TOLIMOJI INTA
TREMTIS, LAGERIAI
Balys Gajauskas
2000 m. lankiausi Rusijoje, Permės gubernijoje ir dalyvavau “Memorialo” muziejininkų konferencijoje. Tarp jų buvo Intos “Memorialo” muziejaus vedėjos pavaduotoja Valentina Adujeva. Konferencijoje ji pasakojo apie buvusius lagerius, politinius kalinius, Intos praeitį ir jos dabartį. Intoje kalėjo daug lietuvių, todėl jos pasakojimas mane sudomino. Norėjau gauti žinių bei dokumentų apie lietuvius kalinius. Gaila, tokiam mano prašymui ji nebuvo pasiruošusi, tačiau vieną nuotrauką turėjo su lietuviška pavarde, o kituose raštuose minimi lietuviai. Vienas dokumentas labai įdomus. Tai Intos politinių kalinių sąrašas pagal tautybes bei jų skaičius. Perskaitęs jį, tuoj prisiminiau šūkį: “Carinė Rusija - tautų kalėjimas”, kurį bolševikiniai propagandistai mėgo dažnai kartoti. Čia, tokiame mažame žemės lopinėlyje, Intoje, tiek tautybių žmonių kalėjo! Kas tą sąrašą sudarė? Spėju, kad tokią informaciją galėjo surinkti lagerio darbuotojai savo reikalams (“tarnybiniam naudojimui”), o jų kontoroje dirbęs kalinys slapta nurašė.
Neseniai Inta šventė miesto teisų suteikimo jubiliejų. Ta proga miesto vadovybė išleido gražiai iliustruotą albumą ir atviručių. Adujeva pasakojo, kad gražiausias statinys mieste yra politinių kalinių pastatytas vandentiekio bokštas. Jį baigė statyti 1954 metais. Ant stogo iškėlė rutulį, į kurį slapta sudėjo dokumentų, vietinių laikraščių komplektą ir nuotraukų. Po keliasdešimt metų valdžia nusprendė nuimti rutulį ir užkelti žvaigždę. Rutulį perdavė muziejui. Po kurio laiko muziejaus darbuotojai aptiko rutulio viduje radinį.
Dabar muziejus (direktorė O.Molienė) ruošiasi miesto vandentiekio bokšte, istoriniame miesto paminkle, atidaryti politinių represijų ekspoziciją.
O ką rašė apie Intą “Lietuviškoji tarybinė enciklopedija”?
“Inta, miestas RTFSR, Komijos ATSR rytuose. D.Intos kair. krante. 52000 gyv.(1977). Medžio apdirbimo kombinatas, mechaninė remonto įmonė, betono g-la, plytinė, paukštynas. Prie Intos kasamos akmens anglys. Miesto tipo gyvenvietės teises gavo 1940, miesto - 1954 m.”
Nė žodžio apie tikruosius miesto įkūrėjus ir statytojus. Nė žodžio apie aukas. Ir kaip neprisiminsi Intos pradžios. Ant tuščio plyno lauko buvo “zekas”... paskui - kapai, kapai, spygliuotų vielų tvoros, sargybinių bokšteliai... Taip prasidėjo Inta.
l.Intos vandentiekio bokšto statytojų sąrašas. 1954 m. Išversta iš rusų k.
Raštas būsimiems intiečiams nuo “architekto” kalinio A. Tamvelio kartu su fotografijomis ir dokumentais buvo sudėti ir paslėpti kapsulėje.
Vandentiekio bokšto statybininkai
Visi kaliniai, kurie teisti nuo 10 iki 25 metų priverstinio darbo. 60-70 proc. kalinių kali be teismo, prieš karą, karo metu ir pokariniai įvairių tautybių ir įvairių šalių.
□ Eksponatas iš Intos "Memorialo muziejaus". Užrašas rusų k. ant medinio rąsto: "Šį namą statė 1954 metais. Ant šio kampo dirbo Jonas Matiukas ir Frank Karp, teisti po 25 metus".
Vyr darbų vykdytojas: Beriukov (rusas) Architektas: Tamvelins (švedas)
Vyr inžinierius: Mustafan (totorius)
Dešimtininkas: Gerbest Šmit (vokietis)
“ II Vološin (lenkas)
Santechnika
montažas: Efman (žydas)
mūrininkai: lietuviai
cemento gaminiai: estai
armatūra: baltarusiai
vandentiekis: vokiečiai
apšildymas: vengrai
šviesa: lietuviai
Plytos - iš plytinės, kurioje daugiausia dirba ukrainiečiai. Betonas - iš betono gamyklos - lietuviai.
Stalių dirbtuvės iš medžio apdailos kombinato “dok” estai
Visos šachtos, centrinė gyvenvietė, vakarinė, pietinė, rytinė, žemės ūkis, el. stotis ir kitkas pastatyta kalinių nuo 1941 m. pradžios iki šios dienos.
1954 metų spalio 1 d. Intos gyvenvietė, Komi ASSR.
Lagerio viršininkas pulkininkas Kozlov, 1948-1954. Visi dokumentai surinkti be leidimo, atminčiai, tolimai ateičiai. ATLEISKITE MUMS!
2.Intos lagerio kalinių tautinė sudėtis 1954 12 30. Išversta iš rusų k.
Eil.Nr. |
Tautybė |
Kiekis |
Procentai |
1. |
abazinai |
1 |
|
2. |
abchazai |
1 |
|
3. |
avarai |
8 |
|
4. |
adžarai |
1 |
|
5. |
adygėjai |
2 |
|
6. |
austrai |
1 |
|
7. |
armėnai |
52 |
0,5 |
8. |
azerbaidžaniečiai |
20 |
0,2 |
9. |
balgarai |
3 |
|
10. |
baškirai |
1 |
|
11. |
baltarusiai |
503 |
4,4 |
12. |
bolgarai |
5 |
|
13. |
buriatai |
1 |
|
14. |
čigonai |
2 |
|
15. |
čekai |
1 |
|
16. |
čečėnai |
8 |
|
17. |
čiuvašai |
6 |
|
18. |
čerkesai |
1 |
|
19. |
dagestaniečiai |
1 |
|
20. |
darginai |
8 |
|
21. |
danai |
1 |
|
22. |
estai |
538 |
4,7 |
23. |
graikai |
6 |
|
24. |
gruzinai |
41 |
|
25. |
ingermanlandai* |
2 |
|
26. |
ingušai |
1 |
|
27. |
kabardinai |
13 |
|
28. |
kalmukai |
4 |
|
29. |
kazachai |
18 |
|
30. |
karakalpakai |
3 |
|
31. |
karačajai |
1 |
|
32. |
karelai |
16 |
|
33. |
kinai |
8 |
|
34. |
komiai |
5 |
|
35. |
korėjiečiai |
8 |
|
36. |
kirgizai |
1 |
|
37. |
kroatai |
2 |
|
38. |
kuriukai |
2 |
|
39. |
kurdai |
1 |
|
* Turima galvoje vodai ar kita fino-ugrų tautelė. - Red.
40. |
lakai |
4 |
|
41. |
latviai |
484 |
4,2 |
42. |
lenkai |
230 |
|
43. |
lezginai |
5 |
|
44. |
lietuviai |
1280 |
11,1 |
45. |
Madjarai* |
36 |
0,3 |
46. |
mariai |
1 |
|
47. |
moldavai |
135 |
1,2 |
48. |
Mulatai** |
1 |
|
49. |
mordviai |
1 |
|
50. |
nanajai |
63 |
0,6 |
51. |
nogajai |
1 |
|
52. |
osetinai |
94 |
0,8 |
53. |
rumunai |
12 |
|
54. |
rusai |
1432 |
12,5 |
55. |
slovakai |
1 |
|
56. |
suomiai |
14 |
|
57. |
švedai |
2 |
|
58. |
tadžikai |
5 |
|
59. |
totoriai |
50 |
0,4 |
60. |
tuviai |
3 |
|
61. |
turkai |
4 |
|
62. |
turkmėnai |
2 |
|
63. |
udmurtai |
6 |
|
64. |
uigurai |
1 |
|
65. |
ukrainiečiai 3282 |
28,5 |
|
66. |
uzbekai |
15 |
|
67. |
vengrai |
4 |
|
68. |
vokiečiai |
335 |
2,9 |
69. |
žydai |
79 |
0,9 |
Iš viso: |
|
11506 |
|
-------
* Vengrai. - Red.
**Neaišku, kas turėta galvoje. Mulatas - rasinio tipo pavadinimas. - Red.
Anelė Karkauskaitė