DIDIEJI LIETUVIAI
DARIUS IR GIRĖNAS PARODĖ PASAULIUI LIETUVIŲ TAUTOJE GLŪDINČIĄ DVASINĘ GALYBĘ
“Amerikos Balsas”, pernai taip ir šiemet, primine savo klausytojams apie LITUANIKOS išskridimo iš New Yorko į Lietuvą 19-tąją sukaktį.
Darius ir Girėnas prie 19 metų perskrido Atlantą ir geroką dalį Europos žemyno. Jie žuvo prie tėvynes slenksčio, Soldino miške. Ir paskutinėse gyvenimo sekundėse jie nepamiršo pareigos: — jie išmetė su savim į Lietuvą vežtuosius laiškus, kad užsidegęs lėktuvas jų nesunaikintų. Tarp jų buvo lakūnų testamentas Jaunajai Lietuvai ir Amerikiečių lietuvių sveikinimai po virš šimto metų kovos už laisvę atsikūrusiai Tėvynei.
Dariaus ir Girėno žygis ir mirtis ir jų gyvybių auka surišo amžiams dvasiniais ryšiais Ameriką su Lietuva. Amerikoje išaugę, Amerikos laisvės, techniškos pažangos ir drąsių žygių dvasia persiėmę, jie siekė tai parvežti j Lietuvą, anapus Atlanto; jie norėjo pakelti senosios tėvynės garbę Amerikos ir kitų pasaulio žmonių tarpe. Jie žinojo, kad tauta yra gyva to, kol jos dvasia nėra apmirus, kol ji turi idealų, už kuriuos jos sūnūs yra pasiruošę kovoti, išsižadėdami patogumų, geresnio gyvenimo ir duonos kąsnio, asmeninės ateities ir net gyvybės.
Nei atkalbinėjimai, nei tūkstančiai sunkumų, nei pajuokimai bei apkalbos neprivertė jų pasitraukti nuo užsibrėžto tikslo. Jų žygį giliai įvertino beveik viso pasaulio spauda, pabrėždama jų pasiryžimą pasiekti taip toli esančią Lietuvos sostinę lėktuvu be radijo įrengimų ar parašiutų.
Kai vartai knygą apie “Sparnuotuosius Lietuvius”, kur surašyta šimtai straipsnių visomis kalbomis ir didelių įvairių kraštų vyrų pasisakymu bei užuojautas — dar pilniau supranti, kokį didelį darbą savo žygiu LITUANICA atliko. Aikštės, paminklai ir gatvės LITUANIKOS vardu Amerikoje liudija, kad jų atminimas yra čia brangus. Anot knygos autoriaus, Petro Jurgėlos, lakūnus išlydėjo būrelis draugų, jų kūnus sutiko šimtai tūkstančių, gi verkė milijonai. Prelato Krupavičiaus žodžiai iš tos knygos “Knygnešiai parengė Lietuvių tautos atgimimą, savanoriai iškovojo tautai nepriklausomybę, o Darius ir Girėnas parodė pasauliui lietuvių tautoje glūdinčią dvasinę galybę. Jų vardai istorijoje stovės greta su knygnešių ir savanorių vardais."
DARIUI IR GIRĖNUI PRISIMINTI IŠKILMĖS CHICAGOJE
Liepos 13 d. Chicagoje įvyko Dariaus ir Girėno pagerbimui masinės iškilmės, kur dalyvavo bei pasakė kalbas žymūs Amerikos valdžios atstovai ir Lietuvos konsulas Petras Daužvardis.
Parade dalyvavo amerikiečiai karo veteranai, įvairios lietuvių organizacijos ir plačioji visuomenė, kas sudarė amerikiečių laikraščių pranešimu apie 35.000 žmonių masę.
Šių demonstracijų tikslas tarp kito ko buvo pareikšti milžinišką protestą prieš maskvinės tironijos vykdomą Lietuvos okupaciją.
“Amerikos Balsas” rekordavo visas iškilmes, kurios vėliau buvo perduotos į Lietuvą.
*
LIETUVIAI PASAULINĖJE SPORTO OLIMPIADOJE HELSINKYJE
Finalinės krepšinio rungtynės tarp Amerikos ir Rusijos laimėjo Amerika santykiu 36:25. Rusų komandoj žaidė keli lietuviai ir keli estai bei gruzinai. Urugvajaus krepšinio komanda laimėjo trečią vietą. Urugvajaus krepšinio rinktinėje žaidė irgi pora lietuvių.
Pusfinalinėse bokso pirmenybėse visi penki amerikiečiai laimėjo, o iš šešių Rusijos boksininkų keturi pralaimėjo, jų tarpe ir lietuvis Algirdas Šocikas. Šociko nugalėtojas afrikietis Nieman antrame runde buvo nugalėtas amerikiečio jūrininko Sanderso.
LIETUVOS OLIMPINĖ VĖLIAVA CLEVELANDE
š. m. liepos 4-6 dienomis Clevelande įvyko 11-sios Šiaurės Amerikos lietuvių sporto žaidynės, kur rungėsi 15 lietuvių sporto junginių iš Amerikos ir Kanados, čia plevėsavo ir Lietuvos Olimpinė Vėliava.
“A. Balso” redaktorius P. Labanauskas tu ometu lankėsi Clevelande ir užfiksavo į juostas pasikalbėjimus su sportininkais Puzinausku, Keturakių, Adamkavičium ir Elvyra Šikšniūte, pasiekusia bėgime naują lietuvišką rekordą.
LIETUVIŠKIEJI PAŠTO ŽENKLAI FILATELISTŲ PARODOJE
Rugp. 14-17 dienomis New Yorke įvyko visos Amerikos pašto ženklų rinkėjų - filatelistų 58-tasis suvažiavimas. Ta proga suruošta didžiulė pašto ženklų paroda. Lietuviškąjį skyrių sudarė 32 lapai lietuviškų ženklų. Jis buvo pavadintas “Lietuva — Baltojo Vyties padavimų kraštas”. Pirmoje vietoje išstatyti du žemėlapiai: vienas vaizduojąs Vytauto laikų Lietuvą nuo Baltijos iki Juodųjų jūrų, kitas — šiandieninę, ženklai gražiai suskirstyti, prasideda skatikų ženklais iš 1919 metų, baigiant sovietiškaisiais ženklais, ant kurių sukilėlių laikinoji vyriausybė užspausdino: “Nepriklausomoji Lietuva, 1941 metai birželio 23 diena.”.Prie “Laisvės Varpo” ženklo, kuriame vaizduojamas Amerikos lietuvių Lietuvai pasiųstasis varpas, pridėta ir į anglų kalbą išversti žodžiai, išlieti tame varpe: “O skambink per amžius vaikams Lietuvos, kad laisvės nevertas, kas negina jos”. Buvo ženklų su Lietuvos įvairių miestų vaizdais, kaip Vilniaus, Trakų pilies ir kt.; Dariaus ir Girėno bei Vaitkaus skridimų per Atlantą ženklai.
Visų dėmesį atkreipė ženklai, vaizduoją Saulės arba Šiaulių mūšį, Mindaugo vainikavimą, Vilniaus įsteigimą ir Kijevo pasidavimą Gediminui. Toliau pro akis slenka pašto ženkluose kita garbinga Lietuvos praeitis: Algirdas prie Maskvos vartų, Kęstučio žygiai, Birutė, Vytautas, Žalgirio mūšis ir pagaliau Nepriklausomos Lietuvos prezidentai, ministerial pirmininkai, baigiant Pasauline Lietuvos Olimpiada, kurioje tiek gausiai dalyvavo Amerikos lietuvių.
“Amerikos Balsas”, pasakodamas apie šią parodą klausytojams Lietuvoje, pastebėjo, kad visą šį gražų Lietuvos garsinimo darbą atliko vienas žmogus — Lietuvos niekada nemačiusi Amerikos lietuvaitė Ieva Lukas-Lukošiūtė iš Čikagos. Už lietuviškų ženklų rinkinius ji esanti gavusi visą eilę medalių ir garbės atžymėjimų.
ČEKŲ GINKLAI RAUDONAJAI KINIJAI
Čekų ginklų ir mašinų tiekimas raudonajai Kinijai įgauna vis didesnį maštabą ir tarptautinę svarbą. Garsiosios Škoda (dabar Lenin) įmonės šiuos ginklus siunčia per Lenkijos uostus Gdynią ir Gdansk. Persiuntimą vykdo Lenkijos—Kinijos Laivininkystės b-vė. Paprastai laivai gauna kuro papildymas Adeno įlankoje. Juos iškrauna Tientsino uoste.
