TEISĖ VADOVAUTI IR PAREIGA DIRBTI

Amerikos lietuviams sunkiai sekasi išspręsti klausimą, kam priklauso teisė vadovauti lietuvių politinei veiklai, kuri šiuo metu išeivijoje pagrindinai ribojasi kova dėl Lietuvos nepriklausomybės.

Formalų, gan teisingą atsakymą davė Amerikos Lietuvių Tarybos pirmininkas dr. K. Bobelis pasitarimų metu New Yorke 1971 m. sausio 9. Jis teigė, kad “vadovauti tegali žmonės, visos visuomenės išrinkti” (“Draugas”, 1971.1.15). Tačiau ALT-o pirmininko pretenzijos, kad jis kalbąs “visos visuomenės vardu”, negali būti priimtos, nes ALT-o vadovybė nėra visuomenės renkama. Visuotinų, demokratiškų balsavimų keliu vadovybę sudaro Lietuvių Bendruomenė. Ta vadovybė yra atsakominga ne kokioms dažnai visai nebeveikiančiom ir nieko nereiškiančiom draugijom, bet tautiškai gyvai krašto lietuvių bendruomenei.

Be formalios teisės vadovauti yra taip pat labai svarbu faktiškai sugebėti ir pajėgti patikėtas tai vadovybei pareigas atlikti. Tam, kas pats nesugeba bent patenkinamai tam tikro darbo padaryti, vargu galima patikėti vadovaujantį postą.

Lietuvių Bendruomenei išėjus į aktyvią laisvinimo politiką, jau galima pirmuosius jos žingsnius palyginti su jau seniai šiame lauke besireiškiančia Amerikos Lietuvių Taryba.

Vizitai Valstybės departamente

Palyginimui paimkime Amerikos Lietuvių Tarybos delegacijos vizitą Valstybės departamente vasario 17 ir JAV Lietuvių Bendruomenės delegacijos vizitą kovo 31. ALT-bos delegacijai vadovavo pirm. dr. K.

Bobelis ir buv. pirm. E. Bartkus. Kalbėjosi su pareigūnu Rytų Europos reikalams D. Martin. Lietė Lietuvos pasiuntinybių problemas ir tyrė galimumus išgauti S. Kudirkos “Vigilant” laive paliktus daiktus. Taip pat eina gandai, kad delegacija prašiusi Valstybės departamentą Lietuvos išlaisvinimo klausimo nekelti Jungtinėse Tautose. Jokio memorandumo ir jokių pageidavimų raštu departamentui neįteikta. Pasikalbėta ir išsiskirstyta. Visuomenė nepainformuota apie Valstybės departamento nuotaikas mūsų atžvilgiu.

JAV LB delegacija su Valstybės departamento pareigūnais — J. McKisson (direktoriaus pav. valstybių reikalams) ir E. Krisak (Valstybės dep. ryšininkas su JAV Kongresu) kalbėjosi kovo 31. Konferencija išgauta, tarpininkaujant 3 kongresmanam: Jashua Eilberg (D. - Pa.), John H. Ware III (R.-Pa.) ir Edwin B. Forsythe (R.-N. J.) Pasikalbėjime taip pat dalyvavo kongr. Eilberg ir du kongresmanų administraciniai direktoriai. Lietuvių Bendruomenės delegaciją sudarė: A. Gečys ir Aušra Zerr (Centro valdybos nariai), L. Jurskis (LB ryšininkas su JAV Kongresu) ir Alg. Gureckas (ryšininkas prie Valstybės dep.). Delegacija įteikė Valstybės sekret. William Rogers adresuotą memorandumą ir virš dviejų valandų užsitęsusioje konferencijoj diskutavo memorandume išdėstytus klausimus: a. S. Kudirkos grąžinimas į JAV, b. Direktyvų dėl pabėgėlių patikslinimas ir baltiečiams specialių teisių suteikimas, c. Baltijos valstybių klausimo Jungtinėse

Tautose iškėlimas, d. Baltijos skyriaus Valstybės departamente statusas ir e. Lietuvos diplomatinio korpuso papildymo galimybės. Savo informacijoje LB sako:

“Lietuvių Bendruomenės delegacija svarstomų klausimų atžvilgiu laikėsi griežtai, pabrėždama, jog kreipiasi ne tik visuotinės lietuvių - amerikiečių organizacijos vardu, bet ir kaip JAV piliečiai, turį Amerikos visuomenės užnugarį. Pareikšta, kad, iš Valstybės departamento nesulaukus didesnio dėmesio Lietuvą liečiantiems klausimams, JAV LB centro valdyba ieškos Amerikos visuomenės pagalbos (“Draugas”, 1971.IV.8).

Aukščiau cituotoje informacijoje LB delegacija kalba ir apie patirtas nuotaikas:

.. pajustas Valstybės departamento nusistatymas Pabaltijo valstybių reikalams skirti minimalų dėmesį, stengiantis jokiu būdu neužrūstinti Sovietų Sąjungos. Simo Kudirkos išgavimo reikalu, nežiūrint skaičiumi gausių kongreso narių pareiškimų, Valstybės departamentas taip pat nesirūpina”. Iš antros pusės, Valstybės departamentas taip pat turėjo pajusti, jog susidūrė su kito tipo lietuvių delegacija: racionalia, tvirta, jaučiančia savo svorį ir atramą tam tikrame Amerikos visuomenės sektoriuje.

Delegacija paprašė ir departamento pareigūnai pažadėjo atsakymus pateikti raštu, o nuorašus pasiųsti kongresmanams Eilbergui ir Forsythei.

Akcija Vasario 16proga

Amerikos Lietuviu Taryba prieš daugeli metų yra išrūpinusi Vasario 16 minėjimus JAV Kongrese. Tai be galo vertingas laimėjimas. Tačiau ilgainiui tie minėjimai buvo išsivystę į trafaretines nereikšmingų kalbų litanijas. Tik vėliau, pradžioje Rezoliucijoms Remti Komiteto, o dabar Lietuvių Bendruomenės pastangomis, tie minėjimai vėl tapo žymiai prasmingesni Lietuvos laisvės reikalui. Savo kalbose kongreso nariai ėmė kelti mūsų bylai svarbius dalykus: 1941 metų sukilimą, partizanų kovas, senąją Lietuvos praeitį, reikalą Lietuvos bylą iškelti Jungtinėse Tautose. LB informacijos komisijos rūpesčiu JAV Kongreso nariai šiemet kalbėjo apie prof. J. Kazlausko nužudymą.

Palyginkime Amerikos Lietuvių Tarybos ir JAV Lietuvių Bendruomenės priemones paruošti kongreso narius Vasario 16-tos paminėjimui JAV Kongrese 1971 metais. Pav., palyginkime laiškus senatoriams. Amerikos Lietuvių Tarybos bendralaiškio, atspausdinto spaustuvėje, turinys toks:

Dear Mr. Senator,

As it does every year, this February 16th will mark the Anniversary of the Declaration of Independence of Lithuania the 53rd since the restoration of Lithuania as a sovereign and self-governing state.

In past years the Honorable Thomas J. Dodd, Senator from the State of Connecticut, initiated the observance of this anniversary in the United States Senate. The leading addresses were discussions of the forced occupation and illegal annexation of Lithuania by the despotic communist Soviet Union. Your own extension of remarks covering the occupation of Lithuania by Soviet aggression, and their inclusion in the Congressional Record are requested. Your support of the official United States position of nonrecognition of the Soviet occupation of Lithuania will be sincerely appreciated by all patriotic Americans who abhor communism and the resultant Soviet enslavement of free people. The enslaved people cry out for help and seek the principles of freedom and independence. The Soviets were unable to suppress the aspirations of the Lithuanian people for freedom and the exercise of their human rights as demonstrated by the recent hi-jacking of the Soviet aircraft to Turkey by Pranas and Algirdas Brazinskas, by the unsuccessful but heroic attempt of defection to the U. S. Coast Guard cutter Vigilant by Simas Kudirka, and by the announcement by the Soviets on January 14, 1971 that Vytautas Simokaitis received the death penalty for an attempt to flee to Sweden with his pregnant wife by commandeering a Soviet aircraft in Lithuania.

Grateful for your past support of the cause of Lithuania’s

freedom and independence, we thank you in advance for your continued espousal of the cause of liberation of all captive nations — including Lithuania — presently subjugated by the Soviet Union.

Respectfully yours,

Kazys C. Bobelis, M. D.,

President,

Lithuanian American Council

Lietuvių Bendruomenė kongreso nariams išsiuntinėjo individualiai parašytus tokius laiškus:

My dear Senator:

Americans of Lithuanian origin or descent and their friends in all parts of our great nation will commemorate two very important anniversaries this month (starting February 13th):    (1)

They will observe the 720th anniversary of the formation of the Lithuanian state when Mindaugas the Great unified all Lithuanian principalities into one kingdom in 1251; and (2) They will mark the 53rd anniversary of the establishment of the modern Republic of Lithuania on February 16, 1918.

The United States Congress marks these anniversaries each and every year. We kindly ask you to take part in the commemoration of Lithuanian Independence Day in the United States Senate that will take place during the week of February 15 through February 19, 1971.

Enclosed you will find a copy of an essay prepared by us which could be as one of the sources for your remarks. We are mailing you a copy of H. Con. Res. 416 that was passed unanimously by the Senate and the House. This legislation calls for freedom for Lithuania and the other two Baltic States — Estonia and Latvia. Please insert this very important legislation in the Congressional Record for the information of all of your colleagues in the U. S. Congress and all the readers of this publication. In your remarks please urge the Administration to implement the aforesaid legislation by bringing the Baltic States question before the United Nations and demanding the Soviets to withdraw from Lithuania, Latvia and Estonia.

Needless to say, all Lithuanian-Americans and other freedom-loving constituents of your State will really appreciate your aid and assistance given by you to this crusade to free the Baltic States.

Thank you,

Sincerely,

V. P. Volertas President

National Executive Committee Lithuanian American Community of the USA, Inc.

Vien formos atžvilgiu ALT-bos laiškas yra nedovanotinai blogas, nekalbant jau apie konkretumo stokojantį turinį. Amerikos lietuvius reprezentuojanti institucija tokiu svarbiu reikalu išsiuntinėdama kongreso nariams spaustuvėje spausdintus bendralaiškius formaliai kompromituoja Amerikos lietuviu visuomenę. Štai kodėl ir savo kalbose kongreso nariai pagrindinai domėjosi Lietuvių Bendruomenės keliamais klausimais ir paruošta medžiaga. Ypač puikus buvo prie laiško prijungtas essay. Tai aiškiai matyti iš “Congressional Record" leidiniuose atspausdintų kalbų.

Pozityviu ALT-bos įnašu į Vasario 16 paminėjimą JAV Kongrese reikia laikyti vysk. A. Deksnio iškvietimą skaityti invokacijos Atstovų rūmuose vasario 18.

Skverbimasis į spaudą

Niekur nepasirodė ženklų, kad Amerikos Lietuvių Taryba būtų organizuotai bandžiusi Lietuvos klausimu įsiskverbti į amerikiečių spaudą. Lietuvių Bendruomenė bandė: informacijos komisija kontaktavo žymiuosius žurnalistus, o per apylinkes siekė laikraščių redakcijas. Gal stebuklų ir nepasiekta, tačiau laimėjimas David Lawrence vedamojo įtakingame “U. S. News & World Report” žurnale ir išgavimas sindikatinio kolumnisto Russell Kirk straipsnio yra atžymėtini įvykiai. O kiek straipsnių ir laiškų yra atspausdinę įvairių miestų didieji ir lokaliniai laikraščiai. Taip pat reikia prisiminti, kad Bendruomenė informacijos darbą visai neseniai pradėjo organizuoti, be apmokamų tarnautojų ir be visuomenės pinigais išlaikomo biuro, ką ALT-ba turi ir kur investuoja labai didelį nuošimtį laisvinimo reikalui surinktų aukų, nors toje srityje visai nieko nedaro.

Labai teisingai pasielgė LB delegacija Lawrence ir Kirk straipsnių kopijas įteikdami Valstybės departamento pareigūnams įrodymui, kad Lietuvos bylos iškėlimo Jungtinėse Tautose pageidauja ne tik Amerikos baltiečiai, bet ir amerikiečiių viešoji opinija.

Proklamacijos ir rezoliucijos

Amerikos Lietuvių Tarybos dėka įsigyveno tradicija, kad Vasario 16 proga valstybių gubernatoriai ir miestų burmistrai prašomi Lietuvos reikalu duoti viešus pareiškimus ir specialia proklamacija skelbti tą dieną “Lietuvos diena”. Kai kur deklaracijos rezoliucijų ferma išrūpinamos iš atskirų valstybių legislatūrų. Tokios proklamacijos gerokai pakelia mūsų pačių nuotaikas ir perskaitytos Vasario 16 minėjimuose paprastai susilaukia gausių plojimų. Deja, jų turinys nei Amerikos valdžios pareigūnų, nei viešosios opinijos nepasiekia. Jų kelionė trumpa:    iš burmistro ar gubernatoriaus įstaigos į lietuvių minėjimo salę, o gyvybė dar trumpesnė: miršta minėjimų salėse kartu su aplodismentais.

Lietuvių Bendruomenė panūdo deklaracijų ir rezoliucijų tradiciją patobulinti ta prasme, kad gubernatorių, burmistrų, miestų ir apskričių tarybų bei valstybių legislatūrų žodis Lietuvos reikalu būtų nukreiptas į Amerikos prezidento, valstybės sekretoriaus ir kitų įtakingų valdžios pareigūnų ausis, bet ne į lietuvių visuomenę. Šiuo metu LB informacijos komisijos pastangomis padaryta kukli pradžia. LB Santa Monica (Calif.) apylinkė 1971 metais iš Los Angeles apskrities tarybos, atstovaujančios 7 mil. žmonių, išgavo rezoliuciją, prašančią Lietuvos bylą kelti Jungtinėse Tautose. Ir ši rezoliucija skirta ne lietuviams, o Amerikos prezidentui, valstybės sekretoriui ir Amerikos ambasadoriui prie Jungtinių Tautų. Tą rezoliuciją minėtiems pareigūnams pati taryba ir išsiuntinėjo.

Nesunku suprasti, kaip palengvėtų lietuvių delegacijų misijos prezidentūroje ar valstybės departamente, jei jas paremtų daugybė gubernatorių, burmistrų, vietos legislatūrų ir kt. panašios rezoliucijos. Tai būtų toks stiprus Amerikos viešosios opinijos balsas, su kuriuo Amerikos vyriausybei nesiskaityti būtų sunku.

Nauja kryptim deklaracijų ir rezoliucijų tradicija ateityje turės pajudėti, o tuo pasirūpinti kaip tik ir būtų Lietuvių Bendruomenės pareiga, kuri turi sukūrusi gan gerą organizacinį tinklą.

Lietuvos laisvės klausimas yra toks didelis, kad, rodos, visi turėtų jausti pareigą ieškoti tobulesnių būdų ir priemonių ji spręsti. Tobulesnių priemonių ieškojimas suponuoja šiuo metu naudojamų priemonių kritišką pervertinimą. Gaila, dalis mūsų spaudos ir žurnalistų bet kokio kritiško vertinimo pakelti negali ir visur įžiūri blogą valią. Kai kas net avansu yra deklaravęs savo draugiškumą kai kurioms institucijoms, nežiūrint, kokios jos bebūtų. Tiesiog reikalaute reikalaujama struktūrinius institucijų netobulumus ir personalinį nepajėgumą dengti tylos suokalbiu, o prieš nemalonius faktus užmerkti akis. Bet ką daryti, kai tie faktai duria ir pro akių vokus?

Fab. Žirgulis

Lietuva turi būti ne tik nerusiška, bet ir nekomunistinė,

Prof. Antanas Maceina