Tauro apygardos partizanai.
Tauro apygardos partizanų vadovybė. 1946 m. rugpjūčio 16 d. Iš kairės: štabo ryšininkas Kazys Matulevičius-Radvila, Vytauto rinktinės vadas Vytautas Vitalius Gavėnas-Vampyras, Geležinio Vilko rinktinės vadas Kazimieras Algirdas Varkala-Daumantas, apygardos adjutantas Jonas Pileckis-Šarūnas, Žalgirio rinktinės vadas Jurgis Ilgūnas-Šarūnas, apygardos kapelionas Justinas Lelešius-Grafas, Žalgirio rinktinės štabo viršininkas Juozas Jasiulaitis-Turklys, Kazokas. Iš Genocido aukų muziejaus fondų
Skaityti daugiau: Spalio 22 d. žuvę partizanai
Palių, vėliau Ąžuolo tėvūnijos partizanas Antanas Pūkas-Dūlis, Laikrodis (1925-1949)
Pūkas Antanas-Dūlis, Laikrodis, g.1925 ar 1927 m. Daukšių k., Gudelių vls., Marijampolės aps. 1945 m. pavasarį įstojo į partizanų gretas, sužeistas Žuvinto ežero kautynėse. Įsigijęs dokumentus, 1945 m. rudenį apsigyveno Padovinio kaime pas Aleksą, kuris vėliau su šeima buvo ištremtas į Sibirą. Sodyboje įrengtoje slėptuvėje slėpė partizanus. 1949 m. slėptuvė enkavedistų surasta, joje buvę partizanai gynėsi, todėl slėptuvė buvo išsprogdinta. A.Pūko tuo metu namuose nebuvo. Sužinojęs apie įvykusią nelaimę, į namus negrįžo - įstojo į Ąžuolo tėvonijos partizanų gretas.
Žuvo 1949 m. spalio 20 d. Daukšių kaime prie Amalvos palių esančiame Panausupio beržyne su dviem kovos draugais. Kūnas gulėjo ant gatvės grindinio Gudeliuose. Užkastas Gudelių kapinių patvoryje, vėliau ši vieta įjungta į kapinių teritoriją.
Šaltinis: https://www.partizanai.org/laisves-kovu-archyvas-29-t-2001/3792-pries-smurta-ir-priespauda-partizanai-zuvinto-paliose-1944-1951-m
Juzė Petrulionytė-Vaidilutė
Juzefa Petrulionytė - Vaidilutė buvo pagrindinė Tauro apygardos ryšininkė, partizanė. Nuolat nešiojosi trumpą ginklą ir nuodų kapsulę. Kiekviena diena jai būdavo žygio diena. Pasiekdavo tolimiausius Lietuvos kampelius. Paprasta, kukliai apsirengusi, ji mažai kam sukeldavo įtarimą. Prasiskverbdavo ten, kur, atrodė, niekas negalės praeiti. 1947 m. rudenį ji gyveno pas Joną Katilių, Kazliškių kaime, Šunskų valse. | šią sodybą dažnai užsukdavo partizanai. Kai jie ilsėdavosi, Vaidilutė eidavo sargybą. 1947 m. rugpjūčio 11 sodyboje dienojo 3 partizanai. Vaidilutė tvarte melžė karves. Tuo momentu rusai apsupo sodybą. Partizanai miegojo, ir nebuvo kaip juos perspėti. Vaidilutė nutarė bėgti, tikėdamasi, kad į ją pradės šaudyti, o vyrai, išgirdę šūvius, pasitrauks. Ji puola vartų link. Baudėjų dėmesys nukrypsta į Vaidilutę ir Liepą, kuri tuo metu ten slapstėsi. Partizanai pasitraukė. Vaidilutė vaidina tarnaitę ir prašo, kad jai leistų triūstis. Tačiau rusai Liepą, Vaidilutę ir šeimininkę susodino į sunkvežimį ir nuvežė į Kazlų Rūdą. Atvežę į Kazlų Rūdos pamiškę, visas uždarė kažkokiam karo metu iškastam bunkeryje. Vaidilutė prašosi į tualetą, ketindama pabėgti. Iš pradžių neleidžia, vėliau išleidžia į lauką. Vaidilutė pasileidžia bėgti. Rusas paleidžia seriją, ir ji krinta.
Baudėjai prišoka, spardo sunkiai sužeistą Vaidilutę ir randa pas ją pistoletą. Pradeda tardyti Liepą ir šeimininkę. Kodėl tos nepasakiusios, kad čia ne tarnaitė?
Sužeistą Vaidilutę įmeta atgal į sunkvežimį, susodina Liepą su šeimininke ir veža į Kazlų Rūdos stribyną. Vežama Vaidilutė prašė Liepą, kad ji jai išimtų nuodus. “Sesute Irute, duok nuodus, nes neiškęsiu”. Negavo. Dejuoja, prašo gerti. Stribai keikiasi, neduoda. Kazlų Rūdoje įsiūbuoja ir dar gyvą meta į stribelnyčios kiemą. Vaidilutė sudejuoja ir miršta.
Šaltinis: https://www.partizanai.org/failai/html/Vilutiene-Trecioji-veliavos-spalva.htm
Skaityti daugiau: Spalio 20 d. žuvę partizanai
Aukštaitijos partizanų vadai Šimonių girioje 1947 m.
I eilėje sėdi iš kairės: Vincas Kaulinis-Miškinis, Antanas Slučka-Šarūnas, Bronius Kazickas-Saulius, Mykolas Guobužas-Šaulys, neatpažintas, Albertas Nakutis-Viesulas.
II eilėje stovi iš kairės: Povilas Baronas-Briedis, Jurgis Urbonas-Lakštutis, Balys Jakštonis-Trockis, Vytautas Perevičius-Dobilas, Jonas Guobužas-Girėnas, Stasys Zabulionis-Lūšis (UKM)
GUOBUŽAS Jonas, Kazio-Girėnas, gim. 1927 m. Gaspariškių k., Vyžuonų vls., ūkininkų šeimoje, tėvai turėjo apie 30 ha žemės. Vytauto apygardos Liūto rinktinės Beržo kuopos Šmėklos būrio partizanas. Žuvo 1949 m. spalio 18 d. Gaspariškių k. Palaikai buvo užkasti prie Vyžuonų mstl. kapinių.
Šaltinis: https://partizanai.org/failai/html/drasiai-stovesim.htm
Spalio 18 d. Anykščių r. Šilagalių k. apylinkių Šimonių girioje (dabar - Anykščių r. sav.) karinės operacijos metu radus ir apsupus bunkerį nusišovė 6 jame buvę Vaižganto rinktinės Gintaro rajono partizanai. Žuvo: Vilgelmas Bugailiškis-Drąsutis (Vytenio būrio vadas), Janina Gečiūnaitė-Dalia, Mindra, Teofilis Gudas-Eskimas (Gintaro tėvūnijos vadas), Bronė Karvelytė-Snaigė, Mirta, Mikolas Namejūnas-Rimantas (Laimučio būrio vadas) ir Janina Valevičiūtė-Namejūnienė-Astra.
Skaityti daugiau: Spalio 18 d. žuvę partizanai
Spalio 17 d.
Spalio 17 d. Utenos aps. Daugailių vls. Juknėnų k. (dabar - Utenos r. sav.) MVD vidaus kariuomenės 137-ojo šaulių pulko kareivių grupės vykdytos karinės čekistų operacijos metu buvo aptikta 4 partizanų grupė. Per susišaudymą nukauti 3 partizanai. Žuvo: Antanas Černiauskas-Šaulys, Pranas Dumbrava-Karvelis ir Anupras Meidus.
Spalio 17 d. Utenos aps. Daugailių vls. Juknėnų k. (dabar - Utenos r. sav.) apylinkėse suimtas Sakalo būrio vadas Jurgis Dūdėnas-Vaidila parodė savo bendražygių bunkerį, kuriame tuo metu buvo 2 partizanai. Per susišaudymą žuvo Bronius Maniušis ir Bronius Pūslys. Pats J. Dudėnas nusileidęs į bunkerį nusišovė. Tęsiant karinę operaciją vienoje iš sodybų buvo aptiktas ir nušautas dar vienas Sakalo būrio partizanas Alfonsas Šavalinskas.
ŠIAURĖS RYTŲ LIETUVOS PARTIZANŲ SRITIS. ATLASAS 2d. p. 126,127
BIVAINIS VLADAS, gimęs Vyžių k., Tauragnų vls. Nuo 1944 m. rudens slapstėsi. 1945 10 17 būrys Minčios girioje, tarp Baltelės ir Utenykščio ežerų buvo užkluptas NKVD kariuomenės, ir V.Bivainis su Vladu Tumėnu žuvo.
TUMĖNAS VLADAS, gimęs Vyžių k., Tauragnų vls. Partizanas. 1945 10 17 su Vladu Bivainiu rusų kariuomenės užtikti tarp Utenykščio ir Baltelės ežerų ir nušauti.
https://partizanai.org/failai/html/laisves-kaina.htm
Skaityti daugiau: Spalio 16 - 17 d. žuvę partizanai
Dainavos ir Tauro apygardų partizanų susitikimas.
Stovi iš kairės: Vaclovas Voveris-Žaibas, Jurgis Krikščiūnas-Rimvydas, neatpažintas, Adolfas Ramanauskas-Vanagas, Sergijus Staniškis-Litas ir Jonas Kučinskas-Spyruoklis.
Klūpo (dešinėje) Motiejus Jaruševičius-Lakštingala. Kiti neatpažinti. 1948 m. vasara.
(Genocido aukų muziejus)
Kučinskas Jonas-Spyruoklis gimė 1906 m. Marijampolės apskrities Škėvonių kaime. Nuo 1944 m. - Tauro apygardos partizanas. Nuo 1945 m. vidurio — Dainavos apygardos Vaidoto rinktinės partizanas, nuo 1947 m. - grupės vadas. 1951 m. gegužės 23 d. paskirtas Dainavos apygardos Dzūkų rinktinės vadu. Žuvo 1951 m. spalio 19 d. kartu su trimis bendražygiais Prienų rajono Barkūniškio miške įrengtame bunkeryje
Juodkojis Liudvikas-Kariūnas gimė 1924 m. Vilkaviškio apskrities Pilviškių valsčiaus Sausbalių kaime. Tauro apygardos Vytauto rinktinės partizanas. Žuvo 1949 m. spalio 19 d. Pilviškių valsčiuje, Samarčiūnuose kartu su bendražygiu Jonu Braziu-Klajūnu. Kūnas buvo išniekintas Pilviškiuose.
Šaltinis: https://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html
Kalauskas Antanas - Pistoletas. G. 1916 m. Pažėruose, Veiverių vlsč. Partizanuose nuo 1944 m. Žuvo 1949.10.19 Papilvės k. Veiverių vlsč.
Stakutis Juozas. Žuvo 1945.10.19. Iš Prienų vlsč.
https://partizanai.org/failai/html/istark-mano-varda.htm
Aloyzas Šnioka, Panemunio vls., Vengriškių k., Vyžuonos b. Ž.1948 10 19.
https://partizanai.org/failai/html/kovoje-del-laisves.htm
Jašinskas Kazimieras-Krivaitis, 1926-1948 10 19;
https://partizanai.org/failai/pdf/0LKA/Laisves-kovu-archyvas-24-1998.pdf
Brazys Jonas - Klajūnas gimė Opšrūtuose. 1920 - 1949 10 19. Žuvo Samarčiūnų k. Pilviškių vlsč. Kęstučio rinkt, vadas. Žuvo kartu su adjutantu Juodkoju Liudviku -Kariūnu.
https://partizanai.org/failai/html/Vilutiene-Trecioji-veliavos-spalva.htm
Lokio rinktinės partizanai. Centre (ketvirtas iš kairės) Lokio rinktinės vadas Kazimieras Kaladinskas-Erškėtis.
(Genocido aukų muziejus)
Kaladinskas Kazimieras-Erškėtis gimė 1903 m. Zarasų apskrities Salako valsčiaus Zelmeniškių kaime. Tarnavo Lietuvos kariuomenėje, turėjo puskarininkio laipsnį. Vėliau dirbo pasienio policijoje. K. Kaladinsko suburtas gerai ginkluotas partizanų būrys Ažvinčių, Minčios miškuose veikė jau 1944 m. rudenį. 1945 m. pradžioje būrys buvo reorganizuotas į kuopą. 1945 m. vasarą K. Kaladinskas-Erškėtis suvienijo visus Salako valsčiaus partizanus, suformavo apie 100 partizanų jungusią Erškėčio kuopą, kuri formaliai buvo pavaldi Vytauto apygardos Lokio rinktinei. Kuopa buvo gana mobili ir suduodavo priešui netikėtus smūgius, todėl buvo vadinama „skrajojančiu" būriu. Remiantis MGB suvestinėmis, 1944-1947 m. K. Kaladinskas-Erškėtis su savo vyrais įvykdė 23 kovines operacijas, nukovė 41 ir sužeidė 4 sovietinius aktyvistus ir baudėjus. Nuo 1946 m. -Lokio rinktinės vadas. Žuvo kartu su trimis bendražygiais 1947 m. spalio 15 d. Utenos apskrities Puziniškiu kaime, Balio Rukšėno sodyboje
Prisikėlimo apygardos Maironio rinktinės Mindaugo tėvūnijos partizanų laikraščio „Kovo dėl laisvės"
leidėjai Viktoras Bakanauskas-Vytautas (kairėje) ir Mečislovas Bankauskas-Vymantas. 1949 m.
(Genocido aukų muziejus)
Bankauskas Mečislovas-Vymantas gimė 1918 m. Tytuvėnų valsčiaus Burbiškiu kaime. Kęstučio, vėliau Prisikėlimo apygardos Maironio rinktinės partizanas. 1949 m. leisto Maironio rinktinės Mindaugo tėvūnijos laikraščio „Kova dėl laisvės" bendradarbis. Nuo 1951 m. gegužės - Nemuno būrio, saugojusio Maironio rinktinės štabą, vadas. Žuvo 1951 m. spalio 15 d. Tyrulių pelkėse
Skaityti daugiau: Spalio 15 d. žuvę partizanai
Vytauto apygardos Jovaro kuopos Perkūno būrio partizanai. 1950 09 16. Iš kairės: pirmas Albertas Pakenis-Jūreivis, trečia - Bronė Matuliauskaitė-Rožė, ketvirtas - Antanas Bagočiūnas-Dūmas. Antra - Šiaurės Rytų srities štabo ryšių įgaliotinė Janina Valevičiūtė-Astra (VŽM)
Iš kairės Vytauto apygardos Jovaro kuopos Perkūno būrio partizanas Justinas Puodžiūnas-Šerkšnas ir Algimanto apygardos Algirdo kuopos Vytenio būrio partizanas Vilius Bugailiškis-Drąsutis. 1950 09 03 (R. Kauniečio asmeninė kolekcija)
BUGAILIŠKIS Vilius, Povilo-Drąsutis, Prancūzas, gim. 1929 m. Starkonių k., Viešintų vls., gyveno Pelyšių k., Šimonių vls. Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Algirdo kuopos Vytenio būrio partizanas. Žuvo 1952 m. spalio 13 d. prie Vaižganto rinktinės štabo slėptuvės, netoli Šilagaliu k., Šimonių vls. Palaikai buvo užkasti žuvimo vietoje, 1989 m. perlaidoti Panevėžio mst. kapinėse.
GUDAS Teofilis, Jono-Eskimas, gim. 1913 m. Nociūnų k., Šimonių vls., Lietuvos kariuomenės karininkas. Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Vytenio būrio vadas, vėliau Vytauto apygardos Vaižganto rinktinės Gintaro rajono vadas. Žuvo 1952 m. spalio 13 d. prie Vaižganto rinktinės štabo slėptuvės, netoli Šilagalių k., Šimonių vls. Palaikai buvo užkasti žuvimo vietoje, 1989 m. perlaidoti Panevėžio mst. kapinėse.
Iš kairės: Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Vytenio būrio vadas Teofilis Gudas-Eskimas ir Vytauto apygardos Liūto rinktinės Perkūno būrio partizanas Vytautas Pačinskas-Audra. 1950 09 03 (VŽM)
Skaityti daugiau: Spalio 13 d. žuvę partizanai
Išniekinti ir stribyno kieme numesti 1950 m. spalio 11 d. žuvę Vyčio apygardos Briedžio rinktinės partizanai.
Iš kairės: V. Kadžys-Šešiapūdis, A. Valikonis-Slivka ir J. Kalvaitis-Pažįstamas
Šaltinis: https://partizanai.org/failai/html/kovojanti_lietuva.htm
Stankevičius Zigmas. G. 1914 m. Braziūkuose, Lekėčių vlsč. Partizanuose nuo 1945 m. Žuvo 1948.10.11 slėptuvėje prie Braziūkų k.
Taputis Jonas - Liūtas. G. 1920 m. Ėglupio k. Žuvo 1946.10.11 Petrulionio sodyboje Nendrinių k. Pilviškių vlsč. Žalgirio rinktinė.
Norkeliūnas Juozas iš Beržinbūdės k. 1920-1945.10.10. Lietuvos kariuomenės puskarininkis, vėliau eigulys. Žuvo tėviškėje. Palaidotas Mikališkėje.
Seliokas Osvaldas - Žaibas. G. 1926 m. Guobiškės k. Kazlų Rūdos vlsč. Būrio vadas. Žuvo 1947.10.10 miške prie Dambravinos k. Su draugu nušovė 7 rusus ir žuvo patys.
https://partizanai.org/failai/html/istark-mano-varda.htm
Skaityti daugiau: Spalio 10-11 d. žuvę partizanai