JUOZAS GRUŠYS-ŽILVINIS (1915-2002)
2002 m. sausio 29 d. mirė Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos (toliau LLKS) Garbės narys, karys savanoris, rašytojas, poetas Juozas Grušys-Žilvinis.
Juozas Grušys gimė 1915 m. kovo 20 d. Kretingos apskrityje, Kulių miestelyje. Čia baigė 6 skyrių mokyklą. 1935 m. baigė Naradavo žemės ūkio mokyklą.
1936-1937 m. tarnavo Lietuvos kariuomenėje Tauragės 3-ia-me dragūnų Geležinio Vilko pulke. Tarnybą kariuomenėjebaigė j.puskarininkio laipsniu..
1938 m. dirbo Kauno vandens kelių ruože. Nuo 1939 m. sausio mėn. - Valstybės saugumo departamente sekliu. Lietuvai atgavus sostinę Vilnių, buvo pasiųstas į Vilnių organizuoti VSD sekimo dalį. Vėliau slapstėsi nuo sovietų valdžios. Kurį laiką dirbo Neries jėgainės (elektrinės) statyboje buhalteriu ir studijavo Vilniaus universiteto vakariniame skyriuje gamtos fakultete.
1941 m. grįžo į Kauną. Dalyvavo 1941 m. birželio 22-28 d. sukilime (liudijimai: Mykolo Naujokaičio, Felikso Dzegoraičio, R.Eigelio ir kt.). Laikinajai Vyriausybei paraginus, grįžo dirbti į Valstybės saugumo departamentą.
Vokiečių okupacijos pradžioje įsijungė į Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjungos rezistencinę veiklą. Platino pogrindinę spaudą. Su Broniumi Budginu veždavo ją Žemaitijos regiono platintojams. Pogrindininkams parengė brošiūrą-instrukciją “Agentūrinis ir išorinis sekimas”, instruktuodavo juos konspiraciniais klausimais. Dalyvavo pagrobiant iš Šiaulių gatvėje buvusio sandėlio vokiečių valdžiai priklausiusią spausdinimo mašiną. Rinko LLK Sąjungai aukas ir ginklus, juos slėpė savo bute.
Grįžus sovietams, 1944 m. lapkričio mėn. Juozas Grušys buvo
areštuotas, tardant žiauriai kankintas. Apkaltintas partizanine, antitarybine veikla vokiečių okupacijos metais, pogrindinio laikraštėlio “Tėvynė” platinimu, ankstesne tarnyba Valstybės Saugumo Departamente.
1945 birželio 8 d. karinis tribunolas Juozą Grušį nuteisė 20 metų katorgos darbams su trėmimu ir turto konfiskavimu.
1945 m. J.Grušys buvo išvežtas į Vorkutos anglies kasyklas.
Po tardymų, kankinimų buvo visiškai išsekęs, pažeistomis kraujagyslėmis, kasyklos darbams netiko. Nuo mirties išgelbėjo gydytojas Stasys Žvirblis, kuris, dirbdamas sanitarinėje lagerio dalyje, J.Grušį rekomendavo įdarbinti felčeriu.
Vorkutoje prasidėjus angliakasių streikams, J.Grušys buvo įtariamas neramumų ir streikų organizavimu, atsišaukimų, parašytų ant paklodžių, platinimu. Buvo vėl tardytas, baustas. Neišgavus įkalčių
naujai baudžiamajai bylai, izoliuotas nuo politinių kalinių - išvežtas į kriminalinių lagerį.
Po Stalino mirties ir daugkartinių prašymų 1955 m. grįžo į Lietuvą kaip invalidas - vyresniosios dukters globon. Įsidarbino Kauno žvejų aprūpinimo kooperatyve revizoriumi. Vėliau dirbo Kauno šilko-pliušo kombinate, Kauno Ryšių mazge vyresniuoju inžinieriumi.
Tėvynėje persekiojimai nesiliovė. Pastoviai buvo sekamas sovietų saugumiečių, kontroliuojama jo korespondencija ir telefoniniai pokalbiai. Bute ir kolektyviniame sode atliktos 5 kratos.
1973 m. po Romo Kalantos mirties metinių buvo suimtas ir tardomas dėl atsišaukimų prieš sovietinę okupaciją platinimo.
Po Atgimimo J.Grušys aktyviai dalyvavo patriotinių visuomeninių organizacijų veikloje. Ilgus metus vadovavo Kauno knygnešių ainiams, buvo Kraštotyros draugijos garbės nariu, Nepriklausomų rašytojų sąjungos garbės nariu. Dalyvavo politinių kalinių sąjungos, Lietuvos kariuomenės savanorių kūrėjų sąjungos, Invalidų draugijos, Žemaičių kultūros draugijos ir kitų organizacijų veikloje. Aktyviai bendravo su Kauno Vytauto Didžiojo, IX forto, Kauno Maironio literatūros, Etnografijos muziejais.
J.Grušio pastangomis ir rūpesčiu įamžintas Žemaičių sukilėlių vado Antano Vaišvilos, Kulių knygnešių atminimas (Plungės r.), pastatytas paminklas Petrui Ruseckui Petrašiūnų kapinėse. Jis parašė daug straipsnių ir eilėraščių publikacijų Lietuvos ir užsienio spaudoje patriotine ir kraštotyros tematika. Parengė nemažai lankstinukų.
Yra parašęs, sudaręs ir išleidęs keliolika knygų.
Juozo Grušio bibliografija
1. Agentūrinis ir išorinis (pėdinis)sekimas. Pogrindinis, autoriaus mašinraščiu padaugintas leidinys-brošiūra, 1943.
2. Kraujo pėdsakai tundroje. Eilėraščių rinkinys. Katorgos bičiulio Petro Lapinsko iš rankraščio padaugintas leidinys, 1943.
3. Poema apie Staliną ir kitos mažosios poemos, baladės, pasakėčios. Pogrindinis, autoriaus mašinraščiu padaugintas leidinys, 1976. Antroji papildyta laida, “Kardas”, 1994.
4. Liepsnų šešėliai I (Jonvabalių kraujas). Eilėraščiai iš ciklo “Mirtis eina”. Pogrindinis, autoriaus padaugintas leidinys, 1976 m. Antroji laida, “Vasaris”, 1993.
5. Liepsnų šešėliai II (Siaurės pašvaistės). Eilėraščiai iš ciklo “Pavasariai per tundrą ėjo”. Pogrindinis, autoriaus mašinraščiu padaugintas leidinys, 1979 m. Antroji laida Šiaurės pašvaistės, “Gabija”, 1994.
6. Liepsnų šešėliai III (Žaltvykslės). Eilėraščiai iš ciklo “Prabėgo vasarėlė”. Pogrindinis, autoriaus padaugintas mašinraščiu leidinys, 1982.
7. Liepsnų šešėliai I, II, III. Poezijos rinktinė. Pogrindinis, autoriaus mašinraščiu padaugintas leidinys (280psl), 1985.
8. Eilėraščiai politinių kalinių, tremtinių poezijos antologijoje “Tremtinio Lietuva”, Vaga, 1990.
9. “Sukilimas”. Atsiminimai (kartu su kitais autoriais). Kardas, 1994.
10. "Panas ir mergytė”. Poema-pjesė, Gabija, 1995. Antroji laida “Legenda”, Naujas laikas -1998.
11. Paminklas monstnu. Poemos, baladės, pasakėčios, eilėraščiai. Gabija, 1996.
12. Po ugnies ženklu. Atsiminimai apie Romą Kalantą, Morkūnas ir Ko, 1996. Antroji laida - 1999.
13. Židinio žarijos neužges. Atsiminimai ir A.Ambraziejūtės-Steponaitienės kūryba. Kauno medicinos universiteto leidykla, 1998. Antroji laida - 1999.
14. Laukti nebuvo kada. Istorinė apybraiža-Lietuvos Laisvės Kovotojų sąjungos veikla. Ramona, 2000.
15. Lietuvos Laisvės kovotojų sąjunga 1940-2000. Judex, 2002.
16. Sudužusi malda. Eilėraščiai, atsiminimai, laiškai iš Sibiro. Judex, 2002.
1992-1993 m. redaktorė Vanda Poderytė sukūrė 4 dalių dokumentinį televizijos filmą "Laukti nebuvo kada" apie Birželio 22-28 d. sukilimą prieš bolševikinius okupantus, jų vykdytas masines žudynes Lietuvoje, Birželio 23-ios Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimą per Kauno radiofoną ir Lietuvos Laisvės Kovotojų sąjungos (LLKS) rezistencinę veiklą vokiečių okupacijos laikotarpyje Lietuvoje. Pretekstas filmo siužetui buvo Juozo Grušio spaudai ruošiamos knygos prisiminimų fragmentai. Personažais tapo ir keli išlikę jo bendražygiai.
1994 m. Kauno televizijos redaktorius Vytautas Andriejaitis ir operatorius Stasys Dargis iš kelionės su J.Grušiu po Žemaitiją filmuotos juostos ir kelių anksčiau filmuotų reportažų sudarė videofilmą “Prie gimtinės slenksčio”.
Šie filmai buvo rodomi per LTR ir TV-3 kanalus.
Juozas Grušys apdovanotas: Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu už nuopelnus kuriant ir stiprinant Lietuvos Respublikos krašto apsaugą (LR Prezidento dekretas Nr.1324 2001 05 15 ); Tautos fondo, Kauno miesto savivaldybės ir kitų visuomeninių organizacijų padėkos raštais už visuomeninę veiklą ir atliktus darbus. Už žydų gelbėjimą vokiečių okupacijos metu Institute For Righteous Gentiles pareikšta padėka.
J.Grušio žmona Magdalena talkininkavo vyrui rezistencinėje veikloje. Ji taip pat buvo politinė kalinė (6 m. Vorkutos lageriuose, vėliau tremtyje Krasnojarsko krašte). Jai pripažintas Laisvės kovų dalyvio statusas. Mirė 1999 02 22 .
Stanislovas Kęstutis Žemaitis
