MAŽIEJI VAKARŲ IR RYTŲ KLAUSIMAI
MLT pirmininko vizitas Washingtone parodė, kad M. Lietuvos ateitis labai daug priklausys nuo mūsų pačių iniciatyvos, pirmiausia nuo pačių M. Lietuvos žmonių vaidmens, kurį MLT pirmininkas teisingai pabrėžia bet kuria proga. Bet lig šiol nei MLT nei kiti mūsų veiksniai M. Lietuvos bylai, išskyrus vieną priedą prie Vliko memorandumo, įteikto D. Britanijos, JV, Prancūzijos vyriausybėms, praktiškai nieko nėra paruošę, kaip lygiai nieko nėra paruošta nei Lietuvos rytų bylai, nors tiem dviem reikalam buvo sudaryta VT atskira tarnyba, paskutiniu laiku vadinta bendrųjų reikalų tarnyba. Daugiau pastangų nuėjo ne šioms problemoms spręsti, bet atstovavimo reikalui. Neseniai Toronte susiorganizavo M. Lietuvos rezistencija, vadinas, naujas keleto, ar geriausiu atveju, keliolikos žmonių sambūris šalia MLT. Jo uždavinys bus diriguoti “mažlietuvių rezistencijos atstovo” Simonaičio veiklai Vlike, nors tai veiklai natūraliai diriguoja MLT, kuriai Simonaitis pirmininkauja. Savo ruožtu M. Geležinis pagal Vliko susitarimą su MLT yra VT kaip MLT atstovas, ne “mažlietuvių rezistencijos”. Sunku suprasti, kam tas dirbtinis atstovavimo dvilypumas; kam jėgų pulverizacija, kai ir pačioj MLT pietnemuniečių, palyginti, yra nedaug. Atrodo, kad “maž-lietuviai” nori pasekti blogaisiais pavyzdžiais “didlietuvių”, kurių penki žmonės jau sudaro partiją ir žaidžia fikcijomis, “visuomenei atstovaudami”.
Ar ne kuriozas gavos: kol tebuvo tik viena "mažlietuvių” organizacija, VT veikė tarnyba rytų ir vakarų Lietuvos problemoms; kai susiorganizavo dar ir antra, reikėjo nubraukti ir pačią tarnybą.
M. Lietuvos atstovo atsiradimas Vlike sudarė logišką pagrindą ir rytų Lietuvai pasibelsti į Vliko duris. Vilniaus krašto lietuvių sąjunga taip ir padarė. Tačiau tie, kurie uoliai rėmė M. Lietuvos atstovavimą Vlike, dėl rytų Lietuvos atstovavimo, nors jis lygiai tiek pagrįstas, jau yra priešingi ir savo neigiamam nusistatymui vartoja LF motyvus dėl netinkamumo įvesti į Vliką sritinį principą. L. F. principinis nusistatymas už vientisą ir vieningą Lietuvą galioja tiek Lietuvos vakarams, tiek rytams. Tačiau tie, kurie tą principą yra paneigę Lietuvos vakarų atžvilgiu, dabar gauna patirti, kad klaidinga išeitis, klaidinga prielaida logiškai atveda į tuos padarinius, kurių jie labai nenori pripažinti.
H. Gilius
