Gruodžio 27-28 d. žuvę partizanai
Kryžius partizanų žuvimo vietoje Guptelčių kaime, Krakių seniūnijoje. Čia 1950-12-28 žuvo Mykolas Valaitis, Vincas Štuikys ir Alfonsas Mankauskas. Paminklo projekto autorė B. Kundrotienė.
https://partizanai.org/failai/html/amzinai-gyvi.htm
Žuvę Žemaičiu apygardos partizanai.
Pagal KGB sužymėjimą pirmas - Pranas Kačinskas-Ūkvedys, antras - Urahas Šliteris-Kaizeris, trečias - Jeronimas Kačinskas-Taifūnas. (Genocido aukų muziejus)
Kačinskas Jeronimas-Taifūnas. Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės partizanas. Navarėnų kuopos vadas. Žuvo 1949 m. gruodžio 28 d. Tirkšlių ir Gaurelių kaimų apylinkėse kartu su broliu Pranu-Ukvedžiu ir vokiečiu partizanu U. Šliteriu-Kaizeriu
Salyklis Vytautas-Eimutis gimė 1930 m. Seinų apskrities Staiderių kaime. Dainavos apygardos Šarūno rinktinės partizanas. Žuvo išduotas 1951 m. gruodžio 28 d. Lazdijų rajono Giraitės kaime kartu su dar keturiais bendražygiais
Šliteris Urahas-Kaizeris. Manytina, kad tai atsilikęs nuo fronto vokiečių karys, vėliau tapęs Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės partizanu. Žuvo 1949 m. gruodžio 28 d. Tirkšlių ir Gaurelių kaimų apylinkėse kartu su broliais Kačinskais
https://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html
Gruodžio 28 d. vykstant gaudynėms Panevėžio aps. Žaliojoje girioje žuvo 5 partizanai (Jurgis Gebulskis ir kt.) iš Kovo grupės
https://partizanai.org/failai/html/lietuvos_karas.htm
MANKAUSKAS Alfonsas, g. 1924 (1931) Kunioniuose, Josvainių v. Partizanas nuo 1944. Žuvo 1950 12 28 Guptilčiuose, Pajieslio apyl., vadų pasitarime. Sargyboje stovėjęs R. Šukys laiku nepastebėjo pavojaus. Enkavedistų apsupti žuvo A. Mankauskas, Dapkus, R. Šukys, M. Valaitis ir V. Štuikys.
ŠUKYS Romas - Jogaila, g. 1913 Guptilčiuose, Pajieslio apyl., Kėdainių r. Žuvo 1950 12 28 Guptilčiuose. Stovėdamas sargyboje per vadų pasitarimą, per vėlai pastebėjo, kad supa rusai. Kartu žuvo V. Štuikys, M. Valaitis, A. Mankauskas ir Dapkus.
VALAITIS Mykolas, Martyno, g. 1907 Lapkalnyje, Ariogalos v., ūkininkų šeimoje. Partizanas nuo 1944. Legalizavosi. 1949, vengdamas tremties, vėl pasitraukė į mišką. Žuvo 1950 12 28 Guptilčiuose, Pajieslio apyl., vadų pasitarime. Enkavedistų apsupti žuvo M. Valaitis, Dapkus, A. Mankauskas, V. Štuikys ir R. Šukys.
https://partizanai.org/failai/html/pietu-zemaitijoje.htm
AUGULIS VYTAUTAS, g.1912 m. Švedriškės parapijoje, atėjęs užkuriom į Kačiūnų k., Kuktiškių vls. Su kitais slapstėsi kaimo krūmuose nuo mobilizacijos. Eidamas Kačiūnų k. pas P.Bertašiūną, pakliuvo į pasalą ir žuvo 1945 12 28, kaip ir jo draugas Juozas Vitkus.
JUODKA PETRAS iš Jakėnų k., Ignalinos rj. Partizanas nuo 1944 m. vasaros. Priklausė Jono Stundžios - Klajūno būriui. Žuvo 1944 12 28 Minčios girioje su Antanu Vasiliausku iš Tolimėnų kaimo.
VITKUS JUOZAS, g.1913 m. Kačiūnų k., Kuktiškių vls. Prasidėjus vyrų gaudynėms, slapstėsi savo kaimo krūmuose su V.Auguliu. Eidamas pas kaimyną P.Bertašiūną, 1945 12 28 pateko į čekistų pasalą, buvo sužeistas ir nusišovė. Žuvo ir V.Augulis. Palaidoti Kačiūnų kapinaitėse.
ZAKAVECKAS ANTANAS, g. 1922 (?) m. Atėjo užkuriom į Bajorų k., Tauragnų vls. Su partizanų būriu, persekiojamu sovietų kariuomenės, traukėsi į Minčios miškus. 1944 12 28 Miškiniškės k., K.Žilėno sodyboj, vadinamoj Dijokaviete, nakties metu partizanai buvo apsupti, sodyba padegta. A.Zaveckas su kitais vyrais (buvo sužeistų ir nušautų) ir šeimininku (12 žmonių) žuvo ugnyje.
https://partizanai.org/failai/html/laisves-kaina.htm
Janulevičius Juozas, Bronės s., g. 1930 m., nukautas 1951 m. gruodžio 27 d.
https://partizanai.org/failai/html/Dainavos-partizanai-saruno-rinktine.htm
Andonis Tomas - Matrosas. Žuvo 1947.12.27. Žalgirio rinktinė.
Cimbolaitis Jonas-Šarvas iš Barzdų k. Barzdų vlsč. 1904- 1947.12.27. Partizanuose nuo 1947.01. Žuvo pas Vyšniauską Auksučių k. Kartu žuvo V. Svotelis-Naras, A.Tumosa ir dar 2 vyrai. Žalgirio rinktinė.
Česnavičius Sigitas - Studentas. 1925-1947.12.27. Žalgirio rinktinė. G. Šakiuose. Žuvo Auksučių k. pas Vyšniauską. Kartu žuvo J. Cimbolaičio grupė.
Enziulaitis (Endziulaitis) Vytautas - Svajūnas, Laisvūnas iš Bliuviškių k. Griškabūdžio vlsč. 1930-1947.12.27. Į partizanus išėjo iš mokyklos suolo 1944 m. Žuvo Auksučių k. (Urvinių?) Griškabūdžio vlsč. pas Vyšniauską. Kartu žuvo dar 5 partizanai. Palaidotas Barzduose.
Jakštys Viktoras - Žilvitis. G. 1926 m. Partizanas nuo 1946 m. Žuvo 1947.12.27. Žalgirio rinktinė.
Mickus Jurgis iš Tartupio k. Balbieriškio vlsč. Žuvo 1945.12.27.
Svogūnaitis Pranas - Klevas. G. 1925 m. Fabijonų k. Barzdų vlsč. Partizanuose nuo 1945 m. Žuvo 1945.12.27 pas Tumosą Rygiškių k. Griškabūdžio vlsč.
Tumosa Adomas - Matrosas. G. 1928 m. Žvirgždaičių vlsč. Valių k. Žuvo 1947.12.27 pas Vyšniauskienę Auksučių k. Barzdų vlsč.
https://partizanai.org/failai/html/istark-mano-varda.htm
Nagreckas Viktoras, Kazio, g.1924 m. Molupių k. Ariogalos vls. ūkininko šeimoje (12 ha). Žuvo 1945 12 27 Daugėliškiu miške (viso 4 vyrai, 2 pasitraukė).
Vaitekūnas Kostas, Juozo, g.1896 m. Rubaičių k. Šiaulių aps. Mokytojas. Gyveno ir dirbo Armonų ir Sau-galių k. Raseinių aps. Suimtas 1945 12 27 ir nužudytas kalėjime.
https://partizanai.org/failai/html/laisves-vytis.htm
DAPKUS, žuvo 1950 12 27 Guptilčiuose, Pajieslio apyl., Kėdainių r., vadų pasitarime. Kartu žuvo A. Mankauskas, R. Šukys, V. Štuikys ir M. Valaitis.
https://partizanai.org/failai/html/pietu-zemaitijoje.htm
KUNČIŪNAS JUOZAS, g.1924 (?) m. Vitkūnų k. (dabar Leliūnų šen.), netoli Pakalnių. Praėjus frontui, slapstėsi nuo kariuomenės ir 1944 12 27 buvo kareivių nušautas.
VALIULIS JUOZAS, g. 1922 m. Paalsuodės k., Saldutiškio vls. 1941 m. Birželio sukilimo dalyvis. Sugrįžus sovietams, išėjo į partizanus. 1945 01 07 buvo suimtas ir pasiųstas į kariuomenę. Mėgino bėgt į užsienį, buvo sugautas, nuteistas ir 1945 12 27 sušaudytas.
https://partizanai.org/failai/html/laisves-kaina.htm
Juozas MATULIS. G. Vaivadiškių k. Sušaudytas 1944 12 28.
https://partizanai.org/failai/pdf/Stase-KISELIENE-KAIP-NEPAMRSTI.pdf
1944 m. Gruodžio 26-27 d. Šiaulių aps. Pašvitinio vls. Peleniškių, Starkonių ir Vaiškonių k. (dabar - Pakruojo r. sav.), gavus duomenų apie besislapstančius nuo mobilizacijos asmenis ir partizanus, buvo vykdomos karinės-čekistinės operacijos. Gruodžio 27 d. Starkonių k. nužudyti 3 kaimo gyventojai: Jonas Grigaliūnas, Aleksandras Norvaiša ir Kostas Steponaitis. Tą pačią dieną Vaiškonių k. suimti 3 besislapstantys broliai: Jonas Račas, Lionginas Račas ir Vincas Račas. Vežami į areštinę, jie bandė pabėgti, tačiau buvo nukauti.
Vakarų Lietuvos partizanų sritis. Atlasas. p. 15.
1949 m. Gruodžio 27 d. naktį Mažeikių aps. Tirkšlių vis. Gaurylių k. (dabar - Mažeikių r. sav.) gyventojo, partizanų ryšininko Jono Girdvainio sodyboje MGB Mažeikių aps. skyriaus 6 agentai smogikai, apsimetę partizanais, susitiko su 3 Šatrijos rinktinės Nevarėnų būrio partizanais. Susitarę dėl kito susitikimo, agentai smogikai ėmė šaudyti į nueinančius partizanus. Visi jie žuvo. Tai Jeronimas Kačinskas-Taifūnas (būrio vadas), Pranas Kačinskas-Ūkvedys ir Ugo Šliteris-Kaizeris (vokietis).
Kryžius tautos kančioms atminti. Mažeikių Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios šventorius
Vakarų Lietuvos partizanų sritis. Atlasas. p. 203.
Gruodžio 28 d. rytą Kauno aps. Raudondvario vis., ties Aukštutinių Kaniūkų ir Žemutinių Kaniūkų k. riba (dabar - Kauno r. sav.), Kauno-Babtų keliu Lietuvos laisvės armijos (LLA) steigėjas ir vyriausiasis vadas Kazys Veverskis-Senis su ūkininku Boleslovu Gedučiu bulvių maišuose, iš viršaus apkrautuose malkomis, arkliais vežė Kauno pogrindininkams LLA dokumentus (laikraštį „Laisvės karžygys“, Vanagų štabo įsakymus ir kitus dokumentus pogrindžio veiklai organizuoti). Ties Raudondvariu prie senojo Nevėžio tilto juos sustabdė stribai patikrinti dokumentų. Kazys Veverskis-Senis, nors ir turėdamas dokumentus Jono Medelio pavarde, įvertinęs pavojų, puolė bėgti ir buvo nušautas.
Koplytstulpis ženklina vietą, kur žuvo LLA steigėjas ir vyriausiasis vadas Kazys Veverskis-Senis. Aukštutinių Kaniūkų ir Žemutinių Kaniūkų k. riba prie Kauno-Babtų kelio, Kauno r.
Vakarų Lietuvos partizanų sritis. Atlasas. p. 16.
1944 m. Gruodžio 28 d. Kėdainių aps. Ariogalos vis. Paliepių k. apylinkių miške (dabar - Raseinių r. sav.) 370 NKVD pasienio kariuomenės kareivių grupė, gavusi duomenų, kad ties Kėdainių ir Raseinių aps. riba bunkeriuose slapstosi partizanai, vykdė karinę-čekistinę operaciją. Šukuodami mišką, kareiviai aptiko 80 partizanų būrį. Per kautynes 15 partizanų žuvo. Jų pavardės nežinomos.
Vakarų Lietuvos partizanų sritis. Atlasas. p. 17.
1949 m. Gruodžio 27 d. Varėnos aps. Merkinės vis. (dabar - Varėnos r. sav.) Maksimonių k. buvo vykdoma karinė-čekistinė operacija. Jos metu žuvo 3 Kazimieraičio rinktinės Vanago tėvūnijos Girinio būrio partizanai: Jonas Celencevičius-Briedis, Vytautas Lekavičius-Jurginas ir Vladas Leknickas-Šturmanas (skyriaus vadas).
Pietų Lietuvos partizanų sritis. Atlasas. p 71.
1947 m. Gruodžio 27 d. naktį Šakių aps. Šakių vls. (dabar - Šakių r. sav.) Liepalotų k. MGB vidaus kariuomenės 298-ojo šaulių pulko 16 kareivių grupė vykdė karinę-čekistinę operaciją. Jos metu kaimo gyventojo Kuncaičio sodyboje žuvo 7 Žalgirio rinktinės P. Vaičaičio ir V. Kudirkos kuopų partizanai. Iš jų žinomi: Juozas Jakas-Žaibas, Vytautas Jakštys-Žilvitis, Vytautas Mažeika-Žvejys (būrio vadas), Vincas Runas-Kikis, Jonas Spirauskas-Putinas ir Vincas Tunaitis-Patrimpas (grupės vadas).
Pietų Lietuvos partizanų sritis. Atlasas. p 129.
1951 m. Gruodžio 28 d. Lazdijų r. (dabar - Lazdijų r. sav.) Giraitės k. MGB Lazdijų r. skyriaus operatyvinė grupė vykdė karinę operaciją. Jos metu slėptuvėje žuvo 5 Šarūno rinktinės Mindaugo tėvūnijos partizanai: Juozas Bražinskas, Juozas Petruškevičius-Keleivis, Vytautas Saliklis-Eimutis (būrio vadas), Feliksas Stepulevičius-Vikruolis ir Romualdas Talandis-Svajūnas.
Pietų Lietuvos partizanų sritis. Atlasas. p 83.
1944 m. Gruodžio 28-29 d. Ukmergės aps. Balninkų vls. Dvarniškio k. apylinkių Ažumakio miške (dabar - Molėtų r. sav.) per NKVD vidaus kariuomenės šaulių pulko karinę operaciją buvo apsupta Balninkiečių rinktinės (grupės) partizanų stovykla. Su kareiviais susikovė šios rinktinės Alfonso Bagdono-Aro, Erelio, Stepono Grigo-Švyturio, Nikodemo Liškausko-Beržo, Kazio Puodžiūno-Titnago, Stasio Roko-Beržo, Alfonso Saugūno-Žaibo, Juozo Šibailos-Dieduko, Kazio Šmigelsko-Diemedžio, Edvardo Valiūno-Ąžuolaičio ir Juozo Zurzos-Karpio būriai. Per kautynes buvo sunaikinti 4 partizanų bunkeriai, vienas jų - Juozo Šibailos-Dieduko. Žuvo apie 20 partizanų. Iš jų žinomi: Alfonsas Bačiulis, Petras Bačiulis, Antanas Gelažauskas ir Kazys Šmigelskas-Diemedis (būrio vadas).
Didžiosios Kovos apygardos partizanai laikinoje vasaros stovyklavietėje
Šiaurės rytų Lietuvos partizanų sritis 1d. Atlasas. p. 59.
Gruodžio 27-28 d. Utenos aps. Tauragnų vls. NKVD vidaus kariuomenės 137-ojo šaulių pulko kareiviai persekiojo Tigro rinktinės Jono Stundžios vadovaujamo būrio partizanus. Gruodžio 27 d. per kautynes nukauti 7 partizanai. Pasitraukę partizanai buvo persekiojami visą kitą dieną 30 km atstumu miško masyvuose Kaboriškių, Stučių, Bajorų ir Musteikių k. apylinkėse. 28 d. naktį partizanai bandė pasislėpti Zarasų aps. Salako vls. Miškiniš-kės k. (dabar - Ignalinos r. sav.) sodyboje. Per susišaudymą nukauti 5 partizanai, o padegtame name sudegė dar 12 asmenų. Iš jų žinomi: Jonas Asminavičius, Kazys Dijokas, Povilas Gurkšnys, Jonas Kavaliukas, Povilas Kavaliukas, Antanas Kavarskas, Rudolf (Vermachto kariuomenės kareivis) ir Kazimieras Žilėnas.
Šiaurės rytų Lietuvos partizanų sritis 2d. Atlasas. p. 55.
1944 m. Gruodžio 28 d. Panevėžio aps. Subačiaus vls. Daukšėnų k. apylinkių Žaliojoje girioje (dabar - Panevėžio r. sav.) NKVD pasienio būrio kareiviai šukuodami mišką aptiko Antano Šilo-Kovo vadovaujamo Karklo būrio partizanų slėptuvę. Per susišaudymą žuvo 4 partizanai: Antanas Balčiūnas-Rokas, Jurgis Blaževičius, Jurgis Cibulskis-Kovas ir Kazys Sarapas.
Žaliosios rinktinės partizanas Pranas Miliauskas-Kiškis
Šiaurės rytų Lietuvos partizanų sritis 2d. Atlasas. p. 13.
