MANO LIETUVOS ATEITIES VIZIJA
Visame pasaulyje vyksta gėrio ir blogio kova. Visi mes esame didelėje bėdoje. Ji liečia JAV, Lietuvą ir visą pasaulį. Padėtis Lietuvoje sunki, bet ne beviltiška. Galima atstatyti sugriautus namus, geležinkelius, tiltus, galima pagaliau atstatyti ištisus sugriautus miestus, bet sugriautų žmonių sielų — niekada. Tą gali padaryti tik vienas Dievas. Todėl dabar mūsų tėvynėje ant dvasinių griuvėsių dažnai girdėti klaikus Mefistofelio juokas...
Lietuva — misijų kraštas. Lietuvos ateitis — vaikai. Po 2-3 kartų gal regėsim šviesesnę Lietuvos ateitį per nuolatinį krikščionišką auklėjimą, šiandien Lietuva reikalinga dangiškos pagalbos ir intervencijos kaip dvasinis ligonis. Lietuva reikalinga antrojo stebuklo. Bet kaip jo laukti, jei neatsidėkota už pirmąjį? Mūsų ateitis — vaikai, bet kaip tos ateities laukti, jei mūsų planetoje kasmet nužudoma negimusių milijonai vaikų ir dargi pačių motinų rankomis. Tą daro ir mūsų Lietuva. Ko norėti, jeigu šiandieną pasaulyje liejasi kraujas Afrikoje, Jugoslavijoje-Bosnijoje, Sarajeve, Kaukaze ir kitur. Kai kurių žmonių jautri ausis jau girdi iš tolo: Apokaliptiniai raiteliai joja! Artėja 2000 metai...
Ką sako apie tai Kristaus Vietininkas žemėje, mūsų didysis dvasios vadas, popiežius Jonas-Paulius II? 1981 m. spalio mėn. pasikalbėjime su „Stimme Des Glaubens" reporteriu jis sakė šituos žodžius:
„Mes turime būti pasiruošę pereiti išbandymus netolimoje ateityje, išbandymus, kurie pareikalaus iš mūsų būti pasiruošusiems atiduoti netgi gyvybę, pasiaukoti save Kristui ir dėl Kristaus. Per jūsų ir mano maldas yra galimybė palengvinti šiuos sunkius išmėginimus ir nelaimes. Bet tai yra tik šis kelias, kuriuo Bažnyčia gali būti efektyviai atnaujinta. Kiek daugelį kartų, deja, toks Bažnyčios atsinaujinimas buvo pagrįstas krauju? šiuo laiku vėl nebus kitaip. Mes turime būti stiprūs, mes turime save paruošti, mes turime nebijoti pasitikėti atsiduodant Kristui ir Jo švenčiausiajai Motinai ir mes turime būti stropūs Rožančiaus maldai, jo kalbėjimui”.
„Jūs norėtumėt, kad aš pasakyčiau paslaptį? Tai yra visai paprasta ir iš vis nėra paslaptis. Melskitės, daug melskitės. Kalbėkite Rožančių kasdien”. Taip kalbėjo popiežius Jonas-Paulius II 980 m. gegužės mėn. 12 dieną.
Gal vaizdžiausiai mūsų Lietuvos ateities viziją išreiškia šie Bernardo Brazdžionio žodžiai: „Garbė Tau, Viešpatie už plačią išmintį žvaigždynuos, ir už menkiausią rūbą rudenio gėlės. Už žemės viešpačių vėjelio nešamą likimą, už tvirtą šaknį daigo pakelės...”
Lietuvos Ateitininkijos sėjami, pasėti ir sudygę gležni želmenėliai ir yra tas daigas pakelės.
Povilas Vaičekauskas
„Dainava”,
1995 m. rugpjūčio 26 d.
Žodžiai, pasakyti „Dainavoje”, 39-toje Lietuvių Fronto bičiulių studijų savaitėje.
