AMERIKOS LIETUVIŲ TARYBA KVIEČIA Į VIENYBĘ
Amerikos Lietuvių Tarybos 30-tas metinis suvažiavimas Čikagoje 1970 m. lapkričio 14 neparodė jokių atsinaujinimo ženklų. Gal kiek įdomesnis dalykas (bet ne staigmena), kad naujuoju centro pirmininku išrinktas frontininkas dr. Kazys Bobelis, dalyvaująs Katalikų Federacijos mandatu.
Ataskaitiniuose senosios valdybos narių pranešimuose nebuvo galima pajusti jokio veiklos pulso, nekalbant jau apie bet kokį praktišką išradingumą, veiklos kūrybiškumą ar dinamiką, žaista žodžiais ir fantazijomis, k. t., apie “10 komisijų darbus“, “ALT-bos leidinius”, “Informacijos biuro veiklą” ir t.t.
Informacijos biurui ir valdybos narių kelionėms sunaudota apie 50 proc. apyskaitiniais metais surinktų aukų. Prasmingesne investacija reikia laikyti paramą VLI-K-ui ir išlaidas genocido parodos ruošimui.
Jokių veiklos planų ateičiai nepateikta, išskyrus jau seniau iškeltą idėją sukviesti iškilmingu vardu pavadintą “Baltijos kraštų informacijos kongresą”. Gaila, kad į kongreso rengėjų komitetą paskirtų atstovų (V. Sadauskas ir kun. A. Stašys) talentai informacijos srityje lietuvių visuomenei nėra žinomi.
Šiaip jau suvažiavime buvo aibės sveikinimų, nusiskundimų dėl skyrių ignoravimo, puolimų prieš Lietuvių Bendruomenę ir ... Levą Prapuolenį.
Sveikinimai visada yra reikšminga ALT-bos suvažiavimų dalis: sveikintojų vardai, titulai ir pozicijos turi sukelti visuomenės pritarimo ALT-bai iliuziją. Gal kiek įdomiau, kad pirmą kartą pačiame suvažiavime priekaištauta centrui dėl skyrių ignoravimo. (“Į Laisvę” žurnalas tą anomaliją pakartotinai yra ryškinęs — Red.). Ir charakteringa, kad priekaištai pasigirdo iš tokių žmonių, kurie visai neseniai patys tą ignoravimą vykdė, rėmė ar teisino-
Žmonių ir organizacijų puolimai irgi yra ištikimas veik kiekvieno ALT-bos suvažiavimo palydovas. Senesniais laikais aštriai būdavo puolamas Vyriausias Lietuvos Išlaisvinimo Komitetas, vėliau — Rezoliucijoms Remti Komitetas, o pastaruoju metu — Lietuvių Bendruomenė. Tai rusiškoji taktika: nukreipti dėmesiui nuo savo negalių organizuoti žydų pogromus.
Lietuvių Bendruomenei šiame suvažiavime buvo mesti žiaurūs kaltinimai: ji sutrukdžiusi audienciją pas JAV prezidentą, pakenkusi vysk. V. Brizgio organizuojamai pavergtos Lietuvos Bažnyčios šalpai, stabdžiusi Lietuvos laisvinimo darbą. Tačiau kaltintojai nenurodė, kurie LB pareigūnai, kada ir kokiose aplinkybėse tuos nusikalstamus darbus padarė. Dėl to galima daryti prielaidą, kad kaltinimai buvo sufabrikuoti. (Redakcijos pastaba: tuo reikalu “Į Laisvę” redakcija telefonu susirišo su buv. JAV LB centro valdybos pirmininku inž, Bronių Nainiu ir paprašė jo komentarų. B. Nainys kategoriškai pareiškė, kad Amerikos Liet. Taryba niekad su centro valdyba jo kadencijos metu vizito pas JAV prezidentą klausimo nėra diskutavę, nei su J. E. vysk. V. Brizgiu pavergtos Lietuvos Bažnyčios šalpos reikalų. Jis apgailestavo, kad tokie neatsakomingi pareiškimai, kuriuos spausdina 1970.XI.20 “Dirva”, suvažiavime buvę padaryti).
Rezoliucijų pateiktame projekte randami tradiciškai reiškiami Lietuvos okupacijos pasmerkimai, pasilinkčiojimai patiems sau ir p. Viena rezoliucija verta rimtesnio dėmesio. Tai raginimas “sujungti visas Amerikos lietuvių jėgas ALT-boje”. Visi geros valios lietuviai tą raginimą turėtų išgirsti. Pirmiausia turėtų išgirsti patys ragintojai. Juk pagrindinė apsijungimo kliūtis ir yra ne kas kita, kaip pati Amerikos Lietuvių Taryba.
Naujasis Amerikos Lietuvių Tarybos pirmininkas dr. K. Bobelis gavo sunkią pareigą tą sujungimą į-vykdyti. Sujungimas nebus pasiektas žodinėmis bendrybėmis, bet morale ir teise pagrįstų sąlygų sudarymu. ALT-ba turi ne tik visuomenę sujungti, bet ja remtis ir ją reprezentuoti. Modus operandi sujungimui įvykdyti galėtų būti toks:
1. Ne talmudišku gudragalviavimu, bet atsakomingu sąžiningumu oficialiai aptarti Amerikos Lietuvių Tarybos nario kvalifikacijas. Visos kvalifikuotos organizacijos taryboje dalyvauja su pilnomis nario teisėmis.
2. Panaikinti keturių tarybos narių specialias privilegijas. Jos neturi jokio racionalaus pateisinimo.
3. Skubiai sušaukti ALT-bos skyrių atstovų suvažiavimą.
Jei dr. K. Bobelis turės drąsos ir naujoji centro valdyba jam solidarizuos, Amerikos lietuvių svajonė turėti veiksmingą politinę vadovybę galėtų realizuotis. Bet tuo tarpu ženklų optimizmui nesimato. K.
