Pergalė ateities kare
B. B.
Pasaulio istorijoje, raudonu siūlu praeina išsiskiriantieji įvykiai, nužymėti žmogaus kovomis, pradedant pavieniais, tolygiai didėjančiomis grupėmis, būriais, su nuolat besikeičiančiais ir su technologijos kitimu tobulėjančiais ginklais, didėjančia kautynių lauko — vietos apimtimi ir didėjančiais nuostoliais — sunaikinimu. Didėjant ginklų galingumui, pagal jų panaudojimo taktiką ir būdus, buvo pritaikyta ir kautynių vienetų organizacija, kad pilnai išnaudojus ginklų veikimą ir kad sumažinus priešo ginklų veikimo pajėgumą.
Šiuo metu daug galvojama kokioje formoje ir kokiame laipsnyje panaudotini branduolinės energijos ginklai, galimuose karuose. Priedangoje galutinių (ultimatyviu) ginklų sumažinimo konferencijų vyksta karštligiškas jų gamybos ir jų panaudojimo priemonių gaminimas, išrandant kasdieną įmantresnius būdus praktiškame pritaikyme. Galima spėti, kad būsimame kare, nežiūrint didžiausios grėsmės pačiam sau, bus naudojama dabar gaminamos ir pagamintos raketos su branduoliniais užtaisais ir kiti panašios rūšies ginklai, valdomi elektroninėmis priemonėmis — mygtukų paspaudimais. Nežiūrint kaip tobulai ir kokiame laipsnyje būtų įrengta gynybos sistema, laimėjimas vien tik technologinėmis priemonėmis, iki šiol dar neapspręsta, kad būtų galimas. Kariuomenė — karys pasilieka ir toliau pagrindinė jėga kare, ir bent artimoje ateityje, kario nepakeis jokia mechaninė priemonė. Technologija ir toliau pasiliks kario įrankiu, be abejo ji turės esminės įtakos kario psichikai ir veiksmams kautynių lauke, statanti vis daug didesnius reikalavimus kovotojui ir vadams. Gausi ir sudėtinga sistema iš vadų reikalauja jau dabar, aukštų dvasinių savybių, aštraus proto ir mokslo ir dar daugiau pareikalaus ateityje.
Laiko tėkmėje nesunku pastebėti kautynėse vyraujančią trikampio sistemą: aplinkybės, kovotojas ir vadas, Šioje sistemoje didžiausios įtakos kautynių sėkmingumui turėjo vadovavimas ir moralė. Pavyzdžiui, Napoleono pasisekimai rėmėsi daugiausia tikėjimu savo paties genijum. Tiesa, jis buvo geras organizatorius, turėjo savo idėjas strateginėse ir taktinėse sąrangose, kurias sugebėjo, iš anksto pramatydamas, atatinkamai paruošti veiksmui, tačiau, šalia to, lemiamos reikšmės turėjo didelis savimi pasitikėjimas ir sugebėjimas pažinti kovotoją esantį sunkiose kautynių sąlygose. Kovotojo psichika kautynių lauke turi didelę lemtį į jo veiksmus; baimė, nepasitikėjimas, netekimas atsakomybės jausmo, nereagavimas į aplinkybes, nelojalumas, nenoras aukotis, patriotizmas — tai veiksniai į kuriuos Napoleonas galėjo paveikti savam laimėjimui.
Kita karo vadų svarbi savybė, tai beatodairus rizikavimas vykdant užsibrėžtą planą, pasitikint savimi. Pav. Khalid inbal - Walid kautynėse prie Yarmuk, rizikingais veiksmais laimėjo kautynes prieš daug skaitlingesnį priešą; Tarig ibin - Ziyad, išlaipinęs iš jūros invazijos dalinius, sudegino laivus, kad kovotojai neturėtų minties pasitraukti; sultonas Mahomedas II laimėjo, užtęsdamas Konstantinopolio tvirtovės rizikingą apgulimą.
Panašiose kovose, vadai išvesdavo savas jėgas laimėjiman, dėka savo pačių drąsos ir priešą viršijančio savo moralinio pajėgumo. B. H. Liddell Hart, savo veikale Thoughts on War, eilėje pavyzdžių pailiustravo, kaip dažniausiai kautynių eiga ir lemtis būna iš anksto nustatyta — nulemta abiejų pusių vadų dvasinių pajėgumų, viršijančios moralės ir asmeninių charakterių, turėjusių lemiamos įtakos kautynių eigai.
Pagal Napoleoną, pirminės reikšmės turinčios kario savybės yra ištvermė ir sugebėjimas pakelti nuovargį; drąsa yra antroje vietoje. Nedateklius, skurdas, sunkios aplinkybės yra mokykla geram kovotojo paruošimui. Miltiado vedami graikai prie Marathono, paliko užgrūdinto kario pavyzdi. Anų laikų graikams atletizmas, buvo religija. Su fiziniu parengimu, lygiagrečiai turi būti laikoma ir drausmė; prie Austeflitzo prancūzų eilės nepajudėjo, ištisomis valandomis artilerijos sviediniams daužant išrikiuotas jų eiles, šitoks drausmingumas parodė sugebėjimą valdyti didelį dvasinį pajėgumą.
Šventieji karai, išryškino ideologijos reikšmę, turinčią pagrindinės įtakos kovotojo moralei. Už Mahometo tikėjimo skleidimą kardu, kovoję žuvęs karys ėjo rojun, Kryžiuočiai kardu krikštijo pagonis lietuvius, kad gautų atlaidus,
Carl von Clausewitzas ypatingai išryškina kautynių komplekse kario pirmavimą, kur organizuotoje masėje, dėka individo drausmės ir bendro pasitikėjimo, greitai įvertinant aplinkybes, greičiau už priešą pritaikant veiksmus (vadovavimas) ir atatinkamas priemones, išeinama laimėjiman.
Šiandieninis kautynių, laukas yra daug sudėtingesnis už buvusius. Branduolinės energijos ginklų panaudojimo strategija, pakeičia iš esmės jėgų panaudojimo koncepcijas; jų galingumas išskiriamas į atskirą kategoriją (20 kilotonų A bomba prilygsta 4 milijonams, 1 megatoninė — 200 milijonų lauko artilerijos pabūklų; tolinaša — pusė žemės rutulio, orbitinės bombos — neribota). Šio ginklo naikinamoji ugnis yra tiksli ir galinti pasiekti taikinį bet kurioje žemės rutulio vietoje (apie tarpplanetinius taikinius, šiuo metu dar tik tebegalvojama). Atrodytų, kad to išdavoje, iki šiol turėtos ginkluotos jėgos yra jau atgyvenę (žiūr. 1968 m. Karys Nr. 4, “Pėstininkas ir šių dienų technologija”).
Technologinė pažanga ir mokslas pakeitė ne vien ginklų arsenalų veidą, bet turėjo ir milžiniškos įtakos pavieniam kovotojui. Su kardu rankoje pavienis kovotojas, turėjęs pagrindinį vaidmenį praeities kovose, šiuo metu yra nustelbtas technikos “stebuklų”. Naujos kartos kovotojas kautynėse yra aprūpinamas visais galimais patogumais (ypatingai amerikietis). Iš prabangaus civilinio gyvenimo, karys atsineša į kovotojų eiles įvairiausių idėjų, įsitikinimų, pažiūrų į militariniai politinius motyvus, į pačias karines jėgas, vadus ir sistemą. Šitokios rūšies masę padaryti veiksmingą kautynėse, yra didelė vadų užduotis. Dabartiniu metu šie simptomai yra ryškiausi amerikiečių kariuomenėje, tačiau mažesnėje skalėje, jų yra ir net tokioje kariuomenėje, kaip rusų.
Amerikiečių šaltiniais vadovaujantis, išryškinama keletas reiškinių, turinčių įtakos į nūdieninį karį:
1. Dideliu mastu ir greičiu yra priimama individualizmo pažiūra, kuri, be abejo, karinėje sistemoje negali būti priimta skelbiamoje formoje. Kautynėse individas reiškiasi jam skirtose organizacijos ribose.↓
2. Plačiai propaguojama ir priimama idėja, kad karai tarnauja tik tam tikros grupės žmonių interesams, jų saviems asmeniškiems reikalams, kad kariuomenė yra neproduktinga organizacija ir krašto ginklavimas yra visiems nuostolingas biznis, pelningąs tik keliems asmenims. (Ir mūsuose dažnai buvo kalbama ir rašoma, kad bereikalingai išmesti pinigai ginklavimui ir kariuomenės išlaikymui verčiau būtų sunaudoti kultūriniams reikalams).-
3. Individualus praturtėjimas dažnai palaidoja norą aukotis, atsisakant medžiaginių vertybių ir prabangos.
4. Neigiama pažiūra į fizinį darbą, sportą — ugdantį individo fizinį pajėgumą (palyginant anų laikų spartiečius, graikus, romėnus, ir šiais laikais komunistinių kraštų pažiūras).
5. Didesni reikalavimai kariuomenei aprūpinti, negu ištikro yra reikalinga.
6. Nenoras paklusti drausmei.
7. Mažėjimas respekto religijai ir kraštui.
8. Didėjanti psichinė ir jausminė įtampa.
9. Palinkimas į narkotikus ir palaidą gyvenimą.
Minėti reiškiniai turi nemažiau svarbos už branduolinės energijos ginklus nūdieninėje karinėje strategijoje ir taktikoje (amerikiečiams iš Vietnamo reikėjo atitraukti apie trijų divizijų ekvivalentą pavienių narkotikų karių, dėl jų netinkamumo kautynėse. Kitaip tariant — trys divizijos buvo išmestos iš rikiuotės).
Reikia pažymėti, kad ir vadai yra iš tos pačios žmonių grupės, tačiau jiems statomi gerokai skirtingi profesiniai reikalavimai kaip kovotojui. Vadas turi motyvuotai spręsti ir vadovauti savo moderniam daliniui, sėkmingai išeiti iš kautynių nugalėtoju priešo, kuris gali būti stipresnis ir geriau ginkluotas, turintis aukštesnės karinės moralės karius; išlaikyti pusiausvyrą komplikuotuose, nesėkminguose atvejuose, kad su mažiausiais nuostoliais išeitų iš kritiškos padėties ir tuojau pat iš naujo persitvarkius, įvertintų aplinkybes, kad iš naujo pradėtų sėkmingus veiksmus, siekdamas užsibrėžto tikslo. Ateities karuose, vargu ar bus galima panaudoti praeities patyrimus, dėl milžiniškai skirtingos technologijos, socialinių aplinkybių ir kovotojo psichologijos. Vargu ar būtų galima tvirtinti, kad dėl anksčiau minėtų priežasčių, ar kurių kitų šiuo metu visuotiną taiką nešančių idėjų, žmonija atsisakys kruvinų konfliktų sprendimo būdų — karų. Moderniame laikotarpyje, žmonija karų turėtų atsisakyti, dėl nepaprastai didelių ginkalvimo išlaidų ir dėl ginklų galingumo. Pastebėtina, kad paskutiniųjų karų ir nūdieninės pasaulinės konsteliacijos studijos, dar nesurado idėjos, kad išvengtų ateities karų, kurių pasireiškimas gali būti neribotai įvairus (dabartiniai riboti karai, gali tęstis iki perėjimo į galutinių ginklų panaudojimą.
Negalima tylomis praeiti pro faktą, kad ateities karuose nulems ne kiekybė, bet kokybė. Manevras vystysis dar didesnėje formoje, dėka motorizacijos ir modernių ryšių, kurių dėka bus galima daryti greitus sprendimus, greit reaguoti į greit besikeičiančias aplinkybes; Dėka oro jėgų išvystymo ginkluotų jėgų aprūpinimas ir papildymai bus įmanomi toli priešo užnugaryje ir tolimuose atstumuose, kas vers atsisakyti frontų ir bus prieita prie sričių kautynių. Karo meno sėkmingumas kryps ton pusėn, kurioje bus daugiau talentingų, moksliniai parengtų vadų ir aukštos moralės ir fiziniai pasirengusių kovotojų, sugebančių ir nusimanančių tinkamai panaudoti technologines priemones ir įvertinti aplinkybes.
Nuo 1945 m., iki šiol dar nėra atsisakyta idėjos užimti priešininko žemę, todėl ir pėstininkų veiksmai, gali lengvai virsti partizaniniais, tuo pačiu, kautynių lauke esminiais, kurie pareikalaus iš kovotojo gero fizinio parengimo ir ištvermės pakelti sunkumus, dar daugiau aukštų dvasinių savybių, drąsos, ryžto, sumanumo, pasitikėjimo, didelio reikalų supratimo, patriotizmo, drausmės. Tie reikalavimai ypatingai bus griežti vadams, ant kurių pečių guls visa kovų našta, ypatingai psichinė — nežinios baimė, kuri labai stipriai veikia ir patyrusus kovotojus. Net ir geriausiai planuoti veiksmai susiduria su netikėtinumais, aplinkybių pasikeitimas, klaidomis, nesėkmėmis, kas ypatingai stipriai veikia vadų nervus, galinčius privesti prie nuostolingų išdavų. Tokios pačios įtakos turės anos aplinkybės ir kovotojams, mažinančios jų kovingumą ir smukdančios jų moralę. Vadovavimas demoralizuotam daliniui yra daug sunkesnis negu kautis su priešu.
Kiekvienas naujas karas turės skirtingą taktinių veiksmų ir ginklų skalę, todėl iš anksto apspręstos formos, vargu ar turės geras pasekmes — iš čia iškyla pirminis reikalas parinkti tinkamus vadus, kurie būtų visapusiškai parengti iki profesionalinio lygio, kad kintamose kautynių aplinkybėse, galėtų daryti tinkamus sprendimus, pasiimant visą atsakomybę pagal savas išgales.
Ypatingai tenka pabrėžti, kad didžiausia dalimi pasekmės ateities karuose glūdi tautoje — valstybėje, kuri turi pati, pirmoje eilėje, sugebėti išugdyti visas kariui reikalingas vertybes, organizuojant tinkamą sistemą jaunuomenės auklėjime. Patriotizmas, savo krašto reikalų svarba ir asmeninės atsakomybės jausmas už jų sėkmingumą, supratimas reikalo ugdyti asmeniškas fizines ir dvasines jėgas, derinimas asmeniško gyvenimo su socialinės santvarkos reikalavimais, pilietinė drausmė ir jos pilnutinis supratimas, gilus respektas žmogui ir jį supančiai aplinkai — tai reikalavimai galintys išugdyti pilietį, kuris būdamas integraline valstybės ir tautos dalimi, kaip savo asmeniškus reikalus ir gyvybę, tolygiai gins ir valstybės reikalus ir nepriklausomybę. Tai tinka bet kurį darbą dirbančiam asmeniui, tačiau atsakomybė tenka krašto — tautos šviesuomenei ir politikams, kurie vadovauja ir vykdo krašto — tautos gyvenime impulsyvines funkcijas. Jiems šalia kitų krašto ir tautos reikalų, turi būti gerai žinomi ir suprantami kariui ir vadui statomi reikalavimai, nes karas yra valstybės politikos tąsa.
Žmogus — kovotojas ir toliau pasiliks pagrindiniu ateities kovų elementu. Nuo jo išugdymo, apmokymo ir moralės priklausys ateities karų laimėjimas ar pralaimėjimas.
LITERATŪRA
Von Ernst Aųgust Nahn — Mensch, Technik und Krieg in der Sicht der deutschen Wehrwissenschaften; Carl von Clausewitz — Vom Kriege; Col. Ijaz Ahmad — The Soldier, the Bat-tlefield and Leadership; B. H. Liddell Hart—Thoughts on War; Gen. W. C. Westmoreiand — Tomorrow's Army:
