Civilizacija ir karo eiga
B. B.
Amerikiečių spaudoje, ginkluotos krašto jėgos vis dažniau virsta pagrindiniu diskusijų objektu. Be abejo, nuolatinių karų eigoje, tai suprantama, tačiau, šiuo metu, susidėjus tam tikrom aplinkybėm, organizuotai veikiant, yra sudaryta krašte nuotaika turinti tendencijų nukreipti valstybės politiką kraštui pragaištinga kryptimi.
Pirmoje eilėje, yra dedamos pastangos sugriauti Amerikos mitą, kuris buvo sukurtas viduje ir pasaulyje karinėmis ir ekonominėmis pastangomis Amerikos teigiamą vaidmenį pasaulio taikos ir gerbūvio išlaikyme stengiamasi paversti į imperialistinius siekius; krašto karinio pajėgumo supratimas yra verčiamas į militarizmo sąvoką. Karinių jėgų vadovavimas ir planavimas yra pavedamas civiliams asmenims, kurie karinių mokslų nei patyrimo neįgiję, kai šiais laikais technologija išsivysčiusi į tokį augštą laipsnį, ir karo vedimo būdai virto toki rafinuoti.
Ši idėja bandoma jungti (pateisinimui) su anais laikais, kai pagrindinės kariuomenės buvo laikomos mažos, atskirtos nuo civilių gyventojų, gi reikalui ištikus, karinius papildymus samdydavosi. Kai Ameriką skyrė platūs vandenynai ir dideli atstumai nuo likusio pasaulio, tuo pačiu ir nuo didesnių problemų, karo menas buvo laikomas labai paprastu: kaip ateis reikalas tada bus mobilizuojama kariuomenė, tada bus gaminami ir ginklai, toki, koki pasirodys reikalingi; taip juk daug ekonomiškiau, nes nereikia išleisti pinigų reikmenims, kurie nenaudojami taikos metu. Karo meno mokslas buvo laikomas antraeiliu visai nesudėtingu: puolimas frontu, sparninis apėjimas panaudojant raitelių junginius, gerai atrodanti uniforma, tiesios gretos paraduose, tai ir visas karo mokslas.
Ir taip, Amerikos visuomenės akyse, kai kraštas klestėjo ekonominiai, įsivėlimas į tarptautinius konfliktus krašto tiesioginiai nepalietė, karinis krašto pajėgumas virto sandėliniu objektu — kas nors, kur nors, reikia laikyti, kai bus reikalas, tada bus paimta, kad atliktų tam tikros rūšies darbą; praėjus reikalui vėl bus padėta į sandėlį iki sekančio karto. Ir taip amerikiečiai, laikui bėgant, pradėjo net tikėti, kad karai yra grynai militaristų ir ginklų gamintojų produktas. Ši nuomonė stiprėjo, ir kariuomenės populiarumas mažėjo, net kai buvo įsivelta į modernišką karą su rafinuotu — modemiškom priemonėm kariaujančiu priešu. Kilo riboti karai, kuriem statė uždavinius ir vadovavo civiliai; riboti karai, kurie yra paralelizmas tautų “išlaisvinimo” karams, inspiruojamiems ir vadovaujamiems Kremliaus. Riboti karai turi tiesioginį tikslą įvelti amerikiečius tiesioginiai į karą, alinti ekonominiai, sudaryti blogą nuomonę apie kariuomenę krašte, smukdyti krašto moralę, tačiau Kremliui tiesioginiai neįsiveliant į atvirą karą, kuris, šiuo metu, būtų jam mirtinai pragaištingas.
Amerikiečių karinėje spaudoje, daugelį kartų skausmingai buvo minėta, kad politikai ginkluotoms jėgoms vadovauja pagal žurnalistų nuomones ir sugestijas, kad kariai specialistai su augštu karo mokslu ir patyrimu visai paliekami nuošaliai sprendžiant krašto gynybos reikalus, kad nesiskaitoma su priešo gudriomis priemonėmis turinčiomis tikslą netiesioginiai silpninti krašto karinį pajėgumą. Ten pat sakoma, kad galvojanti visuomenė turėtų suprasti iki šiol nepasikeitusi dėsnį, kad tauta norinti būti nepriklausoma, privalo tvarkyti savo gyvenimą pagal savas tradicijas ir reikalą, neleidžiant pašaliniams kištis į jos santvarką, privalo turėti pakankamai fizinio pajėgumo apsaugot savo interesus tarptautiniame gyvenime, kai reikalai išeina iš diplomatinių ribų, nes žmogaus savybės prieš smurtą, nuo amžių, tebėra tos pačios. Amerikiečių vidinių šūkavimų priedangoje, dėl ekonominių trūkumų, nedarbo, nepopuliaraus karo, civilinių teisių ir kitų, Amerikos priešai tyliai, bet intensyviai, dideliu greičiu ginkluojasi, plečia savo ekonominę ir karinę įtaką tikslu pralenkti amerikiečių ekonominį ir karinį pajėgumą, kad vieną dieną, ginkluoto pajėgumo persvaros grėsmėje, amerikiečiams padiktuotų “taikingo politinio ir ekonominio bendravimo sąlygas” (Barrett, The Military Image). Tuomet anos šūkaujančios grupės iškils krašte kaip geležinės kumštys, kurios šiuo metu nešiojamos kaip simbolis, neva, kovos už pilietines teises, triuškinančios, be sentimentų, kiekvieną laisvės pasireiškimą, laisvės, kurios šiandien amerikiečiai tiek daug turi, kad net pasidarė pavojinga pačiam kraštui, nes ji naudojama besaikiai vadovaujant išorinei jėgai, krašto pavergimo tikslui.
Akivaizdoje šiandieninės pasaulinės būklės ir tarptautinių interesų plėtotės, sąmoningų amerikiečių patriotų žvilgsnis krypsta į pačių savęs sąmoningą sudrausminimą ir stiprinimą krašto fizinio pajėgumo. Šios srities darbas negali būti bazuojamas mintimi: — first install, then see how it works. Krašto pajėgumo išlaikymas turi būti planuojamas ir vykdomas tos rūšies specialistų, apsišarvavusių mokslinėmis žiniomis ir patyrimu. Laikai praėjo, kai amerikiečiai įsiveldavo į karus visai jiems nepasirengę, nes gyveno atsiriboję vandenynais.
Šiandieninio karo atveju, nuo pasirengimo iki lemiamo vykdymo, gali likti tik kelių minučių klausimas.
Amerikiečiai jieško naujų kelių krašto pajėgumui sustiprinti socialiniame ir ekonominiame gyvenime. Karinės problemos susipynė su kultūrinėmis koncepcijomis, tautinėmis aspiracijomis, gudriai pridengtomis ekonominėse ir socialinėse problemose. Išvadoje amerikietis karys pasidarė ekspertu sociologijoj, psichologijoj, civilinio gyvenimo aspektuose ir politinėje-karinėje srityse. Karinė žinyba prasideda okeonografija, nusitęsia per erdves ir perskrodžia visą ikišiolinės žmonijos sukurtą mokslo spektrą. Išsivysčiusios technologijos kolose, ją apvaldyt reikia ir kolosališko kiekio žinių, patyrimo ir sugebėjimo, dar daugiau rafinuotumo ir sumanumo. Minėtos savybės yra galimos darniame turimų valstybės priemonių ir išteklių panaudojime, darnioje organizacijoje parenkant ir paruošiant darbininkus ir atitinkamai paskirstant jų funkcijas.
Reikia pastebėti, kad amerikiečių karinis pajėgumas tebėra pasaulio stabilizatorius ir pagrindinis faktorius pasitaimuose su rusais. “Mes privalom visus naminius trūkumus derinti su patenkinimu reikalavimų, kurie apsaugoja mūsų gyvenimą. Mes privalom vienodai gerai sutvarkyti abu — krašto vidaus reikalus ir santykius su likusiu pasauliu, arba, vieną dieną, mes patys nebegalėsime tvarkyti nei vieno, nei kito. (Barrett — The Military Image).
