AUŠRA
STASYS JAKŠTAS
(Iš “Lietuvos Prisikėlimo”)
Tą dieną ryškiai aš menu,
Kai krito Laisvė iš dangaus:
Aušros ištryško vulkanu
Prie kojų -pavergti žmogaus.
Gyvybės savo spinduliais
Tautas prikėlė praeities,
Kurios su amžiais, su giliais
Jau laukė užmirštos mirties.
Kaip viešnia laukiama, šviesi,
Kaip pranašas ir kaip šauklys,
Prabilo: “Kelkitės visi,
Naujas statykite pilis!”.
Sutiko žmonės ją basi
Duris pravėrė į namus,
Kad Laisvės viešnia ta šviesi
Pabertų laimės šilumos.
Lyg Žemės Motina gera
Marijos vieškeliuos šventuos,
Tekėjo Baltijos Aušra
Viltim ir lūkesčiais tautos.
Lyg amžių pasaka gili,
Artėjo Laisvė Lietuvon:
Kiekvieną sutiktą kely
Buities pažadino kovon.
Mojavę vyrai spragilais,
Lyg žemėn stojo įkasti:
Reikės išjoti sakalais,
Kad būtų rytdiena skaisti.
Po naščių ėjusias našta
Aušra paglostė merginas:
“Žiū, jūsų keliasi tauta
Ir meta pančius vargana”.
Budėję Vilniuje sargai
Žodžiu prabilo, kaip kardu:
— Nuo šiandien nesame vergai
— Tautos tai skelbiame vardu:
— Te saule aplekia žinia,
— Iš amžių keliasi laisva,
— Su savo Sandoros Skrynia
— Pasaulin grįžta Lietuva,
Ir žodžiai Laisvės tie šventi,
Tautos įamžinti aktu,
Paliks jie mūsų atminty
Ir mūsų būsimų kartų.
