STUDIJŲ IR POILSIO DIENOS DAINAVOJE

Karšta buvo šių metų vasara. Rekordinė temperatūra vargino visą Ameriką. Ir, kai LF bičiuliai ir jų svečiai rinkosi 27-tojon Studijų ir poilsio savaitėn liepos 31 - rugpiūčio 5 Dainavon, vasaros kaitra buvo įsisiūbavusi visu įniršimu. Temperatūra siekdavo iki 90 laipsnių F ir daugiau, o nakčiai nukrisdavo tiktai keliais laipsniais. Spyglio ežeras buvo ne tik maloni pramoga, bet ir reikalinga atgaiva.

Atvažiavusieji jau rado stovyklos vadovybę pilnai pasiruošusią stovyklautojus priimti: patalpomis rūpinosi ir komendanto pareigas ėjo Vytautas Petrulis, maitinimo ir kitais ūkio reikalais — vyriausios šeimininkės Vanda Majauskienė ir Joana Kurienė, iždininkas Edmundas Binkis ir LFB centro valdybos pirm. Balys Raugas jau buvo keliose vietose iškabinęs detalizuotą visos savaitės programą. Jis moderavo ir visą studijinę savaitės programą.

Sekmadienio popietė buvo tiktai "įsikūrimo”, pažinčių atnaujinimo, pasivaikščiojimo ir Spyglio vandens malonumo išmėginimas. Pirmadienį pradėta jau nustatytoji programa. Ji buvo taip sustatyta, kad stovyklautojams nebuvo laiko nuobodžiauti.

Atidaromąjį žodį, pakeliant vėliavas prie Ateitininkų kryžiaus, tarė C. V. pirm. B. Raugas.

Šių metų studijinės savaitės paskaitos - pranešimai buvo sugrupuoti į dvi ryškias temas: praeities prisiminimai - minėjimai ir dabarties aktualijos bei rūpesčiai, metant žvilgsnį į ateitį.

“Aušra”, Darius - Girėnas, Vaižgantas

Istorikė Alicija Rūgytė skaitė pirmąją paskaitą “Aušra” ir jos pasirodymo istorinė apžvalga”. Davusi “Aušros” atsiradimo istoriją, jos tikslus ir nušvietusi jos svarbą lietuvių tautai, prelegentė trumpai perbėgo ir trejus metus ėjusio laikraščio - žurnalo programą bei turinį. Apolinaras Bagdonas, pedagogas, rašytojas ir poetas lyg ir pratęsė p. Rūgytės paskaitą, kalbėdamas apie aušrininkus ir Mažąją Lietuvą.

Šia proga stovyklautojai išreiškė padėką Alicijai Rūgytei ir Lietuvių istorijos draugijai, perspausdinusiai “Aušrą”. Turbūt vienas iš vertingiausių “Aušrai” prisiminti paminklų. Vienas tomas jau išleistas, antrasis jau baigiamas įrišti.

Pirmadienio vakare buvo atidaryta Dainavos didžiojoje salėje St. Smalinskienės ir D. Tarabildienės kūrinių paroda. B. Raugas nupasakojo dailininkių nueitąjį meno kelią, o dail. N. Palubinskienė, kuri pereitais metais laimėjo Ohio liet. gydytojų draugijos premiją, kalbėjo apie Lietuvos dailės vystymąsi.

Tiesa, jau po pirmos pilnos dienos stovyklautojai įsitikino, kad sumanios šeimininkės stovyklautojams neleis alkti ir iš tikrųjų skaniai maitino net keturis kartus per dieną.

Antradienį vėl grįžome į praeitį ir pa minėjome Dariaus - Girėno 50-ją skrydžio sukaktį. Apie mūsų transatlantinius lakūnus ir jų tragediją “Darbininko” redaktoriaus Pauliaus Jurkaus paruoštį paskaitą (autorius dėl kitų svarbių įsipareigojimų iš New Yorko atvykti negalėjo) perskaitė B. Raugas. Marija Raugienė padeklamavo J. Paukštelio ir S. Santvara eilėraščių, skirtų žuvusiųjų garbei. Tos pačios dienos popietėje A. P. Bagdonas skaitė paskaitą apie Vaižgantą, pateikdamas jo biografinių duomenų, išryškindamas jo asmenį ir nagrinėdamas jo kūrybinį palikimą.

Šv. Kazimiero sukaktis

Vakare klausytojai buvo nukelti į prieš penkis šimtus metų Lietuvos istorijos įvykį ir to įvykio planuojamą prisiminimą — šv. Kazimiero metus. Čia kalbėjo rašytojas Vytautas Volertas, šv. Kazimiero sukakties minėjimo vyr. komiteto pirmininkas, primindamas, kad dabartiniai Lietuvos okupantai Šventojo karstą iškėlė į Antakalnio šventovę, o katedrą pavertė meno galerija ir auditorija. Jo vardo šventovė paversta ateistų muziejumi. Ar dar galima baisiau pasijuokti iš tikinčiųjų ir išniekinti Šventąjį?

Prelegentas plačiau sustojo prie komiteto, kuris buvo sudarytas prieš dvejus metus, darbų ir plačios apimties planų šiai sukakčiai paminėti. Jau didžiausia planų - darbų dalis atlikta: popiežius Jonas Paulius II sutiko ateinančių metų kovo 4 d. laikyti šv. Petro bazilikoje Mišias. Romoje minėjimo komitetui vadovauja šv. Kazimiero kolegijos rektorius prel. L. Tulaba ir prorektorius kun. A. Bartkus iš Pennsylvanijos. Iškilmės bus baigtos Toronte vasarą. Čia komitetui vadovauja dr. J. Sun-gaila.

Kad ši sukaktis nepasibaigtų kartu su pamaldomis ir minėjimais, bet liktų ir ilgam atminimui, yra nukaldinti sidabriniai ir bronziniai medaliai, spausdinama prof. S. Sužiedėlio knyga su dail. N. Palubinskienės iliustracijomis. Ji bus išversta į anglų ir vokiečių kalbas, o ispaniškai apie šv. Kazimierą yra parašęs dr. Vytautas Dambrava. Prof. P. Rabikauskas parašė išsamų veikalą, kurį išleis lietuviai pranciškonai. Dail. R. Viesulas paruošė Vatikanui pašto ženklo projektą šv. Kazimiero sukakčiai. Specialiai oratorijai muziką sukūrė komp. Darius Lapinskas pagal poeto Kazio Bradūno libretą. Bus išleista poezijos antalogija ir meno albumas, kurį organizuoti buvo pradėjęs a. a. kun. St. Yla. Jo darbą tęsia Paulius Jurkus.

Prelegentas taip pat pasidžiaugė, kad visiems šiems darbams finansuoti aukos gausiai, “stebuklingai” plaukia. Tikimasi, kad sukakčiai artėjant, aukos dar pagausės. Numatytos lietuvių ekskursijos į Romą.

Pasaulio Lietuvių Dienos

Šis istorinis lietuvių išeivijos įvykis, tęsęsis daugiau kaip mėnesį laiko (birželio 21 — liepos 24) ir sujudinęs laisvajame pasaulyje gyvenančius lietuvius, ilgai bus minimas. Kad stovyklautojai, kurių turbūt nemaža dalis buvo ne tik tų Dienų stebėtojai, bet talkino jų paruošimo ir vykdymo darbuose, susidarytų pilnesnį vaizdą ir išgirstų savikritikos žodį, LFB C.V. pakvietė PLD vyr. komiteto pirmininką bič. dr. Antaną Razmą kalbėti šiai auditorijai. Apie VI PLB seimą kalbėjo PLB valdybos vicepirmininkė Milda Lenkauskienė ir apie V PLJ kongresą Siga Lenkauskaitė.

Dr. Razma papasakojo, kaip toms Dienoms buvo ruošiamasi, kaip jos pasisekė, ir kaip, jei ateity būtų ruošiamaos, išvengti klaidų, kurios buvo padarytos šiose PL dienose.

Prieš trejus metus buvo apsispręsta tokias dienas ruošti. Įvairiomis darbo sritimis pasiskirstę veikė 17 komitetų su 200 narių. Komitetai darbus vykdė savarankiškai, koordinuojant vyriausiajam komitetui. Pagrindiniai renginiai: PLB seimas, PLJ kongresas, Dainų šventė, sporto žaidynės, kultūriniai renginiai, į kuriuos įėjo “I Lituani” opera, literatūros vakaras, pasaulio lietuvių dailininkų, draudžiamosios lietuvių spaudos, Prano Domšaičio, tautodailės, Lietuvos žemėlapių, Lietuvos pinigų ir medalių ir jaunųjų dailininkų parodos, kanklių rečitalis, “Antro kaimo” spektakliai, Clevelando vyrų okteto koncertai, lietuvių mūgė, Dariaus - Girėno sukakties minėjimas, lietuviški filmai ir t.t. Įspūdingos buvo pamaldos, laikomos Chicagos arkivyskupo kardinolo Joseph Bernardin ir vyskupo Vincento Brizgio.

Visuose renginiuose dalyvavo daug žmonių: Dainų šventėje — 8.000, (1500 dainininkų-ių, 200 šokėjų), operoje — 4.000, baigiamajame bankete arti 3.500, pamaldose 3.500 ir t.t. Ir visiems kitiems tiek kultūriniams, tiek pramoginiams renginiams netrūko dalyvių. Visos salės buvo perpildytos. Dėl tokios tų renginių gausybės, daugeliui pritrūko laiko, nespėjo pamatyti, ką norėjo, pervargo. Ateityje nereikėtų tokių dienų programas išplėsti į tokią visas sritis apimančią skalę.

JAV prez. Reagano telefoninis sveikinimas PLD rengėjams ir dalyviams gautas Lino Kojelio, dirbančio Baltuosiuose Rūmuose Washingtone, dėka.

Rengėjams iš pradžių didelę baimę kėlė lėšų klausimas. Buvo numatytas pusės milijono dol. biudžetas, lis peršoko gerokai 600.000 dol. Ir kaip atrodo, jis bus subalansuotas su nemažu likučiu. Didžiausį nuostolį davė operos pastatymas. Pajamų pozicijose: mecenatai — 60.000 dol., LB apylinkės — 40.000 dol., Dienų dalyviai sudėjo apie 2/3 visų pajamų. Viską susumavus, dr. Razma kalbėjo: žinojome, kad bus sunkus darbas, bet visi nuoširdžiai dirbome, todėl sklandžiai praėjo, bendri atsiliepimai neblogi, spaudos kritika objektyvi; psichologiškai pasijutome esą gražios ir gyvos lietuviškos šeimos nariai, išjudinome veiklą, kuri taip reikalinga ateities darbų planavime. Pirmininkas su padėka prisiminė komitetus, intensyviai dirbusius pusantrų metų.

Apie VI PLB seimą kalbėjo Milda Lenkauskienė. Seime buvo atstovaujami 16 kraštų su 111 atstovų, kurie išsakė savo kraštų lietuvių rūpesčius. Seimo rengimo komiteto pirmininkas buvo dr. Petras Kisielius. Seimui pirmininkavo Algis Raulinaitis. Naujon valdybon išrinkti: Vytautas Kamantas, dr. Tomas Rimeikis, Algimantas Gečys, Raimundas Kudukis, Birutė Jasaitienė, Mykolas Drunga ir Milda Lenkauskienė. Išleistas impozantiškas II PLD leidinys, didelio formato, 332 psl., su gausia iliustracine medžiaga. Red. Br. Nainys.

1983 m. studijų ir poilsio savaitės dalyvių dalis

Nuotr. Jono Urbono

Siga Lenkauskaitė labai suglaustai pranešė apie Jaunimo kongreso eigą. Kongreso paskiri renginiai vyko Chicagoje; Oberlino kolegijoje, Ohio; Trent universitete, Ontario, Kanadoje; Toronte, Ottawoje ir Montrealyje. Dalyvius sveikino ir okupuotosios Lietuvos jaunimas. Simboliškai, kongresą atidarant Chicagoje, buvo palikta 40 tuščių kėdžių, prisimenant Lietuvos kankinius jau 40 metų nešančius vergovės jungą. Kalbėdama apie paskaitas ir pranešimus, p. Lenkauskaitė stipriai akcentavo lietuviškojo šovinizmo žalą, dėl kurios atstumiame tūkstančius ir lietuviškai galvojančio jaunimo. Pranešėja mano, kad kongresas buvo darbingas ir kūrybingas. Numatytieji kongreso tikslai buvo atsiekti. Kongresas sucementuoja pasauly išsisklaidžiusio jaunimo dalį. Sekantis kongresas numatomas rengti Australijoje.

Komentuojant visus pranešimus, ilgėliau sustota dėl PLB ir Vliko pirmininkų pasirašyto susitarimo vieningai dirbti lygiateisiškumo pagrindu. Išreikšta abejonių, ar tai gyvenime galės būti įvykdyta. Paliestas ir Lituanistinės katedros Chicagos universitete klausimas, priimtųjų rezoliucijų gausa ir t.t.

Deimantinės sukaktys

Vakarinėje paskaitoje, kurią prelegentas Juozas Kojelis pavadino “Žodžiai apie Deimantus”, kalbėjo apie mūsų sąjūdžio deimantines amžiaus sukaktis švenčiančius sąjūdžio bičiulius ir jų generaciją, kurią dr. Juozas Kazickas LF bičiulių susitikime Chicagoje PLD proga pavadino išmintingųjų generacija, — apie dr. Antaną Maceiną ir dr. Adolfą Damušį.

Prelegento sutrumpinta paskaitos versija spausdinama šiame numery.

Kartu su šiais mūsų sąjūdžio šulais pagerbtas stovykloje dalyvaująs bičiulis Juozas Žilionis, išlaikęs aukštai iškeltą mokyklos žibintą nuo Lietuvos laikų iki lituanistinių mokyklų šiame krašte, o dabar, tapęs knygnešiu, skina liet spausdinto žodžio kelią į skaitytojus. “Kad daug dienų tave lydėtų . . .” strp. šiame numeryje kalba plačiau apie Juozą Žilionį.

Čia buvo perskaityti dr. A. Maceinos atsiųsti trys eilėraščiai, skirti šiam prisiminimui. LFB tarybos pirm. A. Raulinaitis, C. V. pirm. B. Raugas, dr. K. Ambrozaitis ir red. V. Rociūnas įkalbėjo sveikinimus į magnetofono juostą, kuri buvo persiųsta dr. Maceinai į Vokietiją.

Konferencija

Ketvirtadienis buvo skirtas LFB konferencijai, kuriai pirmininkavo LFB Tarybos pirm. A. Raulinaitis. Jis perskaitė ir dr. Juozo Girniaus atsiųstą paskaitą “Kritiškas žvilgsnis į save”. Trys koreferentai: dr. K. Ambrozaitis, dr. A. Damušis ir V. Vaitiekūnas.

Linas Kojelis stovyklos Dainavos paviljone kalba apie etninių grupių įtaką Washingtone.

Nuotr. Jono Urbono

Konferencija, anot K. Ambrozaičio, yra tartum rekolekcijos, kur vispusiškai žvelgiama į mūsų sąjūdžio uždavinius — kovoti prieš visų mūsų priešą komunizmą, nepagailėti jėgų už išeivijos tautinį ir moralinį išlikimą. Mūsų tikslas — Tėvynės laisvė, todėl mūsų jungtis su kraštu turi būti stiprinama, teikiant pagalbą kovojančiai Lietuvai. “Jei mes nesugrįšime, tegrįžta mūsų darbai”, Maceinos žodžiais baigė savo komentarą dr. Ambrozaitis.

Koreferentas dr. A. Damušis: dr. Girniaus padėties įvertinimas taiklus. Mes nesame sekėjai, todėl daugeliui ir užkliūname. Daug kas bijo mūsų idėjų, kurias skelbiame. Būtinai reikia pokalbių vyresniųjų su jaunesniais ir stipriai akcentuoti socialinės demokratijos reikšmę. Reikia tokių studijinių savaitgalių, kokius praktikuoja Los Angeles frontininkai.

Koref. Vytautas Vaitiekūnas: savikritika tai mūsų pačių prokuroras. Mūsų perspektyva ilgesnė ir toliau siekianti. “Naujoji Romuva” buvo naujos generacijos viešas pristatymas. Mes esame apleidę rezistencijos momentus, stokojame bičiuliškumo ir, jei norime jaunimą įtraukti į rezistencinį darbą, reikia jam duoti konkrečių uždavinių.

Po koreferentų pasisakymų kalbėjo A. Raulinaitis, A. Razma, J. Paliulienė, V. Naudžius, M. Lenkauskienė, J. Kojelis, Br. Krokys, A. Damušis, J. Ardys ir kiti.

Konferencijos metu sudaryta komisija suredagavo ir paskelbė išvadas. Jas spausdiname šiame numery “Su kenčiančia ir kovojančia tauta”.

Po pietų Juozas Kojelis kalbėjo apie Europos parlamento rezoliuciją Pabaltijo valstybių dekolonizacijos reikalu, apie Baltų Laisvės Lygos atstovų susitikimą su dr. Otto von Habsburg, apie Los Angeles pastangas susisiekti su afganų laisvės kovotojais per jų centrą Paryžiuje, apie prez. Reagano raštą, išsiuntinėtą Jungtinių tautų 170 valstybių, apie Lygos darbus, kuriems vykdyti reikalinga daug pinigų. Prašė paramos šiam aktyviam pabaltiečių politiniam sąjūdžiui.

Penktadienio rytą šv. Mišias laikė Detroito Dievo Apvaizdos kleb. kun. V. Kriščiūnevičius. Tuoj po pusryčių buvo tęsiami posėdžiai. Čia išklausyta C.V. ir sambūrių pranešimai iš Chicagos, Clevelando, Detroito, N. Yorko, New Jersey, Philadelphijos, Toronto ir Waterbury. Nutarta pakeisti LFB statutą: centro valdyba ir taryba bus renkama dviejų metų kadencijai tuo pat laiku ir korespondenciniu būdu. “Geležinis fondas” pervestas Tarybos prezidiumo žinion. Nuo dabar ir Taryba turės savo atskirą fondą. Išrinkta kontrolės komisija iš K. Jankūno, A. Pociaus ir V. Vaitiekūno.

“Į Laisvę” fondo lietuviškai kultūrai ugdyti” pranešimą padarė dr. K. Ambrozaitis. Dabar susikoncentruota ties Juozo Brazaičio raštų išleidimu. Jau keturi tomai išleisti. Ketvirtojo tomo mecenatas — dr. Juozas Kazickas (10.000 dol.). Paskutinis, V tomas išeis kitais metais (vienas tomas per metus). Brazaičio monografija dėl dr. J. Girniaus ligos kiek susitrukdė, bet jos rengimas vyksta toliau.

OSI

Office of Special Investigation į-staigos bylos yra dažna ir šiurpi pasikalbėjimų tema naujųjų po II Pas. karo iš Rytų Europos imigrantų į Ameriką. Ši įstaiga ieško nusikaltėlių žydų naikinime Lietuvoje ir kitur, atsigabena liudininkų iš ok. Lietuvos ir kitų kraštų, parūpindama sovietų dažnai sufalsifikuotų dokumentų, dažnai inkriminuodama ir nekaltų žmonių. Bylos gynybos išlaidos yra milžiniškos. Pakaltintieji yra sužlugdomi ne tik finansiškai ir fiziškai, bet ir moraliai.

Šia tema kalbėti buvo pakviesti du prelegentai: adv. Povilas Žumbakis iš Chicagos ir LB Krašto valdybos pirm. dr. Antanas Butkus iš Clevelando. Šiuo metu esą virš 700 bylų, iš kurių aktyvios yra 26. Jei įrodoma kaltė, atimama pilietybė ir nusikaltėlis gali būti deportuotas. Bylose, jei nesi ekspertas, kaip liudininkas ne visada gali kalbėti. Pakaltintojų pristatomų dokumentų ir liudininkų nenori pripažinti. Jau pats toks bylų užvedimas siekia sunaikinti gerą lietuvių vardą politiniai, gi istoriniai — surenka medžiagą prieš mus, kenkia Lietuvos užėmimo nepripažinimui. Buvo užsimintos iki šiol iškeltos bylos prieš lietuvius. Bylų prieš žydų nusikaltimus sovietų okupacijos metu nėra. OSI gali iškelti bylą net penkiolikmečiui. Advokatas P. Žumbakis išvardino bylų padėtį pakaltintų lietuvių. Dauguma nepajėgia samdytis advokatų. Yra atvejų, kad advokatai apsiima vesti bylas nemokamai. Daivos Kezienės ir Rasos Razgaitienės pagalba per Americans for Due Process draugiją yra labai vertinga. Jos reikalus pristato objektyviai. Abu kalbėtojai yra gerai susipažinę su OSI veikla. Lietuvių pagalba pakaltintiesiems ateina labai pavėluotai ir ji labai silpna. Geras ženklas, kad trys pagrindiniai mūsų veiksniai šiuo klausimu sutarė dirbti vieningai. Dr. Butkus ypač su skaudančia širdimi akcentavo faktą, kad OSI bendradarbiauja su KGB įstaigomis, kurios nori nutildyti antikomunistinę veiklą Amerikoje, pristatant pabėgėlius kaip nacių koloborantus ir prisidėjusius prie žydų naikinimo. Jis siūlo veikti kartu su kitomis paliestomis tautybėmis.

Reikšmingas precedentas

Amerikiečių didžiojoje spaudoje plačiai nuskambėjo Juozo Kungio, 68 m. lietuvio teismas Newarke, N.J., kur distrikto federalinis teisėjas Di-ckinson R. Debevoise š.m. rugsėjo 28 d. atsisakė priimti sovietų pateiktus įrodymus OSI jam iškeltoje byloje atimti pilietybę. Dvylikoje bylų tokie parodymai buvę OSI įstaigos labai sėkmingai panaudoti.

OSI viršininkas Neil Sher patvirtino, kad yra buvę atvejų, kai ir ši įstaiga negalėjusi patikėti sovietų informacijai. Šis precedentas, anot jo, palies 30 dabar vedamų bylų ir dar 270 bylų, kurias rengia valdžios advokatai asmenims, pakaltintiems už koloboravimą su naciais (Cleveland Plain Dealer, 1983.11.8).

Teigiama, kad Juozo Kungio bylos vedimas kaštavo per 200.000 dol. Kas padengs šias išlaidas? Ar ilgai trukusi agonija nebus vėl pakartota? Gal šis precedentas ir kitiems neteisingai pakaltintiems duos vilties laimėti prieš sovietų klastotų dokumentų ir liudininkų gausą.

Penktadienio vakare kalbėjo dr. Vytautas Dambrava iš Venecuelos, ilgus metus dirbęs JAV diplomatinėje tarnyboje tema “Rezistento žvilgsnis iš Pietų į Šiaurę”. Gilus ir įspūdingas kalbėtojas gan ilgame pranešime kvietė nenutolti nuo rezistencijos tikslų, nežiūrint, kokiame krašte bebūtumėm, tęsti kovą už Lietuvos laisvę. Jis konkrečiais pavyzdžiais nurodė, kaip Venezuela ir kiti Pietų Amerikos kraštai su mažomis lietuviškomis kolonijomis kelia Lietuvos bylą, garsina jos vardą ir jieško draugų įtakinguose tų kraštų sluoksniuose bei paskiruose asmenyse.

Šeštadienio rytą stovyklautojai dalyvavo šv. Mišiose, kurias atnašavo prel. dr. P. Čeliešius ir kun. V. Kriščiūnevičius.

Po pusryčių kalbėjo dr. A. Pranckevičius, neseniai pasitraukęs iš ok. Lietuvos. Jo tema: “KGB veikla Sovietų Sąjungoje ir užsienyje”. KGB savo darbui vykdyti naudoja apie penkis milijonus agentų, dirbančių Sovietijoje ir užsienyje, kur jie infiltruoja savo žmones į įstaigas, antikomunistines organizacijas, į tikinčiųjų bendruomenes, ruošdami penktąją koloną, kuri praverstų krašte revoliucijos atveju.

Ir Lino Kojelio pranešimu šeštadienio popietėje buvo užbaigtas paskaitų ciklas. Jaunasis Kojelis, kurio ir lietuviškoji veikla yra plačiai žinoma įvairiuose mūsų gyvenimo sektoriuose:    Lietuvių Bendruomenėje, frontininkuose, ateitininkuose ir Jaunimo sąjungoje, jis taip pat rašo spaudoje, gabus iliustratorius - kartonistas, turi bakalaurą iš UCLA ir magistro laipsnį iš Princetono universiteto iš politinių mokslų, dirbęs JAV senatoriaus štabe, JAV krašto apsaugos ministerijoje, nuo š.m. gegužės mėn. dirba Baltuosiuose Rūmuose, kaip Viešųjų ryšių įstaigos direktorės pavaduotojas. Jis kalbėjo tema “Etninės grupės ir jų įtaka Wa-shingtone”. Kojelio pareigų grandinėje, be pagalbos įvairiuose etninių grupių reikaluose, numatyta — jis turi būti ir “akimis ir ausimis Baltiesiems Rūmams” ir perduoti instrukcijas tautų mažumoms. Pats prez. Reaganas esąs gerai informuotas apie Pabaltijo kraštus. Jis ir kiti egzekutyvo pareigūnai yra palankūs šių kraštų laisvės aspiracijoms. Pagal čia susidariusią nuomonę, lietuviai yra labai gerai organizuota grupė. Šiam tokiam teigiamam įvertinimui daug pasitarnavo Aušra Zerr ir Pabaltiečių Laisvės lyga. Bendrai, Baltieji Rūmai etnines ir rasines grupes traktuoją vienodai. To negalima pasakyti apie didžiąją amerikiečių spaudą, kuri pav. pabaltiečių reikalus laiko ne labai reikšmingais. Vyriausybė čia gali ką nors padaryti tiktai neoficialiais ir nesireklamuojančiais keliais.

Šeštadienį, 5 vai. p.p. Mišias už žuvusius Lietuvių Fronto bičiulius aukojo kun. V. Kriščiūnevičius. Vytauto Volerto jautri malda, prašanti Lietuvai laisvės, ir skambios giesmės didino pamaldų religinę nuotaiką.

Koncertas

Tradiciniam poilsio ir studijų savaitės užbaigiamajam koncertui šiemet buvo pakviesti du jauni dainos menininkai: sopranas Rūta Pakštaitė (21 m.) ir baritonas Carmen Valančiūnas-De Michael (22 m.) iš Chicagos. Abu dainininkai, turėdami neabejotinus talentus ir gerai pasiruošę dainininkai, jau yra davę daug koncertų ir susilaukų muzikos kritikų gražių įvertinimų. Jiems akomponavo muz. Jonas Govėdas iš Toronto. Išpildyta Mozarto, Schuberto, Strausso, Banaičio, Charpentier, Donizetti ir Verdi kūriniai. Jų išpildomos dainos, arijos ir ypatingai duetas “Si, Vendetta” iš Rigoletto operos, už kurią jie šiemet laimėjo ir pirmą vietą LB Kultūros tarybos surengtame jaunųjų dainininkų ir instrumentalistų konkurse Clevelande, buvo pilnos salės klausytojų entuziastingai priimti ir nepagailėta jiems triukšmingų bisavimų. Be savaitės stovyklautojų (per 100) dalyvavo ir svečių iš Detroito ir apylinkėje gyvenančių lietuvių. Kūriniai buvo išpildomi originaliomis kalbomis. Koncerto pranešėja Milda Lenkauskienė sklandžiais tekstų vertimais ir elegantišku pravedimu koncertui suteikė prideramo orumo. Nors salė tokiems koncertams ir nėra dėkinga, bet išskirtinai gražių balsų jaunieji menininkai davė ilgai atmintiną koncertą.

Po koncerto dalyviai ir menininkai valgyklos salėje susirinko nuotaikingam pabendravimui ir pasilinksminimui.

Sekmadienio rytą po pusryčių nuleistos vėliavos. A. Raulinaitis atsisveikinimo Žodį padėkojo CV pirmininkui, talkininkams ir visiems prisi-dėjusiems prie stovyklos pasisekimo. “Lietuva, Tėvyne mūsų” garsais užbaigta studijų ir poilsio savaitė, kuri savo dalyviais, programa, pramogomis nedaug kuo tesiskyrė nuo ankstyvesniųjų savaičių. Kol tokioms savaitėms bus rodomas dėmesys, jos bus ruošiamos ir ateityje.

Sekanti tokia savaitė rengiama Lietuvių pranciškonų vasarvietėje, Kennebunkporte, Maine, liepos 14-21 dienomis. Apie ją bus informuojama spaudoje ir LFB sambūriuose.

LFB centro valdybą, kuri surengė šią sėkmingą savaitę, sudarė: pirm. Balys Raugas, narys atskiriems uždaviniams Vytautas Volertas, sekr. Edmundas Binkis, ižd. Vytautas Volertas, jr., socialiniams reikalams dr. Albinas Šmulkštys ir valdybos nariai: Marija Raugienė ir Pranas Baras.

V. Rociūnas

Solistų koncerto pranešėja Milda Lenkauskienė, sol. Rūta Pakštaitė, akomp. Jonas Gavėdas ir sol. Carmen Valančiunas - de Michael. Nuotr. Jono Urbono