PALAIKYKIM AMERIKOS LIETUVIŲ SUKURTAS ORGANIZACIJAS
Mūsų naujųjų ateivių įsijungimas į Amerikos lietuvių visuomeninį gyvenimą dar nėra, kažkaip, iki šiol baigtas. Leidžiant tremties dienas Vakarų Vokietijoj, didžiosios emigracijos išvakarėse gana plačiai nagrinėjom ir svarstėm, kaip turėtumėm tvarkyti organizacinį gyvenimą naujoj šaly. Veik visų bendroji nuomonė buvo tokia, kad atvykus į Ameriką nereikia dauginti organizacijų skaičių, bet pasistengti geriau pažinti Amerikos lietuvių sukurtas organizacijas, jų veiklą, spaudą ir įsijungti į mūsų senųjų ateivių visuomeninio gyvenimo užsuktą ratą.
Mintis buvo teisinga ir sveika. Čia atvykę radome platų ir išsišakojusį visuomeninį veikimą ir kiekvienas galėjome rasti draugiją, klubą ar kitą organizacinį vienetą atitinkantį mūsų paskirčiai ir pažiūrom. Amerikos lietuvių sukurtos organizacijos net laukė, kad naujai atvykusieji sustiprins jų gretas, kaip buvo įprasta vaizdžiai sakyti — duos joms naujo kraujo.
Bet senųjų ateivių viltys tik dalinai išsipildė. Dalis naujųjų ateivių suprato reikalą palaikyti senąsias organizacijas, išgirdo nuoširdų kvietimą ir įsijungė į tų organizacijų eiles. Tačiau naujųjų jėgų nedavėme tiek, kiek jų galime duoti, kiek jų buvo laukta ir kiek yra reikalinga. Todėl buvo ir tokių atsitikimų, kad prieš pusšimtį metų sukurtos draugijos nesulaukdamos naujos paramos, paskutiniųjų kelerių metų eigoje išnyko iš gyvenimo ir jų dešimtimis metų tausotas turtas nuėjo vėjais.
Neapdairumas ar netesėjimas pažadų meta šešėlį visiems ateiviams. Tas šešėlis dar tamsesnis, kada mes, čia atvykę, bėgam pas svetimuosius ir ten atiduodam savo sunkiai uždirbtą dolerį. Turiu minty draudimo sritį. Suvilioti agentų pasiskubinom svetimose draudimo kompanijose paimti brangias apdraudas, nepagalvodami, kad už tą patį pinigą ir net geresnėmis sąlygomis panašų draudimą galime gauti lietuviškose draudimo organizacijose.
Iš dalies mes kalti ir todėl, kad į draudimą mes žiūrime grynai, kaip į komercinį reikalą. Tiesa, kad tokio komercinio pobūdžio draudimas yra kitataučių kompanijų teikiama apdrauda, bet lietuvių draudimo organizacijos turi daug platesnį tikslą.
Štai kuriant Susivienijimą Lietuvių Amerikoje turėta minty patarnauti lietuviams ne vien draudimo srity. Ši organizacja nuo pat savo pirmųjų gyvenimo dienų pradėjo rūpintis lietuvybės reikalais. Jau ano meto, caristinės priespaudos laikais, Susivienijimas atliko didelius lietuvybės darbus, platindamas švietimą, leisdamas knygas, kovodamas už mūsų spaudos laisvę ir lietuvių tautos teises. Jis visą laiką palaikė tautinį susipratimą senuose ateiviuose, parėmė Lietuvos valstybės atstatymą ir pirmas su stambia finansine parama atskubėjo į pagalbą mūsų tremtiniams. To grynai lietuviškojo kelio Susivienijimas Lietuvių Amerikoje laikosi ir dabar. Jis darbu ir lėšomis remia Lietuvos laisvinimo kovą, tautinius, kultūrinius ir kitus visuomeninius reikalus.
Didesnius darbus Susivienijimas galėjo atlikti turėdamas stiprų ekonominį pagrindą, kuris susidaro iš teikiamų nariams apdraudų. Tuo būdu sumokėtas narių mokestis už gyvybės ir sveikatos apdraudas dalinai yra grąžinamas visuomenei. Daugelis mūsų senųjų ateivių tą gerai suprato ir savo gausiu dalyvavimu palaiko Susivienijimą. Dabar ši organizacija apjungia apie 15.000 lietuvių ir jų veikimas reiškiasi per 365 kuopas, kurių yra įsteigta veik kiekvienoje lietuvių gyvenamoje vietovėje. Susivienijimas, būdamas gausus nariais ir turėdamas kelių milijonų turtą, yra stipriausia lietuvių organizacija ir todėl visai pagrįstai dažnai jis yra vadinamas lietuvių respublika Amerikoje.
Dabar S L A ruošdamasis minėti savo veiklos 70 metų sukaktį yra paskelbęs naujų narių prirašymo vajų. Vajaus metu į Susivienijimą galima įstoti palengvintomis sąlygomis. Todėl, kalbant apie naujųjų ateivių įsijungimą į Amerikos lietuvių organizacinį gyvenimą, reikia neišleisti iš dėmesio Susivienijimo Lietuvių Amerikoje, kuris, be teikiamos gyvybės ir sveikatos apdraudos, rūpinasi lietuviškais ir visuomeniniais reikalais.
A. Sd.
