PROF. DR. BRONIUS KUZMICKAS PAS NEW YORKO BIČIULIUS

Kovo 11 New Yorko LF bičiulių sambūris surengė viešą pašnekesį su Lietuvos Mokslų Akademijos nariu dr. B. Kuzmicku, tema „Švietimas Lietuvoje". Pašnekesiui vadovavo sambūrio narys dr. Juozas Kazickas.

Pristatydamas prelegentą, dr. Kazickas aptarė jį kaip vieną iš raktinių persitvarkymo sąjūdžio žmonių. Jo rūpestis lietuvių kultūros išlikimu, tautos vienybe, jaunimo auklėjimu daro jį labai svarbiu žmogumi švietimo srityje. Kad Lietuva prisikeltų, sakė dr. Kazickas, reikalinga turėti tokių žmonių kuo daugiau. Reikalinga svarstyti ir daryti sprendimus išmintingai ir suprasti tuos žingsnius, kurie veda į tautos išsilaisvinimą, mokėti įvertinti esamą padėtį ir tikėti idealo tikrumu.

Dr. Bronius Kuzmickas kalbėjo apie buvusią ir dabar besiformuojančią padėtį Lietuvos žmonėse: pirmą sykį žmogus atsigauna kaip asmenybė; atsigauna tauta ir jos vienybė. Praeityje tauta negalėjo suvokti net savo tikrosios būklės. Tik dabar pradedama skirti tikrąsias vertybes nuo primestųjų vertybių.

Sąjūdis šiuo metu turi dvejopą uždavinį: ilgos ir trumpos distancijos. Dalykai, kurie neatidėliojami yra šie: ekologija, kultūra ir auklėjimas. Visų šių reikalų ateities tvarkymas remiasi teisiniais, konstituciniais ir referendumo pagrindais. Specifiniai tai reiškia, kad auklėjimo problema turi būti išspręsta pravedant mokyklų reformą.

Visa auklėjimo problema praeityje kilo iš neteisingo kultūros supratimo. Praeityje kultūra buvo tiktai ideologijos tarnaitė. Pavyzdžiui, literatūroje rašytojai buvo įmūryti į tokius ideologinius rėmus, kad ten sunku buvo ir pajudėti. Tuomet susikūrė taip vadinamas „literatūrinis profesionalizmas" kaipo literatūrinė kryptis, kuri įgavo neigiamą pobūdį, nes liko be pagrindinių vertybių. Literatūroje įsigalėjo veidmainystė. Dailininkams buvo šiek tiek lengviau, ir jie mažiau turėjo meluoti. Vėliau literatūra atsigręžė į vertimus iš Vakarų, gi dabar labai madoje publicistika.

Mokyklų programa vedė tautą tiesiog į pražūtį. Ji buvo unifikuota visai Sovietų Sąjungai ir joks pluralizmas buvo neleidžiamas. Auklėjimo nebuvo. Asmenybės ugdymo nebuvo. Buvo tik „valstybės įrankių" paruošimas. Programose humanitarinė sritis vis būdavo mažinama, tautiniai dalykai išgujami, siaurinama lietuvių ir pasaulinė literatūra. Plečiama ir propaguojama buvo tik rusų kalba ir literatūra. Auklėjimas buvo remiamas valstybiniu ateizmu, gi ateizmas vedė į hedonizmą, iš ten — į alkoholizmą ir — nihilizmą. Sovietinei valstybei asmenybių nereikėjo; tik techniškai paruoštų klusnių valstybės įrankių — robotų.

Šiandien gelbstimasi parengiant Tautinės mokyklos projektą, kuriuo rūpinasi įvairios komisijos. Vienos iš šių komisijų yra legalios, oficialiai pripažintos švietimo ministerijos, kitos — pirminės, neoficialios. Norima užsitikrinti, kad lietuviškos problemos būtų sprendžiamos Lietuvoje.

Pagal naująją mokyklų programą nacionalinė kultūra turi būti pirmoj eilėj. Programa balansuos humanitarinius ir griežtuosius mokslus su reikiama pasaulinės literatūros doze. Pagaliau prelegentas prašė patarimų ir nurodymų bei sugestijų iš klausytojų, kurių buvo gausiai susirinkę.

Diskusijų metu paaiškėjo, kad yra grupė akademikų Lietuvoje, kurie ieško platesnio žvilgsnio būties klausimais, bet filosofijoje visi yra savamoksliai, nes filosofijos fakulteto Vilniaus universitete nėra. Dr. Kuzmickas yra baigęs lituanistiką ir turi lituanistikos doktoratą, bet laiko savo filosofu. Būties klausimas ir kt. jam labai arti Širdies, i klausimą, ar problema dėl auklėjimo nėra panaši ir Amerikoje, kur viešosiose mokyklose auklėjimas yra beveik nežinomas, — prelegentas taikliai atsakė, kad Amerikoje, kiek jam žinoma, yra pliuralistinė mokyklų sistema, ir tėvai turi daugiau negu vieną pasirinkimą: jie gali leisti vaikus į privačias mokyklas, kur auklėjama pagal įvairias konfesijas bei pasaulėžiūras. Tenai tokio pasirinkimo nėra. Paklaustas, ko Lietuva iš mūsų nori ir kokį patarimą jis išeivijai galėtų duoti, prelegentas aiškino, kad jis labai mažai žino apie išeiviją, kad išeivija ir Lietuva buvo taip ilgai atskirtos vienos nuo kitų, kad tik dabar Lietuvos žmogus pradeda pažinti išeiviją ir ką ji daro. Jo sugestija išeivijai: siųsti jaunimą į Lietuvą. Sąjūdžiui reiktų stengtis išsikovoti daugiau teisių gauti išeivijos knygas ir spaudą, be trukdymų ir „nusavinimų". Tik visai neseniai, pagal dr. Kuzmicką, išeivijos Lietuvių Enciklopedija buvo išimta iš „Specfondo" Vilniaus universiteto bibliotekoje; dabar pirmą sykį studentai gali ją pamatyti be specialaus leidimo. Iki šiol tik ypatingais atvejais studentai buvo prileidžiami prie šios enciklopedijos, bet jie turėdavo iš anksto nurodyti žodį, kurį jie norės paskaityti, tada prižiūrėtojas paduodavo enciklopedijos tomą su jau atverstu puslapiu, kuriame tas žodis aiškinamas. Į kitus puslapius ar žodžius pažvelgti būdavo nevalia...

Į klausimą dėl atsikuriančių jaunimo organizacijų prelegentas atsakė, kad šiuo metu aktyviausi yra skautai. Vienok visos jaunimo organizacijos dar šiuo metu veikia neoficialiai. Kada tai pasikeis, parodys ateitis. Taipgi šiuo metu vyksta organizacijų atsiskyrimas nuo Tarybų Lietuvos oficialių visasąjunginių organizacijų; pirmieji pradėjo dailininkai, jie įkūrė Lietuvos Dailininkų S-gą, atskirą nuo LTSR Dailininkų S-gos, po to sekė muzikai ir teisininkai.

A. S.