PRANĄ VEVERSKĮ Į AMŽINYBĘ PALYDĖJUS

Kauno aps. Veliuonos vls. Kalvių k. gyvenusių Stasio ir Uršulės Veverskių gausią šeimą (10 vaikų: septyni sūnūs ir trys dukterys) skaudžiai palietė "raudonasis teroras". Vieni buvo nužudyti, kiti ilgus metus kankinti sovietiniuose gulaguose, išskyrus tėvą, kuris mirė 1932 m.

Pranas Veverskis šeimoje gimė trečiuoju, 1916 m. rugsėjo 14 d. Baigusį pradžios mokyklą, tėvas sutiko, mokslo trokštantį vaiką, leisti į keturklasę Vilkijos progimnaziją. Baigusį keturias klases, nesveikuojantis tėvas 1929 m. nutarė Praną palikti įpėdiniu savo 26 ha ūkyje. Vyriausias brolis Kazys tuo laiku mokėsi Neradavo gyvulininkystės ž.ū. mokykloje, po to - Kretingos Pranciškonų gimnazijoje. 1935 m. spalio mėn. į šios gimnazijos 5-ąją klasę buvo priimtas ir Pranas. Šeštoje gimnazijos klasėje Pranas mokėsi neakivaizdiniu būdu, pagal anuomet pagarsėjusią "Kalbaneum" programą. 1936 m. (Jau po Kalėdų) išlaikęs egzaminus į šeštąją klasę, mokėsi Jurbarko gimnazijoje. 1938 m. perėjo į Kauno "Aušros" berniukų gimnaziją, kurią baigė 1939 m. Tik baigęs gimnaziją įstojo į Karo mokyklą aspirantu ir tais pačiais metais perėjo į kadro kariūnus. Stažavosi 3-čiame pėstininkų pulke, 9-ame pulke, Ryšių batalione. Prieš Sovietų Sąjungos ir Vokietijos karą iš kariuomenės pasitraukė.

Lietuvos Laikinajai Vyriausybei paskelbus Lietuvos Nepriklausomybę ir Lietuvos Aktyvisto Fronto (LAF) štabui įsikūrus Kaune, Pranas Veverskis dirbo LAF štabo propagandos skyriuje.

Vokiečiams likvidavus LLV ir LAF P.Veverskis įsidarbino Raudonojo teroro muziejuje Kaune (kuriam vadovavo rašytojas Aleksandras Merkelis) ir įstojęs į Vytauto Didžiojo universitetą studijavo žurnalistiką ir sociologiją. Tuo pačiu metu su savo broliu Kaziu Veverskių įkūrė pogrindinę karinę organizaciją Lietuvos Laisvės Armiją (LLA) irdirbo jos Kauno apygardos štabo organizacinio skyriaus viršininku. Rusams antrą kartą okupavus Lietuvą tęsė LLA veiklą.

□ Pranas Veverskis Vorkutos lageryje

 

Žuvus broliui, LLA vadui Kaziui Veverskiui (suimant buvo nušautas prie Raudondvario tilto), Pranas Veverskis irgi buvo suimtas. Po žiauriausių kankinimų tardant Kauno, Vilniaus NKVD ir Lukiškių kalėjimuose buvo nuteistas 20-čiai metų katorgos. 1946 m. išvežtas į Vorkutos mirties lagerius, pateko į anglių kasyklas katorginiams darbams.

□ Lietuvos Laisvės Armijos vadas, generolas Kazimieras Veverskis-Senis (1915-1944 12 28). 1999 08 13perlaidotas į Petrašiūnų kapines Kaune greta brolio Prano

 

Po Stalino mirties, prasidėjus kalinių streikams, įtartas jų organizavimu P.Veverskis buvo išsiųstas į Vladimiro kalėjimą. Iš tenbuvo pergabentas į 62-ąjį baudžiamąjį lagerį Vorkutoje. Baudžiamajame Pranas irgi nenurimsta, nepasiduoda. Su katorgos bičiuliais: Aloyzu Kudukiu, Edvardu Laugaliu, Povilu Vaičekausku, Feliksu Juodeika ir kitais leidžia keturių sąsiuvinio lapų apimties laikraštėlį "Varpas". P.Veverskiui kaip žurnalistui teko ir šio laikraštėlio ruošimo pagrindinis krūvis. Talkininkai laikraštėlį perrašinėdavo po 15-20 egzempliorių ir platindavo po kitus Vorkutos lagerius. Galų gale maištaujantis katorgininkas P.Veverskis išgabenamas į Sibirą, Bratsko rajono Taišeto lagerius (netoli Angaros - lagernyj punkt Andzioba).

1956 m. kovo 19 d. Pranas Veverskis iš lagerio paleistas pagal amnestiją grįžo

į Kauną. Čia Kelių - Tiltų eksplotacijos treste išdirbo 33 metus.

Grįžęs iš lagrių P.Veverskis neberado tėviškės sodybos. Buvo žuvę keturi broliai partizanai, visos seserys patysusios ir pergyvenusios sovietinių kalėjimų baisumus. Dėl vaikų netekties ir sunkių gyvenimo sąlygų, visus tuos metus besislapstant nuo arešto ir tremties, motina buvo netekusi sveikatos.

Ir grįžusį į tėvynę Praną Veverskį įkyriai persekiojo KGB "organai" (Česnavičius, Dušanskis, Trakimas, Zujus, Dambrovskis, Bagdonas ir kt.)

Fiziniai, dvasiniai P.Veverskio pergyvenimai ir patirtis įdomiai ir įtaigiai atsispindi jo prozos, poezijos, atsiminimų kūriniuose, kurių tik mažytė dalelė buvo publikuota "Laisvės kovų archyvas" Nr.15, "Tremtinys", "Nemunas", "Gimtasis kraštas" ir kituose periodiniuose leidiniuose bei Rezistencijos paveldo archyvo "Atmintis" išleistame poezijos rinkinėlyje. Kiti laukia jo rankraščių aplankuose. Veverskio kūryba unikali, reikšminga ir verta istorikų bei leidyklų dėmesio.

Juozas Grušys