FRONTININKŲ STOVYKLA STUDENTŲ AKIMIS

Studentės Marija (kairėje) ir Vilija Eivaitės su prof. J. Brazaičiu LFB stovykloje

LFB studijų ir poilsio stovykla Dainavoje 1974 sutraukė palyginti nemažą skaičių studentų. Pirmosiomis savaitės dienomis jų nebuvo daug, bet skaičius žymiai paaugo savaitės gale, ypač prieš jaunimo simpoziumą.

Pasibaigus stovyklai, keliolikai stovykloje aktyviau dalyvavusių studentų buvo pasiųstos anketos su klausimais. Atsakymų susilaukta iš maždaug 75%. Reikia pripažinti, kad gautųjų atsakymų skaičius nėra pakankamas reikšmingesnėm išvadom padaryti, tačiau vis tiek iš jų galima pajusti tam tikrą linkmę studentų nusiteikimuose ir galvosenoje.

Visi į anketą atsakiusieji buvo studentai ateitininkai ir tik vienas skautas. Apie jų lietuvišką visuomeninę-politinę orientaciją galima susidaryti vaizdą iš jų pažinimo kitų, ne studentų, lietuviškų organizacijų. Pav., visi atsakiusieji žinojo apie Lietuvių Bendruomenės darbus ir tik po vieną apie Vliko ir Altos. Dauguma atsakiusiųjų buvo girdėję apie Rezoliucijoms Remti Komitetą ir Batuną, mažesnė dalis — apie Lietuvių Krikščionių Demokratų Sąjungą, dar mažesnė — apie Lietuvos Laisvės Komitetą; nė vienas nieko nebuvo girdėjęs apie Lietuvių Vienybės Sąjūdį.

Atsakydami į klausimą, kur daugiausia įgiję žinių apie lietuvišką veiklą, studentai pirmiausiai nurodė šeimą, toliau organizaciją ir spaudą, o mokykla gavo tik vieną balsą. Tas faktas turėtų būti įdomus tėvams, pedagogams ir visuomeninės veiklos organizatoriams.

Vertindami LFB stovyklos programą, jaunieji palankiausiai pasisakė apie jaunimo simpoziumą ir V. Kamanto pranešimą, diskutuojant LB klausimus (pranešimas atspausdintas “Į Laisvę” 1974 gruodžio numeryje). Gero žodžio susilaukė ir kiti paskaitininkai bei pranešėjai. Kad aplamai stovykla jauniesiems patiko, galima padaryti išvadą iš to, kad visi pareiškė norą vėl su LF bičiuliais stovyklauti. Daugumas pageidavo, kad būtų įtraukti į aktyvius programos dalyvius.

Daugumas atsakiusiųjų prisipažino, kad lietuviškame gyvenime visuomeniškai-politiškai reikštis jiems būtų priimtini LFB organizaciniai rėmai.

Solistė G. Čapkauskienė jiems labai patikusi. Taip pat entuziastiškai sutiko ir rašytojus — Brazdžionį, Baroną ir Volertą. Šia eile labiausiai norėtų vėl juos išgirsti.

Iš stovyklos trūkumų atsakymuose paminėta: nedaug studentų ir nepakankamas jaunimo įtraukimas į programą. Gerokai pasibarta dėl kalbų prieš jaunimo simpoziumą ir dėl ribojimo laiko įdomioms diskusijoms. Studentų pageidavimai: daugiau sutelkti jaunimo ir aktyviau įjungti į programą; vyresniesiems sprendžiant savo problemas, jaunimui suorganizuoti savo užsiėmimus ar sportą; nenutraukti įdomių diskusijų, net nustatytam laikui pasibaigus, o taip pat jų dirbtinai neužtęsti, kai pritrūksta diskutuojančių; suorganizuoti praktiškų su laisvinimo veikla susijusių seminarų. Vieno studento buvo ir toks pageidavimas:    “Labai patiko p. Barzduko komentarai po paskaitų ir simpoziumų. Jo pasisakymai ir vertinimai turėtų būti kiekvienos paskaitos dalis”.

Kaip ir kad iš negausių pasisakymų aiškėja, studentai nuo lietuviškos veiklos nebėga, kaip kas kad nori įtikinti, bet ja domisi, jei tik jiem parodomas reikiamas respektas. Laipsniškai jiems perduodant su didesne atsakomybe surištas pareigas, bus susilaukta naujų visuomenės vadų, kuriais galės didžiuotis ir išeivija, ir lietuvių tauta.

Jkj.