Į Laisvę 1983 87(124)

    T U R I N Y S

Skaitytojų žodis ........................................ 2

Antanas Butkus: Jėgų telkimas laisvinimo darbui ......... 8

Juozas Kojelis: Idėjos prie Pacifiko ................... 18

V. Akelaitis: Minties jėga ir dvasinė šviesa ........... 28

Regina Stančikaitė, Linas Polikaitis, Ginta Palubinskaitė,

Gintautas-Tadas Dabšys, Dalytė Trotmanaitė ir

Gintaras Grušas: Jaunimas apie PLJ kongresą ............ 32

J. Kj.: Idėjos ir išvados............................... 42

Feliksas Palubinskas: Šios pastangos davė vaisių ....... 44

Balys Gaidžiūnas: Jis per gyvenimą ėjo dideliu įžvalgumu 47

Gintė Damušytė: Lietuvos pogrindžio spauda ............. 50

Pasaulio Lietuvių Dienos ............................... 61

V. Rociūnas: Didysis rūpestis — lietuviška parapija .... 62

Dr. Kazys Eringis: Romo Kalantos aukos dešimtmetis ..... 74

Vedamieji .............................................. 79


PDF   Fotografinė kopija   BOX 

Skaityti daugiau: Į Laisvę 1983 87(124)

SKAITYTOJŲ ŽODIS

VLIKo vicepirmininko žodis
Dėl VLIKo metinio Seimo aprašymo 
1982 m. gruodžio “Į Laisvę” Nr.

Tik kovo mėn. gale teko pastebėti Juozo Kojelio “kritišką seimo įvertinimą”, kuris liečia ir mane asmeniškai.

Irzlusis "kritikas” pažymi VLIKo valdybos narių tariamąją ideologinę ar politinę priklausomybę, gi prie mano pavardės pažymėjo klaustuką.

Studentaudamas buvau veiklus Lietuvos Vyčiuose. Eidamas Lietuvos Gen. Konsulato Naujorke sekretoriaus pareigasdalyvavau Columbia Univ. Lietuvos Instituto veikloje ir buvau Dariaus-Girėno skrydžiui remti vietinio komiteto sekretorius. Tapęs advokatu, per eilę metų buvau Lietuvių Amerikiečių Tautinės Sąjungos reikalų vedėjas (pirmininkavo dr. Vladas K. Vencius), uoliai dirbau Lietuvių Legijono veikloje (buvau vyr. štabo adjutantas), Baltic American Society pirm. arba reikalų vedėjas, Lietuvos Dienos Naujorko Pasaulinėje Parodoje vyriausias maršalas, Pabaltijo Valstybių Dienos pirmininkas, tautininkų suorganizuoto Tautos Fondo reik. vedėjas (likvidavome, kai buvo sutarta dėl vieningo BALFo), New York at War liet. divizijos vadovas, ilgametis N.Y. Lietuvių Tarybos reikalų vedėjas, paskiau Liet. Amer. Informacijos Centro direktorius, Amerikos Balso liet. tarnybos (kurį laiką ir latvių) viršininkas, galop VLIKo vicepirm. polit. reikalams.

Dar vidurio-vakarų tautininkams nesugrįžus į ALTą, trijų kitų srovių atstovai nutarė mane pakviesti Informacijos Centro vedėju. Kurį laiką turėjomepatarėjus’” — R. K. Federacijos J. B. Lauč-ką, Sandaros dr. M. Viniką ir soc. demokratų Joną Januškį. Netrukus jų nebereikėjo.

Skaityti daugiau: SKAITYTOJŲ ŽODIS

JĖGŲ TELKIMAS LAISVINIMO DARBUI

Dr. ANTANAS BUTKUS

Kalbant apie dabartį ir planuojant ateities veiklą, reikia trumpai žvilgterėti į praeitį, kad atpažintumėm tas sąlygas, kurios padarė tą veiklą tokią, kokia ji šiandien yra. Veiklą vertinant iš perspektyvos, tenka atvirai atsakyti porą klausimų. Pirma, ar ji buvo planuota ir jei taip, tai kiek tos suplanuotos veiklos įvykdyta, ir antra, jei nebuvo planuota, tai, ar iš praeities klaidų pasimokę, ją galėtumėm bent keleriems metams taip suplanuoti, kad nuo suplanuotų darbų per toli nenukryptumėm. Ir iš kitos pusės, ar yra būtina šimtaprocentiniai prisilaikyti suplanuotos veiklos programos? Gi paskutinį klausimą, dar kitaip išvertus, tenka paklausti, ar svarbiau “raidė” veiklos plane, ar siekiamas tikslas?

Dr. Antanas Butkus, JAV LB Krašto valdybos pirmininkas (antras iš kairės) su (iš dešinės) Vladu Šakaliu, Romu Giedra ir Simu Kudirka

Noriu pabrėžti, kad šiam pašnekesyje reiškiu tik savo asmeninę nuomonę, o ne JAV LB Krašto valdybos.

Kokiam fone vystėsi mūsų veikla, daugelis iš mūsų žinome, tačiau, kalbant apie veiklos galimybes, gal ne visi vienodai jas vertiname. Todėl leiskite man, jas trumpai apibendrinus, pasakyti, kaip aš į jas žiūriu.

Skaityti daugiau: JĖGŲ TELKIMAS LAISVINIMO DARBUI

IDĖJOS PRIE PACIFIKO

Po dr. Adolfo Damušio paskaitos įspūdžiais dalijasi (iš dešinės) P. Algis Raulinaitis, dr. Antanas Butkus, Vytautas Vidugiris, Romas Giedra, Vladas Šakalys, prof. Adolfas Damušis, Simas Kudirka, Juozas Kojelis ir Edmundas Arbas.

15-tosios politinės studijos Los Angeles mieste

JUOZAS KOJELIS

“Politinėse studijose per 15 metų losangeliečiai turėjo progos susitikti pačius šviesiausius politinio, kultūrinio ir visuomeninio gyvenimo darbuotojus bei skaudžios patirties paliestus rezistencijos kovotojus”, apžvelgdamas pirmos studijų dienos programą sausio 30 d. Los Angeles Šv. Kazimiero parapijos salėje kalbėjo Edmundas Arbas, LFB tarybos narys. Penkioliktosios studijos šių darbuotojų ir kovotojų skaičių padidino, nes svečiais -kalbėtojais studijose dalyvavo Sukiliminės vyriausybės ministeris prof. dr. Adolfas Damušis, JAV LB Krašto valdybos pirmininkas dr. Antanas Butkus, išgarsėję ir Lietuvą išgarsinę rezistentai — Simas Kudirka, Vladas Šakalys ir Romas Giedra bei gražus būrys vietos jaunosios, vidurinės ir vyresniosios kartos veikėjų.

Išeivijos darbai tautos akimis

Antraštine tema kalbėti buvo pakviesti Romas Giedra, Simas Kudirka ir Vladas Šakalys. Nors kiekvienas jų Ameriką pasiekė skirtingais keliais, tačiau visus tris jungia bendras vardiklis — tiesioginis pasipriešinimas okupantui, tardymai, sovietiniai teismai, rusiški kalėjimai ir koncentracijos stovyklos. Visi trys — vieni iš paskutiniųjų, prasiveržę į laisvę: Simas prieš 8 metus, Romas prieš 4 m. ir Vladas prieš 2 m. Nors visi trys rezistentai ir pabrėžė, kad jie nekalbą tautos vardu, tačiau organizatoriams atrodė, jog dėl minėtų kvalifikacijų jie geriau negu bet kas kitas gali pareikšti tautos nuotaikas ir pageidavimus. Juos į Vakarus išvedė tautos rūpesčiai, todėl jie autentiškesni liudininkai už kai kuriuos intelektualus, kuriuos iš Sovietuos į laisvąjj pasaulį palydėjo ir dabar tebelaiko savi rūpesčiai.

Skaityti daugiau: IDĖJOS PRIE PACIFIKO

PRANAŠYSTĖ

BUS, BUS mūsų žemėj vėliai
Bus pavasaris, ir vyturėliai 
Nuo grumstelių suskardens.
Vėjo verpstės saulės gijom
Vėl priverps žiedų lelijom 
Ant nudžiugusio vandens.

Paupiais palinkę karklai tiesis,
Irsis dangumi valtelės šviesios,
Irsis pūko ežeruos.
Sunkios gervės supsis ore,
O sodybos kaip altoriai
Aukso žvakėm sužėruos.

Bus, bus mūsų žemėj vėliai
Mūsų kryžkelių rūpintojėliai
Vėliai bus pas mus svečiuos.

ANTANAS JASMANTAS
“G R U O D A S”

MINTIES JĖGA IR DVASINĖ ŠVIESA

Prof. Antano Maceinos 75 metų sukakties proga

V. AKELAITIS

Žymaus lietuvių filosofo, teologo, pedagogo, poeto, visuomenininko, Lietuvių Fronto ideologo prof. dr. Antano Maceinos (g. 1908 m. sausio 27 d. Bagrėnų k., Ašmintos vis., Marijampolės aps.) gimtadienis ir deimantinė amžiaus sukaktis buvo tyliai palydėta praeitin. Pats Sukaktuvininkas dėl jau senokai sušlubavusios širdies gimtadienį praleido dabartinėje gyvenamoje vietoje Muensteryje, Vokietijoje.

Prof. dr. Antanas Maceina,

Dr. Antanas Maceina, Kauno, Freiburgo ir Muensterio universitetų proferosius, Lietuvių Katalikų Mokslo Akademijos narys-mokslininkas savo veikalais, studijomis jau Lietuvoje gilinosi į pedagogikos, kultūros ir religijos filosofiją, socialinius bei politinius klausimus. Filosofiniai jo veikalai rodo jį esantį filosofu analitiku. Bet jį priskirti kokiai vienai filosofinei krypčiai nėra taip jau paprasta, arčiausiai turbūt jam tiktų krikščioniško egzistencializmo epitetas.

Jo 17 atskirų darbų - veikalų, parašytų lietuvių kalba, gausūs straipsniai žurnaluose ir periodikoje (“Į Laisvę” bendradarbis) Lietuvoje ir išeivijoje, du veikalai ir studijos vokiečių kalba ir du jo poezijos rinkiniai, anot dr. J. Girniaus, Sukaktuvininką “padaro reto produktyvumo autoriumi”. “Krikščioniškosios pilnatvės šviesoje Maceina ieško atsakymo į amžinąsias problemas, kad tuo būtų atsakyti mūsų laiko rūpesčiai” (LE, XVII).

Antanas Maceina savo gilią mintį veikaluose ir straipsniuose dėsto gražiu ir stilingu žodžiu, sklandžia lietuvių kalba. “Jis yra filosofas, sugebąs sklandyti minties augštumose, bet pajėgiąs nusileisti iki gatvės žmogaus, iki kasdieninės tikrovės ir prabilti suprantamu žodžiu. Tai reta dovana, nes paprastai tie, kurie savo studijose pakyla į filosofines augštumas, nebepajėgia sugrįžti kasdienybėn, o kasdienybės žmogus nepajėgia pakilti iki filosofinės augštumos. Ir taip atsiranda praraja, kurios negali peržengti nei abstraktus filosofas, nei kasdienybės žmogus. Toks filosofas užsidaro universitetuose, bibliotekose, o kasdieninis gyvenimas nuplaukia savo vaga (k. dr. Pr. Gaida, TŽ — 4/1719, 1983).

Skaityti daugiau: MINTIES JĖGA IR DVASINĖ ŠVIESA

JAUNIMO SĄJUNGA IR JAUNIMO KONGRESAS

Stud. REGINA STANČIKAITĖ

Jaunimo Sąjunga yra jaunoji Lietuvių Bendruomenės dalis. Nors PLJS-gos tikslai yra tie patys kaip ir PLB, bet Jaunimo Sąjunga dar siekia skatinti lietuvių kilmės jaunimo veiklą ir atstovauti jaunimo interesus Lietuvių Bendruomenėje.

Jaunimo Sąjungai pasauliniu mąstu vadovauja PLJS-os valdyba. Kraštų Jaunimo Sąjungos ir kraštų Jaunimo Sąjungų vienetai apylinkėse sudaro veiklos centrus. Aukščiausias Sąjungos organas yra atstovų suvažiavimas.

Jaunimo Sąjunga palaiko ryšius su LB, kad galėtų geriau suderinti LJS ir LB veiklą.

Pasaulio Lietuvių Jaunimo kongresas yra pasaulinis lietuvių jaunimo susibūrimas. Kongresai, kaip žinome, vyksta kas treji ar ketveri metai.

Jau nuo 1982 m. pradžios veikia V PLJ kongreso akademinės programos komisija. Iš įvairių pasisakymų komisija susidarė vaizdą, kur išryškėjo aiškus pageidavimas, kad per šį kongresą didžiausias dėmesys būtų kreipiamas į veiklos problematiką. Dažnai pasikartoją pasisakymai: Nebežinome ką veikti, neturime naujų idėjų kaip veikti — buvo akstinas, kad ateinantis kongresas koncentruotų savo dėmesį ne į filosofinių gairių nustatymą, bet į konkretumą.

Skaityti daugiau: JAUNIMO SĄJUNGA IR JAUNIMO KONGRESAS

KONGRESAI PRAEITYJE IR V KONGRESAS

Stud. LINAS POLIKAITIS

Šią vasarą vyksta Penktasis Pasaulio Lietuvių Jaunimo kongresas Jungtinėse Amerikos Valstybėse ir Kanadoje. Jau bus penktas kartas, kai nemažas lietuvių jaunimo būrys iš viso pasaulio pusių susirinks vienoje vietoje pabendrauti, padiskutuoti apie lietuvišką jaunimo veiklą ir vėl sustiprinti viltis lietuvių kalbos ir kultūros išlaikymui.

Kaip visi turbūt žinome, šie jaunimo kongresai vyksta kas treji ar ketveri metai. Pirmasis kongresas įvyko Amerikoje ir Kanadoje 1966 metais. 1972 metais įvyko antrasis kongresas, taip pat Amerikoje ir Kanadoje. Trečiasis — Pietų Amerikoje (Brazilijoje, Argentinoje ir Uragvajuje) 1975 metais, o ketvirtasis kongresas, kuriame aš dalyvavau, įvyko 1979 metais Anglijoje ir Vakarų Vokietijoje.

Šių kongresų programa dažniausiai yra padalinta į tris dalis. Pirmiausia įvyksta stovykla, kurioje dalyvauja visi susirinkusieji. Po stovyklos vyksta studijų dienos. Studijų dienose, tačiau, dalyvauja tiktai išrinkti kraštų atstovai. Kongreso dalyviai tuo metu keliauja ekskursijose. Studijų dienoms ir ekskursijoms pasibaigus, visi kartu vėl susirenka kongreso uždarymui.

Skaityti daugiau: KONGRESAI PRAEITYJE IR V KONGRESAS

KO AŠ TIKIUOSI IŠ KONGRESO

Stud. GINTA PALUBINSKAITĖ

Kuo greičiau artėja kongresas, tuo labiau aš jo laukiu! Turiu nujautimą, kad su tokia bendra tema kaip “Suprask, iš kur kilęs; kad žinotum, kas esi; kur eiti, ir kaip ten patekti”, kongresas man bus nepaprasta naudingas.

Kadangi niekada nesu dalyvavusi Pasaulio Lietuvių Jaunimo kongrese anksčiau, turiu prisipažinti, kad remiu visas savo viltis grynai tuo, ką esu skaičiusi ar girdėjusi.

Kas mane labiausiai domina šiuo momentu, yra kongreso stovykla. Joje gali dalyvauti aštuoni šimtai asmenų. Aštuoni šimtai! Didžiausia stovykla, kurioje esu asmeniškai stovyklavusi, buvo maždaug ketvirtadalis to dydžio.

Kiekvieną kartą, kai pagalvoju, kad iš viso pasaulio pakraščių susirinks įvairaus jaunimo, kurį labiausiai riš bendra kalba, aš negaliu atsistebėti! Tai bent kalbos galia!

Maždaug prieš mėnesį kelios draugės ir aš kalbėjom, kaip smagu būtų gyventi lietuviškoj aplinkoj ilgesnį laiką, nes tada patobulėtų mūsų lietuvių kalba. Skundėmės, kad gyvenant toliau nuo namų, retai turime progą prasižioti lietuviškai, o savaitgaliais, kai tenka susitikti su tėvais, yra šiek tiek sunkiau prabilti lietuviškai ir dažnai tenka gėdintis savo suprastėjusią tarme. Aimanavom, kad, nors laiškuose susirašinėjam lie tuviškai, mūsų tarmė ir akcentas pasikeičia, kai kasdien nevartojam kalbos.

Skaityti daugiau: KO AŠ TIKIUOSI IŠ KONGRESO

RIŠANT PRAEITĮ SU DABARTIMI

GINTAUTAS-TADAS DABŠYS

Besiruošiant ateinančiam Kongresui teko pasikalbėti su praeito kongreso atstove Danute Barauskaite -Mažeikiene. Ji pasidalino mintimis, įspūdžiais ir nuomonėmis apie savo patirtį. Kongrese, Dana sakė, buvo jaudinanti atmosfera tautiniai ir dvasiniai. Surado naujų draugų, užmezgė tebesitęsiančių ryšių. Sutiko atstovų iš kitų kraštų, net kitų kontinentų, ir visi sutiktieji vis ir visur tęsdavo kongrese iškeltas mintis ir idėjas, net pusryčiaujant ir net laisvalaikiais ar pasilinksminimuose. Visą laiką buvo ką veikti ir susikoncentruoti, kad suprastum, kas dedasi “mokykloje” (“mokykla” Dana vadino studijų dienas). Visi atstovai, kaip darni šeima, iškeltus ir iškylančius klausimus diskutavo bendrai, draugiškai ir išsamiai pagerbdami vieni kitų nuomones, nors kartais su jomis asmeniškai ir nesutikdami. Vienintelė poilsiui ir atsikvėpimui vieta — buvo baliai. Užbaigiant mano pasikalbėjimus su Dana, galima taip susumuoti — didžiuma atstovų buvo inteligentai, su kuriais buvo galima kalbėti, diskutuoti ir tuo save praturtinti — galėjei pasimokinti, kaip visame pasaulyje lietuviuose vystosi kultūrinė, politinė ir visuomeninė veikla. Ko, važiuodama į Kongresą, iš jo tikėjausi — gavau penkis kartus daugiau — pradžioje net pati jaudinausi, kaip prabilti į 120 jaunų, išsilavinusių žmonių. Tai teigiamieji (vyraujantys) įspūdžiai.

Skaityti daugiau: RIŠANT PRAEITĮ SU DABARTIMI

MANO LŪKESČIAI

DALYTĖ TROTMANAITĖ

Iš kiekvieno didesnio susibūrimo, kuris turi iš anksto numatytą programą, galima daug ko tikėtis. Kongrese, į kurį suvažiuos ne vien iš Amerikos lietuviško jaunimo, su kuriuo tenka susitikti kursuose, vasaros stovyklose, bet ir iš kitų pasaulio kraštų, su jais teks susipažinti pirmą kartą, ir tai bus nepaprastai įdomu.

Nors kongreso detalės dar nepaskelbtos, bet jau žinoma, kad ten bus posėdžių, stovykla, kur laikas nebus leidžiamas veltui ir tuščiai arba vien poilsiui, bet bus diskutuojama eilė aktualių klausimų, kaip jaunimo įsijungimas į visuomeninę veiklą, jaunimo galima pagalba persekiojamiem veikėjam Lietuvoje ir Sibire, ieškojimas jiems pagalbos iš Amerikos politikų ir t.t.

Nebūdama atstovė ir dalyvaudama tik svečio teisėmis, negalėsiu balsuoti ir prisidėti prie nutarimų pravedimo, vistiek galėsiu pasinaudoti visų diskusijų, nutarimų ir rezoliucijų mintimis, nes, sekdama atvirus posėdžius, galėsiu daryti užrašus ir pridėti savo pastabas. Matysiu ir girdėsiu kitų dalyvių kalbas, ginčus, argumentus ir iš to galėsiu padaryti savo išvadas. Galėsiu palyginti vieno krašto jaunimo atstovus ir jų išsilavinimą su kito krašto jaunimu.

Skaityti daugiau: MANO LŪKESČIAI

VEIKLOS PROBLEMATIKA

Stud. GINTARAS GRUŠAS

Gintaras Grušas, kalbėjęs apie PLJ kongreso akademinės programos vieną iš pagrindinių uždavinių — apie dėmesį konkretiems darbams, davė įdomią Los Angeles jaunimo veiklos apžvalgą. Tokių problemų randame ir kitose lietuvių kolonijose. Red.

Gintaras Grušas

Atrodo, kad mūsų kolonijoje jaunimas daug veikia, jų veikla įvairi.

Jaunimas šoka tautinius šokius, dainuoja choruose, sportuoja, vaidina dramos spektakliuose, dalyvauja skautuose ir ateitininkuose, remia lituanistinę mokyklą, mokytojauja, rašo spaudoje, bendradarbiauja radijo valandėlėje, aktyvūs politinėje, visuomeninėje ir kultūrinėje veikloje. Jaunimo sąjunga taip gerai susiorganizavusi, kad, renkant atstovus į V Jaunimo kongresą, ji gavo didžiausį po Chicagos (su priemiesčiais) balsų skaičių (tiktai 49-iais mažiau negu visa Chicagos metropolija). — Mes veikiame! — Mes aktyvūs! — Pasiskaitykite lietuviškus laikraščius — sužinosite!

Bet turime prisipažinti — ne viskas pas mus spindi geltona-žalia raudona spalvomis. Turime būti realūs. Nesvarbu, ar tai būtų kosulys, ar plaučių uždegimas, ar kita liga, ar nusilpusi veikla, jei neišdrįsime prisipažinti, kad sergame, iš ligos nepasigydysime. Tad, nurodau tris mūsų veiklos slogos simptomus: apatija, pervargimai ir silpni ryšiai. Apatija. Jaunimo organizacija, savo sąrašuose turinti 40 narių, rimtesniuose renginiuose tesusilaukia tiktai 10% - 20% narių. Bet tai niekis . . . — į geresnius šokius pritraukiam 100 ar 150 jaunuolių. Šitokių rezultatų išdavoje, kartu su paveldėta galvosena, kur pirmenybė atiduodama kiekybei, o ne kokybei, veikla pradeda pereiti į socialinius parengimus. Tuo krentame pavojun tardami: Mums nieko daugiau nereikia — tik balių — mes veikiame!

Skaityti daugiau: VEIKLOS PROBLEMATIKA

IDĖJOS IR IŠVADOS

iškilę ir išryškėję 15-osiose politinėse studijose

JAV LB Vakarų apygardos, Lietuvių Jaunimo sąjungos Los Angeles skyriaus ir Lietuvių Fronto bičiulių Los Angeles sambūrio valdybos suorganizavo ir 1983 sausio 29 - 30 d.d. pravedė Šv. Kazimiero parapijos patalpose 15-tąsias politines studijas, kurių bendrinė tema buvo “Dėmesys laiko problemoms”.

Pavergtosios tautos ir laisvosios išeivijos nusistatymų suderinimo svarbą ir galimybes nagrinėjo Romas Giedra, Simas Kudirka ir Vladas Šakalys;

Naujų jėgų telkimo ir derinimo rūpesčius savo paskaitoje kėlė JAV LB Krašto valdybos pirmininkas dr. Antanas Butkus;

Kultūrinio ir politinio darbų suderinimo problemą sprendė ko-refe-rentai Rūta Klevą Vildžiūnienė ir prof. dr. Feliksas Palubinskas;

Pasaulio lietuvių jaunimo kongreso planus atskleidė ir savo lūkesčius išsakė studentai ir vyresnieji moksleiviai — Linas Polikaitis, Regina Stančikaitė, Dalytė Trotmanaitė, Ginta Palubinskaitė, Gintaras Grušas ir Jaunimo s-gos Los Angeles skyriaus pirmininkas Tadas Dabšys;

Artimiausius darbus laisvinimo veiksniams sugestionavo vidurinės kartos veikėjai — Rimtautas Dab-šys, Antanas Mažeika ir Vytautas Vidugiris; Baigiamojoje studijų paskaitoje Gestapo ir KGB klastotes Sukiliminei vyriausybei apkaltinti ir išeivijai kompromituoti dokumentaliai atskleidė Sukiliminės vyriausybės mi-nisteris prof. dr. Adolfas Damušis.

Skaityti daugiau: IDĖJOS IR IŠVADOS

ŠIOS PASTANGOS DAVĖ VAISIŲ

Los Angeles, Calif., kovo 12 įvyko antroji metinė Amerikos Baltų Lygos (Baltic American League) suruošta žmogaus teisių konferencija. Tema intriguojanti — tad ir susilaukė nemažo būrio dalyvių. Simpoziumuose visą laiką buvo nuo pusantro iki poros šimtų dalyvių. Dauguma buvo pabaltiečiai, bet taip pat buvo ir amerikiečių bei spaudos atstovų — tarp šių ir UPI korespondentas.

Konferencija susilaukė dėmesio ir iš valdiškų sluoksnių: raštu sveikino ir pareiškimus darė prezidentas Ronald Reagan, Califomijos senatorius Pete Wilson, Kalifornijos    gubernatorius George Deukmejian ir eilė kitų įtakingų asmenų. Gi Los Angeles miesto burmistras Thomas Bradley jautė reikalą atvykti ir asmeniškai tarti žodį. JAV Atstovų Rūmų “Ad Hoc Baltijos valstybėm ir Ukrainai” komiteto pirmininkai kongresmanai Brian J. Donnelly ir Don Ritter atsiuntė telegramą, pranešančią, kad jie pateiks rezoliuciją, jog kasmet būtų skelbiama Baltų Laisvės Diena Amerikoje. Tokia pat rezoliucija pasiūlyta ir Senatui.

Skaityti daugiau: ŠIOS PASTANGOS DAVĖ VAISIŲ

Dešimtmetis, kurį minės šimtmečiai

“LKB Kronika" — ryškiausia Lietuvos pogrindžio žvaigždė. Gerai, kad ji šviečia! Baisu ir pagalvoti, kokia tamsi liktų ir taip niūri mūsų padangė, jeigu ji užgestų! Juk Vatikano radijo rūpesčiu kaip tik šios žvaigždės spinduliai dažniausiai sušvinta mūsų pastogėse, nušviečia mūsų religinio, tautinio gyvenimo frontą, sąmonina ir drąsina mus kovoti už amžinąsias vertybes, už katalikišką ir laisvą Lietuvą.

Linkime Lietuvos inteligentijai, kad ir ji parodytų daugiau kovos dvasios. Tegul mūsų rašytojai aktyviau kovoja už laisvą literatūrą, poetai — už laisvą poeziją, menininkai — už laisvą meną. Ir jų padangėje turėtų nušvisti daugiau ryškių žvaigždžių. Tremtinio Juliaus Sasnausko žodžiais tariant, “Negali būti abstrakčios meilės nei Dievui, nei Tėvynei — yra tik ta, kurios buvimą savo širdyje mes paliudijame veiksmais" (LKB K, Nr. 50, p. 12).

“LKB Kronikos" redakcijai, bendradarbiams, daugintojams, platintojams ir vertėjams čia ir svetur garbingojo dešimtmečio proga linkime Dievo palaimos sunkiame bet garbingame kelyje. Tegul nė vieno nepalaužia sunkūs išbandymai. Tegul greičiau išsipildo “LKB Kronikos" siekiai: “kad galėtume laisvai gyventi ir tikėti”.

Teneužgęsta ši žvaigždė, kol Laisvės Saulė patekės!

Tenenutrūksta Kovos Metraštis, kol kova baigsis pergale!

Nuoširdi padėka “LKB Kronikos” kūrėjams ir kankiniams, užmokėjusiems didele dvasinių ir fizinių kančių kaina už jos egzistenciją.

“Aušra” Nr. 30 (70)

JIS PER GYVENIMĄ ĖJO DIDELIU ĮŽVALGUMU

KUN. STASYS YLA 1908 — 1983

BALYS GAIDŽIŪNAS

Kun. Stasys Yla kalba moksleivių ateitininkų žiemos kursuose Dainavoje. Jis tų kursų sumanytojas ir vadovas nuo 1969 iki 1982 metų.

Savų namų aplinkumoj, darbovietėse ar kelionėse, sutinkam įvairių žmonių. Būna, kad sutinki žmogų, pasisveikini, pakalbi, išsiskiriant vienas kitam paduodi rankas ar pakeli kepures ir sutiktąjį greit pamiršti. Tai susitikimai be paliekamų pėdsakų. Bet būna ir kitaip, kada sutinki dvasine jėga spinduliuojantį. Jį įsimeni, su juo vėl nori susitikti, kalbėtis. Tokį sutiktąjį pradedi branginti, jo ilgėtis ir net pamilti.

Kun. Stasys Yla, kuris mus netikėtai paliko 1983 m. kovo 24 d., buvo iš tokių dvasine jėga spinduliuojančių, kurio jieškojom ir norėjom arčiau pabūti. O jis nesibrangino, su visais, iš anksčiau pažįstamais ir pirmą kartą sutiktais, norėjo kalbėtis, pajusti ar sutiktajam nereikia kokios pagalbos. Turėjo Dievo dovaną greit suprasti, kur stygos atsipalaidavusios ir kur pertemptos. Ir mokėjo jas derinti, raminančiu žvilgsniu palydėti. Tai buvo žmogus ir kunigas, kuris ėjo visur, kur tik buvo kviečiamas ar jis pats matė reikalą nueiti. Ir mirtis jį užtiko kelionėj. Buvo nukeliavęs į Chicagą, kad ten padėtų apginti tuos, kurie šaukėsi organizuotos pagalbos. O taip pat atlikti anksčiau užsimotų darbų dalį ir mus praturtinti savo rašytu žodžiu apie dail. M. K. Čiurlionį. Iš tos kelionės į Putnamą, kur nuo 1950 m. buvo vienuolyno kapelionas, grįžo jau karste.

Skaityti daugiau: JIS PER GYVENIMĄ ĖJO DIDELIU ĮŽVALGUMU

LIETUVOS POGRINDŽIO SPAUDA

LKB KRONIKOS SUKAKTIS TAUTOS RŪPESČIŲ IR KOVOS BALSAS INFORMACIJA PASAULIUI

GINTĖ DAMUŠYTĖ

1982 m. kovo 19 dieną sukako dešimt metų nuo to laiko, kada dienos šviesą išvydo Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos pirmas numeris. Nuo to laiko buvo išleista ir Vakarus pasiekė 56 numeriai. Kiekviename iš jų buvo vidutiniškai po 45 lapus įvairių žinių, iš kurių laisvasis pasaulis galėjo susidaryti vaizdą, kas vyksta sovietų pavergtoje Lietuvoje.

Penkiasdešimt šeštas numeris, datuotas 1983 vasario 14, prieš kelias savaites pasiekė Vakarus; tai reiškia, kad maždaug penki Kronikos numeriai yra išleidžiami kasmet.

Iš tikrųjų Kronikos pirmasis numeris atkeliavo su geroku pavėlavimu, būtent, 1972 - 1973 sąvartoje.

Pirmieji keturi numeriai nebuvo datuoti, bet jau penktame numeryje, pirmojo numerio data buvo paskelbta kaip 1972 kovo 19, ir ši data yra pakartotinai cituojama kaip Kronikos gimimo diena. Kovo 19 yra Juozapinės, tai ši šventė buvo parinkta dėl jos simbolinės reikšmės.

Visokiais pavidalais Kronikos originalai iš pavergto krašto keliaudavo ir tebekeliauja į laisvąjį pasaulį. Pirmieji numeriai neateidavo punktualiai ir iš eilės. Siuntėjai nebuvo dar įpratę ir kartais sovietinis saugumas pagaudavo siunčiamą Kroniką. Taip po pirmo numerio laisvuosius Vakarus pasiekė ketvirtas numeris, paskui trečias, antras, penktas. Nuo šešto numerio leidimas sunormalėjo. Ir jeigu kuris numeris pakeliui žūdavo, tuojau po to buvo išsiunčiamos pakartotinos kopijos.

Skaityti daugiau: LIETUVOS POGRINDŽIO SPAUDA

II PASAULIO LIETUVIŲ DIENOS

II PASAULIO LIETUVIŲ DIENŲ KOMITETAS Pirmoje eilėje (iš kairės): Rima Reklaitienė, Danutė Korzonienė, Ingrida Bublienė, Violeta Abariūtė, Joana Kuraitė-Lasienė, dr. Antanas Razma — pirmininkas, Vytautas Kamantas, Milda Lenkauskienė, Vytautas Kutkus, Marija Remienė, Ritonė Rudaitienė; antroje eilėje (iš kairės): Bronius Juodelis, Gintaras Aukštuolis, Valdas Adamkus, Jurgis Janušaitis, Vaclovas Kleiza, Vaclovas Momkus, Saulius Čyvas, Kostas Dočkus, dr. Petras Kisielius, Antanas Juodvalkis, Pranas Mažrimas ir Kazys Laukaitis.

 

Nuotr. Z. Degučio

Birželio 21 - liepos 8 d.

V    PLJK jaunųjų lietuvių dailininkų paroda, University of Illinois.

Birželio 21 - liepos 9 d.

Dail. Prano P'unšaičio paroda, “Galerija”.

Birželio 25 d., šeštadienis

Lietuvių mugė, Lithuanian Plaza — 69th Street.

Literatūros vakaras, Jaunimo centras.

Skaityti daugiau: II PASAULIO LIETUVIŲ DIENOS

DIDYSIS RŪPESTIS — LIETUVIŠKA PARAPIJA

V. ROCIŪNAS

(Tęsinys iš Nr. 86 (123)

Dabartiniu klebonu yra kun. Petras Ališauskas. Čia aktyviai veikia Lietuvos vyčiai. Jauniausia Šiaurės Amerikos kontinente įsteigta parapija — Šiluvos Marijos Londone, Ont. Kanadoje 1964 m. vasario 16 d. Lietuviškos pamaldos čia pradėtos laikyti 1949 m.

Senoji su naująja lietuvių imigracija per šimtmetį įkūrė arti 150 parapijų. Paprasti juodadarbiai, angliakasiai statė bažnyčias, prie jų steigė mokyklas, sales, vėliau ir smulkias įmones, užeigos namus, bankus ir t.t. Apie parapijas koncentravosi religinė ir tautinė veikla.

Iš įkurtųjų lietuvių parapijų šiandien čia dar priskaitoma 113, įskaitant ir 11 misijų. Didžiausia parapijų koncentracija yra Amerikos Rytuose. Kad galėtumėm susidaryti geresnį vaizdą, žvelkime į paskiras JAV valstybes ir miestus, kur dar veikia parapijos ar misijos. Visa informacija pateikiama duomenimis iš “The Official Catholic Directory 1982”, “World Lithuanian Roman Catholic Directory 1981”, redaguoto kun. K. Pugevičiaus, “Catholic Action of the Lithuanian in the United States: A History of the American Lithuanian Roman Catholic Federation 1906 - 1956 by Sister M. Timothy (Audyaitis) S.S.C. ir kitų šaltinių, kuriuos surinko Lietuviškų parapijų komitetas, daugiausiai kun. Kęstučio Žemaičio pastangomis. Ir ši statistika negali būti visu šimtu procentu tiksli, nes: 1. yra vyskupijų, kurios visai neatžymi etninių parapijų (pav., Worcester), 2. kai kurios į savo išleidžiamus vyskupijos leidinius ne kasmet įrašo (pav., Detroitas) ir 3. parapijų likimo klausimas gali iškilti labai staigai ir nesuspėti laiku užregistruoti. Bet iš tikrųjų tai nesudaro didelių kliūčių susidaryti gan apytikrį vaizdą lietuvių katalikų parapijų JAV-se.

Skaityti daugiau: DIDYSIS RŪPESTIS — LIETUVIŠKA PARAPIJA

ILGAM PRISIMINIMUI

Šio “Į Laisvę” numerio mecenatai yra S. ir V. Akelaičiai. Pagerbdamas savo gyvenimo kelio palydovės Sofijos ir jos Lietuvių Fronto idėjų konkretaus pritaikymo Tėvynės rezistencijoje brangų atminimą, vyras padengė visas šio numerio išlaidas.

LFB politinės konferencijos dalyviai ir svečiai Clevelande 1962 m. Pirmoje eilėje (iš kairės): V. Akelaitis, Leonardas Valiukas, dr. Adolfas Damušis, Leonas Prapuolenis, Sofija Akelaitienė, prof. Juozas Brazaitis, Adolfina Malėnienė, dr. Kazys Ambrazaitis, Marija Brazaitytė ir Ignas Malėnas.

(Nuotr. V. Pliodžinsko)

Sofija gyvenimo kelią pradėjo 1921 m. vasario 17 d. Mažeikiuose, kaip pirmgimė prekybininkų Onos ir Andriaus Šonų duktė. Baigusi pradžios mokyklą ir keturias gimnazijos klases Mažeikiuose, įstojo į aukštesniąją prekybos mokyklą Šiauliuose ir ją pabaigusi — į Prekybos institutą, perkeltą iš vokiečių okupuotos Klaipėdos. Jį uždarius, grįžo į gimtuosius Mažeikius, kur pradėjo dirbti miesto savivaldybėje. Sunkiai susirgus ir vietiniams gydytojams negalint nustatyti tikrosios ligos diagnozės, buvo nuvežta į Rygos karinę ligoninę, kur atrado nepiktybinį auglį smegenyse. Po operacijos, palyginti, ji greitai pasveiko.

Skaityti daugiau: ILGAM PRISIMINIMUI

ROMO KALANTOS AUKOS DEŠIMTMEČIUI

Esmė, priežastingumo ryšiai ir prasmė laiko tėkmėje

Paskaita, skaityta LFB Studijų ir poilsio savaitėje Dainavoje 1982 

Dr. KAZYS ERINGIS

Turiu garbę ir malonią progą pakviestas padaryti pranešimą ir pagerbti didelį, paženklintą liūdesiu ir ryžtu lietuvių tautos įvykį — neseniai praėjusį dešimtmečio jubiliejų, kai pasirinkęs ypatingą protesto ir aukos būdą prieš pavergimą Kaune susidegino jaunuolis moksleivis Romas Kalanta. Romas nėra atsitiktinis ir anaiptol ne vienintelis atvejis naujausioje mūsų tautos istorijoje.

Mano pranešimo tikslas ir garbinga pareiga nušviesti šio naujo geliančiai skausmingo reiškinio esmę, atsiradimo priežastis ir tarpusavio ryšius visų pastangų ir aukų, sudėtų ant Tėvynės aukuro. Pirmiausia noriu pažymėti, kad šiaurių įvykių grandinė yra giliai prasismelkusi į Lietuvosužgrobimo ir karo aukų kapinynus ir šaukiasi Pasaulio užtarimo, Europos valstybių ir Jungtinių Tautų sprendimo, nuolatinių Amerikos, kurioje mūsų daugelis nelaimėje gavome globą, pastangų. Tos pastangos Jungtinių Amerikos Valstybių Vyriausybei išplaukia iš 1941 metų Atlanto chartos principų ir Sovietų Sąjungos 1940 m. įvykdyto Lietuvos užgrobimo nepripažinimo politikos.

Toliau glaustai apie naikinančią ir kuriančią ugnį. Ugnis senovinėje lietuvių religijoje turėjo keleriopą simbolinę ir ritualinę reikšmę. Amžinosios Ugnies kultas visiems yra žinomas. Gyvybės Aukos ugnyje kultas sutinkamas žilos senovės lietuvių legendose, kurios gal remiasi ir žiauria tikrove. Plačiai žinomas lietuvių istorijoje yra žūtbūtinių kovų epilogas, kai išsekintas ir pralaimėjęs mūšį su kryžiuočiais, Pilėnų valdovas Margiris pilies kieme viską sudegino ir nutaręs gyvas nepasiduoti priešui pats su šeima ir gynėjais susidegino. Tai žiauri, tačiau herojinė kovų etika, nes nuožmus ir negarbingas priešas ir šiais laikais nevisados ima belaisvius. Tuo tarpu asmens susideginimas, susinaikinimas arba pasmerkimas mirtinam pavojui, siekiant aiškaus politinio tikslo, yra naujas lietuvių etikos reiškinys pavergtoje tėvynėje. Jis atsirado tada, kai dėl vergijos žiaurumo ir rafinuotumo visiškas aukos ir aukojimosi beprasmiškumas įgavo aiškią prasmę. Tokių pasiaukojimų, beje tik aktyvių kautynių atveju, mes žinome praėjusio karo japonų etikoje.

Skaityti daugiau: ROMO KALANTOS AUKOS DEŠIMTMEČIUI

VEDAMIEJI

VIENYBĖJE SU KOVOJANČIA TAUTA

Antrųjų Pasaulio Lietuvių Die-šūkis gražiai išreiškia mūsų išeivijos pasiryžimą nenutraukti ryšio su tauta, kuri jau įžengė į penktąjį nelaisvės dešimtmetį. Suvažiavę lietuvių atstovai iš laisvojo pasaulio kraštų pademonstruos, kad mes esame ir norime išlikti gyvąja tautos dalimi išeivijoje, o ne kokia nudžiūvusia tautos kamieno šaka. Apie tai kalba ir mūsų, jau čia gimusioji lietuvių karta šio žurnalo puslapiuose.

Svetimos žemės syvai, aišku, nemaitina mūsų tautinės gyvybės. Jai išlaikyti reikia visų milžiniškų pastangų, o didvyriškai tautos kovai ryšių palaikymas duoda įkvėpimo jėgos ne tik mūsų pastangoms Čia, bet ir tautai Krašte. Jis stiprina rezistencinę dvasią.

Ši mūsų išeivijos manifestacija parodys mūsų jėgą ne vien saviesiems, trokštantiems išlaikyti tautinį identitetą ir siekti tautos laisvės ir valstybinės nepriklausomybės, bet ir kitiems, kurie stovi atokiau nuo mūsų problemų ir kuriuos norime matyti savo nuoširdžiųjų bičiulių gretose.

Skaityti daugiau: VEDAMIEJI