Birželio 1-3 d. žuvę Partizanai
Žemaičių apygardos Kardo rinktinės partizanai Sušlaukio miške. 1950 m. Pirmoje eilėje sėdi iš kairės: pirmas – Valerijonas Paulauskas-Margis, trečias – Juozas Paulauskas-Bočius, ketvirtas – Antanas Baužys-Vingėla. Antroje eilėje priklaupę iš kairės: pirmas – Justinas Rimkus-Ąžuolas, antras – Vytautas Aloyzas Zeleckis-Vaivoras, trečia – Leonora Viluckaitė-Širšynė, ketvirtas – Kazimieras Martinkus-Saga, penktas – Vincas Drąsutis-Pilėnas. Iš Genocido aukų muziejaus fondų
1950 m. birželio 3 d. Kretingos aps. Darbėnų vls. Nausėdų apylinkių miške (dabar – Kretingos r. sav.) MGB vidaus kariuomenės 32-ojo šaulių pulko kareiviai vykdė karinę čekistų operaciją. Jos metu žuvo Žemaičių apygardos Kardo rinktinės vadas Juozas Paulauskas-Bočius, rinktinės štabo viršininkas Kazimieras Martinkus-Saga, partizanai Justinas Rimkus-Ąžuolas, Leonora Viluckaitė-Širšynė ir Vytautas Aloyzas Zeleckis-Vaivoras.
Žuvusiųjų palaikai buvo atvežti į Darbėnų miestelį. Užkasimo vieta neišaiškinta.
Vakarų Lietuvos partizanų sritis, Atlasas, Vilnius: LGGRTC, 2010, p. 208–209, 299.
Juozas Paulauskas
Kauno rezistencijos ir tremties muziejus
Paulauskas Juozas (slap. Bočius, Dalius) 1917 Vaineikiai (Darbėnų vlsč.) 1950 06 03 Nausėdų miškas (dabar Kretingos miškų urėdijos Žalimų miškas), vienas Lietuvos antisovietinių partizanų Žemaitijoje vadų. Kapitonas (1998, po mirties). Dirbo Vaineikių girininkijos eiguliu. Nuo 1944 buvo Žemaičių apygardos Kardo rinktinės Vizbuto būrio partizanas, vėliau – būrio vadas. 1950 paskirtas Kardo rinktinės štabo viršininku, vėliau – rinktinės vadu. Žuvo kautynėse su saugumo kariuomenės daliniu ir Kretingos apskr. skyriaus stribais kartu su Kardo rinktinės štabo viršininku K. Martinkumi (slapyvardis Saga), Salantų rj. vadu V. Zalecku (slapyvardis Vaivaras) ir Skirmanto būrio partizanais J. Rimkumi (slapyvardis Ąžuolas) bei L. Viluckyte (Viluckaitė; slapyvardis Širšynė). Palaikai buvo atvežti į Vidaus reikalų ir Valstybės saugumo ministerijų Darbėnų vlsč. poskyrį. Užkasimo vieta nežinoma. Žūties vietoje 1995 jiems atidengta paminklinė kompozicija. Karys savanoris (1998, po mirties).
Rūta Trimonienė
Šaltinis: https://www.vle.lt/Straipsnis/Juozas-Paulauskas-2871
Kazimieras Martinkus (slap. Saga, 1917 m. Vaineikių k., Darbėnų vls., Kretingos apskr. – 1950 m. birželio 3 d., Nausėdų k., Darbėnų vls., Kretingos apskr.) – Lietuvos partizanas, Lietuvos laisvės armijos Žemaičių apygardos Kardos rinktinės štabo viršininkas.
Užaugo Vaineikiuose, dirbo tėvų ūkyje. 1944 m. rudenį slapstėsi nuo mobilizacijos į okupacinę sovietų kariuomenę, tapo partizanu, Lietuvos laisvės armijos nariu. Vienas iš LLA Žemaičių legiono Kardo rinktinės kūrėjų, apie 1949 m. paskirtas rinktinės štabo viršininku.
Žuvo 1950 m. birželio 3 d. kartu su rinktinės vadu Juozu Paulausku-Daliumi, partizanais Justinu Rimkumi-Ąžuolu, Leonora Viluckyte-Širšyne ir Vytautu Zalecku-Vaivoru patekęs į Nausėdų kaimo Ganyklėlių miške MGB vidaus kariuomenės kareivių ir Darbėnų vls. stribų apsuptį. Palaikai išvežti į MGB Darbėnų valsčiaus poskyrį. Užkasimo vieta nežinoma.
Vardas įamžintas paminkluose žuvusiems Kardo rinktinės partizanams atminti Kretingos senosiose kapinėse (1992 m). ir Nausėdų kaimo miške (1995 m.).
Šaltinis: https://lt.wikipedia.org/wiki/Kazimieras_Martinkus
JUSTINAS RIMKUS-ĄŽUOLAS
1930 04 20–1950 06 03
Justinas Rimkus gimė 1930 m. balandžio 20 d. Kretingos aps. Lenkimų vls. Margininkų k. Justino Rimkaus ir Salomėjos Gedrimaitės-Rimkuvienės šeimoje.
1999 m. liepos 2 d. J. Rimkui pripažintas kario savanorio statusas (po mirties).
LEONORA VILUCKAITĖ-ŠIRŠYNĖ
1924–1950 06 03
Leonora Viluckaitė gimė 1924 m. Kretingos aps. Darbėnų vls. Plokščių k. Partizanė nuo 1948 m.
VYTAUTAS ALOYZAS ZELECKIS-VAIVORAS
1920 01 01–1950 06 03
Vytautas Aloyzas Zeleckis (Vytautas Zaleckas) gimė 1920 m. sausio 1 d. Kretingos aps. Salantuose Vladislovo Zeleckio ir Emilijos Viršilaitės-Zeleckienės šeimoje.
Parengė Rūta Trimonienė
Šaltinis: http://genocid.lt/UserFiles/File/Atmintinos_datos/2015/201506_ZA_kardo_rinktines_zutis.pdf
ŠARŪNO RINKTINĖS ŠTABO PAREIGŪNAI
VINCAS DEKSNYS-Ramunis
Gimė 1912 m. Vederiškių kaime, Rokiškio valsčiuje. Mokytojas, Degučių pradžios mokyklos vedėjas. Buvo Šarūno rinktinės Margio būrio partizanas, vėliau - Algimanto apygardos Šarūno rinktinės štabo viršininkas.
Žuvo 1948 m. birželio 3 d. Kupiškio apskrityje, Miliūnų kaime, išdavus agentui smogikui.
Algimanto apygardoje leisti šie partizanų periodiniai leidiniai: Pragiedruliai (1947-1948 m., redaktorius Jurgis Urbonas-Lakštutis) ir Partizanų kova (1947-1951 m., redaktorius Jurgis Urbonas-Lakštutis, vėliau - Vincas Deksnys-Ramunis, Jonas Kemeklis-Tauras ir Juozas Kemeklis-Rokas).
Šaltinis: https://www.partizanai.org/failai/html/algimanto-apygarda.htm
Antanas Matulevičius-Skiedra
Žuvo 1948 m. birželio 3 dieną.
Iki Antrojo pasaulinio karo jis tarnavo Lazdijų krašte įsikūrusioje pasienio policijoje. Į miško brolių gretas A.Matulevičius-Skiedra įsitraukė 1944 metais. Jis priklausė Dainavos apygardos Šarūno rinktinės grupei, pavadintai 1919 metais nepriklausomybės kovose žuvusio pirmojo Lietuvos karininko Antano Juozapavičiaus vardu.
Skiedra iš pradžių vadovavo partizanų būriui, o vėliau – visai karininko A.Juozapavičiaus grupei, kurią sudarė apie 200 ginkluotų vyrų. A.Matulevičius šios grupės vadu tapo po šias pareigas ėjusio partizano Antano Grušausko-Siaubo žūties 1947 metų rudenį. Apie A.Grušausko ir A.Matulevičiaus drąsą, pasiaukojimą savo knygoje „Daugel krito sūnų ...“ rašė legendinis partizanas Adolfas Ramanauskas-Vanagas, nuo 1947 metų rugpjūčio iki 1948 metų rugsėjo vadovavęs Dainavos apygardai, o vėliau tapęs Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio gynybos pajėgų vadu.
Garsėjo savo drąsa
A.Matulevičius-Skiedra kartu su savo bendražygiais okupantams priešinosi Merkinės, Druskininkų, Leipalingio, Seirijų ir kitose apylinkėse. Kartu su Skiedra prieš laisvės duobkasius kovojęs A.Ramanauskas-Vanagas savo knygoje „Daugel krito sūnų...“ ne kartą išskyrė šio ginklo brolio patikimumą ir narsumą. „Puščios partizanai pasitraukė miško gilumon ir dingo slėptuvėse, o Siaubo vyrai metėsi mišku į šoną ir kitą naktį jiems pavyko laimingai pasiekti net Žaliamiškį.
Kitą kartą tik būrio vadas Skiedra ir grupės štabo viršininkas Savukas, nešini rusiškais kulkosvaidžiais, nužygiavo Puščion ir tinkamesnėje vieškelio vietoje pasiruošė sutikti priešą. Jie pamatė atvažiuojantį sunkvežimį, sausakimšą priešų. Savukas su Skiedra sunkvežimį truputį pro save praleido, nes jų kulkosvaidžiai buvo taip pastatyti, kad galėtų paleisti ilgą seriją, nekeisdami pozicijos. Reikiamu momentu abu kulkosvaidžiai veikė puikiai, o Skiedra su Savuku visuomet pasižymėdavo kautynėse geru taiklumu, orientacija bei drąsa“, – apie 1947 metais vykusias kovas rašė tuometis Dainavos apygardos vadas A.Ramanauskas-Vanagas. A.Matulevičių ir partizaną Antaną Sukarevičių-Savuką čekistai nušovė 1948 metų birželio 3 dieną Žaliamiškio miške, maždaug pusantro kilometro nuo kelio Leipalingis-Merkinė. Dabar ši vieta yra įtraukta į istorinę vertę turinčių vietų sąrašą.
„Buvo sakoma, kad abu partizanai žuvo šnipų išduoti, tačiau rusai nedrįso prie miegančiųjų taip prislinkti, kad pričiuptų juos gyvus. Per daug gerai jie žinojo Skiedros ir Savuko narsumą, kad būtų išdrįsę taip pasielgti“, – ginklo brolių žūtį prisiminė A.Ramanauskas-Vanagas. A.Matulevičiaus-Skiedros pasiaukojimas savo šaliai po mirties buvo įvertintas – subyrėjus sovietinei santvarkai, jis buvo apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi.
Apie Antaną Sukarevičių-Savuką https://partizanai.org/dainavos-partizanai-saruno-rinktine
KALVAITIS Pranas, Stasio, g. 1914 Butkiškės k., Čekiškės v. Dalyvavo 1944 Vosbutų kautynėse. Suimtas. 1945 06 01 sušaudytas.
KRŪMELIS Simas, Jono - Perkūnas, Žygimantas, g. 1922 Dirkintuose, Šilalės v. Lietuvos karininkas. Partizanas nuo 1944. Būrio vadas. Veikė Šalnos partizaniniame rajone. Žuvo 1951 06 01 Dirkintuose, pas Juozaičius. Kartu žuvo A. Šiaudvytis. (Kt. žiniomis - žuvo Gūbriuose, bunkeryje pas Juozaičius).
PUIDOKAS Vladas, Izidoriaus, g. 1913 Paskystūnyje, Čekiškės v., mažažemiu šeimoje. Partizanas. Dalyvavo 1944 gruodžio mėn. Vosbutų kautynėse. Sugebėjo prasiveržti iš apsupties Urbučių sodyboje. Suimtas ir nuteistas mirties bausme. Sušaudytas 1945 06 01. Kartu sušaudyti P Kalvaitis, A. Saltona, A. Tamošaitis ir J. Vilimas.
Foto: SALTONAS Anicetas, Juozo, g. 1925 Butkiškėse, Čekiškės v. Ūkininkas - mažažemis. Nuomavo arklius. Partizanas nuo pat okupacijos pradžios. Kovojo Vilimo būryje. Dalyvavo Vosbutų kautynėse. Suimtas 1945. Sušaudytas 1945 06 01. Kartu sušaudyti: P. Kalvaitis, V. Puidokas, A. Tamošaitis ir J. Vilimas.
ŠIAUDVYTIS Antanas, Juozo, g. 1929 Žąsino k., Šilalės v. Žuvo 1951 06 01 Dirkintuose (Gūbriuose) bunkeryje pas Juozaičius. Kartu žuvo S. Kromelis - Žygimantas.
TAMOŠAITIS Antanas, Jono, g. 1923 Butkiškėje, Čekiškės v. Dalyvavo Vosbutų kautynėse 1944. Suimtas. Sušaudytas Vilniuje 1945 06 01. Tą pačią dieną buvo sušaudyti P. Kalvaitis, V. Puidokas, A. Saltonas ir J. Vilimas.
VAIČIULIS Antanas, Antano - Tigras, g. 1914 Bikavėnuose, Vainuto v. Žalgirio būrio partizanas. Žuvo 1946 Vainuto v. kartu su broliu Vincu. 1946 06 01 jo ir partizano Alekso kūnai gulėjo išniekinti Vainute.
VILIMAS Juozas, Juozo, g. 1910. Vadovavo būriui mūšyje Vosbutų k. 1944 gruodžio mėn. gale. Keletą dienų laikė apsupę enkavedistus, reikalaudami paleisti suimtuosius. Suimtas 1945 sausio mėn. Nuteistas mirties bausme. Sušaudytas 1945 06 01 Vilniuje kartu su R Kalvaičiu, V. Puidoku, A. Saltonu ir A. Tamošaičiu.
https://partizanai.org/failai/html/pietu-zemaitijoje.htm
Anelaitis iš Kazlų Rūdos vlsč. Žuvo 1947.06.01 Vilkaviškio apskr.
Bancevičius Juozas-Karklas. G. Marijampolėje. 1919— 1946.06.01. Sušaudytas Vilniuje, užkastas Tuskulėnuose.
Oleka Vitas iš Gimupių k. Kazlų Rūdos vlsč. 1923- 1947.06.01. Žuvo tėviškėje pas A. Širvaitį. Kartu žuvo vokietis Lapė. Žalgirio rinktinė.
Pacikonis (Pasiukonis) Vincas - Aras iš Kamšų k. Kalvarijos vlsč. 1917-1946.06.01. Perkūno rinktinės vado pavaduotojas. Marijampolėje 1946.04.24 buvo nuteistas, o Vilniuje kartu su J. Bancevičiumi-Karklu sušaudytas.
Ponikas Antanas, Juozo s. 1922-1947.06.01. Iš Čepu-nių k. Kazlų Rūdos vlsč. Varno būrys. Žuvo Marijampolės apskrityje.
https://partizanai.org/failai/html/istark-mano-varda.htm
Dūda Mykolas, sl. Kardas, Dirsė, g. 1912.Nuo 1945-B rinktinės štabo būrio partizanas, skyriaus vadas. Žuvo 1947 06 01 Prauslių k. kartu su F. Jutu-Bimba ir A. Lengerdu-Jokeriu. Palaikai užkasti Vidiškėse. KS,1.173
Jutas Feliksas, sl. Bimba, Liepa. Nuo 1945 - B rinktinės štabo būrio vadas. Žuvo 1947 06 01 Prauslių k., Žemaitkiemio vlsč., kartu su M. Dūda-Kardu ir A. Lengerdu-Jokeriu. Palaikai užkasti Vidiškėse.
Lengerdas Antanas, sl. Jokeris. Nuo 1945 - B rinktinės štabo būrio partizanas. Žuvo 1947 06 01 Prauslių k. kartu su M. Dūda-Kardu ir F. Jutu-Bimba. Palaikai užkasti Vidiškėse.
Zujus Bernardas, Jono, g. 1905 Smilgių k., Kaišiadorių vlsč. DKR partizanas. Suimtas, žuvo (mirė) 1945 06 01 Gorkio kalėjime.
https://partizanai.org/failai/html/didziosios_kovos.htm
1950 m. birželio 1 d. Ročkių kaime pasalaujanti paieškos grupė nušovė rinktinės štabo viršininką Kazį Trinką-Vyrutį,
https://partizanai.org/failai/html/prisikelimo_apygardoje.htm
STROLIA VYTAUTAS - Dobilas, g.1928 m. Šileikių k., Vyžuonų vls. Tėvus ištrėmė į Sibirą, tai V.Strolia išėjo į partizanus. Žuvo 1949 06 01 S.Vingeliausko sodyboj Kilėviškių k., Leliūnų vls. Palaidotas Vyžuonų kapinėse.
VINGELIAUŠKAS STASYS, g.1890 m. Kilėviškių k., Leliūnų vls. Partizanas nuo 1945 m. Žuvo 1945 06 01. Žmona (partizanų ryšininkė) 1950 m. nuteista 10 m. lagerių.
https://partizanai.org/failai/html/laisves-kaina.htm
Aleksa Antanas iš Gemupių k. Kazlų Rūdos vlsč. 1925- 1947.06.02.
Gurys Zigmas, Kazio s., iš Pakalinkų k. Panemunės vlsč. 1929-1949.06.02. Žuvo Vaišvydavos miške.
https://partizanai.org/failai/html/istark-mano-varda.htm
Gicevičius Antanas - Vanagas iš Siberijos k. Keturvalakių vlsč. 1913-1946.06.03. Žuvo Grybinės mūšyje. Vytauto rinktinė.
Grajauskas Juozas- Lunda. Partizanas nuo 1947.06.12. Žuvo 1949.06.03. Žalgirio rinktinė.
https://partizanai.org/failai/html/istark-mano-varda.htm
1953 m. Birželio 3 d. Panemunės r. (dabar - Kauno r. sav.) Rašnavos k. apylinkių miške MGB agentas Vacys nušovė partizaną Vytautą Kuzmicką-Sūkurį (Žalgirio rinktinės S. Dariaus ir S. Girėno tėvūnija).
Vytautas Kuzmickas, Sūkurys, Žalgirio rinktinės partizanas
Pietų Lietuvos partizanų sritis. Atlasas. p. 162
1950 m. Birželio 30 d. naktį Klaipėdos r. Beinoriškių k. (dabar - Klaipėdos r. sav.) MGB Veiviržėnų vis. poskyrio operatyvinė grupė vykdė karinę operaciją. Jos metu žuvo 3 Butigeidžio rinktinės Dariaus tėvūnijos partizanai: Juozas Auškalnis-Kudirka (būrio vadas), Marytė Jokubaitytė-Lietuvaitė ir Petras Šernius-Šapalas (grupės vadas).
Vakarų Lietuvos partizanų sritis. Atlasas. p. 76
1945 m. Birželio 3 d. Kretingos aps. Endriejavo vis. Dausynų k. (dabar - Rietavo sav.) netoli gyventojo Juozo Vaišvilo namų per susišaudymą su NKVD karine-čekistine grupe žuvo 3 Kosto Ticiaus būrio partizanai: Pranas Genčas, Antanas Lučinskas ir Juozas Vaišvilas (grupės vadas).
Vakarų Lietuvos partizanų sritis. Atlasas. p. 154
1947 m. Birželio 3 d. naktį į Raseinių aps. Kražių vls. Kareiviškių k. (dabar - Kelmės r. sav.) ieškoti partizanų MGB Kaltinėnų vis. poskyris išsiuntė 2 karines grupes. Rytą kaimo gyventojo sodyboje čekistai aptiko 9 partizanus. Per kautynes, kurios truko apie valandą, žuvo 8 partizanai: Vladas Budginas-Drąsutis (būrio vado pavaduotojas), Stasys Miknius-Stambuolis, Jonas Monstvilas-Dobilas, Mečys Monstvilas-Motiejus, Juozas Reimantas-Skujis (grupės vadas), K. Šerpetis, Zigmas Vaišvilas-Vasaris (grupės vadas), Benius Viknius-Lakūnas (kitais duomenimis - V. Bagdonas).
Vakarų Lietuvos partizanų sritis. Atlasas. p. 172
1949 m. Birželio 1 d. Jurbarko aps. Raudonės vis. Paslauckinės miške prie Stakių k. (dabar - Jurbarko r. sav.) MGB Jurbarko aps. skyriaus karinė-čekistinė grupė vykdė karinę operaciją. Jos metu buvo rasta partizanų stovyklavietė. Per susišaudymą žuvo 3 Panteros būrio partizanai: Klemensas Juškys-Žaibas, Mečislovas Pocevičius-Puškinas ir Anelė Sutkaitytė-Gegutė.
Vakarų Lietuvos partizanų sritis. Atlasas. p. 63
1951 m. Birželio 1 d. Sedos r. Grūstės k. apylinkėse (dabar - Mažeikių r. sav.) per karinę-čekis-tinę operaciją žuvo 3 partizanai: Janina Balčienė-Kregždutė, Juozas Lazdauskas-Vanagas (būrio vadas) ir Jonas Strazdauskas-Perkūnas.
Vakarų Lietuvos partizanų sritis. Atlasas. p. 217
1948 m. Birželio 2-3 d. Mažeikių aps. Sedos vs. Renavo miške (dabar - Mažeikių r. sav.) 37 MGB vidaus kariuomenės 32-ojo šaulių pulko kareivių ir MGB Sedos vis. poskyrio stribų grupė vykdė karinę-čekistinę operaciją. Nuo birželio 2 d. vakaro visą parą buvo šukuojamas miškas ieškant partizanų. Įvairiu paros metu buvo nukauti 3 Alkos rinktinės Tirkšlių kuopos partizanai: Vaclovas Bytautas-Švogeris, Nemunėlis (kuopos vadas), jo žmona Bronė Bytautienė-Vaidilutė ir Vytautas Simonas Momgaudis-Dobilėlis.
Vakarų Lietuvos partizanų sritis. Atlasas. p. 183
1954 m. Birželio 2 d. Akmenės r. Rimšių k. (dabar - Akmenės r. sav.) MVD Akmenės r. milicininkų ir stribų būrys vykdė karinę-čekistinę operacijų. Jos metu apie vidurdienį buvo apsupta gyventojo Antano Repšio daržinė, kurioje slėpėsi partizanas Juozapas Daknavičius-Kovas. Kadangi jis smarkiai priešinosi šaudydamas iš kulkosvaidžio, atvyko daugiau Kuršėnų r. stribų ir MVD vidau: apsaugos būrio kareivių. Kautynės truko iki vakaro. Negalėdami partizano nukauti, čekistai padegė daržinę. Iš jos išbėgęs partizanas buvo nušautas.
Vakarų Lietuvos partizanų sritis. Atlasas. p. 235
1945 m. Naktį į birželio 2 d. Panevėžio aps. Raguvos vls. Alukėnų miške (dabar - Anykščių r. sav.), Bronės Paviliūnienės vienkiemyje, NKVD kareiviai ir Raguvos vls. poskyrio stribai aptiko 9 partizanus, vadovaujamus Broniaus Blauzdžio. Per kautynes 6 iš jų žuvo: Ignas Abraškevičius, Petras Alkauskas, Stanislovas Alkauskas (būrio vado pavaduotojas), Antanas Blauzdys, Bronius Blauzdys (būrio vadas) ir Stasys Blauzdys.
Šiaurės rytų Lietuvos partizanų sritis 1d. Atlasas. p. 128
