Laisvės kovų dainos
Bolševikai tegul žino
Nepamiršk už ką mes kovojome, Lietuvi!
Bolševikai tegul žino!
(atlieka folkloro ansamblis „Kupolė“)
Bolševikai tegul žino,
Kad dar kartą žygis bus,
Iš miškų ir iš beržynų
Vyrai jiems paruoš kapus!
Velnias buvo juos išnešęs,
Bet sugrįžo alkani...
Neprašytas – mums ne svečias,
Pavaišinsim mirtimi!
Ir sustos prie vyro vyras,
Vėl trispalvė plevėsuos,
Ką lig šiol globojo girios,
Tie stos ginti Lietuvos.
Kils kaip žiedas dobilėlio
Mūs brangi tėvų šalis,
Vėl bus laisvas artojėlis,
Vėl gyvenimas atgis.
Už kiekvieną kraujo lašą
Bolševikai užmokės,
Tegul savo saulę neša
Jie į Azijos gelmes!
Atėjo šiltas pavasarėlis
Daina užrašyta ansamblio "Kupolė" ekspedicijų metu Merkinės senelių namuose.
Atėjo šiltas pavasarėlis,
O brolužėli, ko užgesai?
Ar nusibodo Tėvynę ginti?
Ramiu miegeliu ko užmigai?
Pervėrė širdį plieno kulkelė
Mirtis užmerkė žydras akis.
Buvai didvyris, tu, bernužėli,
Liūdi lietuvių visų širdys.
Paguldė tave ant akmenėlio,
Nieks nepapuošė grabo lentos
Ir palaidojo į Nemunėlį,
Nes pagailėjo žemės juodos.
Guli ant gatvės kaip ąžuolėlis,
O šalia tavęs kraujo klanai.
Neateina tėvas, nei motinėlė,
Nei tavo broliai, narsūs arai.
Įrašyta Klaipėdoje 2017-03-05.
Nuotraukose: 1. Lokio rinktinės, Vyties kuopos partizanų būrys, veikęs Obelių valsčiuje (Rokiškio apskr.); 2. Balys Vaičėnas su patikėtiniu, partizanų metraštininku Andriumi Dručkumi (1928 - 2018); 3. paskutinis Vytauto apygardos vadas Balys Vaičėnas-Lordas-Liubartas-Pavasaris (1915 11 23–1951 04 11); 4. fragmentas iš B.Vaičėno ranka rašyto testamento.
Nei pečius kurtas
Nei pečius kurtas, nei vanduo verda
O to bernelio širdelė sprogsta.
Nei po tėvuliui, nei po motulei
Po tai mergelei, po lelijėlei.
Eisiu stojnelėn, imsiu žirgelį,
Imsiu žirgelį nemuštravotų.
Imsiu žirgelį, nemuštravotų,
Josiu keleliu nejodinėtu.
O ir prijojau aukštą kalnelį,
Rišau žirgelį in jovarėlį.
Rišau žirgelį in jovarėlį,
Pats jaunas ėjau aukštan kalnelin.
Kelkis motula tu iš kapelio,
Išrenk sūnelį tu in vainelį.
Renkis sūneli tu in vainelį,
Gultsi galvelį už sav šalelį
Nuotraukoje: keturi broliai partizanai iš Vyčio apygardos Šarūno rinktinės A.Pasmokio-Muzikanto būrio (iš kairės): Bronius -Meška, Simonas-Miesčionis, Jurgis-Drugys ir Antanas-Prancūzas Dailidėnai gyvenę Girelės kaime (Raguvos vslč.). Bronius ginkluotas rusišku "lėkštiniu" kulkosvaidžiu DP-27, Simonas - pusiau automatiniu šautuvu SVT-40 ("dešimtuku"), Jurgis - rusišku automatu PPD-40, kuriais būdavo apginkluojami NKVD pasienio kariuomenės daliniai, o Antanas - "tankiuku" (Degteriovo sistemos tanko kulkosvaidžiu DT-29). Spėjama, kad fotografuota 1945 m. vasarą. Visi broliai žuvo, šeima buvo ištremta į Sibirą. Tėvai ten ir mirė, tik jų seserys (viena iš jų partizanų ryšininkė) sugrįžo į LIetuvą. (iš G.Vaičiūno asmeninio archyvo). Šaltinis: Robertas Patamsis "Lietuvių pasipriešinimas", S.Jokužio leidykla-spaustuvė, Klaipėda, 2019, p. 308, 27 pav.
Įrašyta Klaipėdoje 2017-03-05.
Ko palinkot, žilvičiai, prie kelio
Ko palinkot, žilvičiai, prie kelio,
Ko nuleidot žalias šakeles?
Sudūmojo jaunieji broleliai
Laisvės dalią Tėvynei parnešt.
Neparnešim aksomo nei aukso,
Mūs šalis ir be perlų brangi.
Jei manęs, mylima, nesulauksi,
Nerymok ilgesingai lange.
O kai grįšim su vieškelio dulkėm,
Akmenėliai po kojom žėrės.
Su dainom mergužėlės, su tulpėm
Pasitiks, į akis pažiūrės.
Tavo akys manęs jei nerastų,
Praretėjęs bus mūsų būrys.
Ašarėlę nubrauki nuo skruostų -
Už Tėvynę žuvau kaip karys.
Nuotraukoje: Žemaičių apygardos „Vaidoto“ rinktinės partizanai, 1947 m. liepos 23 d. Iš kairės klūpi: Alfonsas Venckus-DĖDĖ, Vladas Andriuška-ZABLECKIS, Juozas Streckas-RAILA, Bronius-RUGELIS. Iš kairės stovi: Petras Bagdonas-ALGIRDAS, Zofija Bagdonaitė-Zeipartienė-ŽARIJA, Jonas Andriuška-PLUNKSNA, Vladas Montvydas-ŽEMAITIS, Vladas Venckus-RŪKAS, Stasys Juška-ŽILVYTIS, Petras Monkus-SIDABRAS.
Įrašyta Klaipėdoje 2017-03-05.
Kai stribai į kaimą eina
Kai stribai į kaimą eina padaryti kratą,
Stalčiuj ieško jie banditų, bliūde automatų.
Lipa stribas ant pirkios ir lašinių randa,
Visus banditais vadina ir iš galo kanda.
Už brezentinius batus, kelnes ir milinę
Šitie išgamos stribai pardavė tėvynę.
Iliustracijos iš Albino Slavicko knygos „Kapai be kryžių, kryžiai be kapų“, Kaunas, 2009. http://www.partizanai.org/failai/html... Įrašyta 2018-01-20 vykusio skautų dainų konkurso „Gražių dainelių daug girdėjau“ finale Kauno VDU salėje. Atliko Klaipėdos krašto skautų vadovų, tėvų ir draugų ansamblis.
Ten, kur šlama pakelės beržynai
Ten, kur šlama pakelės beržynai,
Kur vingiuoja Nemuno vaga,
Ten ir mūsų mylima Tėvynė,
Ten per amžius buvo Lietuva.
Mažas būdams, kūdikiu bėgiojau
Po žaliąsias tėviškės lankas,
Ir užaugęs niekad negalvojau,
Kad Tėvynė manęs pasiges.
Vėjas švilpia, propeleriai gaudžia,
Eskadrilė pakyla aukštai,
Žydros akys sužiba padangėj,
Sudiev, žeme ir žali laukai!
Aš nuskrisiu į gimtą sodybą,
Kur gyvena motina sena,
Ir apjuosiu žiaurią mirties kilpą,
Lai pamato ir mano mylima.
Žūsta vadas, žūsta generolas,
Juos palydi orkestro garsai,
O kai žūsta mylimas lietuvis,
Jam sučiulba lakštučių balsai.
Mums nereikia vėliavos raudonos,
Penkiakampės žvaigždės kruvinos.
Mums tik reikia vėliavos trispalvės
Ir per amžius laisvos Lietuvos!
Lietuvos karo lakūnų daina, vėliau tapusi Lietuvos partizanų, Laisvės kovotojų daina "Ten, kur šlama pakelės beržynai".
Įrašyta 2020-01-18 Kaune VDU salėje vykusio skautų dainų konkurso "Gražių dainelių daug girdėjau" finale.
Atlieka Pamario tunto skautų mišrus kvintetas "Skautai pajūrio" (Klaipėda).
Nuotraukoje: Linkuvos apylinkės pavasario vakarą.
Mes partizanai
Miške prie laužo
Apie meilę
Pučia vėjas
;
Laukus, miškus ir pievas
Jei ne auksines vasaros
Gal pavargai
