Dvasininko ir kovotojo kelias
1909 metų balandžio 21d., Ariogalos vls. Panigėvio k. gimė vienas iš Tauro partizanų apygardos ir Lietuvos išlaisvinimo komiteto įkūrėjų Antanas Ylius. Šeima anksti liko be maitintojo – tėvas Matas Ylius – Ylevičius nuskendo Nemune. Našlaičiais liko 6 vaikai., Antanukui tada buvo dveji metai. Vargo ragauti teko pakankamai. Nuo aštuonerių vasarom ganė pas ūkininkus, o žiemom lankė mokyklą. Keturis skyrius baigė Žąsinų mokykloje, kur mokytojavo marijampolietis Vincas Bendaravičius. Matydamas Antanuko gabumus ir žinodamas sunkią jo šeimos materialinę padėtį, mokytojas patarė kreiptis į Marijampolės marijonų vienuolyną. Padedamas vienuolių A. Ylius baigė Marijampolės marijonų gimnaziją ir 1928m. rudenį pasiųstas į Kauno Vytauto Didžiojo universitetą, Teologijos – filosofijos fakulteto teologijos skyrių..1934m. Kaune įšventintas į kunigus. 1935m. baigė universitetą ir buvo paskirtas į Marijampolę vikaru ir pradžios mokyklos mokytoju – kapelionu.
1940m. bolševikams okupavus Lietuvą marijonų vienuolynas buvo uždarytas, kun. A. Ylius paskirtas į Skardupius . Čia jis įkūrė parapiją ir užsiėmė bažnyčios statyba.
Nors bolševikai visaip trukdė, bet bažnyčią pastatė. Tai buvo laimėjimas - vienintelė Lietuvoje bažnyčia pastatyta bolševikmečiu. Vokiečių okupacijos metais kun. A. Ylius su parapiečių pagalba baigė įrengti bažnyčią, pastatė dviejų aukštų kleboniją – Marijonų naujokyną, parapijos namus su salę ir ūkinį pastatą. Išgelbėjo 4 žydus nuo mirties, kurie vėliau išvyko į Izraelį.
Prasidėjus antrajai bolševikiniai okupacijai daug jaunų vyrų , nenorėdami stoti į okupantų kariuomenę ar būti suimti, išėjo į miškus... Prasidėjo netikrumo laikotarpis. Kun. A. Yliui teko nugirsti apylinkėse kelis nužudymus. Jam parūpo, kas ir kokiu tikslu ir kokia teise tai daro. Kun, A. Ylius susirišo su miško broliais Gavėnais ir kitais būrių vadais ir tokius veiksmus pasmerkė kaip tautinę savižudybę. Nutarta imtis rimtesnių žygių. 1945m. liepos 19 d. kun. A. Yliaus iniciatyva, Skardupių klebonijoje įvyko slaptas pasitarimas, kurio metu buvo įkurtas apylinkės štabas. O tų pačių metų rugpjūčio 15d. Tauro partizanų apygarda, apimanti visą kairįjį Nemuno kraštą. Buvo paskirta štabui paruošti veiklos statutą. Kun. A. Ylius pareikalavo, kad į Statutą būtų įdėtas toks punktas:
- Be Vyriausios štabo vadovybės raštu duoto leidimo nevalia nieko nužudyti... Jis pareikalavo visų ten susirinkusių duoti priesaiką ir tik po šio prisaikdinimo sutiko pilnai su jais bendradarbiauti. Davė priesaiką, pasirinko slapyvardį „Vilkas“. Tai ne plėšrusis vilkas, o DLK Gedimino Vilkas, keliantis pavergtuosius į kovą dėl laisvės...“ aiškino kunigas psiaudonimo prasmę
Kun. A. Yliaus vienintelis tikslas – laisva , nepriklausoma, demokratinė Lietuva, kad tai pasiekti jo iniciatyva 1945 m rugsėjo 16d. buvo įkurtas Lietuvos Išlaisvinimo Komitetas (LIK), kurio tikslas – sutelkti visą Lietuvą kovai prieš tarybų valdžią. Pirmininku paskirtas pulkininkas L. Butkevičius. A. Ylius Komitete ėjo antro pirmininko pavaduotojo pareigas, štabe- Sanitarinio ir ūkio skyriaus viršininkas. LIK neįtikėtinai energingai išplėtė savo veiklą. Tačiau siekiai liko neįgyvendinti prasidėjus areštams. 1945m.spalio naktį iš 21 į 22d. suimtas ir 1946 m. liepos 14d.nuteistas 10 m. lagerio ir 5m. tremties. 1956m. vasarą grįžęs į Lietuvą kunigavo Leščiuose, Šiupyliuose, Šiauliuose. Dėl jo patriotinių pamokslų ir asmeninio pavyzdžio įtakos žmonėms, ypač jaunimui, buvo ištisai persekiojamas, kuriam laikui atimta teisė dirbti kunigu. Tada įsidarbino girininkijoje darbininku, bet nenutraukė ganytojiškos veiklos. Spaudoje ir toliau buvo skleidžiami įvairūs prasimanymai, sukurtas šmeižikiškas filmas „Kryžiaus šešėlyje“ kuriame rodoma kaip kun. A. Ylius dirbdamas darbininku Ariogalos girininkijoje Bersėnų eiguvoje kerta medžių šakas, filme pavaizduota,, kad jis kerta žmonėms galvas. A. Ylius vadinamas vaikų žudiku. Filmas buvo išplatintas mokyklose ir priverstinai rodomas mokiniams ir mokytojams. Visa tai pripildė kunigo kantrybės taurę. Jis 1974m. vasario pradžioje kreipėsi LTSR prokurorą reikalaudamas stabdyti tą šmeižtą, - kitaip susideginsiąs. Žinodami koloborantai, kad kunigas nejuokauja – liovėsi šmeižti.
Kun. A. Ylius buvo paprastas, energingas, puikus organizatorius, oratorius, nepaprastai gabus, mokėjo rusų, vokiečių, prancūzų, lotynų, graikų ir hebrajų kalbas. 1946m. rugpjūčio 15d. Tauro partizanų apygardos įkūrimo metinių proga apdovanotas juostele „Už uolumą“.
Kun. Antanas Ylius save laikė laimingu žmogumi, jau vien dėl to, kad sulaukė savo svajonės išsipildymo – Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo. Veiklos nenutraukė iki mirties. Nepaprastai laimingas buvo, mano kvietimu, atvykęs 1992m. žiemą į Skardupius, ir parodęs kur paslėpti pirmieji Tauro partizanų apygardos steigimo dokumentai. Su pasididžiavimu iškėlęs pasakė „ štai pataikūnai, melo skleidėjai dar vienas jūsų melo demaskavimas. Juk spaudoje eskalavote , kad šiuos dokumentus ir ginklų sandėlį radote vos mus areštavę ...“ Būtumėt matę Jo nuotaiką, jo švytinčias akis, liečiant šiuos brangius dokumentus, po kuriais yra ir Jo parašas. Originalus paliko saugoti Tauro partizanų ir tremties muziejuje. Kaip tada pasakiau, kad norime siūlyti savivaldybei gatvę prie bažnyčios pavadinti kun. Antano Yliaus vardu, gana rimtai atsakė – „ Aš sovietmečiu tiek koloborantų „išgarbintas...“ - Statykite paminklus žuvusiesiems įamžinti...“
Paskutiniuosius gyvenimo metus praleido Šiauliuose ten 1994m. liepos 8 d mirė. Palaidotas Marijampolės vienuolių marijonų kapinėse. Laidotuves pagal Lietuvos kariuomenės protokolą organizavo šviesios atminties monsinjoras kun. Alfonsas Svarinskas.
A.Yliaus karstas pridengtas Trispalve, ant šarvuočio su karine palyda 12 val. sustojo Marijampolėje prie Mykolo Arkangelo bazilikos šventoriaus vartų. Gedulingas Mišias aukojo mons. kun. A. Svarinskas ir Marijampolės parapijos kunigai. Po pamaldų kariai karstą uždėję ant šarvuočio išlydėjo į Marijampolės marijonų kapines. Tai gal vienintelės tokios laidotuvės Lietuvoje. Daug kas buvo šokiruotas... Kapas su kukliu kryžiumi, (taip reikalaujama vienuolių marijonų nuostatuose) ir užrašu primenančiu, čia amžinam poilsiui atgulusį dvasininką, laisvės kovotoją. A. Ylius. Lietuvos prezidento dekretu 1998m. Lietuvos kariuomenės dienos proga apdovanotas Vyčio kryžiaus ll laipsnio ordinu (po mirties) O svarbiausia tai, kad jo atminimas ir darbų prasmingumas yra neužmirštas nei Skardupių parapijos žmonių su dabartiniu klebonu, nei istorija besidominančių lietuvių. Tačiau skaudu, kad šis istorinis pastatas, turintis unikalią istoriją (yra vienintelis Lietuvoje bažnytinis pastatas, kuriame šventiko iniciatyva įkurta partizanų apygarda, LIK, pradėta organizuoti kova su okupantu), niekieno neprižiūrimas, paliktas likimo valiai ir dabartinio klebono P. Kanapkos rūpesčiui...
Aldona Vilutienė
