JAUNIMO PARUOŠIMAS PRAKTIŠKIEMS LIETUVOS LAISVINIMO DARBAMS
JŪRATĖ PAŽĖRAITĖ
Išeivijos lietuvių jaunimo organizacijos bando jaunime įskiepyti lietuviškumą bei paruošti jį Lietuvos laisvinimo darbui. Tai, žinoma, nėra lengvas darbas, ir tų pastangų ir darbo rezultatais nesame pilnai patenkinti. Ypač šlubuojame jaunimo paruošime Lietuvos laisvinimo darbui.
Aktyviai dalyvauju skautų veikloje. Mūsų pastangos šioje organizacijoje paruošiant jaunimą Lietuvos laisvinimo ir visuomeniniam darbui yra man pilnai žinomos. Nesuklysiu sakydama, kad panaši padėtis yra ir kitose organizacijose — ateitininkuose, Lietuvos Vyčiuose, LB jaunimo sekcijoje ir kit.
Skautuose (ypač, Los Angeles mieste!) matosi konkrečių pastangų jaunimo paruošime politiniam ir visuomeniniam darbui. Jaunuosiuose skautuose (paukštytėse ir vilkiukuose), be abejo, mūsų pastangos yra ribotos, nes jie per jauni (6-11 metų amžiaus) tą reikalą pasisavinti ar imtis kokių nors konkretesnių darbelių Lietuvos laisvinimo žygyje. Mes, skautai, to amžiaus jaunimą suburiame, įkvepiame jiems lietuviškos dvasios per visą savo veiklą bei laipsnių programas. Ir mažiukai įgyja patirties ganizacijos vadovavime.
Skautams (11 - 17 metų amžiaus) ir vyresniems skautams (17 metų ir senesniems) Lietuvos laisvinimo darbas pilniau įkandamas. Mūsų organizacinėje veikloje šis jaunimas supažindinamas su Lietuvos istorija ir dabartine padėtimi krašte. Kolegijas ir universitetus lankantieji buriasi į akademikus skautus. Ne paslaptis, kad skautams priklausąs jaunimas ruošiamas tik skautų veiklai. Skautuose kitai lietuviškai veiklai teskiriamas nežymus dėmesys. Be didesnių pastangų būtų galima įtraukti bei įjungti skautus į Lietuvos laisvinimo ir kitą mūsų visuomeninį darbą.
Nors paukštytės ir vilkiukai yra dar labai trapūs sutvėrimai, bet ir jų veikloje būtų galima skirti daugiau dėmesio Lietuvos praeičiai ir dabarčiai. Mano nuomone, asmeniškų ryšių palaikymas su okupuotoje Lietuvoje gyvenančiomis giminėmis, ypač jaunimu, galėtų būti skatinamas. Vyresnieji skautai turėtų pilniau susipažinti bei būti supažindinti su pagrindinėmis mūsų organizacijomis ir jų siekiais. Sueigose būtų galima turėti paskaitėles bei diskusijas Lietuvos laisvinimo klausimais. Be abejo, turėtumėm surasti gerų paskaitininkų ir juos į savo sueigas kviesti. Reiktų paruošti skautams (ir kitoms organizacijoms) tam tikrą planelį Lietuvos laisvinimo darbui ir stengtis jį įgyvendinti. Čia skautai neturėtų vengti pašaliečių ekspertų talkos bei paramos. Reiktų periodiniai ir kritiškai pažiūrėti į tuos planelius ir jų vykdymą ir įnešti kasmet naujų papildymų. Vyresnės skautės ir Vyčiai galėtų tikrai pilniau įsijungti į Lietuvos laisvinimo darbą. Jie, kaip ir visas kitas mūsų jaunimas, stokoja šiuo klausimu ir žinių, ir praktikos. Jų akiratį būtų galima praplėsti paskaitomis, simpoziumais bei diskusijomis. Bręstančiam mūsų jaunimui, su viena ar kita išimtimi, trūksta intelektualinio bei gilesnio Lietuvos bylos bei lietuviško reikalo pažinimo bei supratimo.
Skautam akademikam (ir to amžiaus kitam jaunimui) reikštis Lietuvos laisvinimo darbe galimybės yra neribotos. Šis jaunimas, be abejo, turėtų praplėsti savo horizontus visais galimais būdais — privačiomis studijomis bei gilesnio pobūdžio paskaitomis ar simpoziumais. Šis jaunimas galėtų ieškoti būdų, kaip pasiekti pavergtuosius Lietuvoje modernios Vakarų kultūros pavyzdžiais, pristatyti savo lankomose kolegijose bei universitetuose Lietuvos bylą tinkamoje šviesoje, atitaisyti randamas klaidas mokslinėje ir viešojoje literatūroje (laikraščiuose, žurnaluose, knygose ir pan.), ruošti seminarus Lietuvos ir lietuvių klausimais ir aktyviai dalyvauti kitų grupių ruošiamuose parengimuose, kuriuose tik gali iškilti mūsų reikalas.
Ekspertų Lietuvos laisvinimo darbe perdaug neturime. Visos jaunimo organizacijos turėtų artimai bendradarbiauti ir tų ekspertų išmintimi bei patirtimi dalintis. Dirbdami kartu ir planingai, tikrai sulauktumėm apčiuopiamesnių rezultatų ruošiant jaunimą ir jį įjungiant į Lietuvos laisvinimo darbą.