Spalio 30 d. žuvę partizanai

Vyčio apygardos Kuprio ir Šermukšnio būrių partizanai. Iš kairės: Simonas Dailidėnas-Miesčionis, Vitas Ivanauskas-Dobilas, Antanas Mickūnas-Liepa, Romualdas Mačiulis-Papūnė, Jonas Bernatonis-Melagis, Bronius Dailidėnas-Ramunė, Juozas Kirsnys-Raudonikis, Antanas Dailidėnas-Prancūzas, Antanas Blauzdys-Konkurentas (R. Kauniečio asmeninė kolekcija)

DAILIDĖNAS Bronius, Jurgio-Ramunė, gim. 1918 m. Girelės k., Traupio vls. Vyčio apygardos Vienuolio būrio partizanas. Žuvo 1947 m. spalio 30 d. 

https://partizanai.org/failai/html/drasiai-stovesim.htm

1947 m. spalio 30-osios naktį Panevėžio aps. Šeduvos vls. (dabar – Radviliškio r. sav.) Birutės k. Petro Plungės sodyboje įrengtoje slėptuvėje „Piktoji uošvė“ MGB Rozalimo vls. poskyrio operatyvinės grupės vykdytos karinės operacijos metu žuvo Žaliosios rinktinės vadas Juozas Skačkauskas-Strausas (sužeistas nusišovė) ir partizanas Alfonsas Puodžiūnas-Kiaunėi.

Žuvusiųjų palaikai niekinti Rozalimo mst. Vėliau jie užkasti šalia miestelio esančiame Kanapinės miškelyje. 1989 m. vykusių kasinėjimų metu galimai jų palaikai rasti ir palaidoti Rozalimo mstl. (Pakruojo r.) kapinėse.

Auksutis – Vaclovas Navickas, trečiasis Tauro apygardos vadas

Rita Pauliukaitienė, Vaidas Eidukaitis

Vaclovas Navickas-Perkūnas, Auksutis, Rytas. Šio Lietuvos laisvės kovotojo bei jo artimųjų nuotraukos yra iš šeimos albumų

Rašant apie Vaclovą Navicką-Perkūną, Auksutį, Rytą (1910-12-10 – 1946-10-28) visų pirma susiduriama su problema, jog ne visi, tyrinėjusieji  Tauro apygardos istoriją, įvardija, jog šis asmuo buvo Tauro apygardos vadas. Išanalizavus V. Navicko biografijos faktus, vis dėlto galima teigti, kad laikinai ėjęs Tauro apygardos vado pareigas V. Navickas atliko visas apygardos vadovo funkcijas nuo 1946 m. birželio 12 d., kai žuvo antrasis Tauro apygardos vadas Zigmas Drunga-Mykolas Jonas, iki 1946 m. liepos 4 d., kai įvyko Tauro apygardos vadų susirinkimas ir vadu buvo išrinktas Antanas Baltūsis-Žvejys.

Vaclovo Navicko biografija yra pateikta knygoje „Lietuvos kariuomenės karininkai 1918 – 1953“, V tome (2005 m.), straipsnius apie jį yra rašę Bonifacas Ulevičius (1999 m.); Justinas Sajauskas; Rūta Trimonienė (2020 m.). Šio straipsnio autoriai Rita Pauliukaitienė ir Vaidas Eidukaitis rėmėsi minėtų ir   kitų autorių darbais, taip pat giminaičių prisiminimais.

Vaclovas Navickas gimė 1910 m. gruodžio 10 dieną  Pakirsnių kaime, anksčiau priklausiusiam Raudenio valsčiui, dabar – Kalvarijos savivaldybei. Tėvo vardas – Stasys yra išlikęs V. Navicko dokumentuose, motinos Apolonijos –  užfiksuotas Gedimino Navicko (2005)  ir Lietuvos Ypatingajame archyve (LYA) saugomame Tauro apygardos partizanų dokumente, kuriame Apolonoja Navickienė minima kaip tremtinė. Vaclovo Navicko tėvai buvo pasiturintys ūkininkai, valdę 25 hektarus žemės. Iš viso šeimoje augo septyni vaikai. Du sūnūs –  Vincas (1893 m.),  Vaclovas (1910 m.) bei penkios dukterys – Stasė Navickaitė-Jurkynienė (1890 m.), Anelė Navickaitė (1894 m.), Benedikta Navickaitė-Astrauskienė (1905 m.), Jadvyga Navickaitė (1906), Elena Navickaitė-Žilinskienė. Sovietinės okupacijos metais Vaclovo Navicko motina, brolis ir kelios seserys atsidūrė tremtyje, apie tai kaip tik ir randame informaciją LYA esančiame Tauro apygardos partizanų dokumente, kurio ištrauka bus pateikta ir šiame straipsnyje. Sesuo Benedikta (Navickaitė) Astrauskienė grįžusi į Lietuvą gyveno Pakirsnių kaime, o Elena (Navickaitė) Žilinskienė  tremties išvengė gyvendama  Kaune. Jos abi prisiminė brolį Vaclovą, kaip darbštų, jautrų ir kuklų žmogų, labai mylėjusį savo tėvus, išsaugojusį stiprų ryšį su tėviške, mėgusį ūkio darbus, taip pat gana gabų tiksliesiems mokslams, muzikai, turėjusį gražų balsą, pasižymėjusį ir sportiniais pasiekimais.

Didžiausia tikimybė, kad Vaclovas Navickas, jo brolis bei seserys buvo krikštyti Kalvarijos Švenčiausios Mergelės Marijos bažnyčioje, nes Pakirsnių kaimas  yra vos už keleto kilometrų į pietryčius nuo Kalvarijos. Nors  patvirtinančių dokumentų giminės  neturi, tikriausiai kai kurie Navickų vaikai lankė Kalvarijoje ir pradinę „Žiburio“ draugijos mokyklą. Dokumentuose užfiksuota, jog Vaclovas Navickas 1925 m. baigė Marijampolės realinės gimnazijos keturių metų kursą ir tų pačių metų rugpjūčio 30 d. pateikė prašymą, kad būtų priimtas į Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos penktą klasę. Baigęs gimnaziją, 1930 m. įstojo į Pirmojo Lietuvos Prezidento karo mokyklą Kaune, kurioje sėkmingai studijavo. 1932 metais spalio 31 d. Vaclovui Navickui kaip ir kitiems XIV laidos kariūnams, išklausiusiems visą mokymo kursą, buvo suteiktas jaunesniojo leitenanto laipsnis. Jis buvo paskirtas į 9-ąjį pėstininkų pulką Marijampolėje (Trimonienė, 2020), kurio tradicijas dabar tęsia LDK Vytenio bendrosios logistikos bataliono kariškiai.

Vaclovas Navickas su tėvais ir artimaisiais. Pirmoje eilėje sėdi (iš kairės) Stasė Navickaitė-Jurkynienė, Apolonija  Navickienė (tremtinė), Stasys Navickas (mirė 1942 m.), Benedikta Navickaitė-Astrauskienė (tremtinė). Antroje eilėje stovi (iš kairės) Andrius Jurkynas, Elena Navickaitė- Žilinskienė, Vincas Navickas (tremtinys), Jadvyga Navickaitė (tremtinė), Vaclovas Navickas, Anelė Navickaitė (tremtinė), Antanas Astrauskas (tremtinys). Fotografuota prieš II pasaulinį karą. 

Vaclovo Navicko, profesionalaus kario,  karjera klostėsi sklandžiai, jis gerai sutarė ir su karininkais, ir su eiliniais kareiviais. Kaip karininkui, jam buvo paskirtas kareivis-pasiuntinys, turintis atlikti visus ruošos darbus ir patarnauti. Tai jaunąjį leitenantą V. Navicką trikdė – pasiuntinio jis gailėjo, pats valė ir tvarkė rūbus, batus, ginklą, sakė, kad jam pasiuntinys visai nereikalingas, nes jis pats viską gali pasidaryti ir susitvarkyti. Pas jį kareiviui tarnauti buvo lengviau negu pulke. Ir visų kareivių jis gailėjo, juos užjautė, be reikalo nevarinėjo, nevargino, todėl buvo mylimas ir gerbiamas. 1936 m. lapkričio 23 d. Vaclovui Navickui suteikiamas leitenanto laipsnis. Jo pavardė yra minima ir to meto spaudoje: 1937 m. gegužės 23 d. Kariuomenės ir visuomenės dienos proga Marijampolėje vykusiuose renginiuose  „ltn. Navickui vadovaujant, buvo parodyta gana gražių gimnastikos numerių“; 1937 m. rugsėjo 30 d. Marijampolės įguloje vykusiose prizinio šaudymo iš pistoleto varžybose „daugiausia taškų išmušė ltn. Navickas – 112“; 1938 m. balandžio 28-29 d. Vilkaviškio įguloje vykusiose sportinio šaudymo rungtynėse „iš šautuvų geriausiai sušaudė Marijampolės įgulos ltn. Navickas, išmušdamas 94 taškus“ (Ulevičius, 1999).

Skaityti daugiau: Auksutis – Vaclovas Navickas, trečiasis Tauro apygardos vadas

Antanas Slučka-Šarūnas

Antanas Slučka-Šarūnas, Atlantas - Šarūno rinktinės įkūrėjas (1945 m.) ir pirmasis vadas, Algimanto apygardos pirmasis vadas (nuo 1947 m. balandžio 19 d.), Rytų Lietuvos (Karaliaus Mindaugo) srities vadas (nuo 1949 m. gegužės mėn.). Žuvo 1949 m. spalio 28 d.
Genocido aukų muziejus

Gimė 1917 m. balandžio 19 d. Troškūnuose, Viktorijos ir Pranciškaus Slučkų šeimoje. Mokydamasis to paties miestelio progimnazijoje, artimai bendravo su vienuoliais pranciškonais. Anksti jaunystėje jis mėgino pasirinkti vienuolio kelią, bet vėliau pasuko į pasauliečio gyvenimą ir išėjo savanoriu į Lietuvos kariuomenę.

Tarnavo Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Algirdo 2-ajame pėstininkų pulke. Vokiečių okupacijos metais studijavo mediciną, 1944 m. išėjo savanoriu į Vietinę rinktinę. Čia jam suteiktas leitenanto laipsnis.

Algimanto apygardos partizanų vadai: Antanas Starkus-Montė ir pirmasis apygardos vadas Antanas Slučka-Šarūnas. Genocido aukų muziejus

Grįžęs į gimtinę, Troškūnų apylinkėse suformavo pirmąjį partizanų būrį. 1945 m. įkūrė Šarūno rinktinę ir jai vadovavo. 1947 m. balandžio 19 d. Šiaurės rytų Lietuvos srities vado įsakymu jis paskirtas naujai kuriamos Algimanto apygardos vadu. Nuo 1949 m. gegužės buvo Rytų Lietuvos (Karaliaus Mindaugo) srities vadas.

Iš slaptuose saugumo dokumentuose esančių aprašymų matyti, kad Antanas Slučka buvo vidutinio ūgio, rudais plaukais, vilkėjo Lietuvos kariuomenės uniformą su šaulių herbu ant rankovės ir užrašu „Gyvenimas Tėvynei, siela Dievui".

Skaityti daugiau: Antanas Slučka-Šarūnas

Joana Railaitė-Slučkienė-Neringa

JOANA RAILAITĖ- SLUČKIENĖ-NERINGA

1920 08 05–1949 10 28

Joana Railaitė gimė 1920 m. rugpjūčio 5 d. Antano Railos ir Kotrynos Brazauskaitės Railienės šeimoje Kėdainių aps. Šėtos vls. Čerelių k. Kartu augo 3 broliai Julius Zenonas (g. 1923 m.), Juozas (g. 1925 m.) ir Antanas (g. 1934 m.) bei seserys: Zuzana Marija (g. 1927 m. balandžio 11 d.), Genovaitė (g. 1929 m.), Birutė Bernadeta (g. 1931 m.) ir Vilija Zita (g. 1936 m.). 1938 m. gimęs broliukas Petras mirė po kelių dienų.

Railos turėjo septyniolika hektarų žemės, buvo darbštūs, tikri katalikai ir tikri Lietuvos patriotai. Vaikus nuo mažens pratino prie darbo, todėl duonelės netrūko. Vienkiemis skendėjo jazminų ir bijūnų žieduose. Mama svajojo, kad jos vaikai bus mokyti. Taip ir buvo: vienas vaikas mokėsi Kaune, antras – Panevėžyje, trečias – Lančiūnavoje, ketvirtas – Šėtoje, penktas – Troškūnuose, o mama vos spėdavo visus aplakstyti su ryšulėliu maisto. Bet nesiskundė ir nedejavo.

Algimanto apygardos partizanės seserys Zuzana Marija Railaitė-Lakštingala ir Joana Railaitė-Neringa. Iš Genocido aukų muziejaus fondų

Skaityti daugiau: Joana Railaitė-Slučkienė-Neringa

Spalio 28 d. žuvę partizanai

Kunigaikščio Žvelgaičio rinktinės Ąžuolo būrio partizanai.
Guli kairėje - Konstantinas Liuberskis-Žvainys, dešinėje -Stasys Ramanauskas-Linksmulis.
Antroje eilėje (sėdi) iš kairės: Kazys Vaišnoras-Pocius, Antanas Verbickas-Bijūnas, Algirdas Irinka-Algis, Rokas Ramanauskas-Žvejys, Steponas Erstikis-Patašonas, Edmundas Irinka-Briedis.
Trečioje eilėje (stovi) iš kairės: Vaclovas Rudnickas-Birštonas, Pranciškus Rudnickas-Skydas, Antanas Rudnickas-Žirnis, Mečislovas Rudnickos-Birutis, Antanas Satkus-Starkus, Steponas Lozdauskas-Žydas, Ernestas Putnevičius-Adomas. Kiti neatpažinti.

Prisikėlimo apygardos Kunigaikščio Žvelgaičio rinktinės Ąžuolo būrio partizanai. Iš kairės: pirmas - neatpažintas, Rokas Ramanauskas-Žvejys, Juozas Kumpis-Arnas. 1950 m. (Šiaulių .Aušros" muziejus)

Tauro apygardos štabo nariai.
Iš kairės: štabo viršininkas Jonos Pileckis-Šarūnas, Vytauto rinktinės vadas Vytautas Gavėnas-Vampyras,  politinės dalies viršininkas Antanos Baltūsis-Žvejys, apygardos vado pavaduotojas Vaclovas Navickas-Auksutis ir apygardos kapelionas Justinas Lelešius-Grafas.
1946 m.gegužė. {Genocido aukų muziejus)

Skaityti daugiau: Spalio 28 d. žuvę partizanai

Spalio 27 d. žuvę partizanai

1950 m. spalio 27–28 d. Kretingos r. Vaineikių miške (dabar – Kretingos r. sav.) MGB vidaus kariuomenės 32-ojo ir 273-ojo šaulių pulkų kareiviai kartu su MGB Kretingos r. skyriaus stribais vykdė karinę čekistų operaciją. Jos metu buvo aptikta partizanų stovykla. Per kautynes žuvo Žemaičių apygardos Kardo rinktinės vadas Juozas Katkus-Nikiforas, rinktinės štabo apsaugos būrio partizanas Steponas Motiejauskas-Tamošius ir grupės vadas Petras Žeimys-Povilas.

Žuvusiųjų palaikai buvo atvežti į Kartenos mstl. ir užkasti MGB Kartenos valsčiaus poskyrio kieme.

Vakarų Lietuvos partizanų sritis, Atlasas, Vilnius: LGGRTC, 2010, l. 211.

Juozas Katkus-Nikiforas

JUOZAPAS KATKUS-

ANUŽIS JONAS, NIKIFORAS

1918 03 19–1950 10 27 (28)

Spalio 26 d. žuvę partizanai

Algimanto apygardos Margio rinktinės partizanai. Iš kairės: rinktinės vadas Juozas Kemeklis-Rokas, Albertas Nakutis-Viesulas, Vladas Karosas-Vilkas, Pranas Urbonavičius-Dėdė, Petras Miškinis-Šarūnas, Pranas Kemeklis-Tėvas, Stasys Gimbutis-Tarzanas (GAM)

Šaltinis: https://partizanai.org/failai/html/drasiai-stovesim.htm

Vyresnio amžiaus skaudviliškiai ir dabar prisimena žuvusią partizanę Stasę Irtmonaitę-Aušrelę, jos brolį Aleksandrą ir kitus partizanus, kurie buvo pamesti prie namo, Nepriklausomybės metais priklausiusio Skaudvilės tikintiesiems.

Stasė Irtmonaitė baigė Tauragės mokytojų seminariją. 1944 metais grįžus bolševikams, įsitraukė į aktyvią kovą su okupantais ir jų pakalikais. Buvo Šilalės (Diemedžio) valsčiaus organizacinio skyriaus (OS) vadė, daug prisidėjo organizuojant pasipriešinimą raudoniesiems okupantams Šilalės valsčiuje, teikė visokeriopą paramą Šilalės apylinkių partizanams, kuriems vadovavo Nepriklausomos Lietuvos karininkas, slapyvardžiu Šalna. Tada jos slapyvardis buvo Radvilaitė.

Skaityti daugiau: Spalio 26 d. žuvę partizanai

Žūtis Meškučių kaime

 NKVD nesiliovė keršyti už balandžio mėnesį sunaikintus  Marijampolės  miesto ir rajono aukštus pareigūnus.   1947m.  spalio mėnesį  buvo suimtas    vienas iš paskutiniųjų likusių gyvų  „Blynų baliaus“  organizatorių   Jonas  Valaitis – Viesulas.  Ir vėl prasidėjo areštai ir išdavystės.  Spalio 25 d .Meškučių k. Marijampolės vls.   žuvo išduoti: Tauro apygardos, DLK Vytauto rinktinės Žvalgybos skyriaus viršininkas   Albinas  Ratkelis – Oželis,   rinktinės adjutantas Albinas  Salinka – Dainius ir   eilinis kovotojas Albinas Garnatkevičius  - Vilkas.

Kūnai niekinti Marijampolėje, manoma,  užkasti  už senų kapų žvyrduobėse (dabar Ramybės parkas).  1997m. , minint žūties  penkiasdešimtmetį, jauniausios sesers Ramutės ir brolių Kazimiero ir Vytauto   rūpesčiu , prie  Meškučių kaimo kapinaičių , jų atminimui pastatytas paminklas.

Albinas   Ratkelis – Oželis  g. 1920 m. Žydronių k.  Marijampolės vls. Okupavus sovietams Lietuvą 1944m  su Vitu Gavėnu organizavo partizanų būrį, vėliau išaugusį į LDK Vytauto rinktinę. Vienas iš Tauro apygardos kūrėjų . Pirmas TA Propagandos  skyriaus  viršininkas. 1945 08 20 paskirtas  Vytauto rinktinės  štabo komplektavimo skyriaus viršininku, o po mėnesio – rinktinės Žvalgybos  skyriaus viršininku Šias pareigas ėjo iki mirties.

1946 09 01 dar ir Apygardos  Karo lauko teismo narys.

Skaityti daugiau: Žūtis Meškučių kaime

Laisvės kovotojų prisiminimai XIII dalis

Laisvės

kovotojų

prisiminimai

Laisvės

kovotojų

prisiminimai

XIII DALIS

Vilnius

Knyga PDF formatu:   knyga WEB formatu: 

2024

Sudarė, nuotraukas ir archyvinę medžiagą pateikė 

ROMAS KAUNIETIS

Knygos išleidimą inicijavo
vyskupas Jonas Kauneckas

Knygos išleidimą apmokėjo
Algimantas Steponas Kairys.

Bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos integralios
bibliotekų informacinės sistemos (LIBIS) portale ibiblioteka.lt

© Įžanga Romas Kaunietis, 2024

© Sudarymas Romas Kaunietis, 2024 

© UAB „Petro ofsetas“, 2024

ĮŽANGA

Šioje knygoje daugiausia publikuojami Tauro apygardos laisvės kovotojų prisiminimai. Publikuojami ir atskiri skyriai, kuriuose pateikiamos adaptuotos ištraukos (versta iš rusų kalbos) iš tardymo protokolų pagal atskiras temas: „SULAUŽYTI LIKIMAI“, „KĘSTUČIO PARTIZANŲ APYGARDOJE“, „VYTAUTO APYGARDOJE“. Dar kartą norėčiau pasikartoti, kaip ir pirmojoje knygoje mano buvo pažymėta, jog kai kurios pateikiamos publikacijos gali intriguoti skaitytoją, bet šiandien mes privalome žinoti tą istoriją, kuri kažkada ne kartą buvo nutylėta, sumenkinta, tarsi ten nieko ypatingo neįvykę, apie ką mes turėtume kalbėti atvirai ir garsiai. Čia turiu mintyje ne vien kai kurių mūsų laisvės kovotojų padarytas skriaudas savo žemiečiams, nesitaikstant ir su kitaip mąstančiais, ne visada susiorientuojančiais painioje to laikotarpio situacijoje, susidūrus su nežabota okupantų provokacijų, kompromitacijų bei įvairiausių intrigų lavina, kas mūsų dorai auklėtam žmogui nepriklausomoje valstybėje buvo svetima ir nesuprantama. Visa tai labai aiškiai atsispindi okupantų suimtų laisvės kovotojų tardymų protokoluose, kada suimtajam pateikiami kaltinimai: už pasipriešinimą okupantų valdžiai - 10, 25 metai Sibiro pataisos darbų lageryje, o ką jau bekalbėti apie gresiančią mirties bausmę... Žmogus peržengia visas padorumo ir priesaikų ribas ir šneka tai, ko galima, kaip paprastai, dar ir nešnekėti. Čekistų tardymo metodai žiaurūs ir negailestingi, panaudojant vadinamąsias (jų žargonu) fizinio poveikio priemones, kada tardomasis atsiveria visa siela.

Pasinaudodamas pastarųjų tardymo protokolais, radau gana vertingos ir įdomios medžiagos naujai sudaromai knygai. Ta informacija pateikiama konkrečiais faktais, kurie taip aktualūs bet kam ir bet kada tyrinėjant mūsų tautos pokario istoriją. Kiek daug dar negirdėtų įvykių: žmonių pavardės, slapyvardžiai, kautynių aprašymai, žuvimų aplinkybės, bunkerių, slėptuvių įrengimai ir apie visa tai pasakoja patys anų įvykių dalyviai, kurių gyvų jau neteko prakalbinti laisvėje, daugelis jų nebegrįžo iš Rusijos lagerių, kiti buvo nuteisti ir sušaudyti, o jų papasakoti išgyvenimai išliko tik tardymų protokoluose -daugiausia pateikiami adaptuoti variantai, kadangi pačiuose protokoluose rusų tardytojų lietuviški vietovardžiai: kaimų, miestelių, miškų, upių, ežerų pavadinimai pateikiami iškreipta forma, o ypač vardai, pavardės, slapyvardžiai. Visa tai teko tikslinti pagal kitus turimus autentiškus šaltinius. Be to, dar identifikacijai patikslinti tardymo protokoluose, operatyviniuose pranešimuose paminėti vien tik atskiri slapyvardžiai, pavardės, vardai, papildyti trūkstamais asmenį visiškai identifikuojančiais duomenimis.

Baigdamas šios serijos knygų sudarymą ir leidybą, norėčiau priminti, jog šių mano paskutiniųjų - 11-osios, 12-osios ir 13-osios dalių knygų greičiausiai jau nebeišvys gerbiamieji skaitytojai savo lentynose, kadangi minėtoms knygoms išleisti, kad ir minimaliu tiražu, reikalingos nemažos lėšos, o turtingų, patriotiškai nusiteikusių rėmėjų po 30-ies šalies nepriklausomybės metų nebeatsiranda. Į gyvenimą ateina nauji žmonės, nauja karta, valdančiuosiuose valdžios sluoksniuose įsitvirtina kosmopolitinės pakraipos atstovai, kuriems tautiniai reikalai lieka paskutinėje vietoje. Mūsų pokario laisvės kovų aidai kaskart vis mažiau girdimi per valstybines bei visuomenines transliavimo priemones, spaudoje, įvairiuose sambūriuose. Laisvės kovų istorija mažai besidomi jaunimas, kadangi jau nebeapčiuopiamai įvairios seksomanijos, gendromanijos, leftomanijos srautai užgožia jaunas galvas. Bet kieno dėka jie egzistuoja šiame subkultūrų pasaulyje, jie apie tai vengia ir kalbėti. Graudu darosi, kada kreipiesi į valstybės kultūros rėmimo fondą dėl minėtų knygų parėmimo leidybai, iš ten pasigirsta labai paprastas atsakymas - per maža komercinė vertė. O ką daugiau jau bepridursi?

Su pagarba - Romas Kaunietis

Skaityti daugiau: Laisvės kovotojų prisiminimai XIII dalis

Spalio 23 d. žuvę partizanai

Lokio rinktinės partizanai.
Pirmoje eilėje (sėdi) iš kairės: Alfredas Garnelis-Čigonas ir Vytautas Dručkus-Šernas.
Antroje eilėje iš kairės: Lokio rinktinės vadas Balys Vaičėnas-Liubartas, Edvardas Garnelis-Šarkis, Vladas Krasauskas-Kukutis.
(A. Dručkaus asmeninė kolekcija)

Spalio 22 d. žuvę partizanai

1946 m. spalio 22 d. Šakių aps. Žvirgždaičių vls. (dabar – Šakių r. sav.) Viltrakių k. MVD vidaus kariuomenės 298-ojo šaulių pulko kareiviai ir Barzdų vls. poskyrio stribai vykdė karinę čekistų operaciją. Jos metu Elenos Kulingauskienės sodyboje buvo aptikti 8 partizanai. Per susišaudymą žuvo Tauro apygardos adjutantas Jonas Pileckis-Šarūnas, Žalgirio rinktinės vadas Jurgis Ilgūnas-Šarūnas ir rinktinės štabo Sanitarijos poskyrio viršininkas Kazimieras Alfonsas Naginionis-Tauras, gen. P. Plechavičiaus kuopos vado pavaduotojas Bronius Čiaučonas-Jūreivis, šios kuopos partizanai Bronius Pabrica-Valdas ir Kęstutis Žemaitis-Briedis. Du partizanai sugebėjo atsitraukti.

Žuvusiųjų palaikai buvo atvežti į Žaliosios mstl. (Vilkaviškio aps.) atpažinti.

Pietų Lietuvos partizanų sritis, Atlasas, Vilnius: LGGRTC, p. 116.

Tauro apygardos partizanai.

Pirmoje eilėje iš kairės: Vytauto rinktinės štabo viršininkas Vitas Vabalas-Kunigaikštis, Grambuolys, jo žmona Elena Vabalienė, Žalgirio rinktinės vadas Jurgis Ilgūnas-Šarūnas. Antroje eilėje iš kairės: apygardos štabo ryšininkas Kazys Matulevičius-Radvila, Vytauto rinktinės vadas Vytautas Vitalius Gavėnas-Vampyras, ryšininkė Janina Kazelytė-Saulutė, apygardos štabo Komplektavimo ir apginklavimo skyriaus viršininkas Jonas Pileckis-Šarūnas. Iš Genocido aukų muziejaus fondų

Tauro  apygardos  partizanų vadovybė. 1946 m. rugpjūčio 16 d. Iš kairės: štabo ryšininkas Kazys Matulevičius-Radvila, Vytauto rinktinės vadas Vytautas Vitalius Gavėnas-Vampyras, Geležinio Vilko rinktinės vadas Kazimieras Algirdas Varkala-Daumantas, apygardos adjutantas Jonas Pileckis-Šarūnas, Žalgirio rinktinės vadas Jurgis Ilgūnas-Šarūnas, apygardos kapelionas Justinas Lelešius-Grafas, Žalgirio rinktinės štabo viršininkas Juozas Jasiulaitis-Turklys, Kazokas. Iš Genocido aukų muziejaus fondų

Skaityti daugiau: Spalio 22 d. žuvę partizanai

Kentros

Kentros: iš kairės – Juozas, Elena, motina, Leonas ir Jonas (priekyje; 1949)

Keñtros, Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvių šeima – 4 broliai ir sesuo partizanai ir jų sesuo ryšininkė. Kilę iš Gūbrių kaimo (Šilalės vlsč.). Tėvas Juozapas (Juozas; g. 1885 01 09 Uosynėje, Kvėdarnos vlsč., m. 1940 12 02) ir motina Ona Šerpytaitė‑Kentrienė (g. 1901 07 08 Čikagoje, m. 1961 Kaune) buvo ūkininkai.

Sūnus Jonas (slapyvardžiai Rūtenis, Lukštas; g. 1920 ar 1922) nuo 1945 buvo Lukšto būrio partizanas, vėliau – šio būrio skyriaus vadas, nuo 1949 03 – Kęstučio apygardos Butigeidžio rinktinės Šalnos tėvūnijos Lukšto būrio vadas. 1950 04 09 buvo paskirtas Šalnos tėvūnijos (vėliau – rajono) štabo viršininkas. Žuvo 1950 10 18 per susirėmimą B. Racevičienės sodyboje Dvarviečiuose (Laukuvos apyl.). Teigiama, kad palaikai buvo užkasti Šilalės evangelikų liuteronų kapinėse. Karys savanoris, majoras (2015, po mirties).

Juozas (slapyvardis Tauras; g. 1922 ar 1924) partizanu tapo 1945. Nuo 1949 buvo Kęstučio apygardos Butigeidžio rinktinės Šalnos tėvūnijos Lukšto būrio partizanas. Žuvo 1949 10 21 P. Katausko sodyboje Lentinėje per saugumiečių karinę operaciją. Palaikai rasti 1950 pavasarį. Palaidotas bendražygių netoli žuvimo vietos.

Leonas (slapyvardis Sakalas; g. 1924 04 12) buvo Lukšto būrio partizanas. Žuvo 1949 10 21 kautynėse kartu su broliu Juozu, bendražygiais Kaziu Kentra (slapyvardis Papartis; g. 1929), Jonu Rupšlaukiu (slapyvardis Šarūnas; g. 1908) ir Vaclovu Žiliu (g. 1928 04 16). Palaikai išniekinti Šilalėje, vėliau užkasti miesto evangelikų liuteronų kapinėse. Kariai savanoriai (2015, po mirties). 1999 abiem broliams ir kitiems partizanams Lentinės kaime (Šilalės kaimiškoji seniūnija) pastatytas tipinis atminimo ženklas (dizaineris R. Navickas), visiems 3 broliams ir kitiems partizanams – paminklas Šilalėje.

Skaityti daugiau: Kentros

Spalio 20 d. žuvę partizanai

Palių, vėliau Ąžuolo tėvūnijos partizanas Antanas Pūkas-Dūlis, Laikrodis (1925-1949)

Pūkas Antanas-Dūlis, Laikrodis, g.1925 ar 1927 m. Daukšių k., Gudelių vls., Marijampolės aps. 1945 m. pavasarį įstojo į partizanų gretas, sužeistas Žuvinto ežero kautynėse. Įsigijęs dokumentus, 1945 m. rudenį apsigyveno Padovinio kaime pas Aleksą, kuris vėliau su šeima buvo ištremtas į Sibirą. Sodyboje įrengtoje slėptuvėje slėpė partizanus. 1949 m. slėptuvė enkavedistų surasta, joje buvę partizanai gynėsi, todėl slėptuvė buvo išsprogdinta. A.Pūko tuo metu namuose nebuvo. Sužinojęs apie įvykusią nelaimę, į namus negrįžo - įstojo į Ąžuolo tėvonijos partizanų gretas.

Žuvo 1949 m. spalio 20 d. Daukšių kaime prie Amalvos palių esančiame Panausupio beržyne su dviem kovos draugais. Kūnas gulėjo ant gatvės grindinio Gudeliuose. Užkastas Gudelių kapinių patvoryje, vėliau ši vieta įjungta į kapinių teritoriją.
Šaltinis: https://www.partizanai.org/laisves-kovu-archyvas-29-t-2001/3792-pries-smurta-ir-priespauda-partizanai-zuvinto-paliose-1944-1951-m

Juzė Petrulionytė-Vaidilutė

Juzefa Petrulionytė - Vaidilutė buvo pagrindinė Tauro apygardos ryšininkė, partizanė. Nuolat nešiojosi trumpą ginklą ir nuodų kapsulę. Kiekviena diena jai būdavo žygio diena. Pasiekdavo tolimiausius Lietuvos kampelius. Paprasta, kukliai apsirengusi, ji mažai kam sukeldavo įtarimą. Prasiskverbdavo ten, kur, atrodė, niekas negalės praeiti. 1947 m. rudenį ji gyveno pas Joną Katilių, Kazliškių kaime, Šunskų valse. | šią sodybą dažnai užsukdavo partizanai. Kai jie ilsėdavosi, Vaidilutė eidavo sargybą. 1947 m. rugpjūčio 11 sodyboje dienojo 3 partizanai. Vaidilutė tvarte melžė karves. Tuo momentu rusai apsupo sodybą. Partizanai miegojo, ir nebuvo kaip juos perspėti. Vaidilutė nutarė bėgti, tikėdamasi, kad į ją pradės šaudyti, o vyrai, išgirdę šūvius, pasitrauks. Ji puola vartų link. Baudėjų dėmesys nukrypsta į Vaidilutę ir Liepą, kuri tuo metu ten slapstėsi. Partizanai pasitraukė. Vaidilutė vaidina tarnaitę ir prašo, kad jai leistų triūstis. Tačiau rusai Liepą, Vaidilutę ir šeimininkę susodino į sunkvežimį ir nuvežė į Kazlų Rūdą. Atvežę į Kazlų Rūdos pamiškę, visas uždarė kažkokiam karo metu iškastam bunkeryje. Vaidilutė prašosi į tualetą, ketindama pabėgti. Iš pradžių neleidžia, vėliau išleidžia į lauką. Vaidilutė pasileidžia bėgti. Rusas paleidžia seriją, ir ji krinta.

Baudėjai prišoka, spardo sunkiai sužeistą Vaidilutę ir randa pas ją pistoletą. Pradeda tardyti Liepą ir šeimininkę. Kodėl tos nepasakiusios, kad čia ne tarnaitė?

Sužeistą Vaidilutę įmeta atgal į sunkvežimį, susodina Liepą su šeimininke ir veža į Kazlų Rūdos stribyną. Vežama Vaidilutė prašė Liepą, kad ji jai išimtų nuodus. “Sesute Irute, duok nuodus, nes neiškęsiu”. Negavo. Dejuoja, prašo gerti. Stribai keikiasi, neduoda. Kazlų Rūdoje įsiūbuoja ir dar gyvą meta į stribelnyčios kiemą. Vaidilutė sudejuoja ir miršta.

Šaltinis:  https://www.partizanai.org/failai/html/Vilutiene-Trecioji-veliavos-spalva.htm

Skaityti daugiau: Spalio 20 d. žuvę partizanai

Spalio 19 d. žuvę partizanai

Dainavos ir Tauro apygardų partizanų susitikimas.
Stovi iš kairės: Vaclovas Voveris-Žaibas, Jurgis Krikščiūnas-Rimvydas, neatpažintas,  Adolfas Ramanauskas-Vanagas, Sergijus Staniškis-Litas ir Jonas Kučinskas-Spyruoklis.
Klūpo (dešinėje) Motiejus Jaruševičius-Lakštingala. Kiti neatpažinti. 1948 m. vasara.
(Genocido aukų muziejus)

Kučinskas Jonas-Spyruoklis gimė 1906 m. Marijampolės apskrities Škėvonių kaime. Nuo 1944 m. - Tauro apygardos partizanas. Nuo 1945 m. vidurio — Dainavos apygardos Vaidoto rinktinės partizanas, nuo 1947 m. - grupės vadas. 1951 m. gegužės 23 d. paskirtas Dainavos apygardos Dzūkų rinktinės vadu. Žuvo 1951 m. spalio 19 d. kartu su trimis bendražygiais Prienų rajono Barkūniškio miške įrengtame bunkeryje

Juodkojis Liudvikas-Kariūnas gimė 1924 m. Vilkaviškio apskrities Pilviškių valsčiaus Sausbalių kaime. Tauro apygardos Vytauto rinktinės partizanas. Žuvo 1949 m. spalio 19 d. Pilviškių valsčiuje, Samarčiūnuose kartu su bendražygiu Jonu Braziu-Klajūnu. Kūnas buvo išniekintas Pilviškiuose.

Šaltinis: https://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html

Kalauskas Antanas - Pistoletas. G. 1916 m. Pažėruose, Veiverių vlsč. Partizanuose nuo 1944 m. Žuvo 1949.10.19 Papilvės k. Veiverių vlsč.
Stakutis Juozas. Žuvo 1945.10.19. Iš Prienų vlsč.

https://partizanai.org/failai/html/istark-mano-varda.htm

Aloyzas Šnioka, Panemunio vls., Vengriškių k., Vyžuonos b. Ž.1948 10 19.

https://partizanai.org/failai/html/kovoje-del-laisves.htm

Jašinskas Kazimieras-Krivaitis, 1926-1948 10 19;

https://partizanai.org/failai/pdf/0LKA/Laisves-kovu-archyvas-24-1998.pdf

Brazys Jonas - Klajūnas gimė Opšrūtuose. 1920 - 1949    10 19. Žuvo Samarčiūnų k. Pilviškių vlsč. Kęstučio rinkt, vadas. Žuvo kartu su adjutantu Juodkoju Liudviku -Kariūnu.

https://partizanai.org/failai/html/Vilutiene-Trecioji-veliavos-spalva.htm

1946 m. Spalio 19 d. Alytaus aps. Simno vls. (dabar - Alytaus r. sav.) Kalesninkų k., Tomo Launikonio sodyboje, per MVD vidaus kariuomenės 34-ojo šaulių pulko vykdomą karinę-čekistinę operaciją aptiktas partizanų bunkeris. Per susišaudymą žuvo 3 Dzūkų rinktinės Kęstučio grupės partizanai: Juozas Boza-Gimnazistas, Vaclovas Krupavičius-Jonas ir Mokytojas (slapyv.). Sužeistas po kelių dienų mirė Antanas Balynas-Miškas.

Pietų Lietuvos partizanų sritis. Atlasas. p. 33

1951m. Spalio 19 d. Simno r. (dabar - Alytaus r. sav.) Barkūniškio k. MGB kareivių grupė sunaikino bunkerį. Žuvo 4 Dzūkų rinktinės partizanai: Česlovas Juškelis-Deimantas, Jonas Kučinskas-Spyruoklis (rinktinės vadas), Anelė Kurpavičiūtė (pagal archyvinius duomenis - Ieva Židelevičiūtė)-Marytė ir Juozas Marčiulynas-Dėdė.

Pietų Lietuvos partizanų sritis. Atlasas. p. 51

1949 m. Spalio 19 d. Marijampolės aps. Gudelių vls. (dabar - Kazlų Rūdos sav.) Daukšių k. apylinkėse MGB Gudelių vis. poskyrio stribų grupė šukuodama mišką susidūrė su partizanais. Per susišaudymą žuvo 3 Vytauto rinktinės 44-osios kuopos 1-ojo būrio partizanai: Vladas Murauskas, Antanas Pūkas-Laikrodis ir Juozas Vaičiulis-Vėjas.

Pietų Lietuvos partizanų sritis. Atlasas. p. 145

1948 m. Spalio 19 d. Kretingos aps. Kretingos vls. Jokūbavo k. (dabar - Kretingos r. sav.) 60 žmonių MGB karinė grupė gyventojų Stasio Paukščio ir Jono Jokšio sodybose (pastarosios daržinėje buvo įrengtas bunkeris) ieškojo partizanų. Per susišaudymą žuvo 3 Kardo rinktinės partizanai: Petras Benetis-Algis (rinktinės štabo narys), Vytautas Jablonskis-Vanagas (Gargždų (Vygimanto) kuopos būrio vadas) ir Kazimieras Jašinskas-Krivaitis (Gargždų (Vygimanto) kuopos partizanas).

Vakarų Lietuvos partizanų sritis. Atlasas. p. 190

1949 m. Spalio 19 d. Marijampolės aps. Gudelių vls. (dabar - Kazlų Rūdos sav.) Daukšių k. apylinkėse MGB Gudelių vls. poskyrio stribų grupė šukuodama mišką susidūrė su partizanais. Per susišaudymą žuvo 3 Vytauto rinktinės 44-osios kuopos 1-ojo būrio partizanai: Vladas Murauskas, Antanas Pūkas-Laikrodis ir Juozas Vaičiulis-Vėjas.

Šiaurės rytų Lietuvos partizanų sritis 2d. Atlasas. p. 145

Spalio 18 d. žuvę partizanai

Aukštaitijos partizanų vadai Šimonių girioje 1947 m.
I    eilėje sėdi iš kairės: Vincas Kaulinis-Miškinis, Antanas Slučka-Šarūnas, Bronius Kazickas-Saulius, Mykolas Guobužas-Šaulys, neatpažintas, Albertas Nakutis-Viesulas.
II    eilėje stovi iš kairės: Povilas Baronas-Briedis, Jurgis Urbonas-Lakštutis, Balys Jakštonis-Trockis, Vytautas Perevičius-Dobilas, Jonas Guobužas-Girėnas, Stasys Zabulionis-Lūšis (UKM)

GUOBUŽAS Jonas, Kazio-Girėnas, gim. 1927 m. Gaspariškių k., Vyžuonų vls., ūkininkų šeimoje, tėvai turėjo apie 30 ha žemės. Vytauto apygardos Liūto rinktinės Beržo kuopos Šmėklos būrio partizanas. Žuvo 1949 m. spalio 18 d. Gaspariškių k. Palaikai buvo užkasti prie Vyžuonų mstl. kapinių.

Šaltinis: https://partizanai.org/failai/html/drasiai-stovesim.htm

Spalio 18 d. Anykščių r. Šilagalių k. apylinkių Šimonių girioje (dabar - Anykščių r. sav.) karinės operacijos metu radus ir apsupus bunkerį nusišovė 6 jame buvę Vaižganto rinktinės Gintaro rajono partizanai. Žuvo: Vilgelmas Bugailiškis-Drąsutis (Vytenio būrio vadas), Janina Gečiūnaitė-Dalia, Mindra, Teofilis Gudas-Eskimas (Gintaro tėvūnijos vadas), Bronė Karvelytė-Snaigė, Mirta, Mikolas Namejūnas-Rimantas (Laimučio būrio vadas) ir Janina Valevičiūtė-Namejūnienė-Astra.

Skaityti daugiau: Spalio 18 d. žuvę partizanai

Prisiminkime ir pagerbkime

Jonas Brazys - Klajūnas

gimė 1921 m. Obšrūtų k., Pilviškių vlsč., Vilkaviškio apskr. gausioje pasiturinčių ūkininkų šeimoje. Tėvas Mykolas Brazys ir motina Uršulė Brazienė mirė Sibiro tremtyje. 1945 m. pavasaryje Jonas buvo Vilkaviškio NKVD čekistų suimtas, bet iš stribų bustinės kiemo, pasitaikius progai, pabėgo ir išėjo pas Vytauto rinktinės 33 kuopos partizaus. Nuo 1946 m. pavasario Tauro apygardos Vytauto rinktinės , 69-osios kuopos vadas. Nuo tų pačių metų lapkričio 22 dienos Tauro apygardos vado Žvejo įsakymu Nr.34 Jonas Brazys – Klajūnas paskirtas apygardos Karo lauko teismo nariu. 1946m. gruodžio 31 dieną žuvus Žalgirio rinktinės gen. P. Plechavičiaus kuopos vadui Tarzanui, Klajūnas paskirtas tos kuopos vadu 1947m. rugpjūtį baigė Tauro apygardos Mokomosios kuopos l-ą laidą ir išlaikius egzaminus, suteiktas puskarininkio laipsnus. 1948 m. sausio 6 d., žuvus Kęstučio rinktinės vadui Justinui Jasaičiui – Nakčiai apygardos vado Žvejo įsakymu Nr.3 paskirtas šios rinktinės vadu. 1949m. išformavus rinktinę, 1949 m.birželio 30d. apygardos vado Fausto įsakymu Nr.16 tapo Tauro apygardos Vytauto rinktinės,Kęstučio tėvūnijos vadu.1949m., jam pačiam prašant, pervestas į Žalgirio rinktinę ir paskirtas Tauro apygardos štabo Aprūpinimo poskyrio viršininku. 1947 05 10 apdovanotas juostelėmis “Už uolumą” ir “Už narsumą”. 1950 08 07 – 2-o laipsnio Laisvės kovos kryžiumi su kardais (po mirties). Žuvo 1949 m. spalio 16d (kituose šaltiniuose spalio 18d.). Gražiškių k., Šakių raj. (įvyko išdavystė). Kartu žuvo jo adjutantas Liudvikas Juodkojis – Kariūnas. Žuvusiųjų atminimui 1997metais prie Gražiškių kaimo kapinaičių artimųjų ir bendražygių iniciatyva, pastatytas paminklinis kryžius.

Skaityti daugiau: Prisiminkime ir pagerbkime

Spalio 16 - 17 d. žuvę partizanai

Spalio 17 d.

Spalio 17 d. Utenos aps. Daugailių vls. Juknėnų k. (dabar - Utenos r. sav.) MVD vidaus kariuomenės 137-ojo šaulių pulko kareivių grupės vykdytos karinės čekistų operacijos metu buvo aptikta 4 partizanų grupė. Per susišaudymą nukauti 3 partizanai. Žuvo: Antanas Černiauskas-Šaulys, Pranas Dumbrava-Karvelis ir Anupras Meidus.

Spalio 17 d. Utenos aps. Daugailių vls. Juknėnų k. (dabar - Utenos r. sav.) apylinkėse suimtas Sakalo būrio vadas Jurgis Dūdėnas-Vaidila parodė savo bendražygių bunkerį, kuriame tuo metu buvo 2 partizanai. Per susišaudymą žuvo Bronius Maniušis ir Bronius Pūslys. Pats J. Dudėnas nusileidęs į bunkerį nusišovė. Tęsiant karinę operaciją vienoje iš sodybų buvo aptiktas ir nušautas dar vienas Sakalo būrio partizanas Alfonsas Šavalinskas.

ŠIAURĖS RYTŲ LIETUVOS PARTIZANŲ SRITIS. ATLASAS 2d. p. 126,127

BIVAINIS VLADAS, gimęs Vyžių k., Tauragnų vls. Nuo 1944 m. rudens slapstėsi. 1945 10 17 būrys Minčios girioje, tarp Baltelės ir Utenykščio ežerų buvo užkluptas NKVD kariuomenės, ir V.Bivainis su Vladu Tumėnu žuvo.

TUMĖNAS VLADAS, gimęs Vyžių k., Tauragnų vls. Partizanas. 1945 10 17 su Vladu Bivainiu rusų kariuomenės užtikti tarp Utenykščio ir Baltelės ežerų ir nušauti.

https://partizanai.org/failai/html/laisves-kaina.htm

Skaityti daugiau: Spalio 16 - 17 d. žuvę partizanai

Spalio 14-15 d. žuvę partizanai

Bankauskas Mečislovas-Vymantas gimė 1918 m. Tytuvėnų valsčiaus Burbiškiu kaime. Kęstučio, vėliau Prisikėlimo apygardos Maironio rinktinės partizanas. 1949 m. leisto Maironio rinktinės Mindaugo tėvūnijos laikraščio „Kova dėl laisvės" bendradarbis. Nuo 1951 m. gegužės - Nemuno būrio, saugojusio Maironio rinktinės štabą, vadas. Žuvo 1951 m. spalio 15 d. Tyrulių pelkėse 

Kaladinskas Kazimieras-Erškėtis gimė 1903 m. Zarasų apskrities Salako valsčiaus Zelmeniškių kaime. Tarnavo Lietuvos kariuomenėje, turėjo puskarininkio laipsnį. Vėliau dirbo pasienio policijoje. K. Kaladinsko suburtas gerai ginkluotas partizanų būrys Ažvinčių, Minčios miškuose veikė jau 1944 m. rudenį. 1945 m. pradžioje būrys buvo reorganizuotas į kuopą. 1945 m. vasarą K. Kaladinskas-Erškėtis suvienijo visus Salako valsčiaus partizanus, suformavo apie 100 partizanų jungusią Erškėčio kuopą, kuri formaliai buvo pavaldi Vytauto apygardos Lokio rinktinei. Kuopa buvo gana mobili ir suduodavo priešui netikėtus smūgius, todėl buvo vadinama „skrajojančiu" būriu. Remiantis MGB suvestinėmis, 1944-1947 m. K. Kaladinskas-Erškėtis su savo vyrais įvykdė 23 kovines operacijas, nukovė 41 ir sužeidė 4 sovietinius aktyvistus ir baudėjus. Nuo 1946 m. -Lokio rinktinės vadas. Žuvo kartu su trimis bendražygiais 1947 m. spalio 15 d. Utenos apskrities Puziniškiu kaime, Balio Rukšėno sodyboje

https://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html

1950 m. spalio 15 d. Kretingos r. Žutautų ir Mikoliškių k. apylinkių miške (dabar – Kretingos r. sav.) MGB vidaus kariuomenės 32-ojo šaulių pulko kareiviai vykdė karinę čekistų operaciją. Jos metu žuvo du Žemaičių apygardos Kardo rinktinės partizanai. Iš jų žinomas Algirdas Matijauskas-Seniūnas. Taip pat buvo suimtas sunkiai sužeistas Kardo rinktinės vadas Juozas Jucys-Margis, kuris nuo kautynėse patirtų žaizdų po kelių dienų mirė. Žuvusiųjų palaikai buvo atvežti į Kartenos mstl. ir užkasti MGB Kartenos valsčiaus poskyrio kieme. Vakarų Lietuvos partizanų sritis,
Atlasas, Vilnius: LGGRTC, 2010, l. 210.

Skaityti daugiau: Spalio 14-15 d. žuvę partizanai

Spalio 13 d. žuvę partizanai

Vytauto apygardos Jovaro kuopos Perkūno būrio partizanai. 1950 09 16. Iš kairės: pirmas Albertas Pakenis-Jūreivis, trečia - Bronė Matuliauskaitė-Rožė, ketvirtas - Antanas Bagočiūnas-Dūmas. Antra - Šiaurės Rytų srities štabo ryšių įgaliotinė Janina Valevičiūtė-Astra (VŽM)

Iš kairės Vytauto apygardos Jovaro kuopos Perkūno būrio partizanas Justinas Puodžiūnas-Šerkšnas ir Algimanto apygardos Algirdo kuopos Vytenio būrio partizanas Vilius Bugailiškis-Drąsutis. 1950 09 03 (R. Kauniečio asmeninė kolekcija)

BUGAILIŠKIS Vilius, Povilo-Drąsutis, Prancūzas, gim. 1929 m. Starkonių k., Viešintų vls., gyveno Pelyšių k., Šimonių vls. Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Algirdo kuopos Vytenio būrio partizanas. Žuvo 1952    m. spalio 13 d. prie Vaižganto rinktinės štabo slėptuvės, netoli Šilagaliu k., Šimonių vls. Palaikai buvo užkasti žuvimo vietoje, 1989 m. perlaidoti Panevėžio mst. kapinėse.

GUDAS Teofilis, Jono-Eskimas, gim. 1913 m. Nociūnų k., Šimonių vls., Lietuvos kariuomenės karininkas. Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Vytenio būrio vadas, vėliau Vytauto apygardos Vaižganto rinktinės Gintaro rajono vadas. Žuvo 1952 m. spalio 13 d. prie Vaižganto rinktinės štabo slėptuvės, netoli Šilagalių k., Šimonių vls. Palaikai buvo užkasti žuvimo vietoje, 1989 m. perlaidoti Panevėžio mst. kapinėse.

Iš kairės: Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Vytenio būrio vadas Teofilis Gudas-Eskimas ir Vytauto apygardos Liūto rinktinės Perkūno būrio partizanas Vytautas Pačinskas-Audra. 1950 09 03 (VŽM)

Skaityti daugiau: Spalio 13 d. žuvę partizanai