SAVANORIŲ KŪRĖJŲ SĄJUNGOS SUKAKTIS
T. KLAUSADAS
Lietuvos kariuomenės kūrėjai savanoriai, 1918— 1920 m. atlikę savo garbingas pareigas ir apgynę didesnės Lietuvos dalies laisvę ir nepriklausomybę, 1921 m. baigiantis paliko kariuomenės eiles ir išsiskirstė po visą Lietuvą į civilinį gyvenimą. Išsiskirstė ir dingo tarp krašto gyventojų. Iš pradžių jokios savo organizacijos neturėjo. Reikia kalbėti savanorių kūrėjų vardu kuria nors proga — nėra kas kalbėtų. Palaida minia. Reikia ginti savanorių kūrėjų ekonominius reikalus — nėra kam. O tie jų reikalai buvo apleisti. Vyriausybė pažadėjo žemės ir pašalpos ūkiams įsikurti, bet ne visuose apskrityse savanoriai gauna pirmoje eilėje. Priklauso nuo apskrities pareigūnų simpatijų. Pašalpų gavimas ūkiams kurti taip pat kai kur sunkiai ėjosi. Daugelis savanorių negalėdavo gauti tarnybų valdinėse įstaigose. Įstaigų kai kurie viršininkai bei direktoriai yra atkirtę tarnybos prašantiems savanoriams: “O kas jus prašė savanoriais eiti. Namie neturėjote ko ėsti, tai ir ėjote savanoriais”.
Jeigu vyriausybė ir buvo ką nors įstatymu išleidusi savanoriams kūrėjams pagelbėti, tai tos lengvatos įvairių pareigūnų buvo užmirštos. Tokia savanorių kūrėjų būklė ir vertė juos susiorganizuoti ir steigti savo sąjungą, tik deja, kiek vėlai susigriebė organizuotis. ?Tik 1926 m. pradėjo kurti savo organizaciją. Vadinas, šiemet sueina 30 metų, kai savanoriai kūrėjai susiorganizavo, o kitų metų sausio mėn., kai įkūrė savo sąjungą — Lietuvos Kariuomenės Kūrėjų Savanorių Sąjungą.
1926 m. rugsėjo 5 d. įvyko pirmieji savanorių kūrėjų susirinkimai Kaune ir šakiuose, ir savanorių drauge su partizanais Joniškėlyje. Tai nebuvo susitarta, bet visai atsitiktinai vieną dieną net trijose vietose. Nutarta organizuotis. Organizacijos tikslas turėjo būti: 1. ekonominiai savanorių kūrėjų reikalai, 2. istoriniai reikalai (rinkti medžiagą apie savanorių kovas), 3. kultūriniai ir tautiniai reikalai. Sąjunga turi būti nepolitinė.
Susidarė organizaciniai komitetai. Kauno ir Šakių komitetai pradėjo bendrai veikti, susivažiuodami Kaune. Pirmas toksai jų posėdis įvyko rugsėjo 9 d. Per spaudą buvo kreiptasi į savanorius, kad savo apskrityse steigtų savanorių organizacinius komitetus. Suvažiavimuose buvo pareikšta, kad savanorių kūrėjų organizacija, greta ekonominių reikalų gynimo, turi būti ir ideologinė —- greta kariuomenės ir Šaulių Sąjungos.
1926 m. lapkričio 7 d. Kaune įvyko savanorių kūrėjų organizacinių komitetų atstovų suvažiavimas. Atvyko 41 atstovas iš 14 apskričių. Suvažiavimas įvyko šaulių Sąjungos salėje. Buvo išrinkta organizacinio komiteto centro valdyba iš 7 narių: pik. ltn. Zubrys — pirmininkas, prof. J. Elisonas ir kpt. J. Kiaunė — vicepirmininkai, ltn. K. Matulevičius — sekretorius, ltn. A. Sliesoraitis — iždininkas, K. Bieliūnas ir J. Pautienius — nariai.
1927 m. sausio 8—9 d. Kaune įvyko pirmasis savanorių kūrėjų kongresas. Iš visos Nepriklausomosios Lietuvos atvyko 107 atstovai. Priimti sąjungos įstatai, išrinkta sąjungos centro valdyba ir pareikšti savanorių reikalavimai vyriausybei. Vasarą — birželio mėn. tie savanorių reikalavimai buvo sudoroti į savanorių kūrėjų lengvatų įstatymo projektą ir vėl pateikti vyriausybei. Daugelį tų reikalavimų vyriausybė priėmė.
Pirmoji sąjungos centro valdyba buvo išrinkta iš šių asmenų: plk. J. Čaplikas — pirmininkas, ltn. K. Matulevičius — vicepirmininkas, A. Endziulaitis — vicepirm., ltn. A. Sliesoraitis — iždininkas, ltn. K. Germanas _— sekretorius, A. Kažukauskas — sekretorius ir nariai: J. Kiaunė, M. Gaidelis, V. Čėpla, A. Pranculis, J. Pautienius, A. Čėsna, J. Matulionis, K. Savickas ir V. Kurkauskas.
Sąjunga faktiškai pradėjo veikti 1927 m. vasario 10 d. Pirmiausia pradėjo rūpintis apleistais savanorių kūrėjų ekonominiais reikalais. Pavyko daugeliui savanorių gauti tarnybas. Pagerėjo žemės ir pašalpos ūkiams įsikurti gavimas.
Sąjunga buvo subūrusi į savo eiles apie 6,000 savanorių kūrėjų. Skyriai buvo kiekviename apskrities mieste. Be ekonominių reikalų, sąjunga pradėjo ugdyti savanoriškas tradicijas, visur savanorius atstovavo, dalyvavo įvairiose valstybinėse ir tautinėse šventėse — iškilmėse, buvo paruošta savanorių uniforma, turėjo savo metinę šventę — gegužės 11 d. (1919 m. gegužės 11 d. įvyko pirmoji iškilminga Lietuvos kariuomenės priesaika. Ta diena ir buvo paimta šventės pagrindan). Taip pat buvo išleidusi ir tris leidinius: “Savanoris 1918—1920.” (stambi knyga), “Savanoris Kūrėjas” ir “Savanoriai kūrėjai” (vienkartiniai leidinėliai) .
Sąjungai priklausė įvairių politinių pažiūrų savanoriai. Iš pradžių tos pažiūros pasireiškė sąjungos gyvenime ir ėjo kova, bet vėliau išnyko, ėjo sklandus vieningas darbas. Kasmetiniai suvažiavimai, dalyvavimai įvairiose iškilmėse į savanorių kūrėjų eiles vėl buvo grąžinę 1918—1920 m. dvasią.
1940 m. birželio mėn. užplūdę Lietuvą raudonieji okupantai panaikino ir Lietuvos Kariuomenės Kūrėjų Savanorių Sąjungą.
