Karinės Žinios

— Vakarų Vokietijos ginklaviman įvesti Pershing raketų batalionai. Pershing raketų tolinaša siekia iki 740 km.

Apsaugai prieš žemai skrendančius lėktuvus, vokiečiai apsiginklavo 20 mm dvivamzdžiais automatiniais pabūklais, vežiojamais trijų ketvirčių tonos sunkvežimių. Pabūklų greitošauda — 2000 šūvių per minutę. Tolišauda į oro taikinius — 2 km augščio, į žemės taikinius iki 4,5 km. Sviediniai — sprogstami, padegami ir šarvus pramušantieji.

1970 m. Vakarų Vokietijos kariuomenės ginklavimą praturtins virš 2000 “Marder” šarvuotų lengvų vikšrinių vežimų, pėstininkų transportui ir taktiniams veiksmams. “Marder” ginkluotas vienu 20 mm pabūklu, vienas kulkosvaidis įmontuotas lygiagrečiai su 20 mm pabūklu ir antras — pritaikytas priešlėktuvinei apsaugai. “Marder” šarvuotais vežimais numatoma aprūpinti 35 batalionus.

— Švedai pastatė, Muskoe saloje (60 km į pietus nuo Stokholmo), požeminę laivų statyklą ir taisymo dirbtuves. Statyba pradėta 1957 m. Kainavo 70 milijonų dolerių. Buvo iškalta virš 8 km ilgio tunelių su 35 metrų uolos danga (stogu). Turi sausus dokus ir eiles sandėlių medžiagoms; požemines dirbtuves, ligonines, atsarginę jėgainę ir kit.

—    1969 m. liepos mėn. imami karinėn tarnybon čekoslovakai naujokai, klausinėjami, pasisakė sekančiai: 53% domėjosi vidaus politika; 75% — prieš glaudesnius santykius su Rusija; 81% — prieš bendradarbiavimą su rusais; 56% — nematė pavojaus čekams iš vakariečių pusės (kaip rusai buvo skelbę) ypatingai iš Vakarų Vokietijos.

—    Amerikiečiai perleidę japonams Okinavos salą gaus iš pastarųjų naujų užsakymų sprausminiams naikintojams F-4E ir F-4J - Phantom. 1969 m. japonai gavo iš amerikiečių apie 110 minėto tipo lėktuvų.

—    Japonai dabartinės kariuomenės sąstatan įveda priešlėktuvinės apsaugos batalionus, ginkluotus “Hawk” raketomis — 24 raketsvaidžiai batalione.

— 1970 m. pradžioje Nasseris turėjo 90 “Fitter” SU-7 rusiškų naikintojų (vienviečiai, ginkluoti dviem 30 mm pabūklais — sparnuose; po sparnais gali turėti raketas arba 6 bombas, vienas sprausminis variklis, greitis apie 1600 km/val. šie naikintojai-bombonešiai tebėra ir rusų ginklavime.). Praeitais metais žydai numušė 14 SU-7 egiptiečių lėktuvų. Iš čekų Arabų respublika yra gavus virš 100 PT-76 amfibinių šarvuočių, pėstininkų transportui. PT-76 sveria 16.6 tonų (rusų kariuomenėje PT-76 yra nuo1955 m.). Priedui, arabai turi dar apie 20 LCM rusiškų išsikėlimo laivų. Karinėse prancūzų bazėse, yra apmokomi egiptiečių narai ir yra pas prancūzus užsakyta daugiau amfibinių -šarvuotų vežimų. (Daromos išvados, kad arabai ruošiasi Kanalo persikėlimui).

—    Amerikiečiai pagamino uždarus neštuvus, sužeistiems iš kautynių lauko išgabenti helikopteriu, pakabinus ant metalinių lynų.

—    1936-39 m. ispanų pilietiniam kare dalyvavo virš 3000 amerikiečių savanorių prieš Franko. Amerikietis C. Eby knygoje Between the Bullet and the Lie, apgailestauja, kad savanoriai buvo blogai apmokyti, prastai ginkluoti ir turėjo dar prastesnius vadus.

—    Amerikietis A. Verrier knygoje The Bomber Offensive, išnagrinėjęs visas aplinkybes, prieina išvados, kad 1939-1945 m. miestų bombardavimas neatsiekė tikslo — turėjo būti telkti bombardavimai karo pramonės ir strateginių punktų. Autorius pabrėžia, kad bombardavimai turėjo būti centralizuotai kontroliuojami; informacijos apie taikinius turėjo būti teisingos ir gautos laiku. Bombardavimai, tikslu palaužti civilių moralę, neatsiekė tikslo ir ateityje turi būti išimti iš plano. Persvara ore, privalo būti įvertinta ir išnaudota. Jei skaitytis su A. Verrier išvadomis, atominių bombardavimų reikšmė sumažės.

—    Amerikiečiai savo snaiperiams pagamino naują XM.21 šautuvą sveriantį 11 svarų, 20-ties šovinių sandėliu, 7.62 mm 300 metrų atstu, trisdešimties šūvių sklaida, apie 6 coliai (15 cm). Optinis taikiklis kintamo didinimo:    keičiant fokusą lengviau

orientuotis sekimo — taikymo lauke. Kaip jau žinom, sklaidai, ypatingai didesniuose atstumuose, didelės įtakos turi užtaisas — parakas. McDonald Co. pagamino parako grūdelius sverti mašiną, tikslumu .3 gramo. Ta pati mašina parako grūdelius piausto labai dideliu tikslumu, kad išlaikytų pastovų grūdelių dydį. Parako grūdelių matavimai ir svėrimai atliekami elektroninių įrengimų pagalba.

— Amerikiečių oro jėgos išbandė foto lemputę, kuri sušvis vieno biliono žvakių stiprumu — keturis kart stipriau negu vartojamos iki šiol nuo Korėjos karo.

—    Š.m. sausio mėn. penki pakrančių gynybos laivai 40 mazgų greičio, ginkluoti raketomis, iš Cherbourg uosto, kur ir buvo pastatyti, per Gibraltarą, įplaukė į Haifos uostą. Prancūzai turėjo iš žydų užsakymus laivams 1967 m., bet dėl įvairių priežasčių laivų pristatymas užsakytojams buvo sutrukdytas. Laivai yra 250 tonų. Tuo pačiu laiku prancūzai susitarė su Libija metų bėgyje pristatyti 50 sprausminių kovos lėktuvų ir 200 tankų.

— Manevrai, yra paskutinis karinių jėgų apmokymo etapas. Platesne apimtimi, tai politinė valstybės ginkluoto pajėgumo demonstracija, kurią kartais paseka ginkluoti veiksmai — karas. 1914 metų birželio mėn., Bosnijoje prie Sarajevo buvo vykdyti Austrijos ir Vengrijos manevrai tikslu išprovokuoti Serbiją ir Montenegro (Badurina “Maneuver Control”). Prisimintini 1939 m. vokiečių manevrai Silezijoje, prieš Lenkijos užpuolimą. Pastaruoju metu ypatingai dažnai vyksta manevrai Europoje ir Viduržemio jūros srityje — kai anksčiau manevrai buvo vykdomi vieną kartą metuose, dabar vieniems manevrams pasibaigus, įkandin vykdomi sekantieji. Po Čekoslovakijos okupacijos, Bundwehr’as Vak. Vokietijoje nuolat manevruoja atskirai; amerikiečių ir britų jėgos atskirai. Lygiagrečiai Viduržemio jūroje vyko jungtiniai amerikiečių, britų, prancūzų, italų, graikų ir turkų laivynų manevrai. Tuo pačiu metu sovietai vykdė plataus masto manevrus Čekoslovakijoje ir Vakarų Berlyno srityje.

Manevrų vieta ir pobūdis, normaliai, iš anksto skelbiama. Parenkama provokuojanti vieta, kur jautriai susiduria šalių interesai, kad sukėlus įtampą. Sutraukiamos ginkluotos jėgos iš didelių tolių, dažniausiai oro transporto priemonėmis, kad susidarytų bauginantis įspūdis, netikėtai atsiradus stipriam ginkluotų jėgų telkiniui; ginklai ir veiksmų pobūdis — kas nors naujo, iki to laiko dar nenaudota (prieš Čekoslovakijos okupaciją, rusų vykdomuose manevruose buvo pabrėžtas taktinis branduolinių ginklų panaudojimas ir apsauga prieš radioaktyvius kritulius).

Šiandieniniai ginkluotų jėgų manevrai nustojo normalios apmokymo prasmės. Jie virto politiniu ir psichologiniu įrankiu šaltajame kare, kuriam galo nesimato.

Nenumatyti faktoriai, kaip: politika, technologija ir priešo veiksmai labai sunkina krašto ginklavimą gynybai (gen. John P. McConnell). Gen. Eisenhoweris yra daug kartų išryškinęs, kad krašto karinis pajėgumas yra politinis instrumentas tarptautiniuose santykiuose. Valstybės gyvenime yra privalomas pirminis dėmesys derinant ekonominį-industrinį pajėgumą su kariniu, kad laidavus nepriklausomybę. Mūsų karinis pajėgumas yra laidas pasaulio taikai. Mūsų ginklai turi būti galingi, parengti kiekvienam momentui veiksmams, kad pajėgus agresorius bandydamas mus užpulti, rizikuotų būti pats sunaikintas (gen. Eisenhoweris). Kaip praeitais amžiais, taip ir nūdien, žmonijos nelaimei, dar nėra surasta priemonė kivirčus spręsti be karinio pajėgumo įtakos. Visokiose formose pasireiškiantys įvairūs nusiginklavimų minties skleidėjai, yra tik šaltojo karo dalis, nes nusiginklavimo idėjos neegzistuoja komunistiniuose kraštuose.

Skaitantis su galimybe, atrasti spaudoje amerikiečių galvoseną ir pasisakymus krašto ginklavimo reikalu, naudodamasis J. P. McConnell studija Challenge of the Unknown, bandysiu trumpai patiekti keletą minčių, vertų dėmesio, kad ir tuščiai pilstant iš tuščio kiauran (pagal daugelio mūsiškų pasakymus tuo reikalu), tačiau, tikėdamas, kad kas nors sustos bent trumpam ir pažvelgs iš savo taško į mūsų krašto politinius derinius su krašto gynybos klausimais.

Plk. F. Walker rašydamas apie krašto karinį parengimą sako — nei apie daktarus, advokatus, politikus, dvasiškius, mokytojus ar kitų profesijų amerikiečius taip pašaipiai ir su karteliu nepasisakoma kaip apie karius, karinius profesionalus, kurių akademinis ir patyrimo lygis yra toks pat kaip ir kitų profesijų, taip pat ir atsakomybė, tik su tokiu skirtumu, kad nepriklausomybės praradimą neša visas kraštas, gi, už nepriklausomybės išlaikymą tiesioginiai kovoja ir miršta tik karys. Ir visdėlto karys kaltinamas už nesėkmingumus kovose kurios yra priemonės politinių siekių, tarytum nuo kario priklauso politiniai užsimojimai— tikslai. Kai anuose politinių siekių vykdymuose kraštas turi pasitempti, kad padidintų ir patobulintų ginkluotą pajėgumą, tai valdžioje esantys civiliai, kurie smaigsto politines gaires, generolų žvaigždutėse įžiūri militaristus, siekiančius įtaigoti krašto ekonominę būklę ir politinius uždavinius. Amerikiečių laimei, I ir II Pas. karuose, jų sąjungininkai sudarė sąlygas, kad amerikiečiai turėjo laiko ir galimybės priešo netrukdomi suorganizuoti ginkluotas jėgas, šiandien, gi, skrendant raketoms 15,000 mylių per vaalndą, apie kokį pasirengimą net ir minties negali būti. Šiandieninėse krašto išsilaikymo problemose, kokios jos bebūtų, ekonominės, politinės ar kultūrinės, visos profesijos, amatai ąr darbų rūšys sueina vienon vagón ir iš jų reikalaujama augščiausio pasirengitno — pirmoje eilėje, akademinio, ypatingai išasmenų esančių vadovaujamuose postuose — kariniuose, ar civiliuose (P. Huntington — The Soldier and the State). Gi E. H. Bacon sako — krašto karinis pajėgumas yra pagrindas politinėms ir ekonominėms inspiracijoms — be karinio pagrindo iki šiol dar nebuvo įvykdyta didesnių politinių ar ekonominių užsibrėžimų (American Military Policy). Ten pat dar pabrėžiama, kad karimai veiksmai užpildo spragas, kurios atsiranda dėl politikos klaidų. Kai nesenai demonstrantai prie Pentagono šaukė — sustabdyt bombardavimus, grąžinti vyrus namo, visuomenė piktinosi spaudoje kariuomenės savižudžiu karu Vietname, visai užmiršdama, kad kariuomenė prisiėmė visuomenės sprendimą, per civilinę valdžią, vykdyti jos (visuomenės) pačios sprendimą ir kad tos pačios visuomenės nariai miršta ir kenčia žaizdas, kad ta pati visuomenė aprūpina kovojančius savus žmones—karius, ir kad siunčiami gerai paruošti vyrai, kad geriausiai baigtų spręsti galutinėmis priemonėmis, civilių neišspręstas politines, ar ekonomines problemas (S. P. Huntington, The Soldier and the State).

Amerikos visuomenė pasireiškė vieningai Japonams užpuolus Pearl Harbor, tačiau tai buvo tik trumpas impulsas.

Kario galvosenoje yra labai aiškus įsitikinimas, kad bet kas mažiau negu visiškas laimėjimas gali virsti visišku pralaimėjimu (advokatas gali pralaimėti bylą, tačiau jis pasilieka savoje profesijoje teisėtas, gydytojui gali nepavykti išgydyti ligonį, tačiau, jis savo profesijoj pasilieka teisėtas, karys pralaimėjęs mūšį kaltinamas nesugebėjimu laimėti ir nelaikymu priesaikos ginti krašto interesus ar nepriklausomybę).

Laimėjimui didžiausią įtaką daro ginklai ir kario pasitikėjimas jais; ginklai kuriais visuomenė jį aprūpina. Taktika — ginklų panaudojimas, kuri negali būti vienos dienos padarinys, atsiradęs pripuolamai, kelių pripuolamų žmonių tarpe; tai yra mokslas reikalaujantis pasirengimo teoretinio ir praktiško. Negalima pamiršti karinių tradicijų išugdytų taikos metu, kurios turi taip pat didelės įtakos — jos kariams yra autoritatyvinės (įsakomos) nes pati sistema yra piramidės formos, kurios viršūnėje yra tik vienas akmuo — juo augštesnė padėtis, tuo didesnė įsakomoji galia, tuo pačiu, didesnė atsakomybė. Šiai atsakomybei pakelti reikalingos ir priemonės — vien individualių savybių neužtenka. Todėl ir tradicijos, išsineštos į kautynių lauką, yra skirtingos atsakomybės ruožtu nuo teismo salės, operacinio stalo, mokyklos lentos ar bažnyčios sakyklos (The Soldier and the State).

Gen. MacArthuro karinės tradicijos kovoje su Japonais išvedė amerikiečius iš palūžimo traukiantis į pergalingą priešpuolį. Gen. Pattono pasekmingo veržlumo priežastis buvo 3-je armijoje vyravę karinės tradicijos. Kai politinės priemonės virsta nesėkmingomis krašto likimas pereina ant karių pečių, kad taikos metu karinių tradicijų atmosferoje išugdytas karys, kraštutinį sunkumą išneštų laimėjiman greičiausiu ir mažiausiai nuostolingu keliu. Su tuo rišasi pasirengimas, kuris turi būti planuojamas pirmyn. Jis nesiremia vien kiek yra vyrų, lėktuvų, tankų, pabūklų. Tikrai pasirengta yra tuomet, kai ginklavimas ir taktika atatinka laiko reikalavimus, kuris prie nūdieninės technologijos negali būti šios dienos, bet turi būti numatytas koks bus tinkamas rytoj, nes politikos (civilių) veiksmai, nepasisekę šiandien, bus tęsiami karių rytoj, jau rytdienai tinkamais ginklais, žmonių ištekliai virsta tik žaliava be veikimo laikui pritaikintų ginklų. Amerikos karys nūdien nėra tas pats samdinys, samdomas tik kilus reikalui, — jis yra integralinė dalis šeimos, apylinkės, kurioje gyvena ir dirba, ir viso krašto. Šiuo metu jau nebegalima atrubežiuoti militarinės, politinės, socialinės ir ekonominės struktūrų valstybės gyvenime (Bruce, Tools of War), todėl ir krašto nepriklausomybės išsilaikymo planavime jos privalo įeiti kaip integralinė visuma.

Šiandieninis amerikietis karys yra stipresnis, geriau apmokytas, sumanesnis ir daugiau pasišventęs (atsidavęs) Amerikos idealams, negu buvo ankstyvesnių generacijų. Jis labai vertina gyvenimą, bet rizikuoja juo, kad išlaikytų savus idealus. Jo drąsa ir sumanumas veiksmuose prašoka buvusių. Jis parodo daug supratimo ir užuojautos nelaimėn pakliuvusiems (Vietnamo veiksmuose). Amerikietis karys yra Amerikos idealų įkūnijimas (R. T. Kelley). Su šitokiu kariu eina ir krašto technologija, kad aprūpintų kovotoją tinkamais ginklais. Parengiami augštų kvalifikacijų kadrai, didelio išsimokslinimo ir patyrimo vadai. Tik krašto vieningai sutelktos jėgos parodo pilną pajėgumą ir įgalina teigiamai spręsti vykstančio gyvenimo problemas tiek krašto ribose tiek tarptautinėje arenoje.

7.62 mm šovinių palyginimas: viršuje — be tūtelės.

SOVIETŲ JŪRINĖS JĖGOS

Vakariečių jūrų jėgų organizacija po II Pasaulinio karo bazavosi lėktuvnešiais ir sprausminis lėktuvais, didelio veikimo spindulio, kad galėtų permesti branduolinės energijos ginklus į strateginius taikinius. Vėliau ją papildė povandeniniais laivais su raketomis.

Rusai, po II Pas. karo, jūrų ekspansijai nematydami geros ateities lėktuvnešiuose, susikoncentravo į povandeninius laivus, derinant jų veikimą su kitomis jūrų jėgomis, ginkluotomis branduolinės energijos užtaisų raketomis, strateginiams uždaviniams vykdyti.

Adm. S. Gorškovas, 1956 m. perėmęs rusų laivyno vadovavimą, su adm. N. Isačenkovu — laivų statybos ir ginklavimo viršininku, pertvarkė laivų organizaciją, kuri duos naują veidą jūrų kare.

1957 m. sustabdė Sverdlovo klasės šešių laivų statybą ir perėjo į naują laivų tipą: helikopterių lėktuvnešius, raketomis ginkluotus naikintojus ir greitus patrulinius laivus, taip pat ginkluotus raketomis.

Pirmiausiai, sumodernino naikintojus; 1957 m. Kotlin klasės naikintojus, esančius Juodojoje jūroje, perginklavo — patrankas pakeitė Stre-la raketomis, 173 mylių tolinašos. 1959 m. tąpatį padarė trims Kilden klasės ir dešimčiai Krupny klasės naikintojams. 1964 m. pasirodė pirmas Kašin naikintojas, ginkluotas vairuojamomis raketomis, priešlėktuviniais pabūklais ir priešpovandeninių laivų raketomis. Greitis siekia iki 35 mazgų. Kitas Kynda klasės, 4300 tonų laivas, 34 mazgų greičio-yra ginkluotas dviem raketų laidymo platformom, po du vamzdžius kiekvienoje. Shaddock raketos yra 33 pėdų ilgio, 450 mylių tolinašos, valdomos radaru (šios raketos gali turėti ir branduolinės energijos užtaisus). Kynda laivų buvo pastatyta keturi, po kurių sekė patobulintas Kresta — 6000 tonų, 34 mazgų greičio, kuriame sumažinta raketų laidymo platformos, tačiau, padidintas ginklų kiekis priešlėktuvinei ir prieš-povandeninei gynybai.

Kiti raketomis ginkluoti patruliniai laivai — Osa ir Komar klasės, viso apie 150 laivų, yra ginkluoti Styx trumpų atstumų raketomis. Jų daugiausia šiuo metu yra Viduržemio jūroje (Komar klasės laivas, raketa Styx paskandino žydų naikintoją Elath, 1968 m. 5 dienų karo metu).

Rusų povandeninis laivynas išaugo daugiau kaip 365 laivų, iš jų 50 varomi branduoline energija ir 100 ginkluoti raketomis; iš jų bent 10 “H” klasės yra ginkluoti Polaris tipo raketomis. Be tų, apie 10 “N” klasės laivų yra pritaikyti kovoti prieš povandeninius laivus. Priedui, kovai prieš povandeninius laivus, yra pastatyti specialūs helikopteriai Harp ir juos nešioti laivai, Moskva ir Leningrad (apie 650 pėdų ilgio, 25,000 tonų, po 35 helikopterius kiekvienas), Šie laivai dar turi paskirtį remti žemynan išsikėlimų veiksmus (tam turi pasigaminę apie 150 amfibinių laivų). 1965 m. pagamino Aligator tipą, skirtą specialiai išsikėlimams, 4000 tonų, su kranais, palyginamai didelio greičio.

Paminėtina didelis kiekis jų žvalgybos laivų, šiuo metu paplitusių viso pasaulio vandenyse ir minininkų, kuriuos rusai naudojo ir tobulino ilgą laiką.

Rusų komercinis laivynas, šiuo metu, yra ketvirtoje vietoje, tačiau jame yra didelis procentas modernių laivų. Praeitais metais komercinio laivyno bendras tonažas siekė 10,5 miliono tonų. 1980 m., numatoma, pakils iki 27 mil. tonų. Didelė dalis komercinio laivyno lengvai gali būti pritaikyta kariniam veikimui. Plataus masto karo atveju, komercinis laivynas vargiai būtų panaudotas dėl stokos modernių naikintojų apsaugos. Ryga klasės ankstyvos konstrukcijos laivai iškristų dėl lengvo pažeidžiamumo.

Iš lydėjimo — apsaugos laivų minėtina Petia, Kola, Mirką klasės. Kola klasės yra prlskaitoma virš 12 laivų, ginkluotų keturiais 100 m m pabūklais, torpedomis ir priešlėktuviniais pabūklais. Petia — virš 20, ginkluotų dviem bokštais, po du 85 m m pabūklus kiekvienam, 4 torpediniais vamzdžiais, 28 mazgų greičio. Mirka — nujausiąs laivas, su 12 torpedų vamzdžių, automatiškai užtaisomų.

Priskaitytina didelis kiekis pakrančių apsaugos laivų, nuo 200 iki 500 tonų. Jie ginkluoti 57 mm radaru valdomais priešlėktuviniais pabūklais (dvivamzdžiais). Keturiais torpedų vamzdžiais ir 12 raketų laidymo vamzdžiais (tokio tonažo laivams tai didelis ginklavimas).

Rusų laivynas skirstomas į: Ramiojo vandenyno, Šiaurės, Baltijos ir Juodosios jūros grupes, šiuo metu manoma, be jų dar yra: Atlanto, Viduržemio, Indijos Vandenyno, Barento jūros, Norvegijos pakraščių, Aliaskos įlankos ir Karibų jūros grupės.

Rusai, laivų skaičiumi (virš 2,000) seka po amerikiečių.

“Praeityje mūsų laivyno paskirtis buvo pakrančių apsauga ir taktiniai veiksmai derinant su žemyno jėgomis. Dabar mes turim būti pasiruošę plataus masto puolimo veiksmams prieš jūrų ir žemės imperialistų jėgas bet kuriame žemės taške” (adm. Gorškovas (50-ties metų laivyno sukakties proga).

B. B.

 

 

—    Amerikiečiai išrado būdą motorų kurąlaikyti košės pavidale. Tai sudaro patogumus kurą transportuojant ir sandėliuojant; gali būti laikomas maišuose, peršautas neišsilieja. Vežimui sudužus, kuras neišsilieja ir neužsidega, kai tuo tarpu didžiausias pavojus, nelaimės atveju, sprogęs kuro tankas ir užsidegęs visas vežimas ar lėktuvas.

—    Trumpo atstumo ryšiui, amerikiečiai įvedė kišeninį radio siųstuvą - priimtuvą, banga 50 kHz. Sveria apie pusantro svaro. Normalus veikimo atstumas apie pusė kilometro.

—    Transporto tarnybai, amerikiečiai įvedė 23 tonų (HLH)kėlimo galios helikopterius.Rusai tokio galingumo helikopterius naudoja jau metai laiko.

—    Amerikiečiai tankų tarnybos apmokymui, prie tankų ginklų, įmontuoja “Laser” šviesos aparatus, šaudymo apmokymui nereikia didelių poligonų; atatinkamam miestelyje sumažinus taikinį, šaudymo apmokymą galima vykdyti kareivinių rajone. Šviesos “pabūklas” reguliuojamas įvairiam spindulio galingumui, atsižvelgiant į taikinio tolį. Kamuoja taip pat nedaug, pav., jei 7.62 mm šovinys kainuoja 10 centų, tai "Laser” šūvis — apie 0,01 cento.

—    Indijos povandeninį laivyną sudaro rusų F klasės povandeniniai laivai,2000 tonų, 8 torpedų vamzdžiais, 21 colio torpedoms, ginkluoti 20 torpedų. 1969 m. indai gavo iš rusų povandeninių laivų lydimą laivą, kurį nuplukdė Indijon iš Baltijos jūros. Tais pačiais metais tris britų naikintojus pakeitė rusų naikintojai Petiaklasės, 1200 tonų, ginkluoti keturiais 3 colių pabūklais, keturiais 16 colių raketsvaidžiais (kuriuos gali panaudoti prieš povandeninius laivus) ir penkiais 21 colio torpedų vamzdžiais.

Papildomai, rusai pristatė indams šešis 100 tonų patruliavimo laivus, šešis torpedinius, du po 1000 tonų išsikėlimo (desanto) laivus, ginkluotus raketų laidytojais. Viso to priedui, indai turi britų paliktų 20 karo laivų.

—    1969 m. gruodžio mėn., savo namuose, Pebble Beach, Kalif., sulaukęs 83 metų, mirė admirolas Raymond Spruance, 1942 m. pasukęs Tolimųjų Rytų istorijos linkmę, Midway jūros mūšyje. Anuo metu, 57 metų amžiaus admirolas R. Spruance, per 350 metų nenugalėtą japonų laivyną privertė pasukti pralaimėjimo link.

Adm. Spruance junginys susidėjo iš aštuonių kreiserių — lėktuvnešių, penkiolikos naikintojų, dvylikos povandeninių ir 353 lėktuvų. Japonų armadoje buvo 200 laivų ir 700 lėktuvų.

Po dviejų dienų sunkių kautynių, 1942 m. birželio mėn. 5 d. japonų laivynas susvyravo — Midway kautynės buvo pralaimėtos, netekus 4 lėktuvnešių, vieno kreiserio ir 232 lėktuvų; trys naikintojai ir vienas kreiseris — buvo išvesti iš rikiuotės. Taktiškai armada buvo išblaškyta, nepajėgi kautis ir mažomis grupėmis traukėsi iš kautynių vietos. Amerikiečiai neteko lėktuvnešio Yorktown, vieno naikintojo ir 147 lėktuvų. Dėka adm. Spruance retų savybių, amerikiečių laivynas klasiškai išmanevravęs, su mažesnėm jėgom, išsklaidė japonų telkinį, pats pasilikdamas taktiškai pilname kautynių pajėgume.

Amerikietis karo istorikas Eliot Morison, aprašydamas Midway kautynes, apie adm. R. Spruance sako, “ . .. vykdydamas klasišką manevrą, nežiūrint plačiai išmėtytų jėgų, greitu manevru sugebėdavo išnaudoti kiekvieną priešo laivyno sistemoje atsiradusią spragą ir smogti netikėtai iš nelauktos krypties .. . Adm. R. Spruance buvo vienas iš didžiausių admirolų Amerikos laivyno istorijoje. Jį iškėlė, jo nepaprastai didelis pramatymas sprendimuose ir šaltas, beveik mechaniškas laikymasis kautynių metu. Dėl savo asmenybės jis buvo visų respektuojamas. Vadovaudamas šalta, ramia laikysena, aiškia kryptimi išvedė savo jėgas pergalėn, prieš skaitlingesnį priešą”.

1945 m. adm. Spruance perėmė iš adm. Nimitz Pacifiko laivyną. 1948 m. išėjo atsargon, gi 1952 m. buvo paskirtas ambasadorium Filipinuose, kur išbuvo 3 metus.

—    Arktikos šalčiuose sprausminius lėktuvų variklius amerikiečiai užveda specialiais kieto kuro užtaisais(panašiu principu, kaip raketų). Apskaičiuojama, kad buvo atlikta virš 3 milijonų motorų užvedimų be jokios kliūties.

—    1969 m. pradžioje, amerikiečių kariuomenės štabas prašė senatą skirti pinigų povandeninių laivų su-modernmimui, kad išsilaikytų nepralenkti rusų. Papildomų sumų, tačiau, nebuvo skirta, šiuo metu rusai pralenkė amerikiečius povandeniniųlaivų skaičiumi ir technologija (P. El-son — Underwater Ordonance). Rusai per metus pastato 12 atomine energija varomų povandeninių laivų — amerikiečiai — tik du. Dabartiniam rusų plane numatyta pastatyti 300 Poliaris tipo laivų. Amerikiečiai, taupydami dolerius, neturi pakankamo kiekio modernių laivų statyklų, kad galėtų pastatyti tiek laivų. Admirolo Rickover pareiškimu, rusai 1970 m. pabaigoje bus pralenkę amerikiečius ne tik povandeniniais laivais, bet ir tarpkontinentinėm raketom.

—    Tyrinėjimui Marso planetos, amerikiečiai stato raketą “Nervą”, varomą branduolinės energijos. Kelionė į Marsą užtruktų į vieną pusę apie metus laiko. Nusileidimas ant Marso būtų daug sudėtingesnis negu ant mėnulio.

—    Rusų Rytų karinės srities vadą gen. plk. Oleg A. Losik, pakeitė gen. plk. V. F. Tolubko, kuris buvo rusų raketų ekspertas.Vadovietė — (Khabarovsk, Sibire. Gen. plk. Losik tose pareigose buvo nuo 1967 m.

—    Kanadiečiai nuo 1970 m. pradžios numato sumažinti kariuomenę 98,000 vyrų.

—    Kanadiečių naujai pagamintas lydimasis 225 tonų karo laivas Bras D’Or pasiekia 70 mylių per valandą greitį; tai didžiausias greitis iki šiol pasiektas. Šis laivas skirtas kovai prieš povandeninius laivus.

GERBIAMIEJI,

KARINIS ELEMENTAS SOVIETUOSE

B. B.

Žvilgsnis į rusų ginkluotas jėgas amerikiečių akimis, mums žinotinas, kad palyginus, su mūsų pačių patyrimu ir žiniomis. Amerikiečiai, ypatingai kariai, intensyviai studijuoja ir seka Rusijos komunistinio imperializmo gyvenimą ir plėtrą, nes amerikiečių ir rusų interesų susiplakimas, tiek tarptautinėje arenoje, tiek naminiuose reikaluose, kas dieną ryškėja ir darosi neišvengiamas. Sovietinė Rusija šiandien (komunistinė Kinija artimoje ateityje) turi gerai išvystytą technologiją, kurios pagalba gamino ir gamina ginklus, nukreipiamus prieš mus” (gen. E. G. Wheeler, amerikiečių kariuomenės štabo viršininkas). Amerikiečių karinėje spaudoje, klausimas: — Komunistinė Rusija yra amerikiečių sąjungininkas ar priešas ?, atsakomas aiškiai: “vakar buvę pasitikintys ginklo draugai, artėjame prie to, kad kiekvienu momentu pasidarytims mirtini priešai’’ (E. Loebe — The new Soviet foreign policy).

“Didžiosios istorinės problemos gali būti išspręstos tik ginkluota jėga, kuri pasireiškia per karinę organizaciją”, yra pasakęs V. I. Leninas, ir jei jis būtų gyvas, būtų patenkintas šiandieninėms rusų karinėmis jėgomis, kurios vaidino pagrindini vaidmenį visuose didžiuosiuose šiame šimtmetyje įvykiuose iki Vengrijos ir Čekoslovakijos okupacijų. Karinės jėgos svarbiausią vai menį turi ir Rusijos santvarkos raidoje — partija turi savo atstovus kariuomenėje ir šia jėga palaiko savo režimą (R. Kolkowicz, Soviet Party — Military Relations). Partijos kontrolė kariuomenėje pasireiškia keleriopai. Politinė administracija priklauso tiesioginiai partijos komiteto kariniam skyriui, kuris tvarko karinio parengimo literatūrą, karinę spaudą, kariuomenės politinį parengimą ir komjaunuolių ryšius su kariuomene. Nežiūrint didelio nuomonių skirtumo tarp rusų karių profesionalų ir politinių vadų, sovietų ginkluotos jėgos yra stipriai politiniai indoktrinuojamos. Partijos organizacija ir komjaunuoliai yra glaudžiam ryšyje su vietiniais civilių partijų komitetais ir veikia iki bataliono lygmens; mažesniuose daliniuose politinė veikla pravedama bataliono partijos pareigūnų. 1961 m. partijos 22-jo kongreso nutarimu marksizmo-leninizmo idėjos, patriotizmas, drausmė, karinis pajėgumas ir lojalumas partijai, turi būti kariuomenės dalinių vadų ir politinių pareigūnų kariuomenėje pareiga ir atsakomybė, bet civilinės partijos priežiūroje. Virš 85 proc. vadų — karininkų yra komunistų partijos nariai — praktiškai nepartinių vadų - karininkų nėra, išskyrus technikos dalyse ir išradimų korpe, kur pasiekiamas generolo laipsnis net nebūnant partijos nariu (R. L. Garthoff — Soviet Military Policy.).

Kitas elementas, tai partinė policija — dalis slaptos policijos (KGB), sutrumpintai žymima “00”. Specialūs skyriai įeina dalinių štabų sudėtin iki divizijos imtinai; į žemesnius dalinius infiltruojama per užverbuotus asmenis. Politinė policija sovietų ginkluotose jėgose nepriklauso nei karinei vadovybei, nei partijos pareigūnams. Pakėlimai į augštesnius laipsnius ir skyrimas pareigoms yra išimtinai partijos kontrolėje, gavus sutikimą iš politinės policijos. Augštuosius laipsnius ir pareigas kontroliuoja Politbiuras.

Tenka neužmiršti, kad drausmė ir bausmės yra taip pat partijos rankose. 1957 m. buvo degraduotas maršalas G. K. Žukovas; 1937-38 m. buvo nužudyta, arba ištremta Sibiran virš 25,000 sovietų kariuomenės karininkų: trys iš buvusių penkių maršalų. 70 proc. korpų vadų, 60 proc. divizijų vadų, 50 proc. pulkų vadų (O. P. Chaney — The Contribution of G. K. Zhukov). Kitas atvejis — 1953 - 54 m., karinių jėgų pagalba, buvo likviduotas L. Beria ir apvaldyta KGB policija.

Partija akylai kontroliuoja karininkus, kurioje tarnyboje ar pareigose jie bebūtų: Pasibaigus II Pasauliniam karui, Stalino įsakymu, buvo išsklaidyti po krašto tolimiausius kampus dalinių vadai ir jų štabų karininkai, veikę karo metu drauge viename fronte, iki divizijų imtinai. Višinskis, ne maršalas Žukovas, tarėsi ir darė sprendimus sovietų vakarų fronte prieš vokiečius: palyginus, gen. Eisenhower veikė savo atsakomybe (Robert D. Murhy— Diplomat Among Varios). Stalinas žinojo, kad išsilaikymas komunistinio režimo priklauso nuo stipraus, bet priklausomo militarinio aparato, todėl ir darė viską, kad išlaikytų partijos ir savo kontrolę karinėse jėgose; tai gerai žino ir stropiai vykdo jo vietininkai.

Šalia drausmės priemonių, kad patrauktų savo pusėn, partija teikia eilę privilegijų — medžiaginių, tas ypatingai liečia karininkus ir jų šeimas. Augštesnio laipsnio karininkai įtraukiami į politinę veiklą, suprantama, apskaičiuotu tikslu — 1953 m. marš. G. K. Žukovas paskiriamas gynybos ministeriu, vėliau — marš. R. V. Malinovskis, šiam mirus — marš. A. A. Grečko. Tai postalininės eros nauja kryptis, einanti link didžiųjų problemų sprendimų ginkluota jėga. Krašto politinė programa vykdoma glaudžiam kontakte su konservatyvios mokyklos mokiniais — patyrusiais maršalais, kad reikalui ištikus.politinių siekių tęsimas būtų užtikrintai ir prasmingai paremtas militarine jėga, kuri nuo 1953 m. maršalo Žukovo buvo pradėta modernizuoti, naudojant technologinę pažangą. Karinis biudžetas nuo 1955 iki 1960 buvo pastovus — 60 proc. visų krašto išlaidų; vėliau keliais procentais sumažėjęs, gi po Čekoslovakijos okupacijos vėl padidintas. Karinio biudžeto pulsavimas priklauso nuo tarptautinės padėties ir komunistinės Rusijos imperialistinių siekių, kurie buvo ir yra remiami militariniu pajėgumu.

V. VOKIETIJOS ARMIJA GINKLUOJASI

Vakarų Vokietijos armija, būdama pirmosios sprausminius lėktuvus ir tolimo veikimo vairuojamus sviedinius panaudojusios armijos tradicijų paveldėtoja, stengiasi pasigaminti pačių naujausių ginklų. Ji turi pasigaminusi tankų ir tankų naikintojų ir visą virtinę judrių ir kietai smogiančių šarvuotų autovežimių, kurie pasinerdami gali persikelti per upes ir laisvai gali veikti radioaktyvinėmis medžiagomis ir nuodingomis dujomis užterštame kautynių lauke.

Amerikiečių padedami jie bando pasigaminti greitą ir pagrindinėms kautynėms tinkantį tanką, su anglais jie projektuoja įvairios paskirties kautynių lėktuvą, kurį, pavertę vienaviečiu, vokiečiai tikisi juo pasidaryti vyraujančiais kautynių erdvėje ir panaudoti jį tiesioginei kautynių dalinių paramai. Kartu su Prancūzija jie projektuoja labai slaptą vairuojamą sviedinį iš oro į jūros taikinius pagal vokiškąją versiją ir iš jūros į jūros taikinius pagal prancūziškąją.

Sutartimis įsipareigoję neturėti atominių ginklų ir būdami nepatogioje būklėje savo divizijų skaičiumi, vokiečiai sąjungininkų yra įpareigoti sukurti pranašesnę už savo galimų priešų ginkluotą jėgą.

Šito tikslo siekiant, pirmasis labai pavykęs bandymas yra vidutinis 39 tonų tankas Leopardas, turįs 5 žmonių įgulą, greitas ir labai pavaldus net ir negiliame vandenyje. Hermetiškas ir aprūpintas kontroliuojamu oru, jis yra ginkluotas anglų gamybos 105 mm standartiniu NATO pabūklu, kuris iš 2 mylių atstumo gali prakirsti bet kurio iki šiol žinomo ir bent 5 metų būvyje pagaminsimo tanko šarvus. Jis yra aprūpintas infraraudonųjų spindulių prietaisais, įgalinančiais surasti taikinį ir nakties metu. Tarp daugelio gynimosi priemonių jis aprūpintas šalto oro srove, kuri sumišusi su išmetamomis dujomis apsaugo tanką nuo šilimos pritraukiamų sviedinių. Jis sukonstruotas taip paprastai, kad labai retai sugenda, o sugedusį motorą ar transmisiją paprasti kareiviai su minimaliu specialiu apmokymu gali pakeisti per 30 min. šituo tanku yra labai susidomėję ir kiti NATO sąjungininkai, kaip olandai, belgai, norvegai ir italai.

Prieš kelerius metus vokiečiai susirūpino pagaminti šarvuotą autovežimį pėstininkams į kautynių lauką gabenti. Po nesėkmingų šveicarų firmos bandymų, vokiečiai šią problemą išsprendė pagamindami šios paskirties vežimą Merten. Tai yra atsparių šarvų, žemo silueto vežimas, galįs persikelti per vandens kliūtis jų dugnu, galįs veikti užnuodytame kautynių lauke ir sutalpinąs visą skyrių kareivių su visa kautynių apranga. Jo greitis pralenkia Leopardo ir gali važiuoti pirmyn ir atgal tuo pačiu greičiu. Jis gali būti panaudotas ir kaip tankų naikintojas, sugedusių tankų vilktuvas, tiltų tiesėjas ir kaip judri šarvuota platforma didiesiems pabūklams, vairuojamiems sviediniams ir priešlėtuviniams ginklams.

Be to, jie tikisi iki 1974/5 m. pasigaminti ir sunkųjį tanką, kuris pakeistų amerikiečių M-48 tanką, iki šiol naudojamą vokiečių armijoje. Sunkusis tankas sveria 6 ar 7 t daugiau už Leopardą, yra geriau už jį šarvuotas ir labiau pavaldus. Jis bus ginkluotas pabūklu, kuris turėtų būti pranašus bent iki 1990 m. K. J.