Kronika
Kariuomenės Atkūrimo minėjimo šventės proga sveikinu KARĮ, jo Redaktorių ir visus bendradarbius. Jūsų kilnų ir puikų darbą gali apmokėti tik Tėvynė. Mano geriausi linkėjimai Jums.
Ta proga siunčiu $5.00 KARIUI paremti ir paveikslą Šaukia Trimitai.
Jūsų Jurgis Juodis
Susitikimas lietuvybės išlaikymo kovos ženkle
P.L.P. Karo Mokyklos ats. jaun. Itn. kursų karininkų laidos (1936. V. 10) suvažiavimas
Nė vienas sambūris taip nesuriša vyrų tarpusavyje, kaip karo tarnyba, — kartą pasakė vienas iš karo psichologijos dėstytojų mūsų Karo mokykloje, ši mintis ir paskatino surengti mūsų (P.L.P. Karo Mokyklos ats. jaun. ltn. kursų karininkų 1936. V.10 d.) laidos susitikimą. Senai apie tai buvo galvojama, bet geriausias metas buvo šie Jaunimo Metai. Spėta, kad kai patys artėjame prie kapos metų, kiekvienam bus įdomu susitikti ir prisiminti dienas kartu praleistas prieš puskapi metų.
Pradžioje norėta surinkti kiek galima daugiau žinių apie mūsų laidą baigusiuosius, tiek apie mirusius ar žuvusius, bei dar gyvus, bet išblaškytus po platųjį pasaulį, kolegas.
Kartu buvo užsiminta ir apie galvojamą sušaukti susitikimą. Šiam užsimojimui pritarimo mintys buvo pareikštos laiškais:
“Su visais Jūsų sumanymais sutinku ir pritariu. Linkiu Jums sėkmės ir sveikinu už tokį gražų sumanymą. Ištesėkite iki galo. Visada su Jumis . ..
— Aš pilnai pritariu Jūsų sumanymui ir į visus Jūsų patiektus užklausimus atsakau teigiamai. Tuo pačiu, dėkoju už Jūsų pasiryžimą imtis tokio kilnaus ir gražaus, gal ir sunkaus, suvažiavimo organizavimo darbo...
— Malonu ir džiugu, kad atsiranda dar tokių, kurie turi jėgų ir ištvermės tokiems užsimojimams. Sutinku su viskuo visomis keturiomis...
— Suvažiavimo minčiai pilnai pritariu .. .
—... pilnai pritariu man prisiųstame laiške iškeltam sumanymui...
— Šitam sumanymui pritariu šimtu procentų. Aš ir atostogas tuo laiku paimsiu. Būtų labai įdomu susitikti nors dalį buvusių rifkabilų. Buvome tada dar jauni. O dabar vieni kitų nepažintume. Juk esam seniai. Daugumoje varantieji šeštąją dešimtį, t. y. visi! ...
— Jūsų sumanymui — paminėti trisdešimtmetį pritariu, žinoma, komitetas rengimui turės būti sudarytas iš čikagiškių. Jūs turit pakankamai žmonių. Mes, toliau gyvenantieji, galėsime kokiu nors darbu prisidėti .. .
— Suvažiavimui pritariu pilnai. Būtų labai malonu mums čia gyvenantiems suvažiuoti vienon vieton, susitikti, išsikalbėti, kaip sakant, paminėti savo laidą, bei pagerbti jau mirusius. Darykit kas yra įmanoma, tikiu, kad pasiseks. Linkiu geriausios sėkmės! ...
P.L.P. Karo Mokyklos ats. jaun. leitenantų kursų karininkų laidos (1936.V.10) susitikimo dalyviai Čikagoje, Jaunimo Centro sodelyje, prie žuvusiems už Laisvę paminklo. Iš kairės į dešinę: A. Ališauskas, K. Venclauskas, J. Gramas, K. Griauzdė, K. Plėnys, E. Nakutis, K. Markus-Markevičius, gen. K. Musteikis, J. Karsas-Kvaraciejus, J. Stankūnas, J. Žiukas, dr. G. Balukas — Lietuvių Fondo atstovas, V. Sedaravičius, K. Špakauskas ir K. Juškaitis. Trūksta Ant. Danaičio ir Ant. Baltrušio. A. Plėnio nuotr.
1.000 dolerių įnašo įteikimas Lietuvių Fondui: LF atstovas dr. Ged. Balukas ir J. Stankūnas. Fone: K. Markus-Markevičius, J. Karsas-Kvaraciejus, K. Plenys, K. Griauzdė, K. Špakauskas, J. Žiukas, K. Venclauskas, A. Ališauskas, Ed. Nakutis, Ant. Danaitis, gen. K. Musteikis, J. Gramas, Vyt. Sederavičius ir K. Juškaitis. A. Plėnio nuotr.
— Suvažiavimas būtų neblogai, bet abejoju, kad daug susirinktų. Priežastys — atstumai, senėjam ir t.t. Jei būtų galimybė, norėčiau ir aš atvažiuoti. ..
— Esmėje pritariu mūsų laidos su važiavimui. Tik tas suvažiavimas turi turėti kokį nors augštesnį tikslą, ne vien pasišnekėti, paūžti ir daugiau ar mažiau su skaudama galva vėl grįžti į darbovietes. Pvz., suvažiavimas vyktų šūkiu: sukelti Lietuvių Fondui 1,000 dolerių, arba, išleisti Lituanus vieną numerį, arba vėl, išleisti kokį užsigulėjusį rankraštyje mokslinį veikalą ir t.t. Tas įprasmintų mūsų darbus ir išlaidas. Be to, tas kilnus tikslas paskatintų ne vieną ir iš toliau atvažiuoti ir nepasigailėti išlaidų, kelionės nepatogumų. Tik toks suvažiavimas įeitų į mūsų išeivijos kultūros istoriją. Kaip tą padaryti, kokių priemonių imtis — reikia jau bendromis jėgomis apsvarstyti. . .”.
Šių ir daugelio kitų minčių paskatinti, mes kitame laiške pranešėm kolegoms:
— P. L. P. Karo Mokyklos ats. jaun. leitenantų kursų laidą baigusiųjų po trisdešimties metų susitikimas įvyks Pasaulio Lietuvių Jaunimo Kongreso ir III-sios Dainų šventės metu Čikagoje, liepos 2 ir 3 dienomis, ir mūsų laidos įamžinimui Tautos kultūros istorijoje ir įprasminimui pačios sukakties, mes, gyvenantieji JAV-bėse ir Kanadoje, darome 1,000 dolerių įnašą į Lietuvių Fondą.
Į šį pranešimą atsiliepė:
— Atleisk, kad užvilkinau savo įsipareigojimą . .., šiandieną skubu išsiųsti .. .
— Mielas Prieteliau! siunčiu . . . kaip kalbėjom .. .
— Pagal susitarimą įmečiau į Tavo pašto dėžutę voką su ... Sėkmės ir iki greito pasimatymo . . .
— Siunčiu pinigus ir pranešu, kad dalyvausiu. Tad iki malonaus pasimatymo .. .
— Taigi, Prieteliau, nors ir labai toli, bet atvykstu. Tad iki pasimatymo . . .
— Termino dienai atėjus prisiunčiu money orderį...
— Mielai siunčiu čekį, nors tas nedaug, bet vis tiek prie bendros sumos šis tas. Labai norėtųsi pasimatyti, susitikti ir prisiminti visus draugus. Juk tai buvo mūsų gražiausios gyvenimo dienos! ...
—Dėl aukos Lietuvių Fondui — sumanymas labai geras ir, manau, senai jau mūsų pavieniai ar kitokiu būdu remiamas. Susitikus su vienu ar kitu newyorkiečiu buvo iškelta mintis, skirti mūsų tūkstantinę Ališausko rašomai Kariuomenės Istorijai išleisti. Man ta mintis labai prie širdies ir, atrodo, mums kariams įpareigojanti. Prašyčiau iniciatorių šią mintį persvarstyti ir painformuoti nedalyvaujančius apie Jūsų sprendimą . . . manau visą sumą visiems drauge skirti vienam reikalui...
— Bendram įnašui į Lietuvių Fondą pilnai pritariu ir su reikiama auka sutinku. Įnašą turi prisiųsti visi, neatsižvelgiant ar dalyvauja, ar ne, suvažiavime .. .
Renkant susitikimui vietą, kaip meteoras žybtelėjo P. L. J. Kongreso vyriausios banketo šeimininkės Danguolės Markutės pasiūlymas — Pasaulio Lietuvių Jaunimo Kongreso banketas.
Prieš pat numatytą susitikimo datą netikėtai vienas iš iniciatorių atsiduria ligoninėje. Čia jau kiek išsigąsta, nes laiko buvo likę nedaug, darbo ir rūpesčio dar begalės, o jėgos pakirstos. Tačiau visą naštą panešti ir užsibrėžtą tikslą — susitikimą įvykdyti pasisekė dėka tų, kurie šiai minčiai nuoširdžiai pritarė, dalyvavo susitikime, ar savo auka prisidėjo prie Lietuvių Fondo idėjos palaikymo. Bankete, keturiolikos mūsų laidą baigusiųjų tarpe, dalyvavo ir mūsų mokyklos viršininkas gen. K. Musteikis su ponia, dalyvių ponios ir jų svečiai. Čia grožėtasi bosu baritonu Rimtautu Dabšiu, sopranu Dana Stankaityte ir pianiste Raimonda Apeikyte.
Rytojaus dieną išklausytos Tėvų Jėzuitų koplyčioje mišios už žuvusius ir mirusius laidos kolegas ir Jaunimo Centro sodelyje prie žuvusiems už Laisvę paminklo, trimito maldos garsams palydint, padėtos gėlės ir pagerbti mūsų tarpą jau apleidę kolegos, perskaitytos jų pavardės su mirimo data ir vieta. Su širdgėla tenka apgailestauti, kad šis sąrašas buvo didesnis nei pačių dalyvių, o kur dar mūsiškiai nežinomo likimo ištikti! . . .
Čia pat Lietuvių Fondo atstovui dr. Ged. Balukui įteikta 1,000 dolerių — mūsų laidos vardu — įnašas Lietuvių Fondui. Dr. Ged. Balukas priimdamas šį įnašą pasakė: “Šiuo metu negalėdami ginklu kovoti už savo Tėvynę, Jūs kovojate kultūriniu ginklu ir remdami Lietuvių Fondą Jūs padedate išlaikyti lietuvybę grįžimui į mūsų laisvą Lietuvą! . ..” šios kuklios iškilmės mus visus grąžino į praeitį, į šimtinės gretas prieš trisdešimts metų, į mūsų, laisvėje klestinčią Tėvynę, į mūsų pačių jaunystę . .. kas kiekvienam sukėlė didelį graudulį širdyje .. . Mūsų keturiolikos vyrų tarpe ir čia buvo mūsų mielas mokyklos viršininkas gen. K. Musteikis. Mūsų iniciatorių siektas tikslas pilnai ar dalinai tapo įvykdytas. Po trisdešimties metų, nors gerokai praretintomis gretomis, mes nulenkėme galvas už mirusius ir žuvusius mūsų kolegas ir savo įnašu 1,000 dol. Lietuvių Fondui mes prisidėjome prie lietuvybės išlaikymo. Asmeniškus ir vidinius pergyvenimus tepasakoja susitikimo dalyviai patys.
Baigiant norėtųsi išreikšti didelę padėką buvusiam mūsų mokyklos viršininkui gen. K. Musteikiui ir poniai už dalyvavimą mūsų tarpe bankete ir rytojaus dienos iškilmėse, ir taip pat Pasaulio Lietuvių Jaunimo Kongreso vyriausiai banketo šeimininkei Danguolei Markutei už rūpestį ir kantrybę parūpinant mums atatinkamus stalus bankete. Kartu išreiškiame daugelio susitikimo dalyvių mintis: mūsų gretos čia šiandieną galėjo būti du kartus didesnės ir mūsų įnašas Lietuvių Fondan galėjo būti dvigubas, jei neprisidėjusių-jų prie šios minties kolegų būtų pareikšta truputis pareigos ir nuoširdumo, Bet, jubilėjinių metų dar daug ateityje: 35, 40, 45.. . Tikėkimės,
kad gal vėl būrin susirinksime, ir vėl darnioje rikiuotėje stovėsime prie Nežinomojo Kareivio kapo. O mūsų padarytas pavyzdys tebūnie pradžia kitiems suvažiavimams, kitiems susibūrimams. Jonas Kunigėlis
KARIO vakaras Bostone. Iš k.: B. Kerbelienė, S. Santvaras, V. Rūtenienė, Z. Raulinaitis, B. Viz-barienė, L. Bileris, J. Rūtenis, J. Vizbaras.
Literatūros vakaras “KARJ” paremti Bostone
Spalio 1 d. L. V. S. Ramovė Bostono skyriaus valdyba, A. L. T. Sąjungos namuose, surengė mūsų karinei spaudai paremti literatūros vakarą. Vakaro svečiai ir dalinai programos išpildytojai buvo atsilankę iš New Yorko: “Kario” redaktorius Zigmas Raulinaitis, rašytojas Jonas Rūtenis su ponia ir žurnalo administratorius L. Bileris. Meninei programai talkino vietoje gyvenąs rašytojas-po-etas Stasys Santvaras.
Atidaromoje svečių sveikinimo kalboje Ramovės skyr. pirmininkas J. Vizbaras pažymėjo rašyto žodžio reikšmę karo istorijos raidoje. Redaktorius Z. Raulinaitis kalbėjo apie “Kario” uždavinius, tikslus ir vedamą spaudos liniją, būtiną okupuotos tėvynės laisvinimo politinei kovai.
“Kario” žurnalo mokslinėm studijom paremti straipsniai siekia atskleisti Lietuvos tautos ir valstybės kilmę, bei etnografinių sienų reikalą istorijos šaltinių šviesoje. Be to, atsiminimų straipsniai apie Nepriklausomybės kovas ir organizacijos veiklos, bei gyvenimo aprašymai “Kario” puslapiuose bus svarbi medžiaga ateityje nepriklausomos Lietuvos karo istorijai, — baigė savo turiningą žodį Z. Raulinaitis.
Visada jautrus visoms lietuviško gyvenimo problemoms rašytojas St. Santvaras skaitė du eilėraščius iš praeities gyvenimo dienų: “Pakrantė” ir “žuvėdra”. Be to. baladę apie “Karžygio motiną” ir “Nutolusi pakrantė” — eilėraštį, vaizduojantį mūsų tremties gyvenimo lūkesčius.
Rašytojas J. Rūtenis pirmame proziniame vaizdelyje iš romano “Karalius Mindaugas” nuvedė klausytojų mintis į istorinės Lietuvos laikus? Antrame humoristiniame feljetoni-nio pobūdžio vaizdelyje, buvo supintos mūsų kasdieninio gyvenimo buities linksmos pabiros.
Labai tenka apgailestauti, kad tokio augšto lygio ir taip retas literatūros vakaras, nežiūrint skaitlingų pakvietimų raštu ir asmeninių raginimų, dalies narių buvo ignoruotas, surengiant tą pat vakarą net du šeimyninius pasilinksminimus, kurie atitraukė veik pusę skyriaus narių ir jų bičiulių nuo atsilankymo į organizacinį parengimą. Toks beveik dažnas šių dienų mūsų gyvenimo materialinis susmulkėjimas paliko rengėjams nemalonius prisiminimus ir nenorą bet ką organizuoti ateičiai.
Kad ir negausus dalyviais Literatūros vakaras, tačiau praėjo jaukioje nuotaikoje. “Kario” spaudos reikalams gautas pelnas 100 dolerių ir per A. Tumą surinktų aukų 27 dol., viso 127 dol. yra pasiųsti “Kario” administracijai.
Užbaigiant valdybos vardu norima pareikšti širdingą padėką svečiams iš New Yorko, programos išpildytojams, rašytojui St. Santvarai. Mieloms ponioms: Šilimienei, Vaičjurgienei, Lendraitienei, Vizbarienei, Janukėnienei, Tumienei, Krutulienei, Martinkienei, Vilėniškienei už vaišių stalų parengimą ir rūpestį svečiais vakaro metu, o visiems — už aukas.
J. Vizbaras-Sūduvas
A. A. JUOZAS KAIRIONIS
Pranešame draugams ir pažįstamiems, kad rugpjūčio 6 d., senelių prieglaudoje Ottobeame (prie Memmingeno), Vokietijoje, mirė Juozas Kairionis, sulaukęs 75 m. amžiaus.
Atsikūrus Lietuvos kariuomenei, ..-.Juozas Kairionis tarnavo 8 p. p., dalyvavo Nepriklausomybės kovose, kovėsi su bolševikais ir lenkais. Buvo apdovanotas Gedimino ordenu ir Nepriklausomybės medaliu.
Vaidotletis I. P.
RAMOVENAI REMIA LIETUVIŲ FONDĄ
Vienas iš paskutiniųjų įstojusių į LF, vykdant Clevelande LF vajų, yra Juozas Miglinas — ilgametis skyriaus ramovėnas, įnešęs LF 1,000 dol. Juozas šiuo metu dirba metalo fabrike mašinistu. Šis, 1921 m. gimęs lietuvis, Lietuvos Nepriklausomybės metais buvo moksleivis, buvo įstojęs į Karo mokyklą, kurios baigti nebegalėjo okupantams ją uždarius. Mintis stoti į Lietuvių Fondą jau senai buvo jo širdyje. Ji galutinai realizavosi po jo tėvo mirties Lietu-
Ramovėnas Juozas Miglinas pasirašo Lietuvių Fondui 1000 dol. čekį; kairėje Pr. Stempužis ir dešinėje F. Eidimtas, LF vajaus komiteto nariai Clevelande. V. Plodžinsko nuotr.
Lietuvos nepriklausomybės kovų dalyvis, savanoris kūrėjas, art. pusk. ramovėnas Kazimieras Eidukaitis pasirašo čekį 100 dol. Lietuvių Fondui.
voje. Jo artimieji sumanė pastatyti tėvo atminimui paminklą — kryžių kapinėse. Juozas Miglinas, gerai žinodamas komunizmo melą ir apgaulę, šiai artimųjų minčiai nepritarė, manydamas, kad vieną gražią dieną kokiam Sovietų pareigūnui įsakius, tėvui pastatytas paminklas gali būti sulygintas su žeme. Juozas nutarė tėvo šviesiam atminimui pastatyti ilgiau tverianti paminklą — įstoti į Lietuvių Fondą, įrašant tėvo vardą jo atminimui pagerbti. Gi, tėvui ant jo kapo paminklą pastatys, kai Lietuva bus laisva ir niekas paminklų negriaus. Juozas Miglinas yra aktyvus Clevelando skyriaus ramovėnas ir nuoširdus savo parama lietuviškiems reikalams.
Taip pat, kitas pavyzdingas Clevelando skyr. ramovėnas, praeito vasario mėn. atšventęs 70 metų amž. sukaktį, įstojo į Lietuvių Fondą su 100 dol., — tai savanoris - kūrėjas pusk. Kazimieras Eidukaitis, pareikšdamas: “kai aš jau nebegalėsiu uždirbti ir aukoti tėvynės reikalams, tai ši mano šimtinė tegu dirbs mano tėvynės laisvei”. F. E.
Lietuvos konsulas A. Simutis bostoniečių tarpe Lietuvos Kariuomenės atkūrimo minėjime. Iš k.: plk. A. Stapulionis, “Ramovės” skyr. pirm. J. Vizbaras, dr. Ed. Jansonas, konsulas A. Simutis, rašyt. St. Santvaras ir “Laisvės Varpo” vedėjas p. Viščinis. Nuotraukos: A. Strazdo ir Plikšnio
LIETUVOS KARIUOMENES ATKŪRIMO MINĖJIMAI
BOSTONE
Lapkričio 20 d. L. V. S. Ramovė Bostono skyrius iškilmingai minėjo tradicinę Lietuvos Kariuomenės atkūrimo sukaktį.
Sekmadieni, 8 val. ryto, lietuvių radijo “Laisvės Varpas” vedėjas P. Viščinis transliavo specialią programą: kalbėjo skyriaus pirm. J. Vizbaras, melodeklamaciją “Lapkričio 23-ji” — pagal R. Amalviškio baladę “Krivio lėmimas”, pianinu palydint komp. J. Gaideliui, išpildė Birutė Vaičjurgytė ir Rimas Antanavičius. Po to, buvo perduota “Nežinomojo Kareivio kapo pagerbimo apeigos, ištrauka iš Lietuvos karo invalidų iškilmingų apeigų Karo muzėjaus sodelyje Kaune.
10 val. ryto, šv. Petro lietuvių parapijos bažnyčioje, buvo atlaikytos pamaldos už žuvusius kovose dėl Lietuvos laisvės. Pritaikytą šventei pamokslą pasakė parapijos klebonas kun. Bartašiūnas. Bažnytinis choras, vedamas muziko J. Kačinsko, sugiedojo Amerikos ir Lietuvos Himnus ir Maironio: “Apsaugok Augščiausias tą mylimą šalį. . .” Pamaldose dalyvavo ir Lietuvos konsulas A. Simutis, atvykęs iš New Yorko.
3 val. popiet, Lietuvių klubo salėje, iškilmingas minėjimas buvo pradėtas organizacijų vėliavas įnešus. Keturiolikos organizacijų vėliavų eisenai vadovavo Amerikos Lietuvių karo veteranų legijono St. Dariaus posto vadas St. Trepenskas. Atidarymo kalboje Ramovės skyr. pirm. J. Vizbaras sveikino šventės dalyvius, Nepriklausomybės kovų savanorius - kūrėjus, Vyčio kryžiaus kavalierius ir garbės svečius: Lietuvos Respublikos konsulą New Yorke A. Simutį ir Lietuvos Respublikos garbės konsulą Bostone advokatą A. O. Shallną. Po to, tylos minute buvo pagerbti žuvę Lietuvos laisvės kovose: kariai ir broliai partizanai.
“Laisvės Varpo” vedėjas P. Viščinis iš juostų perdavė Amerikos ir Lietuvos Himnus, maldą, Marija, Marija ir Nežinomojo Kareivio kapo pagerbimo apeigas.
Lietuvos konsulas A. Simutis savo kalboje peržvelgė istorinės Lietuvos valstybės kariuomenės reikšmę, perskaitė pirmąjį įsakymą, išleistą 1918 m. lapkričio 23 d. to meto Lietuvos Krašto Apsaugos mi-nisterio M. Šleževičiaus, kuriuo buvo įsakyta atkurti ir organizuoti Lietuvos kariuomenę. Griežtai pasmerkė šiuo metu okupuotoje Lietuvoje vedamą buvusių nepriklausomos Lietuvos karių persekiojimą, jiems rengiamus teismus bei šaudymus.
Po konsulo kalbos meninę minėjimo programą išpildė Vilius Bražėnas - Bražvilius iš Watertown, Conn., drauge su Bostono Vyrų balsų sekstetu. Solistui ir sekstetui akomponavo komp. J. Gaidelis. Vyrų sekstetas dainavo: “Ramovėnų
maršą” “Tėviškėlę”, “Jaunystės maršą” — muz. J. Gaidelio, žodžiai’ K. Barūno; “Plaukia Nemunas” — muz. ir žodžiai J. Gaidelio; “Tik
Iškilmingi minėjimą atidaro “Ramovės” skyr. pirmininkas J. Vizbaras, šalia A.L.V. St. Dariaus posto vadas St. Trepenskas.
Tave” — muz. J. Gaidelio, “Melsvos akys”, “Dana” — tango, muz. ir žodž. J. Gaidelio ir “Tu man patinki”. Vyrų seksteto skambios dainos publikos buvo lydimos karštais plojimais. V. Bražėnas, akomp. J. Gaideliui, padainavo “Mano gimtinė” — A. Kačanausko, “Sušvilpi-no kareivėlis” — muz. Gaubo, “Nauja daina” — žodžiai Babicko, muz. St. Gailevičiaus, tango “Rudens lapai” — žodžiai St. Santvaro, muz. St. Gailevičiaus it “Kodėl manęs nesupratai ?”.
Užbaigai V. Bražėnas paskaitė daug juoko sukėlusį feljetoną “Kultūra, bytninkai ir Bostonas”.
Po programos vyko pasilinksminimas, grojant Smito kapelai ir buvo vaišinamasi. Ramovės valdybos vardu reiškiame nuoširdžią padėką už vaišių stalų paruošimą ramovėnų ponioms: M. Jansonienei, B. Vizbarie-nei, A. Vilėniškienei, E. Bajerčienei, J. Leščinskienei, B. Martinkienei, E. Valiukonienei, Stašaitienei, Starinskienei, M. Lendraitienei, Šimėnienei, Kubilienei, Vaičjurgienei, Kazakaitienei, A. Ausiejienei, Rentelienei, Janukėnienei ir Šilimienei, o taip pat ir visiems, kurie savo darbu ir aukomis prisidėjo prie šventės paruošimo. Ačiū!
J. Vizbaras - Sūdavas
ČIKAGOJE
Lapkričio 25 d. čikagiečiai turėjo progos stebėti televizijoje lietuvišką programą, kurioje buvo paminėta Lietuvos kariuomenė.
Trumpu žodžiu žvilgsnį į Lietuvos kariuomenės atsikūrimą metė Balys Brazdžionis, primindamas Vasario 16 Akto ir Lietuvos kariuomenės atsikūrimo sąryšį. Jis nupasakojo kariuomenės ir tuo pačiu nepriklausomybės žlugimą bolševikų okupacijos metu.
Po kalbos buvo rodomas filmas: Lietuvos kariuomenės žygis į Vilnių. Komentarus skaitė Bal. Brazdžionis. Jis nupasakojo žygio pradžią, demarkacinės linijos peržengimą, vilniečių sveikinimus ir gėles: “Tūkstančiai gyventojų sveikino Lietuvos kariuomenę .. . Paskutiniais rudens žiedais mergaitės puošė mūsų vyrus, žirgus, tankus, ginklus . .. Kokia neapsakoma šiluma sklido iš visų pasitinkančiųjų ... lietuvis prie lietuvio arčiau glaudėsi, po dvidešimt metų skyrusios vergijos . .. tada buvo viena Lietuva! Ak kaip tada visi suėję prie Aušros Vartų karštai meldėmės, kad tik Lietuva būtų ilgai laisva... Spalio 29 d. Vilnius puošėsi lietuviškomis Trispalvėmis. Tūkstančiai dalyvavo iškilmingose pamaldose ir eisenoje į Rasų kapus, o taip pat vėliavos pakėlimo iškilmėse Gedimino kalne. Dundėjo patrankų šūviai, aidėjo karių dainos ir žmonių giesmės, visa Lietuva tikrai įspūdingai šventė šią istorinę valandą ...
NEW YORKE
Kariuomenės atkūrimo paminėjimas įvyko lapkričio 19 d. Viešpaties Atsimainymo parapijos salėje, Maspethe, N.Y.
Įdomią, kalbą apie Lietuvos kūrėjų - savanorių motyvus, kovojant dėl Lietuvos laisvės, pasakė kun. dr. V. Gidžiūnas, OFM. Meninėje programoje dalyvavo solistė Aušra Vedeckaitė, sopranas ir pianistė Aldona Kepalaitė. Menininkės buvo apdovanotos gėlėmis. Minėjimą atidarė skyr. pirm. J. Sirgėdas, programą pravedė B. Balčiūnas.
Programos metu buvo įteiktos Ramovės premijos už geriausius straipsnius paskelbtus KARYJE 1965 m.
Po programos vyko šokiai, veikiant bufetui ir užkandžių stalams.
Viršuje — salė su dalyviais, kurių atsilankė neperdaugiausia.
Apačioje, premijų laimėtojai — dr. A. Budreckis (kair.) ir kun. dr. V. Gidžiūnas, OFM (vid.); J. Sirgėdas (laimėtojų tarpe) įteikė premijas, KARIO redaktoriui stebint.
Nuotraukas darė L. Tamošaitis.
A. a. plk. Itn.
PANTALEONAS SOLTANAS
Pulkininkas leitenantas Pantaleonas Soltanas gimė 1889 m. liepos 27 d., Vėrybių girių apsuptame Vadžgirio bažnytkaimyje, Raseinių apskr., o savo jaunystę praleido žavingose Dubysos šlaitų sodybose. Malonūs ir gražūs tų šlaitų gamtovaizdžiai puoselėjo jame gimtojo krašto meilę, jo augmenijos, natūralios tvarkos bei damos. Šios bei kitos gerosios ypatybės lydėjo jį visą gyvenimą.
Baigęs Raseinių miesto mokyklos 4 klases, po kurio laiko, buvo pašauktas į Rusų caro kariuomenę atlikti karinę prievolę. Kokius augštesnius mokslus yra pasiekęs ir kokią karjerą buvo padaręs rusų karo tarnyboj iki Lietuvos kariuomenės laiptų, žinių nėra. I-jo Pasaulinio karo sūkuriai velionį, vyresnio leitenanto laipsnyje, atveda į besikuriančią Lietuvos Karo aviaciją žvalgo pareigoms. Kaip žvalgas ir rankinių granatų iš lėktuvo mėtytojas, jis dalyvauja mūsų kovose su priešais 1919 metais.
1920 m. spalio mėn. pirmomis dienomis velionį matome fronte prieš lenkus 6 pėst. Pilėnų Kunigaikščio Margio pulko eilėse. Čia jis pasižymi kautynėse prieš nuolat puolančius lenkus. Tais pačiais metais lapkričio mėn. dalyvauja Onuškio sektoriaus kautynėse ginant Leipūnus ir ties ta vieta esančią geležinkelio liniją. 1923 m. vasario mėn. 16-23 d., tame pačiame sektoriuje su savo kuopa atmuša stiprius lenkų puolimus kartu paimdamas į nelaisvę ir anglų generolą.
Už pasižymėjimus kautynėse, a. a. P. Soltanas buvo apdovanotas I rūšies I laipsnio Vyties Kryžiumi. Vėliau paskelbus Vyčio Kryžiaus Ordino Statutą šis jo apdovanojimas buvo prilygintas Vyčio Kryžiaus Ordino I rūšies 5 laipsniui su išimtinėmis teisėmis.
1925 m. jau kapitono laipsnyje P. Soltanas baigė Augštuosius Karininkų D. L. K. Vytauto kursus. 1926 m. liepos mėn. pabaigoje išformavus 6 pėst. pulką jis buvo perkeltas į 2 pėst. D.L.K. Algirdo pulką, kur pradžioje vadovavo pėst. kuopai, o vėliau mokomajai kuopai. 1937 m. keliamas į 9 pėst. D.L.K. Vytenio pulką bataliono vado pareigoms ir pakeliamas į majoro laipsnį. 1938 m. spalio mėn. 1 d. veda Kazimierą (pavardė neprisimenama), kilusią iš Augštosios Panemunės, Rokų kaimo. 1939 m., pulkininko leitenanto laipsnyje velionis išeina į atsargą su teise dėvėti uniforma.
Kaip Vyčio Kryžiaus Ordino Kavalierius, Babtų apylinkėje, Gailiakaimio kaime gauna žemės sklypą, kur įsikuria, tikėdamas savo šeimoje ramiai sulaukti gyvenimo saulėleidžio. Tačiau Lietuvos okupacijų laikotarpiai velionį padaro vargšu.
Jau senatvės slenkstyje yra verčiamas dirbti “Galiūno” kolūkyje. Nors daugiau kaip 14 metų dirbo kolūkyje ir turėjo ištarnautą laikotarpį, bet pensijos negavo.
1964 m. vėlybą rudenį turėjo širdies priepuolį ir buvo priverstas ilsėtis lovoje. Nors rūpestingai šeimos slaugomas, pagal visas leidžiamas išgales, iš lovos jau daugiau nebesikėlė ir 1965 m. gegužės 31 d. amžinai paliko savo artimuosius. Paliko liūdinčią žmoną, dukterį ir sūnų Algirdą. Velionis palaidotas kaimo kapinėse labai arti savo namelių.
P. Soltanas nemėgo girtis savo kilme, kai kas bandydavo jam prisegti klaidingus epitetus. Pagal turimas žinias, jo kilmė rišama su Saltanais, kurie plačiau yra paminėti L. E. XXVIII tomas, 294 p.
Zigmas Rimša
P. S. Pridedama velionio 1926 m. liepos mėn. nuotrauka, išformuojant 6 pėst. pulką. Jeigu kam iš giminaičių ar bičiulių būtų įdomu matyti P. Soltaną parado metu su 2 pėst. pulko mokomąja kuopa, prašau žiūrėti “Karį”, 1959 m. nr. 3, 74 psl.
A. A. plk. P. Saladžiaus ir teisininko J. Draugelio paminklo šventinimas. Abudu mirusieji buvo geri bičiuliai, todėl ir palaidoti viename sklype su bendru, juodo granito paminklu.
29 teritorinio korpo KARINĖ ir POLITINĖ mokymo kryptis 1940-41 m. žiemą
(Tigriukas)
Sovietų Rusija okupavusi Lietuvą, Lietuvos kariuomenę performavo, t. y.: dalį karininkų ir kareivių pa-liuosavo, o iš likusiųjų suformavo 29 teritorinį korpą, dviejų divizijų sudėties su visomis pagelbinėmis ginklų rūšimis. Korpo vadu paskyrė gen. Vitkauską (jis buvo ir paskutinysis Lietuvos kariuomenės vadas).
Mūsų Jonus, Petrus, Antanus ... su energija ir ryžtu gerokai rikiuotėje primankštinus pagal sovietiškąjį metodą ir gerokai pripumpavus visokių politinių taisyklių, formulių bei nurodymų iš marksizmo - leninizmo, Vilniaus Gedimino kalno pilies buvusius valdovus spėjus pertituluoti į galvažudžio, žmogžudžio, vagies bei plėšiko titulus, buvo Sovietų sumanyta padaryti vieną pavyzdinį taktiškai - technišką pratimą, būtent: “kliūčių nugalėjimas ir ataka”. Ar šio pratimo vykdytojai buvo parengti tam pratimui, ar tik pripuolamai paimti — nežinau. Šiam parodomajam pratimui, Vilniaus mieste, Antakalnyje, gatvių kampe iš Antakalnio gatvės į Užupį, buvo parengta aikštelė su įvairiomis kliūtimis (paprasta ir spygliuotų vielų tvora, siena, lieptas ir t.t.) ir vieną gražią dieną, sausio pabaigoje ar vasario 1941 m. pradžioje, kai sniegas dar tebegirgždėjo po kojomis, įvyko mokomasis - parodomasis pratimas, žiūrovų auditorija, kurią sudarė beveik vien tik buvę Lietuvos kariuomenės karininkai, buvo bent keletą kartų skaitlingesnė už vykdytojų dalini. Buvo ir sovietų raudonosios armijos atstovas, rodos bene gen. Rozanovas, kuris darė pataisas ir nurodinėjo vykdytojams, kaip esą patogiau, lengviau ir greičiau nugalima vienokia ar kitokia kliūtis. Pratimui užsibaigus, vyko pratimo nagrinėjimas. Pratimą nagrinėjo tik gen. Vitkauskas. Nagrinėjimas tęsėsi apie 15 ar 20 minučių. Nagrinėjant, daug prikalbėjo, bet mažai tepasakė. Pratimą įvertino labai neigiamai. Nagrinėjimo pabaigoje, žinoma, paliepė užmiršti smetoninius laikus. Iš politvadovų — politrukų, galima buvo tikėtis viso ko išgirsti ir daug ko išgirdome (jie buvo okupanto atstovai), bet iš gen. Vitkausko to nesitikėjome išgirsti. Šitoks pasisakymas, lietuviškąją žiūrovų auditoriją labai nustebino. Išgirdę šį gen. Vitkausko pasisakymą supratome, kad tuo pačiu buvo liepta pamiršti, kad buvome ir kad esame lietuviais.
Tie, kurie mano, kad nesipriešindami komunizmui, pavojaus atveju, nuo jo ir nenukentės, yra kvailiai:
1918 m. gruodžio 25 d. Leninas rašė Pravdoje: “Mes nekovojame prieš atskirus žmones; mes naikiname visą buržuazinę klasę . . . Nereikia reikalauti jokių kaltinimo įrodymų, kad suimtasis priešinosi sovietų valdžiai ginklu, ar žodžiu. Pirmiausia reikia jį užklausti, kokiai klasei jis priklauso, kokia yra jo kilmė, išsilavinimas ir užsiėmimas. Tai šie klausimai turi nuspręsti suimtojo likimą. Tokia tai yra Raudonojo Teroro prasmė ir esmė”.
KAS YRA EKSTREMISTAS?
Žmogėdrų bendruomenėje — vegetaras; bedievių bendruomenėje — krikščionis.
•
Dar nėra buvę demokratijos, kuri nenusižudė. (Samuel Adams)
•
Tie, kurie nepažvelgia atgal, niekados nepajėgs įžvelgti ateitin.
(Trevelyan)
