VARDAI ĮVYKIUOSE
* Jubilėjai.Lietuvos įgaliotas ministeris B. K. Balutis gruodžio 29 d. atšventė savo 75 metų sukaktį. Jis pagarbiausio amžiaus ir ilgiausio stažo diplomatas. Pripratęs Amerikoje prie demokratinės viešosios opinijos, jos žiūri ir savo veikloje. Kai reikėjo parduoti Lietuvos atstovybės namus, pasirūpino turėti tam reikalui ir Vliko, kaip visuomeninio užnugario, pritarimą. — Gaila, kad jam jau 75 metai ir kad jo sveikata netvirta. Gaila taip pat, kad aplinkybių dėka jis turi priklausyti prie tų diplomatų, kurių telefonai veikia tik į vieną pusę — jie kalba, bet jiems neatsako. Būtų visiems džiaugsmo, kad jis sulauktų laiko, kada telefonas veiks vėl abiejuose galuose.
Jubilėjų turėjo, nors jo ir nekėlė, ir ministerio artimiausias bendradarbis atstovybės patarėjas Vincas Balickas, kuriam sukako 50 metų.
Nelinksmas yra prof. Vaclovo Biržiškos, kuriam pernai suėjo 70 metų, jubilėjus, nors jis gražiai atšvęstas. Nelinksma, kai lygini jo praeitį, kuri davė Lietuvai storus bibliografijos tomus, su jo dabartimi, kurioje prisimeni 75 metus sulaukusio MacArthuro žodžius: “Kai jūsų širdis apsitraukia pesimizmo sniegais ir cinizmo ledu, tik tada jūs esate senas”. Šiuo atžvilgiu Vaclovo Biržiškos gaila.
Džiugus jubilėjus buvo Tėviškės Žiburių, Aidų, Lietuvių Dienų, nes jie išsilaikė veikime 5 metus ir tvirtai įaugo į tremties visuomenę. Ir Ateitis, atgimusi tremtyje, jau ištesėjo 5 metus, moderniai ir elegantiškai prisistatydama jaunajam skaitytojui.
* Pozityvios kūrybos keliu. Dr. Jonas Grinius, kurio str. apie Lietuvą federacinėje Europoje spausdinamas šiame nr., yra lietuvių studentų auklėtojas Laisvosios Europos universitete Strasbourge, kur jaunimas ugdomas europinei idėjai intelektualiniu atžvilgiu ir pratinamas susigyventi tarpusavio bendravimu.
Dr. Antaną Kučąčia prisimename ne dėl to, kad jam šiemet 55 metai, bet dėl to, kad jis yra vienas iš tų lietuvių dėstytojų Amerikos aukštosiose mokyklose, kurie nesiriboja tik akademiniais kursais. Nepraradęs galvos ir kūrybinės nuotaikos Stutthofo kacete, jau aštunti metai dėsto Scrantono universitete vokiečių, prancūzų kalbas ar politinių mokslų kursą ir sykiu rengia istorines studijas lietuvių visuomenei. Pereitų metų pavasarį pabaigė Amerikos Lietuvių Rymo Katalikų Susivienijimo istoriją. Po to ėmėsi rinkti medžiagą Bostono lietuvių parapijos istorijai ir ją baigs šią vasarą. Trečias darbas — tai Amerikos Lietuvių Katalikų istorija, kuri numatyta baigti 1956. Ją rengia kolektyvas, kuriame vyr. redaktorius yra A. Kučas, o vienas iš rūpestingiausių jam talkininkų Tėvas V. Gidžiūnas.
Tuo pačiu metu, kai rašytoja Alė Rūta Nakaitė Arbačiauskienė išpopuliarėjo savųjų visuomenėje romanu “Trumpa diena”, laimėdama “Draugo premiją, jos vyras Edmundas Arbačiauskas populiarėja savo architektūriniais statybiniais projektais Detroite tarp svetimųjų.
Tarp tų, kurie sava iniciatyva imasi informuoti svetimuosius apie Lietuvą, — šiuo tarpu teko pastebėti kun. J. Kučingį (Los Angeles), kuris yra medžiagos pateikęs Tablet, kaip tai matyti iš to laikraščio vasario 5 nr. O prof. J. Eretas su tikra šviesa apie darbininkų padėtį sovietiniame režime nuėjo pas Ženevos darbininkus. Jo paskaita darbininkų sąjungos paskelbta brošiūra “Der christliche Arbeiter im Strum der eit”. Šveicarijoje vakarai dar mažiau apšviesti, o rytuose daug pasidarbavęs yra mūsų bičiulis rašytojas E. Schaper.
• Intelektualinis atžalynas.Elektros inžinierius Antanas Sabaliauskas, kurio str. apie būsimąją Lietuvos elektrifikaciją spausdinamas šiame nr., gimė 1929 Paystryje; gimnaziją pradėjo Panevėžyje, baigė Eichstatte; Jėzuitų universitetą St. Louis pereitą pavasarį ir dabar turi darbą New Yorke.
• Visuomeninio darbo pasėkoje.
Gen. St. Raštikis, kuris dėstė Syrakuse universitete, prieš dvejus metus Vliko buvo pakviestas specialiam darbui į Europą, bet paskui vėl atleistas. Grįžęs į Ameriką, savo buvusio darbo neatgavo. Persikėlęs i Los Angeles taip pat negauna jokio darbo jokiame fabrike.
• Dr. Domas Krivickas,kuris dirba Kongreso bibliotekoje, yra tapęs ir min. Žadeikio juriskonsultu su atlyginimu iš Lietuvos aukso likučių.
Visuomeninių įstaigų užprašytas, Dr. A. Šapoka parašė studiją apie Vilnių, bet kai parašytą veikalą reikėjo išleisti, teko rūpintis jau pačiam autoriui.
