Partizanai: Istorija ir dabartis

KLAIPĖDOS SPORTO SĄJUNGA

J. APYRUBIS

1957 m. vasario 25 d. sueina lygiai 31 metai, kai Klaipėdoje buvo įsteigta ir pradėjo oficialiai veikti Klaipėdos Įgulos ir Krašto Lietuvių Sporto Sąjunga, sutrumpintai — KSS.

Prijungus Klaipėdos Kraštą prie Lietuvos, tame gražiame mūsų pajūrio kampelyje, atgijo ir suspartėjo lietuviškoji veikla visose srityse. Neatsiliko ir sportininkai. Pirmiausiai, dėka E. Simonaičio ir J. Saugos, iš vietinių lietuvninkų buvo Įkurta Klaipėdoje sporto sąjunga “ŠARŪNAS”. Klaipėdos Įgulos karių tarpe irgi atsirado gana gražus skaičius neblogų sportininkų. Todėl ir kilo mintis Įkurti vieną bendrą ir pajėgią sporto sąjungą, sujungiant sporto sąjungos “ŠARŪNAS” sportininkus su Klaipėdos įgulos sportininkais Tokiu būdu ir buvo Įkurta Klaipėdoje KSS.

Pirmuoju KSS valdybos pirmininku buvo plk. ltn. J. Vidugiris, o nariais: V. Bajoras kpt. J. Černius, ltn. A. Saunoris ir ltn. K. Vygontas.

Kiekviena pradžia yra nelengva. Nelengva buvo ir KSS pirmaisiais metais. Trūkumas lėšų, sportinės aprangos, įvairių sporto reikmenų, — neleido sąjungai plačiau pasireikšti, išskyrus pavienias sporto šakas. Laikui bėgant, turėti pradžioje įvairūs sunkumai, buvo nugalėti pačių sportininkų ir pagalba tekių žmonių, kuriems KSS reikalai labai rūpėjo. Prie tokių didelių KSS rėmėjų, pirmoj eilėj, reikėtų priskirti tuometinį Klaipėdos įgulos viršininką plk. P. Genį. Per visą jo buvimo laiką Klaipėdos įgulos viršininku KSS buvo gavusi iš jo vadovaujamo pulko nesuskaitomą skaičių futbolo kamuolių, batų futbolininkams, įvairių sporto įrankių, bei reikmenų. Toji parama, tas didelis rūpestis visais KSS reikalais, buvo nors tuo atžymėtas ir atsidėkota, kad pik. Genys buvo išrinktas KSS garbės nariu. Nė kiek nemažiau rūpesčių dėl KSS buvo parodęs ir sekantis Klaipėdos įgulos viršininkas gen. štabo plk. Lanskoronskis. Beveik kiekvieną KSS futbolo komandos išvykimą rungtynėms į Kauną, pats lydėdavo ir vykdavo kartu. Visur mėgdavo pabrėžti, kad tai “mūsų KSS”, ir net buvo sakoma, kad yra “įsimylėjęs į KSS”. Daug pasidarbavo dėl KSS ir kiti asmenys, būtent: karininkai J. Černius, St. Šaulys, Bartkus, A. Saunoris, K. Vygontas, mokytojas A. Bajoras, 7 pėst. pulko civ. tarnautojas A. Dzecevičius-Rainys ir visa eilė kitų. Visiems jiems KSS reikalai buvo arti širdies ir kiekvienas iš jų padėjo nemažai pastangų, kad sąjunga plėstųsi, tobulėtų ir stiprėtų.

KSS galėjo plačiau ir sėkmingiau pasireikšti, turėdama pinigo. Vien iš narių mokesčių ir iš vienkartinės metinės pašalpos, kuri buvo gaunama iš Lietuvos Sporto Apygardos, nedaug ką buvo galima nuveikti. Didžioji dalis metinių pajamų eidavo sąskaitoms už futbolo kamuolius, bucus, sportinę aprangą. Laimė, kad ilgus metus Klaipėdos krašto gubernatorium išbuvo plk. A. Merkys, kuris daug rūpinosi ir domėjosi visais KSS reikalais. Iš skiriamų gubernatūrai kultūriniams tikslams lėšų tam t krą dalį kasmet pervesdavo KSS. Tai būdavo pati stambiausia piniginė parama, kurią KSS susilaukdavo metų bėgyje. Tokiu būdu ir pati sportinė veikla galėjo plačiau ir gyviau pasireikšti. Už tikrai didelius nuopelnus Sąjungai plk. A. Merkys 1930 metais visuotinio KSS narių susirinkimo buvo išrinktas KSS Garbės Pirmininku.

KSS tikslas buvo — lavinti savo narius, vadovaujantis principu: sveikame kūne — sveika siela. Kultyvavo šias sporto šakas: gimnastiką, lengvąją atletiką,šaudymo sportą, futbolą, krepšinį, kumščiasviedį, lauko tenisą, ledo rutulį, stalo tenisą ir kt. KSS savo nuosavos sporto aikštės neturėjo. Naudojosi Klaipėdos miesto stadionu ir kareivinių aikšte. Futbolininkai daugiausia treniravosi kareivinių aikštėje. Nuo jų neatsilikdavo ir kumščiasviedininkai. Žiemos metu kareivinių kieme vykdavo be treniruočių dar ir įvairios futbolo rungtynės. Vėliau A. Dzecevičiaus-Rainio ir 4-os baterijos vado iniciatyva, pulko užsiėmimų aikštėje buvo įrengta viena teniso aikštelė. Toji aikštelė buvo statoma savomis jėgomis, išvengti perdidelių išlaidų. Prie jos statymo darbų prisidėjo visi tie, kam reikalas daugiausia rūpėjo. Nemažai prie tos statybos prisidėjo ir baterijos kariai. Todėl vėliau ir buvo sakoma, kad tai esanti “batareičikų aikštelė”. Bet tos vienos teniso aikštės neužteko ir vėliau greta jos buvo pastatytos dar dvi.

KSS futbolininkai, o taip pat ir kitų sporto šakų sportininkai dalyvaudavo Klaipėdos krašto ir Lietuvos pirmenybėse, palaikydavo sportinius ryšius su užsienio komandomis iš Latvijos, Estijos, Rytprūsių ir kt. KSS neapsiribojo savo veikla vien tik Klaipėda, bet buvo įsteigusi savo skyrius ir pačiame Klaipėdos krašte — Pagėgiuose, Priekulėje ir kitur.

KSS nariais galėjo būti kiekvienas Lietuvos pilietis, abiejų lyčių, pasižadėjęs laikytis sąjungos statuto ir turėjęs dviejų sąjungos narių rekomendacijas. Iš svetimšalių sąjungai priklausė tik vienas narys — W. Gvildys (buvo optavęs už Vokietiją, bet pasiliko gyventi Klaipėdoje). Jis stojo į KSS, palikęs Klaipėdos vokiečių sporto klubą “Spielvereinigung-Memel” ir išbuvo KSS gana ilgus metus. Sąjungos nariai skirstėsi į garbės, aktyvius, pasyvius narius ir jaunius. KSS organus sudarė: valdyba iš 5 narių, revizijos komisija iš 3 narių ir garbės teismo, renkamų vieneriems metams. Sąjungos lėšas sudarė: narių mokesčiai, įvairios aukos, valdžios subsidijos ir pelnas iš ruoštų įvairių rungtynių, vakarų bei paskaitų. KSS sportininkų uniformą, sąjungos ženklą ir vėliavą suprojektavo tuometinis baterijos vadas mjr. A. Šklėrius: futbolininkams geltonos spalvos marškinėlius su mėlyna apikakle ir rankogaliais, kelnaites mėlynos spalvos su geltonais lampasais; blauzdines — žalias su geltonomis juostelėmis. Pasirodė, kad turėti tik vienos spalvos uniformą yra nepraktiška. Labai dažnai pasitaikydavo rungtyniauti su komandomis, kurių uniforma būdavo panaši į KSS. Tokiais atvejais susidarydavo didelių sunkumų teisėjams, kurie nebeatskirdavo abiejų komandų žaidėjų. Todėl futbolininkams buvo nupirkti dar vieni marškinėliai: mėlynos spalvos su geltonomis apikaklėmis ir geltonais rankogaliais. Lengvosios atletikos sportininkų buvo balti marškinėliai be rankovių, kelnaitės tokios pat, kaip futbolininkų. Futbolininkų ir lengvaatletų marškinėlių kairiajame šone — sąjungos ženklas. Sąjungos ženklas buvo laurų vainikas, kurio viduryje įrašytos raidės KSS. Sąjungos ženkliukai buvo dviejų rūšių: auksiniai ir sidabriniai. Auksinius ženkliukus turėjo teisę nešioti visi garbės nariai ir išbuvę sąjungoje 10 metų; sidabrinius visi kiti nariai. Sąjungos vėliava geltonos spalvos, aplink apsiūta mėlyna juosta ir viduryje sąjungos ženklas. Visos sporto šakos buvo jungiamos į sekcijas. Tokių sekcijų sąjungoje buvo tiek, kiek ji sporto šakų ugdė.

Su KSS įsikūrimu pagyvėjo visa lietuviškoji veikla Klaipėdoje. Dėka KSS lietuviškasis jaunimas neišsiblaškė po įvairius vokiečių sporto klubus, bei sąjungas, o jungėsi po KSS vėliava. Narių skaičius kasmet didėjo. 1932 m. sąjunga pasiekė daugiau keturių šimtų aktyvių ir pasyvių narių skaičiaus, įskaitant ir jaunius. Nuo pat KSS įsikūrimo pradėjo pasireikšti jos futbolininkai. Tą pastebėjo ir vietinės vokiečių sąjungos. Ypač KSS futbolininkais susidomėjo “Spielvereinigung”, kuris tuo metu neturėjo sau lygaus priešo Klaipėdoje. Tos vokiečių sporto sąjungos futbolininkai atsilankydavo į KSS treniruotes nekviečiami, kad dar jaunus ir neprityrusius KSS futbolininkus pamokintų, o vėliau galėtų susitikti ir rungtyniauti. Prie tokių savanorių-trenerių reikia paminėti G. Gvildį, Seidlerį, Kriegą ir kitus. Jų duotos pamokos nenuėjo veltui: vėliau mokiniai sudorodavo ir pačius mokytojus, nors pradžioje sunku būdavo prieš juos išsilaikyti nepralaimėjus.

Įsikūrusi KSS tuojau buvo priimta nariu į Klaipėdos sporto apygardą. Tokiu būdu KSS sportininkai įsijungė į Klaipėdos apygardos pirmenybes. Tapusi Lietuvos sporto apygardos nariu, aktyviai dalyvavo visos Lietuvos sporto veikloje. Jau 1925 m. rudenį buvo sudaryta KSS futbolo komanda, į kurią įėjo šie žaidėjai: J. Igovinas, L. Kudrickas, J. Racevičius, A. Saunoris, J. Gunga, V. Bajoras, A. Leksas, Virpša, Trumpjonas, Puskepalaitis, Stepas Vilimavičius ir kiti. Sekančiais metais į tos komandos sąstatą įėjo dar Stasys Vilimavičius ir A. Januškevičius. KSS -pergalės prieš vietines futbolo komandas plačiai nuskambėio po visą kraštą. Laikui bėgant komandos sąstatas keitėsi. Su jaunais kareiviais ateidavo ir jaunų sportininkų. Vienas kitas iš senųjų žaidėjų palikdavo Klaipėdą, tuo pačiu ir KSS. Kitas gi “išeidavo iš formos” ir jį reikėdavo pakeisti kitu. Bet didelės bėdos dėl žaidėjų KSS neturėjo, nes buvo tokių, kurie patys stengėsi patekti į KSS eiles. Prie tokių paminėtini žaidėjai iš vietinių vokiečių sporto klubų, kai jiems ateidavo laikas stoti kariuomenėn, čia reikėtų su padėka prisiminti ilgametį Klaipėdos komendantą plk. Liormoną, kuris tokius sportininkus palikdavo tarnauti Klaipėdoje. Vietiniai sporto klubai, o taip pat Klaipėdos Sporto Apygarda nedarydavo jokių sunkumų, jei kuris nors vokiečių klubo sportininkas, tarnaudamas kariuomenėje, sportuodavo už KSS. Iš tokių paminėtini Chmielewskis, Schmidtas, Pocius ir visa eilė kitų. Ir iš mjr. Černiaus “komandų” atsirasdavo papildymų. Mjr. Černius būdavo susirūpinęs ir tokiais, kurie apie futbolą ir supratimo neturėjo. Tai buvo pirmoj eilėj kariai, kurie su futbolu susipažino tik atvykę į kariuomenę. Iš tokių “žaliukų” susidarė net keletas komandų, kurios vėliau buvo suskirstytos į A, B, C komandas. Iš to matosi, kad KSS rūpinosi pritraukti prie sporto kuo daugiau žmonių, juos suįdominti sportu ir sporto reikšme jauno žmogaus gyvenime,

KSS turėjo ir jaunių futbolo komandas. Iš jų KSS susilaukė pačio geriausio papildymo. Tai buvo: Jurjonas, Klimkaitis, Meižys, Pozingys, Bruzdelynas, Krukis, Varnas, Andzejäuskas, Chomičius, Normantas, Blažys, Paberžis, Vytautas ir Algirdas Saunoriai ir visa eilė kitų, kurių pavardes sunku dabar ir prisiminti. Visi jie daug kuo buvo prisidėję prie KSS iškilimo ir jos laimėjimų. Per visą KSS gyvavimo laikotarpį jos spalvas garbingai atstovavo be minėtų dar ir šie futbolininkai: Purvinas, Brazauskas, Šurkus, V. Gvildys, broliai Kaminskai, Antanas Vilimavičius, Jeršovas, Radauskas, Cenfeldas, Blatas, Skardys, Sipavičius ir daugelis kitų. Visiems jiems KSS buvo arti širdies ir visi jie kiek kas galėdamas ir sugebėdamas, padėjo KSS iškovoti per ištisą eilę metų nevien tik Klaipėdos pirmenybes, bet ir Lietuvos futbolo meisterio vardą. O garbingą Lietuvos futbolo meisterio vardą KSS buvo iškovojusi net penkeris kartus. Tai buvo tikrai gražūs laimėjimai, nežiūrint, kad sąjunga buvo dar visai jauna ir nelengvose sąlygose įsikūrusi. Tai vis nuopelnai taip vadinamų “pasišventėlių” ir pačių aktyvių sportininkų.

Ir į bendrą Lietuvos futbolo laurų vainiką KSS yra įpynusi nevieną gražią šakelę, duodama iš savo tarpo žaidėjų Lietuvos valstybinei futbolo rinktinei, tarpvalstybinėms rungtynėms ir įvairiems turnyrams. Lietuvos spalvas yra gynę šie KSS žaidikai: Igovinas, Stepas ir Antanas Vilimavičiai, Trumpjonas, Šurkus, Paberžis, Cenfeldas, Brazauskas ir kiti.

KSS futbolininkai palaikydavo sportinius ryšius, susitikdami ir su įvairiomis užsienio komandomis, kaip tai: Estijos “Sport”, “Kalev”; Latvijos “Olimpija”, “Wanderers”; Tilžės “SC-Tilsit”; Karaliaučiaus “VfB Koenigsberg”. Taip pat su vizitavusiais Klaipėdą anglų, olandų ir rusų karo laivų jūrininkais. Kasmet atvykstančios į Lietuvą iš Čekoslovakijos, Austrijos, Vengrijos futbolo komandos apsilankydavo ir Klaipėdoje. Tuo būdu ir KSS turėdavo progų susitikti su geromis ir pajėgiomis komandomis. Ypatingai tamprūs ir šilti ryšiai buvo palaikomi su Liepojos “Olimpija”, ilgamečiu Latvijos futbolo meisteriu. Beveik kasmet KSS susitikdavo su “Olimpijos” futbolininkais: kartą pavasarį, kartą rudenį, ar tai vykdami į Liepoją, ar susitikdami Klaipėdoje. Kai 1936 m. buvo švenčiamas pirmas KSS dešimtmetis, be kitų kviestų svečių, buvo atvykusi ir “Olimpijos” klubo vadovybė. Iškilmių metu “Olimpijos” klubo pirmininkas p. Baumanis, įteikdamas KSS sąjungai puikų ąžuolinį ąsotį, palinkėjo, kad KSS visuomet būtų tokia stipri, kaip tas ąžuolinis ąsotis. Toks linkėjimas gal ir turėjo tam tikros reikšmės. 1938 m. laike Pirmosios Pasaulio Lietuvių Tautinės Sporto Olimpijados Kaune, KSS futbolo varžybose užėmė pirmą vietą, baigminėse rungtynėse nugalėdama Kauno LGSF įvarčių santykiu 3:1. Tuo būdu KSS futbolininkai buvo pirmieji, kurie tos pirmos mūsų olimpiados metu gavo po aukso medalį.

Įdomūs būdavo susitikimai ir su anglų karo laivyno jūrininkais. Tai tikrai pasigėrėjimo verti sporti-

Sovietų karo laivas Marat įplaukia į Klaipėdos uostą. Jūrininkų futbolo komanda smarkiai pralaimėjo prieš KSS.

ninkai: jie mokėdavo su šypsena laimėti, su šypsena ir pralaimėti. Ypatingai gerą įspūdį palikdavo jų teisėjai. Gaila, kad tokiu objektyvumu nepasižymėdavo kai kurie vietiniai teisėjai. Dėl jų šališkumo vienas kitas rungtynes tekdavo ir pralaimėti.

KSS valdybos dėka tinkamai buvo atžymėti ir 1930 Vytauto Didžiojo metai. Tais metais KSS suruošė atskirą Klaipėdos m. futbolo turnyrą, o taip pat lengvosios atletikos ir kitų sporto šakų varžybas. Prisidėjo visos Klaipėdos miesto sporto sąjungos. Laimėtojams buvo išdalintos gražios ir vertingos dovanos. Futbolo turnyre nugalėtoju išėjo KSS komanda, laimėjusi Klaipėdos įgulos karininkų skirtą dovaną. KSS kumš-čiasviedininkai-ės irgi laimėjo pirmas vietas ir gavo atitinkamas dovanas. Išėję laimėtojais kitose šakose vokiečių klubai irgi buvo apdovanoti įvairiomis dovanomis. Turnyras baigėsi skaitlinga eisena per miestą su deglais. Toje eisenoje dalyvavo visi aktyvūs spor-

šventė Klaipėdos sporto stadione

tininkai uniformose. Priešakyje eisenos jojo vaizduojamas pats Kunigaikštis Vytautas (4-os baterijos vyr. pusk. Zareckas), lydimas dviejų karių, anų laikų aprangoje (atitinkami rūbai buvo gauti iš miesto teatro). O už jų — raitos lietuvaitės tautiniuose rūbuose. Eisena baigėsi sporto stadione. KSS futbolininkai gynė ne tik savo sąjungos, bei Lietuvos futbolo rinktinės spalvas, bet taip pat ir Klaipėdos miesto, duodami žaidėjų iš savo tarpo. Prie tokių rungtynių, kuriose dalyvavo Klaipėdos rinktinėje ir KSS žaidėjai, reikia atžymėti susitikimą tos rinktinės 1928 m. su Austrijos “Hacoach-Wien”, tuometiniu Europos futbolo meisteriu. Tos rungtynės baigėsi Klaipėdos rinktinės laimėjimu 2:1. Lemiamą įvartį davė KSS žaidėjas Trumpjonas. Dėl to Europos meisterio “Hacoach” pralaimėjimo koks tai pasipiktinęs žiūrovas išsireiškė: “Pecke-Iiai, žemėlapyje jieškojo, kur randasi Klaipėda, o atvykę — pralošinėja”.

Įdomu būtų dar pažymėti, kad KSS futbolo komanda daugelį rungtynių laimėdavo gana augštu rezultatu: įvarčiai pasiekdavo net dviženklį skaičių. Be kitų tokių didelių laimėjimų, prisimintinas KSS susitikimas su rusų karo laivyno jūrininkais. Jie buvo nugalėti net 16:0 santykiu!

Dabar gi, šiek tiek prisiminimų apie vieną kitą KSS žaidėją. J. Igovinas, 7 pėst. pulko griežikas ir KSS vartininkas. Jis labai daug prisidėjo prie KSS laimėjimų. Jo dėka, galima visai atvirai pasakyti, kad 1927 m., žaidžiant Klaipėdoje prieš Kauno LFLS, buvo laimėtos pirmenybės. Tų rungtynių metu jis sulaikė net du 11 metrų baudiniu. Po tų rungtynių LFLS žaidėjai ir sakė: “šitas rungtynes laimėjo jūsų vartininkas Igovinas”. Kartą čekų komanda “Nachod”, viešėjusi Kaune ir mačiusi jį ginant vartus, norėjo pasisamdyti kelioms rungtynėms už 5000 litų, nes jų vartininkas buvo susižeidęs. Nuo tokio pasiūlymo reikėjo atsisakyti, nes Lietuvoje sportininkai buvo mėgėjai, o ne profesionalai. Iš to galima spręsti, kad jis tikrai priklausė prie pirmaeilių mūsų vartininkų.

L. Kudrickas — deš. gynikas, 4-os baterijos vyr. pusk. Be futbolo užsiėmė ir lengv. atletika, pasiekdamas neblogų rezultatų. Kpt. A. Saunoris — deš. saugas. 7 pėst. pulko karininkas. Žaidė ne tik futbolą, bet labai daug prisidėjo ir prie sąjungos veiklos sustiprinimo. Jo sūnūs Vytautas ir Algirdas pasekė jo pėdomis ir užaugę buvo geri sportininkai. Broliai Vilimavičiai (Stepas, Stasys ir Antanas) puikiai atstovavo KSS futbole ir lengv. atletikoje. Nepatikrintomis žiniomis, Stepo V. sūnus (dabar Wilimovius) žaidžia “Werder-Bremen” komandoje Vak. Vokietijoje. V. Trumpjonas — puskairis puolikas, buvo valdininkas. Žaidėjas, su kuriuo vargu ar kas galėjo lygintis dėl jo smūgių stiprumo, aštrumo ir tikslumo. Tai buvo savo rūšies visų vartininkų “pabaisa”. Tik nemėgo augštų kamuolių ir laike rungtynių kartais šaukdavo: “Mensch, duok man tokį žemą balą (rodydavo su ranka), o ne augštą”. Be gerų savybių turėjo ir vieną silpnybę: pavėluodavo ateiti į rungtynes. Kam, kam, o jau Trumpjonui tas būdavo dovanojama! K. Šurkus — puolikas, 7 p. p. san. vyr. pusk. Jis buvo vienas iš futbolininkų - individualistų, mokėdavo pagal reikalą prisitaikydavo prie priešo taktikos ir nesilaikė kurio nors šablono. Dėl to kartais negalėdavo prie jo prisitaikyti kiti žaidėjai, ypač Stepas Vilimavičius. Šurkus gražiai pasirodydavo ir j ieties mėtyme. J. Brazauskas — deš. ir kair. puolikas. 7 p. p. griežikas. Tai buvo vienas iš pavojingiausių puolikų, pasižymėjęs staigiais prasiveržimais. Puikiai buvo susižaidęs su Trumpjonu ir todėl KSS kairysis sparnas buvo pats “pavojingiausias”. St. Paberžis — vidurio saugas ir

KSS nariai 6 p. Pilėnų Kunigaikščio Margio p. karininkai prie laimėtų sportinių trofėjų. Iš k. į d., klūpo: Itn. E. Jankauskas (eilę metų laimėdavęs pistoletų varžybose), ltn. V. Kačergis (aktyvus sportininkas), j. Itn. J. Jablonskis. I ir II eilėje: j. Itn. J. Sutkus, mjr. P. Baltrūnas, ltn. V. Miliauskas (šautuvų ekipos narys), kpt. K. Buragas, j. ltn. Mikelskas, kpt. Dubrauskas, ltn. V. Vilkutaitis (KSS lengv. atlet. vadovas), j. Itn. J. Vitkus, mjr. S. Baltrūnas (Bn. V.), j. Itn. P. Urbietis, gen. št. plk. J. Lanskoronskis (plk. V.), j. Itn. J. Katelė, Itn. Jackūnas, kpt. A. Saunoris (KSS Pirmininkas), Itn. J. Guzikas, Itn. K. Truškauskas, Itn. Matutis, Itn. A. Sereika, j. Itn. K. Bagdonavičius, j. Itn. P. Vadopolas, j. Itn. E. Jaloveckas, ltn. Literskis, kpt. Miliauskas, ltn. V. Lesniauskas. III eilėje: j. Itn. Andrijauskas, j. Itn. A. Vileniškis, Itn. Tėvelis, kpt. A. Klimavičius, j. ltn. V. Stanevičius, j. Itn. J. Kalinauskas, ir Itn. J. Zemeckis.

puolikas, baigęs Klaipėdos Prekybos institutą. Rimtas ir puikus sportininkas. Instituto Rektorius prof. E. Galvanauskas apie jį savo laiku buvo išsitaręs: “Paberžis ne tik geras sportininkas, bet taip pat labai geras studentas”. A. Cenfeldas buvo puikus futbolininkas, krepšininkas ir trumpų distancijų bėgikas. Toks įtemptas sportavimas atsiliepė į jo sveikatą ir jis turėjo nelaiku pasitraukti iš aktyvių sportininkų tarpo. L. Chomičius — gynikas, buvo išsiųstas į Škotiją, Glasgovą, futbolo trenerių mokyklon. Nemažai prisidėjo ir prie KSS organizacinio darbo ir veiklos. Bendroje išvadoje viena tik galima pasakyti: visi, kas tik dėvėjo KSS uniformą, visi dėjo didžiausias pastangas Sąjungas garbę ginti ir ją augštai išlaikyti.

Prie kitų kamuolio žaidimų reikia paminėti kumščiasviedį. Tai buvo grynai klaipėdiečių mėgiamiausias ir plačiai paplitęs žaidimas. Prie KSS buvo sudarytos vyrų ir moterų komandos. Visa siela tų komandų buvo mokytojas A. Bajoras. Kumščiasviedininkai buvo pasiekę gražių laimėjimų iškovodami nevieną kartą meisterio vardą. Prie to žymia dalimi prisidėjo šie asmenys: Gunga, Meižys, V. Bajoras, Klimkaitis ir daug kitų. Kartą A. Bajoras Sąjungos valdybai siūlė kumščiasviedininkų komandą pasiųsti į Rytprūsius gastrolėms. Dėl finansinių sunkumų nuo tokio sumanymo buvo atsisakyta. Kai Lietuvoje išpopuliarėjo krepšinis, neatsiliko nuo to ir KSS, sudarydama krepšininkų komandą. Iš žymesnių KSS krepšininkų paminėtini: Paberžis, Cenfeldas, broliai Saunoriai ir visa eilė kitų.

Nors futbolas ir buvo vyriausioji sporto šaka, kurią KSS kultyvavo, bet nebuvo pamirštos ir kitos sporto šakos. Daug dėmesio buvo kreipiama ir į lengvąją atletiką. Bendrai, Klaipėdoje lengvosios atletikos sezonas prasidėdavo pavasarį, taip vadinamu — miško bėgimu. Visos Klaipėdos sporto sąjungos tokiam bėgimui išstatydavo nustatytą dalyvių-komandų skaičių. Neatsilikdavo nuo to ir KSS. Čia reikia paminėti 7 p.p. maj. Bartkų. Jam tas reikalas labai rūpėjo ir jis tuo labai rūpinosi, atrinkdamas iš karių tarpo tinkamus bėgikus. Tokius pavasarinius miško bėgimus nekartą buvo laimėjusi ir KSS. Beveik kiekvieną kartą pirmuoju į stadioną atbėgdavo KSS bėgikas Bruzdeilynas — pašto tarnautojas iš Nidos. Po to sekdavo estafetinis bėgimas per miestą. Tos rūšies estafetiniame bėgime prisidėdavo šie KSS sportininkai: broliai Vilimavičiai, Kudrickas, Šurkus, Lekšas, Dubovikas ir daug kitų. Laimėti tokius bėgimus būdavo sunkiau, nes vieną kitą KS bėgiką vokiečių teisėjai pasistengdavo “diskvalifikuoti” neva už peržengimą nustatytų taisyklių. Toliau sekdavo lengvosios atletikos pirmenybės. Iš KSS lengvaatletų pažymėtini: 100 m bėgimuose — Stp. Vilimavičius, Tupikas, Cenfeldas; 200 m — A. Lekšas (žymaus Mažosios Lietuvos veikėjo

Kristupo Lekšo sūnus); 400 m — Dubovikas; 800 m—    Itn. Ožinskas. šokimuose į tolį — Stp. Vilimavičius, L. Kudrickas. Į augštį: L. Kudrickas. Rutulio stūmime — Chomičius sen., Šurkus, Pupelis. Jieties metime—    Šurkus, Gediminas Gailius (Klaipėdos Krašto Gubernatoriaus V. Gailiaus sūnus). Disko metime — Pupelis, ltn. N. Jakučiūnas. Visa eilė kitų sportininkų dalyvaudavo lengv. atletikos varžybų šakose: šokime su kartimi, trišokyje, ilgų distancijų bėgimuose ir kt. Nors šioji sporto šaka nebuvo užleista, bet dideliais laimėjimais čia KSS negalėjo pasigirti. Medžiaga buvo gera, tik neturėjimas toje srityje mokytojų-trenerių neleido Iengvaatletams ryškiau pasireikšti. Bet negalima pasakyti, kad jokių laimėjimų toje šakoje neturėta. Jų būta, bet kiek rečiau.

Lengvosios atletikos sezonas baigdavosi rudens miško bėgimu, kurio nuotolis, kaip ir pavasario bėgimuose, būdavo: sen. apie 7 km, jun. apie 3 km. žiemos gi metu, išskyrus futbolą, daugiausiai būdavo žaidžiamas ir vyrų, ir moterų, stalo tenisas. Ir šita sporto šaka rūpinosi mokytojas A. Bajoras, prižiūrėdamas treniruotes, paruošdamas pirmenybes ir atskirus turnyrus. Buvo pradėta tverti ir ledo rutulio komanda, kurios treneriu buvo paskirtas V. Gvildys. Po Dr. Didžio priežiūra buvo pradėta rūpintis ir vandens sportu. Prie to daug prisidėjo inž. R. Vysockis, inž. Buntinas ir Patas. Turimomis žiniomis, kelios KSS jolės šiuo metu randasi Kielyje.

Turint savo tris nuosavas teniso aikštes, šis gražus sportas traukte traukė naujus narius į KSS eiles, šią sporto šaką buvo pamėgę seni ir jauni, vyrai ir moterys. Tuo labiau, kad iš savųjų tarpo atsirado ne tik puikus žaidėjas, bet ir geras mokytojas — inž. Volkovas. Tik jo dėka daug kas pramoko žaisti tenisą. Iš KSS tenisininkų paminėtini: A. Varnas, V. Bajoras, J. Gunga, Klimkaitis, mjr. P. Baltrūnas, ltn. Ožinskas ir daug kitų.

Ir į šaudymo sportą buvo kreipiama daug dėmesio. šioje srityje pirmoje eilėje pasireikšdavo kariai šaudydami kariškais pistoletais ir mažojo kalibro šautuvėliu. Iš visos eilės geresniųjų šaulių išskirtini: kpt. V. Skaržinskas, ltn. Počebutas, ltn. Krikštaponis ir kt.

Be grynai sportinės veiklos, nebuvo užmiršta ir kultūrinė veikla. Iš KSS narių tarpo, jos nario Pato iniciatyva, susiorganizavo artistų būrelis, į kurį įėjo šie asmenys: L. Strugaitė, E. Anysaitė-Patienė, Patas, kpt. M. Kukutis, kpt. I. Apyrubis, kpt. P. Buragas, kpt. V. Ivanauskas, vyr. pusk. L. Kudrickas ir kt. Toji artistų-mėgėjų grupė 1928 m. suvaidino Klaipėdoje ir Šilutėje S. Čiurlionienės “Aušros sūnus”. To veikalo režisoriaus pareigas puikiai atliko kpt. V. Morzuchinas. Vėliau buvo pastatytas dar vienas veikalas Klaipėdoje, komedija iš sportininkų gyvenimo “Mes laimėjom”, šį veikalą režisavo Patas.

Iš to, kas pasakyta, galima susidaryti apytikrį vaizdą apie pačią sporto sąjungą KSS, apie jos įnašą į lietuvišką sportinį ir kultūrinį pasireiškimą pačioje Klaipėdoje ir nemažą įnašą į visos Lietuvos sportinį gyvenimą. Nors tas kelias, kuriuo KSS ėjo per visą jos egzistavimo laikotarpį, nevisuomet buvo lengvas ir lygus, bet, dėka daugelio pasišventėlių, KSS savo nuveiktais darbais ir pasiektais laimėjimais, tikrai galėjo džiaugtis, o gal net ir didžiuotis. Nuo pat pradžios iki galutinos likvidacijos KSS vadovavo šie asmenys: pik. ltn. J. Vidugiris, kpt. St. Šaulys, ltn. A. Saunoris, kpt. Apyrubis, kng. kpl. V. Balandis, mjr. P. Baltrūnas. Kitų asmenų pavardės, stovėjusios KSS vadovybės priešakyje, tikrai sunku beprisiminti.

1938 m. naciams užgrobus Klaipėdą, didžioji dalis KSS narių pasitraukė i Didžiąją Lietuvą ir sąjungos veikla susikoncentravo Telšiuose. Patys gi nariai išsiblaškė po kitus miestus, po Tauragę, Plungę, Šiaulius, Kauną ir kitur. Tad ir suprantama, kad tokiose sąlygose atsidūrus, sąjungos išsilaikymas buvo labai sunkus ir jos galutinis likvidavimas artėjo sparčiais žingsniais ir, berods, 1939 m. KSS nustojo veikusi. KSS turtas ir visos laimėtos dovanos, kurios buvo laikomos Klaipėdos stadiono sporto namuose, buvo išgelbėtos ir laiku iš Klaipėdos išvežtos jauno ir energingo KSS nario N. Šlažos dėka. Tų visų gražių ir brangių KSS laimėtų dovanų likimas — nežinomas.

Nelengvose sąlygose KSS tvėrėsi, dar sunkesnėse turėjo užbaigti savo veiklą. Dalis jos narių liko tėvynėje ir vargsta po sunkia okupanto priespauda, dalis išvežta vergų darbams į “plačiąją tėvynę”, uždaryta kalėjimuose, bolševikiniuose KZ-se. Su didele pagarba ir giliu susikaupimu prisimintini "visi tie KSS nariai, kuriuos negailestingai išrovė iš gyvųjų tarpo, kaip rudasis, taip ir raudonasis mūsų krašto okupantas. Dalis KSS buvusių narių randasi laisvuose vakaruose. Iš tokių su ypatingu malonumu reikia prisiminti žymų krepšininką Tautvydą Gailių (Viktoro Gailiaus jaun. sūnų), šiuo metu jis yra sporto ir kūno kultūros mokytojas mūsų Vasario 16 vardo gimnazijoje Huettenfelde, Vak. Vokietijoje.

Ar ateis dar toki laikai, kada lietuviškasis jaunimas vėl galės jungtis po KSS vėliava mūsų mieloje ir laisvoje Klaipėdoje? Nepraraskime vilties ir tikėkim, kad tokie laikai tikrai ateis. Ir nevienas iš senųjų KSS veteranų galės gėrėtis ir džiaugtis atgijusia po sunkios ir žiaurios okupacijos KSS, jos veikla, jos naujais laimėjimais ne tik pačioje Klaipėdoje, bet ir visoje musų brangioje ir laisvoje Tėvynėje — Lietuvoje.

PASTABA: 31 metai yra gana gražus laikotarpis. Vienas kitas stambesnis įvykis iš KSS laikų, gal būt, yra praleistas. Vieno kito pasižymėjusio sportininko, ar KSS vadovybėje pasidarbavusio asmens pavardė čia nepaminėta. Tegul bus man už tai atleista, nes prie geriausių norų neįmanoma dabar yra visko detaliai ir prisiminti.