NAUJA EUROPAI GINTI STRATEGIJA

KAS GERIAU: GYNYBOS LINIJOS AR PASIPRIEŠINIMO SRITYS?

Šį rudenį, rugsėjo mėn., Vokietijoje vyko įvairaus pobūdžio kariniai žaidimai, kurių tąsa reiktų skaityti ir Šiaurės Jūroje, Baltijoje bei š. rytų Atlanto pakrantėse įvykusius milžiniškus laivų manevrus. Žemyno veiksmus sekė gen. Bradley ir gen. Matthew Ridgway, vyr. sąjungininkų karinių jėgų vadas Europoje, kuris vėliau tarėsi su Bonnnos vyriausybe; jos kariuomenė 1953 metais turėtų dalyvauti panašiuose pratimuose europinės armijos rėmuose.

Šių visų pratybų tikslas — paruošti geriausį gynimosi-puolimo planą, prieš laukiamąją Sov. Rusijos agresiją. Europa ir Amerika neturi tiek “patrankų mėsos”, kaip jų busimasis kontra partneris. Bet. .. gen. J. Lawton Collins, JAV žemyno jėgų štabo v-kas, europiečius nuramino pareikšdamas, jog Europos gynimui jau turima pakankamai taktinių atominių ginklų. Aišku, jog Europos štabų smegenims tai puiki naujiena, kuri palengvinsianti sunkius Europos strateginio gynimo planavimo darbus, samprotauja NEWSWEEK karinis bendradarbis viename šio žurnalo numerių.

Šiuo metu į strateginį Europos gynimą žiūrima iš dviejų prielaidų: 1. kaip į gynybą ant linijų ir 2. kaip į gynybą iš sustiprintų sričių.

Žvilgsnis į šio meto Europos žemėlapį sako, kad linijinė gynyba remtųsi didžiosiomis upėmis, kaip Elbe, Weseriu, Ysel-Reinu, Somme-Meuse bei Loire. Tuo tarpu gynyba iš sričių galėtų sėkmingai vystytis iš didžiojo Alpių kalnų masyvo, mažesnėsės Ardėnų kalnų srities, iš Danijos pusiasalio ir vandens plotų ginamų Š. Vokietijos sričių bei Olandijos užtvindytųjų patogių pozicijų.

PRANCŪZŲ PLANAS

Šis planas buvo priimtas buvusiojo Vakarų Unijos valstybių vyr. štabo, dabartinio SHAPE

Prancūzų planas gintis ant Reino, eventualiai atsitraukiant

ir NATO (Supreme Headquarters Allied Powers Europe ir North Atlantic Treaty Organization) pirmatakūno. Marš. Montgomery ir a. a. gen. de Latre de Tassigny 1949 metais buvo pareiškę, kad rusų puolimas būsiąs sulaikytas ant Reino. Tačiau juodu savo planą būtų sunkokai įgyvendinę dėl jėgų trūkumo. Greičiausia, užpuolimo atveju, sąjungininkai būtų traukęsi ligi Viduržemio ir Atlanto evakuavimo uostų.

Kai 1950 m. gen. Eisenho-wer’is perėmė SHAPE vadovybę, tai paveldėjo ir jau parengtąjį strateginį planą. Tačiau greitas V. Europos jėgų augimas vertė šį planą persvarstyti ir iš jo kilo kitas pakaitalas, žinomas

BĖDOS OPERACIJŲ PLANU.

Pagal šį planą pirmoji gynybos linija numatyta ant Reino— Ysel upių linijos. Aišku, kad tuo metu rusai būtų stabdomi atsitraukiamojo pobūdžio mūšių per visą V. Vokietiją. Teoretiškai žiūrint, tai būtų suteikę galimybę mobilizuoti prancūzų rezervus. Vienok buvę labai maža vilties, kad pavyktų rusus išilgai šią gynybos liniją sulaikyti. Nors nebuvę išdirbta smulkmenų, kaip elgtis, jei rusai šią liniją pralaužtų, tikėta, kad bus palaipsniui traukiamasi per visą Prancūziją ligi Viduržemio uostų. Tuo būdu Beneluxo valstybės ir Danija būtų paliktos rusų malonei. Dalis prancūzų pajėgų būtų kėlusis į Afriką, kitos sąjungininkų jėgos būtų atsitraukę už Pirėnų perėjų į Iberijos pusiasalį.

Spėjama, kad šios strategijos autorius esąs marš. Alphonse-Pierre. Juin, dabartinis NATO žemyno jėgų vadas. Jo, kaip prancūzo, buvęs noras kuo ilgiausiai išsilaikyti Prancūzijoje ir tik pačiu kritiškiausiu atveju keltis į Š. Afriką. Ten reiktų pertvarkyti savo jėgas ir pradėti ruoštis išlaisvinimo žygiui. Kitos Europos laisvinimo armijos pultų iš Iberijos pusiasalio. Gen. Eisenhower’io buvę griežčiausiai nusistatyta, “jokiu būdu rusams neužleisti visą Europą”. Aišku, kad tokiu atveju Anglija būtų neutralizuota rusiškųjų rakietų, kylančių, kaip ir vokiškosios, nuo Kanalo krantų.

MARŠALAS JUIN, dabartinis NATO žemyno jėgų vadas

Gen. Speidel’is, vokiečių gynimosi plano autorius


Tačiau dabar jau negalvojama, kad rusams reiktų užleisti visą Prancūziją. Šiuo metu gynyba būsianti žymiai lengvinama atominių ginklų.

VOKIEČIŲ PLANAS

Prancūziškojo plano kritika, kurią inspiravo Olandijos vyr. štabas, o minčių autorius esąs vokiečių gen. Hans Speidel’is, prasidėjo olandų spaudoje. Kritikai nurodinėjo, kad “atsitraukimas už Pirenėjų, o Britanijos salų palikimas rusiškųjų raketų malonei būsiąs katastrofiškas”.

Speidel’io planas, kuris sukurtas iš vokiečių patyrimo Rusijoje, siūlo sudaryti stiprias gyny-

Vokiečių planas, kuris siūlo gintis sustiprintais taškais

bos sritis. II-jo Pasaulinio karo metu praktiškai Rusijoje buvo įrodyta, kad net šešetą kartų skaitlingesnis priešas neįstengdavo tokių “ežio dyglių” įveikti. Priešo žygis būdavęs lėtinamas, o kartais ir visai sulaikomas. Kodėl gi šio patyrimo neišnaudoti V. Europai ginti, samprotauja vokiečiai.

Pagal šį naujausį sumanymą amerikiečių ir prancūzų jėgos atsitrauktų į Alpių kalnyną (čia sąjungininkai 1945 m. bijojo paskutinio Hitlerio pasipriešinimo). Dalis britų, šiek tiek prancūzų jėgų, belgų ir olandų armijos atsitrauktų į tris užtvindytas Vokietijos pajūrio ir Olandijos sritis. Tačiau britų pagrindinės jėgos atsitrauktų į Olandiją. Olandai tvirtina, kad Izelį galima dabar išplėsti į vienos mylios platumo vandens kliūtį. Ir jeigu būtų pakankamai jėgų, tvirtina Speidel’io plano gynėjai, tai būtų nesunku ginti Daniją ir Ardėnų kalnų sritį.

Šio plano rėmėjai teigia, kad priešpuoliai iš šių atsparos sričių ilgą laiką pririštų rusus, laikydami juos balanso padėtyje. Puolimai iš Olandijos visą laiką grėstų Rūrui ir Kanalo sričiai, ir ten rusai negalėtų įsiruošti Anglijai naikinti raketų bazių. Pajūryje esančios “kišenės” iš Anglijos galėtų greit gauti šviežių papildymų, o ypač Olandijos ginamoji sritis, kurioje gausu puikių uostų. Ir Anglija tuo būdu liktų pagrindinė atsargų tiekimo stotis. Papildymai ir tiekimas Alpių srities gynėjams galėtų netrukdomai plaukti per Viduržemį.

Taip šiandien samprotauja NEWSWEEK karinis bendradarbis. Bet kaip bus tikrovėje ?! Rodos, ir sąjungininkai prieš II-jį Pasaulinį karą gerai žinojo vokiečių sumanymus, tačiau niekur jiems aktyviai nepasipriešino. Būtų galima prileisti, kad rusų užpuolimo atveju bus vykdomi ne tik šie du planai, bet prisilaikoma bendrosios Europinės strategijos, kuri apimtų nuo Petsamo ligi Persijos įlankos.

A. B.