Spalio 15 d. žuvę partizanai
Lokio rinktinės partizanai. Centre (ketvirtas iš kairės) Lokio rinktinės vadas Kazimieras Kaladinskas-Erškėtis.
(Genocido aukų muziejus)
Kaladinskas Kazimieras-Erškėtis gimė 1903 m. Zarasų apskrities Salako valsčiaus Zelmeniškių kaime. Tarnavo Lietuvos kariuomenėje, turėjo puskarininkio laipsnį. Vėliau dirbo pasienio policijoje. K. Kaladinsko suburtas gerai ginkluotas partizanų būrys Ažvinčių, Minčios miškuose veikė jau 1944 m. rudenį. 1945 m. pradžioje būrys buvo reorganizuotas į kuopą. 1945 m. vasarą K. Kaladinskas-Erškėtis suvienijo visus Salako valsčiaus partizanus, suformavo apie 100 partizanų jungusią Erškėčio kuopą, kuri formaliai buvo pavaldi Vytauto apygardos Lokio rinktinei. Kuopa buvo gana mobili ir suduodavo priešui netikėtus smūgius, todėl buvo vadinama „skrajojančiu" būriu. Remiantis MGB suvestinėmis, 1944-1947 m. K. Kaladinskas-Erškėtis su savo vyrais įvykdė 23 kovines operacijas, nukovė 41 ir sužeidė 4 sovietinius aktyvistus ir baudėjus. Nuo 1946 m. -Lokio rinktinės vadas. Žuvo kartu su trimis bendražygiais 1947 m. spalio 15 d. Utenos apskrities Puziniškiu kaime, Balio Rukšėno sodyboje
Prisikėlimo apygardos Maironio rinktinės Mindaugo tėvūnijos partizanų laikraščio „Kovo dėl laisvės"
leidėjai Viktoras Bakanauskas-Vytautas (kairėje) ir Mečislovas Bankauskas-Vymantas. 1949 m.
(Genocido aukų muziejus)
Bankauskas Mečislovas-Vymantas gimė 1918 m. Tytuvėnų valsčiaus Burbiškiu kaime. Kęstučio, vėliau Prisikėlimo apygardos Maironio rinktinės partizanas. 1949 m. leisto Maironio rinktinės Mindaugo tėvūnijos laikraščio „Kova dėl laisvės" bendradarbis. Nuo 1951 m. gegužės - Nemuno būrio, saugojusio Maironio rinktinės štabą, vadas. Žuvo 1951 m. spalio 15 d. Tyrulių pelkėse
Šaltinis: http://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html
1950 m. spalio 15 d. Kretingos r. Žutautų ir Mikoliškių k. apylinkių miške (dabar – Kretingos r. sav.) MGB vidaus kariuomenės 32-ojo šaulių pulko kareiviai vykdė karinę čekistų operaciją. Jos metu žuvo du Žemaičių apygardos Kardo rinktinės partizanai. Iš jų žinomas Algirdas Matijauskas- Seniūnas. Taip pat buvo suimtas sunkiai sužeistas Kardo rinktinės vadas Juozas Jucys-Margis, kuris nuo kautynėse patirtų žaizdų po kelių dienų mirė.
Žuvusiųjų palaikai buvo atvežti į Kartenos mstl. ir užkasti MGB Kartenos valsčiaus poskyrio kieme.
Vakarų Lietuvos partizanų sritis, Atlasas, Vilnius: LGGRTC, 2010, l. 210.
Koplyčia 1990 m. birželio 2 d. iš buvusio NKVD-MVD-MGB Kartenos valsčiaus poskyrio kiemo perkeltiems ir šioje vietoje palaidotiems 1948–1951 m. žuvusiems Žemaičių apygardos Kardo rinktinės Kartenos (Buganto) kuopos partizanams, jų ryšininkams ir rėmėjams, taip pat 1946–1953 m. žuvusiems Kartenos valsčiaus gyventojams atminti. Bendras koplyčios ir atminimo plokščių joje vaizdas. Kretingos r. Kartenos sen. Kartenos mstl. kapinės. Aut. Petras Lukauskas. Pastatyta 1990 m. Juozapo Antano Vilucko rūpesčiu. J. Kanarsko nuotr., 2007 m.
JUOZAS JUCYS-ANTANAITIS, RIČARDAS, MARGIS
1920 04 04–1950 10 15
Juozas Jucys gimė 1920 m. balandžio 4 d. Kretingos aps. Gargždų vls. Utrių k. Edvardo ir Grasildos Lengvinaitės-Jucienės šeimoje. Gyveno Kretingos aps. Kartenos vls. Mikoliškių k.
Nuo 1944 m. Kardo rinktinės Kartenos (Buganto) kuopos partizanas. 1948 m. paskirtas Žemaičių apygardos Kardo rinktinės štabo adjutantu, o 1948 m. gegužės 3 d. žuvus rinktinės vadui Juozui Kiekšei-Druliui – Kardo rinktinės vadu. 1949 m. rugpjūčio mėn. pateko į nelaisvę, bet sugebėjo pabėgti.
ALGIRDAS MATIJAUSKAS-JŪRA
1928–1950 10 15
Algirdas Matijauskas, Antano, gimė 1928 m. Kretingos aps. Kartenos vls. Mikoliškių k.
Partizanų ryšininkas. Nuo 1948 m. gruodžio mėn. Žemaičių apygardos Kardo rinktinės Kartenos (Buganto) kuopos partizanas.
Šaltinis: http://genocid.lt/UserFiles/File/Atmintinos_datos/2015/201510_ZA_KR_zutis.pdf
Baltys Jurgis - Vilkas. ? - 1945 10 15. Kapitonas. Žalgirio rinkt.
http://partizanai.org/failai/html/Vilutiene-Trecioji-veliavos-spalva.htm
BRAŽĖNAS ADOMAS, Petro - Ristūnas, g.1918 m. Pabaltės k., Utenos vls. Partizanas. Ag. Kiškio išduotas su dar 3 partizanais (J.Šyviu, K.Steibliu, J.Simunčiu) 1949 10 15 žuvo Andreikėnų k., palaidoti Kvyklių kapinėse.
JAKŠTONIS ANTANAS, g.1905 m. Varundiškių k., Debeikių vls. Žuvo prie tėviškės 1945 10 15. Palaidotas Kilėviškių k. kapinėse.
JAKŠTONIS VINCAS, g.1914 m. Subačių k., Leliūnų vls. Vargoninkas, 1941 m. Birželio sukilimo būrio vadas Bijutiškyje (Molėtų rj.). Slapstėsi, 1945 m. legalizavosi. Suėmė prie Balteniškių ir 1945 10 15 žiauriai nukankino. Palaidotas Kilėviškių k. kapinaitėse.
SIMUNTIS JONAS - Girėnas, g. 1911 m. Paneveržio k., Kuktiškių vls. Dirbo Paneveržio apylinkės pirmininku. Nušovus sovietų pareigūną (1949 08 24), turėjo trauktis į mišką. m. Žuvo 1949 10 15 Andreikėnų k. kartu su Jonu Šyviu - Plienu, Kaziu Steibliu - Ramūnu, Adomu Bražėnu - Riešutu.
STEIBLYS KAZYS - Ramūnas, g.1926 m. Prūsokiškių k., Kuktiškių vls. Partizanas, priklausė Kovo būriui, buvo jo vadas. Slapstėsi Andreikėnų k., netoli J.Vanago sodybos. Bunkeris buvo išduotas. Jame 1949 10 15 žuvo K.Steiblys, J.Šyvis, A.Bražėnas ir J.Simuntis. Palaidotas Kvyklių kapinėse.
ŠYVIS JONAS - Plienas, g.1921 m. Šakių k., Kuktiškių vls. Partizanas. Slapstėsi su A.Bražėnu, J.Simunčiu ir K.Steibliu Andreikėnų kaime, Vanago bunkeryje. Visi keturi agento „Kiškio” buvo išduoti ir, nenorėdami pasiduoti, 1949 10 15 susisprogdino. Palaidotas Suginčių kapinėse.
http://partizanai.org/failai/html/laisves-kaina.htm
DZIKAS Juozas - Žiburys, g. 1928 Kunioniuose, Josvainių v. Būrio vadas. Žuvo 1957 10 15 Šilainiuose (nusišovė).
http://partizanai.org/failai/html/pietu-zemaitijoje.htm