NUOSTABUS DOMO AKSTINO DARBAS

Kauno viešojoje bibliotekoje nuo 1992 gruodžio 7 iki 22 d. buvo suruošta neeilinė paroda, pavadinta KOVOSE UŽ LIETUVOS LAISVĘ. Jos eksponatai — kopijos įvairių originalių dokumentų, laiškų, leidinių, archyvinės medžiagos, pogrindinės poezijos, atsiminimų — į parodos lankytojus prakalba apie tautos praeitį ir rezistenciją. Parodą surengė Į laisvę fondo Lietuvos filialo Rezistencinio paveldo komisija, o jos pagrindinis autorius ir organizatorius yra Domas Akstinas. Dar komunistinės priespaudos metais jis jau perrašinėdavo ir kitaip multiplikuodavo vertingas, tačiau draudžiamas knygas bei retus rankraščius: Šapoką, Maceiną, Kuraitį, Šalkauskį, Ivinskį ir kt. Rinko ir partizanų bei tremtinių dainas, prisiminimus, įvairius partizanų veiklos dokumentus.

Apie šį jau 30 metų besitęsiantį Domo Akstino darbą ir jo suruoštą parodą š.m. sausio 8 d. XXI amžiaus numeryje rašo J.R.: „...Tai savotiška paroda. Jos eksponatus galima ne tik apžiūrėti, bet imti į rankas, vartyti, skaityti jų tekstus... tada jie prakalba istorijos kalba, lankytoją sudomina, sujaudina, ir jis, užmiršęs laiką, paskęsta toje netolimoje praeityje... Rezistencinio paveldo komisija, gavusi dauginimo aparatūrą iš užsienyje (JAV) esančio Fondo centro, turi paprastą ir konkretų tikslą: medžiagą, kurios tėra vienas egzempliorius, padauginti ir tuo būdu užtikrinti, kad ji nežūtų. Iki šiol padaryta daugiau kaip 60,000 kopijų! Sunku įsivaizduoti, koks tai milžiniškas darbas, bet lengva suvokti, kad tai galima padaryti tik fanatiško pasiaukojimo, didelio entuziazmo dėka..."

Parodoje eksponatų yra įvairiausių: atrasta Z. Ivinskio archyvinė medžiaga, vysk. Valančiaus bylos dokumentai, Mykolaičio-Putino „išpažintis" dėl jo kompromisų Korsakui ir komunistiniam režimui, dail. P. Kiaulėno laiškai ir daugybė kitų. Bet „didžioji eksponatų dalis — tai istorija, kurios žaizdos dar ir šiandien kraujuoja... partizanų kovų heroika ir tragiką. Ši eskpozicijos dalis yra reikšminga dėl to, kad pastaruoju laiku ryškėja tendencija sumenkinti partizanų kovų reikšmę, o kartais net diskredituoti ją", — rašo toliau XXI amžius.

Apie Domo Akstino entuziastišką ilgų metų darbą skaitome ir Gimtajame krašte, 1992.XII.17-23 numeryje. Rašo V. Jankauskas: „...D. Akstinui sunku suskaičiuoti, kiek jis atgaivinęs ir išleidęs į gyvenimą unikalių leidinių. Per L. Dambrauską susisiekė su JAV veikiančiu Į laisvę fondu, kuris atsiuntė aparatūrą literatūrai dauginti". Pats D. Akstinas pokalby su straipsnio autorium toliau taip sako: „Šio fondo dėka padauginti kūriniai su jo ženklu pasklido po bibliotekas, privačias kolekcijas. Darydamas kopijas, pratęsiu dokumentų fizinį išsilaikymą. Yra tokios partizanų spaudos, kuri beveik sunykusi, paimta į rankas trupa, o kopijos — prieinamos daugeliui...” Tik D. Akstinas skundžiasi, kad brangsta elektra, pradeda trūkti chemikalų dauginimo aparatui.

Su nuostaba ir padėka žiūrime į Domo Akstino ir visos JLF Rezistencinio paveldo komisijos darbą. Būtų gera, jei mūsų žurnalo skaitytojai tam darbui paremti prisiųstų savo aukų. Amerikoje ir Kanadoje čekius galima siųsti Į laisvę fondo vardu, pažymint, kad ši auka skiriama Rezistencinio paveldo komisijai Lietuvoje. JLF iždininko adresas: A. Pargauskas, 8908 Butterfield Ln., Or-land Park, IL 60462.

J. B.