SKALBĖJOS
KAZYS BRADŪNAS
Kadais prie jauno
Ir amžino šaltinio
Vasaros vakarą
Velėdavo laumė.
Susėsdavom priešpiliuos
Pasiklausyti,
Kaip gražiausios dainos
Vandenų teliūškavimo.
Paskui jau seserys
Ištiesė upėje
Daugianytį rietimą.
Sustodavo mėnuo ir žvaigždės
Šiaurės padangėje
Ir prieš drobių baltumą
Nublanko.
Dabar ten tik motina
Skalbia, skalbia ir skalbia
Kultuve klevo
Sūrų nuo ašarų vandenį,
Nužudytų sūnų
Kruvinus marškinius.
Ir nei laumės,
Nei drobių audėjos
Neateina talkon.
