Partizanai: Istorija ir dabartis

AMERIKOS LIETUVIAI AUKOJO PINIGUS IR KITAIP RĖMĖ LIETUVOS ŠAULIŲ SĄJUNGĄ

Patriotizmas, tėvynės meilė, tautinė valstybė, kurioje plačiai išplitusi religija, visad buvo ir bus nekintančiomis dvasinėmis vertybėmis. Istorija byloja, jog šias tautines dorybes praradusios tautos, kad ir didelės ir turtingos, dažniausiai sunyksta, praranda savo tautines žymes ir suverenumą, nes niekas nenori jų ginti, o juo labiau— neatsiranda didvyrių, kurie ryžtųsi už jas mirti.

VLADAS MINGĖLA

Kai 1918 m. vasario mėn. 16 d. iš visos Lietuvos suvažiavę lietuviai, sudarę Lietuvos Tarybą, paskelbė Lietuvą nepriklausoma ir suverenine valstybe, reikėjo ginklu ir kraujo aukomis tą paskelbimą apginti. Per miestus ir kaimus sklido lietuviško proto ir širdies pagimdytas šūkis: “Be kraujo ir aukos, nebus laisvos Lietuvos!”

Anuomet mūsų kraštą (pagal Šaulių sąjungos kūrėją Vladą Putvinskį-Pūtvį), mūsų žemę slėgė ne tik priešai, bet ir sunki ekonominė negerovė.

Po I Pas. karo mūsų žemė buvo nualinta, sunykusi, miestai ir kaimai sudeginti. Kaimuose, per keturių metų karą, gyvuliai išnaikinti, nebuvo sėklų laukams apsėti. Viso krašto ūkis skurde skendėjo. Aplinkui viešpatavo nepakeliamai sunkus vargas. Pokario metais dar ruseno sudegintų miestų, miestelių ir kaimų medėgaliai. Svetimųjų, o ypač vokiečių, apsėstas kraštas šaukėsi Dievo pagalbos. Suvargę ir suskurdę lietuviai jieškojo teisybės. Plito epidemijos ir mirtis nesu-

Viduryje: premijų mecenatas Gediminas Rugienius ir premijos laimėtojas Vladas Mingėla. Kairėje — LšST c.v. pirmininkas, deš. — vicepirmininkas.

draudžiama pjovė gausią pjūtį. Žmonių aimanos sklido skersai ir išilgai mūsų žemę. Trūko miestuose maisto, nebuvo bulvių ir duonos, o kaikuriose vietovėse aplinkui svaisčiojosi bado šmėkla. Mirtis, dalgiu besišvaistydama, jautėsi tikrąja šeimininke.

Ir tuomet gimė mintis, kad reikia steigti Šaulių Sąjungą. Pirmiausia reikėjo suformuluoti raštu šios organizacijos ideologiją, surašyti veiklos, kovos ir darbo statutą. Nebuvo dar priimtas Šaulių Sąjungos įstatymas, kuris legalizuotų Š.S. veiklą. Darbų kalnai stojo skersai kelią.

Šaulių Sąjungos pirmieji kūrėjai, Matas Šalčius ir Vladas Pūtvis, tą nedarną kaip įmanydami ėmė šalinti. Jie stebėjo panašią Suomijos organizaciją, ir iš jos mokėsi, pavyzdį ėmė. Laiko buvo maža. Skubėta viską greičiau atlikti. Priešai lipo ant kulnų. Užtat 1920 m. birželio 27 d. buvo sušauktas pirmasis organizacinis suvažiavimas, Kaune; jame dalyvavo 72-jų būrių atstovai. Jiem rūpėjo kaip galima greičiau išleisti Lietuvos Šaulių Sąjungos įstatymą. Toks įstatymo projektas buvo Šaulių S-gos paruoštas ir pateiktas Krašto Apsaugos ministeriui. Šįkart ėjo greitai. Po kelių mėnesių Šaulių Sąjungos darbą legalizuojąs įstatymas buvo svarstomas Steigiamajame Seime. 1920 m. liepos vidury pateiktas įstatymas buvo priimtas. Krašto Apsaugos ministerija ėmė labiau rūpintis šauliais. Šaulių Sąjungos vyrai buvo aprūpinti ginklais, drabužiais ir maistu. Toliau padėtis gerėjo. Būrių skaičius augo. Tik po pusmečio, vietoje 72 būrių ėmė gyvuoti 150. Pagaliau, ministerių kabinetas nutarė Šaulių Sąjungą remti. Po to, buvo biudžetu paskirta atitinkama suma Š.S. instruktoriams ruošti. Suorganizuoti pirmieji instruktorių kursai (kariniam apmokymui), į kuriuos buvo priimta 50 kursantų. Tai buvo tik pradžia.

1920 m. liepos vidury buvo paruoštas Šaulių Sąjungos vidaus statutas, kurį patvirtino ministerių kabinetas. Buvo išleistas šio turinio Lietuvos Šaulių Sąjungos įstatymas:

LIETUVOS ŠAULIŲ SĄJUNGOS ĮSTATYMAS

Priimtas Steigiamojo Seimo 1921 m. liepos 7 d.

1§ Lietuvos Šaulių Sąjungos tikslas — stiprinti ir didinti valstybės gynimo pajėgas.

2§ Sąjungos nariais gali būti visi Lietuvos piliečiai ir pilietės, kurie stovi ant pamato nepriklausomos demokratinės Lietuvos Respublikos, kurie nebuvo baudžiami už kriminalinius bei tėvynės išdavimo, ar kokius kitus nusikaltimus ir nusižengimus, atimančius visas, arba kaikurias piliečių teises.

Pastaba:Piliečiai, nebaigę 17 metų turi pristatyti tėvų sutikimą.

3§ Tam tikslui vykdyti Sąjunga: a) auklėja pilietinę sąmonę ir krašto gynimo dvasią; b) tobulina savo fizines pajėgas ir vikrumą bei moko karo mokslo; c) reikalaujant valdžios ir visuomenės organams, eina jai pagalbon šiais atvejais: 1. jieškant, suimant bei daboj ant Respublikos įstatymams nusikaltusius asmenis; 2. saugoj ant valstybės turtą ir jos gerovę; 3. ištikus visokioms visuomenės nelaimėms. (Pastaba: šauliai neturi teisės savarankiškai imtis administracijos pareigų.); d) karo ir karo padėties metu Sąjunga gali būti Krašto Apsaugos Ministerijos pašaukta prie valstybės gynimo fronte ir kariuomenės užpakalyje ribose šio įstatymo ir Šaulių S-gos statuto.

4§ Sąjunga priklauso Krašto Apsaugos Ministerijai, kuri teikia jai instruktorius, duoda nurodymus ir kontroliuoja jos veikimą.

5§ Sąjungai leidžiama įsigyti ir laikyti savo žinioje visų rūšių ginklai, kariškoji medžiaga ir prietaisai. Jų vartojimą kontroliuoja Krašto Apsaugos Ministerija remdamasi atitinkamomis instrukcijomis ir nurodymais.

6§ Šauliai, dirbdami Valstybės gynimo darbą, naudojasi visomis karių teisėmis bei privilegijomis, nukentėję ar žuvę fronte šauliai, ar teikdami pagalbą valdžios ar savivaldybių organams, naudojasi pašalpomis ir pensijomis kaip kariai.

Pastaba:Šis § taikomas nuo to laiko, kada Krašto Apsaugos Ministerija Šaulių S-gos įstatus patvirtino (1919 m. rugsėjo mėn. 15 d.).

7§ Šaulių Sąjunga yra juridinis asmuo.

8§ Sąjungos lėšos susidaro iš jos pajamų ir valstybės asignavimų.

Pastaba:Valstybės asignavimas tegali būti duotas per Krašto Apsaugos Ministerį, Šaulių Sąjungai Centro Valdybai patiekus išlaidų ir pajamų sąmatą.

9§ Vidaus Sąjungos organizacijai ir tvarkai nustatyti Ministerių Kabinetas leidžia jai įstatus, remdamasis šiuo įstatymu.

10§ Sąjunga nustoja veikusi, arba savo nutarimu statute numatytu būdu, arba valdžiai uždarius.

11 § Sąjungai nustojus gyvuoti, Sąjungos turtas pereina valdžios žinion.

[pas.] A. Stulginskis,

E. Respublikos Prezidento Pareigas, Steigiamojo Seimo Pirmininkas, [pas.] D-ras K. Grinius, Ministeris Pirmininkas. Kaunas, 1921 m. rugpjūčio mėn. 3 d.

Augant Šaulių Sąjungai skaičiumi, ideologine prasme ir prityrimu, K.A.M. teikiamoji parama vis dėlto buvo nepakankama. Reikėjo kiekvieną šaulį apginkluoti, apmokyti. Neužteko vien šautuvų ir šaudmenų, reikėjo kulkosvaidžių ir bombosvydžių. Pagaliau reikėjo maitintis. Nelengva anuomet buvo apsirūpinti drabužiais, apavu ir maistu.

Matas Šalčius ir Vladas Pūtvys-Putvinskis buvo pirmieji, kurie sugalvojo kreiptis į Amerikos lietuvius, prašydami pagalbos — dolerinių aukų. Tik Šaulių Sąjungos balsui nuskambėjus, tą balsą išgirdę lietuviai amerikiečiai šoko gelbėti ne tik paskelbtąją nepriklausomybę, bet ir, atskirai, — Šaulių Sąjungą. O pasaulio istorija taip panorėjo, kad šiandien tokiais pat amerikiečiais lietuviasi-šauliais tapome mes, kurie (aišku, tik vyresnio amžiaus) anuomet gyvenome, o kai kurie ir kovojome su besiveržiančiais į Lietuvą priešais.

Ypač gausios aukos pradėjo plaukti į Šaulių Sąjungos iždą 1920 metais.

Lietuvos Šaulių Sąjungos c.v. išleistoji brošiūra (1921 m. birželio 15 d.) “IDĖJA IR DARBAS”, kuri buvo išspausdinta Lietuvių spaustuvėje Klaipėdoje, Didžiojoj Smėlių gatvėj Nr. 13, talpina nuoširdžią Šaulių Sąjungos padėką broliams amerikiečiams lietuviams:

“Lietuvos šaulių žodis broliams amerikiečiams.

Didesnieji mūsų kaimynai lenkai ir rusai, ilgus amžius Lietuvoje viešpataudami, žiauriausiomis priemonėmis stengėsi galutinai numarinti lietuvių tautos galingą dvasią ir, tuo pačiu, paversti lietuvius vergais. Jiem jau buvo pavykę išbraukti Lietuvą iš pasaulio valstybių ir tautų tarpo ir iš Europos žemėlapio. Jų šeimininkavimas mūsų krašte net 123 metus įstūmė mūsų brangią Tėvynę į didelį skurdą, į verguvę, pavertė mūsų tautą beraščiais tamsuoliais.”

(Muravjovo - koriko laikais, istoriko Adolfo Šapokos duomenimis, tik per vieną pusmetį, bemalšinant 1863 m. sukilimą, buvo nužudyta arba pakarta 129 žmonės. Į katorgą (sunkiųjų darbų kalėjimus) jis išsiuntė 972 žmones; į Sibirą ištrėmė 1,427; iškraustė iš Lietuvos į Rusijos gilumas — 1,529; atidavė į Rusijos kariuomenę 345; uždarė į kalėjimus — 864; ištrėmė į Rusiją, lengvesnėmis sąlygomis, duodant žemės — 4,096. Tuo būdu, per tą baisųjį pusmetį siaubingai nukentėjo 9,361 žmogus-lietuvis. Bet iš tikrųjų, be jokių statistikų, buvo daug daugiau aukų.)

“Lietuvoje šimtai tūkstančių sveikiausių ir geriausių Lietuvos sūnų ir dukterų, nepakeldami didžio vargo ir baisios politinės neteisybės, priespaudos, priversti buvo apleisti mylimą šalį ir leistis į tolimas keliones — už jūrių marių — duonos ir liuosesnio oro jieškoti.

Bet Jūs, broliai lietuviai, ir už plačių vandenynų gyvendami, nepamiršote savo vargingos tėvynės ir kenčiančių brolių; jūs nuolat kreipiate ilgesio žvilgsnį rytų linkui ir lekiate mintimis į brangią gimtinę, savo protėvių šalį, su kuria jus riša daugelis tamprių lietuviškų tautinių ryšių, su kuria jus jungia džiaugsmų ir liūdesio atsiminimai.

Tai mes geriausiai jaučiame ir matome šiais sunkiais mūsų Tėvynės prisikėlimo laikais. Kai po ilgų vergijos amžių, po sunkių vokiečių okupacijos metų, lietuvių tauta, lyg iš karsto prisikėlusi, tarė visam pasauliui galingą, pilną priekaišto ir, kartu, pasiryžimo žodį: “Gana svetimųjų vergijos!” ir ėmė organizuoti savo Žemei ir Laisvei ginti ginkluotus šaulių būrius. Tuomet labiau susipratę Lietuvos piliečiai, patriotai, pamatė, kad Lietuvos vyriausybė nepajėgs tiek kariuomenės sutelkti, kad ji galėtų sėkmingai triuškinti šimteriopai skaitlingesnį priešą; šioji aplinkybė pagimdė Šaulių Sąjungą.

Lietuvos artojai, darbininkai ir valdininkai, be luomų ir pažiūrų skirtumo, ėmė spiestis į šaulių būrius, ėmė ginkluotis, kad stojus į kovą už šviesesnę gimtosios šalies ateitį.

Įvairiais rūbais apsirengę, dar įvairesniais ginklais apsiginklavę, stojo šauliai-partizanai į pagalbą dar esant labai negausiai mūsų kariuomenei; didžiausiu pasiryžimu ir troškimu tapti laisvais, atsiekta tikrai stebėtinų pergalių.

Tuo laiku, kai buvo grumtasi su daug kartų skaitlingesniu ir stipresniu priešu, o jų buvo trys, kai ilgais amžiais laukta ir jau įkūnyta Lietuvos laisvė ir Nepriklausomybė buvo didžiausiame pavojuje, — tuo laiku Jūs, Broliai Lietuviai Amerikiečiai, savo dosnia ranka ir pritarimu, didžiausia Tėvynės meile, sustiprinot mūsų pailsusią dvasią ir sustiprinot mūsų jėgas ir ryžtą; aukodami šauliams, — apskritai tariant, Tėvynės gynimo reikalams, Jūs, toli nuo kovos laukų būdami, pasiekei žiaurų priešą ir uždavėt jam daug skaudžių smūgių; Jūs savo gausiomis aukomis pagreitinot Šaulių Sąjungos išsivystymą į didelę ir galingą ginkluotą organizaciją.

Šiandien skaitlingi šaulių būriai tvirtai stovi Tėvynės Nepriklausomybės sargyboje ir su jais rimtai skaitosi paskutinis ir atkakliausias Lietuvos priešas — ginkluotoji Lenkija. Jų vyriausybė kelintą kartą kreipiasi į Paryžių ir Londoną, prašydama iš ten paspausti Lietuvą, kad Šaulių Sąjunga būtų nuginkluota; bet tai bergždžias lenkų darbas, kurs mums, šauliams, tik priduoda daugiau drąsos ir pasiryžimo.

Naudojantis gal būt tik laikina atsikvėpimo valanda, Lietuvos Šaulių Sąjunga taria Jums, Broliai Lietuviai Amerikiečiai, už gausias aukas ir moralinę paspirtį, unoširdų AČIŪ.

Sakome, kad gyvename gal būt laikiną ramesnę atsikvėpimo valandą, nes turėdami tokį

Birželio 17 d., Dainavoje, buvo sesių šaulių diena, šaulė Tremtyje redaktorė, istorikė sesė Stefa Kaunelienė, pristato Sibiro kankinės, rašytojos, šaulės Stefos Rūkienės knygą: Grįžimas į Laisvę.    Nuotr. K. Sragausko 

neramų ir veidmainingą kaimyną, kaip Lenkus, t.y. Lenkijos valstybę, mes negalime būti ramūs dėl savo rytoajus, negalime nei vienai valandai paleisti iš rankų ginklo.

Briusselio ir Ženevos derybos aiškiausiai rodo, kad Lenkai dar neužtektinai pamokyti, kad jie dar neatsisakė nuo savo grobiamųjų siekimų, kad diena po dienos mes galime susilaukti jų naujų pasikėsinimų prieš Lietuvos Žemę ir Laisvę. Todėl reiškiame vilties, kad Jūs, Broliai Amerikiečiai, šios rimtos padėties ir ypatingo pavojaus valandoje, neužgniaušite savo dosnios rankos, bet ir toliau remsite Šaulių Sąjungą savo gausiomis aukomis ir širdinga užuojauta.

Dar kartą tariame Jums gilios padėkos žodį.”

[Pasirašė]: Lietuvos Šaulių Sąjungos centro valdybos pirmininkas Vl. Putvinskis; vicepirmininkas M. Mikelkevičius; iždininkas M. Žvirėnas; C.V. nariai — M. Šalčius, R. Skipitis, J. Papečkys, M. Sleževičius, M. Krupavičius, K. Račys; sekretorius B. Kemėšis.

Kaune, 1921 metų birželio 15 dieną.

Toliau noriu pateikti, istoriniu požiūriu, labai įdomią Šaulių Sąjungos c.v. instrukciją:

Lietuviams Amerikoje Instrukcija Nr. 10
KAIP KURTI ŠAULIŲ BŪRIUS

“Lietuvos Šaulių Sąjungai išaugti tokiu trumpu laiku į galingą organizaciją davė Amerikos lietuviai savo gausiomis aukomis. Reikia suprasti, kad Šaulių Sąjunga yra ypatinga nepartinė organizacija, visai nepanaši į kitas tokio pobūdžio organizasijas ar draugijas. Iš šaulių daug reikalaujam pasiaukojimo, už tai nieko neduodant. Šauliai turi ginklus, todėl norint, kad Sąjunga būtų naudinga Lietuvos valstybei, negalima pasitenkinti vadovais, kurie laisvalaikiais, pripuolamai tvarkytų visus Sąjungos reikalus. Ypač vadovai bei vadai, šiam šauliškam darbui atiduoda visas savo jėgas, visos dienos darbą. Imant dėmesin 25 skyrius (Rinktines) ir 400 su viršum būrių, susidaro stambios išlaidos. Sąjunga taip pat negali apsunkinti visos Lietuvos valstybės iždą.

Tad Jūs, tautiečiai, Amerikoje sudarėte nesugriaunamą Šaulių Sąjungos pagrindą, todėl šia instrukcija kreipiamės į Jus: Neleiskit žūti, arba susilpnėti Šaulių Sąjungai! Steikite Amerikoje šaulių rėmėjų būrius, kurie veiks Tėvynės Lietuvos labui: Jūs remsite moraliai ir materialiai Sąjungą Lietuvoje. Gelbėsite šią patriotinę geležinę organizaciją nuo pražūties. Sudarykite ir ugdykite lietuvio šaulio sielą Amerikoje, sudarant su mumis vieną drąsią, brolišką šeimą, arba vieną šauliškąjį kūną.

Mūsų fizinės ir dvasinės pajėgos ir Jūsų, Broliai Šauliai Amerikoje, sudarys tokią galingą jėgą, kurios pagalba mes pasieksime užsibrėžtų tikslų ir apsaugosime laisvą ir Nepriklausomą Lietuvos Respubliką. Atminkite, mieli Broliai ir Sesės, jog Tėvynė Lietuva reikalinga yra ne vien tik tiem, kurie joje gyvena, bet ir tiem, kurie yra toli nuo Lietuvos — visuose pasaulio kontinentuose. Jeigu Lietuva bus laiminga, laisva, kultūringa, augšta ekonominė gerovė joj klestės, tai jos šviesūs atspindžiai pasieks ir visuose kontinentuose gyvenančius lietuvius, padarys garbę visiems lietuviams.

Šioji instrukcija leidžiama, remiantis L.Š.S. statuto §31 pastaba, kurios uždavinys pritaikyti Lietuvoje veikiančios Šaulių Sąjungos statutą prie Šaulių rėmėjų organizacijos Amerikoje.”

[Pasirašė] V. Putvinskis, c.v. pirmininkas; M. Mikelkevičius, c.v. vicepirmininkas; Centro v-bos nariai: K. Ralys, M. Žvirėnas, B. Kemėšis.

Nusikalsčiau, jeigu nepateikčiau dar ir šios istorinės ir labai įdomios Šaulių Sąjungos c.v. paruoštos instrukcijos, Amerikos lietuviams, turinį. Ji sujudino visus patriotinguosius Amerikos lietuvius ir jie puolė gelbėti Lietuvą, remdami kariuomenę ir Šaulių Sąjungą.

"KAIP STEIGTI ŠAULIŲ BŪRIUS AMERIKOJE?

[Kalba beveik netaisyta]

I. Tikslas

§1. Ginti Lietuvos nepriklausomybę.

II. Uždaviniai

§2. Tam tikslui vykdyti Amerikos šauliai statosi sau šiuos uždavinius: a) ugdyti, vystyti, puoselėti ir palaikyti lietuviškąją dvasią lietuvių tarpe; b) varyti kultūrinį darbą ir vystyti Lietuvos nepriklausomybės propagandą (nepartinėje, patriotinėje pakraipoje); c) remti (visomis jėgomis) materialiai ir moraliai Šaulių Sąjungą Lietuvoje; d) palaikyti artimiausius ryšius su kovojančia Lietuva ir Šaulių Sąjunga Lietuvoje;

tam naudojama laiškai-korespondencija, literatūra, iliustracijos, rašant straipsnius į lietuvių ir anglų kalba leidžiamus laikraščius, išnaudoti asmenines keliones ir t.t.

III. Darbuotė

Žiūrėk Šaulių Sąjungos statute atitinkamą paragrafą. Naudotina tai, ką leidžia Amerikos valstybės įstatymai. Be to: a) remti LŠS materialiai — tam tikslui organizuojamos piniginės rinkliavos, naudojama dalis nario mokesčio pajamos, gautas pelnas iš įvairių parengimų; b) Daryti politinės įtakos Lietuvos labui Amerikos vyriausybės įstaigose, spaudoje, bažnyčiose ir visur kitur. Tam tikslui atsiekti rašoma į Amerikos laikraščius — anglų ir lietuvių kalbomis. Daromos demonstracijos, kur gausiai suplaukę lietuviai organizuotu būdu įtaigoja Amerikos visuomenę Lietuvos labui, dalyvaujant amerikiečių sušauktuose mitinguose ir įvairiose apeigose, kur lietuviai pasirodo organizuoti ir drausmingi; c) išnaudojama kiekviena proga, jei tokia pasitaiko: duodamos Amerikos valdžiai peticijos Lietuvos nepriklausomybės kovą ginant; d) užmezgiami ryšiai

šaulių Kultūrinėje savaitėje buvo pagerbti spaudos darbuotojai. Jiems buvo įteikti aktai ir piniginės premijos už nenuilstamą plunksnos darbą ir uolų bei objektyvų šauliškų darbų bei idėjų kėlimą lietuviškoje šauliškoje spaudoje. Iš k.: Vladas Mingėla, Kunigunda Kodatienė ir Algirdas Budreckas. Jie yra L.š.S.T. c.v. nariai.

Nuotr. K. Sragausko

su visais į Ameriką imigruojančiais lietuviais, Lietuvos piliečiais, darant įtakos į juos, įtraukiant į organizacinę lietuvių veiklą; e) visaip padedama tiem, kurie nori grįžti Lietuvon, įtaigojant, kad jie būtų patriotiškai nuteikti ir tinkami gynėjai.

IV. Nariai

§3. Šauliais gali būti visi lietuviai, kurie stovi už nepriklausomą Lietuvą;

§4. Nario mokestį nustato visuotinas būrio susirinkimas (bet nemažiau kaip 15 auksinų (pusė dolerio) mėnesiui (Statuto 19 ir 20 §§);

§5. Nauji nariai priimami dviem nariam rekomenduojant. Juos tvirtina skyriaus valdyba (čia turima galvoj, kad skyrius yra centro valdybos lygio) ir išduoda liudymus ir šauliškus ženklus (Stat. 21 ir 22 §§);

§6. Atskiros lietuvių kolonijos-miestai sudaro savo būrį. Jo priešaky stovi viesuotinio būrio narių susirinkimo išrinktoji valdyba ir revizijos komisija (Stat. 34, 39 ir 58 §§);

§7. Visi Amerikos šaulių būriai sudaro vieną skyrių, su skyriaus valdyba priešaky (mūsiškai galvojant — Amerikos šaulių centro valdyba.) Skyriaus valdyba ir Revizijos komisija renkamos visuotinio būrių atstovų suvažiavime (Stat. 46, 47 §§);

§8. Prie Amerikos Skyriaus valdybos, Lietuvos Šaulių Sąjungos c.v. paskiria savo įgaliotinį, kuris dalyvauja Amerikos skyriaus valdybos posėdžiuose, kaip pilnateisis narys su balsavimo teise, be to, jo patarimų paisoma (Stat. 51 §);

Pastaba: Iki bus išrinkta Amerikos Skyriaus valdyba, ją sudaryti laikinai turi teisę Lietuvos Šaulių Sąjungos įgaliotinis; tokioj valdyboj jis eina pirmininko pareigas, o kitus valdybos narius jis pakviečia.

VI. Suvažiavimai

§9. Kiekvienas būrys turi tei:ę siųsti savo atstovą į visuotiną Lietuvos Šaulių būrių suvažiavimą; arba gali įgalioti bet kurį Lietuvoje gyvenantį šaulį tą amerikini būrį atstovauti (Stat. 65 §).

VII. Teisėsir pareigos

§10. Kiekvienas Amerikos šaulių būriui priklausąs narys turi teisę nešioti Šaulių Sąjungos uniformą ir ženklą.

§11. Būrys turi įsigyti būriams nustatytą vėliavą ir antspaudą.

Pastaba 1: vėliava žalios spalvos, iš viršaus (abejose pusėse) “Už nepriklausomybę”, žemai (irgi abejose pusėse), “Lietuvos Šaulių Sąjunga”, būrio pavadinimas ir numeris; vidury, — iš vienos pusės Sąjungos ženklas ir iš kitos pusės viena iš Lietuvos pilių-ženklų (kiekvienas būrys gali laisvai pasirinkti).

Pastaba 2: antspauda: aplink “Lietuvos Šaulių Sąjunga” — “Amerikos Lietuvių Šaulių Rinktinė, vidury būrio vardas ir numeris.

§12. Amerikos lietuvių šaulių Rinktinės Valdyba turi teisę leisti, prisilaikant statuto ir šios instrukcijos, organizaciniais reikalais savo aplinkraščius.

Pastaba: Visuotinas būrių atstovų suvažiavimas visas išleistas Rinktinės valdybos instrukcijas apsvarsto, subendrina ir priima, kaip priedą prie statuto.

§13. Amerikos Lietuvių Šaulių Rinktinės Valdyba turi teisę vartoti Rinktinės antspaudą. Rinktinės antspaudas: aplinkui “Lietuvos Šaulių Sąjunga” — “Amerikos Lietuvių Šaulių Rinktinė”, vidury Vytis ir du sukryžiuoti šautuvai.

VIII. Lėšos

§14. Būriai įneša Rinktinės Valdybos kason visas atliekamas lėšas, bet nemažiau 50% visų savo pajamų (Stat. 92 §).

§15. Rinktinės Valdyba persiunčia C.V. Lietuvoje visas atliekamas lėšas, bet ne mažiau 80% savo pajamų (Stat. 93 §).

§16. Šią instrukciją gali keisti tik Amerikos Lietuvių Šaulių būrių atstovų suvažiavimas ir Lietuvos Šaulių Sąjungos centro valdyba.

Pastaba: Prisitaikant prie Amerikos įstatymų ir papročių, C.V. įgaliotinis turi teisę keisti turinį iš formalinės pusės.”

[Pasirašė] V. Putvinskis, c.v. pirm., M. Mi-kelkevičius, vicepirm.; L.Š.S.c.v. nariai: K. Ralys, M. Žvirėnas, sekr. B. Kemėšis.

P.S. Originale, Amerikos šaulių rinktinė vadinama “Skyrius”.

LIETUVOS FINANSINĖS IR MILITARINĖS MISIJŲ NUOPELNAI

Visi Amerikos lietuviai, pritariantieji Lietuvos nepriklausomybės kovai, rinko aukas ir patys aukojo. Aukas Šaulių Sąjungai priiminėjo Lietuvos Respublikos atstovas dr. J. Vileišis ir plk. P. Žadeikis. ši pasiuntinybė laikinai buvo pavadinta “Finansine misija”. Kadangi tuomet Lietuva JAV-bėse nebuvo pripažinta suverenine valstybe, nei de f acto, nei de jure, todėl jos ėjo neoficialių delegatūrų misiją. Tuo tarpu Amerikoje gyvenęs kun. Jonas Žilinskas-Žilius ėjo “Militarinės misijos” komisionieriaus pareigas. Jis ypatingai daug suaukotų pinigų, dolerine valiuta, pristatė Lietuvos Šaulių Sąjungai. Neturint pakankamai dokumentinės medžiagos, spėjame, kad tuos pinigus jis pats nerinko, bet kiti surinko, kad perduotų Šaulių Sąjungai. Taigi, tuos pinigus surinko Amerikos lietuviai.

Militarinė delegatūra buvo įsikūrusi Niujorke ir rūpinosi finansų telkimu kariuomenei ir Šaulių Sąjungai, be to, nemažiau šios misijos vadovams rūpėjo kariuomenei labai reikalingi ginklai. Šios misijos pirmininku “komisionieriumi”, kaip minėjau, buvo kun. J. Žilius. Tuo tarpu, plk. P. Žadeikio ir dr. J. Vileišio “Finansinė misija” rūpinosi daugiau diplomatiniais bei politiniais klausimais. Tuomet buvo itin svarbu išgauti Lietuvai JAV State Departamento pripažinimą, ne tik de facto, bet dar svarbiau — de jure. Tai buvo mirtinai svarbus rūpestis ir todėl buvo dedamos visos galimos pastangos tą tikslą pasiekti.

Kun. J. Žilius yra daug pasidarbavęs Lietuvos Žemės banko steigimo ir jo ugdymo, bei puoselėjimo darbuose. Jis padėjo Lietuvos valstybei Amerikoje išplatinti Lietuvos valstybės bonus-lakštus. Vyresnieji dar tebeatsimename Lietuvoje labai išgarsėjusį propagandinį šūkį: “Pirk bonus, bus duonos!” Kun. J. Žilius anuomet buvo įžymus katalikų visuomenės vadovas, tad jam nesunku buvo prieiti prie lietuvių širdies ir ją atverti kenčiančiai Lietuvai. Užtat daugybė amerikiečių lietuvių tuos bonus pirko milijoninėmis sumomis.

Buvęs L.R.K.S (kuris jungė apie 18,000 narių) prezidentas ir iškilus veikėjas-visuomenininkas kun. J. Žilius ryžosi visas savo jėgas atiduoti į laisvę žygiuojančiai tautai ir Lietuvos valstybei. 1921 m. pradžioj jis grįžta į Lietuvą. Bet ir po to jis daug keliauja ir lankosi Amerikoje. Po 1923 m. Klaipėdos prisijungimo prie Lietuvos, jis paskiriamas Klaipėdos gubernatoriumi. Jis visą laiką buvo Šaulių Sąjungos uolus ir pasišventęs rėmėjas ir, vėliau, garbės narys.

Per J. Žiliaus vadovaujamą misiją buvo surinkta ir atvežta Šaulių Sąjungai grynais pinigais 14,621 dolerių. Vėliau jis įteikė Šaulių Sąjungai 3,067,963 auksinus — ir šie pinigai buvo suaukoti Amerikoje doleriais. Dolerius pavertus markėmis susidarė iš viso 4,018,328 auksinų, arba markių.

Per Lietuvos atstovybę (Dr. J. Vileišis ir plk. P. Žadeikis) ir kun. J. Žiliaus vadovaujamą misiją buvo surinkta 139,144 doleriai; dolerius pavertus auksinais, iš viso, 1919-1921 m. laikotarpyje, Šaulių Sąjungai buvo įteikta 9.044.360 auksinų suma. Tai tėra tik apytikrė suma, nes vėliau įplaukusių pinigų apyskaitos nepavyko gauti.

Savo atskaitomybės apyskaitoje, paskelbtoje 1920 m. gruodžio 31 d., buhalteris R. Radzevičius pažymi (“Idėja ir Darbas” 84 p.): “Čionai patiektas 1920 metų balansas. Šiais metais gautosios pajamos ir Amerikos lietuvių sudėtosios aukos, bei jų sunaudojimas pateks į 1921 m. balansą, kurs bus Šaulių Sąjungai patiektas 1922 metų pradžioj.

Be to, šiame balanse nefiguruoja Krašto Apsaugos Ministerijos priskaitytos Šaulių Sąjungai išlaidos už ginklus, karo medžiagą, gelžkelių biletus ir šaulių maitinimą fronte, kurios pateks balansan, kai paaiškės atsiskaitymo forma su Kr. Aps. Ministerija.”

“Alfabetinis sąrašas aukavusių L. Š. Sąjungai Amerikos Lietuvių ir Kolonijų”yra paskelbtas spcialiai amerikiečiams lietuviams išleistoje brošiūroje “Lietuvos šaulių žodis broliams amerikiečiams”, nuo 54 p. iki 81 puslapio, pradedant 1920 m. sausio mėn. iki 1921 m. sausio mėnesio. Tad aišku, kad 1919 m. ir 1921 m. aukos į šį sąrašą nepateko.

Aukų sąrašą-apyskaitą sudarė š. M. Žvirėnas, centro valdybos iždininkas.

Auksinų-markių vertės bejieškant.

Esu kreipęsis į keletą žymių finansininkų, senesnio amžiaus žmonių, bet gavau atsakymą tik iš kun. Antano Miluko brolio — Mato Miluko, kuris šiuo metu jau žengia 87 m. amžiaus keliu. Jis gyvena Amerikoj ir dirbo kartu su broliu Antanu Miluku jo spaustuvėje ir knygų leidykloje, Amerikoje, prieš 1920-sius metus.

Matas Milukas, besikuriant Lietuvai 1920 m. grįžo Lietuvon, tarnavo Lietuvos Banke vyr. kasininku, Kaune.

Apie vokiškų markių kursą-vertę ir Amerikos šaulių organizavimą jis atsakė štai ką:

“1920 m. aš ruošiausi grįžti Lietuvon; buvau kitomis mintimis ir rūpesčiais užgožęs savo galvą. Tačiau gerai dar atsimenu, kad buvo plačiai visoje Amerikoje kalbama ir rašoma apie Šaulių Sąjungos būrių rėmėjų steigimą. Kiekviename didesniame mieste Amerikoj buvo bent vienas būrys įsteigtas. Šaulių Sąjungos reikalams ir paramai buvo entuziastingai renkamos aukos. Tais metais dolerio kursas svyravo tik tarp 60-85 markių-auksinų. Net 1922 m. gale, kuomet Steigiamasis Lietuvos Seimas išleido įstatymą ir vietoj auksinų išleido litą — savo valiutą, buvo nuspręsta, už bevertes markes, depozitoriams išmokėti už vieną litą 175 markes-auksinus. Už vieną dolerį buvo mokama 1750 markių-auksinų. Už vieną dolerį buvo mokama 10 litų.” Mato Miluko aiškinimas visiškai sutinka su mano surinktomis žiniomis.

Daugeliui jaunesnių žmonių gali kilti minčių, pavyzdžiui, kodėl Lietuvos vyriausybė neišleido savo pinigus tik pasiskelbusi nepriklausoma valstybe?

Tik pasiskelbus laisva ir nepriklausoma valstybe, Lietuva ir jos vyriausybė neįstengė išleisti

šaulių s-gos Centro valdyba po šaulių jaunimo dienos Kultūrinėje savaitėje, Dainavos stovykloje. Sėdi iš k.: Alg. Bud-reckas, SS garbės narys VI. Išganaitis, dr. K. Pautienis. I. Sventickaitė, ŠS pirm. V. Tamošiūnas, K. Kodatienė, K. Milkovaitis ir S. Jakubickas. Stovi iš k.: J. Baublys, S. Bernatavičius, S. Radzvickas, G. Rugienius, J. Grinius, K. Klimauskas, V. Mingėla, R. Selenis, P. Padvaiskas, V. Selenis, M. Vitkus ir J. Šostakas, jr. Nuotr. K. Sragausko

savo pinigų, kadangi neturėjo tuo metu visiškos laisvės. Lietuva buvo priversta laikinai adoptuoti vokiečių okupantų “ostpinigius” — markę, kuri 1919.II.26. ministerių kabineto aktu pavadinta lietuviškai auksinu, o šimtoji jos padala, fenigas — skatiku. Nauja Lietuvos valstybė, neturėdama nei kapitalo nei pajamų, buvo priversta skolintis Ostmarkes iš Vokietijos Darlehnskasse. Ryšy su tomis paskolomis, 1918 m. gruodžio 30 d. sutartimi, Lietuva turėjo perleisti vokiečių kasai ir krašto pinigų emisijos (leidimo) teises. Vokiečiai nesileido kontroliuojami, tad ostmarkių-auksinų notų kiekiai apyvartoje netaisyklingai augo. Tasai augimas nesustojo nė vokiečių kariuomenei iš Lietuvos išėjus (1919 m. vasarą) iki 1922 m. spalio 1 d., kada Lietuva išleido apyvarton savo litą, auksu pagrįstą valiutą, proporcija — 10 litų už vieną dolerį. Tuo būdu, per ketverius vokiečių okupacijos metus krašte priviso apie 3¹/₂ milijardų markių-auksinų. Reichsmarkei krinant, smuko kartu ir Lietuvoj ėjusios ostmarkės, pridarydamos Lietuvai ir jos ūkiui neapskaičiuojamų nuostolių. Ostpinigiai buvo iškeisti į litus Lietuvos vyriausybės nustatytu kursu. Visi piniginiai santykiai su Vokietijos Darlehnskasse buvo likviduoti 1923.V.31 d. Berlyne, Lietuvos ir Vokietijos vyriausybių pasirašyta sutartimi.

Savaime aišku, kad Šaulių Sąjunga irgi turėjo didelių nuostolių, kadangi vertingi Amerikos doleriai buvo paversti mažavertėmis vokiškomis markėmis.

ISTORINIS UŽMIRŠTAS FAKTAS

Amerikos lietuviai steigė šaulių būrius ir tuo pačiu keliu einame mes, po 50-ties metų atsikūrus Lietuvos Šaulių Sąjungai Tremtyje Amerikoje ir Kanadoje.

Kiek tų šauliškųjų vienetų buvo suorganizuota? Lengva įrodyti, kad 1920 m. JAV-se tokių būrių jau buvo. Tai įrodo “Idėja ir Darbas” brošiūroje 1920 m. išspausdintas Amerikos lietuvių aukotojų sąrašas. Štai aiškiai užrašyta, 79 p., 1920 m. liepos 12 d., Harrison and Kearnes m. šaulių kuopa (kvito nr. 310) paaukojo 1000 auksinų.

Toliau, tame išspausdintame sąraše, 78 p., Wilkes Barre, Pensylvanijoj, 1920 m. sausio 25 d., 19-tas šaulių būrys paaukojo, per Kuprį, 42 dolerius. Užtenka ir šių duomenų, kad 1920 m. Amerikoje jau buvo įsteigta bent 19 šaulių būrių. Kitur aukotojai save vadina Lietuvos nepriklausomybės šauliais, ar šaulių susivienijimais. Kitur aukotojai pasivadina Lietuvos neprikl. šaulių būrys Nr. 5, paukojęs 170 dolerių ir t.t.

Taigi, labai atsargiai skaičiuojant tų būrių 1920 m. galėjo būti vidutiniškai apie 30! Jie buvo, jie veikė ir aukojo Lietuvai!