SKAITYTOJŲ ŽODIS

Apie 77 (114) numerį

Džiugu, kad išeivijoje turime bent vieną žurnalą, kuris akylai ir su deramu intelektualiniu lygiu žvelgiaį įvairias politines apraiškas. Iš įdomaus “Skaitytojų žodžio" susidaro įspūdis, kad žurnalo prenumeratoriai pastoviai minta reikšmingų minčių bei informacijos "dieta”.

ES

“Pasaulio Lietuvis” nr. 2-3
(124-125)

Laiškas apie laiškus

Nuoširdus ačiū už įdomų “Į Laisvę” žurnalą. Labai naudingas skaitytojų pasisakymų skyrius. Čia visi gali pareikšti savo nuomones, ir tokiu būdu mes galime vieni kitus geriau suprasti. 1979 metų gruodžio numeryje skaičiau Arkadijaus Vinokūro laišką. Šito su lietuvių tauta suaugusio žydo laiškas mums daug ką pasako.

Petras Čiabis
Buenos Aires, Argentina

Esate Lietuvos išdavikai

Šviesiosatminties, didis patriotas prof. Juozas Brazaitis įsteigė šį žurnalą, kovai prieš okupantą stiprinti, kad Vlikas galėtų tęsti tą didingą sunkų darbą už tautos laisvę. Tą idėją jis patsvisomis jėgomis rėmė, stiprino, kad net min. pirmininko pareigas buvo priėmęs.

Dabar gi jo artimiausi idėjos draugai, ruošia okupanto atsiųstiems tarnams— agentams koncertus, kad paniekinti vedamos kovos dvasią. Suardyti tos dvasios vieningumą, ir nuvertinti tai, kas mūsų visai tautai šventapašalinant tautinę vėliavą iš salėstai žiaurus dvasinis nuskurdimastai kvislingų darbas. Tas išdavimas mūsų tautos vertybių turėtų prikelti prof. J. Brazaitį ir tūkstančius partizanų iš numirusių.

Reiškiu užuojautą didžiam vyrui J. Brazaičiui, kad jo idėjos draugų tarpe atsirado padlaižių okupantuikvislingai. Prašau nuo šios dienos “Į Laisvę” man nebesiųsti.

Kl. Čeputis
Muscegon, Mich.

Redakcijos pastaba

Brazaičio žodžiai buvo pranašiški: “Tokio pasipiktinimo susilauksite ir jūs. Bet reikia, kad kas nors prisiimtų ir pasipiktinimo naštą, jei norima pažangos”

(“Į Laisvę” 1980 metų balandžio nr. 12 psl.).

Politika — ne įsimylėjusių draugystė

“Į Laisvę" 1980 balandžio numeryje yra gana įdomus P. Pamataičio straipsnis "Šventas naivumas". Jame reiškiamas abejojimas, ar sen. Percy galėjo Altai teigti, kad Baltijos tautų reikalo iškėlimas Jungtinėse Tautose būtų nenaudingas, nes nesusilauktų reikiamos daugumos.

Sen. Percy yra lietuviams palankus, tačiau jis veda ne Lietuvos, o Amerikos politiką. Antra, Jungtinėse Tautose dalyko iškėlimas maža ką reiškia. Kiek daug kartų ten buvo pasmerktas Izraelis, bet be jokių pasekmių. Pasmerktas buvo ir Iranas dėl amerikiečių įkaitų, tačiau iraniečiai iš visų tų nutarimų tik pasityčiojo.

Šiandien pasaulis bepripažįsta tik jėgą. Lietuviai tos jėgos neturi, tad tenka savo veikloje ieškoti būdų, priemonių ir institucijų pasaulio dėmesiui į Lietuvos reikalą atkreipti. Šiaip jau politika nėra įsimylėjusių draugystė. Pirmoje eilėje čia viską lemia savinauda. Bet tai jau senos istorijos kartojimas.

Aloyzas Baronas
Chicago, Ill.

Du laiškai

Kada nustosite garbinę Altą ir Vliką? ir

Juozas Kojelis rašo (Į Laisvę, Nr. 78): “Pirmą kartą rankų Brazaičiui paspaudžiau Čikagoje 1952. Jis ne taip senai buvo atvykęs į Ameriką iš Europos ir Čikagoje atsirado prieš Vasario 16 minėjimą. Tuo metu Čikagos ALT-bai pirmininkavo Povilas Baltis". Ir toliau:Baltis pasiūlė leisti Brazaičiui minėjime kalbėti”.

Povilas Baltis Čikagos Lietuvių Tarybos nariu ir pirmininku buvo 1949/ 50m. (vienerius metus, išrinktas 1949 to. gruodžio mėn.) ir vadovavo Vasario 16 minėjimui 1950 metais. 1952 metais Vasario 16 minėjimui vadovavo Čikagos Lietuvių Tarybos pirmininkė Eufrozina Mikužiūtė.

Teodoras Blinstrubas
Chicago, Ill.

Redakcijos pastaba:

Politinis žurnalas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kelti, ryškinti ir vertinti laisvinimo veiksnių darbus bei įvairius visuomeninio gyvenimo apsireiškimus. Stengiamės savo pareigą atlikti sąžiningai. Tačiau galime ir suklysti. Jei p. Blinstrubas turi duomenų, kad savo vertinimuose esame kada nors falsifikavę faktus, nepagrįstai Altą - Vliką kritikavę ar kokiu nors kitu būdu kenkę laisvinimo darbui, maloniai prašome platesniame rašinyje tai išdėstyti. “Į Laisvę” tą rašinį atspausdins.

Juozo Kojelio atsakymas

Nedėdamas galvos, kas aprašyto įvykio metu buvo Čikagos Altos pirmininku, tačiau tebetvirtinu, kad tą Vasario 16 minėjimą pravedė Povilas Baltis. Tai buvo 1952, o ne 1950 metai, nes Brazaitis tais metais tebegyveno Vokietijoje.

Nežinau, ar p. Blinstrubas tame minėjime dalyvavo, nors prisimenu, kad jis tuo metu Čikagoje jau gyveno. Iš vis tuo metu tautininkai tokia didele meile

Vlikui ir Altai, kaip dabar, nesigarsino. Priešingai, Vliką laikė “visuomenine organizacija", kuriai tiesioginiai santykiauti su kitų valstybių vyriausybėmis draudė. 1955 suorganizavo Lietuvos Nepriklausomybės Talką, kuri kelerius metus, konkuruodama su Alta, ruošdavo atskirus Vasario 16 minėjimus ir surinktas aukas paimdavo į savo Lietuvos Nepriklausomybės fondą. Dabar jau nueita į kitą kraštutinumą.

Atrodo, kad bus buvęs teisingas garsusis amerikietis vyskupas Fulton John Sheen, kuris yra pasakęs tokią mintį: kas nekelia gyvenimo prie principų, tas principus lanksto prie gyvenimo.

Ištikimas talkininkas

Mano talka“Į Laisvę" truks tol, kol truks mano galia rašyti. Kad nevisada viskas pasiseka, tai jau bendras žmogaus likimas.

Antanas Maceina
Vokietija

Neišnaudojamos galimybės

(“Į Laisvę” balandžio nr-je) kun. dr. Jurgis Šarauskas veiksniam pasako daug teisybės ir akivaizdžiai nurodo, kokie menki dabartiniai mūsų politiniai siekimai bei laimėjimai.

Alfonsas Nakas
“Darbininkas”, VI. 27

"Į Laisvę" redakcija laukia skaitytojų pasisakymų žurnale keliamomis problemomis. Įdomesni laiškai bus skelbiami. Tačiau redakcijai turi būti žinomas laiško autoriaus vardas, pavardė ir adresas. Spausdinant gali būti naudojamas ir slapyvardis. Anoniminių autorių laiškai, nežiūrint jų vertės, nebus spausdinami.

Laiškus redakcijai siųsti šiuo adresu: “Į Laisvę", 747 — 23rd Street, Santa Mo-nica, CA 90402.