T U R I N Y S
Leonardas Dambriūnas: Dabartinė Lietuvos būklė ir kelias į ateitį ............ 1
Vytautas Kutkus: Bendruomenės problemos ir jų priežastys .................... 14
Stasys Žymantas: Susitikimai su Pranu Padaliu ............................... 24
IDĖJOS IR DARBAI:
Tėvynėje: Dailininkas Vladas Žilius apie padėtį okupuotoje Lietuvoje;
Pogrindžio “Aušra” bendravimo klausimu;
Sovietinė tvarka mokslo laipsniui okup. Lietuvoje (Š.) ............ 34
Išeivijoje: Jaunimo svarstybos;
XXIII-ji Lietuviškųjų studijų savaitė Gouvieux pilyje (A Lembergas);
Lietuvos Steigiamasis seimas (Vt. Vt.) .......................... 42
Idėjos spaudoje ............................................................. 70
Vardai įvykiuose ......................................................... 72
Skaityti daugiau: Į Laisvę 1976 68(105)
Nr. 68 (105) 1976 —GRUODIS
LEONARDAS DAMBRIŪNAS
Per Antrąjį pasaulinį karą Lietuva vėl neteko nepriklausomybės ir apie trečdalio savo gyventojų. Tai proporcingai didesni nuostoliai, negu kitų tautų, išskyrus gal tik žydus. Daugelis krašto miestų ir miestelių buvo sugriauti, kraštas ekonomiškai nualintas. Tūkstančiai jaunų vyrų karo ir pokario metais išėjo į miškus ir žuvo, šimtai tūkstančių atsidūrė tremtyje ir daugelis negrįžo. Tačiau Lietuva, kaip feniksas iš pelenų, vėl atsigavo ir atsikūrė ir per 30 pokario metų gerokai pasikeitė.
DABARTINĖ LIETUVOS BŪKLĖ
Pažanga materialinėje srityje.
Iš išorės geriausiai matomas materialinis pasikeitimas. Buvo atstatyti miestai ir miesteliai, išaugo pramonė, kraštas elektrifikuotas, žemės ūkis pertvarkytas ir mechanizuotas, pagerinti keliai. Viso to rezultatas tas, kad buvęs grynai žemės ūkio kraštas pavirto jau pramonės kraštu, ir didesnė pusė krašto gyventojų (55%) gyvena jau miestuose. Žymiai išplėtus švietimą, priaugo naujų intelektualinių pajėgų — gydytojų, inžinierių, mokytojų, mokslininkų bei menininkų. Daugelis jų yra jau pasižymėję įvairiose srityse.
Aplamai viso krašto — miestų ir kaimo — išvaizda pasikeitė. Ir kadangi daug kas nauja pastatyta, tai reikia pripažinti, kad daug kas atrodo gražiau, negu buvo. Ir dabartiniai okupuotos Lietuvos šeimininkai turistams bei svečiams turi ką parodyti ir kuo pasididžiuoti. Neneigiant tos pažangos, reikia betgi pripažinti, kad tai tik viena medalio pusė. Tai pažanga grynai materialinėje srityje. Tai, anot “Aušros Nr. 2, tik fasadas. Bet, kaip žinoma, nemažiau svarbi ir kita medalio pusė — dvasinė sritis. Čia padėtis visai kitokia.
Skaityti daugiau: DABARTINĖ LIETUVOS BŪKLĖ IR KELIAS Į ATEITĮ
VYTAUTAS KUTKUS
JAV LB Tarybos narys
Žmogaus organizmo sutrikimą gydydamas, gydytojas nesitenkina tik to sutrikimo reiškinius — skaudėjimą, vėmimą, svaigimą ar kitokį silpnumą — apraminęs, o būtinai ieško organizmo sutrikimo priežasties ir, radęs ligos priežastį, stengiasi ją pašalinti. Tik pašalintas ligos priežastį organizmas gali atgauti normalų funkcionavimą. Tas pat galioja ir visuomeniniam organizmui. Taigi ir mūsų išeivijos tautinės bendruomenės problemas spręsdami, pirmiausia turime išsiaiškinti jų priežastis: iš kur ir dėl ko jos yra kilę.
1
Pirmoji ir seniausioji išeivijos lietuvių bendruomenės problema yra pati lietuvių bendruomenės samprata. Kas gi yra lietuvių bendruomenė? Nors Vliko 1949 paskelbtoji Lietuvių Charta jau 1974 atšventė savo sidabrinį, 25 metų amžiaus jubiliejų, daugeliui išeivijos lietuvių šios chartos nusakytoji LB vis dar nėra visai aiški. Ir tai suprantama, nes LB yra visai naujas išeivijos gyvenime reiškinys, kokio seniau išeivija nežinojo. Tik dypukai jau Vokietijoje tremtinių stovyklose susipažino ir susigyveno su LB. Ir jiem iš stovyklinio gyvenimo buvo aišku, kad LB — tai savanoriška tautinė savivalda. Lietuvių tremtinių bendruomenė UNRRA’os (United Nations Relief and Rehabilitation Administration), vėliau IRO’s (International Refugee Organization) priežiūroje lietuvių tremtinių gyvenime suvaidino nepaprastai naudingą tautinį vaidmenį. Veikiausiai, kad tas tremtinių bendruomenės naudingumas ir bus paskatinęs Vliką bendruomenės idėją perkelti ir senajai mūsų išeivijai visame pasaulyje. Dypukai tame bendruomenės perkėlime turėjo atlikti raugalo rolę. Ir atliko!
Skaityti daugiau: BENDRUOMENĖS PROBLEMOS IR JŲ PRIEŽASTYS
REZISTENCIJOS ISTORIJAI
GARBINGĄ LIETUVĮ IR LAISVĖS KOVOTOJĄ PRISIMENANT
STASYS ŽYMANTAS
P r a n a s P a d a l i s – P a d a l s k i s, gimęs 1911 gruodžio 7 Lietuvoje, mirė 1971 balandžio 5 Jungtinėse Valstybėse.
S t a s y s Ž y m a n t a s Ž a k e v i č i u s , gimęs 1908 balandžio 22 Ukrainoje, mirė 1973 balandžio 19 toje pačioje Amerikos žemėje, toli nuo Lietuvos, dėl kurios laisvės jiedu abu kovojo.
S t a s y s Ž y m a n t a s šį paskutinį savo gyvenime rašinį rašė Juozo Kojelio paprašytas Į LAISVĘ žurnalui 1973. Rašė jau labai sunkiai sirgdamas. Jau būdamas visai silpnas, dar bandė rašyti ir balandžio 6, prieš išvykdamas negrįžtamai į ligoninę. Rašomojoj mašinėlėj paliko dar popierio lapą, o ant stalo pluoštą lapų dar nevisai išbaigto bei apdailinto savo rankraščio apie mirusį savo bičiulį Praną Padalį.
Dviejų laisvės kovotojų ir bičiulių paskutinis susitikimas įvyko jau amžinybėje — ad vitam aeternam.
Marija Žymantienė
Draugystė yra kaip vakaro šešėlis, kuris ilgėja ir stiprėja gyvenimo saulei leidžiantis.
LA FONTAINE
Keista, kaip kartais, tarsi kokios slaptingos likimo galios tvarkomi, žmonių gyvenimo keliai susikerta, į vieną sueina ir po kurio laiko vėl skirtingom kryptim išsiskiria.
Rodos, niekas ypatingai nerišo ir nejungė manęs ir Prano Padalio. Buvome skirtingo būdo, skirtingų polinkių ir pomėgių, skirtingos profesijos. Jis žemaitis, aš, bent pagal tėvą, aukštaitis. Jis ekonomistas, aš teisininkas. Jis, kaip mūsuose įprasta sakyti, ateitininkas — dešiniųjų pažiūrų ir idėjų, aš labiau kairiųjų, nors formaliai jokiai ideologinei organizacijai ir nepriklausiau.
Skaityti daugiau: SUSITIKIMAI SU PRANU PADALIU
TĖVYNĖJE
Neseniai iš okupuotos Lietuvos į Jungtines Valstybes atvykęs dailininkas Vladas Žilius, atsiliepdamas į jam pateiktus klausimus, rugsėjo 26 būreliui lietuvių nusakė politinę, ūkinę, kultūrinę, religinę padėtį krašte.
Ar justi ir kuo konkrečiai pasireiškia skirtumas tarp Chruščiovo laikotarpio ir Brežnevo laikotarpio? Tarp Sniečkaus ir Griškevičiaus?
— Skirtumas nemažas. Nekęsdamas Stalino ir gal siekdamas populiarumo krašte ir užsieniuose, Chruščiovas panaikino daugelį sovietinės sistemos “tabu”. Jis atleido varžtus politinės, kultūrinės ir aplamai pilietinės laisvės srityse. Bet sovietinio ūkio srityje konstruktyvių ir būtinų pakeitimų nepajėgė padaryti. Sovietų ūkis jo laikais atsidūrė katastrofiškoj padėty. Lietuvoj jis pagarsėjo savo kukurūzais ir stoka duonos parduotuvėse. Nors šimtai tūkstančių stalinistų turėjo savo aktyvų reiškimąsi sustabdyti, bet Chruščiovo opozicija buvo galinga ir administracijos biurokratijoje ir partijos hierarchijoje. Ir tik laukė progos.
— Su Brežnevu stalinizmas grįžo ne iš karto, o palaipsniui užgniaužiant nedrąsias chruščiovinės “demokratijos” apraiškas ir akcentuojant centralizmą. Brežnevo neo-stalinizmas pirmiausia reiškiasi tiesiog isterišku militarizmu. Šiandien sovietų ūkis pirmiausia skirtas kariniam uždaviniam. Net ir ta pramonė, kuri gamina plataus vartojimo gaminius, prireikus, trumpiausiu laiku gali būt perjungta karinei gamybai. Ir šiuo metu kai kurie tokios civilinės pramonės cechai skirti tik karinei gamybai. Bet nė viena “pašto dėžutė” — taip įprastai vadinamos karinės pramonės įmonės, kurios vietoj adresų teturi pašto dėžutės numerį, — neturi civilinės pramonės cechų.
Skaityti daugiau: Dailininkas Vladas Žilius apie padėtį okupuotoje Lietuvoje
“Aušros” 2-me numeryje paryškinamos Lietuvos okupanto pastangos trukdyti pavergtos tautos bendravimą su išeivija. “Aušra” rašo:
— Į Lietuvą kasmet atvyksta apie keliolika tūkstančių užsieniečių (1974 m. jų skaičius nesiekė 19 tūkstančių), įskaitant turistus, sportininkus, komercininkus, artistus ir visus kitus. Didžiumą šių užsieniečių sudaro vadinamųjų liaudies demokratinių šalių piliečiai. Tad tikrųjų užsieniečių skaičius nežymus, o atvykstąs vasarą vienas kitas šimtas užsienio lietuvių jokios nei ideologinės, nei politinės, nei kitokios grėsmės tarybinei santvarkai Lietuvoje tikrai nekelia. Lietuva nusėta tankiu tarybinės kariuomenės karių tinklu, joje gausu įvairaus profilio žvalgybos darbuotojų, užsieniečius aptarnauja “Inturisto” ir kt. įstaigų personalas taip pat gerokai papildytas saugumiečiais. Nenutuokiantiems apie Tarybinio pasaulio realybę užsieniečiams, nors jie ir norėtų, belieka labai jau ribotos veiklos galimybės. Be to, retas jų išvyksta už Vilniaus ribų, o sostinėje viskas taip sutvarkyta, kad bet koks pašalinis žingsnis būtų tuoj pastebėtas.
Skaityti daugiau: Pogrindžio “Aušra” bendravimo klausimu
Aukštosiose mokyklose ir mokslinio tyrimo institutuose veikia vadinamos specializuotos mokslinės tarybos. Atskiros mokslo kandidato disertacijom ir atskiros mokslo daktaro disertacijom. Mokslo daktaro disertacijom taryba gali vertinti ir mokslo kandidato disertaciją, bet ne atvirkščiai. Mokslo daktaro disertacijų vertinimo tarybos nariai turi būti mokslo daktarai, o mokslo kandidato disertacijų vertinimo taryboje turi būti bent pusė tarybos narių mokslo daktarai. Abiejose tarybose su sprendžiamu balsu dalyvauja ir partijos bei profsąjungos atstovai. Šių tarybų sudėtį tvirtina Sovietų Sąjungos Ministrų Tarybos Aukščiausios atestacinės komisijos 25 narių prezidiumas.
Bet šiose tarybose apginta mokslo daktaro ar mokslo kandidato disertacija atitinkamo mokslo laipsnio dar nesuteikia, kol jos nepatvirtina mokslo daktaro disertacijos atveju minėtos atestacinės komisijos prezidiumas, o mokslo kandidato disertacijos atveju — atestacinės komisijos kolegija. Prieš tvirtindamas mokslo daktaro disertaciją, atestacinės komisijos prezidiumas ją pateikia ekspertų tarybai, kuri disertaciją rekomenduoja prezidiumui tvirtinti arba netvirtinti. Prieš tvirtinant atestacinės komisijos kolegijai mokslo kandidato disertaciją, ją taip pat patikrina ekspertai. Ir jei po to kolegija mokslo kandidato disertacijos netvirtina, jos tvirtinimo klausimą sprendžia atestacinės komisijos prezidiumas. Visų disertacijų kalba — rusų kalba.
Skaityti daugiau: Sovietinė tvarka mokslo laipsniui okupuotoje Lietuvoje
IŠEIVIJOJE
Rugpiūčio 7 LFB studijų ir poilsio savaitėje Dainavoje, Mich., Linui Kojeliui vadovaujant, Violeta Abariūtė, Daina Kojelytė ir Viktoras Nakas informavosi ir svarstė savo apsilankymo okupuotoje Lietuvoje patyrimus ir ko Lietuva tikisi iš savo išeivijos. Žemiau jų pasisakymų santrumpos.
Kojelis: Šio ryto svarstybos liečia svarbią temą — išeivijos jaunimo keliones į okupuotą Lietuvą. Iš buvusių Vilniaus kursuose ar su ekskursijom lankiusių okupuotą Lietuvą jaunuolių išgirsime apie padėtį Lietuvoje, taip pat apie pavergtųjų lietuvių lūkesčius išeivijos atžvilgiu.
Prieš duodamas žodį referentam, norėčiau papasakoti vieną įvykį Pasaulio lietuvių jaunimo III-jo kongreso studijų dienose. Kaip daugeliui iš spaudos žinoma, studijų dienose Brazilijoje buvo susirinkę jaunimo atstovai iš daugelio kraštų. Jie posėdžiavo, klausėsi paskaitų, atskiras temas svarstė pasikalbėjimuose ir diskusijų būreliuose. Paprastai tokio būrelio sueigoje būdavo apie 20 dalyvių. Išklausę temos referentą, temą padiskutuodavo ir priimdavo kokią išvadą pateikti visam kongresui. Vienas toks būrelis svarstė išeivijos jaunimo dalyvavimą Vilniaus vasaros kursuose. Klausimą referavo buvęs tų kursų dalyvis, religingas ir sąmoningas lietuvis patriotas. Jis aiškiai ir išsamiai nušvietė technikinius ir pragmatinius vykimo klausimus. Po diskusijų jis pateikė būreliui priimti ir pateikti kongresui šiokią išvadą:
— Jaunimo Kongresas ragina visą išeivijos jaunimą dalyvauti Vilniaus Universiteto rengiamuose vasaros kursuose.
Jaunimo svarstybose kalba D. Kojelytė, sėdi iš kairės vadovas L. Kojelis, V. Abariūtė ir V. Nakas
Būrelio dalyviai tarsi neteko žado. Tik kraipė galvomis, viens į kitą žvalgydamiesi. Būrelyje buvęs LF bičiulis, tur būt kaip jau frontininkam įprasta, ar norėdamas būrelį suaudrinti, ar kokią sumaištį sukelti, pasiūlė išvadai pridurti du žodžius: “lietuviškai sąmoningą”. Tada išvada skelbtų:
— Jaunimo Kongresas ragina visą lietuviškai sąmoningą išeivijos jaunimą dalyvauti Vilniaus universiteto rengiamuose vasaros kursuose.
Skaityti daugiau: Jaunimo svarstybos
Chantilly, kur šiemet VIII.1-8 įvyko XXIII-ji europinė Liet. studijų savaitė, priklauso Paryžiaus priemiestinei zonai. Tai žavingas, pilimis ir architektūros paminklais išpuoštas, vasarą žalumynuose paskendęs gamtos kampelis, kuriame poilsio ir atvangos ieško ne tik paryžiečiai. Chantilly — žirgų miestas, pagarsėjęs savo hipodromu ir jau nuo praeito šimtmečio čia vykstančiomis arklių lenktynėmis. Bet ne tai čionai sutraukė šiemet lietuvius iš įvairių Vak. Europos ir užjūrio šalių.
Europos lietuvių XXIII studijų savaitės dalyviai Chantilly, Prancūzijoje
Skaityti daugiau: XXIII-ji Lietuviškųjų studijų savaitė Gouviex pilyje
1969 Vliko seimas ryšium su 1970 įvyksiančia Steigiamojo seimo susirinkimo 50 metų sukaktimi priėmė šiokį nutarimą:
— Vliko seimas, pagarbiai minėdamas šio istorinio įvykio sukaktį ir sveikindamas gyvuosius Steigiamojo seimo narius,
1. Ragina lietuvių visuomenę atitinkamai paminėti šią reikšmingą sukaktį, kad jaunoji karta giliau susipažintų su Lietuvos valstybės atstatymo eiga ir su Steigiamojo seimo darbais.
2. Prašo Vliko valdybą pasirūpinti, kad būtų išleistas specialus leidinys Steigiamojo seimo darbams nušviesti.
3. Prašo Vliko valdybą pasirūpinti, kad Steigiamojo seimo nariai - veteranai memorandumais kreiptųsi į laisvojo pasaulio parlamentus ir parlamentarus, reikalaudami Lietuvai laisvės.
Sugretinę nutarimo 1 p. su 2, matome, kad Vliko seimas prašė Vliko valdybą specialaus leidinio Steigiamojo seimo sukakties minėjimui, kad minėtojai turėtų atitinkamos medžiagos apie jo darbus. Vliko valdyba to neįvykdė. Vietoj Vliko seimo prašyto 1970 išleisti Steigiamojo seimo susirinkimo 50 metų sukakčiai leidinio Vliko valdyba tik 1976 Tautos fondo lėšomis išleisdino V. Daugirdaitės-Sruogienės Lietuvos Steigiamąjį Seimą. Leidėjų pasisakymu, šio leidinio uždavinys — apsaugoti Steigiamojo seimo darbus, “kad jie nedingtų istorijai” ir “ kad Lietuva ir jos byla neliktų svetima naujai priaugančioms kartoms”, kurioms “reikia pažinti nepriklausomos Lietuvos valstybės politinio gyvenimo įvykius, žmones, pajusti Lietuvos demokratijos dvasią, Lietuvos politinės demokratijos tradicijas ir formas”. Tai jau kitos paskirties leidinys, nekaip Vliko seimo prašytasis. Ir šioji paskirtis nelabai net derinasi su Steigiamojo seimo tema. Pvz. ką Steigiamasis seimas gali liūdyti priaugančiojo kartom apie Lietuvos dabartinę bylą? Tokiam liudijimui reikalingesnis būtų vadinamo “Liaudies seimo” dokumentuotas komentaras. Arba pvz. apie kokias Lietuvos politinės demokratijos tradicijas Steigiamasis seimas gali liudyti, kai jis pats tebuvo tos demokratijos pradinis žingsnis. Tad iš leidėjų skirtų šiam leidiniui uždavinių gyvenimiškas tėra vienas — apsaugoti Steigiamojo seimo darbus, “kad jie nedingtų istorijai”.
Skaityti daugiau: Lietuvos Steigiamasis seimas
Jaunimas, PLB ir Vlikas
Vienas iš, palyginti, nedažnų mūsų išeivijos jaunųjų intelektualų, kuris nesibodi ir politika, o aktyviai sielojasi rasti išeivijos jaunimo politiniam brendimui ir atitinkamom pratybom praktiškų sprendimų, Viktoras Nakas “Ateities” žurnale (1976.Nr. 5) be kita ko taip pasisako:
— Jaunimui Pasaulio Lietuvių Bendruomenė yra aktualesnė, negu Vyriausias Lietuvos Išlaisvinimo Komitetas. Priežastys yra trys. Pirmoji priežastis yra ta, kad Pasaulio Lietuvių Bendruomenė turi savo šaknis kiekviename krašte . . .
— Antroji priežastis, kodėl Pasaulio Lietuvių Bendruomenė yra aktualesnė, negu Vlikas, yra susijusi su šių vienetų sudėtimi. Vlikas viešai vadovaujasi pagal senų, Lietu-vaje įsteigtų, partijų sistemą . . . Jaunimas susidaro vaizdą, kad Vlikas yra senoviškas, o Pasaulio Lietuvių Bendruomenė yra moderni, tinkamesnė šiems laikams.
Skaityti daugiau: IDĖJOS SPAUDOJE
Rugsėjo 26 Magdalena Draugelytė-Galdikienė atšventė 85 metų amžiaus sukaktį. Dar caro okupuotoj Lietuvoj šio šimtmečio pradžioje ji buvo tarp pradininkų lietuvių katalikų moksleivių ateitininkų sąjūdžio. Nepriklausomoj Lietuvoj ji buvo lietuvių katalikių moterų sąjūdžio ašis. Uoli krikščionių demokratų talkininkė. Visų Lietuvos demokratinių seimų atstovė. Moterų švietimo sumani organizatorė ir jų lygių teisių kovotoja. Pedagogiška ir tolerantinga ji yra mūsų tautai atidavusi reikšmingą ir didžiai pozityvų įnašą.
★
Spalio 12 prezidentas Fordas pataisyti savo liapsusui apie Rytų Europos padėtį sukvietė etninių grupių atstovus. JAV lietuviam atstovavo Altos pirmininkas Bobelis ir JAV LB naujasis pirmininkas Gečys. Gečio ir lenkų atstovo dalyvavimas ir žodis buvo perduota ir per televiziją.
Skaityti daugiau: VARDAI ĮVYKIUOSE
Praeitame Į LAISVĘ 67 (104) numeryje rašinio “JAV LB VII tarybos rinkimai” lentelėje (5 p.) trūko Bostono apygardos paylinkių duomenų VIII tarybos balsavimuose. Dabar Krašto valdybos vicepirmininko Balio Raugo rūpesčiu ir Bostono apy-gaidos valdybos pirmininko P. Jan-čausko paslaugumu (jiedviem labai ačiū) tie duomenys yra gauti. Bostono apygardos visų aštuonių LB tarybų balsavimo duomenų lentelė yra tokia:
Skaityti daugiau: PAPILDYMAS IR PATIKSLINIMAS