KARIŲ GYVENIMAS

1953m. 4

TADAS JASAITIS,

JAV karys, tarnaująs telefono ir radio ryšio dalinyje, brenda per gilų sniegą Alaskoje. Po 6 mėn. baigia tarnybą.

SVETIMOJ ŽEMĖJ KRITO 19 LIETUVOS KARIŲ

Rašo Bal. Brazdžionis, Chicago, Ill.

Mort pour la France et pour sa Pat rie Lithuanie — Mirę už Prancūziją ir už savo Tėvynę Lietuvą.

Tokį antkapio užrašą mes skaitome vienuose Indokinijos kapuose. Tai kapai, kur jau priglaudė apie 6 tūkstančius karių, žuvusų nuo komunistų kautynėse. Tarpe įvairių legijonie-rių paskutiniu laiku žuvo 19 lietuvių: J. Aleksėjūnas, B. Bliskė, Dargis, Br. Dirskis, J. Grigaliūnas, J. Švepelis-Gustains, J. Kubilius, Lazinga, J. Maskvytis, Mileris, Novogrodkis, Pov. Oželis, Pranskus, Alg. Rimkevičius (pasvalietis), Pr. Rokas, St. Usevi-čius, Alf. Venckus, St. Zairys ir Br. Žadeika.

Štai koks būrys Lietuvos vaikų paguldė galvas, bekovojant su komunistais Indokinijoj. Ant lietuvių kapų yra išrašytos pavardės, amžius, kilimo vieta, dalinio numeris ir žuvimo data. Lietuviai kariai turi savo kapuose skyrių ir ten plevėsuoja Lietuves vėliava. Skyrius yra kapinių viduryje. Nulenkime visi galvas už tuos Lietuvos ąžuolus, kurie savo gyvybę paaukojo už laisvės pricipus; jų širdyse ir krūtinėse degė Tėvynės meilė, karžygiška dvasia, kuri juos skatino kovoti iki mirties. Gaila Lietuvai jaunų vyrų, bet kurgi lietuvio kraujo lašai šiandien nelaisto pasaulio kampų? Korėjoj, V. Vokietijoj, Amerikoj, Anglijoj, Prancūzijoj ir kitur. Maža tauta — didelės aukos.

Neseniai netekome ir dviejų lietuvių veteranų. Edvadas Adamkavičius mirė 1952 m. gruodžio 22 d. Brocktone, sulaukęs vos 52 m. Dideliame nuliūdime liko žmona Liudvika su keturiais vaikučiais, kurių vyresnysis tarnauja JAV Armijoj. Velionis buvo vos 3 m. Amerikoj. Jį pagerbė laidojant pusbrolis gen. Adamkavičius, tremtinių k-to pirm. Viščinis, daug tremtinių ir vietos lietuvių. Antrasis bus čia gimęs lietuvis karys Leonas Dakauskas iš Grand Rapids, Mich., II pasaulinio karo veteranas, palaidotas vasario mėn. 9 d. šv. Petro ir Povilo parapijos kapinėse. Karo metu jis buvo gavęs Silver Star atžymėjimo ženklą Italijos fronte. Mirė vos 41 m. Giliausia užuojauta šių mirusiųjų artimiesiems! Ilsėkitės ramybėje, netekę savo žemės prieglobščio!

Kariai Japonijoj ir Korėjoj.

Karo aviacijos majoras Al. Lukas pateko Japonijon, kur eina instruktoriaus pareigas. Jis yra gyvenęs Chicagoje. Žmona irg ruošiasi pas savąjį išvykti. Ten esąs dar Gediminas Bubelis, priskirtas prie vieno dalinio specialiu mechaniku. Jis tremtinys ir atvykęs į Ameriką studijavo technikos mokykloj, baigė ir specialią karinę mokyklą Texase. Gedimino tėveliai gyvena Chicagoje. 64-toj priešlėktuvinių pabūklų daliny, netoli Tokyo miesto, neša sargybą karys Romas Januška, įstojęs kariuomenėn prieš 15 mėn. Jis laiške rašo, kad Japonijoj galima daug kur susikalbėti angliškai. Jų kalba ir papročiai nepanašūs į Europos ar Amerikos. Gyventojai gana mandagūs ir JAV karius moka gražiai užimti ir iš jų išvilioti pinigo. Jie siūlo visokių albumų, drožinių, paveikslų. R. Januška pasiryžęs aplankyti žymesnes Japonijos vietoves. Pasiilgęs savosios motutės, kuri yra Chicagoje, ir lietuviškos spaudos.

Korėjos fronte esą kariai: Stasys Jelmokas, kuris tarnauja aviacijos mechanikų skyriuje, prieš Kalėdas jį pasiekęs ilgisi savųjų, o Vaclovas Momkus, neseniai aplankęs žmoną ir gimines, fronte kovoja su viltimi, kad vėl grįžias į šeimą sveikas. Telaimina Dievas jųjų žingsnius.

Grįžo iš Korėjos maj. Ant. Kurauskas, šešiolika mėnesių išbuvęs joje. Apsistojo Pensylvanijoj su savo žmona ir 2 dukrelėmis. Vytautas Juškus sugrįžo sveikas ir linksmas su garbingais paaukštinimais. Jis minos buvo sužeistas į ranką. Rimas Karosas, atvykęs iš Korėjos, lankėsi So. Bostone pas tėvelius, vėl grįžo kariuomenėn. Taip pat Los Angeles mieste gyvenančius Puikūnus aplankė jų sūnus, grįžęs iš fronto.

Atsižymėję ir baigę mokslus lietuviai kariai.

Vytautas Mučinskas, buvęs tremtinis, tarnaujantis JAV aviacijoj, baigė karinį apmokymą ir apdovanotas “American Spirit Honor Medai”. Pažymėjime pasakyta:    “Už ypatingų

kvalifikacijų parodymą vadovavime, geriausiai išreiškiančiam Amerikos kareivio uolumą, garbę, ištikimumą iraugštą pavyzdį kariams.” Mes Lietuviai galime tik džiaugtis, kad mūsų jaunuoliai randa kiekvienose pareigose progą teigiamai reprezentuoti Lietuvą. Jonas Jankus, marinų kapitonas, yra apdovanotas Gold Star medaliumi už atsižymėjimą oro kautynėse Korėjos fronte. Jo tėvukas Vincas gyvena Hyde Park, Mass.

Lietuvos Konsulo P. Daužvardžio sūnus Fabijonas laimingai išlaikė egzaminus į aviacijos karininkus ir gavo II leitinanto rangą. Aplankęs Chicagoje tėvelius, išvyko į Pacifiko apylinkę. Išvykdamas pareiškė (jis čia gimęs ir augęs) džiaugiąsis galėdamas kovoti už šį kraštą, kuris stovi už laisvę, įskaitant ir jo tėvų krašto Lietuvos laisvę. Kons. P. Daužvardis džiaugiasi, kad jo sūnus gali pasitarnauti laisvės reikalui. Rimgaudas Ališauskas, kuris Chicagoje gyvai reiškėsi vyrų chore ir Dainavos ansamblyje, neseniai išlaikė egzaminus į karininkų mokyklą. Tačiau labai nusiminė, kai vadovybės buvo jam pranešta, kad kaip nepilietis į tokią mokyklą nepriimamas. Jis labai pasiilgęs dainų ir lietuviško gyvenimo. Cpl. Algis Ošlapas atliko komplikuotą darbą braižyme; marinų pulko vadui pulk. O. R. Simpson padovanojo žemėlapį, kuriame atvaizduotos 6 marinų korpuso istorinės kovos bei žygiai nuo 1917 metų, kada tas pulkas buvo įsteigtas. Įteikimo iškilmės buvo labai įspūdingos, vietos laikraščiai atžymėjo ir aprašė jo gyvenimo bruožus. Jis yra tremtinis, atvykęs 1949 m. į Ameriką dirbo Frakas& Baron Con. Eng. firmoje, New Yor-ke. Taip pat karys Algis Kapočius, kilęs iš Racine, Wis. išlaikė egzaminus į laivyno karininkus, bet dėl ūgio negalėjo jon patekti. Bet dabar jis priaugo ir tikisi bus priimtas. Chicagoje lietuviai kariai yra įvairiose pareigose: kapitonas Edvardas Šatūnas paskirtas Chicagoje vyriausiuoju susiekimo direktoriumi. 1952 m. buvo pakeltas į kapitonus ir yra baigęs Northwestern universiteto specialų susiekimo skyrių. Pulk. inž. Kazys Babickas dirba elektrikos srityje ir studijuoja universitete. Pulk. M. Stackson yra penktosios armijos mediciniškojo personalo viršininkas Chicagoje.

Jaunieji Lietuvos sūnūs tapo JAV kariai.

Paskutiniu laiku yra pašaukti eilė jaunų vyrų į karinę tarnybą. Algis Trinkūnas išlydėtas Dainavos ansamblio, kur buvo akordionistas; Ernestas Gerulis, ką tik baigęs Loyolos u-tą, išėjo į laivyno karininkų mokyklą; dr. K. Ambrazaitis ir dr. J. Karvelis, abu paskirti į aviaciją, išvyko kovo mėn. gale; Dr. Br. Beinorius, pašauktas ir jau išvyko; Leonardas Žvirblis atsisveikino su tėveliais kovo 26 d.; Pranas Miciūnas, kurio tėveliai atšventė 40 m. vedybinio gyvenimo sukaktį irgi švyko.;. šiuo laiku Pr. Miciūnas esąs Fort Riley, Kansas; iš Clevelando išvyko Algis Gleveckas, kuris studijasvo Case institute, ir Rimas Gilys, orkestro vedėjas; iš Pittsburgo Al. Skystimas gruodžio mėn. atsisveikino su šeima; kovo 3 d. iš Cambridge, Mass, išvyko W. Lunis ir J. Skirus; iš Bostono Petras Peldžius, kuris buvo vienas iš “Ryto” spaustuvės steigėjų; iš Brockton, Mass. Br. Gedgaudas, kurio vienas brolis jau esniai yra kariuomenėje; Gedgaudas buvo pavyzdingas jaunuolis ir karštas lietuviškų reikalų gynėjas; Brooklyno lietuvių tautinių šokių grupė išleido savo narį R. Kisielių, kuriam buvo suruoštos išleistuvės, vadovaujant p. Matulaitienei. Jis reiškėsi lietuvių radio programoje ir periodinėje spaudoje. Jam grupė įteikė Lietuvos vaizdų albumą. DLK Vytauto Klubas išleido Tomą Pesliką, kuris yra baigęs St. Louis n-tą; kaip pasižymėjęs inžinierius paskirtas prie lėktuvų statymo į Japoniją. Lowelio lietuviai jam linki sėkmės. Pirmasis tremtinis į karo tarnybą buvo pašauktas iš Aurora, III. Petras Vizgirda, Vytautas Čiakas, gyv. E. Chicago, Ind., kuris vos keturi mėnesiai kaip atvyko iš Anglijos, buvo irgi pašauktas. Taipgi išvyko Al. Jakubauskas iš Chicagos ir Albertas Širvinskas iš Brighton Park lietuvių kolonijos, kurio motutė yra darbšti Lietuvos Vyčių narė ir romovės vedėja. Algis Tallat-Kelpša jau atsidūrė Trieste.

Visiems JAV naujiems kariams linkime gero pasisekimo ir grįžti vėl laimingai į civilinį gyvenimą.

 

1953m. 5

NUTILĘ SAVANORIAI IR LIETUVIŠKA DAINA...

Rašo Bal. Brazdžionis. Chicago III.

Saulėtoje Venezuelos žemėje, Mara-cay mieste, stalgiai ir netikėtai atsiskyrė iš mūsų tarpo Nepriklausomos Lietuvos kovų dalyvis Juozas Žebrauskas, kilęs iš Mariampolės apskr., Igliaukos parapijos, gimęs 1900 m kovo 19 d. Jis Lietuvos laisvės kovose buvo net 8 kartus sužeistas. Su jaunatvišku energingumu kovojo ir sielojosi savos šalies gerove. Tris kartus iš jos buvo išvykęs, bet šį jau tretįjį nebesulaukė grįžimo. Priglaudė jį svetimoji žemė, nes jautri širdis nebeatlaikė kasdieninų rūpesčių. Maraeay lietuviai iškilmingai palaidojo, papuošdami jo kapą gėlių vainikais. Atsisveikinimo žodžius tarė inž. V. Venckus, St. Aušrota, PLB-nės vardu.

Kovo mėn. 11 d. Waterbury, Lietuvos kūrėjas ir savanoris, kariuomenės kapitonas Ant. Grušeckas-Grušaitis po trumpos ligos apleido šį pasauli, kartu ir mūsų laisvės kovotojų gretas. Velionis gimęs 1895 m. spalio 20 d. Gruzdiškiuose, Raseinių aps. Lietuvos kariuomenėje išbuvo virš 20 metų ir pasitraukė tik užėjus rusams. Waterbury reiškėsi lietuviškoje veikloje ir buvo vienas iš iniciatorių, steigant LS “Ramovės" skyrų. Palaidotas Waterbury Kalvarijos kapinėse. Atsisveikinimo kalbas pasakė Ed. Vaitkevičius ir Vincas Šmulkštys.

Montrealy prieš kiek laiko mirė nelaimingame įvyky Vladas Zuperka. Apsinuodijęs dažų fabrike dujomis, nukrito nuo laiptų ir užsimušė. Jis buvo Lietuvos kariuomenės karys, dalyvavęs kovase už Lietuvos laisvę, kurį laiką buvo Dotnuvos viršaičiu. Kanadoje veiklus DLK Vytauto klubo narys. Lietuviai jo netekę liūdi.

Ką tik pasiekė žinia, kad balandžio mėn. 28 d. Mount Pleasantvile, 20 mylių nuo Sunbury, auto nelaimėje žuvo lakūnas Bernardas Jančis, vos 22 m. amžiaus. Jis tarnavo Andrews Air Force Base, Washington, D. C. Velionis buvo gimęs Sebastapoly, armijoj išbuvo 3 m. Palaidotas geg. 2 d. Pittstono šv. Kazimiero kapinėse.

Taip vienas po kito atsiskiria iš mūsų lietuviškų gretų brangūs Lietuvos ir Amerikos kariai lietuviai. Ilsėkitės garbingi kariai svetimoje žemėje.

Su daina ir muzika JAV kariuomenėje

Lietuvį karį daina taip pat lydi ir šiandien, kur jis bebūtų. Kai kada ji nuaidi ir gausingose auditorijose, karių salėse ar fronto padangėse. Mes Lietuvos kareivėliai, Žygis į Vilnių, Gaudžia Trimitai ir kitos dainos suvirpina ne vieno ir svetimtaučio ausį. štai džiugu pasveikinti pagarsėjusį lietuvį karį Liudviką Stuką, kuris gražiu savo balsu iškilo Aliaskoje. iJs yra narys Elmendorf karių katalikų choro ir dažnai gieda solo per pamaldas. Anchoroge mieste vadovauja ir lietuvių šokėjų grupei. L. Stukas yra ir “Rūtos” ansamblio organizatorius. Ansamblio dalyviai linki L. Stu-kui sėkmės ir laukia sugrįžtant į savo eiles, taipgi linki sėkmingai reprezentuoti Lietuvos vardą JAV armijoje.

Aviacijos daliniuose yra labai pasižymėjęs lietuvis muzikas Jonas Je-sulaitis, gimęs Coaldale, Pa. Mokinosi New Yorke, dalyvavo II pasauliniame kare 7th and 77 Infantry Division Bands. Jis lankėsi Pacifiko, Europos kraštuose, gavęs Bronze Star atžy-mėjimą. Nuo 1951 m. yra išrinktas į American Bandmaster’s Association, Chief Warrant Officer, asistent director of the United States Air Force Band. Jo motutė gyvena atkeliavusi iš Škotijos Washingtone su dviem dukrom ir sūnumi.

Leonas Baltrušaitis Japonijoje domėjosi to krašto muzika ir dainomis, berods, ir viešai pasirodęs. Jis sako, kad japonų dainos ir muziką mažai kuo skiriasi nuo Europos.

Tikrai miela, kad lietuviai domisi savo ir kitų tautų meno lobiais.

Korėjoje baisu ir liūdna... ir atsižymėjimai

Karys Mišauskas iš Korėjos štai ką rašo iš savo pergyvenimų:

Naktis. Pro praviras atskiros palatos duris koridoriaus sienoje žaidžia lempelės šviesa. Prie baltos lovos sėdi palinkusi slaugė. Lietuvis karys kankinasi ligoje ir kartais plėšia tvarsčius nuo žaizdų, kad tik greičiau mirtų. Slaugė neduoda ir kovoja su ligoniu. Jis ginčijasi, sielvartauja. Įdubusios ligonio akys kartais prasiveria ir šaukia: “Tėvą ir motiną sušaudė, du broliai partizanai žuvo. Atėjo vokiečiai. Vėl priespauda prasidėjo. . . Teko palikti ir dėdės namus: išvarė apkasų kasti. Varinėjo per visus Rytprūsius, kaip žvėrys. Badavom. . . Mėnesiais Berlyne po bombomis. .. DP stovyklos, lyg gyvulių tvartai, kur net savigarbos jausmą beveik sunaikino. ..” Ir taip ištisos tremtinio kelionės apmastymai, trukčiojamu žodžiu byra į svetimas palatos sienas; tas lietuvio skundas ir vargas mažai kam besuprantamas...

Kitas karys, Vytautas Eringis, kurio tėveliai gyvena Baltimorėje, tremtiniai, pasakoja: “Vakar, balandžio 11 d. (Korėjoje atsidūrėm čia suvargę ir nemiegoję, nes nakties metu reikėjo sunkvežimiuose sėdėti ir saugoti traukinį Dabar esu apie 15 mylių nuo fronto linijų. Mūsų batalionas beveik vienoje vietoje palapinėse tarp dviejų kalnų, pilkame lauke, nematyti nei miesto nei kaimelio. Pereitą naktį ėjau sargybą, tai buvo galima matyti didžiausios pašvaistės, šaudė artilerija. čia nakties metu gana pavojinga, ypač einant sargybą, nes tai tamsu, kad nieko nematyti. . .”

Korėjoje kariai turi surinkti 40 taškų, kad galėtų apleisti frontą ir grįžti į JAV. Ateitis netikra: gavęs tik vieną tašką į pakaušį, tikrai po kelių dienų sugrįžta jau karte. Ką gi padarysi, karių likimas skaitomas valandomis, minutėmis.

Majoras Tomas Jurgelavičius yra atsižymėjęs už pavyzdingą tarnybą 40-je divizijoje Korėjoje ir apdovanotas “Commendation Ribon". Seržantas Kulikauskas eina svarbias pareigas viename štabe, o pfc. A. Ivanauskas greitai grįš iš Korėjos į Detroit'ą. Neseniai iš Korėjos grįžo Aleksas Do-nevičius, kuris ištarnavo JAV kariuomenėje 20 metų. Buvo ir V. Vokietijoje, New Gvinėjoj, Panamoje ir kitur, eidamas policininko ir virėjo pareigas. Wizburge vedė tremtinę Sabaliauskaitę, o dabar apsistojo Town of Lake lietuvių kolonijoj. Aleksas Danevičius, veteranas, yra puskarininkio laipsnyje. Kariuomenės gyvenimu buvo visą laiką patenkintas.

Bronius Liogys, buvęs kurį laiką Korėjoje, sužeistas, bet dabar jau baigė tarnybą ir gįžo į Brooklyną.

Seržantas Juozas Judickas, išbuvo vienerius metus Korėjoje ir parvyko į Chicagą atostogų, paskui baigs tarnybą JAV, Camp Crowder.

Visa eilė vėl naujų Lietuvose vaikų išvyko į JAV kariuomenę, juos paminėsime sekančiuose “Kario” numeriuose. Man labai būtų įdomu išgirsti pačių karių nuomonės, pasakojimai apie šių laikų karo baisybes bei nelaimes, todėl mieluosius karius, nuoširdžiai prašau, kai tik turit laiko parašykit “Kariui” ar man laišku, atsilankę pas tėvelius — susitikime. Yra daug lietuvių karių kurie nebuvo “Kary” paminėti. Jie tikrai bus paminėti, jei tarp mūsų bus ryšys. Nei vienas lietuvis tenelieka be “Kario”, ir jame kviečiami “Karių gyvenimo skyriuje” visi bendradarbiauti.

1953m. 6

VYRAI IR MERGAITĖS DĖL JAV IR LIETUVOS LAISVĖS

Bal. Brazdžionis, Chicago, Ill.

Sudegę gimtieji nami,
Sibiran ištremti tėvai.
Partizanui tik šautuvas brolis. 
Ateitis gi—šaltieji kapai...

(Iš partizanų Lietuvoj dainuojamų dainų)

 

ALGIRDAS JARAŠIŪNAS, Tarnaująs marinuose ir laimėjęs pistoletų šaudymo pirmenybėse I-ją vietą. Signal batalione laikomas geriausiu šauliu.

Beslenkant birželio dienoms, mūsų mintimis prabėga daug įvairių išgyvenimų, atsiminimų iš Lietuvos tragiškų dienų. Prieš akis atsistoja visa trėmimų tragedija, šaudymai karių, suėmimai karininkų, kankinimai ir Lietuvos vaikų ryžtingas aukojimasis dėl jos laisvės. Tėvų šaly ir dabar mūsų likusieji pergyvena kasdien dar baisesnius trėmimus, kankinimus, partizanai kietai neatleidžiamai kovoja.

Lietuvės mergaitės karo tarnyboje.

Amerikoje lietuviai stengiasi kiekvienam žingsny kelti Lietuvos nelaimę. Kas kaip sugeba ir kokių turi progų. Vieni politikoj, kiti stoja savanoriais į karo tarnybą. JAV armijoj netik vyrai, bet ir mergaitės išvien aukojasi šios šalies laisvei. Štai iš Marquette Park, Chicagos, lietuvaitė Genovaitė Kunca, vos baigusi Illinois Universitetą, įstojo į JAV karo laivyną. Karininkų kursui išeiti pasiųsta į Newport, R. I. Jai šivykstant, jos tėveliai suruošė iškilmes, kuriuose dalyvavo daug svečių, linkėjo pasisekimo karinėj tarnyboj. Vyriausias jos brolis yra tarnavęs JAV kariuomenėj ir dalyvavo II pasauliniame kare. Kitas brolis dabar yra karo tarnyboje Japonijoj. Matome, kaip lietuviškoji šeima pa-triotingai nusiteikusi, aukoja savo jaunystės jėgas kraštui, kur laisvė ir gėris žydi, kur žmogus gyvena be baimės ir saugiai.

Vyrai garbingose pareigose.

Slaptoj karo pramonėje vyriausiu chemiku dirba dr. V. Jasaitis, kuris atvyko į Ameriką 1948 m. kaip DP. Pradžioje buvo apsistojęs Waterburyje, Conn., vėliau profesoriavo Quincy College, Iii., dirbo U. S. Rubber Co. Naugatuck. Jo žmona šiuo metu gyvena Waterburyje ir augina du vaikus. Sėkmės daktarui ir šeimai, kad savo sugebėjimais prasimušė garbingose pareigose.

Leitenantas Jonas šimutis šiuo metu tarnauja karo aviacijoj. Jis

yra “Draugo” vyr. red. L. Šimučio sūnus, turi šeimą. Paskutiniu laiku pergyveno sunkią gerklės operaciją, darytą Waited Reed ligoninėje. Po jos aplankė Chicagoje su savo šeima tėvelius ir vėl išvyko į Atlantic Highlands, N. J., būstinę. Leit. šimutis garbingai kovojo II pasauliniame kare, Pacifiko frontuose buvo lakūnu.

Jūrų kapitonas Povilas Mažeika šiuo metu dirba motoristu žvejų laive, Bostone. Jis buvo iš pradžių vienas, dabar ir kitas lietuvis priimtas. Darbai labai geri ir lietuviai vyrai gali stoti, bus patenkinti.

Lietuvos kariai Europoje ir Grenlandijoje

Juozas Mimgaudis, kuris daugiausia gyveno JAV armijos daliniuose V. Vokietijoje, dabar jau grįžo į Bostoną atlikęs karinę prievolę. Jo tėvai buvo priglausti žymaus darbuotojo Daukanto. Jam visa Mimgaudžių šeima yra dėkinga. Vokietijoj taip pat buvo Dainių sūnus Jurgis, kuris grįžta iš kariuomenės, o jo brolis išvyko. Cpl. Algimantas Dulksnys, tarnavęs 28-toj pėstininkų divizijoj, laimingai grįžo iš V. Vokietijos į civilinį gyvenimą. Amerikos lietuvis Ant. Ku-rauskas, majoras, tarnaująs JAV kariuomenėje, Vokietijoje sukūrė lietuvišką šeimą, vedė Oną Paulauskaitę. Vėliau, šešiolika mėnesių išbuvęs Korėjoje, sugrįžęs į JAV, paviešėjęs Chicagoje, išvyko į Pensylvanijos valstybę, kur priskirtas prie vienos kariuomenės įgulos. Kurauskai augina dvi gražias lietuvaites. Albinas Gudavičius, atlikęs karo tarnybą V. Vokietijoj, grįžo į Chicagą pas savo mielus gimines Rekašius. O Anglijoj lankėsi pas lietuvius Bradforde Algirdas Dapkus, Gediminas Vildžius, Vyt. Paškauskas. Jie visi tremtiniai ir vargę tremtinių stovyklose, savanoriais įstojo į JAV armiją; labai domėjosi lietuvių gyvenimu Anglijoje, jiems nušvietė JAV gyvenimo sąlygas.

Grenlandijoje taip pat pasitaiko lietuvių karių. Buvęs Pabaltijo Universiteto studentas, įstojęs į JAV aviaciją, baigęs jau apmokymą ir įsigijęs sąskaitybininko specialybę, paatostogavęs Amerikoje, išvyko į tolimą Grenlandiją. Kadangi ten lietuvių labai maža, tai apsirūpino lietuviška spauda ir lietuviškomis plokštelėmis, kuriomis linksmins kitų tautybių karius laisvu laiku.

Vėl išvyko būrys Lietuvos vaikų į armijas

Aleksas, Budrio sūnus, Lenartas išvyko palikęs tėvelius Bridgeporte. Jų du sūnūs dar tebėra tarnyboje: Alfredas jau senokai plaukioja jūrose, o Edmundas šiomis dienomis išvyko į Korėją. Nors labai sunki padėtis Talmantų šeimoje, bet sūnus turėjo palikti savo senus tėvus ir išvykti į kariuomenę. Motina yra su nuplauta koja, o tėvas baigiąs 70 m. dar truputį dirbinėja. Algirdas Ošlapas ir Alg. Mileris, buvęs aktyvus New Yorko sportininkai, dabar vilki JAV karių uniformas. Algis Naujokas, iš Rochester, N. Y. išvyko į kariuomenę, buvo aktyvus lietuvių choro ir tautinių šokių grupės dalyvis. J. Valkauskas, uoliai dirbęs Pittsburgho Vyčių 19 kuopoje, įstojo į kariškąjį Raudonąjį Kryžių; jis pasižada niekad nepamiršti Lietuvos Vyčių bi-

čiulių ir visada palaikys ryšius, nors būdamas ir toliausiai nuo Amerikos. Iš Chicagos Perkūno komandos išvyko Gediminas Bliudžius, kuris buvo vienas iš krepšininkų. Taip pat Chicagos sportininkai išleido vieną veikliausi savo narį Edvardą Šulaitį. Jis redagavo “Drauge” sportininkų apžvalgą. Linkime visiems geriausios sėkmės.

Pasižymėję lietuviai kariai

Pietinėj Kalifornijoj marinų stovykloj 3-me Signal balalione tarnauja trys lietuviai: cpl. Virgilijus Valiūnas, cpl. šapėnas ir pfc. Algirdas Jarašiūnas. Cpl. šapėnas yra kirpėjas iš Pennsilvanijos, cpl. Valiūnas tremtinis iš Chicagos ir pfc. Jarašiūnas irgi tremtinis iš Detroito. Abu paskutinieji apmokymą baigė su “Honor-man” pažymėjimais. Taip pat jie sėkmingai baigė radio ryšininkų mokyklą San Diego ir dabar priskirti pire trečios marinų divizijos.

Baigiant apmokymą Valiūnui norėta įteikti “American Spirit Medai”, tačiau paaiškėjus, jog jis nėra pilietis, įteikimas sulaikytas.

Pažymėtina, kad ir pfc. Jarašiūnas pereitais metais pistoletų šaudymo rungtynėse laimėjo pirmą vietą, o šiemet vėl įvykusiose rungtynėse laimėtos vietos neprarado. Batalione laikomas geriausiu šauliu.

1953m 7-8

TREJI METAI KALĖJIMO UŽ NESTOJIMĄ KARIUOMENĖN

Bal- Brazdžionis, Chicago, Ill.

Neseniai Chicagoje įvyko labai reikšmingas teismas, kuris liete vieną lietuvį. Iš tremties atvykęs į Chicagą 22 metų amžiaus Antanas Rumšą, pakviestas į kariuomenę, jon atsisakė eiti ir federalinis teismas už nestojimą nuteisė trejais metais kalėjimo. Pašauktasis norėjo rimtai išsiaiškinti, pasiėmė net kelis advokatus ir mėgino save apginti: kodėl svetimšalis ir Lietuvos pilietis turi eiti JAV armijon, kai tuo tarpu kiti neina. Pavyzdžiui, latviai ir estai neprivalo tarnauti kariuomenėje, nes jie, pasirodo, buvo su Amerikos valdžia sudarę sutartį, pagal kurią jų piliečiams karo tarnyba neprivaloma. Prisiekusiųjų teismas lietuvį nuteisė.

Tai skaudus reiškinys, kad mūsų savo laiku buvo pražiopsota, nesudarytos sutartys. Lietuviai tremtiniai, tiek išvargę ir visokių skaudžių išgyvenimų turėję, galėtų JAV apginti savo tokiais atvejais teises, ypač kai mūsų kaimynai apgina. Nenorim čia griauti išleisto valdžios svetimšalių įstatymo, bet jei vieni jį apeina ir ramiai sau gyvena, kodėl mūsų jauni vyrai turi kovoti ir žūti net tolimoj Korėjoj ? Tie patys amerikiečiai visaip bando išsisukti iš karo tarnybos, net priskaitoma apie 33 tūks. pabėgusių iš kariuomenės; juos baudžia irgi, bet kodėl lietuvį bausti, kuris norėjo gera valia ir pasinaudojant teisėmis save apginti? Jei įstatymas liečia visus svetimšalius, tegul jis neišskiria nė vieno krašto. Amerika yra viso pasaulio ateivių kraštas, ją gina ir laisvę saugoja visi išvien jauni vyrai petys į petį. Mes, Lietuvos vaikai, irgi neatsisakome, nes tai tautinė pareiga, aukojame jėgas ir gyvybes už savo kraštą ir už Ameriką. Jei ši bus laisva, tai ir Lietuva gal kada vėl atbus laisvam gyvenimui. Kas nors turi šį reikalą išaiškinti.

Pfc. ANTANAS BOBELIS, tarnaująs Korėjoje 425th Trans. Traffic Regulating Group. Veda NCO klū':ą. Į Korėją išvyko š. m. vasario mėn., o tarnybą tikisi baigti ir grįžti namo š. m. gruodžio mėnesį.

ŽUVĘ KARIAI IR JŲ PAGERBIMAS

Birželio 8 d. nelaimingai žuvo Juozas Bitėnas. Jis buvo Ameirkos oro laivyno lakūnas. Tarnavo Aliaskoje. Juozas išvykstant namo sugalvojo su vienu draugu paplaukyti jūroj ir daugiau jau nebegrįžo. Trijų savaičių laikotarpyje Juozo kūnas buvo surastas. žuvo kartu ir jo draugas. Jo kūną tik neseniai pergabeno į Baltimore, artimieji palaidojo prie jo tėvynainių.

Korėjoje prieš kurį laiką žuvo lietuvis karys Laukaitis iš Worcester, Mass, šiame mieste jo vardu gegužės 10 d. buvo pavadinta viena aikštelė. Tokių aikštelių Worcesteryje garbingųjų lietuvių karių atminimui yra net aštuonetas.

Rochesteryje gegužės 30 d. lietuviai iškilmingai pagerbė žuvusius kovoje dėl laisvės abiejuose pasauliniuose karuose. Kapuose ilsisi 15 lietuvių karių. Ant paminklų buvo uždėtos gėlės, komandieriui Dirsei skaitant iš eilės žuvusių vardus. Kun. Mockevičius pasakė pamokslus bažnyčioje ir kapuose.

Chicagoje taip pat buvo iškilmingai pagerbti kariai ir partizanai, kritę už Lietuovs laisvę, iškilmingomis pamaldomis ir minėjimais, kuriuose dalyvavo tūkstančiai lietuvių. Šv. Kryžiaus bažnyčioje šv. mišias laikė kleb. kun. Linkus, Tėvynės ir jos meilės mintimis apibėrė Sibire buvęs ir kentėjęs kun. Juršėnas (’’Kario“ skaitytojas), kuris jaudinančiai skatino nepamiršti savos žemės ir kovoti su Dievo padėjimu jos laisvę atgauti. Marijos Aukšt. Mokykloj iškilmingame minėjime ištremtųjų Lietuvos vaikų atminimui, pasisemta daug ryžto ir kovos toliau kartu su Lietuvoj kovojančiais partizanais ir likusiais nutraukti tuos skaudžius vergijos pančius, kuriais raudonasis bolševizmas visus laiko surakinęs.

Ats. pusk. BALYS BRAZDŽIONIS,

KARIO bendradarbis, š. m. liepos 4 d. sukūrė lietuvišką šeimą su Juze Andrašūnaite. Gyvena Chicagoje.

SUGRĮŽO BROLIAI Iš KARUŽĖS...

Pakutiniu laiku, atlikę garbingai karinę prievolę, į Chicagą sugrįžo serž. Adomaitis, kuris dalyvavo Korėjos kovose, vėliau su divizija buvo perkeltas į Japoniją, šiuo laiku Adomaitis, pasinaudodamas veteranams teikiamomis lengvatomis, stojo į radio ir televizijos mokyklą. Jonas Spurgis, dvejus metus ištarnavęs Dėdės Samo kariuomenėje, vienerius metus išvargo Korėjoje kovų frontuose, sugrįžo sveikas. Juo džiaugiasi sulaukę brolis, sesuo, švogeris, giminės ir draugai. Bridžportietis cpl. R. A. Jakaitis, kuris gyvena 826 W. 34th PI., ištarnavęs visą laiką Fort Leonard, Wood, Mo. “Personal Clerk“ pareigose su 333 inžinierių grupe, linkrmas sau vėl pradeda civilinį gyvenimą. Skautai vyčiai — Anatolijus Milijanavičius ir Gintas Antanas yra majoro Balio Bobelio sūnus, gyv. 215 Moffat St., Brooklyn, N. Y. Prieš išvykdamas į kariuomenę jis baigė Jamaica High School.

Vėžys atliko prievolę. Milijanavičius pradėjo studijuoti Illinois Universitete. S. v. vyr. sktn. Albertas Kerelis jau grįžo ir skautai broliai kviečia jį vėl įsijungti į skautišką veiklą. Pfc. Raymundas Markūnas, ištarnavęs dvejus metus kariškoje policijoje, o paskutiniu laiku ėjęs ginklų inspektoriaus pareigas, grįžo pas tėvelius. Turi labai gerus pažymėjimus už pavyzdingai atliktą tarnybą. Jonas Švedas, ką tik grįžęs, žada stoti į Kolegiją muzikos mokslų baigti. Julius Jodelė po II Pasaulinio karo buvo išvykęs Italijon, kur studijavo, bet ką tik grįžus į Ameriką, tuoj mobilizavo ir tapo Korėjos veteranas. Dabar laimingai tęsia Illinois U-te Europoje pradėtas studijas. Į Detroitą grįžo garbingai baigęs tarnybą Balys Petkauskas, kuris taip pat mano toliau mokytis, nes kurį laiką esąs studijavęs Pabaltijo Universitete.

Jonas Bartašiūnas, vos atvykęs iš tremties su tėvais 1949 m., buvo pašauktas į karinę tarnybą, dabar grįžta į Bostcną, o Vytautas Juškus atlikęs karinę prievolę Korėjoje aplankė tėvelius. Titas Jonynas rengiasi Detroite baigęs tarnybą tęsti Vokietijoje nebaigtas inžinerijos studijas. Cpl. Pranas Bernotas, kuris išbuvo tarnyboj 20 mėn., daugiausia Vokietijoje, pasižymėjo kaip geras ir gabus karys, gavo atsakomingas pareigas karo įstaigoje. Netrukus sugrįš pas tėvus, kurie gyvena Hartforde. Jis pirmas iš šio miesto esąs tremtinis, pašauktas į kariuomenę. Vytautas Biliūnas, buvęs tremtinis, grįžo į Port Chester, N. Y., buvo Vak. Vokietijoj JAV armijoj, dabar įsirašė New Yorko U-tan studijuoti inžinerijos. Vytautas Juknevičius sugrįžo į Grand Rapids. Rudenį stos į universitetą. Edvardas Verba taip pat stoja universitetan, gauna stipendiją 110 dol. mėn. O žymus sportininkas pfc. Eugenijus Ingnatavičius, Monikos ir Jono sūnus, 4643 S. Wood St., Chicagoje, parvyko iš Vokietijos, atlikęs karinę prievolę. Jis teniso žaidimuose laimėjo įvairias dovanas, kurias parsivežė namo tėveliams ir draugams parodyti.

Taip pat eilė kitų karių, baigę karinę prievolę, pasinaudoja teikiamomis lengvatomis tęsti augštuosius mokslus. Labai džiugu, kad daugumas mūsų jaunimo yra neišglebę ir su dideliais idealais bei ryžtais siekia gražesnės ateities.

Bet mums taip pat nereikia pamiršti ir savos spaudos, o ypač “Kario”. Kur Jūs bebūtumėt, mieli buvę ir dabar esantieji kariai, nepamirškite savo žurnalo, juk toji kovos dvasia, kurią pergyvenate ir išgyvenote jame tik klesti ir stiprina jus, mieli Lietuvos išlikę našlaičiai. “Karys” teikia daug žinių ir jame rasite daug paguodos, tik gyvenkite kartu su juo.

Romualdas Kisielius, JAV karys, birželio 24 d. baigė karinį mokymą ir neseniai buvo sugrįžęs atostogų į Brooklyną, kur aplankė savo draugus ir pažįstamus. Romualdas baigė žinių Centro Specialistų mokyklą ir toliau tęsti karinę tarnybą išvyko į Alaską. Jis pažadėjo būti mūsų nuolatiniu bendradarbiu iš tolimosios šiaurės karių, ir šiaip to krašto žmonių gyvenimo.    J. M. K.

Vaidotas Jakas tarnauja JAV via-cijoje braižytoju. Į kariuomenę išėjo savanoriu 1951 m. liepos mėn. Tarnybos laikas — 4 metai. Vaidotas jau ištarnavo 2-jus metus. Aprūpinimas, sakosi, patenkinamas (ištarnavus 2-jus metus, per mėn. Į rankas gauna $100 ir visą reikalingą aprūpinimą). Aviacijos vyrai kasmet gauna 1 mėn. atostogų (atostogos apmokamos ir dar gauna $1.20 į dieną už dalinyje nevalgomą maistą). Kelionė atostogų — savo kaštu.

Prieš kurį laiką V. Jakas buvo grįžęs atostogų pas savo mamytę, Sofiją Jakienę, Great Neck, N. Y. Vaidoto tarnybos vieta — Mather, California, aviacijos bazė. Jo dalinyje lietuvių daugiau nėra. Artimiausia kolonija — už 400 mylių, Los Angeles. Tarp kitko, Vaidotas Jakas, sakosi, skaitęs JAV aviacijos žurnale kad visi kariai, žiną svetimąsias kalbas, turės laikyti egzaminus. Įdomu, kad svet. kalbų sąraše iš Pabaltijo kalbų — tėra vien lietuvių kalba.

Simas Pundzevičius, gen. St. Pundzevičiaus sūnus, neseniai grįžo į Great Neck, atlikęs karinę prievolę armijoje. Ilgą laiką jam teko tarnauti Panamos Kanalo zonoje, ypatingomis džiunglių aplinkumos sąlygomis. Žada duoti KARIUI įdomių buvusiojo gyvenimo įspūdžių bei nuotykių.

1953m. 9

SUSTOJUSIOS ŠIRDYS IR PALAUŽTI ARŲ SPARNAI

Bal. Branzdžionis, Chicago, Ill.

CPL. ALGIS TALL AT-KELPŠA, tarnaująs JAV 351 pešt. pulke, kuris įeina j United States Troops (TRUST) rinktinę, reziduojančią Triesto mieste, Europoje.

Diena iš dienos mus pasiekia žinios, kad lietuviškos širdys nustoja plakusios ne savoj žemėj, toli už jūrų-marių. Tėvynėj gęstančių partizanų išgyvenimus ir jų aukas negalime paminėti, nes jokios žinios bolševiko ranka nepraleidžia, todėl tenka “Karyje” liesti tik laisvam pasaulyje užgęsusius mūsų brangius Lietuvos karius, lygiai taip pat ir Amerikos lietuvius karius.

Štai mūsų galvos nulinksta laidojant Toronte, Kanadoj, lietuvį karį Igną Giedraitį, kuris ilgą laiką tarnavo kanadiečių kariuomenės rezerve Toronte. Jis per Port York atidarymo iškilmes nuo širdies smūgio krito rikiuotėje. Kanadiečiai kariai šermenų procesijoje, laidotuvėse gausiai dalyvavo nuo eilinio iki pulkininko. Igno karstą puošė vėliava ir gausūs vainikai, jo paskutiniam atminimui po gedulingo maršo ir šūvių salvės kiekvienas karys individualiu susikaupimu pagerbė netikėtai kritusį savo draugą. — Tame pačiame Toronte atsiskyrė su šiuo pasauliu ir Lietuvos kariuomenės kapit. Mikailos žmona Antanina. Ji mirė nuo baisios vėžio ligos. Liko kap. Mikaila su 8 m. dukrele Onute. Toronte mirties piūtis palietė ir Lietuvoj buvusį policijos nuovados viršininką Petrą Graičiūną, vos 46 metų amžiaus. Viršininko pareigose buvo Kupiškyje, Krekenavoj. Vilkavišky ir Ašmenoj. Bolševikai 1940 m. jį norėjo pagauti, — neradę namuose, ištrėmė jo sergantį tėvą, motiną ir brolį į Sibirą. Velionis dirbo Easton Co. Ltd. Toronte, turėjo operaciją, ir š. m. birž. 13 d. nepagelbėtas mirė.

Exeter, Pa., gyv. 1127 Wyoming Ave., nelaimingai žuvo antrojo pasaulinio karo veteranas Edvardas Petrus. Mirtis įvyko Glen Alden anglies kompanijos kasykloje. Palaidotas birž. 26 d. Pittstono šv. Kazimiero par. kapinėse su kariškomis apeigomis.

Visiems čia paminėtiems atiduodam pagarbą, o likusioms jųjų šeimoms reiškiame gilią užuojautą. Tebūna lengva laisva pasaulio žemė Lietuvos kariams, kuire nebeiš-vydo savos žemės žaliųjų laukų ir kryžių nusėtos šalies!..

Karių išvykimai ir pavyzdingos lietuvių šeimos.

Iš mūsų senesniųjų lietuvių kartos nemaža sūnų tarnauja JAV armijose. Čia tenka paminėti žymaus visuomenininko ir “Garso” redaktoriaus p. Mato Zujaus du sūnus — Kazį ir Matą. Ser. Matas Zujus jau septyni metai vilki kario uniformą ir trys metai neša tarnybą Graikijoj. Apie Kalėdas tikisi grįžti į JAV ir gauti naują paskyrimą. Kazys paskirtas į Austriją ir su kariuomenės daliniu išvyksta. Pvt. Alfonsas Vitkauskas iš Worcester, Mas., atlikęs pagrindinį apmokymą kariškoje stovykloje Pickett, Va., išvyksta į Tolimuosius Rytus. I Camp McCoy, Wis., kasmet susirenka karo veteranai pratyboms. Jie čia praktikuojasi 15 dienų, susipažįsta su naujais ginklais bei kariniais pabūklais. Pratyboms yra pašaukti ir du lietuviai iš Chicagos:    adv. Vąšeli ir K. Deveikis. Racine, Wis, gražiai buvo išlydėtas kariuomenės savanoris Reimondas Kasparaitis. Tėvų bute įvyko išleistuvės, kur choristai įteikė dovanų

Šiaurės Chicagoje gyvena Kuprevičių šeima. Tėvas miręs, liko tik sūnus su motina. Sūnus Vytautas tarnavo JAV kariuomenėj II Pasaulinio karo metu, dalyvavo užjūrio daliniuose, ši šeima, matyti, skaito lietuvišką spaudą, reikia tikėtis, kad ir “Kario” nepamirš, pasikvies į namus. Edvardas Rudis iš Chicagos esąs Vokietijoj, JAV armijoj, įkalbėjo savo šeimai laiško turinį į plokšteles, šeima džiaugiasi girdėdama savo mylimo nario balsą. Petras Sodeika iš Cicero, II., prieš tris metus atvykęs iš tremties, dabar tarnaująs JAV armijoj, buvo parvykęs į namus pas tėvelius. Leit. Albertas Kižis gavo atostogų, sugrįžęs su transporto lėktuvais iš Europos. Leitenantas Albertas yra kilęs iš Point Breeze, Harvey’s Lake, Pa. Visą tarnybą neša lėktuvų gabenimo laive; karini lavinimą išėjo Newport, R. I. Paulius Žukas iš Cambridge, Mass., tarnaująs karo laivyne Broklyne, labai domisi lietuviška spauda, aplankė “Darbininko” spaustuvę. Leit. A. Maciulevičius buvo parvykęs į Detroitą aplankyti žmonos ir artimųjų. Albinas Pusdešris, JAV karys, parvyko į Detroitą ir iš čia išvyko į Kaliforniją. A. Želvis, “Vienybės” bendradarbis, šiuo metu tarnauja armijoj, apsilankė Vienybės redakcijoj. Clevelande pas tėvus apsilankė sūnus Stanley Boris, jam buvo įteiktas L. Vyčių Vytauto ordinas. Aleksandro Mickevičiaus du sūnūs dabar tarnauja JAV kariuomenėj. Nors tėvai buvo iki šiol V. Voiketijoj, bet paskutiniu laiku iš jos jau išvyko į New Yorką. Vygantas Petravičius, baigęs karinę tarnybą JAV armijoj, laimingai išbuvęs Korėjos fronte, apsistojo pas tėvelį Kenoshoj, Wis., ir jau sukūrė šeimą.

Arai palaužtais sparnais.

Mes turime daug gerų Lietuvos lakūnų, visur išblaškytų. Gerai žinomas J. Pyragius dabar esąs Australijoj, užsiima sklandymo mokinimu, ilgisi savo Tėvynės žydrosios padangės, kartais iškyla ir Australijos plačiose erdvėse. Kitas Lietuvos aviac. karininkas plk. ltn. L. Peseckas šiuo laiku gyvena Detroite ir čia rūpinasi dalyvauti aviacijos tarptautinėje šventėje. Pl. ltn. Peseckas mūsų spaudoje pasisakė keletą išgyvenimų, prisiminimu a-pie Darių ir Girėną ir apie ANBO reikšme Lietuvai, šios keturios raidės reiškia: “Aš Noriu Būti Ore” ir konstruktoriaus Gustaičio bei jo žmonos pirmosios vardų raidės. Žinome, kad ANBO lėktuvai buvo kur kas geresni už vokiečių. Visa Lietuvos aviacija pateko rusams, kurie išdraskė lėktuvus, sandėlius ir išsigabeno sau.

Kariai kuria šeimas.

Melbourne, Australijoje, susibūrę lietuviai kariai Įsteigė L. S. Ramovės skyrių. čia matome grupę ramovėnų pirmojo jų pobūvio metu 1953. VIII. 9. Pirmoje eilėje iš kairės į dešinę sėdi; Paškevičius, Vingis, Kuncaitis, Kungys, Janulaitis, Seliokas.

Foto N. Butkūno

Nors kariai ir nepastoviai gyvena, bet kuria šeimas. Ilgas valandas ilgisi vieni kitų, retai kada gali pasimatyti. Daug laiškų prirašoma savo artimiesiems- Karių šeimos gauna atitinkamą aprūpinimą, štai tenka pasveikinti Patrica Šaltimieraitę iš Brighton Park, Chicago, susižiedavusią su Jonu Kainiu, kuris tarnauja JAV kariuomenėje. Irena Plepytė, tremtinė, Mykolo Plepio duktė, sukūrė šeimyninį gyvenimą su Korėjos karo veteranu Peliachowsky. Alfonso Bražinsko ir Juozefos Cibulskytės jungtuvės įvyko Chicagoje, o po jų išvyko jaunasis atgal į karo tarnybą Californijon. Bayonne, N. J., Vytautas Kavolis susituokė su Ruth Šedvydis. Vytautas buvo Korėjoje parašiutininkų dalinyje, baigęs tarnauti dabar sau linksmai gyvena civilinį gyvenimą. Pranas Drabavičius, kuris tarnavo JAV armijoj, grįžo į Bostoną ir vedė Albertą Geiser. Visiems tenka palinkėti sėkmės gyvenime ir tegu lietuviškas žodis jųjų šeimas lanko, tegu papuošia likusių žmonų, vaikų, tėvelių stalus ‘Karys”, kuris savo puslapiuos duoda daug žinių ir pasiskaitymų apie kovas, karių vargus ir darbus.

ŠAUNIOS KARIO VYTAUTO ALKSNINIO SUTIKTUVES

Didžiojo New Yorko priemiestyje Maspethe gyvenanti Alksninių šeima rugpiūčio pirmoj pusėj sulaukė grįžusį iš JAV kariuomenės sūnų Vytautą Alksninį. Kadangi jis per visą apie dviejų metų tarnybos laiką nebuvo lankęsis atostogų, tai suprantamas tėvų džiaugsmas, sulaukus geroj nuotaikoj ir sveiko sūnaus, nes Vytautas ištisus paskutiniuosius tarnybos metus išbuvo arti pavojų Korėjoj.

Lietuvos kariuomenės kapitono Vaclovo Alksninio šeima, tuo džiaugsmu norėdama pasidalyti su savo giminėmis, bičiuliais, pažįstamais ir bendradarbiais, š. m. rugpiūčio 15 d. suruošė šaunias grįžusio sūnaus Vytauto sutiktuvės, Alksninių gražioj rezidencijoj ta proga dalyvavo apie 130 svečių. Nors ir didelis skaičius dalyvių, vaišingų ir malonių šeimininkų jaukioj buveinėj jautėsi nuotaikingai. Į pobūvio pabaigą, artėjant vidunakčiui, Alksninių kaimynui J. Sodaičiui vadovaujant, buvo pasakyta eilė kalbų, kuriose buvo pabrėžta Alksninių, o kartu ir visų kitų tremtinių, vargo kelias, prieš savo norą apleidus raudonųjų pavergtą tėvynę.

(dp)

Chicagos skautų “Neringa” stovyklos skautai ir svečiai užkandžiauja. Stovyklavimas prasidėjo birželio 27 d. ir baigėsi liepos 11 d. Lakeside Resort, pewaukee, Wise. Dalyvavo apie 100 skautų. Vadovavo psktn. E. Zabarskas. Stovykloje lankėsi daug lietuvių svečių, amerilkiečių skautų vadovai ir žurnalistai.

 

1953m. 10

LIETUVIAI KARIAI MIRĘ IR KOVOJUSIEJI KORĖJOJE

Bal. Brazdžionis, Chicago, Ill.

PFC. V. RAKAUSKAS, atlikęs karinę tarnybą Japonijoj, grį žo į Chicagą.


Negailestinga mirtis kasdien ištraukia iš mūsų tarpo po keletą artimesnių žmonių, jų tarpe buvusius Lietuvos karius ir dabar tarnaujančius JAV Armijose. O daugelis mūsų karių kenčia Sibire ištremti. Ten ne tik vyrai neša skurdą, bet ir jųjų šeimos, maži vaikai. Neseniai užgirdome, kad tolimame Sibire žuvo taurus lietuvis, buvęs nepriklausomybes kovų karys, teisininkas Balys Giedra. Jis buvo išvažinėjęs po įvairias Europos valstybes, atstovavęs Lietuvos Esperantininkų Draugiją ir prieš II pasaulinį karą garsino savo krašto vardą. Atėję bolševikai jį su šeima ištrėmė žiauriam likimui ir mirčiai.

Chicagoje mes netekome dviejų lietuvių karių. Vienas š. m. rugpiūčio mėn. 31 d-, grįždamas iš savo pulko į Chicago, žuvo katastrofoje, sulaukęs vos 20 m. amžiaus. Jaunatvės dienose mirtis pasitiko visai netikėtai ir jo žmona didžiai nuliūdo, kai ją pasiekė ši žinia. Jis buvo Chicagoje gimęs ir augęs, čia šv. Kazimiero kapinėse ir palaidotas. Kitas mums brangus lietuvis mirė širdies priepuoliu, tai Lietuvos savanoris mjr. Pranas Briedulis, gyvenęs Chicagoje, Marquette, Park lietuvių kolonijoj, sulaukęs vos 56 m. amžiaus. Amerikoj išgyveno vos 4 metus. Buvo “Ramovės” skyriaus narys ir savaitraščio “Laisvosios Lietuvos” ūkio viršininkas.

East New Yorke staigiai krito II pasaulinio karo veteranas Bernardas Adomėnas rugp. 31 d., vos 47 m amžiaus. Velionis buvo gerai pažįstamo brooklyniečio biznieriaus Antano Adomėno sūnus. Nuliūdime paliko jo žmona su dukra, tėveliai ir giminės.

Korėjoje žuvo du lietuviai iš Worcester Mass. Vienas pfc. Jonas Aikšnoras, 169 Vernon str. mirė 1951 m- gegužės mėn. Antras pfc. Juozas Laukaitis, jr., gyvenęs 317 Millbury str. žuvęs 1950 m. lapkričio mėn.

Visiems artimiesiems ‘Karys” reiškia giliausią užuojautą, kurie liūdi netekę savo brangių šeimos galvų maitintojų, sūnų; gaila kiekvieno žuvusio ar mirusio lietuvio, nes mūsų karių gretos mažėja, o Lietuvai jie dar būtų buvę labai reikalingi

Paskutines karo dienos Korėjoje

Prieš pat Korėjos pabaigą komunistai kasdien puolė Jungtinių Tautų kariuomenės laikomas linijas. Kovos lauke krito nemažai karių, tiek vienoj, tiek kitoj pusėj. Tame baisiame siautėjime išgyveno baisius reginius ten patekęs vienas lietuvis, kuris rašo savo artimiesiems į JAV:

“Mano dalinys, kuriame aš buvau paskirtas mediku, nuo liepos mėn. 17 d. buvo paskirtas “outpost” (tarp mūsų ir kitų linijų) tarnybai. Per septyniolika dienų mes netekome didesnės pusės vyrų sužeistais, nukautais arba dingusiais be žinios. Aziatų puolimas buvo toks stiprus, kad naktį iš liepos 14 į 15-tą mes netekome 176 vyrų. Aš pats tik per plauką klumpių nepadžioviau. Taip likimas lėmė, kad naktį prieš puolimą buvau paskirtas į kitą bunkerį. Mano vietą perėmė Sfe Col., kuris gavo minosvaidžių skeveldrų. Jis vargšas neteko nosies ir buvo sunkiai sužeistas į dešinįjį petį. Dauguma mano draugų-medikų atsisveikino su žemele, likome tik keturi kareiviai ir du karininkai (daktarai). Kiti vyrai, nepratę ugnies, pradėjo išprotėti. Nežinau, kaip visą tai būtų išėję, bet įsakymas pasitraukti į blokavimo pozicijas padėtį išgelbėjo- Blokuojant kitą dalinį ir sulaukėme karo paliaubų.” Tūkstančiai geriausių vyrų paaukojo savo gyvybę už Korėjos laisvę, kovoje su komunizmu. Dar daug teks padėti aukų, iki bus sunaikintas pasaulio komunizmas, nes jis per jėgą įsigali, todėl tik jėga galės būti sunaikintas-

Apie tris metus išbuvęs Korėjoje komunistų belaisvėje karys Edvardas Klimas, 27 m., grįžo į laisvę. Ką tik perėjęs persimainymo punktą, sužinojo, kad jo motina gyv. Chicagoje mirė. Nors jis buvo paskirtas grįžti laivu, bet vėliau gavus šią žinią skrido lėktuvu. Skrendant buvo toks silpnas, kad reikėjo tikrinti sveikatą Honolulu karinėje bazėje, kur daktarų patikrintas galėjo tęsti kelionę lėktuvais, bet vistiek į motinos laidotuves nebepaspėjo. Žurn- J. Pruns-kis turėjo su juo pasikalbėjimą ir “Drauge” buvo aprašyti jo sunkiausi išgyvenimai komunistų belaisvėje Jis patvirtino visus komunistų žiaurumus, kaip maistas būdavęs su kirmėlėmis, kaip kasdien išnešdavo po lavoną eidami dirbti, kaip belaisviai buvo skiepijami komunizmo. Mūsų tūkstančiai gerai žinome, kaip bolševikai elgėsi ir elgiasi dabar su lietuviais partizanais ir kariais, kurie patenka į komunistų nagus. Sgt. Antanas Lipskis, kilęs iš Chicagos, yra Korėjoje 25 Infantry divizijoj- Jis ten jau būna nuo sausio mėnesio paskutinės dienos. Cpl. Alfredas Karalius rugp. 24 d. grįžo į namus iš Korėjos, ten išbuvęs 14 mėnesių. Taip mylėjo savo motiną, kad jis per tą laiką į namus parašė 255 laiškus. Stasys Bukauskas, išbuvęs 2 m. Korėjoje, dalyvavęs fronte, jūrų karininkas sugrįžo į Chicago ir nusipirko gražius namus Lombard, Ill. bet dar turi tarnauti dvejus metus, iki paleis. Gediminas Alinskas iš Maspetho Korėjos fronte išbuvo 10 mėn. ir laivu grįžo pas savo mamytę atostogų. Vytautas Juškus, virš metų išbuvęs Korėjoje pirmose fronto linijose, vieną kartą buvo sužeistas, aplankė tėvus Chicagoje atostogų metu ir vėl sugrįžta baigti karo tarnybą į North Carolina. O Vytautas Alksninis, ištarnavęs 13 mėn. Korėjoje, sugrįžo pas tėvelius į Brooklyną. Povilas Gylys, Korėjos karo veteranas, sukūrė šeimos židinį su Birute Rimkute, Cicero, IIll. šv. Antano bažnyčioje įvyko jungtuvės Dvejus metus ištarnavęs Japonijoj p.fc Vilimas Rakauskas, inžinerijos daliny, sugrįžo pas savo motutę, gyvenančią Chicagoje, 4046 So. Francisco Ave. Jis čia gimęs ir mokęsis šv. Ritos gimnazijoj, kariuomenėje baigė Water Supły Course- Jo motutė Ona Zalandaus-kienė yra žymi veikėja ir kilnių darbų rėmėja, džiaugiasi sulaukusi sveiko ir gražaus savo sūnaus iš karužės.

Buvęs vokiečių armijos karys, dabar JAV aviacijos pareigoseKorėjos kovose ir Japonijoj išbuvęs apie 10 mėn. lietuvis karys Jonas Vasiliūnas ypatingai pasižymėjo sporte karių tarpe. Jį, atvykusį į Amerikos žemę iš tolimos Korėjos, tuoj Gunter, Ala, reporteriai pasitiko ir padarė pasikalbėjimą. Karys Jonas Vasiliūnas pasipasakojo, kaip jis buvo nacių suimtas iš mokyklos suolo Lietuvoje ir vėliau prievarta tapęs vokiečių armijos kariu, buvo apmokin-tas Dresdene, paskui išvežtas į fronto linijas prie Leningrado, kur buvo sužeistas į koją- 1950 m. atvyko kaip pabėgėlis į JAV ir čia įstojo savanoriu į aviacijos dalinį. Jis sėkmingai mokino Korėjoje karius įvairių žaidimų ir keletą kartų vyko į kautynes- Dar ir daugiau aprašo Gunterio amerikoniškasis laikraštis apie jo gyvenimą su įdomumu ir po didelio straipsnio įdėtas paveikslas, kur pažymėta, kad šis karys kovojo prieš rusus su vokiečiais II pasauliniame kare, dabar tarnaująs JAV aviacijoj. Baigęs tarnybą Karys Jonas Vasiliūnas grįšiąs į Massachutts ir taps Amerikos pilietis. Tikrai daug vargo ir visokių išgyvenimų matęs- Linkime sėkmės ir sveikatos laimingai baigti tarnybą, vėl sugrįžti į civilinį gyvenimą.

Vytautas Strolia, gerai pažįstamas bostoniškiams, nes buvo tautinių šokių grupės akordionistas, jau baigė tarnybą. Jonas Martinkus taip pat grįžo iš karo tarnybos ir nuolatos apsigyveno Chicagoje, kur gavęs stipendiją tęs mokslą. Jeronimas Kavaliūnas tik ką grįžo iš Europos, atlikęs karinę tarnybą, susižiedavo su Aldona Burneikyte, gyv Eastone, Pa. Jie abu yra tremtiniai, laimingo gyvenimo! Antanas Vaivada, ilgą laiką bendravęs su tremtiniais Europoje, būdamas JAV karys, sugrįžo į JAV- Algis Naujokas, atlikęs pagrindinį apmokymą, iškeliamas į Europą. O Vladas Macijauskas, savanoriu įstojo į aviaciją ir, palikęs seserį ir motutę Clevelande, mokinasi karinio mokslo.

Visiems mieliesiems lietuviams kariams tenka palinkėti geriausios kloties Tik brangieji, nepamirškite ir lietuviškos spaudos, ypač “Kario.”

KĄVEIKIA LIETUVIAI KARIAI

•    Stasys Pundzevičius, gen., neseniai turėjęs apendicito operaciją, jau pasveiko ir dirba savo nuolatinį darbą, kaip gėlininkas-daržinin-kas, Great Necke.

•    Antanas Andriūnas, mjr., gyvena Kolumbijoje, Medeline, ir yra vienos jojimo mokyklos instruktoriumi. šią vasarą buvo atvykęs į Bogotą, lėktuvais atsigabendamas ir savo žirgus. Čia laimėjo keletą premijų.

• Vytautas Alksninis, Cpl., atlikęs karinę tarnybą ir grįžęs iš Korėjos, kurioje išbuvo apie 18 mėn., pradėjo studijas elektro-inžinieriaus specialybėje, New York City College.

• Mindaugas Tomkus, Cpl., prieš kurį laiką atostogavęs Japonijoje, prie Hirošimos, grįžo į Korėją ir eina tarnybos pareigas Seoule.

•    Pranas Briedulis, kpt., Chico-gos skyriaus ramovėnas, mirė ir š. m. rugsėjo 12 d. palaidotas Šv. Kazimiero kapinėse, Chicagoje-

•    Andrius Senatorskis, pik., gyvenąs N. Zelandijoje, rengiasi persikelti į Kanadą, pas savo dukterį ir žentą.

• Kazys Škirpa, gen. št. plk., lapkričio 22 d. Brooklyne, Apreiškimo parapijos salėje, kalbės Kariuomenės Šventės proga. K. š. gyvena Washingtone ir dirba Kongreso bibliotekoje.

•    Algirdas Birutis, Cpl. baigęs karo tarnybą, gyvena pas tėvus Richmond Hill, N. Y. Tarnybos metu ilgesnį laiką išbuvo Europoje, Vokietijoje- Dabar studijuoja.

• Bronė Gustaitienė, buvusio Lietuvos Karo Aviacijos viršininko gen. A. Gustaičio žmona, išlaikė gailestingosioms seserims nustatytus valstybinius egzaminus ir dirba vienoje Flinto, Mich., ligoninėje.

•    Juozas Ūsas, plk. dr., mirė prieš trejetą metų Owensboro, K. Y. Š. m. rugsėjo 26 d., Chicagoje, šv. Panelės Marijos Gimimo parapijos bažnyčioje, buvo atlaikytos šv. mišios a. a. plk. Juozo vėlei atminti.

1953m. 11

LIETUVIAI KARIAI KOMUNISTŲ NELAISVĖJE

Vai pasimelsk, miela mama,
Už mano laimę ir mane.

(Iš partizanų dainų)

Rašo Bal. Branzdžionis, Chicago, Ill.

J. PSK. VAIDOTAS MARKAUSKAS,

tarnaująs JAV armijoje — aviacijoj, Washingtono valstybėje.

Ateina mūsų kariuomenės šventė. Didesniose lietuvių kolonijose ji yra iškilmingai paminima. Pro akis prabėga tūkstančiai išgyventų vaizdų, kuriuose atgyja nesena praeitis, kada lietuvis karys linksmai sau dėvėjo savo krašto karišką uniformą, mokinosi būti kovotoju; paskui vaizdai, išleidžiančių motinėlių sūnus į karužę. O kiek liūdnų atsiminimų užgriūna, kai tūkstančiai tų žaliukų karių virto partizanais ir iki šiandien dar, vilkėdami Nepriklausomos Lietuvos karių uniformą, kovoja su žiauriu okupantu; kiti per įvairias kliūtis paspruko į Vakarus, kad čia galėtų greta kovoti prieš tą patį priešą. Treti nukeliavo į kalėjimus, Sibirą ir kančiose vis kartojo užgesdami: “Lietuva, mirštam už Tave”. O praskleidus gilesnę karių praeitį, mes visi matome, kaip vieningai ir solidariai kilo Lietuvos savanorių pulkai, kentėjo, kovojo, žuvo tūkstančiai Lietuvos vaikų už krašto laisvę. Ir jų lūpose taip pat girdėjosi drąsūs kovingi žodžiai: “Giname Tėvų Žemę, kad ji laisva būtų”. Mes visi gedulo mintimis nulenkiame galvas už tuos, kurie žuvo už mūsų bočių šalies laisvę! Gal kada vėl kils karių pulkai... sudundės Vilniaus gatvės, Karalių kapai, žygiuos gretos laisvoj šaly. Tikėkime, tai įvyks...

Bet mes negalime taip pat praeiti nepaminėję žuvusių lietuvių karių II pasauliniame kare. O jų krito tūkstančiai, kaip būtų įdomu išgirsti ir nusipelnusių karių pasakojimus kovų laukuose. “Karys” gali taip pat įvesti narsiųjų lietuvių karių išgyvenimų skyrių “Narsieji Vyrai,” kaip kad buvo laisvais metais. Vieną čia noriu paminėti kovos laike žuvusį II pasauliniame kare Italijoj lietuvį pvt. Praną Sharkį. Jo tėveliai gyvena Montello mieste, 86 Webster str., Mass., kurie labai gailisi netekę savo sūnaus vos 24 m. amžiaus, kuris, eidamas artilerijoj gelbėjimo pareigas, žuvo 1944 m. sausio 26 d. Žinome ir kitus žuvusius iš Chicagos, kurių ne viena motina išverkusi akis su širdgėla gaili, žuvo lietuvių ir Korėjos kare. Žus dar ir ateinančiame kare. Giliausi užuojauta tenka reikšti ūkusiems.

Buvusius nelaisvėje amerikiečius gražiai pagerbė.

Keli tūkstančiai JAV karių grįžo iš komunistų nelaisvės, jų tarpe ir keletą lietuvių. Praėjusiam “Kario” numery mes skaitėme apie grįžusį karį Klimą, dabar dar tenka paminėti ten kentėjusius pora lietuvių Sgt. Praną Rušinską ir serž. Juozą Valentukonį. Karys Pranas Rušinskas lėktuvu rugs. 22 d. grįžo į namus, 28 Prospect St., Wilkes barre, Township. Jis jau senas JAV armijos karys, kuris 16 m. tarnauja. 1951 m. rugs. 7 d. kautynėse prie Hill 717 Korėjoj jis pateko komunistų nelaisvėn, kur išbuvo beveik tris metus- Kaip baisu darosi, klausant belaisvių pasakojimus, kurie patyrė neapsakomus kankinimus. Ir Pranas jų daug matė, pergyveno. Bet jis nenusimena ir pailsėjęs vėl stos iš naujo tolesnei karo tarnybai. O į New Britain, Conn, iš Korėjos grįžo serž. Juozas Valentukonis, išbuvęs nelaisvėje tris metus. Jo namiškiai, ypač motina, su širdgėla liūdėjo nežinant kur jis buvo, bet dabar visi džiaugiasi, sulaukę savo šeimos nario. To miesto majoras J. L. Sullivan su kitais miesto viršininkais bei veteranų įvairių postų komandieriais sutiko Juozą šūkiais:    “Welcome Home”. Priešmiesto rotušę buvo išpuošta augštai įrengta estrada, kurioj prie iškankinto kario stovėjo jo motina, broliai, seserys, miesto viršininkai, kunigai, o susitikimo maršą griežė Aukšt. Mokyklos benas, kuris taipgi grojo ir Himną. Majoras įteikė to miesto raktą ir pasveikino karį. Sveikino daugybė kitų, paskui įvyko paradas ir pietūs. Po jų didelėje State Armory salėje vyko šokiai, dainos, postų sveikinimai, dovanos. Tikrai mums miela pasveikinti šį ir kitus lietuvius karius sugrįžimo proga, kurie patyrė komunistų dalį žiaurumų, kuriuos daugelis iš mūsų atsargos karių esame taip pat pergyvenę okupacijos laike Lietuvoje. Gyvenkit sveiki mieli karo kankiniai, skelbkite visur tą komunistų pragaro žiaurumą, kad jis čia neįsigalėtų. O gi Lietuva jau beveik 10 m. kaip kasdien yra kankinama, mūsų broliai ir sesės kenčia ir kovoja su okupantu.

Lietuvis karys-vienos salos karalius

Iš JAV laivyno pranešimo tenka patirti, kad lietuvis sargybų leitenantas Faustinas Virkus tapo vainikuotas La Gonave salos karaliumi, jis valdė 4 m. Toji sala turi dabar 12 tūkst. gyventojų. F. Virkus 13 m. yra tarnavęs JAV marinų dalinyje Haiti respublikoje, kur jam teko kautis su vietiniais banditais ir atlikti kitas pareigas. Kilęs iš Lietuvos ir mažas būdamas su tėvais atsikėlęs į Pennsylvaniją, lankė mokyklą ir dirbo anglių kasyklose. Vėliau įstojo savanoriu į marinus ir išvyko į Haiti. Tikrai įdomu, kad lietuvis karys kovodamas ir atlikdamas svetur svarbias pareigas taip augštai iškilo ir kad žmonės jį labai pamilo.

Įvairus lietuvių karių gyvenimas

Korėjos karo veteranas Algimantas Kaupas, kuris tarnavo pirmojoj kavalerijos divizijoj, yra apdovanotas pasižymėjimo ženklais, pakeltas į seržanto laipsnį. Jis yra tremtinis ir dabar, baigęs karo tarnybą, studijuoja Urbanos U-te. Neseniai sukūrė šeimą su to pačio u-to chemijos fakulteto studentę Liudą Rakutytę. Jo tėvas Kaupas buvo “Lietuvos Banko” direktoriumi, teta yra viena iš žinomų šv. Kazimiero vienuolyno Chicagoje steigėjų, brolis Julius rašytojas ir gydytojas gyvena netoli Chicagos. Laimingo gyvenimo, mieli Lietuvos šalies vaikai... Taip pat tenka pasveikinti ltn. Raimundą Šimutį, jauniausią“Draugo” red. L. Šimučio sūnų, kuris ką tik baigė savo klasėje pirmuoju karo aviacijos mokyklą, įsigydamas 2-jo leitenanto rangą. Jaunasis leitenantas buvo parvykęs į Chicago ir čia kiek pailsėjo. Sgt. R. Mišauskas mūsų spaudoje aprašo iš parašiutininkų gyvenimo įspūdžius, kuriuose paliečiami karių nuotykiai, šokant iš augštumos parašiutu žemyn. Karys Vytautas Pečkaitis, kaudamasis su komunistais Korėjos fronte, gavo du atsižymėjimo medalius. Buvo sugrįžęs į Worcesterį pas tėvus, bet netrukus vėl išplaukė į Korėją su Transportaci-jos batalionu. Cpl. Gediminas Rajackas, tarnaująs JAV kariuomenėje, sunkiųjų mortyrų daliny, 37-sios div. Camp Polk, La., labai džiaugiasi gaudamas lietuvišką spaudą. Vienam tarp svetimų esti nuobodu. Raymundas Morkūnas iš Chicagos buvo JAV kariuomenėje ir ėjo kanuolių inspektoriaus pareigas. Dabar kartu su tėveliais švenčia šeimos šventę-25 m. tėvų sutuoktuves. Pfc. Alfonsas Raškevičius spalio 17 d. buvo paleistas iš karo tarnybos; jis tarnavo Alabamos valstybėje. Rengiasi tapti pilotu. Dabar grįžo pas savo motulę p. Stella Mažeikienę, 936 W. 33rd St. Chicagoje. Algirdas Mileris buvo kurį laiką Korėjoje ir netrukus grįžta į civilinį gyvenimą. Algimantas Ošlapas marinas, jau pora mėnesių kaip plaukioja po Viduržemio jūrą, aplankė Atėnus, Graikijoje. Algirdas Petrauskas yra JAV armijoj, kurį laiką dalyvavo Korėjos mūšiuose, dabar tebėra Tolimuose Rytuose. Jo tėvas Vytautas, Širvintų miestelio ūkininkas, Lietuvos kariuomenės savanoris-kūrėjas, šiuo metu sunkiai serga Chicagoje, St. Anna Ligoninėje, 4950 W. Thomas St. Artimieji draugai ir pažįstami aplankykime ir paguoskime. Edvardas Šulaitis baigė karinį apmokymą ir buvo parvykęs atostogų į Cicero, III., vėliau išvyko į Washingtono valstybę. Chicagiečiai G. Bliūdžius, P. Papartis ir M. Sodeika pagrindinį apmokymą jau baigė. M. Sodeika dabar tarnauja Tolimuose Rytuose. Kęstutis Galeckas, gyv. Baltimorėje, dabar tarnauja JAV marinuose, neseniai grįžo iš Korėjos ir aplankė Portland, Ore. savo sesutę. Kadetas P. Kraujelis, Chicagos lietuvis, studijuoja West Point karinėje akademijoje. Sgt. Tomas Sadauskas, sūnus I. Sadausko, Lietuvių Baltosios Meškos bravoro įsteigėjo, grįžo iš Korėjos laivu ir apsistojo Seattle, Wash. Vytautas Sakalas, neseniai grįžo iš Korėjos fronto ir aplankė tėvelius Chicagoje. Visiems sėkmės ir garbingo gyvenimo!

1953m. 12

GERIMANTAS PENIKAS,

JAV karys, atlikęs pagrindinį apmokymą, dabar mokosi karinėj radaro mokykloj, Fort Manmouth, N. J.

“MES PRISIEKIAME PERNEŠTI Į LAISVĄ LIETUVĄ..."

Oi, nurimk, neverk, Lietuva,
Neliek ašarų griaudžių, — 
Brolių kraujas, kurie žuvo. 
Dar daugiau duos milžinų.

Parengė Bal. Brazdžionis, Chicago, Ill.


Vos tik praėjo mūsų Kariuomenės šventės paminėjimai. Po visą pasaulį išsiblaškę lietuviai gražiai mintimis ir darbais prisiminė savo tautos karinės jėgos pradžią, jos darbus ir žuvusius dėl tėvynės laisvės. Labai įspūdingas šventės minėjimas įvyko Chicagoje per radio, bažnyčioje ir salėje lapkričio mėn. 22 d., sekmadienį.

Geraširdė ir daug lietuviškam judėjimui prisidedanti lietuviškos radio programos vedėja p. S. Barčus paaukojo 15 minučių laiko šiai šventei prisiminti per WOPA stotį. Praskambėjus kariškoms dairioms “Ko tie dunda miškai”, “Į kovą”, jinai paskaitė Orintaitės eilėraštį apie motiną, išlydinčią penkius sūnus į kariuomenę. Bal. Brazdžionis laikė paskaitą tema: “Dieve padėk —Tėvynę ginam”, o pabaigai Karo muziejaus vėliavos nuleidimo iškilmės ir Lietuvos Himnas. Klausę šį paminėjimą oro bangomis labai patenkinti. šv. Jurgio bažnyčioje įvyko gedulingos pamaldos, kurias laikė kun. dr. J. Prunskis, labai įspūdingą ir patriotinėmis mintimis pamokslą pasakė buvęs Lietuvos kariuomenės kapelionas kun. St. Šantaras, kuris pažymėjo Lietuvos kario patriotizmą pasišventimą, painvairindamas Maironio pritaikytomis poezijos ištraukomis. Pamaldų laiku giedojo solo sol. V. Baltrušaitis ir įvairias giesmes jo vedamas parapijos choras. Lietuviai kariai ir savanoriai kūrėjai skaitlingai dalyvavo pamaldose su savo vėliavomis, nors buvo oras blogas, lietus plovė Chicagą, upeliais čiurleno vanduo. Tuoj po pamaldų pilna salė prisirinko Lietuvių Auditorijoj, kur įvyko iškilmingas aktas, meninė dalis. Minėjimą vedė Chicagos LS “Ramovės” skyriaus pirm. pik. Dabulevičius. Garbės prezidiume matėsi J. E. vysk. Brizgys, kons. P. Daužvardis, ALTO pirm. L. Simutis, gen. Rėklaitis, plk. Bobelis,p. Oželienė ir kiti, sveikino karius ir linkėjo būti ištikimais Lietuvos vaikais. Tylos minutę buvo pagerbti kovoj kritusieji kariai, Chicagos Vyrų choras sugiedojo maldą. Taip pat iškilmingas Lietuvos Kūrėjų S-rių S-gos CV pirm. plk. Bobeliui jų vėliavos įteikimas. Atgabentą savanorių vėliavą, kurią kariai, nors ir žilo plauko sulaukę, viešai pareiškė: Mes prisiekiame ją pernešti į Laisvą Lietuvą”. Meninėj daly gausus Chicagos vyrų choras, ved. muz. Br. Jonušo, akomp. muz. Kučiūnui, atliko keletą kariškų dainų, kurias labai gražiai sudainavo, publikai prašant dar sudainavo dainų pynę ir Geležinio Vilko maršą. Ypač širdį spaudė dainuojant partizanų dainą “Pražydo Jazminai”. Nevienam ir ašara nubyrėjo. Minėjimas baigtas Lietuvos himnu.

Melrose Park lietuvių b-nės apylinkė surengė Kariuomenės šventės paminėjimą, kur plk. Gaušas laikė paskaitą ir buvo prisiminti kovotojai kritę už Lietuvos laisvę.

Lietuviai kariai atsiskyrę

iš mūsų tarpo amžinai...

Mes netenkame vis kasdien brangių savo karių, kurie dėl vienos ar kitos priežasties, dar nesulaukę senesnio amžiaus, palieka mus ir nukeliauja amžinybėn. Jau keletas lietuvių turėjo skaudžius išgyvenimus dėl savo artimųjų, kurie buvo komunistų belaisviai Korėjoje, o štai mus pasiekė žinios, kad ten ir yra mirę, nukankinti lietuviai: Jonas Katilius, sūnus M. Katilienės, gyv. Pittsburge, 320 North Long Ave. yra žuvęs komunistų nelaisvėje. Pittsburgo laikraščiai skelbia ilgus mirusiųjų sąrašus JAV karių, kurie buvo nukankinti ar iš bado mirę, dėl žiauraus komunistų teroro. Labai gaila jaunų vyrų, kurių gyvenimas žydėjo, tikėjo laimę ir džiaugsmą, turėjo atsiskirti anksti iš gyvųjų tarpo. Verkia motinos tų karžygių, didvyrių, kurie savo krašto neišdavė, o ir mirtimi apgynė savo priesaikas. Giliausi užuojauta mielajai Katilienei, Lietuvos motutei, netekusiai taip brangaus savo sūnaus!

Montrealyje, Kanadoje, spalio 24 d. Kordiljerų kalnynai ir smėlinga indėnų žemė amžinam poilsiui priglaudė lietuvį karį Gubertą Mickė-ną, vos 39 m. sulaukusį. Mirtis įvyko netikėtai: traukinys suvažinėjo Spences Bridge ruože, kur velionis tarnavo sargu. Jis buvo susipratęs Vilniaus krašto lietuvis, kur veikė prieš lenkų jungą, paspruko į N. Lietuvą, tarnavo kariuomenėje ir įgijo puskarininkio laipsnį. Rusams okupavus Lietuvą buvo karys, vėliau kovojo kartu su partizanais prieš okupantus, buvo įsijungęs į “Vanagų” eiles, dalyvavo ties Seda kautynėse Žemaičių rinktinėje, paskui pabėgo į Čekoslovakiją, Vengriją, Austriją, o vėliau atvyko į Kanadą kaip tremtinis. Vilniaus krašto lietuviai liūdi jo netekę, nes jis buvo kovotojas už laisvę, nešė knygas, partizanavo ir pagaliau be laiko baigė svetingoj žemėj nevystančios garbės ir lietuvių tautos tarnybą, kurį palydėjo svetimieji broliai lietuviai, nes buvo iš šeimos vienas.

Tolimoje Australijoje mirtis išplėšė žymų Lietuvos darbuotoją, visuomeninką ir N. Kovų dalyvį Celestiną Petriką, vos 54 m. amžiaus. Jis Nepriklausomybės kovose vadovavo, pateko į bolševikų nelaisvę, kur kalėjime buvo kankinamas, badu marinamas, buvo pastatytas prie sienos sušaudymui, bet laimingai paspruko, sargybų nepagautas grįžo į Lietuvos kariuomenės laikomas fronto eiles, iš kur rašė išgyvenimus į lietuvišką spaudą. Kuriantis kariuomenei jis ėjo iš kaimo į kaimą, ragindamas eiti ginti Tėvynės, paskui mokinosi, buvo veiklus Steigiamojo Seimo propagandistas,gyveno Kaune, Kaišiadoryse, Kretingoj, Telšiuose ir kitur, eidamas mokesčių inspektoriaus pareigas, o atėjus karui ir antrukart rusams sugrįžus į Lietuvą, C. Petrikas kartu su pabėgėliu mase ir savo šeima atsirado V. Vokietijoje, Berlyne, Weidenno stovykloje, kur pora metų išbuvo jos komendantu. Jis buvo sveikas visur, bet mirtis pakirto. Pergyveno bolševikų nelaisvę, sunkias kovas, dviejų karų audras, o turėjo atsigulti atsiskyręs tolimoj Australijoj, liūdint savai šeimai ir visai lietuvių tautai, nes dėl jos dirbo ir aukojosi. Gili užuojauta “Kario” skaitytojų vėlionies likusiai šeimai! Visi užgęsusieji ilsėkitės ramybėje! Tegul Jūsų darbai ir pasiaukojimas skatina likusius eiti tais darbingais keliais mūsų Lietuvai ir jos laisvei.

LIETUVIŲ KARIŲ GYVENIMO KRONIKA

Parengė Bal. Brazdžionis, Chicago, Ill.

Štai koks gyvas lietuvių karių gyvenimas įvairiose vietose: vieni parvyksta, kiti išvyksta į JAV armijas. Linkėtina, kad kariai niekad nepamirštų savos spaudos, ypač “Kario”, kuris ir nori duoti daugiausia žinių iš jų gyvenimo. Lietuviškas spausdintas žodis tegu lydi visus Lietuvos buv. ir JAV armijos esančius karius; dabar laikas jį pasikviesti ateinantiems 54 metams. Čia paminime karius ir jų gyvenimo permainas:

Čia žemiau paminimi visi dar neseniai išvykę į JAV armijas lietuviai kariai:

•    Cpl. Gediminas Jatulis, grįžo sveikas ir linksmas iš kariuomenės, kur tarnavo ilgą laiką V. Vokietijoje. Laimingo civilinio gyvenimo JAV žemėje!

•    Vytautas Vidugiris, gyv. Philadelphia, Pa., šiomis dienomis išvyko į JAV kariuomenę.

•    Vytautas Valaitis ir Mindaugas Nasvytis, prieš išvykdami į naujas paskyrimo vietas, buvo trumpų atostogų Clevelande.

•    Vytautas Galinis, dar pernai metais pašauktas armijos tarnybai, šiomis dienomis siunčiamas į Europą.

•    Pvt. Vytenis Telyčėnas, sūnus Alfonso ir Onos Telyčėnų, gyvenančių Clevelande, atlikęs karinį apmokymą North Carolinoj, yra išsiųstas į Europą karinei tarnybai.

Vytenis, prieš įstodamas į kariuomenę, studijavo Western Reserve University ir priklausė Čiurlionio ansambliui.

•    Leonardas Čėsna pašauktas į JAV kariuomenės tarnybą.

•    Gytis Gaurilius, pašauktas atlikti karinę prievolę Amerikos kariuomenėj ir baigęs pagrindinį apmokymą garsioj parašiutininkų divizijoj, šiomis dienomis buvo atvykęs trumpoms atostogoms pas tėvus į Chicagą. Po atostogų išvyko į karinę kalbų mokyklą netoli Floridos.

•    Arvydas Grigolaitis, gyv. Rochester, N. Y., Jono Grigolaičio sūnus, kurio tėvas ir motina vis dar Vokietijoj, šiomis dienomis išvyksta su JAV kariuomenės daliniu į Korėją.

•    Arnoldas Plevokas, žinomų duonkepių Plevokų sūnus, išvyko į JAV kariuomenę. Arnoldas yra geras sportininkas.

•    Juozas Liubinskas, Lietuvių Filatelistų Draugijos iždininkas, Lietuvos pašto ženklų specialistas, gyvenęs Aštuonioliktoj Kolonijoj, persikėlė gyventi į nuosavą namą 827 West 18th St„ kurį šiomis dienomis įsigijo. Liubinskų sūnus tarnauja JAV kariuomenėj ir šiuo metu yra Anglijoj.

•    Justinas Kirvelaitis, Detroit skautų veikėjas, išvyksta į JAV kariuomenę. Vietos vyr. skautės ir skautai Griškelių bute jam suruošė išleistuves. Išvykstančiajam palinkėta sėkmės ir įteikta atminimui dovanėlių.

• Bakanavičiaus šeimašiomis dienomis išleido kartu net du savo sūnus: Edvardą ir Algimantą į JAV kariuomenę. Bakanavičius buvo Lietuvos savanoris kūrėjas ir Nepriklausomybės kovų dalyvis. Jau treji metai, kaip šeima gyvena šiame krašte.

•    D. Staniškis, lapkričio 3 dieną išvyko į Dėdės Samo kariuomenę. Tai buvo veiklus clevelandiečiu jaunimo narys. Jaunieji jo draugai ir bičiuliai liūdi, jog dvejiems metams neteko mielojo Džiugo, kuris buvo vienas iš pačių aktyviųjų ateitininkų, studentų skyriaus ir “Čiurlionio” ansamblio narių. Spalio 31 d. jaukiomis vaišėmis su savo idėjos broliu atsisveikino studentai ateitininkai.

•    Vladas Brazauskas neseniai grįžo, atlikęs karinę prievolę. Vardinių proga su tėvu Vladu jį pasveikino draugai ir pažįstami. Brazauskai gyvena Cicero, Ill.