Jonas Petras Aleščikas

Jonas, Petras  Aleščikas  g. 1916 m. birželio 4 d. Seinų aps., Lazdijų vls., Miškinių k. ūkininko šeimoje. Be jo, šeimoje augo dar keturi broliai ir keturios seserys. 

Baigęs Miškinių kaimo pradinę mokyklą, 1928–1936 m. mokėsi Seinų „Žiburio“ gimnazijoje Lazdijuose, kurią baigęs 1936 m. rugsėjo 27 d. įstojo į Kauno karo mokyklą. Ją baigė 1939 m. Tų pačių metų rugsėjo 16 d. jam suteiktas jaunesniojo leitenanto laipsnis. Buvo paskirtas tarnauti mokomojo būrio instruktoriumi (būrio vado teisėmis) priešlėktuvinėje apsaugos rinktinėje.Tarnauti Nepriklausomos Lietuvos kariuomenėje J. Aleščikui teko neilgai. 1940 m. atėjus sovietams, tarnavo sovietų kariuomenėje Pabradėje. 1941 m. birželio mėn. traukiantis daliniui į rytus, paliko dalinio teritoriją ir perėjęs fronto liniją sugrįžo į Lietuvą, į gimtuosius Miškinius. 1941 m. vedė Stasę Mačėnaitę. 1943 m. buvo išsiųstas į vokiečių frontą, kariavo su rusais prie Ladogos ežero. Gavęs atostogų, į frontą negrįžo, bet pasitraukė į žmonos gimtinę – Ignalinos rajono Juodgalvių kaimą ir pradėjo slapstytis. 

1944 m. slenkant frontui kartu su šeima grįžo į savo tėviškę, Miškinių kaimą. Rusams grįžus vėl slapstėsi. Pasidarė dvi slėptuves: vieną troboje prie krosnies, kitą – sode. Kartą į sodybą užėjus rusams, teko bėgti. Bėgdamas J. Aleščikas buvo sužeistas, laimė, nesunkiai. Į tėviškę daugiau negrįžo. Įstojo į ltn. Gončio-Alseikos kuriamą Šarūno rinktinę. 

Partizanas Rymantas buvo vidutinio ūgio, šviesiaplaukis, mėlynakis, rimtas, mažakalbis. Turėjo gražų balsą ir mėgo dainuoti. Buvo blaivininkas, atsargus ir paslaptingas.1945 m. įsitraukė į aktyvią partizaninę veiklą. Slapyvardžiai – Margis, Gediminas, Rymantas. 1945 m. rugsėjo mėn.–1946 m. vasario mėn. ėjo Šarūno rinktinės vado pareigas. 1946 m. vasarą paskirtas Tauro apygardos rikiuotės skyriaus viršininku. 1947 m. spalio 10 d. tapo Birutės rinktinės vadu, o žuvus Tauro apygardos vadui Antanui Baltūsiui-Žvejui, perėmė Tauro apygardos vado pareigas. Pogrindyje J. Aleščikas turėjo pulkininko laipsnį.

Karinė čekistų grupė ieškodama partizanų 1948 m. rugpjūčio 10 d. Kauno apskrities Garliavos valsčiaus Jonučių kaime Kazio Dagilio sodyboje surado bunkerį, kuriame slėpėsi keturi partizanai. Kilus susišaudymui J. Aleščikas buvo nukautas. Kartu su juo žuvo rinktinės žvalgybos skyriaus  viršininkas Kazimieras Brunza-Papartis, Dariaus ir Girėno kuopos vadas Juozas Skučas-Šaulys. Žuvusiųjų kūnai buvo nuvežti į Kauno saugumo būstinę. Užkasimo vieta nežinoma.

Kryžiaus  pastatytas  ten, kur žuvo J. Aleščikas - Rymantas, Birutės rinktinės štabo žūties vietoje, Kazio Degučio sodyboje, Jonučių kaime.

Aldona Vilutienė