Partizanai: Istorija ir dabartis

Tremties Trimitas

Redaguoja — š.P. Petrušaitis 1561 Holmes Ave. Racine, Wisc.

Nauja šaulių kuopa

Kliūtys nugalėtos ir Klevelande. Jau šauliai veikia lietuviškame gyvenime, kaip šaulių, taip ir jais nebuvusių tarpe, kurie pritaria šauliškajai idėjai. Mes kitų organizacijų veiklos nemažinsime, lietuviško darbo iš jų Klevelande neatimsime ir bedarbiais jų, toje srityje, nepadarysime. Lietuviško darbo yra perdaug ir nereikia bijotis, kad jo bus padarytas perteklius. Priešingai, dažnai lietuviško kultūrinio darbo padaroma per mažai, nes perdaug jėgų išeikvojame tarpusavio ginčams. Mes šauliai ateiname ne lietuviškos veiklos griauti, bet jos statyti ir jai talkinti. Ateiname ne lietuvius skaldyti, bet juos vienyti ir apjungti. Mūsų šaulių statutas sako: “šauliai jieško vienybės lietuvių tarpe”. Mes tuo keliu ir eisime.

Šiandieną Amerikoje pergyvename pavojingus laikus. Deginimas ir sprogdinimas valdiškų pastatų, universitetų, šaudymas nekaltų žmonių gatvėse, plėšimai ir kriminaliniai nusikaltimai kas metai didėja, o taip pat — chaosas ir moralinis supuvimas. Narkotikų vartojimas ir lyties populiarinimas, tai ne kas kitas, kaip pusiau viešos prostitucijos įvedimas. To rezultate venerinės ligos jau padidėjo 10% ir vis didėja. Nesimato stiprios valdžios rankos, kad užkirtus kelią toms negerovėms. Priešingai, pataikaujama, nes studentai viešai skatinami daryti riaušes ir toliau. Ohio valdžia paskelbė, kad panašių nušovimų kaip Kento universitete nebus, nes kariams išduodami popierinių kulkų užtaisai. Tai revoliucijos skatinimas, o ne griežtos priemonės su ja kovoti.

Gaila, kad jau ir pabėgėlių vaikų tarpe yra pasiduodančių šiam nusmūkiui!

Šiandien, kaikur spaudoje ir diskusijose lietuvių tarpe yra pasimetimo ir nusigręžimo nuo Lietuvos ir jos nepriklausomybės idėjos. Nukrypėliai ir pasidavę svetimųjų įtakai sako, kad Lietuvos nepriklausomybė yra tik sapnas ir mūsų Vytis yra tik paprastas arklys. Mūsų šaulių pirmasis uždavinys yra nepriklausomos Lietuvos atstatymas. Vytis yra mums brangus tautinis simbolis ir Lietuvos valstybės ženklas, puošiąs mūsų namus ir stiprinąs kovoje dėl lietuvybės išlaikymo.

Akivaizdoje šitos, lietuvybei pavojingos, padėties ir amerikoniško chaoso, kaip tik reikia lietuviškos patriotinės grupės kaip šauliai, kurie ne tik pasipriešins Lietuvos ir lietuvybės žeminimui ir niekinimui, bet Lietuvos laisvę ir lietuvybę iškels į pirminius, garbingus uždavinius. Mūsų šaulių rūpestis ir jėgos bus paaukotos lietuvybės išlaikymui ir nepriklausomos Lietuvos valstybės atstatymui, šauliškai šeimai rūpi, kad graži lietuvių kalba ne tik būtų gyva šeimoje, bet kad ji būtų perduota ateinančioms kartoms. Šauliai reiškia didžiausią pagarbą lietuvių kalbai, lietuviškiems papročiams ir tautiniams drabužiams.

Kam šitos idėjos randa širdyje pritarimo, nuoširdžiai prašome juos stoti į šaulių eiles ir jungtis bendram darbui dėl kenčiančios Lietuvos išvadavimo iš vergijos jungo.

Dr. K. Pautienis

PASTANGOS ĮSTEIGTI ŠAULIŲ KUOPĄ NIUJORKE

V. Mingėla

1921 m. Lietuvos šaulių Sąjungos Spaudos ir Propagandos skyrius išleido 84 psl. knygelę, vardu “IDĖJA IR DARBAS”. Ji buvo skirta Amerikos Šaulių Sąjungos rėmėjams — Lietuvos šaulių žodis broliams amerikiečiams. Šio leidinėlio spaudos darbus atliko, 1921 m. pradžioj, spaustuvė “Lituania”, Klaipėda, Didžioji Smėlio g. Nr. 13.

Šios istoriškai įdomios knygelės įvade bylojama:

“Norime nenuilstamiems Lietuvos šaulių Sąjungos rėmėjams, broliams lietuviams, Amerikoje, suteikti kiek galima tikresnį vaizdą apie šios Sąjungos, ne tik šviesius idealus, bet dar daugiau norime pateikti faktų, atliktų darbų, siekimų, trumpai aprašyti nelengvą Sąjungos praeitį ir trumpai paminėti šviesias ir viltingas ateities perspektyvas. Lietuvos Šaulių Sąjungos Centro valdyba leidžia šią brošiūrą, tikėdamasi, kad ji padės bent truputį pasiimtųjų uždavinių teisingai išspręsti.

Pabrėžiame, kad šioje knygelėje ne vieta ir ne laikas, kol dar teberūksta nepriklausomybės karas, rašyti š. Sąjungos istoriją ir gilintis į suvaidintą kovose dėl tautos laisvės vaidmenį.

Broliai amerikiečiai, Lietuvos laisvės nuoširdūs rėmėjai! Jūs sunkiai dirbdami, o gal ir valgio kąsnį sumažindami, aukojate ir savo pasiaukojimu padedate Lietuvos Šaulių Sąjungai sustiprėti ir įsigyti ginklų. Taip pat savo didžiu pasiryžimu ir aukomis padėjote Lietuvos Šaulių Sąjungai išaugti į rimtą ginkluotą pajėgą, kuria šiandien su džiaugsmu gali pasigirti Tėvynė. Ačiū Jums! Jūs nusipelnėte amžino dėkingumo.”

Šios knygelės 49 psl. tilpo dėmesio vertas straipsnis: “Lietuviams Amerikoje — Kaip kurti šaulių būrius”, Instrukcija Nr. 10. Tas rodo, kad jau prieš 50 metų Amerikos lietuviai steigė šaulių būrius ir aukojo stambius pinigus Lietuvoje veikiantiems ir kovojantiems šauliams.

Padėkos žodyje bylojama:

“L.Š.S. centro valdyba taria ačiū Jums, broliai lietuviai, amerikiečiai, už gausias aukas, ginklus, maistą, drabužius ir grynais paaukotus pinigus. Iki 1921 m. birželio mėnesio gauta grynais [suma apytikrė. — V.M.] 128,000 dolerių. Vėliau gautas aukas, iškeltus dolerius į, taip vadinamus, auksinus, susidarė 4,043,577 auksinų suma.

“Šie Jūsų pinigai yra neįkainojama pagalba Lietuvos valstybės stiprinimo laukuose. Juo labiau, kad Briuselio ir Ženevos diplomatinės derybės rodo, kad dienai po dienos mes galime susilaukti naujų Lenkijos kariuomenės įsiveržimų į Lietuvą; jie vis dar nenori pripažinti laisvos ir nepriklausomos Lietuvos. Todėl turime viltį, kad Jūs, broliai amerikiečiai, šiais pavojingais mūsų Tėvynei laikais neužgniaušite savo dosnios rankos, bet ir toliau, dar labiau, remsite šaulių Sąjungą savo gausiomis aukomis ir širdingu pritarimu mūsų tautos vedamajai kovai.

Dar kartą tariame Jums gilios pa-lėkos žodį.

[pasirašė] L.Š.S. pirm. Vl. Putvinskis - Putvys, vicepirmininkas M. Mikelkevičius, ižd. M. Žvirėnas; C.v. nariai: M. šalčius, R. Skipitis, J. Papečkys, M. Sleževičius, M. Krupavičius, K. Ralys, sekretorius — B. Kemėšis. Kaunas, 1921 m. birželio 15 d.”

Toliau, bylojama:

“... Jūs, brangūs tautiečiai Amerikoje, sudarėte nesugriaunamą Sąjungos statomų lietuvybės rūmų pamatą; todėl neleiskite šauliškajai nepartinei-demokratinei idėjai susilpnėti, o juo labiau — užgesti. Mes prašome, — sudarykit už Atlanto vandenyno, laisvoje Amerikoje, šaulių būrius. Tą darbą turime dirbti vardan nepriklausomos Lietuvos ir to paties bendrojo, mūsų visų siekiamo, lietuviško tikslo, kad Lietuvos šaulių Sąjunga stiprėtų. Mūsų bendri uždaviniai mus įpareigoja; mus riša vienodi rūpesčiai. Mum brangus kiekvienas lietuvis ar jis gyventų Lietuvoje ar Amerikoje. Mes sudarome bendrą, tos pačios istorijos, garbingais ataudais ataustą, tautą; sakytume — vieningą, drąsią, kovojančią už tos tautos idealus šeimą. Taigi, mus turi rišti ir įpareigoti tautinis giminingumas, Tėvynės meilė, vienodais idealais degančios lietuviškos sielos. Tad mes visi kartu, nežiūrint kur gyventume, visais galimais būdais esame įpareigojami remti Lietuvos stiprėjimą, o ypač jos laisvės išlaikymą.

“Mūsų ir Jūsų fizinės ir dvasinės jėgos, broliai šauliai Amerikoje, o taip pat Jūsų materialinė ir moralinė parama išugdys tokią galingą jėgą su kuria bus priversti skaitytis mūsų priešai. Taip pat neužmirškime, kad Tėvynė Lietuva, suvereninė valstybė, savos vyriausybės valdoma, kuri demokratiniu būdu visos tautos išrinkta, yra reikalinga ne vien tik Lietuvoje gyvenantiems. Jeigu norime, kad tauta amžiais būtų gyva, yra būtina išlaikyti savo valstybę. Svetimųjų okupantų valdomos tautos ilgainiui miršta. Jeigu Lietuvą išlaikysime laisva valstybe, tauta bus laiminga ir klestės. Joje augs visokeriopa gerovė: kultūrinė ir ekonominė Laisva Lietuva kels švietimą, plės mokyklų tinklą, ugdys ir puoselės lietuvių literatūrą, visokeriopą meną. Tik laisvos tautos, turinčios savo valstybę, gali kelti ir puoselėti švietimą, ugdyti savo kultūrą bei ekonominę gerovę. Tokia valstybė atneš

LŠST C.v. pirmininkas Vincas Tamošiūnas ir agron. Vaclovas Butkys, Lietuvos laisvės ir mokyklos draugai, šaulių Sąjungos veikėjai ir organizatoriai. Vaclovas Butkys daro žygius įsteigti Niujorke šaulių Sąjungos dalinį. (Vaclovas Butkys svečiavosi Detroite š.m. sausio mėn.)    Nuotr. Kazio Sragausko

didžią garbę viso pasaulio lietuviams, nežiūrint, kur jie gyventų.”

Nepagalvokime, kad šie žodžiai rašyti po II Pas. karo. Ne! Juos rašė ir pranašingai bylojo Lietuvos Šaulių Sąjungos vadai prieš 50 metų, t.y. 1921 metais.

Ir kada Lietuva 1940 m. buvo okupuota sovietinės raudonosios armijos, virš 30,000 lietuvių atsidūrė Amerikoje. 1954 m. kovo 7 d. Šaulių Sąjunga Tremtyje atsikūrė ir našiai veikia Kanadoje ir JAV-se. Pirmoji kuopa buvo pavadinta Vlado Pūtvio vardu. Šaulių Sąjungos veikla vis plinta. Kuopų skaičius didėja. Vyrų ir moterų šaulių kiekis auga: šiuo metu į šaulių Sąjungos eiles įsijungė virš 2,500 šaulių.

1971 m. sausio mėn. pradžioj įsisteigė nauja kuopa Klevelande, Ohio. šiam daliniui vadovauja š. dr. K. Pautienis. 'Klevelande dar bus įsteigta ir Jūros šaulių kuopa.

Vienas pirmųjų uždavinių LŠST Centro valdybos darbuose — įsteigti Niujorke šaulių kuopą. Tuo reikalu į Detroitą buvo atsilankęs ir kurį laiką svečiavosi agr. Vaclovas Butkys, senas laisvosios Lietuvos šaulys. Jis tarėsi Sū LŠST c.v. pirm. Vincu Tamošiūnu apie naujos kuopos įsteigimą. Iš tų pokalbių susidarė įspūdis, jog Niujorke gyvena gan didelis skaičius buvusiųjų Lietuvoje šaulių. Ten gyveną broliai šauliai ir sesės šaulės turėtų susisiekti su šaulių kuopos steigėju agr. Vaclovu Butkiu. Reikėtų paskubėti, kad ateinančios vasaros šviesios ir šiltos dienos nesukliudytų organizacinio darbo.

Jūsų korespondentui pavyko sužinoti, kad abu seni ir nusipelnę šauliai: Vincas Tamošiūnas ir Vaclovas Butkys yra mokyklos draugai. Vėliau abu buvo uolūs ir pasišventę Šaulių Sąjungos idealams, budrūs ir energingi būrių vadai. Jie buvo žinomi organizatoriai ir labai uolūs šaulių veikėjai.

Bolševikmečiu —- maskvinės raudonosios armijos ir Hitlerio nacių okupacijos metais V. Tamošiūnas ir V. Butkys buvo įsijungę nuožmion ir nenuolaidžion pogrindžio kovon su žiauriais mūsų tautos pavergėjais. Vėliau abu buvo įsijungę į Tėvynės Apsaugos Rinktinę ir dalyvavo kovose su rusų parašiutininkais ir kt. Lietuvos priešais, ypač Žemaitijos kovų frontuose.

Tikimės, kad V. Tamošiūnui ir V. Butkiui pavyks Niujorke įsteigti bent vieną LŠST šaulių kuopą. Sėkmės!

ŠAULIŲ ŽVAIGŽDĖS ORDINU APDOVANOTAS R. BRIEZĖ

Vladas Mingėla

Dar neužmiršome Simo Kudirkos ir mūsų visų lietuvių ir net ne lietuvių išgyventos tragedijos, kai “Vigilant” laive buvo leista “Sovietskaja Litva” laivo matrosams, maskoliams, gaudyti iš rusų laivo pabėgusį ir azilo teisės prašantį, rusų laivo buvusį telegrafininką. Tai buvo daroma laivo kapitono ir jūrininkų akivaizdoje. Vėliau šeši rusai, maskviniai komunistai, Simą pagavo, su geležiniu įrankiu mušė jam per galvą, sukruvino ir netekusį sąmonės lietuvį jūreivį, surišę virvėmis, nuleido į amerikiečių laivelį.

Visą tą baisų ir tragišką įvykį savo akimis matė, savo laiku iš raudonosios armijos okupuotos Latvijos pabėgęs, latvis Roberts Brieze. Jis skaudžiai išgyveno jo matytą įvykį, pabėgusio iš rusų laivo lietuvio jūrininko Simo sumušimą ir išdavimą

Simo išdavimo siūlai veda į State Departamentą ir poną Volpę. Amerika ne visada linkusi globoti antikomunistinius pabėgėlius. Amerikos politika buvo ir yra kartais labai klastinga. Mes matėme patys, po II Pas.

karo, kaip ginkluoti raudonarmiečiai ir Amerikos kariai gaudė antisovietinius pabėgėlius net bažnyčiose. Matėme patys, kaip ukrainiečiai ir rusai žudėsi — gyslas persipjaudami, kad tik negrįžtų ten, iš kur jie buvo pabėgę. Ir pabaltiečiams toji grėsmė, kaip koks Damoklo kardas, kabojo virš galvų. Mus išgelbėjo mūsų tautiečiai gyveną Amerikoje, kurie energingai protestavo Vašingtone ir reikalavo specialaus įstatymo mums atvykti ir apsigyventi Amerikoje. Toks įstatymas, kuris buvo išleistas 1949 metais, mus išgelbėjo.

O

Simo Kudirkos išdavimas — tai Amerikos politikos istorija pradėjusi reikštis ypač po II Pas. karo. Simą grąžinti nusprendė, ne adm. Williams B. Ellis, nei kpt. Fletcher W. Brown, Šį įsprendimą padarė Valstybės Departamentas. Simas buvo išduotas “norint nepakenkt deryboms, dėl žvejybos Amerikos pakrantėse, sėkmingumo.”

Laikraščio “The Day”, 1970 m. gruodžio 23 d., žurnalistė Edith Kermit Roosevelt savo straipsnyje gana vykusiai tą Amerikos politiką iliustruoja “Keelhaul operacija”. Dokumentai, dar nesunaikinti, rodo, kad amerikiečių ir anglų vyriausybių buvo nutarta prievarta repatrijuoti į

Sovietiją apie 2,5 milijono antikomunistinių pabėgėlių iš karo belaisvių ir Unrros stovyklų. (Kitur minima 5 mil. masė.) — Vokietijoje, Anglijoje, Kanadoje ir JAV-se. “Keelhaul operacija” pradėta vykdyti 1944 m. birželio mėnesį — 8 mėn. anksčiau negu įvyko Jaltos konferencija. Švedijos vyriausybė išdavė Sovietijai 167 pabaltiečius; 1945 m. birželio mėn. iš Fort Dix, N. J., 200 belaisvių buvo suvaryta į sovietų laivą, kuris stovėjo New Jersey vandenyse. Kai kuriuos prievartinius išdavimus sovietams iškėlė spaudoje Julius Epstein, Hooverio instituto tyrinėtojas. Bet kad nepakenktų “Amerikos politikai”, 1970 m. birželio 15 d., Vašingtono Vyr. Tribunolas jam ir kitiems uždraudė naudotis teismo bylomis, kadangi tas teismas visada rėmė antikomunistinių bei antisovietinių pabėgėlių repatrijavimą prieš jų pačių valią.

Dabar, išdavus Simą Kudirką, vėl kyla klausimas ar tas slaptasis susitarimas dėl pabėgėlių grąžinimo tebeveikia? — savo straipsnyje klausia autorė Edith Kermit Roosevelt.

LšST c.v. pirm. Vincas Tamošiūnas pristatė Šaulių žvaigždės ordino t-bai lietuviams nusipelniusį latvį Robertą Briezę apdovanoti Šaulių žvaigžde. Š.Ž.o. taryba tą malonų ir tiek daug šiai bylai pasitarnavusį latvį apdovanojo minėtu ordinu. LŠST c.v. pirm.

tą ordiną su atitinkamu pažymėjimu išsiuntė į Bostoną, J. Vanagaičio vardo šaulių kuopos pirm. J. Stašaičiui, kuris Nepriklausomybės šventės paminėjime tą ordiną ir užkabino nusipelniusiam mūsų broliui latviui.

PRANEŠIMAS

Pranešama šaulių žiniai ir vadovavimuisi, kad šiuo metu jau yra sudarytas Spaudos ir Informacijos sekcijos branduolys, kurį sudaro šie šauliai:    Algirdas Budreckas, Antanas Gintneris, Antanas Grinius, Stepas Jakubickas, Stefanija Kaunelienė, Kunigunda Kodatienė, Karolis Milkovaitis, Petras Petrušaitis, Vladas Selenis, Juozas Šiaučiulis, Vincas Tamošiūnas ir Pranas Turūta.

Pastaba: Reikalingi šauliškos spaudos informatoriai — nuolatiniai korespondentai: Brockton, Mass. — M. Jankaus š.kp., Boston, Mass. — J. Vanagaičio š.kp. ir Los Angeles, Calif. —- J. Daumanto š.kp.

š. Vladas Mingėla

LŠST CV Spaudos ir Informacijos vadovas

J. Vanagaičio š.kp. pirm. š. inž. J. Stašaitis, įteikęs Robertui Briezei ordiną, spaudžią jam dešinę. Jų tarpe p. Briezienė; toliau šaulės (iš k.) B. Šakenienė ir E. Valiukonienė.    S. Urbono nuotr.

SOFIJA IR ALEKSANDRAS MANTAUTAI

Vyr. sktn. PETRAS MOLIS

Šiandien, tolimame krašte nuo Tėvynės, daugelis iš mūsų girdime trimito balsą iš Lietuvos. Jis mums primena, kad kova dėl Tėvynės nepasibaigė pralaimėjus nelygų mūšį, kad ji tęsiasi ir eis tol, kol vėl visi Lietuvos vaikai bus laisvi.

Šis garsas mūsų vyresniosios kartos lietuvių buvo išgirstas jau labai seniai, kada Lietuva po ilgos rusų priespaudos kėlėsi iš vergijos ir kovojo su nelygiais priešais dėl laisvės, kurią laimėjo, nors ir teko padėti daug aukų ant laisvės aukuro. Šioje kovoje labai didelį vaidmenį suvaidino šauliai. Jie ne tik aktyviai dalyvavo fronte, bet ypatingai užfrontėje tramdė atsikuriančios valstybės priešus ir palaikė tvarką, o taip pat, aktyviai dalyvavo Klaipėdos krašto atvadavime. Vėliau, taikos metu jie atliko didelį jaunimo auklėjimo darbą. Sportas, vaidinimai, minėjimai, paskaitos, koncertai prisidėjo prie jaunų lietuvių gilesnio tautinio subrendimo. Jie ruošė jaunimą mylėti savo kraštą ir, reikalui esant, jį ginti, nes pilnai suprato to svarbą ir žinojo, kad tauta mylinti savo žemę negali būti nugalėta.

Skautai, kurie nuo pat vaikystės dienų mūsų jaunuosius moko tėvynės meilės, pasiaukojimo ir lavinimosi, visuomet turėjo nuoširdžią šaulių paramą. Šiandien salėje matyti skautų ir Šaulių sąjungos vadovų, kurie bendrai dirbo Lietuvoje. Ir šiame krašte jie ryšių nėra nutraukę. Matome LSS Pirmijos pirmininką v.s. A. Saulaitį, kuris gal daugiausia yra dirbęs su Šaulių s-gos nariais. Gal ir šio gražaus bendradarbiavimo išdavoje man ir šiandien, kaip Skautų Vyriausiam Skautininkui, tenka trumpai jums pristatyti buvusią Lietuvos Šaulių Moterų vadę ir ėjusią kitas svarbias pareigas, o šiandien švenčiančią 70 metų sukaktį Sofiją Mantautienę ir taip pat nepailstamą Šaulių s-gos veikėją, tremtyje jos atkūrėją ir pirmininką ir šiuo metu garbės narį, Klaipėdos krašto atvadavime aktyvų organizatorių ir dalyvį Aleksandrą Mantautą, švenčiantį 75 m. sukaktį.

Mantautienė, trečioji Šaulių s-gos įkūrėjo

Vlado Pūtvio duktė, gimė Pavėžupio dvare, Šiaulių aps. Mokėsi Liepojoje, Maskvoje ir Šiauliuose, kur 1919 m. baigė gimnaziją. Ją baigus dirbo Eltoje, o nuo 1920 m. aktyviai įsijungė į šaulių darbą. Buvo sporto vadove, Kauno šaulių būrio švietimo ir tautinio auklėjimo vadove, o Klaipėdos sukilimui prasidėjus, organizavo sukilimui remti komitetą ir dirbo Mažosios Lietuvos Gelbėjimo komitete Klaipėdoje.

Pradėjus steigti moterų šaulių vienetus, 1927 m. buvo organizacinės komisijos sekretore, vėliau Šaulių Centro komiteto vicepirmininke, Tarybos pirmininke ir 1938 m. šaulių moterų vade.

Iš pat mažens tėvelių pripratinta prie darbo ir veiklos, aktyviai įsijungė į fizinio lavinimo darbą, skaitė paskaitas organizaciniais ir tautiniais bei šaulių ideologijos klausimais šaulių rinktinėse, įvairuiose moterų kursuose ir stovyklose. Šaulių reikalais lankėsi Suomijoje, Estijoje, Latvijoje ir Čekoslovakijoje. Taip pat, ji veikė Lietuvos Vaiko draugijoje ir buvo Lietuvos prieglaudų inspektorė.

Pasitraukusi į Vokietiją, Miuncheno stovykloje buvo UNROS tarptautinių amatų kursų sekretore ir lietuviškos gimnazijos organizatore bei dalyvavo Pabaltijo Moterų Tarybos darbuose.

Nuo 1952 m. Amerikoje Šaulių s-gos Tremtyje steigėjų ratelio narė, o nuo 1954 m. laikinosios LŠST centro valdybos ir darbo prezidiumo narė bei šaulių moterų skyriaus vedėja. 1962 m. sausio mėn. 13 d. išrinkta LŠST garbės nare.

Be šauliško darbo, taip pat aktyviai dalyvavo Balio, LB ir Moterų s-gos veikloje. Dabar, nors ir būdama su viena koja, kiek tik sąlygos leidžia, prisideda prie lietuviškos veiklos.

Aleksandras Mantautas, gimęs Paukščių kaime, Žąslių vis., Trakų aps., savo vaikystę praleido rytų Lietuvoje. Baigęs Žąslių pradžios mokyklą ir privačiai pasiruošęs, išlaikė egzaminus į Trakų gimnazijos IV klasę. Gimnazijoje dvasia buvo lietuviška ir ten jis įstojo į slaptą lietuvių -lenkų organizaciją, kurios dėka gimnazijoje buvo įvestas religijos dėstymas lietuvių ir lenkų kalbomis. Lietuvių ir lenkų santykiai nebuvo geri. Pasitaikydavo muštynių, nes lenkai mėgdavo lietuvius pravardžiuoti. 1910 m., Aleksandro pastangomis lietuviai atsiskyrė ir įsteigė atskirą, vien lietuvių grupelę. Taip pačiais metais įsteigė Aušrinės kuopelę, kurios nariai skaitė ir platino lietuvišką spaudą. 1912 m. jau Vilniuje tęsė mokslą toliau ir gimnazijoje aktyviai dalyvavo Aušrinės kuopelėje. Tėvų norą, kad būtų kunigas, atidėjo vėlesniam laikui, iki baigs mokslus ir turės akademinį išsilavinmą. Toliau mokslą tęsė Mariampolėje, kurioje suorganizavo blaivybės ratelį ir jaunų rašytojų bei žurnalistų kuopą. Atgaivino ranka rašomą laikraštėlį “Mintis”, už kurio platinimą rusų valdžia buvo areštavusi keletą mokinių. Po šios veiklos Lietuvoje toliau mokytis nebebuvo galimybės ir jis įstojo į Biežicos gimnaziją, prie Briansko. Lėšoms pasibaigus ir I Pas. karui einant į pabaigą, iš VIII klasės įstojo į kariuomenę. 1916 m. baigė Tifliso karo mokyklą ir buvo pasiųstas į frontą prieš turkus. Pripratęs dirbti su moksleiviais ir kaimo žmonėmis, greitai pritapo prie neišsilavinusių kareivių ir jų buvo išrinktas divizijos, korpo komisijos pirmininku ir armijos suvažiavime Tiflise pateko į krašto tarybos prezidiumą.

Kaukazo lietuvių suvažiavime buvo išrinktas į Kaukazo lietuvių Tarybą vicepirmininku. Buvo lietuvių karių komiteto ir Tifliso nukentėjusių nuo karo lietuvių komiteto pirmininku. 1918 m. Tiflise pasiskelbus Užkaukazio respublikai, Kaukazo lietuvių taryba pasiskelbė Lietuvos konsulatu, besirūpinančiu Lietuvos piliečių reikalais. Konsulatas buvo Lietuvos vyriausybės patvirtintas. Al. Mantautas 1918 m. pabaigoje buvo paskirtas konsulato pirmuoju sekretorium ir Tifliso konsularinio skyriaus vedėju. Čia jo didžiausias darbas buvo rūpintis lietuvių grąžinimu į Lietuvą. 1920 m. jis grįžo į Lietuvą ir pradėjo dirbti Užsienių Reikalų ministerijoje kaip sekretorius Rytų skyriui.

1922 m. perėjo dirbti į Šaulių s-gos propagandos ir tautinio auklėjimo skyrių jo viršininku. Iki 1936 m. Šaulių s-goje ėjo įvairias pareigas: Centro valdybos sekretoriaus, iždininko bei tautinio auklėjimo ir kultūros darbo prižiūrėtojo. 1929-30 m. jis vyriausias “Trimito” redaktorius. Redagavo Šaulių s-gos leidinius: Vasario 16-toji 1927, 1928, 1929 ir 1930 m., Neužmirš Lietuvos (1927) ir Vlado Putvinsko-Pūtvio raštų II tomą 1933 m. ir III tomą 1934 m. Be to, su žmona Sofija parašė Vlado Pūtvio biografiją, kuri turėjo sudaryti I raštų tomą. Parašė “Klaipėdos sukilimas”, kurį nespėtą išspausdinti sunaikino Lietuvą okupavę bolševikai.

Buvo vienas iš Klaipėdos krašto atvadavimo iniciatorių, organizatorių ir dalyvių. Buvo sukilėlių propagandos viršininkas ir parašė sukilėlių manifesto projektą. Dalyvavo Bajorų, Kretingalės ir Klaipėdos užėmime. Šilutės seime surašė Šilutės deklaraciją apie Klaipėdos krašto prijungimą prie Lietuvos. Po sukilimo Klaipėdos krašte, organizavo šaulių vienetus ir sušaukė Klaipėdos krašto šaulių rinktinės suvažiavimą.

Atvykęs į Ameriką brandino mintį atkurti Šaulių s-gą tremtyje. Buvo atkūrėjų būrelio pirmininku. 1954 m. Šaulių s-ga buvo atkurta šiaurės Amerikoje. Jos laikinosios Centro valdybos pirmininku buvo išrinktas Al. Mantautas. 1958 m. jis buvo išrinktas LŠST Centro valdybos pirmininku ir sąjungos garbės nariu.

Sofijos ir Aleksandro Mantautų nueitas gyvenimo kelias yra ilgas ir atlikti darbai labai dideli. Juodu jaunystėje pradėtą lietuvybės platinimo ir palaikymo darbą tęsė ir tebetęsia. Mes lenkiame galvas ir dėkojame jiems už jų atliktus darbus mūsų Tėvynei Lietuvai.

Nors jų jėgos ir mažėja, ilgiau užtrunka ką atlikti, bet lietuviškas užsispyrimas ir noras dirbti Lietuvai juose nesustos iki sustos jiems plakusi širdis.

Red. Ši paskaita skaityta S. ir Al. Mantautų pagerbimo metu, Bostone, 1970 m. rugsėjo mėn. 27 d.

HAMILTONO LIETUVIŲ KOLONIJOS ŽINIAI

Pranešame, kad Hamiltono DLK Algirdo šaulių kuopa, 1971 m. kovo 6 dieną, 6 v. vakaro, sukvietė visuotinį šaulių kuopos narių susirinkimą ir išsirinko naujai kadencijai valdybą. Prieš tai buvusį šaulių kuopos pirmininką Povilą Kanopą susirinkimas patvirtino vienbalsiai, rankų paplojimu naujai kadencijai.

Į valdybą išrinkti šauliai: K. Deksnys, A. Šukaitis, P. Enskaitis, A. Povilauskas, V. Saulis, A. Patamsis ir Sakalauskas. Į revizijos komisiją darinktas trečias narys — J. Petraitis, o St. žioba ir St. Senkus patvirtinti, rankų paplojimu, sekančiai kadencijai. Įstojo nauji nariai į šaulių kuopą (trys jaunuoliai): K. Deksnys, Sakalauskas ir Blekaitis.

Šaulių kuopos valdyba

APDOVANOJIMAI

Už nuopelnus Lietuvai ir LŠST apdovanoti šaulių žvaigždės ordinu: j.š. Mykolas Vitkus, Švyturio j.š.kp.; š.

Kazys Keturakis, Vytauto Didžiojo š. kp.; š. Gediminas Rugienius, DLK Gedimino š.kp.; Juozas Kasputis, Kenosha, Wis. ir Juozas Grimskis, Racine, Wis.

šaulių žvaigždės medaliu: š. Jonas Butkus, St. Butkaus š.kp.; š. Feliksas Blauzdys, St. Butkaus š.kp.; j.š. Steponas Lungys, Švyturio j.š.kp.; j.š. Antanas Kriščiūnas, švyturio j.š.kp.; š. Pranas Beinoras, Vytauto Didžiojo š.kp.; š. Elena Dambrauskienė, VI. Pūtvio š.kp.; š. Vladas Rušas, VI. Pūtvio š.kp.; š. Stasys Paltus, Juozo

Karininko Juozapavičiaus š.kp. surengtame Vlado Pūtvio minėjime Clevelande. Centro v-bos nariai — iš k.: s. Cecevičienė, garb. narys V. Išganaitis, kalba A. Budreckas ir kp. pirm. dr. K. Pautienis.    Nuotr. V. Bacevičiaus

LŠST CV II vlceplrm. K. Milkovaitis (k.) ir Tremties Trimito redaktorius P. Petrušaitis

Daumanto š.kp.; š. Marija Banionienė, Juozo Daumanto š.kp.; š. Juozas Stankus, Juozo Daumanto š.kp. ir š. Bronius Ceika, DLK Gedimino š.kp.

ŠAULIAI ČIKAGOJE

Vytauto Didžiojo šaulių kuopos visuotinas narių susirinkimas įvyko vasario 28 d., Vyčių salėje. Įnešus vėliavą. į salę, kuopos pirm. Vladas Išganaitis ją perdavė sueigos prezidiumo pirm. Algirdui Budreckui. Tai simboliškai reiškė, kad kuopos pirmininko kadencija yra pasibaigus.

Patiekta susirinkimo darbotvarkė visų narių buvo vienbalsiai priimta.

Tylos minute buvo pagerbti mirusieji kuopos nariai. Vytauto Didžiojo šaulių kuopa, per visą gyvenimą, jau yra netekusi 16 narių. Į kuopą įstojo 16 naujų narių, kurie susirinkime buvo prisaikdinti. Šiuo metu kuopoje yra 252 nariai.

Apdovanotiems šauliams š. ž. žymenius prisegė Vladas Išganaitis, o pažymėjimus įteikė Algirdas Budreckas. š. Ž. žymenius gavo: Vytautas Bilitavičius ir Večislovas Brazas -—-š. Ž. ordinus, o Pranas Beinoras ir Juozas Pranaitis — Š. ž. medalius.

Vėliau sekė Algirdo Budrecko žodis apie Lietuvos Nepriklausomybės Akto p r. skelbimą. Tuo būdu buvo prisiminta Vasario 16 Diena.

Kuopos vadovai padarė pranešimus ir apyskaitas, kurie visuotino narių susirinkimo buvo patvirtinti. Susirinkime buvo renkama nauja vadovybė. Visi nariai vienbalsiai pasisakė už palikimą senosios.

Kadangi garbės teismo sąstatas buvo nepilnas, todėl garbės teismo nariai buvo iš naujo renkami. Į garbės teismą išrinko:    pirm. Algirdą Budrecką ir nariais — kun. Kazimierą Kuzminską ir Alfą Valatkaitį; kandidatais — Eleną Tamošaitienę ir dr. Joną Paukštelį.

Vytauto Didžiojo šaulių kuopai ir toliau vadovauja Vladas Išganaitis. Stasė Cecevičienė yra šaulių moterų vadovė.

Valdybai pasiūlius ir visiems nariams pritarus, Vytauto Didžiojo šaulių kuopos garbės šauliais buvo išrinkti: Sergi ėjus Radzi viekas, Olga Vyšniauskienė ir Alfas Valatkaitis. Išrinktųjų vardu žodį tarė Alfas Valatkaitis. Po to sekė įvairūs, su organizaciniais reikalais susijusieji paklausimai.

Sugiedojus Lietuvos himną ir išnešus vėliavą susirinkimas buvo uždarytas. Susirinkimui vadovavo Algirdas Budreckas ir sekretoriavo Alfas Valatkaitis.

Prie sesių šaulių skaniai pagamintų valgių buvo pasivaišinta ir pasidalinta mintimis.    ai bud

ŠAULIŲ KULTŪRINĖ SAVAITĖ

LŠST CV savo posėdyje, įvykusiame 1970 m. rugsėjo mėn. 5-6 dienomis, Dainavos stovykloje, nutarė suruošti Kultūrinę savaitę šauliams, jų šeimoms ir prijaučiantiems. Ji ruošiama 1971 m. Joninių proga, Dainavos stovykloje, 1971 m. birželio mėn. 13-20 dienomis. Taip pat bus bandoma suruošti panašią savaitę Atlanto pakraščio šauliams pas tėvus pranciškonus, Kennebunkporte, Maine valstijoje.

Stovyklavimo metu birželio mėn. 15 d. šaukiamas S-gos centro valdybos posėdis.

Kultūros sekcijos vadovas kun. J. Borevičius, SJ, rūpinsis stovyklautojų dvasiniais reikalais ir suras paskaitininkus.

Sporto ir šaudymo rungtynes praves S-gos sporto vadovas š. Vytautas Keturakis.

Stasio Butkaus ir Švyturio šaulių kuopos rūpinsis nakvynėmis, maistu, vėliavų pakėlimu bei nuleidimu ir menine programa. Suorganizuos Joninių laužą ir pristatys tremtinės rašytojos, šaulės Stefanijos Rūkienės knygą “Grįžimas į laisvę”.

Iki 1971 m. gegužės mėn. 1 d. šaulių kuopos prašomos pranešti kiek šaulių iš jų kuopos dalyvaus stovykloje.