LIETUVOS VYSKUPŲ ŽODIS TIKINTIESIEMS MININT KRIKŠTO JUBILIEJŲ
VIEŠPATIE JĖZAU KRISTAU,
dėkojame Tau, kad šventojo Krikšto malone
pašaukei mūsų Tautą Dievo vaikų gyvenimui.
Atleisk mums suklupimus ir nuklydimus nuo Tavo meilės kelio.
Suteik malonę vidujai atsinaujinti, sustiprėti tikėjime,
karščiau Tave pamilti, prasmingiau gyventi, suprasti,
kokią didelę reikšmę mūsų sieloms turi kasdienė malda,
sekmadienio Mišios, dažna išpažintis ir Komunija.
Karštai Tave maldaujame:
apšviesk, patrauk meile Tau ir Bažnyčiai,
uždek visus mūsų tautiečius-
ir tuos, kurie nuo Tavęs nutolo, atšalo, paklydo,
visai Tavęs dar nepažino, netgi kovoja prieš Tave.
Mūsų Gelbėtojau, neleisk nė vienai
Tavo Švenčiausiuoju Krauju atpirktai sielai pražūti! Amen.
LIETUVOS VYSKUPŲ ŽODIS TIKINTIESIEMS MININT KRIKŠTO JUBILIEJŲ
(1987 m. Gavėnia)
1. Mes - Dievo vaikai. Visagalis Dievas sukūrė neaprėpiamą Visatą su milijardais milžiniškų liepsnojančių ir gęstančių kūnų, bet už visą jų didybę Dievui mielesnis žmogus, nemirtingoje sieloje nešiojantis Jo būties atspindį, Jo paveikslą.
Negana to. Begalinės Visatos Kūrėjas panorėjo suteikti mums ne tik prigimtinę, bet ir antgamtinę, dievišką gyvybę. Gimdami iš savo tėvų, mes tampame žmonių vaikais, o per Krikštą - Dievo vaikais, dieviškosios prigimties dalininkais. Tai padaro mus pašventinanti Dievo dovana - pašvenčiamoji malonė. Ji buvo duota pirmiesiems tėvams, o kai jie ir jų palikuonys nuodėme tą dieviškąją gyvybę savyje nužudė, Dievas ją atkūrė per Amžinąjį Sūnų Jėzų Kristų. Pasaulį kuriant užteko vieno Dievo noro - žodžio Teesie, ir atsirado žvaigždynai ir Žemė su visu savo puošnumu. Atkurti dieviškajai mūsų sielų gyvybei prireikė Žmogumi tapusio Dievo mirties. Dieviškosios gyvybės pradmuo - pašvenčiamoji malonė - dabar suteikiama mums per Krikštą, ir mes su pasitikėjimu tariame: Tėve mūsų, kuris esi danguje!
Todėl, brangieji broliai ir seserys, didžiuokimės, dėkokime, pakelkime galvas! Mūsų tikėjimas - ne tamsuma, o skaidriausia šviesa. Mūsų malda -ne į tuštumą beriami žodžiai, o nuoširdus bendravimas su dangiškuoju Tėvu. Mūsų gyvenimo prasmė - nušviesti žemę dangaus atspindžiais. Mūsų paskirtis - amžinojo Tėvo namai!
2. Sergėkime, ugdykime savyje dieviškąją gyvybę. Pažink, krikščioni, savo garbingumą ir žemu elgesiu jo neprarask, - ragino tikinčiuosius šv. popiežius Leonas Didysis. Žmonijos istorijos pradžioje ką tik gautą dieviškąją gyvybę nužudė pirmųjų tėvų nuodėmė, jų neklusnumas Kūrėjui. Ir dabar mūsų dieviškoji gyvybė žūva per kiekvieną sunkią nuodėmę. Tai mūsų tragedija; ją tautos dainius eilėmis taip apraudojo: Ir kūno silpnybė, ir žemės puikybė, ir pragaro juodo dvasia į prapultį stumia žmonijos daugumą ir žudo galybe tamsia...
Išmokime gyvos krikščioniškos dvasios metais branginti savo sielų dieviškąją gyvybę! Nelaikykime nuodėmės mažmožiu. Priešinkimės kiekvienai sunkiai nuodėmei, o ypač toms, kurios graso visokeriopa pražūtimi tautai ir visuomenei: tai girtavimas, alkoholizmas ir dar baisesnė už jį narkomanija; tai negimusių kūdikių žudymas ir dirbtinis šeimų gausėjimo ribojimas, santuokinė neištikimybė ir visoks palaidumas; tai dvasinių vertybių užmiršimas ir pasinėrimas į medžiaginę gerovę; tai neapykanta, pavydas, vienas kito skandinimas; tai gamtinės aplinkos niokojimas, žmonių ir visuomenės turto grobstymas.
Mūsų sielų dvasinei gyvybei gresia ir tiesioginis krikščioniškųjų dorybių nebranginimas: religinių pareigų apleidimas dėl nerūpestingumo ar pramogų, turto kaupimo ar karjeros sumetimais; tai ir nesirūpinimas savo vaikų religiniu auklėjimu, savo pačių religine savišvieta; tai kunigų ir tikinčiųjų vienybės skaldymas įtarinėjimais, smerkimais, šmeižtais; tai nusiminimas, šventos vilties ir meilės netekimas, tikėjimo išsižadėjimas ar praradimas.
Per šią Gavėnią stropesniu darbu ir malda, Kryžiaus kelio bei Graudžių verksmų pamaldomis atsiprašykime Viešpatį Dievą už savo ir tautiečių nuodėmes, ypač už Dievo ir artimo meilės trūkumą. Velykinę išpažintį atlikime tvirtai pasiryžę taisyti savo gyvenimą.
3. Tegul klesti dieviškoji gyvybė, tegul duoda vaisius. Mūsų fizinei gyvybei palaikyti reikia tyro oro, o dieviškajai, dvasinei gyvybei reikia maldos, susimąstymo. Gyvos krikščioniškosios dvasios metais išmokime melstis kūrybingai, savo mintimis ir širdimi, o melsdamiesi kasdien aukokime Dievui save ir savuosius, savo darbą, džiaugsmą ir skausmą.
Fizinei gyvybei palaikyti ir ugdyti reikia tinkamo maisto, o dieviškajai gyvybei puoselėti bei stiprinti reikia dieviško maisto - šv. Komunijos. Gyvos krikščioniškosios dvasios metais kviečiame tikinčiuosius prie Dievo stalo - ilgą laiką nebuvusius ar dar niekad Komunijos nepriėmusius.
Mūsų sielai reikia ir minties peno; jo gausime skaitydami Šventąjį Raštą arba klausydamiesi jo skaitomo ir aiškinamo šv. Mišių Žodžio liturgijoje. Šv. Mišios - tai mūsų gyvas susitikimas su Kristaus žodžiu ir Kristaus auka. Labai jas branginkime! Kas myli šv. Mišias, išsaugo tikėjimą ir išmoksta gyventi su Dievu.
Mūsų, kaip Dievo vaikų, veikla, sklindanti į aplinką - tai įvairiausi geri darbai, įkvėpti meilės žmonėms. Užuojauta, padrąsinimas, kuklus įspėjimas, naštų pasidalijimas, rūpinimasis, kad ne tik man būtų gera. Dosni ranka, jautri širdis. Drąsa ginti tiesą bei nuskriaustuosius, padorumą ir žmoniškumą, taiką su visais geros valios žmonėmis. Bet pirmiausia -kunigų ir tikinčiųjų vienybė, kad tarpusavio meilė būtų tvirtesnis gyvenimo dėsnis už bet kurį kitą dėsnį (Stasys Šalkauskis).
Šį laišką Mieliems Lietuvos tikintiesiems ir Kunigams baigdami, norime pareikšti savo džiaugsmą dėl daugelio gražių mūsų religinio gyvenimo apraiškų, ir viltį, jog jų dar pagausės. Džiaugiamės, kad daugėja subrendusių ir jaunų žmonių, aiškiai ir gražiai išpažįstančių savo šventąjį tikėjimą; kad nemaža pavėlavusiųjų ateina prie Krikšto, Sutvirtinimo, Santuokos, Atgailos ir Švenčiausiojo Sakramento; kad nuoširdžiai, maldingai ir gausiai lankomos Dievo Motinos šventovės; kad daug yra pamaldžių, darbščių kunigų ir įvairiais būdais Bažnyčiai padėti pasirengusių tikinčiųjų. Ypatingą paguodą mums, Bažnyčios vadovams, teikia ir gražias viltis žadina sąmoningos, doros ir vieningos jaunos katalikiškos šeimos. Visiems geriesiems mūsų žmonėms ir jų šeimoms Lietuvos Krikšto jubiliejaus proga reiškiame didelę meilę bei dėkingumą ir gražiausius linkėjimus.
Ir Dievo ramybė, pranokstanti visokią išmintį, tesergsti jūsų širdis ir mintis Kristuje Jėzuje! (plg. Fil 4, 7).
