Partizanai: Istorija ir dabartis

Tremties Trimitas

Redaguoja Lietuvos Šaulių Sąjungos Tremtyje Laikin. Centro Vald. Darbo Prezidiumas.

LIETUVOS ŠAULIAI, KAIP KARIAI

BALYS BRAZDŽIONIS

Laisvam pasauly išsiblaškę buvę Lietuvos šauliai pradeda atsikurti. Jau įregistruoti keli šaulių klubai. Jie jau turi savo vėliavas, ženklus ir eina prie uniformų įsigijimo.

Šiuo trumpu straipsniu noriu kiek paliesti praeitį. Šauliai, kaip žinom, oficialiai įsikūrė Lietuvoj 1919 m. birželio 22 d., tačiau šauliškoji idėja jau gimė kartu su nepriklausomybės paskelbimu, šauliškos idėjos vykdytojai buvo pirmieji partizanai, kurie, niekieno neverčiami, stojo kovon su vos atgimusią Lietuvą puolančiais priešais. Visą šaulių sąjungos praeitį puošia eilės narių garbingų žygių virtinė. Štai vienas šaulys, dalyvavęs kovose 1920 m. pasakoja: “Kai lenkų raitininkai grobuoniškais tikslais įsilaužė Lietuvos gilumon, 5 Troškūnų miestelio šauliai užkirto jiems kelią, norėdami apsaugoti ramius gyventojus nuo žiaurių plėšimų ir persekiojimų. Raitininkų buvo žymiai daugiau ir jie labai įniršę kovėsi; kai šauliams pritrūko šovinių, juos suėmė ir kardais sukapojo”. Daug aukų sudėta ant Tėvynės aukuro, daug šaulių ir karių savanorių paguldė galvas dėl laisvės. Vaikai nebesulaukė savo tėvų, žmonos vyrų, mergelės mylimųjų. Lietuva, atgavusi laisvę, šauliams ir kariams statė paminklus. Kažin kiek jų beliko šiandien Lietuvoj, kur raudonojo okupanto mindžiojama ir teriojama žemė neša jungą jau beveik 20 metų?

Kasgi sudarė šaulių gretas laisvoj Lietuvoj? Daug Lietuvos kariuomenės atsargos karių, jaunuoliai ir jaunuolės, moterys, karių ar šaulių šeimos narės ir šiaip kurios pamilo šaulių organizaciją. Organizacija buvo kaip kariuomene, beveik kaip Amerikoj esanti National Guard, kuri drausmės ir tvarkos požiūriu tvarkėsi pagal kariuomenės nuostatus. Jos tikslas buvo: karinis mokymas bei sportas ir plati tautinė bei kultūrinė veikla. Uniforma ta pati, tik ženklai skirtingi, nuo reguliarios kariuomenės. Tūkstančiai mūsų tautos sūnų ir dukrų perėjo šauliškas eiles ir daug jų veikloje pasireiškė. Užimant Lietuvą 1940 m., daugelis šaulių nenešė ginklų atiduoti, o paslėpė giliai, kur kas išmanė ir, kai tauta sukilo 1941 m., tų ginklų reikalingumas buvo gyvybės klausimas, todėl šaulių daugiausia ir krito kautynėse Kaune, ir kitose Lietuvos vietose.

Dabar viskas nutilo ir laisvės troškimas Lietuvai sumažėjo. Politinė padėtis rodos lyg niekad nebesikeis, rodos už Lietuvą niekas jau nekariaus... Ir kitos pesimistinės mintys ateina, viltys žlunga, tik atsigauni, kai pagalvoji, kad po pusantro šimto metų vistik Lietuva kėlės laisvam gyvenimui, argi mes galim palikti kovos dvasią nuošaly? Argi galim čia laisvi gyvendami užmiršti tų šaulių aukas, kurie krito už tėvų numylėtą žemę? Ne! Buvęs Lietuvos šauly, gerasis Lietuvos jaunime, būk lietuviu širdy, nors ir kaip tave audros blaškys. Argi mums nėra džiugu minėti Vytauto Didžiojo, šv. Kazimiero, kurio atšvenčiam 500 m. sukaktį, partizanų narsius žygius? Taip, mūsų tauta, turėjo, turi ir turės narsių ir žymių žmonių, kurie kelia Lietuvos vardą į padanges. Tad argi verta dabar nusisukti nuo kariško pobūdžio organizacijų. Mums teliko tik mažai laiko gyventi, kurie matėme savo tautos atgimstantį gyvenimą, jos kovų dvasią, todėl eikime į atgimstančią šaulių organizaciją, eikime į Lietuvių veteranų ramovėnų, Legionų eiles, kad mūsų vaikai pasektų kovingumą ir būtų patriotai šios šalies ir kartu Lietuvos. Argi mūsų tautoje likę broliai ir sesės nebeišvys laisvės, argi ilgai lietuvis tremtyje tolimame Sibire mirs nuo bado ir sunkaus gyvuliško gyvenimo? Kad galėtume juos išlaisvinti — būtų didžiausias nuopelnas, džiaugsmas, kaip nesenai į Čikagą atvykusi Sibiro tremtinė Gaučienė reporteriams pareiškė: “aš nežinau kur atsidūriau, atrodo kaip danguj; kaip čia žmonės gražiai atrodo ir laisvi”.

Neturim armijų ir ginklų despotui nugalėti, bet imkimės kultūringo būdo: prašyti užtarimo galingųjų tautų organizuotai ir vieningai.

KELETAS MŪSŲ “PASLAPČIŲ”

A. VALATKAITIS

Šaulių Sąjunga tremtyje auga pamažu. Tačiau jos augmenį sudaro tvirta medžiaga. Tai vis idėjiniai šauliai ir šaulės, įvairaus amžiaus ir įsitikinimų, bet visi vienodai mylį savo tėvynę Lietuvą ir tikintįs Vlado Putvio paliktąja ideologija. Kaip “...ąžuols drūts prie Nemunėlio”, mūsų organizacija ugdo šakas, skleidžia lapus ir mezga vaisius, kurie duoda gvyybės sėklas mūsų sodriam šauliškam atžalynui, šiuo metu atgimusi tremtyje šaulių Sąjunga yra tiek tvirta, jokie “vėjai” jos nepalauš.

Kodėl šaulių Sąjunga taip tvirtai auga? Štai keletas mūsų paslapčių, kuriomis norime pasidalinti su skaitytojais.

Mes turime pakankamai daug aktyviųjų šaulių. Tokie gi žino, kad būti šauliu, reiškia dirbti, eiti Putvio nurodytu keliu, vykdyti šauliškas pareigas, nes vien tik sumokėjimas nario mokesčio vieneto iždininkui nė vieno dar nepadaro šauliu, ar šaule.

Tikrieji šauliai visą savo energiją sukaupia darbui šaulių Sąjungoje. Jie netinginiauja. Jie tačiau ir neskaldo pačių savęs “į šipulius”, užsirašydami į “tūkstantis ir vieną” organizaciją.

Šitie šauliai ir šaulės, kiekvienas ir kiekviena, nedalomi patys savyje, visa savo asmenybės pilnuma, kietai užgrūdinti šauliškame nusistatyme, jautrios širdies savo sąjungai, su meile širdyje kitiems broliams ir sesėms, su pasiaukojimu, nenuilstamai dirba šauliškai idėjai. Jie taip pat jaučia pagarbos tiems, kurie rinkimų ar skyrimo būdu pašaukti dar daugiau dirbti, dar daugiau aukotis Lietuvai ir šaulių Sąjungai ir padeda jiems kuo tik gali.

Tuos šaulius ir šaules mes visados matome šauliškuose susirinkimuose ar parengimuose, tautinių šokių ir vaidinimų repeticijose, šaudymo pratimuose, tvarkos tarnyboje, ar kitur. Tokie šauliai ir šaulės nežino žodžio “ne”, ar tai būtų lietus, ar sniegas, ar šalta, ar karšta.

Idėjiniai šauliai ir šaulės, imdamiesi kurio nors darbo ar pareigų, svarsto tik vieną dalyką: kaip geriau įvykdyti užduotį.

Bedirbant, žinoma, pasitaiko ir klaidų. Tačiau tikrieji šauliai ir šaulės niekados nepraranda ir humoro “gyslelės”; jie pasijuokia patys iš savo klaidų, bet nepajuokia kitų, neužgauna jų, jei kam iš netyčių pasitaiko klaida. Tuo pasireiškia kantrybė tarpusavio santykiuose. Greta yra gyva ir tolerancija vienas kito įvairiems įsitikinimams.

Idėjiniai šauliai nesiekia šauliškos veiklos dirvoje užsiauginti maisto savo asmeniškų ambicijų alkiui patenkinti. Jie tačiau nėra visai laisvi nuo ambicijos jausmo; jų ambicija — ištvermingai, su pasiaukojimu dirbti Šaulių Sąjungos labui.

Tokių idėjinių brolių ir sesių nemaža turime nuo pat sąjungos viršūnių, iki mažiausio vieneto, ar sekcijos. Jie tad ir yra tikroji šauliškojo ąžuolo pulsuojanti gyvybė, tikrasis sąjungos mechanizmą varantis motoras.

Pasitaiko tačiau, kad to paties ąžuolo vienas ar kitas anksčiau žaliavęs lapelis pagelsta ir be laiko nukrinta. Papuvusią šakelę taip pat, kad ir labai retai, bet vis tiek tenka nugenėti, kad neužkrėstų puvimo nuodais visą medį. O kartais ir koks kurmis iš šalies, nei šio nei to jieškodamas, tamsiais “pogrindžiais” besirausdamas velėną aplink ąžuolą gadina.

Nukritę lapai ir nugenėtos papuvusios šakelės virsta trąša. Patamsių rausėjas, kurmis, ąžuolo juk nepajėgs išversti. Jo ir amžius neilgas. Užtat šauliškas ąžuolas mūsų antrojo himno žodžiais “ir vėtroj, ir žiemoj žaliuoja”. O aplink ąžuolą rikiuojasi vis tankesnėmis ir už gėles gražiau žydinčiomis gretomis jaunas atžalynas, mūsų pasididžiavimas — šauliškas jaunimas.

DRAUSMĖ

PRANYS ALŠĖNAS, Kanada

Laiminga toji tauta, kurios nariai yra drausmingi. Nežiūrint kokio amžiaus žmogus bebūtų, jeigu jis drausmingas — yra geras žmogus, nes žmogaus susi-drausminime slypi visos gerosios ypatybės.

Anot kanadiečio laikraštininko, Jim Bishop, jeigu tai būtų galima išreikšti kokiu nors piešiniu, tai drąsiai būtų galima paišyti ant kiekvieno nusikaltėlio nugaros nedrausmingumo ženklą... Esą, žmogus gali būti didelis savo ūgiu ar mažas, riebus ar liesas, mandagus ar storžievis, inteligentas ar puskvailis — kiekvienas iš jų turi laikytis gyvenimo drausmingumo dėsnių...

Drausmingumas žmogų visuomet sulaikys nuo įvairiausių sau ir kitiems nemalonių, dažnai net labai žalingų, veiksmų, drausmingumas jį įgalins kiekvieną pasiimtą darbą padaryti gerai ir tvarkingai, nes drausmingas žmogus — netvarkingumo negalės pakęsti.

Gyvendami šiuo metu šiaurės Amerikos kontinente — JAV ar Kanadoj — matome ir girdime begaliniai didelį palaidumą jaunimo tarpe, čionai, pradedant pradžios mokyklų mokiniais, baigiant augštųjų mokyklų studentais — jaunuoliai ir jaunuolės savo tarpe turi begaliniai didelį procentą įvairiausio tipo nusikaltėlių. Štai, skaitome spaudoje, jog pernai iš New Yorke esančių 918 viešųjų mokyklų, nusikaltėlių policija buvo priregistravusi net 3,298 mokinius. Kai Little Rock devynių vaikų apsaugai buvo pastatyta ant kojų net 12,000 federalinės kariuomenės, tai New Yorko valdžia tik posėdžiavo ir ginčijosi tarpusavy, o sargybas savo vaikams apsaugoti — organizavo tik motinos...

Iš New Yorko mokyklų pernai metais už chuliganizmą, esą, buvę pašalinta 700 mokinių. Kodėl taip yra? Kas čia kaltas? Niekas daugiau ir, šimtą kartų niekas, tik drausmingumo stoka! Kai nedrausmingi mokiniai, be abejonės, kalti jų tėvai ir mokytojai, kurie nemoka įskiepyti vaikuose drausmingumo jausmo.

Rašantysis šias eilutes stebi jaunimo gyvenimą ir jų veiksmus Kanadoje. Deja, tas stebėjimas — dažnai pasibaisėtinų reiškinių patiekia. Nusikaltėlių eilėse labai didelis procentas jaunuolių tarp 20 — 25 m. amžiaus. Vadinasi, iki tol nebuvo kam juose įskiepyti drausmingumo, o, tuo pačiu, ir sąžiningumo jausmo, todėl nūdien jie ir eina bankų plėšti. Lietuvoj tokio amžiaus vyrai būdavo kariuomenėj arba ką tik grįžę iš kariuomenės, atlikę karinės tarnybos prievolę ir išėję labai kultūringą savęs susidrausminimo, susitvarkymo ir sukultūrėjimo mokyklą. Deja, čia, Kanadoje, to nėra, kaip nėra ir visuotinės karinės prievolės. Į karių eiles — čia organizuojami vyrai tik savanorišku pagrindu. Taigi, į ją stoja tik tie, kurie panori kariais būti savu noru, nežiūrint jų amžiaus ir metų skaičiaus. Tokiu būdu jaunimas dažnai ir lieka be karinio mokslo, o, tuo pačiu, ir be karinės drausmės, kuri esti taip reikalinga ir civiliniame gyvenime.

Kaip ten bebūtų, kareiviavimas — dar nė vieno žmogaus nepagadino, tik pataisė. Štai, žiūrėkime, į vokiečiu tautą, kuri daugumos vadinama militarinės prigimties tauta. Galima, žinoma, su tuo ir sutikti, tačiau tas “militariškumas” daugeliu atvejų, jiems į naudą išeina, nes sunku būtų pasaulyje rasti kitus taip gražiai susidrausminusius ir tokius tvarkingus žmones, kaip vokiečiai.

Čia pat, tenka pasidžiaugti, kad ir lietuvių tauta, dar vos tik po dvidešimties metų nepriklausomo gyvenimo, dėka Lietuvos mokykloms ir kitoms auklėjimo ir švietimo įstaigoms, į kurių tarpą, bene, pirmon eilėn įrikiuotina ir Lietuvos kariuomenė, buvo pakankamai gražiai sudrausminta, išauklėta ir ypač gražiai pakelta savo kultūriniu lygiu. Šio mano teigimo pasekmes matome ir svetur gyvendami. Visi žino lietuvius, kaip ištikimus, drausmingus ir kultūringus žmones.

Lietuvos kariuomenės eilėse mūsų kaimų žaliukai jaunuoliai gaudavo tokį išauklėjimo ir susidrausminimo kraitį, kokio jie nebūtų gavę niekur, save lavindami kitose kokiose nors civilinėse institucijose. Jiems grįžus iš kariuomenės — jie pasidarydavo itin geri tėvynės patrijotai, geri šeimų tėvai ir nepamainomi savo tautos atstovai. Taigi, prieš to meto ir šios srities mokyklą (kariuomenę) — mes turime lenkti galvas, nežiūrint kas bebūtume ir kur begyventume.

KULTŪRINGI MINĖJIMAI IR PAGERBIMAI

Šiemet turime apsčiai visokių sukakčių ir jubiliejų. Toki minėjimai sustiprina žmonių dvasią ir atnaujina naujiems darbams pasišvęsti ir aukotis. Tarp kitų šiųmetinių minėjimų, šauliai nutarė pagerbti ir savo — šaulių Sąjungos įkūrėjo ir ideologo a.a. Vlado Putvio-Putvinskio paminėjimą jo mirties sukaktyje. Jisai mirė kovo mėnesio pradžioje, bet minėti nutarta gegužės 4 d., nes tuo laiku yra šaukiamas narių susirinkimas Lietuvių Auditorijoje. Žada būti trumpa paskaita ir nuoširdus prisiminimas. Ta pačia proga norima nariams parodyti lietuvišką garsinę filmą apie žinomą Chicagos kultūrininką ir muziką a.a. A. Vanagaitį, nes daugelis čikagiečių šitos filmos nėra matę, kurioje vaidina ir patys šauliai — Chicagos šaulių klubo meno kuopelės artistai.

VIENINGAS IR SUTARTINAS DARBAS

Chicagos šaulių klubo vadovybė, kuri buvo išrinkta metiniame narių susirinkime kovo 2 d. Lietuvių Auditorijoje, jau turėjo savo antrąjį posėdį kovo 30 d., kuriame dalyvavo: kun. A. šeštokas — pirmininkas, VI. Išganaitis, K. Rožėnienė, A. Gintneris, V. Abramikas,

J. čėsna, Z. Urbonas, Pr. Tomkevičius; neatvyko posėdin, moterų vadovė — O. Dunaitienė. Posėdis buvo labai gyvas, vieningas ir sutartinai sprendžiami visi klubo reikalai.

ŠALPA, AUKOS IR DOVANOS KITIEMS

Kas mažai turi — daug duoda, — sako priežodis. Jisai tinka ir Chicagos šaulių klubo vadovybei. Tikrai, šauliai nedaug turi pinigų kasoje, bet pilni geros širdies ir dar geresnių norų pagelbėti artimą ir sušelpti reikalingą .Tik šiame posėdyje buvo paskirta: a. a. dail. prof. Ignui Šlapeliui paminklui statyti — $10.00, Amerikos Lietuvių Tarybai — $10.00, Chicagos skautams rengiant skautoramą —

Čikagos šaulių Klubo valdyba: vid. sėdi kun. A. Šeštokas—pirm., kair. V. Išganaitis ir deš. K. Rožėnienė—vicepirmininkai. Stovi: iš k. P. Tomkevičius—kasin., A Gintneris—inform, ved., Z. Urbonas— sp. vad., J. Čėsna—ūk reik. ved. ir V. Abramikas—sekr.

$10.00, sunkiai sužeistam klubo šauliui A. Butkui ir jo šeimai -$25.00 (jisai jau gavo anksčiau iš narių visuotiniame šaulių susirinkime kovo 2 d. $70.00) ir t.t. Vadinasi, šauliai rūpestingai ir pavyzdingai aukoja paskutines savo pajamas kitų asmenų parėmimui ir pagerinimui jų organizacinės ar asmeninės gerovės.

ŠAULIŲ KLUBO NAUJA KARTOTEKA

Šiame posėdyje buvo patvirtinta nauja kartoteka klubo narių tarpe. Dabar kiekvienas šaulys turi užpildyti jam prisiunčiamą pareiškimą ir grąžinti pagal paduotą adresą klubo vadovybei. Tai liečia visus jau dabar esančius narius. Naujai įstojantieji nariai pareiškimus gauna vietoje arba pas klubo sekretorių, šiame posėdyje buvo priimti nauji nariai: V. Vilniškaitis, St. Paulauskas, Jz. Valceris, J. Gelbokas. Minėtieji pareiškimai yra pasiųsti paštu kiekvienam nariui. Nariai, kurie minėtų pareiškimų negrąžins klubo Valdybai laike vieno mėnesio, t.y. gegužės 1 d., bus skaitomi ne nariais ir tuojau išbraukiami iš narių sąrašo. Vieną kartą reikalinga susitvarkyti ir turėti pavzydingą narių kartoteką.

GEGUŽĖS 30 — MIRUSIŲ PAMINĖJIMO DIENA

Žieduose paskęs šio krašto kapai. Lietuviai nuo senovės gerbdavo mirusius, šaulės Lietuvoje puošdavo karių kapus. Savo darbščiomis rankomis ir čia sesės papuoškite mirusių šaulių, karių ar kt. lietuvių kapus, kurie apleisti ir nėra kas puošia.

Artinasi birželio mėnuo — tautos tragedijos-liūdnųjų įvykių sukaktis.

Tautos tragedijos ruošiamuose minėjimuose dalyvaukime ir kuo aktyviau prisidėkime prie jų suruošimo.

BIRŽELIO 24-JI ŠV. JONO KRIKŠTYTOJO DIENA Pagal liaudies papročius vidurvasario šventė. Vienetai, kurie ypač daugiau turi šauliško jaunimo, suruoškite tradicinius Joninių laužus. Tautiniai šokiai, dainos ir skaidri pavasariška laužų nuotaika tesujungia dar stipriau mūsų organizacijos narius.

NARIŲ RĖMĖJU SEKCIJA JAU VEIKIA

Džiugu ir malonu pranešti, kad šaulių rėmėjų sekcija jau pavyko suorganizuoti prie Chicagos šaulių klubo. Pirmieji savanoriai jau atsiliepė ir šiame posėdyje buvo įrašyti į šaulių klubo rėmėjų tarpą sekančius asmenis: Vl. Liubertas, Jz. Klimkaitis, K. Matutis, Olg. Vyšniauskienė, F. Rauba, A. Blinstrubas, J. Lieponis, Kybartas ir kt. Šauliai rėmėjai moka nario mokesčio ne mažiau, kaip $12.00 metams, arba mėnesiui $1.00. Minėtieji asmens nario mokestį jau sumokėjo pirmyn. Jie turi visas šaulio teises, tik atleidžiami nuo šauliškų pareigų, bet savanoriškai gali dalyvauti, kaip visi kiti nariai paraduose ir t.t. Pažymėtina, kad Olga Vyšniauskienė sumokėjo nario mokestį ir dar paaukojo $5.00 klubo reikalams. Narių rėmėjų kasdien atsiranda, nes juos niekas netrukdo: nei laikas, atstumas, pareigos. Jie yra tikri šauliai idealistai!

A. Gintneris

AMERIKOS LIETUVIU KONGRESAS

1958 m. birželio 27-28 dienomis Bostone Statler viešbuty bus Amerikos Lietuvių Tarybos šaukiamas kongresas, kurio paruošimo darbai yra pavesti ALT Bostono skyriui.

Atstovų rinkimo tvarka jau paskelbta spaudoje.

Delegatų mandatuose pažymimas delegato vardas, pavardė, adresas, organizacijos pavadinimas ir jos narių skaičius, o juos pasirašo pirmininkas ir sekretorius.

Organizacijos prašomos mandatų nuorašus tuoj atsiųsti ir informacijų klausti šiuo adresu: ALT Bostono skyrius, 636 Broadway, So. Boston 27, Mass. Tel. AN. 8-3071.

ALT Bostono Skyrius

Redaguoja Lietuvos šaulių Sąjungos Tremtyje Laikin. Centro Vald. Darbo Prezidiumas.

VISUOTINIAM LIETUVOS ŠAULIŲ SĄJUNGOS BŪRIŲ ATSTOVŲ SUVAŽIAVIMUI

VLADAS PUTVINSKIS-PUTVYS

Brangūs Draugai! šaulių Atstovai!

Iš širdies gilumos, visa siela siunčiu Jums pasveikinimą ir linkėjimus, kad suvažiavimo darbai gerai sektųsi.

Aš tikiu, kad mūsų brolijai lemta yra graži ateitis mūsų Tėvynėje.

Bet laiminga ateitis yra kaip žadėtoji žemė: Reikalinga daug kuriamojo darbo, valios ir jėgos, kad ją pasiektume.

Tačiau tenenusimena mūsų dvasia. Tenepabūgsta didelio ir ilgo darbo. Nes ko verti būtų dideli laimėjimai, jeigu jie pigiai duotųsi kiekvienam silpnajam. Tuokart tvirtųjų darbai nustotų prasmės. O mes turime siekti pasidaryti tvirti ne vien dėl mūsų uždavinių, bet dėl to, kad tvirtumo reikalauja iš mūs mūsų tautos ateitis.

Didis mūsų darbas. Atstovų suvažiavimas to darbo vienas žingsnis, bet tas žingsnis labai svarbus: jis nustato linkmę ir duoda nurodymus, kuriais darbas turi plėstis.

Mūsų tautos pastangomis ir krauju įkurta skaudžiai apkarpyta valstybė. Ji padažyta šviesiu tašku pasaulio žemėlapy ir vadinasi Lietuva.

Aišku, kad tos valstybės visa gera ateitis priklauso ne nuo ko kito, bet vien tik ir vien nuo tos tautos, kuri ją įkūrė. Ji tuokart tik laimingai kils augštyn, jei bus tautinė. Bet mūsų tautos susipratimas dar nėra tiek tikras, tiek visuotinis, kiek reikalinga jos ir valstybės šviesiai ateičiai pasiekti ir amžiams nesugriaunamai sutvirtinti.

Reikalinga daug tautinio, organinio, gilaus, idėjinio darbo.

Netuščias pasigyrimas bus, bet tikra teisybė, jei pasakysime, kad Lietuvos Šaulių Sąjunga yra iš tų, kurios arčiausia stovi prie pat tautos širdies.

Pats likimas, pats gyvenimas stumia mūsų broliją būti tautos aukuro tarnais, sargais.

Čia nereikalingi ilgi išvedžiojimai, įrodinėjimai. Kieno plaka lietuviška širdis, tas atjaus, kad išties taip yra. Kas tokios širdies neturi, tas nemylės mūsų sąjungos ir nieko jam neįrodysi.

Jeigu tiesa yra, kad Lietuva gali augti tik eidama tautos keliu, tai dar didesnė tiesa yra, kad eidami tuo keliu mes neturime atsilikti, bet turime stengtis bėgti pirmi!

Atsiminkime istoriją. Buvo Lietuvos valstybė ir žuvo ir dabar vėl atsirado. Bet mūsų tauta nežuvo nė karto, nes jeigu būtų žuvusi, nebūtų atgijusi per amžius... niekada.

Valstybės armija negali gyvuoti be valstybės. Bet kol tauta gyva, turi gyvuoti jos kariuomenė. Bet ne čia mūsų kelrodė žvaigždė: Būkime tautos kariuomenė. Būkime tautos kariuomenė greta valstybės armijos. Būkime su ja plačiausiai tą žodį suprasdami, ne vien tiktai ginkluotos kovos lauke, kur armijos vadovybėje sudarysime viena, bet ir visur ten, kur tautos ateities kuriamoji valia ir darbas reikalaus paramos, sargybos, visur, kur tautos dvasia reikalaus pagalbos, visur, kur mūsų tautos teisės reikalaus gynėjų.

Mes patys esame tautos dalelė ir dėl to pirma kūryba per save. Tautos ateitis reikalauja sveikų, tvirtų, dorų, gabių, darbingų, idėjinių tautiečių. Dėkime darbo, kad būtume toki. Būkime viena didžiulė tautinė, savitarpė mokykla.

Suvažiavimas teduoda brolijai statutą ir vadovybę, kurie stumtų darbą pirmyn.

Neieškokime privilegijų, nes jos neša nelaimę.

Tevedie mus lietuvių tautos žvaigždės idėja pro šalį partinės politinės kovos, žiūrėkime į tolimą ateitį ir ženkime jon drausmėje ir vienybėje.

O Augščiausioji Gyvoji Teisybė telaimina suvažiavimo darbus, tebūna kelrodžiu, teduoda, kad Jūsų darbai būti vaisingi.

Graužikai, 1925 m. vasario mėn. 28 d.

ŠAULIŲ SĄJUNGOS STATUTĄ IŠLEIDUS

A. VALATKAITIS

Gegužes mėnesio pabaigoje LšST Laikinoji Centro Valdyba atsiėmė iš spaustuvės tik ką atspausdintą Sąjungos Statutą. Tai kukli, kišeninio formato, 46 puslapių knygutė, kurios žalsvą viršelį puošia mūsų širdims taip mielas mūsų šauliškas ženklas. Patį statutą sudaro net 219 straipsniukų, kurie berods apima visus dabarties meto organizacijos reikalus. Todėl statutas neabejotinai bus labai naudingas ne tik veikiantiems šaulių vienetams, bet ir naujai besisteigiantiems, o tokių turime ir ateityje turėsime. Kai šio statuto nebuvo, kartais susidūrus su kokiu klausimu, nevisada lengvai jis buvo išsprendžiamas. Dabar šis rūpestis atpuola.

Statute randame tiksliai aptartus šiuos skyrius: LšST ir jos tikslai, S-gos uždaviniai, veikimo būdai ir priemonės, S-gos nariai, jų priėmimas, atleidimas ir pašalinimas, šaulių elgesys, šaulių pareigos ir teisės, šaulės moterys, šauliai rėmėjai, garbės šauliai, drausmė ir drausmės baudos, skundai, uniformos ir jų dėvėjimas, vėliavos ir ženklas, iškilmės, priesaika ir iškilmingas pasižadėjimas, LŠST valdymas, susirinkimai, visuotiniai suvažiavimai ir konferencijos, valdomųjų organų pasiskirstymas pareigomis, jų pareigos ir teisės, kontrolės komisijos, garbės teismas, Šaulių žvaigždės Ordino Taryba ir baigiamieji nuostatai. Lietuvos šaulių Sąjunga Tremtyje yra apibūdinta kaip tautinė, kultūriniai visuomeninė organizacija. Toliau pasakyta, kad ji tvarkosi demokratiniais pagrindais, nesudaranti politinės partijos ir jokiai politinei partijai nepriklausanti. Jos tikslas — išlaikyti ir stiprinti Lietuvių tautinį ir valstybinį atsparumą. Jos uždaviniuose pirmoje vietoje matome pačius svarbiausius tris dalykus: 1) stengtis atkurti Lietuvos Valstybės nepriklausomybę, 2) atgaivinti šaulių Sąjungą Nepriklausomoje Lietuvoje ir 3) siekti vienybės lietuvių tarpe. Sąjungai gali priklausyti visi lietuviai, nejaunesni 15 m. amžiaus. Jai negali priklausyti tiktai komunistai, jiems prijaučiantieji ir kriminaliniai nusikaltėliai.

Valdomeji organai renkami demokratiniu būdu, patiems šauliams išrenkant juos balsavimo keliu.

Tačiau kadangi šaulių S-ga yra mūsų buvusios Nepriklausomoje Lietuvoje Šaulių Sąjungos tęsinys, joje numatyti tiek auklėjimo, tiek drausmės elementai, tiek baudos už nusižengimus. Pasitaikant tremtyje organizacijų griovikų, nuo jų apsiginti įvestas apsisaugojimui ir principas, kad tiek s-gos griovikai, tiek organizacijos bei jos vadovų, o ypač Lietuvos ir jos buvusių pareigūnų šmeižėjai iš organizacijos pašalinami. Tokių kartas nuo karto pasitaiko. Jokia save gerbianti organizacija juk ir negali pakęsti savo tarpe avinėliais persirengusių vilkų. Vis dėl to, tačiau, pasitaikė vienas ar kitas asmuo, kuriam tie nuostatai nepatiko: sako, ką gi, ar jau ir kritikuoti nieko negalima bus? Deja, tie asmenys sumaišė kritikos ir šmeižtų sąvokas. Kritika, kaipo tokia, ne tik naudinga, bet ir reikalinga. Kritikuojama be pagiežos, be pykčio, norint ką nors pataisyti, padėti reikalą geriau sutvarkyti, šmeižtas yra visai kas kita; kada šlykščiausiais žodžiais tūloje spaudoje, arba net susirinkimuose ar posėdžiuose iškoneveikiami paskiri asmenys, skelbiami apie juos iš piršto išlaužti užgaulūs gandai ir niekada nebuvę “griekai”, kada ne tik buvę Lietuvos pareigūnai, jei jie buvo ne tos partijos, kurios laikosi, t.v. “kritikas”, bet ir pati Lietuvos valstybė šmeižiama, tai čia jau jokia kritika, bet gryni šmeižtai, kurie mūsų tautai yra begalo kenksmingi. Tokiais šmeižtais džiaugiasi tiktai mūsų priešai, pirmoje eilėje okupantai. Užtat ir tie nuostatai statute. Kitaip tariant: kritikuok, kiek tiktai reikia, bet ne-šmeižk! Neužgauliok! Negriauk, ką kiti stato!

Šaulių Sąjungai nei seniau, nei dabar nerūpi jokios partijos. Šaulių Sąjunga nei praeityje, nei ateityje netvarkė valstybės reikalų ir netvarkys. Tai piliečių, jų išrinkto seimo, krašto vyriausybės reikalas. Šaulių Sąjungos svarbiausias rūpestis buvo ir bus — Nepriklausoma Lietuva. Greta to jai rūpėjo, rūpi ir rūpės tautos moralės ugdymas ir išlaikymas, valstybės gynimas, talkinant kariuomenei. Esant dabar išeivijoje, rūpi taip pat mūsų tautos ir pavienių narių gero vardo išlaikymas, nutautėjimo stabdymas, parengimas žmonių darbui ir kovai vėl gi ne kam kitam, kaip tik Nepriklausomai Lietuvai atkurti. Nepaskutinėje vietoje ryškiai yra pabrėžtas ir lojalumas mus priglaudusiam kraštui ir jo vyriausybei. Be to — pareiškiamas griežtas opozicinis nusistatymas prieš komunizmą, kaip mūsų tautos, gyvenamojo krašto ir visos žmonijos priešą.

Praktiška šio statuto reikšmė yra ta, kad steigiant šaulišką vienetą, ar jau įsteigtą tvarkant, statute randame viską, kas tik reikalinga tiek vadovybei, tiek kiekvienam šauliui ir šaulei žinoti ir vadovautis.

Šis statutas jau yra išsiuntinėtas visų šaulių vienetų valdyboms ir už 1 dolerį kiekvienas brolis ar sesė gali jį savo vieneto valdyboje įsigyti. Statutas yra prieinamas visiems. Jį gali įsigyti ir nepriklausą šaulių Sąjungai, buvę N. Lietuvos šauliai ir iš viso ne šauliai, nes šiame statute naudingos medžiagos gali rasti ir kitos organizacijos.

Tiek šaulių vienetų vadovybės, tiek patys šauliai yra kviečiami su šiuo statutu gerai susipažinti. Jei jam reikės kokių pataisų, o jų gali būti, atsižvelgiant į pačių šaulių ar jų atstovų pageidavimus, tokios pataisos bus įvestos į statutą Visuotiniame LšST atstovų Suvažiavime, kuris įvyks Čikagoje, š.m. liepos 5 d. Po to, tos pataisos bus atspausdintos viename ar daugiau lapelių ir bus įjungtos į dabar atspausdintas knygutes. Neatrodo tačiau, kad tokių pataisų galėtų būti daug, nes statutas buvo parengtas po kelių pereinamųjų stadijų, rūpestingai apgalvo-jant ir redaguojant kiekvieną nuostatą. Pagaliau tenka konstatuoti, kad šis statutas, kurio ilgai buvo laukta, vis dėl to buvo daug greičiau išleistas šįkart, negu net N. Lietuvoje.

Statutas įsigytinas kiekvienam šauliui ir šaulei. Net pačiame statute yra pasakyta, kad: ...šauliai turi žinoti statuto ir t.t. nuostatus...

Statutą galima įsigyti ir prisiunčiant vieną dolerį LšST Visuotiniam Suvažiavimui Rengti Komiteto kasininkui šiuo antrašu: Mr. Pranas Tomkevičius, 3307 So. Emerald Ave., Chicago, Illinois.

Vienaip ar kitaip, šis statutas gerokai palengvins šauliams jų organizacinį darbą.