūniškio pradžios m-klų mokytojas. Didžiosios Kovos apygardos „B“ rinktinės štabo viršininkas, redagavo rinktinės leidinį „Tėvynė šaukia". Nuo 1948 m. vasario mėn. dirbo Šiaurės Rytų Lietuvos (Kalnų) srities štabe. Nuo 1949 m. vasario — LLKS tarybos prezidiumo narys, LLKS visuomeninės dalies viršininkas. 1949 m. vasario 16 d. pasirašė Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos deklaraciją. Žuvo 1953 m. vasario 11d. Dovydų k., Ramygalos vls. / P. 37

ŠILAIKA Juozas, Adomo-Šviedrys, Berželis, gim. 1925 m. Repšėnų k., Traupio vls. Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Butageidžio kuopos Tigro būrio partizanas. Žuvo 1949 m. rugsėjo 17 d. / P. 52, 53

ŠILEIKA Mykolas, Petro-Kaimynas, gim. 1911 m. Umėnų k., Troškūnų vls. Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Kęstučio būrio partizanas. Žuvo 1953 m. birželio 6 d. Umėnų k., Troškūnų vls. Palaikai buvo užkasti žvyrduobėse, dabartinių Troškūnų mstl. kapinių teritorijoje. / P. 48

ŠIMĖNAS Jonas-Berželis, gim. Papilių k., Subačiaus vls. Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Kęstučio būrio partizanas. Žuvo 1948 m. kovo 12 d. Jackagalio k., Raguvos vls. / P. 50

ŠIMONIS Aloyzas, Jono-Strausas, gim. 1922 m. Beržoniškio k., Andrioniškio vls., ūkininkų šeimoje, tėvai turėjo 33 ha žemės. Vytauto apygardos Liūto rinktinės Jovaro kuopos Perkūno būrio partizanas. Žuvo 1947 m., patekęs į pasalą Ramuldavos girioje, Debeikių vls. Palaidotas Andrioniškio mstl. kapinėse. / P. 43

ŠIMONIS Jonas, Jono-Šposas, gim. 1926 m. Beržoniškio k., Andrioniškio vls., ūkininkų šeimoje, tėvai turėjo 33 ha žemės. Vytauto apygardos Liūto rinktinės Jovaro kuopos Perkūno būrio partizanas. 1949 m. kovo 8 d., traukdamasis iš NKVD dalinio apsupties, paskendo Šventosios upėje. Palaidotas Andrioniškio mstl. kapinėse. / P. 29, 43

ŠMIGELSKAS Kazys, Povilo, gim. 1928 m. Anykščių gimnazijos mokinys. Pogrindinės organizacijos, veikusios Anykščių gimnazijoje, narys. 1946 m. kovo mėn. likvidavus šią organizaciją, suimtas. 1946 m. pabėgo iš Lukiškių kalėjimo, 1947 m. rugpjūčio mėn. vėl suimtas ir nuteistas 25 m. ir 5 m. tremties. Kalėjo Vorkutoje, Intoje. Grįžo į Lietuvą 1958 m. Gyvena Kaune. / P. 82

TAMULYTE Bronislava, Augusto-Našlaitė, gim. 1919 m. Dapkūniškio k., Balninkų vls., ūkininkų šeimoje, tėvai turėjo 14 ha žemės. Didžiosios Kovos apygardos ryšininkė, gyvena Ukmergėje. / P. 37

TAMULYTĖ Janina, Augusto-Vaiva, gim. 1922 m. Dapkūniškio k., Balninkų vls., ūkininkų šeimoje, tėvai turėjo 14 ha žemės. Algimanto apygardos štabo ir Didžiosios Kovos apygardos ryšininkė. Suimta 1947 m. spalio 24 d. Kaune. Nuteista 25 m. ir 5 m. tremties. Kalėjo Mordovijoje. 1953 (1954?) m. kaip invalidė grąžinta į Lietuvą. Mirė 1992 m. / P. 37

TALANTAITĖ-KATINIENĖ Ona, Kazio-Jonu-kas, gim. Kaupiniškių k., Troškūnų vls., mokytoja. Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Jauniaus būrio partizanė. Žuvo 1949 m. balandžio 27 d. Šimonių girioje, netoli Žliobiškių k., Viešintų vls. Palaikai buvo užkasti prie Viešintų mstl. žydų kapinių, 1994 m. perlaidoti Viešintų mstl. kapinėse. / P. 46, 66

TAUJANSKAS-PAKALNIS Pranas, Stasio-Beržas, gim. Troškūnų mstl. Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Šarūno būrio partizanas. Žuvo 1950 m. vasario 16 d. / P. 47

TYLA Julius, Jono-Šarkis, gim. 1916 m. Rubikių k., Anykščių vls., ūkininkų šeimoje, tėvai turėjo 8 ha žemės. Lietuvos kariuomenės puskarininkis. Žaliosios rinktinės vado pavaduotojas, operatyvinio būrio vadas. Žuvo 1945 m. vasario 9 d. Meškausko sodyboje, Vajė-šių k., Anykščių vls., susidūrimo su NKVD kareiviais metu. Palaikai buvo užkasti Anykščių mst. pakraštyje, slapta perlaidoti Rubikių k. kapinėse. / P. 12

TYLA Kazys, Antano-Tarzanas, gim. 1915 m. Bičionių k., Anykščių vls., ūkininkų šeimoje, tėvai turėjo 36 ha žemės. Baigė gimnaziją. Lietuvos kariuomenės vyr. puskarininkis, šaulys, 1941 m. sukilimo dalyvis. Žaliosios rinktinės vadas. Rinktinė po 1944 m. gruodžio 26 d. kautynių pasitraukė į Pavarių bei Ramuldavos miškus ir išsisklaidė. Slapstėsi, suimtas Rubikių k., Anykščių vls. 1945 m. balandžio 28 d. NKVD kareiviai įvarė į Rubikių ežerą ir sušaudė. Palaidotas Rubikių k. senosiose kapinėse, vėliau palaikai perlaidoti Burbiškio k. kapinėse. / P. 12

TYLAITĖ-TYLIENĖ Ona, gim. 1916 m. Rubikių k., Anykščių vls. Žaliosios rinktinės partizanų ryšininkė. 1948 m. ištremta į Sibirą. Grįžo į Lietuvą 1956 m. Gyveno Kupiškyje. Mirė 1980 m. / P. 37

TYLAITĖ Zofija, Balio-Gulbė, gim. 1924 m. Ivonių k., Debeikių vls., ūkininkų šeimoje, tėvai turėjo apie 12 ha žemės, siuvėja. Vytauto apygardos Liūto rinktinės ryšininkė. Nuo 1949 m. Liūto rinktinės Šmėklos būrio partizanė. Žuvo 1951 m. balandžio 12 d. bunkeryje, Kušlių miške, Užpalių apyl. Palaikai buvo išniekinti Užpalių mstl., vėliau užkasti Galinių k., 1989 m. perlaidoti Utenos mst. kapinėse. / P. 23, 73

TUNKEVIČIUS Povilas, Mato-Kastantas, gim. 1916 m. Stukonių k., Troškūnų vls., Lietuvos kariuomenės puskarininkis. Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Traidenio būrio partizanas, vėliau Šarūno rinktinės vadas. Žuvo 1950 m. rugsėjo 30 d. Margavonių k., Troškūnų vls. Palaikai buvo užkasti žvyrduobėse, dabartinių Troškūnų mstl. kapinių teritorijoje. / P. 31, 49

TVASKA Kostas, Juozo-Rugelis, gim. 1926 m. Ša-pio k., Traupio vls., ūkininkų šeimoje. Nuo 1944 m. Vyčio apygardos Vienuolio būrio partizanas, vėliau Vyčio apygardos štabo viršininkas. Žuvo 1949 m. liepos 22 d. Šilų miške, Vadoklių vls. Palaidotas Šapio k. kapinėse. / P. 69

URBONAS Antanas, Juozo-Dragūnas, gim. 1912 m. Stakių k., Anykščių vls., ūkininkų šeimoje, tėvai turėjo 20 ha žemės, Stakių k. seniūnas. Nuo 1944 m. liepos mėn. Dragūno būrio vadas. Žuvo 1945 m. vasario 18 d. kautynėse su NKVD daliniu Ramuldavos girioje, Debeikių vls. Palaikai buvo atvežti į Anykščius ir užkasti žvyrduobėse, priešais dabartinę J. Biliūno gimnaziją. / P. 13

URBONAS Jurgis, Juozo-Lakštutis, gim. 1924 m. Stakių k., Anykščių vls., ūkininkų šeimoje, tėvai turėjo 20 ha žemės, mokytojas. Vytauto apygardos Liūto rinktinės Jovaro kuopos Perkūno būrio vadas, vėliau Algimanto apygardos štabo spaudos ir švietimo skyriaus viršininkas. Redagavo Algimanto apygardos štabo periodinį leidinį „Partizanų kova“ (1947 m. gegužės mėn. — 1948 m. vasario mėn. ), Šarūno rinktinės štabo periodinį leidinį „Pragiedruliai" (1947—1948 m. ), ruošė ir redagavo neperiodinį leidinį „Neįveiksi, sūnau šiaurės". Žuvo 1948 m. vasario 2 d. prie Duobulio miško, Andrioniškio vls., traukdamasis iš apsupimo. Palaikai buvo atvežti į Anykščius, vėliau artimieji slapta palaidojo Inkūnų k. kapinėse. / P. 15, 41, 42, 43, 45, 74

URBONAVIČIUS Pranas-Dėdė, gim. Duokiškio k., Kamajų vls. Vytauto apygardos Liūto rinktinės, vėliau Algimanto apygardos Margio rinktinės Vaižganto kuopos partizanas. Margio rinktinės štabo narys, ūkio skyriaus viršininkas. Žuvo 1950 m. / P. 52, 57

VAITELIS Danielius-Briedis, gim. 1913 m. Geležių k., Vadoklių vls. Baigė Kauno karo mokyklą, turėjo artilerijos leitenanto laipsnį. Nuo 1945 m. Vyčio apygardos vadas. Žuvo 1948 m. gegužės 13 d. prie Juodvisinės k., Taujėnų vls. / P. 41

VALAVIČIŪTĖ-KAVARSKIENĖ Vlada, gim. 1930 m. Kurklių vls. Mokėsi Anykščių gimnazijoje, dalyvavo slaptos gimnazistų grupelės „Vienybė^", palaikiusios ryšius su Perkūno būrio partizanais, veikloje. Suimta 1950 m. vasario 18 d. Nuteista 10 m. Kalėjo Taišeto lageriuose. Grįžo į Lietuvą 1956 m. Gyveno Ukmergėje. Mirė 1967 m. / P. 84

VALEVIČIŪTĖ-UOKSIENĖ Elena, Jurgio-Nida, gim. 1922 m. Galvydžių k., Svėdasų vls., ūkininkų šeimoje, tėvai turėjo 56 ha žemės. Baigė Antalieptės ž. ū. mokyklą. Ryšininkė. Vytauto apygardos Liūto rinktinės, vėliau Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Žalgirio būrio partizanė. Suimta 1949 m. lapkričio 1 d. Šimonių girioje. Nuteista 25 m. ir 5 m. tremties. Kalėjo Intoje, Vorkutoje. Grįžo į Lietuvą 1967 m. Gyveno Panevėžyje. Mirė 2003 m. / P. 57

VALEVIČIŪTĖ Janina, Jurgio-Astra, gim. 1925 m. Galvydžių k., Svėdasų vls., ūkininkų šeimoje, tėvai turėjo 56 ha žemės. Baigė mokytojų seminariją, Aulelių pradžios m-klos mokytoja. Vytauto apygardos Liūto rinktinės, vėliau Algimanto apygardos Šarūno rinktinės partizanė. Žuvo 1952 m. spalio 13 d. prie Vaižganto rinktinės štabo slėptuvės, netoli Šilagalių k., Šimonių vls. Palaikai buvo užkasti žuvimo vietoje, 1989 m. perlaidoti Panevėžio mst. kapinėse. / P. 30, 31, 49

VALONIS Juozas, Jono-Merkys, gim. 1921 m. Jovarų k., Subačiaus vls. Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Kęstučio būrio vadas. Žuvo 1952 m. sausio 22 d. Jovarų k. Palaikai buvo užkasti žvyrduobėse, dabartinių Troškūnų mstl. kapinių teritorijoje. / P. 43, 48, 50, 52, 73

VALONYTĖ-ŠVARLIENĖ Janina, gim. 1930 m. Jovarų k., Subačiaus vls. Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Kęstučio būrio partizanų ryšininkė. Suimta, kalėjo Kazachstane. Grįžo į Lietuvą. Gyvena Panevėžio rajone. / P. 53

VARNAS Algirdas, Jurgio-Gaidelis, gim. 1924 m. Varkujų k., Vyžuonų vls., ūkininkų šeimoje, tėvai turėjo 7 ha žemės. Vytauto apygardos Liūto rinktinės Aro būrio partizanas. 1951 m. vasarą paskirtas Granito-Rambyno rajono vadu. Žuvo 1952 m. balandžio 5 d. Opanskių sodyboje, Stalėriškių k. Palaikai buvo užkasti stribų būstinės kieme, J. Biliūno g. 86, Anykščių mstl. / P. 22, 24, 31

VASYLIUS Juozas, Jono-Dainius, gim. 1921 m. Bitaičių k., Viešintų vls., ūkininkų šeimoje, tėvai turėjo 7 ha žemės. Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Vytenio būrio partizanas. Žuvo 1949 m. / P. 44

VELANIS Aleksas, Jurgio-Tigras, gim. 1905 m. Rusijoje. Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Butageidžio kuopos Tigro būrio vadas. Suimtas 1949 m. lapkričio 1 d. Nuteistas 25 m. ir 5 m. tremties. Kalėjo Intoje. Žuvo tremtyje. / P. 47, 52

VILUTIS Vytautas, Jono-Perkūnas, gim. 1920 m. Kunigiškių k., Vyžuonų vls., tėvai nuomojo 26 ha žemės. Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Jauniaus būrio partizanas. Žuvo 1948 m. spalio mėn. Palaidotas Adomynės mstl. kapinėse. / P. 42, 50, 58

VINCIŪNAS Alfonsas, Adomo-Adomėnas, Nasturta, gim. 1915 m. Lašinių k., Andrioniškio vls., tarnavo pas ūkininkus. Vytauto apygardos Liūto rinktinės Tauro, Aro būrių partizanas. Žuvo 1949 m. kovo 16 d. Mickūnų k., Debeikių vls. Palaikai buvo užkasti Debeikių mstl. kapinėse. / P. 26, 43

VINGRYS Edvardas, Motiejaus-Justinas, gim. 1917 m. Pienių k., Taujėnų vls. Vyčio apygardos Briedžio rinktinės Žaibo būrio partizanas. Žuvo 1949 m. liepos 21 d. prie Varnėnų k., Taujėnų vls. / P. 64

ZABULIONIS Stasys-Lūšis, gim. 1926 m. Čiviškių k., Leliūnų vls. Vytauto apygardos Liūto rinktinės Beržo kuopos Aušros būrio partizanas. 1947 gegužės 20 d. sužeistas Gerkonių k., Debeikių vls. Mirė 1947 m. gegužės 30 d. Rokiškio ligoninėje, palaidojimo vieta nežinoma. / P. 42

ZAKARAS Vytautas, gim. 1923 m. Šėtoje. Vyčio apygardos A. Palinausko-Klevo būrio partizanas. Žuvo 1956 m. rugsėjo 14 d. Reniūnų k., Siesikų vls. / P. 41

ŽILYS Aloyzas, Jono-Zirnis, gim. 1924 m. Čiukų k., Svėdasų vls. Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Žalgirio, Tauro būrių partizanas. Žuvo 1949 m. lapkričio 1 d. Šimonių girioje, prie Dienionių ežero. Palaikai buvo užkasti žuvimo vietoje, perlaidoti Sliepšiškio k. kapinėse. / P. 50

ŽILYS Antanas, Stasio-Žaibas, gim. 1917 m. Jurgelioniu k., Siesikų vls. Lietuvos kariuomenės leitenantas. Vyčio apygardos Briedžio rinktinės Žaibo būrio vadas. Žuvo 1949 m. gegužės 16 d. prie Dumblių k., Taujėnų vls. Palaidotas Šilų k. kapinėse. / P. 41, 64, 70

ŽUKAUSKAS Balys, Jono-Princas, Komendantas, gim. 1915 m. Butkiškio vnk., Andrioniškio vls., ūkininkų šeimoje, tėvai turėjo 6 ha žemės. Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Lengvenio būrio partizanas. Šiaurės Rytų srities vado A. Slučkos-Šarūno adjutantas. Suimtas 1949 m. spalio 28 d. Butkiškio vnk. Nuteistas 25 m. ir 5 m. tremties. Kalėjo Vorkutoje. Grjžo į Lietuvą 1958 m. Gyveno Anykščiuose. Mirė 2002 m. / P. 31, 46, 49, 57

ŽVIRBLIS Kazys, Prano-Radvila, gim. 1905 m. Šventupio k., Vyžuonų vls., bežemių šeimoje. Vytauto apygardos Liūto rinktinės Beržo kuopos Šmėklos būrio partizanas. Žuvo 1949 m. spalio 4 d. Vilkabrukių k., Vyžuonų vls. Palaikai užkasti prie Dauniškio ežero, Utenos mst. / P. 26, 78

4. R. Kaunietis. Aukštaitijos partizanų prisiminimai. „Vyčio“ apygarda. II dalis. 1 kn. — Vilnius, 1998.

6. G. Vaičiūnas. Ginkluotas pasipriešinimas ir okupantų teroras 1944—1953 m. Anykščių krašte // Anykščiai XX amžiuje. — Vilnius, 2000.

7. „Neįveiksi, sūnau šiaurės...“. LLA Algimanto apygardos leidinys. Pakartotinis leidimas. — Utena, 1997.

6. Antkapiniai kryželiai Algimanto apygardos partizanams, žuvusiems 1944-1953 m. Troškūnai.

8. Atminimo ženklai Algimanto apygardos štabo narių žūties vietoje. Šimonių giria.

10. Paminklas Algimanto apygardos partizanams. Troškūnai (skulpt. Jonas Jagėla, 1996 m.).