REIKIA TAURIOS SIELOS TAUTIEČIŲ
Gavau paskaityti žurnalą „Į laisvę". Man patiko leidėjų, straipsnių rašytojų susirūpinimas lietuvių tautiškumu, etnine veikla. Vėliau paskambinau p. Ignui Misiūnui, kuris atsiuntė man vieną žurnalą ir dar aštuonetą išplatinti.
Žadu parašyti žurnalui istorinių ir kitokių straipsnelių. Esu istorikas-kraštotyrininkas; užrašinėju istorijos dalyvių - buvusių partizanų, karių, sukilėlių, istorijos liudytojų prisiminimus, domiuosi ir etnografija ir tautosaka, liaudies dainomis ir senovine muzika. Dirbu paminklosauginį darbą Švenčionių rajone. Tenka stipriai paplušėti, kad į valstybinį kultūros vertybių registrą būtų įtraukti už Lietuvos laisvę kovojusių karių, sukilėlių, partizanų kapai, kautynių vietos; kad būtų gerbiamas laisvės karių atminimas, o buvusieji okupantų „kultūros" reliktiniai „paminklai" - išbraukti, kad būtų atkuriama istorinė tiesa.
Dirbu ir gyvenu pusiau okupantų nutautintame, svetimtaučių kolonizuotame krašte (Švenčionių kraštą alino 200-us metų trukusios okupacijos). Ir šitas apolitiškumas, abuojumas, abejingumas Lietuvai, jos nepriklausomybės stiprinimui, labai jaučiasi daugelyje dalykų.
Siunčiu Švenčionių rajono Sąjūdžio kroniką, kurioje, gal, rasite ką nors įdomaus. Joje teigiau ir dabar rašau: pastarojo laikmečio didžiausias Lietuvos įvykis - lietuvių tautos Atgimimas, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas, dėl kurios laisvę mylintys lietuviai kovojo, aukojosi, tam rengėsi, svajojo pusę amžiaus, ir, pati didžiausia klaida - nesugebėjimas įstatymiškai įteisinti desovietizaciją, nesurengtas komunizmo, ypač jo ideologų (dvasinės prievartos nusikaltėlių) teismas. Tai nevėlu padaryti ir dabar. Sakantys - esą jau vėlu - tarnauja buvusiems komunistams. Buvusių okupantų ideologų, tarnų tyčiojimąsi iš tautai reikšmingų idėjų ir dalykų, kenkimą atkurti Lietuvos valstybę, trukdymą išvalyti apnuodytą dvasią, puoselėti tautiškumą, juntame, matome kasdien. Mūsų nepriklausomos, atkurtos valstybės architektai nesuvokia, kad valstybės negalima atkurti, tobulinti buvusių okupantų tarnų rankomis. Sovietinės mąstysenos (nesąžiningos, nedorovingos, melagingos) veikėjai negali dirbti svarbiose valstybinėse pareigose.
Labai daug lietuvių patriotų žuvo partizaniniame pasipriešinimo kare - Laisvės kovoje (žuvo galbūt tiek, kiek buvo lemta, kiek aukų reikėjo), daug pasitraukė nuo bolševikų į laisvąjį pasaulį (nors, reikėtų džiaugtis, kad išsigelbėjo), tūkstančiai negrįžo iš Sibiro, - užtat dabar, atgimstančioje Lietuvoje pasigendame taurios, stiprios sielos tautiečių, ar jų vaikų, besiaukojančių Tėvynės labui ir gerovei.
Švenčionėliai
Valdas Striužas
