Gruodžio 11 d. žuvę partizanai
1949 m. Gruodžio 11d. Šiaulių aps. Pakruojo vis. Preičiūnų k. (dabar - Pakruojo r. sav.) 18 žmonių MGB vidaus kariuomenės 25-ojo šaulių pulko karinė grupė gyventojo J. Venslovo sodybos daržinėje susidūrė su partizanais. Kilus susišaudymui, daržinė buvo padegta. Žuvo 3 Lietuvos žaliosios rinktinės Jono Bulzgio-Klevo būrio partizanai: Stasys Banilis-Smidras, Jonas Bulzgys-Klevas (būrio vadas) ir Liuda Venslovaitė (partizanų rėmėja, medicinos seselė).
Lietuvos žaliosios rinktinės partizanai
Kryžius žymi vietą, kur žuvo Lietuvos žaliosios rinktinės būrio vadas Jonas Bulzgys-Klevas ir jo bendražygiai. Preičiūnų k., Pakruojo r.
Vakarų Lietuvos partizanų sritis. Atlasas. p.121
1945 m. Gruodžio 11d. Panevėžio aps. Subačiaus vls. NKVD vidaus kariuomenės 25-ojo šaulių pulko kareiviai kartu su NKVD Subačiaus vls. poskyrio stribais vykdė karinę čekistų operaciją siekdami sunaikinti P. Tolušio būrio partizanus. Šukuojant Žvirblionių k. apylinkių Gitėnų mišką (dabar - Kupiškio r. sav.) aptiktas gerai užmaskuotas partizanų bunkeris. Priėjus prie bunkerio, iš jo išėjo 2 partizanai, kurių vienas pabėgo, kitas buvo nušautas. Padegus bunkerį, jame žuvo dar 4 partizanai. Iš jų žinomi: Alasevičius Povilas-Muzikantas, Povilas Tolušis-Varnas (būrio vadas), Vladas Urbonas ir Bronislovas (Bronius) Zoza (Zuoza) (būrio vado pavaduotojas).
Antkapinis paminklas ir Lietuvos kario kryžiai 1990-1991 m. iš užkasimo vietų perkeltiems ir šioje vietoje palaidotiems 1945 m. gruodžio 11d. žuvusiems Žaliosios rinktinės būrio vadui P. Tolušiui-Varnui, jo pavaduotojui B. Zozai (Zuozai) ir 2 partizanams, 1947 m. liepos 28 d. žuvusiems 2 Vyčio apygardos A. Juozakėno-Liūto būrio partizanams, 1949 m. lapkričio 25 d. žuvusiems Vyčio apygardos Krištaponio rinktinės būrio vadui A. Juškai-Vilkui, jo pavaduotojui J. Stakei-Žydui ir 5 partizanams, taip pat įamžintiems 1944-1954 m. Subačiaus apylinkėse žuvusiems Vyčio ir Algimanto apygardų partizanams atminti. Kupiškio r. Subačiaus sen. Stračnių k. kapinės
Šiaurės rytų Lietuvos partizanų sritis 2d. p. 27
1946 m. Gruodžio 11d. Panevėžio aps. Subačiaus vls. Žaliojoje girioje (dabar -Panevėžio r. sav.) žuvo Vlado Rukuižos-Lampeo būrio partizanai: Bronius Gaižiūnas, Petras Juška-Mažylis, Antanas Sarapas, Emilija Svirpliūtė (Svirplytė)-Milė ir Juozas Zamkauskas-Čigonas, Vermachtas.
Kryžius šioje vietoje žuvusiems V. Rukuižos-Lampeo būrio partizanams atminti. Žalioji giria, Panevėžio r.
Šiaurės rytų Lietuvos partizanų sritis 2d. p. 33
Trakų aps. gruodžio 12 d. Žaslių vls. Karsakų k. 11 P.Petkevičiaus-Dramblio partizanų kovėsi su milicija, žuvo partizanas Kranklys (sl.)
https://partizanai.org/failai/html/lietuvos_karas.htm
Žalnieraitis Juozas - Savanoris iš Balsupių(?) k. Partizanuose nuo 1946 m. Žuvo 1948.12.11. Vytauto rinktinė.
https://partizanai.org/failai/html/istark-mano-varda.htm
Balčiūnas Zigmas - Agurkas iš Aitekonių k. Kaišiadorių valsč., g. 1923 m., ž. 1951 12 11 Būdos miško bunkeryje.
https://partizanai.org/failai/html/didzioji-kova.htm
Bronius Zuoza-Šlaikaitis, Subačiaus vls., Žvirblonių k. Ž.1945 12 11.
https://partizanai.org/failai/html/kovoje-del-laisves.htm
MISEVIČIUS Antanas, Ipolito - Mėnulietis, g. 1921 Aušros k., Dotnuvos v., Kėdainių apskr. Partizanas nuo 1944. Kovojo Kraujelio būryje. Žuvo 1946 12 11 Paliepių miške, netoli Ariogalos - sužeistas į koją, nenorėdamas pasiduoti, nusišovė.
https://partizanai.org/failai/html/pietu-zemaitijoje.htm
Zavistanavičius, Alfonas, Jono s. (1926-1946-12-11)
Kilęs iš Darsūniškio. Į partizanų gretas įstojo 1946 metais.Po kelių dienų žuvo apsuptyje, Užgirėlyje. Kūnas atvežtas į Jiezną ir numestas Jiezno stribyne. Tėvas suimtas, tardomas, žiauriai mušamas. Jiezno stribai priverčia tėvą (Joną Zavistanavičių) užkasti savo sūnų. Tėvas, užkasęs savo sūnų, dar sugebėjo suskaičiuoti 10 žingsnių nuo Bijomino kluono, nes tikėjosi jį išsikasti. Alfonsas buvo su lietuvišku diržu.
Tačiau į partizanų gretas įsimaišė išdavikų, kurie 1944 m. gruodžio 12 d. susprogdino bunkerį. Žuvo pirmieji partizanai, nesuspėję gauti slapyvardžių: Juozas Manarka, Jonas Nemeikštis, Aleksas Kamsiukas, Bronius Rubliauskas.
https://partizanai.org/failai/html/amzinieji-azuolai.htm
Jonas Balčiūnas-Varnėnas (g. 1930 m.) 1951 12 11 žuvo Būdos miško bunkeryje.
Eitekonių k. gyvenanę partizanai broliai Jonas Balčiūnas-Varnėnas ir Zigmas Balčiūnas-Agurkas Beištrakių miške buvo pasidarę bunkerį. Kartais jie užeidavo pas savo tetą Mariją Šavirienę, gyvenusią Beištrakių kaime. Jie ja pasitikėjo ir viską pasakodavo. Teta buvo užverbuota Kaišiadorių stribų (gal buvo mušta ar kankinta?). Ji viską ką sužinodavo iš sūnėnų, pranešdavo stribams. 1951 12 16,6 val. ryto, sovietų įgulos kareiviai apsupo bunkerį. įvyko kautynės. Partizanai žuvo. Jų kūnus kareiviai pasiėmė ir išsivežė. Užkasimo vieta nėra žinoma. Pasakojama, kad Marija Šavirienė išdavė savuosius ir gavo už tai 4000 rublių premiją. Žuvimo vietoje 1999 m. sesers Stanislovos rūpesčiu pastatytas kryžius.
https://partizanai.org/failai/html/didziosios_kovos.htm
BUITVYDAS ALBERTAS, Vlado, g.1927 m. Vilkabrukių k., Vyžuonų vls. Dar mokydamasis su tėvu išėjo į partizanus, ir abu 1944 12 11 Vilkabrukių kaime žuvo.
BUITVYDAS VLADAS, Jono, gimęs Vilkabrukių k., Vyžuonų vls. Partizanų būrio vadas. Žuvo 1945 12 11 kartu su septyniolikos metų sūnumi Albertu.
GRUMBINAS JUOZAS , g.1918 m. Mažionių k., Užpalių vls., gyveno Varniškių I kaime, Tauragnų vls. Vokiečių okupacijos metais buvo išvežtas į Vokietiją, dar nepasibaigus karui, grįžo. 1944 12 11 per pusryčius atėjo civiliškai apsirengę vyrai, paėmė dokumentus, pasakė, kad vėl veš į Vokietiją, ir išsivarė. Pavedėję kokį kilometrą, miške nušovė. Palaidotas Daunorių k. kapinėse.
KATINAS ANTANAS, g.1926 m. Griūčių k., Utenos vls. Slapstėsi. 1944 12 11 nušovė skrebai prie namų.
KATINAS PRANCIŠKUS, g.1913 m. Griūčių k., Utenos vls. Slapstėsi nuo kariuomenės ir 1944 12 11 buvo Griūčių kaime nušautas.
MAČIULIS ANTANAS, g. 1910 m. Skroblaus k., Tauragnų vls. Paskelbus mobilizaciją, slapstėsi, nes augino 1 m. sūnelį. 1944 12 11 A.Mačiulį čekistai sugavo ir užbadė durtuvais. Palaidotas Daunorių kapinėse.
