Pirmoji Kabelio išdavystė. Iš kairės: Bronius Bobina - Patrimpas, Navickas - Dudutis, Pranas Ruseckas - Drugys, Jonas Misiukevičius - Arūnas, Benius Gataveckas - Verpetas.
Misiukevičius Jonas - Arūnas iš Liepalotų k. 1924 - 1952 01 10. Žuvo Trilaukio k.
https://partizanai.org/failai/html/Vilutiene-Trecioji-veliavos-spalva.htm
Bobina Bronius - Patrimpas iš Šilbalių k. Bartninkų vlsč. 1921-1952.01.10. Žuvo Trilaukio k. Vilkaviškio raj. Bieliausko sodyboje. Kartu žuvo dar 4 partizanai. Išdavė Kabelis. Vytauto rinktinė.
Gataveckas Benius - Verpetas nuo Kybartų. ?-1952.01.10. Žuvo Trilaukio k. Vilkaviškio raj. Bieliausko sodyboje. Vytauto rinktinė.
Kuncevičius Jonas iš Daugirdų k. Gudelių vlsč. Žuvo 1945.01.10.
Navickas Gintautas - Dudutis, Benius iš Grajauskų k. Bartninkų vlsč. 1925-1952.01.10. Partizanuose nuo 1945 m. Žuvo Trilaukio k. Pajevonio vlsč. išduotas Kabelio.
Ruseckas Pranas - Drugys, Žirnis iš Vartų k. Prienų raj. 1919-1952.01.10. Partizanuose nuo 1944 m. Buvo 8 kartus sužeistas. Žuvo Trilaukio k. Vilkaviškio raj. kartu su B. Bobina, J. Misiukevičium, Navicku ir B. Gatavecku. Vytauto rinktinė.
Balčiūnas Jurgis, Aleksandro s., - Ugnis iš Šeštokų. 1918.08.10-1946.01.09. Išėjo į partizanus 1945 m. ir mirė nuo ligos Metelicos k. Metelių vlsč. pas Ivanauską. Baigė karo policijos mokyklą. 1990 m. perlaidotas į Kalniškės mūšyje žuvusių kapą Simne.
https://partizanai.org/failai/html/istark-mano-varda.htm
Skaityti daugiau: Sausio 9-10 d. žuvę partizanai
Šarūno rinktinės partizanai.
Pagal KGB sužymėjima trečias - Valeras Abeciūnas-Smauglys, ketvirtas - Petras Simonavičius-Ąžuolas, šeštas - Juozas Gegužis-Diemedis. Apie 1948 m. (Genocido aukų muziejus)
Simonavičius Petras-Ąžuolas gimė 1918 m. Alytaus apskrities Miroslavo valsčiaus Obelijos kaime. Į partizanų gretas įstojo 1947 m. rudenį. Priklausė Dainavos apygardos Šarūno rinktinės Br. Tamkevičiaus-Beržinio būriui, vėliau pats tam būriui vadovavo. Suimtas 1950 m., sušaudytas 1951 m. sausio 8 d.
https://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html
PILIPAVIČIUS Kazys, Jono, g. 1919 Gausantiškiuose, Veliuonos v. Žuvo 1945 01 07 Burbinės miške.
MOCKAITIS Juozas, žuvo 1945 01 08 Užšešuviuose, Batakių v.
https://partizanai.org/failai/html/pietu-zemaitijoje.htm
Voveruška Antanas, Juozo s., g. 1928 m., slapyvardis Banga, nukautas 1952 m. sausio 7 d.
https://partizanai.org/failai/html/Dainavos-partizanai-saruno-rinktine.htm
Skaityti daugiau: Sausio 7-8 d. žuvę partizanai
Grįžti į pradinį meniu
Šioje, devintoje, „Laisvės kovotojų prisiminimų“ knygoje publikuojama trijų Lietuvos regionų – Žemaitijos, Aukštaitijos ir Suvalkijos – pokario kovų medžiaga. visa tai sudaro Žemaičių apygardos Kardo (Kardų) rinktinės kovotojų, keletas Aukštaitijos krašto – Panevėžio, Radviliškio ir Pakruojo apylinkių – buvusių partizanų ryšininkų ir rėmėjų bei Tauro apygardos – Prienų, Garliavos, Pakuonio ir kt. Užnemunės apylinkių – Geležinio vilko bei Žalgirio rinktinės laisvės kovotojų prisiminimai. Ši, kaip ir kitos serijos knygos, gausiai iliustruota archyvinėmis nuotraukomis (149 vnt.), pateikiama išsami asmenvardžių rodyklė..
Knygą galite atsisiųsti arba atsiversti kitame lange sekančiais formatais:
| PDF |
 |
Algimanto apygardos partizanai prie Šventosios.
Pasirėmęs Jonas Šimėnas-Berželis. Sėdi iš kairės: Povilas Jonelis-Tūzas ir Albinas Milčiukas-Tigras.
Stovi pirmas iš kairės - Jonas Stasiukaitis-Ąžuolas. Kiti neatpažinti.
(Genocido aukų muziejus)
Vyčio apygardos partizanai.
Priekyje Jonas Stasiukaitis-Ąžuolas.
Ant akmens sėdi iš kairės: Juozas Šemežys-Tikras Brolis, Antanas Dargužis-Kareivis,
Mykolas Šemežys-Aras, Vaclovas Burbulis-Bėgūnas, Kazys Kirdonis-Žilvytis ir Vlados Dargužis-Žvirblis.
(R. Kauniečio asmeninė kolekcija)
Stasiukaitis Jonas-Ąžuolas, Ežys gimė Traupio valsčiaus Jūsiškio kaime. Vyčio apygardos Žaibo būrio partizanas. Žuvo 1949 m. sausio 6 d. Traupio valsčiaus Sibirkos kaime
Šaltinis: https://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html
1948 m. sausio 6 d. Marijampolės aps. Veiverių vls. Pinciškių k., gyventojos partizanų rėmėjos M. Naujokienės sodyboje, MGB Marijampolės aps. skyriaus operatyvinė grupė aptiko Tauro apygardos štabo partizanus. Per susišaudymą žuvo Kęstučio rinktinės vadas Justinas Jasaitis-Naktis, Maironio kuopos vadas Jonas Ciplijauskas-Sakalas, jo pavaduotojas Juozas Bacevičius-Briedis ir Geležinio Vilko rinktinės štabo viršininkas Povilas Vanagas-Nemunas, Vylius.
Žuvusių partizanų palaikai buvo niekinti Veiverių mstl. Vėliau užkasti netoli miestelio nuo Antrojo pasaulinio karo likusiuose apkasuose. Šiuo metu vieta sutvarkyta, įrengtas Skausmo kalnelis.
Pietų Lietuvos partizanų sritis, Atlasas,
Vilnius: LGGRTC, 2008, l. 131.
Tauro apygardos Pirmosios mokomosios kuopos vadas ir lektoriai kursų baigimo proga. 1947 m. rugpjūčio 20 d.
Sėdi iš kairės: lektorius, Žalgirio rinktinės štabo Rikiuotės skyriaus viršininkas Jonas Kuras-Jaunutis, kuopos vadas ir apygardos adjutantas Justinas Jasaitis-Naktis, lektoriai – Žalgirio rinktinės štabo viršininkas Pranas Runas-Algirdas ir Vytauto rinktinės štabo Rikiuotės skyriaus viršininkas Jurgis Vasiliauskas-Skydas. Iš Genocido aukų muziejaus fondų
Skaityti daugiau: Sausio 5-6 žuvę partizanai
1947 m. sausio 4 d. Marijampolės aps. Veiverių vls. (dabar – Prienų r. sav.) Kampinių k. partizanų ryšininko Antano Vogonio sodyboje MVD Veiverių vls. poskyrio operatyvinė grupė vykdė karinę čekistų operaciją. Jos metu žuvo Tauro apygardos Žalgirio rinktinės vadas Juozas Jasulaitis-Kazokas, rinktinės štabo Ūkio skyriaus viršininkas Antanas Feliksas Martynaitis-Kapsas, partizanų ryšininkai Antanas ir Jurgis Kazys Vogoniai.
Žuvusiųjų palaikai niekinti Veiverių miestelyje. Vėliau užkasti nuo karo likusiuose apkasuose prie Veiverių miestelio. Dabar šioje vietoje įrengtas Veiverių „Skausmo kalnelis“.
Pietų Lietuvos partizanų sritis, Atlasas,
Vilnius: LGGRTC, l. 119.
Tauro apygardos partizanų vadovybė. 1946 m. rugpjūčio 16 d. Iš kairės: štabo ryšininkas Kazys Matulevičius-Radvila, Vytauto rinktinės vadas Vytautas Vitalius Gavėnas-Vampyras, Geležinio Vilko rinktinės vadas Kazimieras Algirdas Varkala-Daumantas, apygardos adjutantas Jonas Pileckis-Šarūnas, Žalgirio rinktinės vadas Jurgis Ilgūnas-Šarūnas, apygardos kapelionas Justinas Lelešius-Grafas, Žalgirio rinktinės štabo viršininkas Juozas Jasiulaitis-Turklys, Kazokas. Iš Genocido aukų muziejaus fondų
Skaityti daugiau: Sausio 4 d. žūtis
Vytenio būrio partizanai.
Pagal KGB sužymėjima pirmas -Antanas Mateiko-Krapylas, ketvirtas - Antanas Ivanauskas-Vakarietis, penktas - Jonas Marozas-Šaragas, šeštas - Vincentas Makarauskas-Tigras, septintas - Leonas Kriščiūnas-Cbundu-mundu, aštuntos - Vladas Klerys-Sakalos, devintas - Albinas Pakulevičius-Strelčius. (Genocido aukų muziejus)
Ivanauskas Antanas-Vakarietis gimė 1919 m. Panevėžio apskrities Ramygalos valsčiaus Vėtriškių kaime. Vyčio apygardos Vytenio būrio partizanas. Žuvo 1948 m. sausio 3 d.
Makarauskas Vincentas-Tigras gimė 1929 m. Panevėžio apskrityje Naujamiestyje. Į partizanų gretas įstojo 1947 m., priklausė Vyčio apygardos V. Drąsučio-Vytenio būriui. Žuvo 1949 m. sausio 3 Berčiūnų valsčiaus Nočiagalos kaime
Marozas Jonas - Šaragas gimė Panevėžio apskrities Ramygalos valsčiaus Papiškių kaime. Vyčio apygardos partizanas. Žuvo 1948 m. sausio 3 d. Panevėžio apskrities Papojaus kaime, Čiplio sodyboje patekęs į pasalą
Mateika Antanas. Vyčio apygardos Vytenio būrio partizanas. Žuvo 1948 m. sausio 3 d.
https://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html
NAUSĖDA Jonas, g. 1922 Jonelių k., Švėkšnos v. 1941 baigė Švėkšnos ”Saulės” gimnaziją. Poetas. Pokario metais dirbo Laukuvos gimnazijos mokytoju, kur įkūrė LLA organizaciją ASTRA, bendravo su partizanais. Žuvo 1948 01 03 Radvietyje (netoli Kvėdarnos), pas Paulikus.
Skaityti daugiau: Sausio 3 d. žuvę partizanai
Šarūno rinktinės Vytenio grupės partizanai.
Iš kairės: Konstantinas Vaikšnoras-Tigras ir Viktoras Bučionis-Jaunutis. (Genocido oukų muziejus)
Vaikšnoras Konstantas-Tigras gimė 1925 m. rugpjūčio 1 d. Seinų apskrities Leipalingio valsčiaus Buteliznos kaime. Partizanas nuo 1945 m. Dainavos apygardos Šarūno rinktinės Vytenio tėvūnijos vadas. Žuvo 1949 m. sausio 2 d. Leipalingio valsčiaus Krivonių kaime. Kūnas buvo išniekintas Leipalingyje
https://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html
DAUJOTAS Antanas, Stasio, g. 1923 Sakaluose, Grinkiškio v., mažažemių šeimoje. Žuvo 1945 01 01 Graužų miške su trim Sakalų k. vyrais - J. Daukna, C. Šoku ir L. Vaicekausku.
DAUKNA Jonas, Jono, g. 1912 Sakaluose, Grinkiškio v., mažažemiu šeimoje. Žuvo 1945 01 01 Graužų miške su trim Sakalų k. vyrais - A. Daujotu, C. Šoku ir L. Vaicekausku.
MASELSKIS Justinas, Prano, g. 1921 Aleknaičiuose, Betygalos v., ūkininkų šeimoje. 1944 gruodžio mėn. prieš Kalėdas čekistai sudegino jų sodybą, o 1945 01 01 Justiną kartu su broliu Antanu ir kaimynais K. Ambrasu ir V. Rubinsku sušaudė.
Skaityti daugiau: Sausio 1-2 žuvę partizanai
1948 m. Gruodžio 31 d. Alytaus aps. Alovės vil. (dabar - Alytaus r. sav.) Pocelonių k., gyventojo E. Čečetos sodybos kieme, 10 m nuo namo, MGB Alovės vls. poskyrio darbuotojų ir MGB vidaus kariuomenės 34-ojo šaulių pulko kareivių grupė aptiko bunkerį. Per susišaudymą žuvo 3 Dzūkų rinktinės Geležinio Vilko grupės partizanai: Danielius Dobrovolskas-Žvalgas, Vladas Gavelis-Benadas (skyriaus vadas) ir Bronius Paulauskas-Klevas.
Dainavos apygardos vadas plk. Adolfas Ramanauskas-Vanagas (antroje eilėje viduryje) su Šarūno rinktinės partizanais.
Pietų Lietuvos partizanų sritis. Atlasas. p. 55
Juozas Gailiušis-Kęstutis iš Nausodės k., Raguvos vls., žuvo 1945 m. gruodžio 31 d.;
https://partizanai.org/failai/html/drasiai-stovesim.htm
Grabliauskas Kazys, Kazio s., - Vaidilutis iš Amalinų k. Pažaislio vlsč. 1929-1947.12.31.
Janulevičius Algimantas iš Važatkiemio k. Prienų vlsč. 1921-1945.12.31 Važatkiemyje, tėviškėje, sužeistą stribai kankino, paskui uždegė prie namų kūgį ir tempė Algimantą sudeginti. Tas įsikirto į maniežą ir buvo nušautas. Palaidotas Prienų kapinėse.
Vaičiulaitis(?)-Stružo Vaikas. 1947.12.31 Varnupiuose kartu su Maryte žuvęs partizanas. Buvo niekinamas Liudvinave.
https://partizanai.org/failai/html/istark-mano-varda.htm
Ryšininkės Marytė Ivanauskaitė ir Stasė Ulozaitė
Ulozaitė Stasė, Jurgio iš Milžinų km. Rumšiškių valsč., ryšininkė, g. 1928m., ž. 1947 12 31 savo namuose.
https://partizanai.org/failai/html/zalio-velnio-takais.htm
Skaityti daugiau: Gruodžio 31 d. žuvę partizanai
Rita Pauliukaitienė
(2024– 2025: Lietuvių išeivijos metai)
Besidomintiems Lietuvos kova už Nepriklausomybę po Antrojo pasaulinio karo Mykolo Pečeliūno (lenk. Michał Peczeluna) pavardė, be abejo, įstrigusi į atmintį. Šis žmogus, pokario metais gyvenęs Pucke ( netoli Gdynės ), padėjo Lietuvos laisvės kovotojams palaikyti ryšius su laisvuoju Vakarų pasauliu, jo globojamas ryšių punktas keletą metų buvo viena iš svarbiausių informacijos perdavimo grandžių Lenkijoje. 1947 metais gegužės mėnesį J. Pečeliūno pagalbos sulaukė Lietuvos partizanų įgaliotiniai Vakarams Juozas Lukša-Daumantas ir Jurgis Krikščiūnas-Rimvydas, taip pat gruodį SSRS–Lenkijos sieną kirtę J. Lukša bei Kazimieras Pyplys-Mažytis. Lenkijos lietuvių (tarp jų ir M. Pečeliūno bei kitų asmenų ) dėka J. Lukša ir K. Pyplys pasiekė Švediją. Vis dėlto verti dėmesio ir kiti Mykolo Pečeliūno gyvenimo etapai, apie kuriuos medžiaga išsibarsčiusi įvairiuose šaltiniuose.
Mykolas Pečeliūnas gimė 1908 m. gruodžio 29 d. Naujasodžio kaime Kauno apskrityje, pagal dabartinį administracinį suskirstymą šis kaimas yra Jonavos rajono Kulvos seniūnijos teritorijoje. Rašytiniuose šaltiniuose palaidojimo vieta buvo nurodoma skirtingai, tačiau nurodomos ir Kulvos kapinės. Nuvykus į Kulvą, seniūnijos ir bibliotekos darbuotojos patvirtino, jog Mykolas Pečeliūnas iš tiesų palaidotas Kulvos kapinėse, šalia centrinio tako iš dešinės pusės. Dar didesnė staigmena laukė nuvykus prie kapavietės (koordinatės 55.1106786, 24.1774297). Pasirodo, čia palaidotas ne tik Mykolas Pečeliūnas, bet ir jo tėvai, apie kuriuos jokiuose rašytiniuose šaltiniuose medžiagos nepavyko rasti. Tai Antanas Pečeliūnas (1863-03-25 – 1924-02-14) ir Rozalija Pečeliūnienė (1878-07-26 – 1954-06-16). Vertikalaus paminklo su kryžiumi apačioje parašyta: „Nuliūdę sūnūs“. Vadinasi, M. Pečeliūnas turėjęs brolių, tačiau apie juos informacijos reikėtų dar papildomai paieškoti. Kapavietėje yra ir horizontalus antkapis, kuriame įamžintas Mykolo Pečeliūno atminimas. Jame iškaltas įrašas: „Mykolas Pečeliūnas/ Partizanas/ 1941 m. sukilimo/ Kaune dalyvis/ Lietuvos aktyvistų/ fronto komiteto narys/ Memorandumo Hitleriui/ signataras/ Štuthofo koncentracijos/ lagerio kalinys Nr. 21251/ ištikimas Dievo/ ir Tėvynės sūnus/ „Dievas yra svarbiausia“ – / paskutiniai M. Pečeliūno žodžiai/“ (deja, antkapio autoriaus nepavyko išsiaiškinti). Didelė tikimybė, jog visi Antano ir Rozalijos Pečeliūnų vaikai buvo pakrikštyti netoli esančioje Kulvos Švenčiausios Mergelės Marijos bažnyčioje, lankė Kulvos pradžios mokyklą. Gimtajame Naujasodžio kaime (Beržyno g., koordinatės: 55.1303541, 24.1088453) buvusioje Pečeliūnų sodybos vietoje, aptvertame kieme, stovi Vytauto Ulevičiaus iš medžio išdrožtas Rūpintojėlis, skirtas Mykolo Pečeliūno atminimui. Įrašas medinės skulptūros apačioje byloja: „Čia gimė ir augo/ Mykolas Pečeliūnas/ ištikimas Dievui/ ir Tėvynei/ 1908– 2008/“. Nuotraukų autoriai Rita Pauliukaitienė ir Aivaras Margelevičius. Belieka padėkoti Kulvos seniūnijos ir bibliotekos darbuotojoms už suteiktą informaciją apie M. Pečeliūno atminimo įamžinimą gimtajame krašte.
Apie Mykolo Pečeliūno išsilavinimą nekrologe, išspausdintame Lenkijos Respublikos žiniasklaidoje, („Gazeta AMG“ 2009 m., nr. 1; https://gazeta.gumed.edu.pl/attachment/attachment/4719/Gaz2009_01.pdf [žiūrėta 2025-06-28]) ir straipsnyje „Mykolas Pečeliūnas“ (Vikipedija) rašoma, jog 1930 m. baigė Kauno mokytojų seminariją, vėliau Vytauto Didžiojo universitete studijavo geografiją, įgijo ir ekonomisto išsilavinimą. Ten pat pateikiama informacija, kad nuo 1934 m. dirbo Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmuose.
Į sovietinę okupaciją, kuri prasidėjo 1940 m. birželio mėn. 15 d., dauguma Lietuvos gyventojų žiūrėjo nepalankiai ir įvairiais būdais tą parodė. Mykolas Pečeliūnas drauge su Leonu Prapuoleniu, Adolfu Damušiu ir kitais į slaptą organizuotą antisovietinį pasipriešinimą Kaune įsitraukė tų pačių metų spalio 9 dieną (https://lt.wikipedia.org/wiki/Leonas_Prapuolenis [žiūrėta 2025-06-29]). Šaltiniuose taip pat užfiksuota, jog buvo organizacijos Lietuvos aktyvistų frontas (LAF) Kauno grupės štabo narys, dalyvavo 1941 m. birželio 23 d. sukilime. Drauge su 30 LAF narių 1941 m. rugsėjo 15 d. pasirašė LAF memorandumą aukščiausiajai Vokietijos valdžiai. Memorandumo visas tekstas pateiktas „Laisvės kovų archyvo“ 12-ajame numeryje (p. 172–182 ), šiame straipsnyje jis yra sutrumpintas.
Skaityti daugiau: Mykolas Pečeliūnas (1908–2008)
Didžiosios Kovos apygardos Plieno rinktinės Bebro būrio partizanai Bronius Dūda-Narutis (kairėje) ir Pranas Grigas-Genelis. (R. Kauniečio asmeninė kolekcija)
Plieno rinktinės Bebro būrys, veikęs Ukmergės apylinkėse.
Iš kairės: Bronius Dūda-Narutis, būrio vados Vytautas Strazdas-Bebras, Pranas Grigas-Genelis, Bronius Medelskas-Krienas,
nežinomas partizanas slapyvardžiu Likimas. Užrašas kitoje pusėje: „Butkiškiu—Viliaudžiu miške po stribu sutriuškinimo.
1949 m. spalis". (R. Kauniečio asmeninė kolekcija)
Medelskas Bronius-Krienas gimė 1927 m. Ukmergės apskrities Pabaisko valsčiaus Nuotekų kaime. Partizanas nuo 1945 m. Vadovavo būriui, vėliau — kuopai. Žuvo 1949 m. gruodžio 30 d. Ukmergės apskrities Pabaisko valsčiaus Juodkiškių kaime kartu su Didžiosios Kovos apygardos vadu A. Morkūnu-Plienu, vado pavaduotoju VI. Ališausku-Puškinu, rinktinės vadu J. Grigu-Geniuku ir būrio vadu Br. Dūda (Dudavičiumi)-Naručiu.
Dūda (kitur Dudavičius) Bronius-Narutis gimė 1912 m. Ukmergės apskrities Žemaitkiemio valsčiaus Kezių kaime. Žuvo 1949 m. gruodžio 30 d. Ukmergės apskrities Pabaisko valsčiaus Juodkiškių kaime kartu su Didžiosios Kovos apygardos vadu A. Morkūnu-Plienu, vado pavaduotoju VI. Ališausku-Puškinu, rinktinės vadu J. Grigu-Geniuku ir kuopos vadu Br. Medelsku-Krienu
Grigas Pranas-Genelis, Kombainas gimė 1916 m. rugsėjo 9 d. Ukmergės apskrities Vaitkuškio valsčiaus Bartkeliškių kaime. Šaulių sąjungos narys. Partizanas nuo 1944 m. Priklausė Didžiosios Kovos apygardos Plieno rinktinės Plieno būriui. Nuo 1949 m. pavasario — Plieno rinktinės vadas. Žuvo 1949 m. gruodžio 30 d. Ukmergės apskrities Pabaisko valsčiaus Juodkiškių kaime kartu su Didžiosios Kovos apygardos vadu A. Morkūnu-Plienu, vado pavaduotoju Vl. Ališausku-Puškinu, kuopos vadu Br. Medelsku-Krienu ir būrio vadu Br. Dūda (Dudavičiumi)-Naručiu
https://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html
Skaityti daugiau: Gruodžio 29-30 d. žuvę partizanai
Alfonsas Morkūnas gimė 1908 m. sausio 27 d. Ukmergės aps. Žemaitkiemio vls. Juodžiūnų k. Jono Morkūno ir Veronikos Šerelytės-Morkūnienės šeimoje. Kartu augo du broliai. Baigė dvi gimnazijos klases. 1930–1931 m. tarnavo Lietuvos kariuomenėje. 1935 m. vedė Oną Kazlauskaitę. Augino dukrą Elvidą ir sūnų Teisutį. Iki 1940 m. spalio 19 d. tarnavo liktiniu 1-ojo inžinerijos pulko bataliono 2-oje kuopoje.
Turėjo vyr. puskarininkio laipsnį. Prasidėjus pirmajai sovietų okupacijai iš karinės tarnybos buvo atleistas ir grįžo į tėviškę.
1941 m. birželio 23–24 d. vadovavo Birželio sukilėliams užimant Lyduokių mstl. (Ukmergės aps.), saugojo jį bei jo apylinkes nuo besitraukiančios Raudonosios armijos savivalės ir plėšikavimų. Palaikė ryšius su sukilimo organizatoriais Kaune.
1944 m. pradžioje kartu su vietiniais vyrais įstojo į Lietuvos Vietinę rinktinę.
Prieš pat antrąją sovietų okupaciją ėmė rengtis partizaniniam karui: Juodžiūnų kaimo apylinkėse rinko ginklus ir kareivišką aprangą. Nuo birželio mėn. kartu su Kaziu Ališausku vadovavo iš 12–20 vyrų sudarytam savisaugos būriui, kuris gynė vietinius žmones nuo raudonųjų partizanų ir plėšikų.
1944 m., sovietinei kariuomenei antrą kartą okupavus kraštą, A. Morkūnas, pasivadinęs Plieno slapyvardžiu, gimtojo ir aplinkinių kaimų vyrus ėmė telkti į partizanų būrį. Jo būryje, veikusiame Ukmergės aps. Pabaisko, Šešuolių ir Žemaitkiemio valsčiuose, buvo apie 20 vyrų, tarp jų ir abu A. Morkūno broliai – Stanislovas ir Karolis, iki tol dirbę tėvų ūkyje. 1944 m. rugsėjo mėn. šie vyrai, vadovaujami A. Morkūno pasitraukė į Balninkų miškus ir įsijungė į Juozo Šibailos-Dieduko suburtą Balninkiečių laisvės (BLR) rinktinę, sudarydami atskirą kuopą.
Skaityti daugiau: Alfonsas Morkūnas - Plienas
Kryžius partizanų žuvimo vietoje Guptelčių kaime, Krakių seniūnijoje. Čia 1950-12-28 žuvo Mykolas Valaitis, Vincas Štuikys ir Alfonsas Mankauskas. Paminklo projekto autorė B. Kundrotienė.
https://partizanai.org/failai/html/amzinai-gyvi.htm
Žuvę Žemaičiu apygardos partizanai.
Pagal KGB sužymėjimą pirmas - Pranas Kačinskas-Ūkvedys, antras - Urahas Šliteris-Kaizeris, trečias - Jeronimas Kačinskas-Taifūnas. (Genocido aukų muziejus)
Kačinskas Jeronimas-Taifūnas. Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės partizanas. Navarėnų kuopos vadas. Žuvo 1949 m. gruodžio 28 d. Tirkšlių ir Gaurelių kaimų apylinkėse kartu su broliu Pranu-Ukvedžiu ir vokiečiu partizanu U. Šliteriu-Kaizeriu
Salyklis Vytautas-Eimutis gimė 1930 m. Seinų apskrities Staiderių kaime. Dainavos apygardos Šarūno rinktinės partizanas. Žuvo išduotas 1951 m. gruodžio 28 d. Lazdijų rajono Giraitės kaime kartu su dar keturiais bendražygiais
Šliteris Urahas-Kaizeris. Manytina, kad tai atsilikęs nuo fronto vokiečių karys, vėliau tapęs Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės partizanu. Žuvo 1949 m. gruodžio 28 d. Tirkšlių ir Gaurelių kaimų apylinkėse kartu su broliais Kačinskais
https://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html
Skaityti daugiau: Gruodžio 27-28 d. žuvę partizanai
Bartusevičius, Adomas-Narsuolis (1927-1951-01-16)
