BAŽNYČIA PASAULYJE
Katalikų dialogas su marksistaisvyko spalio 8-10 d. Budapešte. Jau iš anksto Vatikano ir Vengrijos spauda pranešė, kad bus kalbama apie vienų kitiems priešingus dalykus: dialogo dalyviai dėstys savo pažiūras į dorovines vertybes ir ieškos bendro kelio. Dialoge dalyvavo po 15 katalikų ir marksistų iš Belgijos, VFR ir VDR, Prancūzijos, Italijos, Jugoslavijos, Kubos, Austrijos, Lenkijos, Šveicarijos, Japonijos, Čekoslovakijos ir Vengrijos. Pokalbių temos: Žmogus ir santykiai tarp žmonių; Žmogaus autonomija ir atsakomybė; Etinės vertybės - kaip apie jas mąsto vieni ir kiti; Darbas vienų ir kitų supratimu; Visuomenės sugyvenimas ir veikimas. Dialogą sudarė abiejų pusių prezidentai: prof. Ivanas T. Berendas ir kard. R Poperdas. Įžanginį žodį tarė prof. E. Huberis SJ (Romos Grigaliaus universiteto profesorius) ir Vengrijos mokslų akademijos prof. J. Lukaos. Tarp dialogo vadovų — kard. Francas Kionigas ir arkivysk. Laslo Paskajis.
Benediktinai nusisuko nuo arkivysk. Lefebro.Benediktinų bendruomenė Prancūzijoje, kuri nuo 1976 m. laikėsi arkivysk. Lefebro „tradicijos", nuo jo nusisuko. Tai Flavinji vienuolynas (Burgundijoje) su 65 vienuoliais, tarp kurių yra 22 kunigai (dauguma jų įšventinti arkivysk. Lefebro). Šiam susitaikinimui su Bažnyčia vadovavo vienuolynų kongregacijos prefektas kard. J. Hameris ir benediktinų viršininkas. Jau nuo 1985 m. rugsėjo vienuoliai priėmė naują Mišių tekstą, pasirašė pareiškimą, kad priima Vatikano II Susirinkimo nutarimus. Vyskupas, kurio diecezijoje yra tas vienuolynas, paskelbė, kad kunigų šventimai yra galiojantys.
Biblijos leidėjai Kinijoje gauna spaustuvę.Tam reikalui Pasaulinė Biblijos draugija yra paskyrusi 6,7 mln. dolerių. Spaustuvė bus įrengta Naudžingo mieste. Ji galės kasmet išleisti 0,5 mln. egzempliorių Naujojo
Testamento ir 300 000 abiejų Testamentų egzempliorių. Už spaustuvės mašinų įvežimą Kinijos valdžia muito neima.
Motina Teresė patyrė lėktuvo katastrofą,kurioje žuvo 5 žmonės. Tai įvyko spalio 11 d. Tanzanijoje, netoli misijų stoties Hombolo. Žuvo dvi Gailestingosios meilės seserys, o dar dvi - sužeistos.
Šventasis Tėvas priėmė(spalio to d.) privačioje audiencijoje JAV Vyskupų konferencijos delegaciją. Kalbėta apie ateinančiais metais numatomą antrąjį Šventojo Tėvo apsilankymą JAV ir apie draudimą Č. Čaranui dėstyti moralinę teologiją.
Spalio 27 d. Šventojo Tėvo kvietimu Asyžiujedalyvavo 13 įvairių religijų atstovų - krikščionių, žydų, stambiųjų prigimties religijų. Po bendro sveikinimo bažnyčioje kiekviena grupė meldėsi atskirai. Užbaiga buvo bendra - visi gavo iš Šventojo Tėvo po alyvų šakelę. Visus čia jungė rūpestis, kaip išlaikyti taiką, visi jautė sąžinės pareigą gerbti ir ginti gyvybę: suprato, kad tai viršija žmogaus pajėgumą - todėl meldėsi; jautėsi nusikaltę, todėl atgailavo.
Kijevo metropolitas Filaretas, kaip Maskvos patriarcho Pimeno įgaliotinis, dalyvavo spalio 27-28 d. Asyžiuje ir ten kalbėdamasis su Šventuoju Tėvu pareiškė, kad svarstoma galimybė Šventajam Tėvui apsilankyti Tarybų Sąjungoje. Ateinančių metų pradžioje Gorbačiovas lankysis Romoje. Gal tada apsilankys ir Vatikane bei Asyžiuje.
Asyžiaus maldos žygis tęsiamas. Spalio 27-28 d. Asyžiuje lankęsi įvairių religijų atstovai iš Japonijos kviečia 1987 m. rugpjūčio 3-4 d. susitikti viso pasaulio inaldai-dialogui Šventajame Higi kalne prie Kioto. Tai japoniškojo budizmo lopšys. Pakviestas ir Tokijo arkivyskupas Čirajanagis.
Šiuolaikinėje sekuliarizuotoje visuomenėje,kuri tariamai yra atitolusi nuo Dievo, žmogus iš tikrųjų ilgisi Dievo ir nyksta bei skursta nutolęs nuo dieviškosios versmės, - pažymėjo Popiežiškosios kultūros tarybos pirmininkas prancūzas kard. Supartas, kalbėdamas Paduvoje įvykusiame studijų suvažiavime tema Religinis poreikis, krikščionybė ir šiuolaikinis nihilizmas. Kardinolo nuomone, Dievo ilgesys šiuolaikiniame pasaulyje nėra pakankamai pabrėžiamas, ypač per socialines komunikacijos priemones. Kalbama apie pasaulį, tolstantį nuo tikėjimo ir nuo maldos, sąmoningai ar nesąmoningai nutylint gausias pozityvias tikėjimo apraiškas, neiškeliant nesuskaitomų krikščioniškojo tikėjimo liudijmo pavyzdžių. Visur yra gausu žmonių, kurie eidami prieš srovę nuosekliai gyvena ir veikia pagal savo krikščioniškąjį tikėjimą ir juo remdamiesi ryžtingai kovoja su dabar pasireiškiančiomis įvairiomis negerovėmis - rasizmu ir smurto veiksmais, skyrybomis, abortais ir pan. Kard. Supartas visiems palinkėjo, užuot žvelgus į nihilizmą, pažvelgti į šiuolaikinius krikščioniškojo tikėjimo liudytojus, o iš jų pavyzdžio semiantis tikėjimo, patiems atrasti Kristų, perimti Jo mokslą ir tapti gyvuoju Kristaus atspindžiu, tuo būdu ir kitiems padedant pažinti Kristų bei Jam atsiverti.
Pietų Korėjoje nuolat auga katalikų skaičius,kuris pastaruoju metu jau pasiekė 2 milijonus. Tai sužinoma iš Pietų Korėjos Vyskupų konferencijos paskelbtų naujausių statistinių žinių. Vien praėjusiais metais katalikų skaičius Pietų Korėjoje padidėjo beveik 8%. 1985 m. Krikštą priėmė daugiau nei 120 000 suaugusiųjų ir daugiau nei 45 000 vaikų, taigi iš viso apie 165 000 žmonių. Tikinčiųjų dvasiniais reikalais rūpinasi 1350 kunigų, kurie jau beveik visi yra vietinės kilmės.
Popiežiaus Jono Pauliaus IIsusitikimas su pasaulio jaunimu 1987 m. įvyks Argentinos sostinėje Buenos Airėse Verbų sekmadienį. Popiežius tuo laiku lankysis Pietų Amerikoje.
AIDS nėra Dievo bausmė,tik klaidingo seksualinio gyvenimo padarinys, - rašo Anglijos ir Valijos Vyskupų konferencijos pirmininkas kard. B. Jumas dienraštyje The Times (sausio 7). Kardinolas teigia, kad tik radikalus viešosios nuomonės pakeitimas padės įveikti tą ligą. Jei norime išvengti katastrofos, turime atkakliai ir nedelsdami keisti žmonių seksualinius santykius. Kaip vieną iš galimybių kard. Jumas mini susilaikymą. Tokia savidrausmė, tiesa, yra sunki, bet nėra neįmanoma.
Gamtos mokslo, technikos specialistai, filosofai ir teologai,pasak Tiubingeno moralinės teologijos prof. A. Auerio, privalo visi bendrai kelti dorovinius reikalavimus technikos pažangai. Juk visos technikos naujovės neabejotinai turi padėti pačiam žmogui tobulėti. Tol, kol technika paisys tos atsakomybės, nebus pagrindo baimintis dėl tos pažangos. Tad klaidinga yra pačią techniką sodinti į kaltinamųjų suolą. Tačiau technikai būtina sudaryti „moralinę dimensiją“.
Iš straipsnio „Ateizmas ir kultūra“(Pravda, 1987 01 01). Kartais kyla klausimas, kodėl nugalėjusio socializmo sąlygomis mes, kaip ir anksčiau, tiek pat aktyviai kovojame su religija? Ar iš viso toji kova yra reikalinga? Juk pagrindinė tikinčiųjų masė yra įtraukta į naująjį gyvenimą ir daugeliu atvejų darbuojasi socialistinės tėvynės labui su ne mažesniu atsidėjimu, kaip ateistai ir netikintieji. <...> Žymi tikinčiųjų dalis jau yra gimusi tarybiniais laikais ir auklėta ateistinės aplinkos sąlygomis. <...> Tie ir panašūs faktai rodo, kad būtina iš esmės keisti ateistinės propagandos sistemą...
