TURĖS ATEITI NAUJA KARTA

Kauno senamiestis su Rotuše ir Jėzuitų bažnyčia. Nuotr. R. Rakausko.

Su vyskupu Sigitu Tamkevičium kalbasi,,Laisvosios Europos" radijo korespondentas Kaune Vidmantas Valiušaitis

V. V.: Rinkimų kampanijos išvakarėse Lietuvos Vyskupų konferencija išplatino ganytojinį laišką, pavadinta „Kuriant brolišką ir laisvą Lietuvą". Tame laiške, greta sielovadinio žvilgsnio į Lietuvos tikrovę, krikščioniškos žmogaus ir pasaulio vizijos, pateikiama pastabų ir dėl naujo visuomeninio klimato Lietuvoje sukūrimo. Laiške, be kita ko, buvo pasakyta, jog valdžios struktūrose lig šiol dalyvauja ne tik tikri Lietuvos patriotai, bet ir buvusieji sovietinės santvarkos aktyvistai. Nors daugelio politinė laikysena pasikeitė, bet kai kuriuos slegia kolaboravimo su okupantais našta. Remiantis evangeliniu sūnaus palaidūno palyginimu, neužtenka vien grįžti į Tėvo namus ir sėstis prie vaišių stalo, šventė ateina į namus, kai sugrįžusysis savo širdyje ir prieš visą šeimyną gailisi už kaltes. Elementari išmintis, politinis įžvalgumas turėtų skatinti buvusius sovietinės santvarkos aktyvistus ne slapukauti slogioje tyloje, bet drąsiai ir viešai pasmerkti visus nusikaltimus ir atitaisyti skriaudas nukentėjusiems. Esame įsitikinę, kad jie dar turi galimybę atlikti nuoširdžia atgailą ir pakeisti gyvenimo būdą". Jūsų Ekselencija, kaip matote besiklostančią Lietuvos vidaus gyvenimo padėtį savo Ganytojiškuoju žvilgsniu rinkimų į Seimą rezultatų šviesoje?

S. T. Ruošdami ganytojinj laiškų, mes, vyskupai, atkreipėme dėmėsi i sūnų palaidūnų, nes per 50 okupacijos metų tokių sūnų buvo gana daug. Žinojome, kad daugelis jų norės sugrįžti atgal ir norėjome priminti, kad sugrįžimas atgal galimas tik per atgailų. Labai gaila, kad daugelis nenori suprasti elementarių atgailos dėsnių: klaidų pasmerkimo, atsiprašymo ir blogio pataisymo.

O rinkimų rezultatai nustebino ir giliai įskaudino, nes daugelio žmonių apsisprendimų nulėmė,,Egipto mėsa ir svogūnai", o ne ištikimybė Lietuvai. Kągi, esame tokie, kokie esame. Tikiu, kad iš savo klaidų mes mokysimės, nors pamokos kartais labai skaudžiai kainuoja.

V. V.: Sprendžiant apie rinkimų rezultatus iš minėtojo Vyskupų laiško perspektyvos, galima būtų manyti, jog balsavimo pasekmės yra ne tiek politinė, kiek moralinė problema. Ką, Jūsų Ekselencija, manytumėte apie tai, kaip vertintumėte rinkimų rezultatus, ypač Lietuvos kaime? Ar tai nereikštų, kad Bažnyčios įtaka visuomenėje vis dėlto yra mažesnė, nei buvo manyta iki šiol?

S. T.: Persekiojimo metu Lietuvos katalikai daug kartų parodė heroišką ištikimybę savo tikėjimui. Kai kas pradėjo galvoti, kad beveik visi lietuviai yra panašūs. Praėjusieji rinkimai parodė, kad daugelis katalikų yra tradiciniai ir iš jų galima laukti netikėčiausių sprendimų. Jei žmogus gali būti nesąžiningas, jei jis geria, jei nesirūpina būti ištikimas Dievui ir savo sąžinei, tai kodėl stebimės, kad šis žmogus rinkimuose labiau mato savo, o ne tautos interesus?

V. V.: Šiuo metu pasigirsta nuomonių, kad Lietuvos Bažnyčios hierarchija rinkimuose palaikė Demokratinę darbo partiją...

S. T.: Šis teigimas neturi pagrindo. Hierarchija, kaip ir dera, vertina kiekvieną žmogų, net nusidėjėlį. Ganytojiniame laiške meilė padiktavo daliai žmonių priminti atgailą. Šiandien per daug yra spekuliuojama Bažnyčios ir religijos vardu. Labai buvo nemiela per TV stebėti, kaip politinėje kovoje kai kurios partijos dangstėsi kryžiais, religija ir net dvasiškiais. Tai ne hierarchų kaltė, o paskirų žmonių ir partijų sąžinės reikalas.

V. V.: Vis dėlto, rinkimų rezultatai, kokie jie bebūtų, dar nėra galutiniai. Už savaitės — antrasis balsavimo turas. Ar galėtumėte šia proga tarti keletą žodžių?

S. T.: Dalyvaujant rinkimuose nereikia vadovautis emocijomis, o blaivia, krikščioniška išmintimi. Turime atminti, kad rinkėjų padarytos klaidos gali brangiai kainuoti tiek mums, tiek tiems, kurie ateis po mūsų. Norėčiau Lietuvos žmonėms priminti tik tai, ką Lietuvos vyskupai neseniai rašė savo ganytojiniame laiške, kad žmonės savo balsus atiduotų už tuos, kurie yra dori ir brangina krikščioniškus principus. Šitokiais žmonėmis Bažnyčia labiausiai pasitiki.

V. V.: Ikirinkiminis Vyskupų laiškas baigiamas linkėjimu, kad ,,mūsų krašte įsitvirtintų broliškas sutarimas ir demokratiškumas. Įsipareigojame siekti ir meldžiame Dievą, kad po rinkimų Lietuvoje būtų sutelkta vaisinga veikla ir įveikta žlugdanti konfrontacija ir baimė, abejonės ir nepasitikėjimas”. Kokios būtų lauktinos valstybės ir visuomenės institucijų veikimo linkmės, formuojant būtiną tautos gyvenimui socialinį stabilumą?

S. T.: Dabartinės žmonių nuotaikos Lietuvoje kelia pagrįstą nerimą. Labai yra pavojingi kurstymai smurtui. Nereikia panikuoti, bet sutelkti jėgas pozityviam darbui. Ypač reikia saugotis provokatorių, kurie gali pasitarnauti reakcinėms jėgoms. Po rinkimų visi — esantys valdžioje ar opozicijoje — turės siekti, kad tautoje būtų ramybė ir kūrybinis darbas.

Šiuo metu, kai daugelis žmonių pasimetę, sunku būti optimistu, bet aš su viltimi žvelgiu į Lietuvos ateitį, nors netikiu, kad mes galėtume staiga pasikeisti. Tikriausiai reikės, kad ateitų nauja karta, kuriai krikščioniškos vertybės bus ne mažiau brangios, kaip šiluma ir talonai.

Kaunas, 1992, spalio 29