Lietuviai kariai laisvajame pasaulyje
— Rugsėjo mėn. 21 d. Čikagoje mirė, sulaukęs 73 m.. Vyčio Kryžiaus kavalierius, Vytautas Petrauskas, kilęs iš Ukmergės; rugsėjo 23 d. Čikagoje, staiga, mirė Petras Kupstys, sulaukęs 55 metų amžiaus, Lietuvos kariuomenės karininkas, kilęs iš Kauno; Rockforde mirė Robertas Petronis, sulaukęs vos tik 48 metų amžiaus, buvęs JAV II Pas. karo veteranas; Birminghame, Anglijoj liepos mėn. 12 d. mirė Pranas Andriukaitis, Nepriklausomybės kovų dalyvis. Visiems mirusiųjų artimiesiems KARYS reiškia gilią užuojautą.
— Algis Reklys ir Dangerutis Velevičius išvyko į JAV kariuomenę, atlikti karinės prievolės; Virksevičius-Virksas dar tebetarnauja, jie visi iš Detroito. Linkime jiems sėkmės!
— Kęstutis A. Gaigalas, iš Pulman, Čikagos priemiesčio, pailsėjęs namuose, rugsėjo mėn. 13. išvyko į Pietų Vietnamą. Jo brolis Vytautas tarnauja aviacijoje, Japonijoje, tačiau netrukus grįžta seržanto laipsnyje. Kęstutis rašo iš Vietnamo, kad dalyvavo kautynėse su priešu.
— Čikagoje, prieš 25 metus mirusio mjr. Balio Mikėno sukaktis buvo paminėta Jėzuitų koplyčioje pamaldomis. čia gyvena jo žmona. Jis yra palaidotas V. Vokietijoje, Blomberge.
— Povilas Kraučiūnas, tarnavęs Lietuvos kariuomenės ryšių komandoje, atsikuriant Lietuvai, buvo artimųjų prisimintas vieniems metams sukakus nuo jo mirties.
— Raimundas Kazlas, iš Čikagos, nesenai laimingai grįžo iš Vietnamo ir dabar rengiasi tęsti mokslą Loyo-los u-te, magistro laipsniui.
— J. Janulis, aviacijos akademijos kadetas, yra akademijos futbolo komandoje, kaip labai geras žaidėjas ir geras mokinys. Jis kilęs iš Čikagos.
— Andrius Kubaitis yra išrinktas Amerikos legiono Argo-Summit posto adjutantu, Jurgis Dūda kapelionu, Jonas Dūda mediku.
— Pilypas Plienys tarnauja JAV kariuomenėje V. Vokietijoje. Jį ten aplankė tėvai iš Čikagos. Jordano krizės metu, kariai buvo parengtyje i žygį.
— Povilas Norkevičius, iš Worcester, Mass., buvo parvykęs atostogų ir po jų išvyko į P. Vietnamą.
— Inž. plk. ltn. Jonas Matonis-Maciulevičius, baigęs Lietuvos karo mokyklą ir Augštuosius Karo Technikos kursus, dabar išlaikė valstybinius egzaminus Mass, valstybėje ir įsigijo profesinio inžinieriaus laipsnį.
— Edis Uzemeckis laimingai grįžo iš P. Vietnamo, kur išbuvo net 3 metus. Skokie mieste gyvena jo tėveliai. Iš ten jis išvyko toliau tęsti tarnybos į V. Vokietiją.
— Kanados kariuomenės mjr. R. V. Paukštaitis perkeltas į Winnipegą.
— Detroito Jūrų Švyturio šaulių kuopa, rugsėjo 27 d. pagerbė kūrėjus - savanorius, suruošdama akademiją, meninę dalį ir vaišes. Organizacijų vardu savanorius sveikino plk. J. Šepetys, Vincas Tamošiūnas, K. Kodatienė, B. Brizgys, A. Žiedas, K. Daugvydas, gen. J. Černius ir L. Šulcas.
— Ltn. J. Vaičeliūnas, gyv. Kanadoje, paruošė spaudai “Laimingo lakūno kovos” — atsiminimus, kuriuose japonų karo laivyno aviacijos karininkas išdėsto savo pergyvenimus II Pasaul. kare. Jie jau kuris laikas spausdinsimi “Tėviškės žiburiuose”. Būtų gerai, kad p. Vaičeliūnas paruoštų KARIUI kai ką iš praeities Lietuvoje.
•
LIETUVIAI KARIAI PAVERGTOJE TĖVYNĖJE
— Jonas Kvietkauskas, Algirdas Tarasevičius, Bronius Vasiliauskas, Sigitas Paškauskas, Vytautas Bagdonavičius ir Jokūbas Žukauskas, rugpjūčio pradžioje, baigė Vilniuje Karo mokyklos radiotechnikos skyrių. Tai vienintelė okupanto mokykla Lietuvoje karininkams ruošti. Baigusieji tuoj buvo paskirti į “Plačiąją Rosiją”.
2 ulonų DLK Birutės plk. ulonas Balys Navickas 1939 m.
Ulonų plk. 3-čio eskadrono karių būrelis. Pirmas iš k. sėdi B. Navickas.
Tas pats ulonas B. Navickas po 30 metų yra šių karių tarpe. Labor Service dalinys, 4203 LSCo. pratimų metu prie savo kareivinių Miesau mieste, Vokietijoje.
KARIUOMENĖ NE AMATŲ MOKYKLA
“Kario” 7 nr. St. Baipšio ilgokas, su gera doza garstyčių, rašinys mane suįdomino netiek savo turiniu, kiek nežmonišku pavėlavimu. Jis atsiliepia į St. Juškėno mintis, kurios buvo "Naujienose” 1966 m. gruodžio 19 d. Jei būt reikalas gilintis į St. B. mintis, tai reiktų perskaityt ir St. Juškėno rašinys, bet kur jį po 4 metų surasi? Įveltas ir velionis Ernestas Galvanauskas, kad buvę jo su Ignu Tauniu “Laisvojoj Lietuvoj” pasikalbėjimas, bet taip pat nei metų, nei nr., tai patikrinimui galimybių visai nebėra.
St. Juškėnas plakamas už kaltinimą Lietuvos kareivėlio, kodėl tas nepasipriešinęs Lietuvos okupacijai. Jei St. J. kaltino, tai ir aš jam be gailesčio įspirčiau už jo nesupratimą, nes tai buvo ne kareivėlio kaltė. Tuo laiku ir aš buvau kareiviu ir mes visi buvom didžiausiam liūdesy, kodėl neleidžiama pakelt ginklą ir tuo pačiu pastatomi paniekinimui ir pajuokai. ypač lenkų ultimatumo metu. Tos kaltės reikia jieškoti ne kareivėliuose, bet augštesnėse institucijose. Kareiviai savo krašto gynimui buvo pasiruošę kiekvieną minutę. Bet šiuo kart ne apie tai noriu kalbėti.
Labai daug esu prisiklausęs ir prisiskaitęs Lietuvos kariuomenei pagyrimų, už jaunų vyrų išmankštinimą ir įvairių specialistų paruošimą, ką ir St. B. kartoja. Tuo lyg ir norima pateisinti kariuomenės buvimą. Visi taip kalbantieji turėtų atkreipi dėmesį į tai, kad kariuomenės, nežiūrint kokios valstybės, pareiga buvo, yra ir bus krašto gynimas, o ne amatų išmokymas. Įvairių specialybių mokoma, tik ginklų naudojimui ir karo veiksmų atlikimui. Daugelis tų specialybių, kaip radistai, telefonistai, šoferiai, veterenarijos specialistai ir kt. tinkamos ir civiliam gyvenime ir jomis naudojamasi. Bet artileristo, minosvaidininko, kulkosvaidininko ir pėstininkų, kas ir sudarė didžiausią dalį Lietuvos kariuomenės, specialybės civiliam gyvenime visai nereikalingos. Jei kariuomenė būt buvus laikoma tik kai kurių specialybių pramokymui, tai būt buvęs didžiausias nesusipratimas, nes amatų mokyklų tinklo išplėtimas būt kainavęs keleriopai pigiau ir specialistų paruošta būtų daug daugiau.
Gana keistai, ar tiesiog juokingai atrodo kai kurių buvusių augštųjų pareigūnų aiškinimai, kad kariuomenė buvo neparuošta, ar kad mes permaži pasipriešinti. Į tai būt galima pastatyt tokius klausimus: 1. O koks kariuomenės paruošimas buvo 1919-1920 metais? Bet kai nebuvo laukiama pasiruošimo, o veikiama, tai šis tas ir buvo laimėta. 2. Kodėl kariuomenė nebuvo ruošiama? 3. Pavojui atėjus lietuvių tauta nesumažėjo, bet jei tikrai buvo galvojama, kad esam per maži ir niekam negalim priešintis, tai kam tada buvo kariuomenė laikoma? Nejaugi tik amatų pramokymui ?
Spėju, kad ir St. J. noras buvo, ne tiek kareivėlį apkaltinti, kiek statymas klausimo: kodėl pavojaus metu nebuvo panaudota kariuomenė? Manau reiktų šalčiau padėtį svarstyti, tai būt lengviau išsiaiškinti.
Pagaliau, kokiu būdu St. Baipšys išstudijavo E. Galvanausko mintis tvirtindamas, kad jis nuėjo užgrobikui tarnauti? Argi E.G. tą padėtį paruošė ir ar tik jis vienas nežinojo užgrobiko tikslų? Jei jau kaltint E.G., tai daug daugiau reiktų kaltinti ilgiau išbuvusius valstybės vadovaujamose vietose.
Man patinka ir daugiausia skaitau praeities įvykių aprašymus, nes iš jų daug galima išmokti dabarties ir ateities veiklai. Bet kai aprašymuose atsiranda pagiežos, tai jie nustoja rimties, sykiu ir vertės. Taigi nesu-niekinkim patys savęs.
Jovoras Seibutis
— Detroite, spalio 2 d. atsiskyrė su šiuo pasauliu psk. Stepas Dryža iš Joniškio, buvęs šaulys ir Savisaugos batalionų karys. Lemonte, Ill., rugp. 3 d. mirė sav. - kūrėjas, Vyties Kryžiaus kavalierius, psk. Petras Asauskas. Rugsėjo 14 d. Las Vegas, Nevadoje, mirė aviacijos plk, Albertas Aleksa, 23 metus ištarnavęs kariuomenės direktorium Kansas City. Dong Beach, Cal., rugsėjo 23 d. mirė karo veteranas Stasys Tiknis, buvo palaidotas Los Angeles. Rugsėjo mėn. 2 d. Exeter, Pa., mirė Stasys Sibulskis, I Pasaulinio karo veteranas, dalyvavęs Prancūzijoje kautynėse, gavęs seržanto laipsnį.
— Plk. K. Škirpos ir a. a. St. Butkaus, dviejų mūsų pirmųjų kūrėjų - savanorių atvaizdai, įrėminti ir iškabinti St. Balzeko lietuvių kultūros muzėjuje, kur lapkričio 15 d. ta proga įvyko iškilmės. Sav., - kūrėjas K. Petrauskas, tuo reikalu rašė spaudoje ir kalbėjo per radijų.
— Plk. P. Genys ir plk. Pov. Žilys, kurie prieš metus atsiskyrė iš mūsų tarpo, buvo artimųjų ir draugų prisiminti Čikagoje pamaldose. Lietuvių šv. Kazimiero kapinėse jiems buvo pašventinti labai gražūs paminklai.
— Algis Butkus, iš New Yorko, jau keli mėnesiai kaip atlieka karinę tarnybą. P. Vietname. Prieš išvykdamas buvo aktyvus skautas, tautinių šokių šokėjas.
— Dr. Saulius Vaičaitis karinės prievolės išvyko į P. Korėją. Jis turi kapitono laipsnį. Jo brolis Gintas grįžta iš V. Vokietijos, atlikęs ten karinę tarnybą.
— Jonas Miliauskassveikas grįžo iš karinės tarnybos, vienus metus išbuvęs P. Vietname. Jo tėveliai džiaugėsi jo sulaukę. Jis dirbs ir tęs mokslą Illinois Universitete.
— Hartfordo ramovėnai F. Sabonio Amerikiečių Lietuvių Veteranų postas dalyvavo spalio mėn. demonstracijoje New Yorke, kur nuvežė 50 JAV vėliavų.
— Robertas Balzekas jau antri metai lanko St. John karinę akademiją, kurioj buvo išrinktas sekretoriumi. Akademija yra Delafield, Wise.
— Algirdas Urbonavičius, kilęs iš Montrealio, dabar tarnauja JAV kariuomenėje V. Vokietijoj. Jis yra pakeltas į seržantus.
— Mjr. Kazys Stulga praleido du metus P. Vietname, kur už narsumą gavo “Purple Heart” medalį. Grįžęs į JAV, bus žaliųjų Berečių dalinių aviacijoje instruktoriumi, Ft. Bragg, N. Carolina.
— Darius Karalis, čikagietis, įstojo į Anapolio Laivyno Akademiją. Ten buvo sutiktas jūrų admirolo Renken, kaip geras plaukymo žinovas, buvęs komandos kapitonu ir futbolistu.
— Gediminas Rygertas, kilęs iš Čikagos, spalių 25 d. grįžo sveikas iš P. Vietnamo. Ten išbuvo 13 mėnesiu kariuomenės žvalgybos specialiame daliny. Už drąsą ir sumanumą gavo “Bronze Star” medalį ir kitus 3 atžymėjimus. Toliau pasiryžęs tęsti mokslą Illinois universitete.
— Pilotas J. Linas, čikagietis, įstojo į Chanute, III. aviacijos bazę, kur studijuos lėktuvę aptarnavimo specialybę. Jis jau buvo Lackland AFB, Texaso valstybėj, kur įgijo visas skraidymo žinias.
— Juozas Gavenonis, kilęs iš Plymouth, Pa., Amerikos legiono vadas, II Pasaulinio karo veteranais, paskirtas Pensilvanijos švietimo departamento privačių mokyklų ir veteranų švietimo biuro direktoriumi.
— Mjr. Algis Tallat-Kelpša, kariuomenės žurnale “Army”, parašė stiprų straipsnį prieš karių niekinimą: “Negalima toleruoti kariuo
menei skirtų patyčių per kino filmas, televiziją ir spaudą. Nėra jokio pagrindo teisintis kodėl mažumos nepakanta turi būti nukreipta į karišką visuomenę. . . . Kariai vaizduojami idijotai ir niekadėjai!”.
— Ona Bernotaitytė, kilusi iš Wilkes Barre, buvo pakviesta į Norfolk laivyno bazę, kur dalyvavo admirolo Dempsey išleistuvėse. Ji II pasaulinio karo metu kartu su admirolu buvo Corregidor saloj, ir kartu išsigelbėjo iš japonų rankų. Adm. Dempsey išgelbėjo 27 karius ir ją, buvusią slaugę.
— Amerikos Legionieriaipaskelbė šūkį “Back to God”. Lietuviai kariai veteranai kviečiami tą šūkį platinti.
Philadelphia, 1970.XI.12
LAISVĖS KOVOTOJAI
Pastarųjų savaičių įvykiai sukrėtė ir sujaudino lietuvius tremtyje.
Iš raudonosios vergijos, privertę sovietų lėktuvą nusileisti Turkijoje, į laisvę išėjo tėvas ir sūnus Bražinskai. Neprivalu vergui, buvusiam kaliniui, mandagiai ir gražumu prašytis laisvės, nes jis — beviltis. Taigi, per ugnį ir kraują — tačiau, į laisvę!
Simui Kudirkai likimas lėmė, greičiausiai, kankinio mirtį. Virš 40 apsauginių, avino vadovaujami, išsirikiavo Amerikos pakrančių apsaugos laive VIGILANT, tam kad pasižiūrėtų kaip svetimos šalies plėšikai — rusai komunistai — įsiveržia į Amerikos teritoriją ir brutalia jėga surakina laisvės kovotoją, pasitikėjusį Laisvės šalies pažadais, ir jį vėl išsivelka pusgyvį į vergų karalystę.
Avinų vadovaujami ir liūtai virsta avimis. r.
